This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02006D1718-20061125
Decision No 1718/2006/EC of the European Parliament and of the Council of 15 November 2006 concerning the implementation of a programme of support for the European audiovisual sector (MEDIA 2007)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1718/2006/EB 2006 m. lapkričio 15 d. dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1718/2006/EB 2006 m. lapkričio 15 d. dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo
No longer in force
2006D1718 — LT — 25.11.2006 — 000.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1718/2006/EB 2006 m. lapkričio 15 d. dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (OL L 327, 24.11.2006, p.12) |
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1718/2006/EB
2006 m. lapkričio 15 d.
dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 150 straipsnio 4 dalį ir 157 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),
kadangi:|
(1) |
Europos audiovizualiniam sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo Europos pilietiškumo kūrimosi procese, nes jis yra vienas pagrindinių Sąjungos bendrų ir visiems būdingų pagrindinių, socialinių ir kultūros vertybių perdavimo europiečiams, ypač jaunimui, instrumentų. Bendrijos parama siekiama suteikti Europos audiovizualiniam sektoriui galimybę remti kultūrų dialogą, didinti Europos kultūrų tarpusavio supratimą ir vystyti sektoriaus politinį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą, sudarantį Europos pilietybės įgyvendinimo tikslo tikrą pridėtinę vertę. Tokios paramos tikslas yra sustiprinti sektoriaus konkurencingumą ir pirmiausia padidinti nenacionalinių Europos kūrinių rinkos dalį Europoje. |
|
(2) |
Taip pat yra būtina skatinti pilietinį aktyvumą ir labiau stengtis užtikrinti pagarbą žmogaus orumui, remti vyrų ir moterų lygybę ir kovoti prieš visas diskriminacijos ir atskirties formas, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją. |
|
(3) |
Visi pagal šią programą patvirtinti veiksmai turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11 straipsnį dėl išraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo. |
|
(4) |
Minėtos chartijos 22 straipsnyje nurodoma, kad Sąjunga turi gerbti kultūrų ir kalbų įvairovę. Todėl būtina atkreipti dėmesį į konkrečius mažesnių valstybių narių ir tų, kurios apima daugiau nei vieną kalbinę zoną, poreikius. |
|
(5) |
Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui skiriama atsižvelgiant į Sutarties 151 straipsnį. |
|
(6) |
Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui taip pat atitinka 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos iškeltą naująjį strateginį tikslą: skatinti mokymą, užimtumą, ekonomikos reformą ir socialinę sanglaudą žiniomis paremtoje ekonomikoje. Savo išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad „su turiniu susijusios pramonės šakos panaudodamos ir apjungdamos Europos kultūrų įvairovę, sukuria pridėtinę vertę“. Toks požiūris buvo patvirtintas 2003 m. kovo 20–21 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose. |
|
(7) |
Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui grindžiama vertinga patirtimi, įgyta vykdant MEDIA I, MEDIA II, MEDIA Plus ir MEDIA – mokymas programas ( 4 ), nuo 1991 m. skatinusias Europos audiovizualinės pramonės vystymąsi, kas buvo aiškiai nustatyta vertinant tas programas. |
|
(8) |
Gauti rezultatai parodė, kad Bendrijos veiksmai turėtų būti orientuojami visų pirma į: — iki audiovizualinių produktų gamybos: Europos audiovizualinių kūrinių plėtojimo ir audiovizualinių įgūdžių įgijimo bei tobulinimo sritis, pastarąsias laikant sudėtine audiovizualinio ikigamybinio proceso dalimi, — po audiovizualinių produktų gamybos: platinimo, kino rodymo ir Europos audiovizualinių kūrinių rėmimo sritis, — skaitmeninimą, kuris turėtų būti lemiantis įnašas į audiovizualinio sektoriaus stiprinimą ir kuris turėtų tapti pagrindine MEDIA 2007 dalimi. Parama skaitmeninėms paslaugoms ir Europos katalogams yra viena iš programos prioritetinių sričių siekiant išspręsti Europos audiovizualinės rinkos susiskaidymą. |
|
(9) |
Media programa turėtų paskatinti kūrybinio proceso autorius (scenaristus ir režisierius) ir paraginti juos plėtoti ir diegti naujus kūrybos metodus, kurie padidintų Europos audiovizualinio sektoriaus novatoriškumą. |
|
(10) |
Atsižvelgiant į skirtingus taikymo būdus, naudotojus ir poreikius, yra daugiau nei viena kino rodymo technologijų skaitmeninimo platforma. MEDIA programos bandomieji projektai yra bandymai, parengiantys audiovizualiniam vystymuisi ateityje. |
|
(11) |
Parengiamasis veiksmas „Augimas ir Audiovizualinis sektorius: i2i Audiovizualinis sektorius“, papildantis MEDIA Plus ir MEDIA-mokymas programas yra naujas Bendrijos paramos audiovizualiniam sektoriui politikos įgyvendinimo etapas. Jis buvo konkrečiai parengtas tam, kad padėtų spręsti šio sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) problemą – ribotą galimybę gauti finansavimą. „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“ veiksmo įvertinimas patvirtino, kad jis atitinka sektoriaus poreikius ir kad reikia ta pačia linkme tęsti Bendrijos veiksmus, tačiau juos reikia labiau priderinti prie konkrečių sektoriaus poreikių. |
|
(12) |
Europos audiovizualiniam sektoriui būdingas didelis augimo, naujovių ir dinamiškumo potencialas, rinkos susiskaidymas dėl kultūrų ir kalbų įvairovės ir atitinkamai didelis MVĮ bei labai mažų įmonių, kurios nuolat kenčia dėl kapitalo stokos, skaičius. Siekiant įgyvendinti Bendrijos paramą, reikėtų atsižvelgti į konkretų audiovizualinio sektoriaus pobūdį ir užtikrinti, kad su paramos dydžiu susijusios administracinės ir finansinės procedūros būtų kuo labiau supaprastintos ir suderintos su siekiamais tikslais ir sektoriaus praktika ir poreikiais. |
|
(13) |
Visoje ES viena pagrindinių kliūčių konkurencijai yra ta, kad beveik neegzistuoja bendrovių, besispecializuojančių audiovizualinio sektoriaus paskolų finansavimo srityje. |
|
(14) |
Komisija ir valstybės narės turėtų peržiūrėti savo paramą audiovizualiniam sektoriui, ypač parengiamojo veiksmo „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“ rezultatus, siekdamos nustatyti – kaip parama ateityje gali supaprastinti specialistų pasiūlymų finansuoti paskolas MVĮ vystymąsi. |
|
(15) |
Valstybėse narėse jau sukurtas nacionalinius audiovizualinius projektus remiančias ir privatų kapitalą mobilizuojančias paskolų finansavimo sistemas reikėtų išnagrinėti siekiant nustatyti, ar šis kapitalas galėtų tapti prieinamas nenacionaliniams Europos projektams. |
|
(16) |
Didesnis su Europos audiovizualine rinka susijusios informacijos skaidrumas ir geresnis jos platinimas gali padidinti sektoriaus subjektų, ypač MVĮ, konkurencingumą. Tai galėtų sustiprinti privačių investuotojų pasitikėjimą padedant suprasti pramonės sektoriaus galimybes. Tai taip pat palengvina Bendrijos veiksmų vertinimą ir su jais susijusią tolesnę veiklą. Europos Sąjungos dalyvavimas Europos audiovizualinės observatorijos veikloje turėtų padėti pasiekti šiuos tikslus. |
|
(17) |
25 valstybių narių Bendrijoje bendradarbiavimas vis labiau tampa strategine priemone, skirta stiprinti Europos kino pramonės konkurencingumą. Todėl reikia didesnės paramos ES masto tinklų projektais visais MEDIA programos lygiais – mokymo, kūrimo, platinimo ir rėmimo. Tai pirmiausia taikytina bendradarbiavimui su atstovais iš valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d. Reikėtų pažymėti, kad bet kokia audiovizualinio sektoriaus atstovų bendradarbiavimo strategija turėtų atitikti Bendrijos konkurencijos teisę. |
|
(18) |
Norint išspręsti sektoriaus struktūrines problemas ir siekiant, kad Europos audiovizualinis sektorius atlaikytų globalizacijos iššūkius, kino pramonei būtina visuomenės parama Europos, nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu. |
|
(19) |
Europos Sąjungos šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su šiomis valstybėmis pasirašytus susitarimus. |
|
(20) |
Bendradarbiavimas tarp MEDIA ir Eurimages turi būti sustiprintas, tačiau neturėtų būti pasiekta integracija finansinių ir administracinių klausimų srityje. |
|
(21) |
2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba priėmė „Darbotvarkę Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos keliu“, numatančią, kad Bendrijos programos turėtų būti prieinamos šalims, dalyvaujančioms stabilizacijos ir asociacijos procese, remiantis Bendrijos ir tų šalių pagrindų susitarimais. |
|
(22) |
Kitos Europos valstybės – Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys yra sudėtinė Europos audiovizualinės erdvės dalis ir todėl joms turėtų būti suteikta galimybė, jei jos to pageidauja ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes ar jų audiovizualinės pramonės prioritetus, dalyvauti šioje programoje arba pasinaudoti siauresne bendradarbiavimo formule remiantis papildomais asignavimais ir specialia tvarka pagal susitarimuose tarp atitinkamų šalių nustatytas sąlygas. |
|
(23) |
Suderintų tarpusavio interesų pagrindu plėtojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis ne Europos šalimis gali sukurti pridėtinės vertės Europos audiovizualinėje pramonėje dėl europinių kūrinių reklamos, patekimo į rinką, platinimo, skleidimo ir eksploatavimo tose šalyse. Toks bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas remiantis papildomais asignavimais ir specialiais susitarimais, dėl kurių susitaria atitinkamos šalys. |
|
(24) |
Reikėtų įgyvendinti atitinkamas priemones, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo pažeidimų ir sukčiavimo, išieškoti lėšas, kurios buvo prarastos, netinkamai išmokėtos ar panaudotos. |
|
(25) |
Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis orientyras, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto disciplinos ir patikimo finansų valdymo ( 5 ) 37 punkte, biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu. |
|
(26) |
Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 6 ). |
|
(27) |
Veiksmų stebėsenos ir vertinimo tvarka turėtų apimti išsamias metines ataskaitas, taip pat konkrečius, pamatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir laike apribotus tikslus bei rodiklius. |
|
(28) |
Siekiant užtikrinti pereinamąjį procesą nuo MEDIA Plus ir MEDIA – mokymas programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones. |
|
(29) |
Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi, dėl veiksmo masto bei poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, |
NUSPRENDĖ:
I SKYRIUS
BENDRIEJI TIKSLAI IR BIUDŽETAS
1 straipsnis
Bendrieji programos tikslai ir prioritetai
1. Šiuo sprendimu laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m gruodžio 31 d. nustatoma Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programa (toliau – programa).
2. Audiovizualinis sektorius yra esminė kultūros vertybių perdavimo ir plėtojimo bei aukštos kvalifikacijos reikalaujančių, ateities poreikiams pritaikytų darbo vietų kūrimo priemonė. Sektoriaus kūrybiškumas teigiamai prisideda prie konkurencingumo ir didina jo kultūrinį patrauklumą visuomenei. Programa siekiama, sukuriant paveikų ir įvairų turinį kuriančią ir vertingu savo paveldu naudotis galinčią pramonę, ekonomiškai sustiprinti audiovizualinį sektorių, kad jis galėtų veiksmingiau įgyvendinti savo kultūrinius vaidmenis, bei padidinti nacionalinės paramos vertę.
Bendrieji programos tikslai yra šie:
a) išsaugoti ir sustiprinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kinematografinį bei audiovizualinį paveldą, užtikrinti jų prieinamumą visuomenei ir skatinti kultūrų dialogą;
b) be kitų būdų, naudojantis ir didesniu rinkos dalyvių bendradarbiavimu, padidinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą ir jų auditoriją Europos Sąjungoje ir už jos ribų;
c) stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą atviros ir konkurencingos Europos rinkos, kurioje yra geros įdarbinimo galimybės, sąlygomis, to siekti ir skatinant ryšius tarp audiovizualinio sektoriaus specialistų.
3. Kad būtų pasiekti šie tikslai, programa remia:
a) iki audiovizualinių produktų gamybos – audiovizualinės srities įgūdžių įgijimą bei tobulinimą ir Europos audiovizualinių kūrinių parengiamuosius darbus;
b) po audiovizualinių produktų gamybos – Europos audiovizualinių kūrinių platinimą ir propagavimą;
c) bandomuosius projektus siekiant užtikrinti, kad programa prisitaikytų prie rinkos pokyčių.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytose intervencijos srityse nustatomi tokie prioritetai:
a) skatinti kūrybingumą audiovizualiniame sektoriuje ir Europos kinematografinio bei audiovizualinio paveldo pažinimą bei skleidimą;
b) stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus struktūrą, ypač MVĮ;
c) Europos audiovizualinio sektoriaus rinkoje sumažinti atotrūkį tarp šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra dideli, ir šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra maži ir (arba) geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota;
d) sekti ir remti su skaitmeninimu susijusį rinkos vystymąsi, įskaitant patrauklių skaitmeninių Europos filmų katalogų skaitmeninėse platformose rėmimą.
2 straipsnis
Finansinis paketas
1. Šios programos įgyvendinimo finansinis paketas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui yra 754 950 000 EUR. Orientacinis šios sumos paskirstymas pagal sritis yra pateikiamas priedo II skyriaus 1.4 punkte.
2. Biudžeto valdymo institucija patvirtina metinius asignavimus neviršydama finansinės struktūros ribų.
II SKYRIUS
KONKRETŪS TIKSLAI LAIKOTARPIUI IKI AUDIOVIZUALINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS
3 straipsnis
Audiovizualinės srities įgūdžių įgijimas ir tobulinimas
Įgūdžių įgijimo ir tobulinimo srityje programa siekiama šių tikslų:
a) scenarijų rašymo metodai, siekiant pagerinti Europos audiovizualinių kūrinių kokybę ir jų apyvartos galimybes;
b) audiovizualinių kūrinių gamybos, platinimo ir propagavimo ekonominis, finansinis ir komercinis valdymas, kad europinės strategijos būtų nustatomos jau parengiamųjų darbų etape;
c) skaitmeninių technologijų taikymas nuo pat pradžių Europos audiovizualinių programų gamyboje, postprodukcijoje, jas platinant, parduodant ir archyvuojant.
Taip pat turėtų būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti specialistų ir instruktorių iš kitų šalių nei ta, kurioje vykdoma pagal 2 punkto a, b ir c papunkčius remiama mokymo veikla, dalyvavimą.
— Europos kino mokyklas,
— mokymo institutus,
— profesinio sektoriaus partnerius;
b) rengiant instruktorius;
c) remiant kino mokyklas;
d) diegiant įstaigų, remiamų pagal 1 punkte nurodytą veiklą, koordinavimo ir propagavimo priemones.
3. Skiriant specialias stipendijas sudaryti galimybę valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., specialistams dalyvauti 1 punkte nurodytoje mokymo veikloje.
1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.
4 straipsnis
Parengiamieji darbai
1. Parengiamųjų darbų srityje programos tikslai yra šie:
a) remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių Europos ir tarptautinei rinkoms skirtų gamybos projektų parengiamuosius darbus;
b) remti europinės produkcijos bendrovių ir projektų finansavimo planų rengimą, pirmiausia bendros gamybos finansavimo planus.
2. Komisija imasi priemonių užtikrinti, kad remiama profesinių įgūdžių gerinimo srities veikla ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla viena kitą papildytų.
3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.
III SKYRIUS
KONKRETŪS TIKSLAI LAIKOTARPIUI PO AUDIOVIZUALINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS
5 straipsnis
Platinimas ir skleidimas
Platinimo ir skleidimo srityje programos tikslai yra šie:
a) stiprinti Europos platinimo sektorių, skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir propagavimą bei kurti suderintas rinkodaros strategijas;
b) gerinti nenacionalinių Europos filmų apyvartą Europos ir tarptautinėje rinkoje imantis priemonių skatinti eksportą, platinimą visose laikmenose ir įtraukimą į kino teatrų programas;
c) remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių pagamintų Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinį skleidimą skatinant transliuotojų ir nepriklausomų prodiuserių bei platintojų bendradarbiavimą;
d) skatinti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą ir konkurencingos skaitmeninių kūrinių rinkos kūrimą;
e) skatinti kino teatrus pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis.
a–e punktuose nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.
6 straipsnis
Propagavimas
Propagavimo srityje programos tikslai yra šie:
a) gerinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą užtikrinant, kad Europos audiovizualinio sektoriaus dalyviai galėtų patekti į profesionalias Europos ir tarptautines rinkas;
b) gerinti Europos ir tarptautinės visuomenės galimybes susipažinti su Europos audiovizualiniais kūriniais;
c) skatinti nacionalinių organizacijų, propaguojančių filmus ir audiovizualines programas, bendrus veiksmus;
d) skatinti Europos kinematografinio ir audiovizualinio paveldo propagavimą ir visuomenės galimybių naudotis juo Europos ir tarptautiniu lygiu gerinimą.
Priemonės, nurodytos a–d punktuose, įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.
IV SKYRIUS
BANDOMIEJI PROJEKTAI
7 straipsnis
Bandomieji projektai
1. Siekiant užtikrinti programos prisitaikymą prie rinkos pokyčių, ypač daug dėmesio skiriant informacinių ir ryšių technologijų diegimui ir naudojimui, programa gali būti remiami bandomieji projektai.
2. Įgyvendindama 1 dalį, Komisija konsultuojasi su techninėmis patariamosiomis grupėmis, kurias sudaro Komisijos siūlymu valstybių narių paskirti ekspertai.
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKA IR FINANSINĖS NUOSTATOS
8 straipsnis
Nuostatos dėl trečiųjų šalių
1. Jei įvykdomi privalomi reikalavimai ir skiriami papildomi asignavimai, programoje gali dalyvauti šios trečiosios šalys:
a) ELPA šalys, kurios yra EEE narės, remiantis EEE susitarimo nuostatomis;
b) stojančios šalys, gaunančios pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą strategijos teikiamą naudą, remiantis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis bei tvarka, nustatytais atitinkamai pagrindų susitarime ir Asociacijos tarybų sprendimuose;
c) Vakarų Balkanų šalys, remiantis pagrindų susitarimais, kurie bus sudaryti su šiomis valstybėmis dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose, nustatyta tvarka.
2. Programoje gali dalyvauti ir kitos, ne tik 1 dalyje nurodytos valstybės, kurios yra Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys, jei gaunamas papildomas finansavimas tokiomis sąlygomis, dėl kurių turi susitarti suinteresuotos šalys.
3. Suteikiant Europos trečiosioms šalims, kurioms taikomos 1 ir 2 dalys, galimybę dalyvauti programoje gali būti reikalaujama iš anksto išnagrinėti jų nacionalinės teisės aktų suderinamumą su Bendrijos teisės aktais, įskaitant 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo ( 7 ), 6 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata netaikoma 3 straipsnyje nurodytiems veiksmams.
4. Programa taip pat atvira bendradarbiavimui su kitomis trečiosiomis šalimis, sudariusiomis su Europos Sąjunga asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose yra audiovizualiniam sektoriui skirtų nuostatų, ir remiantis papildomais asignavimais bei specialiais susitarimais, dėl kurių turi būti susitarta. 1 dalyje nurodytos Vakarų Balkanų šalys, nepageidaujančios dalyvauti visoje programoje, gali bendradarbiauti pagal šią programą šioje dalyje numatytomis sąlygomis.
9 straipsnis
Finansinės nuostatos
1. Programos paramos gavėjai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Nepažeidžiant susitarimų ir konvencijų, kurių Susitariančioji Šalis yra Bendrija, nuosavybės teisę į programos paramą gaunančias įmones, tiesiogiai ar per kontrolinį jų akcijų paketą, turi turėti ir išlaikyti valstybės narės ir (arba) valstybių narių nacionaliniai subjektai.
2. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas yra gavėjai, ir į veiksmų rūšis, gali nuspręsti, ar galima juos atleisti nuo profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos, kurių reikia veiklai arba darbo programai sėkmingai įgyvendinti, patikrinimo. Komisija taip pat gali atsižvelgti į remiamos veiklos pobūdį, atitinkamo audiovizualinio sektoriaus tikslinės auditorijos konkrečias ypatybes ir programos tikslus.
3. Atsižvelgiant į veiksmo rūšį, finansinė pagalba gali būti teikiama kaip subsidijos ar stipendijos, arba bet kokia kita priemonė, kurią leidžia 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 8 ). Komisija taip pat gali skirti prizus už veiklą ar projektus, įgyvendintus vykdant programą. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, gali būti leidžiama taikyti vieneto sąnaudų skales arba finansuoti nustatyto dydžio suma, jei įnašai neviršija sumos, nurodytos Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 ( 9 ), nustatančio išsamias Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, 181 straipsnyje.
4. Nustatydama su skiriamos subsidijos dydžiu susijusius administracinius ir finansinius reikalavimus, pavyzdžiui, tinkamumo kriterijus ir finansinį pajėgumą, Komisija laikosi proporcingumo principo.
5. Pagal programą skiriama finansinė pagalba negali būti didesnė nei 50 % galutinių remiamos veiklos išlaidų. Tačiau priede numatytais konkrečiais atvejais ši dalis gali siekti 75 %. Be to, ši pagalba skiriama užtikrinant paramos skyrimo procedūrų skaidrumą bei objektyvumą.
6. Atsižvelgiant į specifinį bendrai finansuojamos veiklos pobūdį ir remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 112 straipsnio 1 dalimi, su remiamos veiklos įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas Komisija gali laikyti atitinkančiomis reikalavimus finansavimui gauti, net jei dalį jų gavėjas patyrė prieš prasidedant atrankos procedūrai.
7. Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 1 dalimi kartu su Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 172 straipsniu, bendras finansavimas visas arba iš dalies gali būti teikiamas natūra, jei tokių įnašų vertė nėra didesnė nei faktiškai patirtos ir apskaitos dokumentais įrodytos sąnaudos arba nei atitinkamoje rinkoje paprastai priimtinos sąnaudos. Patalpos, kuriomis leidžiama naudotis mokymo arba propagavimo tikslais, gali būti laikomos tokių įnašų dalimi.
8. Grąžintos pagal programą ir pagal MEDIA (1991–2006 m.) programas skirtos sumos ir atrinktų projektų nepanaudotos lėšos naudojamos programos MEDIA 2007 reikmėms.
10 straipsnis
Šio sprendimo įgyvendinimas
1. Komisija yra atsakinga už programos įgyvendinimą pagal priede išdėstytas nuostatas.
2. 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimamos šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės dėl:
a) bendrųjų gairių visoms priede nurodytoms priemonėms;
b) skelbiamų konkursų turinio, kriterijų nustatymo ir projektų atrankos tvarkos;
c) klausimų, susijusių su metiniu vidiniu programos lėšų paskirstymu, įskaitant priemones, skirtas profesinių įgūdžių gerinimui, parengiamiesiems darbams, platinimui ir (arba) skleidimui ir propagavimui;
d) veiklos stebėsenos ir vertinimo tvarkos;
e) bet kokio pasiūlymo dėl Bendrijos lėšų, viršijančių 200 000 EUR sumą, skyrimo per metus vienam gavėjui mokymo ir propagavimo atveju, 200 000 EUR – parengiamųjų darbų atveju ir 300 000 EUR – platinimo atveju;
f) 7 straipsnyje numatytų bandomųjų projektų atrankos.
3. Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su visais kitais klausimais, priimamos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
11 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
12 straipsnis
MEDIA Desks
1. Europinis MEDIA Desks tinklas veikia kaip įgyvendinanti įstaiga platinant informaciją, ypač susijusią su tarpvalstybiniais projektais, apie programą nacionaliniu lygiu, gerinant informuotumą apie ją ir skatinant naudojimąsi ja, laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies, kaip apibrėžta priedo II skyriaus 2.2 punkte.
2. Siekiant palengvinti specialistų keitimąsi informacija ir ryšius bei visuomenės informuotumą apie pagrindinius programos remiamus renginius, taip pat prizus ir apdovanojimus, skatinamas MEDIA Desks bendradarbiavimas naudojantis tinklais, pirmiausia kaimynystėje esančiais („proximity“) tinklais.
3. MEDIA Desks turi atitikti šiuos kriterijus:
a) turėti pakankamai darbuotojų, turinčių profesinių ir kalbinių įgūdžių, kurių reikia darbui tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje;
b) turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač kompiuterinę įrangą ir ryšių priemones;
c) dirbti tokiomis administracinėmis sąlygomis, kurios leidžia tinkamai atlikti jų užduotis ir išvengti interesų konfliktų.
13 straipsnis
Suderinamumas ir papildomumas
1. Įgyvendindama programą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą ir suderinamumą su kitomis susijusiomis Bendrijos politikos kryptimis, programomis ir veiksmais, turinčiais įtakos mokymo ir audiovizualinei sritims.
2. Komisija taip pat užtikrina programos ir kitų Bendrijos programų švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės srityje koordinavimą.
3. Komisija užtikrina veiksmingus ryšius tarp šios programos ir kitų programų bei veiksmų mokymo ir audiovizualinėje srityse, kurios vykdomos Bendrijai bendradarbiaujant su šalimis, kurios nėra ES narės, ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pirmiausia Europos Taryba (Eurimages ir Europos audiovizualinė observatorija, toliau – Observatorija).
14 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas
1. Komisija užtikrina, kad šiame sprendime nurodytiems veiksmams būtų taikomas išankstinis įvertinimas, stebėsena ir ex post įvertinimas. Įgyvendinant programą atsižvelgiama į stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatus.
Komisija užtikrina reguliarų, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą. Tam, kad veiksmingai įvertintų programą, Komisija gali surinkti duomenis visai programos remiamai veiklai apžvelgti. Šiame įvertinime turėtų būti atsižvelgiama į 10 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą Komiteto nustatytą stebėsenos ir vertinimo tvarką.
Šį stebėsenos procesą sudaro 2 dalies a ir c punktuose nurodytų pranešimų parengimas ir konkreti veikla.
2. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija teikia:
a) ne vėliau kaip po trejų metų nuo programos veikimo pradžios – tarpinio vertinimo pranešimą apie pasiektus rezultatus ir šios programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;
b) ne vėliau kaip po ketverių metų nuo programos veikimo pradžios – Komunikatą dėl programos pratęsimo;
c) pabaigus įgyvendinti programą ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. – išsamų ex post įvertinimo pranešimą, apimantį programos įgyvendinimą ir rezultatus.
Komisija skelbia ir per Media Desks platina visus susijusius statistinius duomenis ir analizes.
3. Pagal 2 dalies a ir c punktus pateiktuose pranešimuose nurodoma programos pridėtinė vertė.
15 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Veikla, pradėta iki 2006 m. gruodžio 31 d. remiantis Tatybos sprendimu 2000/821/EB ( 10 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 163/2001/EB ( 11 ), bus vykdoma iki pabaigos pagal šių sprendimų nuostatas.
Sprendimo 2000/821/EB 8 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 163/2001/EB 6 straipsnyje numatytus komitetus pakeičia šio sprendimo 11 straipsnyje numatytas komitetas.
VI SKYRIUS
INFORMACIJA APIE EUROPOS AUDIOVIZUALINĮ SEKTORIŲ IR DALYVAVIMĄ EUROPOS AUDIOVIZUALINĖJE OBSERVATORIJOJE
16 straipsnis
Informacija apie Europos audiovizualinį sektorių
Europos Sąjunga prisideda didinant informacijos apie Europos audiovizualinį sektorių skaidrumą ir platinimą.
17 straipsnis
Dalyvavimas Europos audiovizualinėje observatorijoje
16 straipsnio įgyvendinimo tikslais Europos Sąjunga programos vykdymo laikotarpiu yra Observatorijos narė.
Europos Sąjungai santykiuose su Observatorija atstovauja Komisija.
18 straipsnis
Įnašas siekiant programos tikslų
Europos Sąjungos dalyvavimas Observatorijos veikloje yra neatskiriama šios programos dalis ir padeda siekti jos tikslų:
a) stiprindama Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą ir vystymosi galimybes šiomis priemonėmis: didinant skirtingose šalyse surinktų duomenų palyginamumą ir taip skatinant rinkos skaidrumą, užtikrinant ūkio subjektams galimybę gauti finansinę bei teisinę informaciją ir statistinius duomenis, ypač susijusius su valstybėmis narėmis, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d.;
b) sudarydama geresnes sąlygas programos stebėsenai ir palengvindama jos vertinimą.
19 straipsnis
Stebėsena ir įvertinimas
Europos Sąjungos dalyvavimo Observatorijos veikloje stebėsena ir įvertinimas atliekami vykdant programos stebėseną ir įvertinimą pagal 14 straipsnį.
VII SKYRIUS
ĮSIGALIOJIMAS
20 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
PRIEDAS
I SKYRIUS
VEIKLOS TIKSLAI IR ĮGYVENDINTINI VEIKSMAI
1. Audiovizualinės srities įgūdžių įgijimas ir tobulinimas
1.1. Sustiprinti Europos audiovizualinės srities specialistų profesinius įgūdžius parengiamųjų darbų, gamybos, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo srityse, siekiant pagerinti Europos audiovizualinių kūrinių kokybę ir potencialą
1.1.1. Scenarijų rašymo metodai
— Suteikti patyrusiems scenaristams galimybę patobulinti metodikos vystymo gebėjimus remiantis tradiciniais ir interaktyviais rašymo būdais.
— Remti mokymo modulių, susijusių, inter alia, su tikslinės auditorijos nustatymu, tarptautinei auditorijai skirtų scenarijų redagavimu ir rengimu, scenaristo, scenarijaus redaktoriaus, režisieriaus, prodiuserio ir platintojo santykiais, rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą.
— Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus bei partnerystes, įtraukiant šalis ir regionus, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) jų geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota.
1.1.2. Audiovizualinių kūrinių gamybos, platinimo ir propagavimo ekonominis, finansinis ir komercinis valdymas
— Vystyti specialistų gebėjimą suvokti ir į audiovizualinių programų parengiamųjų darbų, gamybos, rinkodaros, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo sritis įtraukti europinę dimensiją.
— Remti vadybos mokymo modulių rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą, atsižvelgiant į europinę dimensiją.
— Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus bei partnerystes, įtraukiant šalis ir regionus, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) jų geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota.
1.1.3. Skaitmeninių technologijų taikymas nuo pat pradžių Europos audiovizualinių programų gamyboje, postprodukcijoje, jas platinant, parduodant ir archyvuojant
— Vystyti specialistų gebėjimus naudoti skaitmenines technologijas, ypač gamybos, postprodukcijos, platinimo, pardavimo, archyvavimo ir daugialypės terpės srityse.
— Remti skaitmeninių audiovizualinių technologijų mokymo modulių rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą.
— Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus bei partnerystes, įtraukiant šalis ir regionus, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) ribota geografinė teritorija ar kalbinė erdvė.
1.2. Stiprinti audiovizualinio sektoriaus mokymo veiklos europinę dimensiją
1.2.1. Parama Europos mokymo srities specialistų, ypač Europos kino mokyklų, mokymo institutų ir profesinio šio sektoriaus partnerių tinklo kūrimui bei mobilumui
— Skatinti mainus tarp esamų mokymo įstaigų ir (arba) vykdant mokymo veiklą bei bendradarbiavimą.
— Skatinti programos paramos gavėjus intensyviau koordinuoti savo mokymo veiklą, pirmiausia su tolesniu mokymu susijusią veiklą, siekiant vystyti europinį tinklą, kuriame galima gauti Bendrijos paramą, ypač bendradarbiavimui, į kurį įtraukiami rinkos dalyviai, įskaitant televizijos transliuotojus.
1.2.2. Instruktorių rengimas
— Užtikrinti instruktorių kompetenciją.
— Padėti rengti instruktorius, ypač nuotolinio mokymo būdu.
1.2.3. Parama kino mokykloms
— Skatinti kinematografijos studentų mobilumą Europoje.
— Mobilumą skatinančios stipendijos, susietos su mokymo projektu.
— Skatinti naujų talentų ir specialistų ugdymą įsteigiant „Apdovanojimą naujam talentui“.
1.2.4. Pagal 1.2.1. punktą remiamų įstaigų koordinavimo ir propagavimo priemonių diegimas
— Skatinti pagal programą remiamų projektų koordinavimą ir propagavimą.
— Padėti nustatyti pagal programą remiamos mokymo veiklos koordinavimo ir skatinimo veiksmus, kuriais siekiama konkrečių tikslų.
1.2.5. Skiriant specialias stipendijas sudaryti galimybę valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., specialistams dalyvauti 1.1 punkte nustatytoje mokymo veikloje
— Palengvinti specialistų iš valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., dalyvavimą pagal šią programą remiamuose projektuose.
— Padėti parengti stipendijų mechanizmą.
2. Parengiamieji darbai
2.1. Remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių, ypač MVĮ, Europos ir tarptautinei rinkoms skirtų gamybos projektų parengiamuosius darbus
Veiklos tikslai:
— Remti šių tipų europinių kūrinių parengiamuosius darbus: dramos, animacijos, dokumentikos ir daugialypės terpės.
— Skatinti bendroves kurti kokybiškus kūrinius, kurie gali būti svarbūs tarptautiniu mastu.
— Skatinti bendroves naudoti skaitmenines technologijas gamybos ir platinimo srityse nuo pat parengiamųjų darbų etapo.
— Skatinti bendroves rengti tarptautinių peržiūrų, pardavimų ir platinimo strategijas nuo pat parengiamųjų darbų etapo.
— Sudaryti sąlygas MVĮ gauti paramą parengiamiesiems darbams ir pritaikyti veiksmus prie jų poreikių.
— Didinti suderinamumą su veiksmais, remiamais pagal MEDIA programą, siekiant pagerinti audiovizualinės srities specialistų įgūdžius.
Vykdytini veiksmai:
— Remti audiovizualinių projektų arba projektų katalogų rengimą.
— Remti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą nuo pat parengiamųjų darbų etapo.
2.2. Remti Europos prodiuserių bendrovių ir projektų, įskaitant bendros gamybos projektus, finansavimo planų rengimą
Veiklos tikslai:
— Skatinti prodiuserių bendroves rengti finansavimo planus šių tipų kūriniams: dramos, animacijos, dokumentikos ir daugialypės terpės.
— Tęsiant parengiamuosius veiksmus „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“, skatinti finansinių partnerių paiešką Europos lygiu siekiant valstybinių ir privačių investuotojų sinergijos ir platinimo strategijų kūrimą nuo pat parengiamųjų darbų etapo.
Vykdytini veiksmai:
— Kompensuoti netiesiogines išlaidas, susijusias su MVĮ pateiktų gamybos ir bendros gamybos projektų privačiu finansavimu (pavyzdžiui, finansines, draudimo ar užbaigimo garantijos suteikimo išlaidas).
— Padėti MVĮ, ypač nepriklausomoms prodiuserių bendrovėms, kreiptis į finansines paslaugas teikiančias bendroves, rengiančias audiovizualinių kūrinių, kurie galėtų būti platinami tarptautiniu lygiu, parengiamųjų darbų ir bendros gamybos investicijų planus.
— Skatinti finansinius tarpininkus remti audiovizualinių kūrinių, kurie dėl savo svarbos gali būti platinami tarptautiniu lygiu, kūrimą ir bendrą gamybą.
— Remti nacionalinių audiovizualinio sektoriaus agentūrų bendradarbiavimą.
3. Platinimas ir skleidimas
Horizontalusis veiklos tikslas:
— Didinti platinamų Europos audiovizualinių kūrinių kultūrų ir kalbų įvairovę.
Vykdytini veiksmai:
— Gamintojų, platintojų ir transliuotojų labui remti Europos audiovizualinių kūrinių dubliavimą ir subtitravimą jų platinimui ir skleidimui visais esamais kanalais, pirmiausia skaitmeniniais kanalais.
3.1. Stiprinti Europos platinimo sektorių skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir propagavimą bei kurti suderintas rinkodaros strategijas
1 veiklos tikslas:
— Skatinti kinematografinių kūrinių platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, naudojimo teisių įsigijimą ir propagavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Diegti automatinės paramos Europos platintojams sistemą, proporcingą bilietų, parduotų į nenacionalinius Europos filmus programoje dalyvaujančiose valstybėse, skaičiui, neviršijant vienam filmui nustatytos ir kiekvienai šaliai pritaikytos sumos.
— nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą,
— nenacionalinių Europos filmų naudojimo teisių įsigijimą,
— nenacionalinių Europos filmų leidybą (kopijų darymą, dubliavimą ir subtitravimą), propagavimą ir reklamą.
2 veiklos tikslas:
— Skatinti Europos platintojų bendradarbiavimą siekiant parengti bendras strategijas Europos rinkai.
Vykdytini veiksmai:
— Diegti tikslinės paramos nenacionalinių Europos filmų platinimui sistemą, skirtą Europos platintojų grupėms, ir joms skirti tiesioginę paramą, jei tokia grupė suformuojama visam laikui.
3 veiklos tikslas:
— Skatinti platintojų, prodiuserių ir pardavimo agentų bendradarbiavimą, siekiant sukurti tarptautines Europos filmų pardavimo strategijas jau nuo parengiamųjų darbų etapo.
Vykdytini veiksmai:
— Sukurti paramos sistemą Europos kinematografijos kūrinių reklaminio rinkiniui sukurti (kurį sudarytų subtitruota kopija, tarptautinė garso – muzikos ir specialiųjų efektų – juosta ir reklaminė medžiaga).
4 veiklos tikslas:
— Skatinti galimybių MVĮ naudotis nenacionalinių Europos kūrinių platinimui ir tarptautinei prekybai skirtu finansavimu, sudarymą.
Vykdytini veiksmai:
— Kompensuoti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansines ir draudimo), susijusias su platinimu ir (arba) tarptautiniu pardavimu: nenacionalinių Europos filmų katalogų įsigijimo, naujų rinkų šiems filmams paieškos, Europos platintojų nuolatinių grupių kūrimo.
3.2. Gerinti nenacionalinių Europos filmų apyvartą Europos ir tarptautinėje rinkoje imantis priemonių skatinti eksportą, platinimą visose laikmenose ir įtraukimą į kino teatrų programas
1 veiklos tikslas:
— Skatinti kinematografinių kūrinių platintojus investuoti į tinkamą nenacionalinių Europos filmų leidimą ir propagavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Sukurti tikslinės paramos kinematografijos kūrinių platintojams sistemą, skirtą nenacionalinių Europos kino filmų propagavimui ir pardavimui. Filmų atrankos kriterijai gali apimti nuostatas dėl projektų skirstymo pagal jų kilmę ir biudžeto dydį.
— Skirti specialią paramą filmams, kurie yra svarbūs Europos kultūrų ir kalbų įvairovės plėtrai.
— Skirti pagalbą nenacionalinių Europos kūrinių katalogo išleidimui per nustatytą laikotarpį.
2 veiklos tikslas:
— Skatinti nenacionalinių Europos filmų demonstravimą Europos rinkoje, ypač remiant kino teatrų tinklo koordinavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Skatinti kino teatrų savininkus ir eksploatuojančias įmones minimaliam nustatytam laikotarpiui į programas kino teatruose įtraukti didelę dalį premjerinių nenacionalinių Europos filmų. Kiekvienam kino teatrui parama bus skiriama atsižvelgiant į jų programas ir į nenacionalinius Europos filmus per nustatytą laikotarpį parduotų bilietų skaičių.
— Prisidėti prie jaunųjų kino teatrų lankytojų švietimo ir informuotumo didinimo veiklos.
— Remti Europos kino teatrų savininkų tinklo sukūrimą ir stiprinimą plėtojant bendrus tokio pobūdžio veiksmus.
3 veiklos tikslas:
— Skatinti Europos filmų tarptautinius pardavimus ir eksportą, ypač nenacionalinių Europos filmų tarptautinius pardavimus ir eksportą Europoje.
Vykdytini veiksmai:
— Sukurti Europos bendrovių (pardavimo agentų), tarptautiniu lygiu platinančių kino filmus, paramos sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rinkoje rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Ši parama turės būti investuojama į naujų nenacionalinių Europos filmų įsigijimą ir jų skatinimą Europos ir tarptautinėje rinkose.
3.3. Skatinti nepriklausomų prodiuserių bendrovių sukurtų Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinį skleidimą, skatinant transliuotojų ir nepriklausomų prodiuserių bei platintojų bendradarbiavimą
1 veiklos tikslas:
— Skatinti nepriklausomų prodiuserių bendrovių sukurtų nenacionalinių Europos audiovizualinių kūrinių transliavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Skatinti nepriklausomus prodiuserius kurti darbus (dramos, dokumentikos ir animacijos) pasitelkiant bent tris transliuotojus iš kelių valstybių narių. Paramos gavėjų atrankos kriterijuose bus nuostatos dėl projektų skirstymo pagal jų biudžeto dydį. Skirti specialią paramą filmams, prisidedantiems prie Europos kultūrų ir kalbų įvairovės ir audiovizualinio paveldo išaukštinimo.
2 veiklos tikslas:
— Padėti nepriklausomoms Europos prodiuserių bendrovėms gauti finansavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Kompensuoti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansines, draudimo ar užbaigimo garantijos), susijusias su kūrinių (dramos, dokumentikos ir animacijos) gamyba, kurioje dalyvauja ne mažiau kaip trys transliuotojai iš kelių valstybių narių, priklausančių sritims, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis.
3 veiklos tikslas:
— Skatinti nepriklausomų prodiuserių sukurtų Europos televizijos programų tarptautinį platinimą. Tokių programų platinimui reikės nepriklausomo prodiuserio, kuris privalo gauti atitinkamą pardavimų pajamų dalį, sutikimo.
Vykdytini veiksmai:
— Sukurti Europos bendrovių, besiverčiančių audiovizualinių kūrinių tarptautiniu platinimu (tarptautinių platintojų) paramos sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rinkoje rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu gautą paramą tarptautiniai platintojai turės investuoti į naujų nenacionalinių Europos kūrinių įsigijimą ir jų propagavimą Europos ir tarptautinėje rinkose.
3.4. Skatinti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą
1 veiklos tikslas:
— Gerinti nenacionalinių Europos kūrinių platinimą skaitmeninėse laikmenose, skirtose asmeniniam naudojimui (DVD), pirmiausia skatinant leidėjus bendradarbiauti Europos mastu kuriant daugiakalbius pirmuosius originalus.
— Skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą Europos kūrinių leidyboje (gaminti skaitmeninius pirmuosius originalus („masters“), kuriuos galėtų naudoti visi Europos platintojai).
— Skatinti leidėjus visų pirma investuoti į tinkamą nenacionalinių Europos audiovizualinių kūrinių propagavimą ir platinimą.
— Remti Europos kūrinių kalbinę įvairovę (dubliavimą, subtitravimą ir daugiakalbių kūrinių gamybą).
Vykdytini veiksmai:
— Sukurti leidėjų, leidžiančių Europos kinematografijos ir audiovizualinius kūrinius asmeniniam naudojimui skirtose laikmenose (pavyzdžiui, DVD, DVD-ROM) automatiškos paramos sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rinkoje rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu gautą paramą leidėjai turės investuoti į nenacionalinių Europos kūrinių skaitmeninėse laikmenose leidybą ir platinimą.
— Remti turinio skaitmeninimą platinimo tikslais.
2 veiklos tikslas:
— Skatinti nenacionalinių Europos kūrinių tiekimą platinimui prijungtiniu būdu, naudojant pažangias platinimo paslaugas ir naująsias medijas (internetą, vaizdo paslaugą pagal užsakymą (video-on-demand), peržiūrą už mokestį (pay-per-view) bei kuriant prijungtiniu būdu teikiamų kūrinių apsaugos metodus kovai su piratavimu.
— Skatinti Europos audiovizualinių programų pramonės prisitaikymą prie skaitmeninės technologijos naujovių, ypač prie pažangių platinimo prijungtiniu būdu paslaugų.
Vykdytini veiksmai:
— Taikant kūrinių skaitmeninimo ir propagavimo bei reklaminės medžiagos kūrimo skaitmeninėse laikmenose priemones, raginti Europos bendroves (prijungtinių paslaugų teikėjus, specialiosios paskirties kanalus ir kt.) kurti Europos kūrinių skaitmeninius katalogus, skirtus naudoti naujosioms medijoms.
— Skatinti skaitmeninių paslaugų, pristatančių Europos kinematografinių kūrinių katalogus, radimąsi.
3.5. Skatinti kino teatrus, kurių programose yra didelė dalis nenacionalinių Europos kūrinių, pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis
Veiklos tikslai:
— Skatinti kino teatrus investuoti į skaitmeninę įrangą, padedant kino teatrų savininkams gauti finansavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Kompensuoti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansines ar draudimo), kurias kino teatrų savininkai ir eksploatuojančios įmonės patiria investuodami į skaitmeninę įrangą.
4. Propagavimas
4.1. Gerinti audiovizualinių kūrinių apyvartą užtikrinant, kad Europos audiovizualinio sektoriaus dalyviai galėtų patekti į profesionalias Europos ir tarptautines rinkas
1 veiklos tikslas:
— Pagerinti sąlygas specialistams patekti į prekybos renginius ir specialistams skirtas audiovizualines rinkas Europoje ir už Europos ribų.
Vykdytini veiksmai:
— pagrindinėmis Europos ir tarptautinėmis kino filmų rinkomis,
— pagrindinėmis Europos ir tarptautinėmis televizijos rinkomis,
— specialiosios paskirties rinkomis, ypač animacinių filmų, dokumentinių filmų, daugialypės terpės ir naujųjų technologijų rinkomis.
2 veiklos tikslas ir vykdytinas veiksmas:
— Skatinti ir remti Europos katalogų sudarymą ir specialistams skirtų Europos programų katalogų duomenų bazių kūrimą.
3 veiklos tikslas:
— Skatinti paramą propagavimui nuo etapo iki gamybos arba nuo gamybos etapo.
Vykdytini veiksmai:
— Remti Europos arba daugiausiai Europai skirtų kūrinių ir programų plėtojimui, finansavimui, bendrai gamybai ir platinimui skirtų forumų organizavimą.
— Gamybos etape kurti ir pradėti vykdyti Europos kinematografijos ir audiovizualinių programų pardavimo ir pardavimų rėmimo kampanijas.
4.2. Gerinti Europos ir tarptautinės visuomenės galimybes susipažinti su Europos audiovizualiniais kūriniais
Veiklos tikslai ir vykdytini veiksmai:
— Skatinti ir remti audiovizualinius festivalius, kurių didžiąją ar svarbią programų dalį sudarytų Europos kūriniai.
— Teikti pirmenybę festivaliams, kurie padeda propaguoti kūrinius iš valstybių narių ar regionų, kurių audiovizualinės gamybos pajėgumai yra nedideli, taip pat jaunų Europos menininkų kūrinius, ir skatina kultūrų ir kalbų įvairovę bei jų dialogą, ir juos remti.
— Skatinti ir remti jaunimui skirtų festivalių organizuojamas vaizdinio švietimo iniciatyvas, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su mokyklomis ir kitomis institucijomis.
— Skatinti ir remti specialistų, ypač kino teatrų savininkų, valstybinių ar komercinių televizijos kanalų, festivalių ir kultūros institucijų, iniciatyvas, kuriomis, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, siekiama organizuoti plačiajai visuomenei skirtas Europos kinematografinės ir audiovizualinės kūrybos propagavimo akcijas.
— Skatinti ir remti tokius plačiai žiniasklaidos nušviečiamus renginius kaip apdovanojimų teikimas ir „Europos kino dienos“.
4.3. Skatinti nacionalinių organizacijų, propaguojančių filmus ir audiovizualines programas, bendrus veiksmus
Veiklos tikslas:
— Skatinti europinių bendrų veiksmų ir projektų tinklų kūrimą ir koordinavimą.
Vykdytini veiksmai:
— Remti europinių propagavimo platformų kūrimą.
— Remti Europos grupių ir organizacijų vykdomą nacionalinį ir (arba) regioninį propagavimą Europos ir pasaulio rinkose.
— Remti festivalių tinklų kūrimą, ypač keitimąsi programomis ir patirtimi.
— Remti projektų, kuriais siekiama tų pačių, panašių ir (arba) vienas kitą papildančių tikslų, grupavimą.
— Remti duomenų bazių ir katalogų tinklų kūrimą.
4.4. Skatinti Europos kinematografijos ir audiovizualinio paveldo propagavimą ir sudaryti galimybę juo naudotis
Veiklos tikslas ir vykdytinas veiksmas:
— Skatinti ir remti Europos kinematografijos ir audiovizualinį paveldą propaguojančių renginių, ypač skirtų jaunimui, organizavimą.
5. Bandomieji projektai
Veiklos tikslas:
— Užtikrinti programos prisitaikymą prie rinkos pokyčių, ypač susijusių su informacinių ir ryšių technologijų diegimu ir naudojimu.
Vykdytini veiksmai:
— Remti bandomuosius projektus tose srityse, kurioms gali turėti įtakos naujųjų informacinių ir ryšių technologijų diegimas ir naudojimas.
— Plačiai informuoti apie bandomųjų projektų rezultatus organizuojant konferencijas arba renginius prijungtiniu ir atjungtiniu būdais, siekiant paskatinti pažangios praktikos platinimą.
II SKYRIUS
ĮGYVENDINIMO TVARKA
1. Bendrijos parama
1.1. Bendrijos paramos dalis remiamų priemonių įgyvendinimo išlaidose
Finansinė parama pagal MEDIA programą negali būti didesnė kaip 50 % remiamos veiklos įgyvendinimo išlaidų, išskyrus toliau nurodytus atvejus.
Finansinė parama pagal MEDIA programą gali siekti iki 60 % remiamos veiklos įgyvendinimo išlaidų:
a) mokymo veiklos šalyse ar regionuose, kurių audiovizualinės gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) ribota geografinė teritorija ar kalbinė erdvė;
b) projektų, kurie yra vykdomi parengiamųjų darbų, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo srityse ir pabrėžia Europos kalbų ir kultūrų įvairovę;
c) veiksmų, išvardytų šio priedo I skyriaus 3 punkte (platinimas ir skleidimas), kurie atitinka 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.
Finansinė parama pagal MEDIA programą gali siekti iki 75 % remiamos veiklos įgyvendinimo išlaidų, jei mokymo veikla vykdoma valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d. Šiai nuostatai bus skiriama daugiausia dėmesio atliekant programos tarpinį vertinimą.
1.2. Bendrijos paramos skyrimo tvarka
Komisija užtikrina, kad programa galima naudotis ir ji įgyvendinama skaidriai.
Bendrijos parama skiriama kaip subsidijos arba stipendijos.
Mokymo srityje, jei tik įmanoma, tinkama turimų lėšų suma kasmet turi būti skiriama naujai veiklai.
1.3. Projektų atranka
Atrinkti projektai turi atitikti:
— šio sprendimo ir jo priedo nuostatas,
— Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nuostatas.
1.4. Išteklių paskirstymas
Turimos lėšos bus paskirstytos vadovaujantis šiomis gairėmis:
|
Įgūdžių įgijimas ir tobulinimas |
apie 7 % |
|
Parengiamieji darbai |
ne mažiau 20 % |
|
Platinimas |
ne mažiau 55 % |
|
Propagavimas |
apie 9 % |
|
Bandomieji projektai |
apie 4 % |
|
Horizontalieji klausimai |
ne mažiau 5 %. |
Šie procentiniai dydžiai yra orientaciniai ir jie 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti keičiami.
Siekiant užtikrinti bendrą programos veiksmingumą ir jos tikslų, kaip numatyta 1 straipsnyje, tinkamą įgyvendinimą, Bendrijos veiksmai turėtų būti nukreipti į veiksmų, vykdomų pagal ankstesnes 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytas programas, plėtojimą.
Visi veiksmai peržiūrimi kasmet 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tuo įgalinant Bendriją atsižvelgti į sektoriaus poreikius ir plėtrą.
Siekiant užtikrinti bendrą programos kultūrinių ir ekonominių tikslų įgyvendinimą, sprendimas dėl finansinio paketo metinio paskirstymo turėtų būti grindžiamas nuolatine pagal programą vykdomų veiksmų efektyvumo stebėsena.
2. Bendravimas
2.1. Komisija
Komisija gali organizuoti seminarus, simpoziumus ar susitikimus, kad padėtų įgyvendinti programą, ir gali imtis visų tinkamų informavimo, leidybos ir platinimo priemonių, ypač susijusių su programos stebėsena ir vertinimu. Tokia veikla gali būti finansuojama teikiant subsidijas ar rengiant konkursus arba gali būti organizuojama bei finansuojama tiesiogiai Komisijos.
2.2. MEDIA Desks ir MEDIA atstovybės
Komisija kartu su valstybėmis narėmis steigia europinį MEDIA Desks ir MEDIA atstovybių tinklą, kuris veikia kaip įgyvendinimo nacionaliniu lygiu įstaiga pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalį, pirmiausia siekiant šių tikslų:
a) informuoti audiovizualinio sektoriaus specialistus apie įvairias pagal Europos Sąjungos vykdomą politiką jiems skiriamas paramos rūšis;
b) užtikrinti programos reklamavimą ir propagavimą;
c) skatinti kuo didesnį specialistų dalyvavimą programos veikloje;
d) padėti specialistams pateikti projektus konkursams;
e) skatinti tarpvalstybinį specialistų, institucijų ir tinklų bendradarbiavimą;
f) padėti Komisijai užtikrinti ryšius su įvairiomis valstybių narių paramos institucijomis siekiant, kad šios programos veikla papildytų nacionalines rėmimo priemones;
g) sudaryti sąlygas suinteresuotoms šalims gauti duomenis apie nacionalines audiovizualines rinkas.
3. Informacija apie Europos audiovizualinę rinką ir dalyvavimą Observatorijoje bei galimas bendradarbiavimas su Europos Tarybos Eurimages paramos fondu
Programa yra išlaidų, būtinų Bendrijos audiovizualinės politikos priemonių stebėsenai, teisinis pagrindas.
Programoje numatyta tęsti Europos Sąjungos dalyvavimą Observatorijos veikloje. Tai pagerins sąlygas sektoriaus dalyviams gauti informaciją ir informacijos platinimą. Dalyvavimas taip pat padės didinti gamybos proceso skaidrumą. Programa taip pat galėtų sudaryti sąlygas Europos Sąjungai ištirti bendradarbiavimo (išskyrus su finansais ir administravimu susijusiose srityse) su Eurimages paramos fondu galimybes, siekiant remti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
4. Valdymo uždaviniai
Iš programai skirtų lėšų gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, ypač susijusios su tyrimais, susitikimais, informavimo ir leidybos veikla, išlaidos, susijusios su informacijos mainams skirtais informaciniais tinklais, bei visos kitos techninės ir administracinės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant programą, išlaidos. Atitinkami atlyginimai gali būti mokami techninių konsultacinių grupių ekspertams, arba vertinimo ir atrankos procedūrų ekspertams.
Įgyvendindama programą Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir prioritetų ir kad specialistų dalyvavimas programoje proporcingai atspindėtų Europos kultūrų įvairovę.
5. Patikrinimai ir auditas
Projektams, atrinktiems 9 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma atsitiktinio audito sistema.
Subsidijos gavėjas penkerius metus po paskutinės išmokos gavimo privalo saugoti ir prireikus pateikti Komisijai visus patirtas išlaidas patvirtinamuosius dokumentus. Gavėjai užtikrina, kad prireikus Komisijai būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, kuriuos saugo jų partneriai ar nariai.
Komisija tiesiogiai per savo personalą arba per bet kurią kitą pasirinktą kompetentingą išorės organizaciją, turi teisę atlikti subsidijos panaudojimo auditą. Toks auditas gali būti atliekamas visą sutarties galiojimo laiką bei penkerius metus nuo subsidijos likučio išmokėjimo dienos. Atsižvelgdama į audito rezultatus Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų išieškojimo.
Komisijos personalas ir kiti Komisijos įgalioti nepriklausomi asmenys turi teisę patekti į gavėjo patalpas bei gauti visą reikalingą informaciją, taip pat ir elektronine forma, jei tai būtina auditui tinkamai atlikti.
Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) turi tokias pat teises kaip ir Komisija, pirmiausia prieigos teisę.
Be to, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, Komisija turi teisę vykdyti su šia programa susijusią kontrolę ir patikrinimus vietoje, laikydamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ( 12 ). Prireikus Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) atlieka tyrimus, kuriuos reglamentuoja 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 13 ).
( 1 ) OL C 255, 2005 10 14, p. 39.
( 2 ) OL C 164, 2005 7 5, p. 76.
( 3 ) 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 251 E, 2006 10 17, p. 1) ir 2006 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 4 ) Programos, kurios buvo įtvirtintos atitinkamai:
— 1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 90/685/EEB dėl veiksmų programos, skirtos skatinti Europos garso ir vaizdo įrašų pramonės vystymą, įgyvendinimo (MEDIA) (1991–1995 m.) (OL L 380, 1990 12 31, p. 37) (MEDIA I),
— 1995 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimu 95/563/EB dėl programos, skirtos skatinti Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą ir platinimą, įgyvendinimo (MEDIA II – kūrimas ir platinimas) (1996–2000 m.) (OL L 321, 1995 12 30, p. 25) ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 95/564/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA II – mokymas) (OL L 321, 1995 12 30, p. 33) (MEDIA II),
— 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo (MEDIA Plus – kūrimas, platinimas ir reklama) (2001–2005 m.) (OL L 336, 2000 12 30, p. 82). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1) (MEDIA Plus), ir
— 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 163/2001/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA – mokymas) (2001–2005 m.) (OL L 26, 2001 1 27, p. 1). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (MEDIA – mokymas).
( 5 ) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EC (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
( 7 ) OL L 298, 1989 10 17, p. 23.
( 8 ) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
( 9 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.
( 10 ) OL L 13, 2001 1 17, p. 82.
( 11 ) OL L 26, 2001 1 27, p. 1.
( 12 ) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
( 13 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.