►B	TARYBOS SPRENDIMAS 2006 m. rugsėjo 15 d. patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (2006/683/EB, Euratomas) (OL L 285, 16.10.2006, p.47)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	TARYBOS SPRENDIMAS 2007 m. sausio 1 d.	L 1	9	4.1.2007
►M2	TARYBOS SPRENDIMAS 2007 m. gruodžio 20 d.	L 346	17	29.12.2007

▼B

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. rugsėjo 15 d.

patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles

(2006/683/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 121 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 15–16 d. susitikusi Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad siekiant sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga, svarbu suteikti jiems galimybę tiesiogiai susipažinti su jos veikla, visų pirma toliau didinant atvirumą ir skaidrumą. Todėl, kaip sutarta Europos Vadovų Taryboje, ir visapusiškai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti Tarybos darbo veiksmingumą, Tarybos darbas turėtų būti dar viešesnis, visų pirma kai Taryba svarsto teisės aktus pagal bendro sprendimo procedūrą. Taip pat reikėtų imtis priemonių, siekiant iš esmės pagerinti technines priemones, naudojamas visomis Europos Sąjungos institucijų oficialiomis kalbomis transliuoti Tarybos viešus svarstymus ir debatus, visų pirma naudojant internetą.

2006 m. gruodžio mėn. Taryba peržiūrės pirmiau minėtų viešumo priemonių įgyvendinimą, siekdama įvertinti jų poveikį Tarybos darbo veiksmingumui.

(2)	Taip pat tikslinga racionalizuoti Tarybos veiklos planavimą. Todėl turėtų būti įdiegta ankstesnę sistemą pakeičianti nauja sistema, pagrįsta 18 mėnesių programa, kurią trys tuo konkrečiu laikotarpiu pirmininkausiančios valstybės narės turėtų pateikti Tarybai patvirtinti.

(3)

Galiausiai, siekiant pagerinti rašytinės procedūros veikimą ir paspartinti Tarybos atsakymų į Europos Parlamento narių klausimus, sprendimų paskirti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius bei Regionų komiteto narius ir sprendimų dėl konsultacijų su kitomis institucijomis ir organais priėmimą, tikslinga iš dalies pakeisti ir patikslinti nuostatas dėl rašytinės procedūros,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2004 m. kovo 22 d. Tarybos darbo tvarkos taisyklės ( 1 ) pakeičiamos taip:

„

TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sušaukimas ir posėdžių vieta

1. Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu ( 2 ).

2. Pirmininkaujanti valstybė narė likus septyniems mėnesiams iki jos kadencijos pradžios, prireikus pasikonsultavusi su prieš ją pirmininkaujančia ir po jos pirmininkausiančia valstybėmis narėmis, paskelbia datas, kuriomis ji numato sušaukti Tarybos posėdžius, kurie reikalingi Tarybai teisės aktų leidybos veiklai vykdyti arba veiklos sprendimams priimti.

3. Tarybos būstinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge ( 3 ).

Ypatingomis aplinkybėmis ir esant deramai pagrįstoms priežastims, Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas (toliau – Coreper) gali vieningai nuspręsti, kad Tarybos posėdis vyks kitoje vietoje.

2 straipsnis

Tarybos sudėtys, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos vaidmuo ir veiklos planavimas

1. Atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų sritį, Taryba gali susirinkti įvairios sudėties. Taryba, sušaukta į posėdį pagal 2 dalies a punktą Bendrųjų reikalų ir išorės santykių sudėtimi (toliau – Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba), patvirtina tokių sudėčių sąrašą, pateikiamą I priede.

2. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba užsiima šiomis dviem pagrindinėmis veiklos sritimis, dėl kurių ji rengia atskirus posėdžius, sudarant atskirą darbotvarkę bei, esant galimybei, sušaukiamus skirtingomis datomis, ir kurios atitinkamai susijusios su:

a) pasirengimu Europos Vadovų Tarybos susitikimams ir tolesne su jais susijusia veikla, įskaitant būtiną viso parengiamojo darbo koordinavimą, bendrąjį politikos sričių koordinavimą, institucinius ir administracinius klausimus, horizontalaus pobūdžio dokumentus, susijusius su keletu iš Europos Sąjungos politikos sričių, bei visus Europos Vadovų Tarybos jai patikėtus dokumentus, atsižvelgiant į veiklos taisykles, susijusias su Ekonomine ir pinigų sąjunga;

b) visais Europos Sąjungos išorės veiksmais, tai yra, bendrąja užsienio ir saugumo politika, Europos saugumo ir gynybos politika, užsienio prekyba, bendradarbiavimu vystymosi labui ir humanitarine pagalba.

3. Rengdama Europos Vadovų Tarybos susitikimus, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba, sušaukta į posėdį pagal 2 straipsnio a dalį:

a) ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo parengia anotuotos darbotvarkės projektą pagal pirmininkaujančiosios valstybės narės pasiūlymą;

b) sušaukia paskutinį parengiamąjį posėdį Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse ir patvirtina darbotvarkę.

Kitų sudėčių Tarybos pasiūlymai, susiję su Europos Vadovų Tarybos darbu, persiunčiami Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybai, sušauktai į posėdį pagal 2 dalies a punktą, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su pastaraisiais tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu tarp pirmos pastraipos b punkte nurodyto paskutinio parengiamojo posėdžio ir Europos Vadovų Tarybos susitikimo negali vykti jokios kitos sudėties Tarybos arba Tarybos parengiamojo komiteto posėdis.

Bendradarbiaudama su Generaliniu sekretoriatu pirmininkaujančioji valstybė narė imasi Europos Vadovų Tarybos darbo praktiniam organizavimui reikalingų priemonių pagal pačios Europos Vadovų Tarybos sutartas taisykles.

4. Trys pirmininkausiančios valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija ir po atitinkamų konsultacijų, kas 18 mėnesių parengia Tarybos veiklos programos tuo laikotarpiu projektą. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atitinkamo laikotarpio pradžios, trys pirmininkausiančios valstybės narės bendrai pateikia programos projektą, kad jį patvirtintų Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba, sušaukta į posėdį pagal 2 dalies a punktą ( 4 ).

5. Pirmininkavimą perimančioji valstybė narė sudaro orientacines preliminarias Tarybos posėdžių, numatytų per sekančių šešių mėnesių laikotarpį, darbotvarkes, kuriose atskleidžiamas numatomas teisės aktų leidybos darbas ir veiklos sprendimai. Šios orientacinės preliminarios darbotvarkės, remiantis Tarybos 18 mėnesių programa ir pasikonsultavus su Komisija, parengiamos ne vėliau prieš savaitę iki jos pirmininkavimo pradžios. Jei būtina, be iš anksto suplanuotų gali būti numatomi ir papildomi Tarybos posėdžiai.

Atitinkama pirmininkaujanti valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija ir po jos pirmininkavimą perimsiančia valstybe nare, ne vėliau kaip prieš savaitę iki jos pirmininkavimo pradžios parengia panašias orientacines preliminarias Tarybos posėdžių, kurie numatyti per sekančių šešių mėnesių laikotarpį po pirmojoje pastraipoje numatyto laikotarpio, darbotvarkes.

Jei per šešių mėnesių laikotarpį paaiškėja, kad nebėra pagrindo sušaukti kurio nors iš tuo laikotarpiu planuotų posėdžių, pirmininkaujančioji valstybė narė jo nebesušaukia.

3 straipsnis ( 5 )

Darbotvarkė

1. Atsižvelgdamas į Tarybos 18 mėnesių programą, pirmininkas parengia kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę. Darbotvarkė išsiunčiama kitiems Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki posėdžio pradžios.

2. Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, dėl kurių įtraukimo į darbotvarkę Tarybos nario arba Komisijos prašymą, kartu su visais su juo susijusiais dokumentais, Generalinis sekretoriatas gavo ne vėliau kaip prieš šešiolikai dienų iki posėdžio pradžios. Preliminarioje darbotvarkėje taip pat žvaigždute pažymimi klausimai, dėl kurių pirmininkaujančioji valstybė narė, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti balsuoti. Toks ženklas dedamas tik įvykdžius visus Sutartyse numatytus procedūrinius reikalavimus.

3. Su teisės akto arba bendrosios pozicijos dėl teisės akto pasiūlymo priėmimu arba su pasiūlymu dėl priemonės, kuri turi būti patvirtinta pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) VI antraštinę dalį susiję klausimai neįtraukiami į preliminarią darbotvarkę sprendimui priimti, kol nesibaigia šešių savaičių laikotarpis, numatytas Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 3 punkte.

Taryba gali vieningai nuspręsti nukrypti nuo reikalavimo laikytis šešių savaičių laikotarpio, jei klausimo įtraukimas susijęs su to Protokolo 3 punkte skubos atvejams numatyta išimtimi.

4. Į preliminarią darbotvarkę gali būti įtraukti tik tie klausimai, dėl kurių Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip iki tos darbotvarkės išsiuntimo datos buvo išsiųsti dokumentai.

5. Generalinis sekretoriatas perduoda Tarybos nariams ir Komisijai prašymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir dokumentus, dėl kurių nebuvo laikomasi anksčiau nurodytų terminų.

Jei iki Tarybos posėdžio likusios priešpaskutinės savaitės pabaigos Nuolatinių atstovų komitetas nebaigia nagrinėti su teisės aktais susijusių klausimų, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, pirmininkaujanti valstybė narė, nebent to nebūtų galima daryti dėl neatidėliotinos skubos sumetimų ir nepažeisdama 2 dalies, išbraukia juos iš preliminarios darbotvarkės.

6. Preliminari darbotvarkė suskirstoma į A ir B dalis. Klausimai, kuriems Taryba gali pritarti be diskusijos, įtraukiami į A dalį, bet tai neatima galimybės bet kuriam Tarybos nariui arba Komisijai pareikšti savo nuomonės tuo metu, kai šie klausimai yra patvirtinami, ir į posėdžio protokolą įtraukti pareiškimus.

7. Taryba patvirtina darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Norint, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenumatytas klausimas, reikalingas vieningai priimtas Tarybos sprendimas. Tokiu būdu įtraukti klausimai gali būti pateikiami balsavimui, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai.

8. Tačiau „A“ dalyje esantis klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, jei pozicijos dėl šio klausimo priėmimas sukeltų tolesnę su juo susijusią diskusiją, arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

9. Prie kiekvieno prašymo įtraukti klausimą į punktą „Bet kurie kiti klausimai“ pridedamas aiškinamasis dokumentas.

4 straipsnis

Negalinčio dalyvauti Tarybos nario atstovavimas

Atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas dėl balsavimo teisių perdavimo, negalintis dalyvauti posėdyje Tarybos narys gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama.

5 straipsnis

Posėdžiai

1. Tarybos posėdžiai nėra vieši, išskyrus 8 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Komisija kviečiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Tas pats taikoma Europos centriniam bankui tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise. Tačiau Taryba gali nuspręsti, kad svarstymai vyks nedalyvaujant Komisijai arba Europos centriniam bankui.

3. Tarybos arba Komisijos narius gali lydėti jiems talkinantys pareigūnai. Šių pareigūnų pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos Generaliniam sekretoriatui. Taryba gali nustatyti didžiausią kiekvieną delegaciją sudarančių asmenų skaičių, įskaitant Tarybos narius, kurie vienu metu gali būti Tarybos posėdžių salėje.

4. Į Tarybos posėdžius leidžiama įeiti pateikus Generalinio sekretoriato išduotą leidimą.

6 straipsnis

Profesinės paslapties laikymasis ir dokumentų pateikimas teismo procese

1. Nepažeidžiant 8 ir 9 straipsnių bei visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančių nuostatų, Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

2. Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas gali leisti panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jo ištrauką.

7 straipsnis

Atvejai, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja

Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, kaip apibrėžta EB Sutarties 207 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kai ji atitinkamų Sutarčių nuostatų pagrindu priima taisykles, teisiškai privalomas valstybėse narėse ar valstybėms narėms, išdėstytas reglamentuose, direktyvose, pamatiniuose sprendimuose arba sprendimuose, išskyrus diskusijas, po kurių priimamos vidinės priemonės, administraciniai arba biudžetiniai aktai, su tarpinstituciniais arba tarptautiniais santykiais susiję aktai arba neturintys privalomosios galios aktai (pavyzdžiui, išvados, rekomendacijos arba rezoliucijos).

Kai Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl teisės aktų arba iniciatyvos, ji susilaiko nuo Sutartyse nenumatytų aktų, pavyzdžiui, 9 straipsnyje nenurodytų rezoliucijų, išvadų ar deklaracijų, priėmimo.

8 straipsnis

Vieši Tarybos svarstymai ir vieši debatai

1. Tarybos svarstymai, susiję su teisės aktais, priimamais laikantis bendro sprendimo procedūros pagal EB Sutarties 251 straipsnį, yra vieši, kaip išdėstyta toliau:

a) Komisijos pasiūlymų dėl teisės aktų, jei jų yra, pateikimas ir po jo einantys svarstymai Taryboje yra vieši;

b) balsavimas dėl tokių teisės aktų priėmimo yra viešas, kaip ir baigiamieji prieš tą balsavimą vykstantys Tarybos svarstymai bei pridedami balsavimo paaiškinimai;

c) visi kiti tokių teisės aktų svarstymai Taryboje yra vieši, išskyrus, kai kiekvienu konkrečiu atveju, Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas dėl konkretaus svarstymo nusprendžia kitaip.

2. Pirmasis svarbių naujų pasiūlymų dėl teisės aktų, išskyrus priimamus pagal bendro sprendimo procedūrą teisės aktus, svarstymas Taryboje yra viešas. Pirmininkaujanti valstybė narė nustato, kurie nauji pasiūlymai dėl teisės aktų yra svarbūs, o Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas, prireikus, gali nuspręsti kitaip. Kiekvienu konkrečiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad konkretaus teisės akto tolesnis svarstymas Taryboje turi būti viešas, išskyrus atvejus, kai Taryba ar Nuolatinių atstovų komitetas nusprendžia kitaip.

3. Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu Taryba rengia viešus debatus svarbiais Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams įtakos turinčiais klausimais.

Klausimus arba konkrečias temas tokiems debatams gali pasiūlyti pirmininkaujanti valstybė narė, bet kuris Tarybos narys arba Komisija, atsižvelgdamos į klausimo svarbą ir piliečių suinteresuotumą šiuo klausimu.

4. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba, sušaukta į posėdį pagal 2 straipsnio 2 dalies a punktą, rengia viešus politinius debatus dėl Tarybos 18 mėnesių programos. Kitų sudėčių Taryba taip pat rengia viešus politinius debatus dėl jų prioritetų. Komisijos penkerių metų darbo programos, metinės darbo programos ir metinės politikos strategijos pristatymas bei po pristatymo vykstantys debatai Taryboje yra vieši.

5. Pagal 3 straipsnį išsiuntus preliminarią darbotvarkę:

a) prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 1 ir 2 dalis, nurodoma, kad tai „viešas svarstymas“;

b) prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 3 ir 4 dalis, nurodoma, kad tai „vieši debatai“.

Tarybos svarstymų ir viešų debatų viešumas pagal šį straipsnį užtikrinamas viešai transliuojant garso ir vaizdo priemonėmis, visų pirma į stebėjimo salę ir transliuojant visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis tiesioginio vaizdo perdavimo būdu. Posėdžio įrašas Tarybos tinklalapyje laikomas ne trumpiau kaip mėnesį. Balsavimo rezultatai parodomi vaizdo priemonėmis.

Generalinis sekretoriatas kiek tai įmanoma informuoja visuomenę apie tokių vaizdo ir garso transliacijų datą ir apytikslį laiką bei imasi visų praktinių priemonių užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą.

9 straipsnis

Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų ir posėdžio protokolų viešas skelbimas

1. Be tų atvejų, kai Tarybos svarstymai yra vieši pagal 8 straipsnio 1 dalį, Tarybai veikiant kaip teisės aktų leidėjai, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, balsavimo rezultatai ir Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, taip pat Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su teisės aktų priėmimu, yra skelbiami viešai.

Ta pati taisyklė galioja ir:

a) balsavimo rezultatams ir balsavimo paaiškinimams bei Tarybos posėdžio protokole pateiktiems pareiškimams ir šio protokolo klausimams, susijusiems su bendrosios pozicijos priėmimu pagal EB Sutarties 251 straipsnį arba 252 straipsnį;

b) balsavimo rezultatams ir Tarybos narių arba jų atstovų Taikinimo komitete, įsteigtame pagal EB Sutarties 251 straipsnį, balsavimo paaiškinimams, taip pat ir Tarybos posėdžio protokole pateiktiems pareiškimams bei šio protokolo klausimams, susijusiems su Taikinimo komiteto posėdžiu;

c) balsavimo rezultatams ir balsavimo paaiškinimams, taip pat Tarybos posėdžio protokole pateiktiems pareiškimams bei šio protokolo klausimams, susijusiems su Tarybos pagal ES sutarties VI antraštinę dalį parengta konvencija.

2. Be to, balsavimo rezultatai skelbiami viešai:

a) kai Taryba sprendžia pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vieningu Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu;

b) kai Taryba priima bendrąją poziciją, kaip apibrėžta ES sutarties VI antraštinėje dalyje, vieningu Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu;

c) kitais atvejais Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.

Kai balsavimo Taryboje rezultatai yra skelbiami viešai pagal pirmos pastraipos a, b ir c punktus, balsavimo metu pareikšti balsavimo paaiškinimai Tarybos narių prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į šias Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Tarybos interesus.

Tarybos posėdžio protokole įrašyti pareiškimai bei to protokolo klausimai, susiję su pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų teisės aktų priėmimu, skelbiami viešai Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.

3. Išskyrus atvejus, kai pagal 8 straipsnį Tarybos svarstymai yra vieši, balsavimas nėra viešas, kai po diskusijų vykdomas preliminarus balsavimas arba priimami parengiamieji aktai.

10 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais išdėstytos II priede.

11 straipsnis

Balsavimo tvarka ir kvorumas

1. Taryba balsuoja jos pirmininko iniciatyva.

Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Tarybos nario arba Komisijos iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma Tarybos narių.

2. Tarybos nariai balsuoja EB Sutarties 203 straipsnyje ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) 116 straipsnyje nustatyta valstybių narių seka, pradedant nuo to nario, kuris pagal tą seką eina po pirmininkaujančios valstybės nario.

3. Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam ( 6 ).

4. Kad Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų dauguma Tarybos narių, pagal Sutartis turinčių teisę balsuoti. Per balsavimą pirmininkas, padedamas Generalinio sekretoriato, patikrina, ar yra kvorumas.

5. Kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, ir, jei to reikalauja Tarybos narys, turi būti patvirtinama, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Europos Sąjungos gyventojų skaičiaus, apskaičiuoto remiantis III priedo 1 straipsnyje pateiktais gyventojų skaičiais.

12 straipsnis

Įprastinė rašytinė procedūra ir „nutylėjimo“ procedūra

1. Neatidėliotinos skubos klausimu Taryba gali priimti teisės aktus balsuodama raštu, kai Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas vieningai nusprendžia taikyti šią procedūrą. Esant ypatingoms aplinkybėms pirmininkas taip pat gali pasiūlyti taikyti šią procedūrą; tokiu atveju gali būti balsuojama raštu, jei visi Tarybos nariai su šia procedūra sutinka.

Balsuojant raštu dėl Komisijos Tarybai pateikto klausimo, rašytinės procedūros taikymui reikalingas Komisijos sutikimas.

Generalinis sekretoriatas kiekvieną mėnesį parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką.

2. Pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva Taryba sprendimus gali priimti pagal supaprastintą rašytinę procedūrą, vadinamą „nutylėjimo“ procedūra:

a) priimant atsakymo į Europos Parlamento nario raštu pateikto klausimo, ar atitinkamu atveju, žodžiu pateikto klausimo Tarybai, tekstą, po to, kai atsakymo projektą išnagrinėjo Nuolatinių atstovų komitetas ( 7 );

b) paskiriant Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius ir Regionų komiteto narius bei pakaitinius narius, po to, kai sprendimo projektą išnagrinėjo Nuolatinių atstovų komitetas;

c) priimant sprendimą konsultuotis su kitomis institucijomis ir organais, kai tokių konsultacijų reikalavimas nustatytas Sutartyse;

d) įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, pasitelkus COREU tinklą („COREU nutylėjimo procedūra“) ( 8 ).

Tokiu atveju atitinkamas tekstas yra laikomas priimtu pasibaigus pirmininkaujančios valstybės narės atsižvelgiant į klausimo skubumą nustatytam laikotarpiui, jei nė vienas Tarybos narys nepareiškia prieštaravimo.

3. Generalinis sekretoriatas konstatuoja, kad rašytinė procedūra baigta.

13 straipsnis

Posėdžio protokolas

1. Parengiamas kiekvieno posėdžio protokolas, kurį, jį patvirtinus, pasirašo generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (toliau – generalinis sekretorius) arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Savo teisę pasirašyti jie gali pavesti Generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

Posėdžio protokole kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai nurodoma:

— Tarybai pateikti dokumentai,

— Tarybos priimti sprendimai arba padarytos išvados,

— Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Tarybos narys arba Komisija.

2. Generalinis sekretoriatas per penkiolika dienų parengia posėdžio protokolo projektą ir pateikia jį Tarybai arba Nuolatinių atstovų komitetui patvirtinti.

3. Kol protokolas nepatvirtintas, bet kuris Tarybos narys arba Komisija gali prašyti įtraukti į posėdžio protokolą daugiau informacijos bet kuriuo darbotvarkės klausimu. Tokie pageidavimai gali būti pareikšti Nuolatinių atstovų komitete.

14 straipsnis

Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais, parengtais galiojančiose taisyklėse dėl kalbų numatytomis kalbomis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose kalbas reglamentuojančiose taisyklėse.

2. Bet kuris Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti jo nurodytomis 1 dalyje minimomis kalbomis.

15 straipsnis

Teisės aktų pasirašymas

Tarybos priimtų teisės aktų tekstus bei Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtų teisės aktų tekstus pasirašo jų priėmimo metu pareigas ėjęs pirmininkas ir generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Savo teisę pasirašyti generalinis sekretorius ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas gali pavesti Generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

16 straipsnis ( 9 )

Negalėjimas dalyvauti balsuojant

Taikant šias Darbo tvarkos taisykles, pagal IV priedą bus deramai atsižvelgiama į tuos atvejus, kai pagal Sutartis vienas ar daugiau Tarybos narių negali dalyvauti balsuojant.

17 straipsnis

Teisės aktų skelbimas Oficialiajame leidinyje

1. Generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys) skelbia:

a) EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus teisės aktus;

b) Euratomo sutarties 163 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytus teisės aktus;

c) Tarybos bendrąsias pozicijas, priimtas EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose nurodyta tvarka, bei tas bendrąsias pozicijas pagrindžiančius motyvus;

d) pamatinius sprendimus ir sprendimus, nurodytus ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje;

e) Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalį parengtas konvencijas.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių konvencijų įsigaliojimą;

f) valstybių narių tarpusavyje pasirašytas konvencijas pagal EB sutarties 293 straipsnį.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių konvencijų įsigaliojimą;

g) Bendrijos sudarytus tarptautinius susitarimus.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą;

h) tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal ES sutarties 24 straipsnį, jei Taryba, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 10 ) 4 ir 9 straipsniais nenusprendžia kitaip.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą.

2. Jei Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas nenusprendžia kitaip, generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas Oficialiajame leidinyje skelbia:

a) valstybės narės iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal EB Sutarties 67 straipsnio 1 dalį;

b) valstybės narės iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

c) bendrąsias pozicijas, nurodytas ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje;

d) direktyvas, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimus, išskyrus nurodytus EB sutarties 254 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijas ir nuomones.

3. Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį vieningai nusprendžia, ar generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti bendrąsias strategijas, bendruosius veiksmus ir bendrąsias pozicijas, nurodytas ES sutarties 12 straipsnyje.

4. Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį ir į galimą pagrindinio teisės akto paskelbimą, sprendžia, ar generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti:

a) priemones, įgyvendinančias ES sutarties 12 straipsnyje nurodytus bendruosius veiksmus;

b) bendruosius veiksmus, bendrąsias pozicijas ar visus kitus sprendimus, priimtus bendros strategijos pagrindu, kaip numatyta ES sutarties 23 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje;

c) bet kurias priemones, įgyvendinančias ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus ir bet kurias priemones, įgyvendinančias Tarybos pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį parengtas konvencijas;

d) kitus Tarybos teisės aktus, pavyzdžiui, sui generis sprendimus arba rezoliucijas.

5. Kai pagal Bendrijų ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudarytą susitarimą įsteigiama institucija, įgaliota priimti sprendimus, sudarius tokį susitarimą Taryba nusprendžia, ar tos institucijos priimti sprendimai turėtų būti skelbiami Oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Pranešimas apie teisės aktus

1. Generalinis sekretorius, generalinio sekretoriaus pavaduotojas arba jų vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie direktyvas, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir apie sprendimus, išskyrus nurodytus EB sutarties 254 straipsnio 1 dalyje.

2. Generalinis sekretorius, generalinio sekretoriaus pavaduotojas arba jų vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie šiuos teisės aktus, kai jie neskelbiami Oficialiajame leidinyje:

a) rekomendacijas;

b) bendrąsias strategijas, bendruosius veiksmus ir bendrąsias pozicijas, nurodytas ES sutarties 12 straipsnyje;

c) bendrąsias pozicijas, nurodytas ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje;

d) priemones, įgyvendinančias teisės aktus, priimtus pagal ES sutarties 12 ir 34 straipsnius.

3. Generalinis sekretorius, generalinio sekretoriaus pavaduotojas arba jų vardu veikiantis generalinis direktorius išsiunčia valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai autentiškas Tarybos direktyvų, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei Tarybos sprendimų ir rekomendacijų kopijas.

19 straipsnis ( 11 )

Nuolatinių atstovų komitetas, komitetai ir darbo grupės

1. Nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių vykdymą. Bet kuriuo atveju ( 12 ) jis užtikrina Europos Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:

a) teisėtumo, subsidiarumo, proporcingumo ir aktų pagrindimo principų;

b) Sąjungos institucijų ir organų įgaliojimus nustatančių taisyklių;

c) biudžetinių nuostatų;

d) darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės.

2. Nuolatinių atstovų komitetas, jei jis nenusprendžia kitaip, iš anksto išnagrinėja visus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus. Nuolatinių atstovų komitetas stengiasi pasiekti susitarimą savo lygiu ir pateikia jį priimti Tarybai. Jis užtikrina, kad Tarybai būtų deramai pateikiami dokumentų rinkiniai ir prireikus pateikia gaires, nuomones arba siūlomus sprendimus. Neatidėliotinos skubos atveju Taryba gali vieningai nutarti spręsti klausimą be išankstinio nagrinėjimo.

3. Tam tikram parengiamajam darbui arba iš anksto nustatytiems tyrimams atlikti Nuolatinių atstovų komitetas gali įsteigti komitetus arba darbo grupes, arba tai gali būti padaryta jo pritarimu.

Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina ir paskelbia viešai parengiamųjų organų sąrašą. Tiktai šiame sąraše nurodyti komitetai ir darbo grupės gali posėdžiauti kaip Tarybos parengiamieji organai.

4. Nuolatinių atstovų komitetui pirmininkauja, atsižvelgiant į darbotvarkės klausimus, Taryboje pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas. Jei Taryba nenutaria kitaip, įvairiems Sutartyse numatytiems komitetams taip pat pirmininkauja tos valstybės narės delegatas. Tas pats galioja ir 3 dalyje nurodytiems komitetams ir darbo grupėms, jei Nuolatinių atstovų komitetas nenusprendžia kitaip.

5. Rengiantis Tarybos sudėčių posėdžiams, vykstantiems kas šeši mėnesiai, jei jie kviečiami pirmojoje šio laikotarpio pusėje, komitetų posėdžiams, išskyrus Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius ir ankstesnio pusmečio metu vykstančius darbo grupių posėdžius, pirmininkauja tos valstybės narės, kurios eilė yra pirmininkauti minimiems Tarybos posėdžiams, delegatas.

6. Kai per šešių mėnesių laikotarpį dokumentų rinkinys turi būti iš esmės išnagrinėtas, tuo šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkausiančios valstybės narės delegatas gali per prieš tai einantį pusmetį pirmininkauti komitetų, išskyrus Nuolatinių atstovų komitetą, ir darbo grupių posėdžiams, kuriuose aptariama ta dosjė. Praktinis šios dalies įgyvendinimas priklauso nuo abiejų atitinkamų pirmininkaujančių valstybių narių susitarimo.

Europos Bendrijų konkrečių finansinių metų biudžeto nagrinėjimo atveju, Tarybos parengiamųjų organų, išskyrus Nuolatinių atstovų komitetą, posėdžiams, skirtiems parengti Tarybos darbotvarkės klausimus dėl biudžeto nagrinėjimo, pirmininkauja tos valstybės narės delegatas, kuri pirmininkaus Tarybai per antrąjį pusmetį, einantį prieš minimus finansinius metus. Tas pats galioja, pritarus kitai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir pirmininkavimui Tarybos posėdžiams, kai yra aptariami minimo biudžeto klausimai. Abi atitinkamos pirmininkaujančios valstybės narės konsultuojasi dėl praktinės tvarkos.

7. Pagal toliau nurodytas atitinkamas nuostatas, Nuolatinių atstovų komitetas gali priimti šiuos procedūrinius sprendimus, jei su jais susiję klausimai buvo įtraukti į jo preliminarią darbotvarkę ne vėliau kaip trys darbo dienos iki posėdžio. Norint nukrypti nuo šio termino, tam vienbalsiai turi pritarti Nuolatinių atstovų komitetas ( 13 ):

a) dėl sprendimo surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge (1 straipsnio 3 dalis);

b) dėl leidimo pateikti Tarybos dokumento kopiją arba jo ištrauką panaudoti teismo procese (6 straipsnio 2 dalis);

c) dėl sprendimo surengti viešus debatus Taryboje arba nerengti atitinkamo pasiūlymo viešo svarstymo Taryboje (8 straipsnio 1 dalies c punktas, 2 ir 3 dalys);

d) dėl sprendimo viešai paskelbti balsavimo rezultatus ir į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktus pareiškimus 9 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

e) dėl sprendimo naudoti rašytinę procedūrą (12 straipsnio 1 dalis);

f) dėl Tarybos posėdžio protokolo patvirtinimo arba pakeitimo (13 straipsnio 2 ir 3 dalys);

g) dėl sprendimo skelbti ar neskelbti tam tikrą tekstą arba teisės aktą Oficialiajame leidinyje (17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys);

h) dėl sprendimo kreiptis konsultacijos į instituciją ar organą, kai tokia konsultacija nėra būtina pagal Sutarčių nuostatas;

i) dėl sprendimo nustatyti ar pratęsti terminą, skirtą konsultacijoms institucija arba organu;

j) dėl sprendimo pratęsti EB sutarties 251 straipsnio 7 dalyje numatytą terminą;

k) dėl pritarimo institucijai arba organui siunčiamo laiško formuluotėms.

20 straipsnis

Pirmininkavimas ir dalykiškas diskusijų vedimas

1. Pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad diskusijos vyktų dalykiškai. Visų pirma, pirmininkaujančioji valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi V priedo nuostatų dėl išplėstos Tarybos darbo metodų.

Siekdama užtikrinti, kad deramai vyktų diskusijos, ji gali, jei Taryba nenusprendžia kitaip, imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo geriau būtų panaudojamas posėdžiams skirtas laikas, visų pirma:

a) riboti vienos delegacijos narių, dalyvaujančių diskusijoje tam tikru klausimu, skaičių posėdžių salėje ir spręsti, ar leisti atidaryti „stebėjimo salę“;

b) nustatyti nagrinėtinų klausimų seką bei diskusijų kiekvienu iš jų trukmę;

c) organizuoti konkrečiam klausimui skirtą diskusijų laiką, visų pirma ribodama dalyvių pasisakymų laiką ir nustatydama, kokia seka dalyviai gali pasisakyti;

d) prašyti, kad delegacijos iki nurodytos datos raštu pateiktų aptariamo teksto pakeitimų pasiūlymus, jei reikalinga, kartu su trumpu paaiškinimu;

e) prašyti, kad delegacijos, kurios turi tokią pačią arba panašią poziciją tam tikru klausimu arba dėl tam tikro teksto ar jo dalies, išsirinktų vieną iš jų pareikšti bendrai pozicijai posėdyje arba raštu iki posėdžio pradžios.

2. Nepažeidžiant 19 straipsnio 4–6 dalių nuostatų, pirmininkaujančios valstybės narės įgaliojimų ir jos bendros politinės atsakomybės, jai talkina tos valstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas. Pirmininkaujančios valstybės narės prašymu ir veikdamas pagal jos nurodymus, pastarasis prireikus ją pavaduoja, perima, kai būtina, tam tikras užduotis ir užtikrina Tarybos darbo tęstinumą.

21 straipsnis ( 14 ) ( 15 )

Komitetų ir darbo grupių ataskaitos

Nepaisant kitų šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, pirmininkaujanti valstybė narė taip organizuoja įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžius, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos.

Jeigu neatidėliotinos skubos reikalai nereikalauja kitaip, pirmininkaujančioji valstybė narė perkelia į kitą Nuolatinių atstovų komiteto posėdį bet kurį su teisės aktų leidyba, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, susijusį klausimą, jei komitetas arba darbo grupė šiuo klausimu nebaigia savo diskusijų likus mažiausiai penkioms darbo dienoms iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio.

22 straipsnis

Teisės aktų projektų rengimo kokybė ( 16 )

Siekiant padėti Tarybai atlikti jos užduotį užtikrinant jos priimamų teisės aktų rengimo kokybę, pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių ( 17 ) Teisės tarnybos turi pareigą reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę bei teikti su projektų rengimu susijusius pasiūlymus Tarybai ir jos organams.

Viso teisės aktų leidybos proceso metu pateikiantieji su Tarybos veikla susijusius tekstus ypatingą dėmesį skiria teisės aktų projektų parengimo kokybei.

23 straipsnis

Generalinis sekretorius ir Generalinis sekretoriatas

1. Tarybai padeda Generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas generalinis sekretorius, kuriam padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už kasdienį vadovavimą Generaliniam sekretoriatui. Generalinį sekretorių ir generalinio sekretoriaus pavaduotoją kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba.

2. Taryba sprendžia dėl Generalinio sekretoriato organizavimo ( 18 ).

Jai vadovaujant, generalinis sekretorius ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti sklandų kasdieninį Generalinio sekretoriato darbą.

3. Generalinis sekretoriatas betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir jo nuoseklumo užtikrinimu bei jo 18 mėnesių programos įgyvendinimu. Pirmininkaujančios valstybės narės atsakomybe ir jai vadovaujant, jis padeda pastarajai ieškant sprendimų.

Pagal ES sutarties nuostatas generalinis sekretorius padeda Tarybai ir pirmininkaujančiai valstybei narei sprendžiant bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus, įskaitant specialiųjų įgaliotinių darbo koordinavimą.

Prireikus generalinis sekretorius gali prašyti pirmininkaujančios valstybės narės sukviesti komitetą arba sukviesti darbo grupės posėdį, ypač su bendra užsienio ir saugumo politika susijusiais klausimais, arba įtraukti klausimą į komiteto arba darbo grupės darbotvarkę.

4. Generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus pavaduotojas laiku pateikia Tarybai Tarybos išlaidų sąmatos projektą, užtikrinant, kad būtų laikomasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

5. Generalinis sekretorius, padedamas generalinio sekretoriaus pavaduotojo, yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų tinkamai valdomos. Jis naudoja minimas lėšas pagal Finansinio reglamento nuostatas, taikomas Europos Bendrijų biudžetui.

24 straipsnis

Saugumas

Taryba kvalifikuota balsų dauguma patvirtina Saugumo taisykles.

25 straipsnis

Susitarimų ir konvencijų depozitaro pareigos

Tarybos generalinį sekretorių paskyrus pagal ES sutarties 24 straipsnį sudaryto arba Bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudaryto susitarimo, valstybių narių sudarytos tarpusavyje arba pagal ES sutarties 34 straipsnį parengtos konvencijos depozitaru, tokių susitarimų arba konvencijų ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos adresu.

Tokiais atvejais generalinis sekretorius atlieka depozitaro pareigas ir taip pat pasirūpina, kad tokių susitarimų arba konvencijų įsigaliojimo datos būtų skelbiamos Oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamente arba jo komitetuose Tarybai gali atstovauti pirmininkaujanti valstybė narė arba, pastarajai sutikus, pirmininkavimą perimsianti valstybė arba generalinis sekretorius. Šiuose komitetuose Tarybai taip pat gali atstovauti generalinio sekretoriaus pavaduotojas arba Generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal pirmininkaujančios valstybės narės nurodymus.

Taryba taip pat gali Europos Parlamentui savo požiūrį pareikšti raštu.

27 straipsnis

Nuostatos dėl teisės aktų formos

Nuostatos dėl teisės aktų formos išdėstytos VI priede.

28 straipsnis

Tarybai adresuota korespondencija

Tarybai skirta korespondencija siunčiama pirmininkui šiuo Tarybos adresu:

Europos Sąjungos Taryba

rue de la Loi/Westraat 175

B-1048 Briuselis

I PRIEDAS

TARYBOS SUDĖČIŲ SĄRAŠAS

1. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių ( 19 );

2. Ekonomikos ir finansų ( 20 );

3. Teisingumo ir vidaus reikalų ( 21 );

4. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų;

5. Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir mokslinių tyrimų) ( 22 );

6. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos;

7. Žemės ūkio ir žuvininkystės;

8. Aplinkos;

9. Švietimo, jaunimo ir kultūros ( 23 ).

Kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje pagal EB Sutarties 203 straipsnį.

Keli ministrai gali kaip tikrieji nariai dalyvauti tos pačios sudėties Taryboje, atitinkamai suderinus darbotvarkę ir posėdžių organizavimą ( 24 ).

Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos atveju, kiekvienai vyriausybei įvairiuose šios sudėties Tarybos posėdžiuose jos nuožiūra atstovauja ministras arba valstybės sekretorius.

II PRIEDAS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU TARYBOS DOKUMENTAIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Tarybos dokumentais, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų bei šiame priede išdėstytų konkrečių nuostatų.

2 straipsnis

Konsultacijos dėl trečiųjų šalių dokumentų

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jo negalima atskleisti, su atitinkama trečiąja šalimi konsultuojamasi, jei:

a) dokumentas yra slapto pobūdžio, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje;

b) dokumentas kilęs iš valstybės narės ir

buvo pateiktas Tarybai iki 2001 m. gruodžio 3 d., arba

atitinkama valstybė narė išreiškė pageidavimą, kad dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo.

2. Visais kitais atvejais, Tarybai gavus prašymą dėl jos turimo trečiosios šalies dokumento, Generalinis sekretoriatas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, konsultuojasi su atitinkama trečiąja šalimi, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jį būtų galimą atskleisti arba jo negalima atskleisti.

3. Su trečiąja šalimi konsultuojamasi raštu (įskaitant elektroninį paštą), suteikiant jai pagrįstą terminą pateikti atsakymą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnyje nustatytą terminą. 1 dalyje nurodytais atvejais trečioji šalis prašoma pateikti savo nuomonę raštu.

4. Jei 1 dalies a ar b punktas dokumentui netaikomi, Generalinis sekretoriatas, atsižvelgdamas į neigiamą trečiosios šalies nuomonę, nėra įsitikinęs, kad taikytinos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, tas klausimas perduodamas Tarybos žinion.

Jei Taryba numato dokumentą atskleisti, trečioji šalis nedelsiant raštu informuojama apie Tarybos ketinimą atskleisti dokumentą ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų. Tuo pačiu metu trečiosios šalies dėmesys atkreipiamas į EB sutarties 243 straipsnį.

3 straipsnis

Iš kitų institucijų arba iš valstybių narių gauti konsultacijų prašymai

Tarybai skirti kitų institucijų arba valstybių narių prašymai konsultuotis dėl prašymų susipažinti su Tarybos dokumentais siunčiami elektroniniu paštu adresu access@consilium.europa.eu arba faksu (32 2) 281 63 61.

Generalinis sekretoriatas nedelsdamas Tarybos vardu pateikia savo nuomonę, atsižvelgdamas į visus terminus, kurių turi laikytis atitinkamos institucijos arba valstybės narės priimdamos sprendimą, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

4 straipsnis

Dokumentai, kilę iš valstybių narių

Bet kurie valstybės narės pateikti prašymai pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį raštu pateikiami Generaliniam sekretoriatui.

5 straipsnis

Valstybių narių prašymų perdavimas

Kai valstybė narė perduoda prašymą Tarybai, šis prašymas tvarkomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsnius ir atitinkamas šio priedo nuostatas. Tuo atveju, kai yra visiškai arba iš dalies atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, pareiškėjui pranešama, kad pakartotinis prašymas turi būti adresuojamas tiesiogiai Tarybai.

6 straipsnis

Adresas prašymams siųsti

Prašymai dėl galimybės susipažinti su dokumentu siunčiami: Tarybos generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Rue de la Loi/Wetstraat 175, B-1048 Briuselis, elektroniniu paštu access@consilium.europa.eu arba faksu (32 2) 281 63 61.

7 straipsnis

Pirminių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, visus prašymus dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais tvarko Generalinis sekretoriatas.

8 straipsnis

Pakartotinių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, sprendimus dėl visų pakartotinių prašymų priima Taryba.

9 straipsnis

Mokestis

Mokestį už Tarybos dokumentų kopijų padarymą ir siuntimą nustato generalinis sekretorius.

10 straipsnis

Tarybos dokumentų viešasis registras

1. Generalinis sekretoriatas atsakingas už Tarybos dokumentų registro prieinamumo visuomenei užtikrinimą.

2. Be nuorodų apie dokumentus, registre taip pat nurodoma, kokie iki 2000 m. liepos 1 d. parengti dokumentai jau buvo paskelbti viešai. Pagal 2000 m.gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( 25 ) bei Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 16 straipsnį, jų turinys yra prieinamas internete.

11 straipsnis

Dokumentai, su kuriais visuomenė gali susipažinti tiesiogiai

1. Šis straipsnis taikomas visiems Tarybos dokumentams, jeigu jie nėra įslaptinti, ir nepažeidžiant galimybės pateikti prašymą raštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 straipsnį.

2. Šiame straipsnyje:

— išplatinti – išdalinti galutinę dokumento versiją Tarybos nariams, jų atstovams arba delegatams;

— teisės aktų leidybos dokumentas – bet kuris dokumentas, susijęs su teisės akto nagrinėjimu ir priėmimu, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnyje.

3. Generalinis sekretorius užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) dokumentai, kurių autoriumi nėra nei Taryba, nei valstybė narė, paskelbti viešai visuomenei jų autoriaus arba su jo sutikimu;

b) įvairių sudėčių Tarybos posėdžių preliminarios darbotvarkės;

c) bet kuris Tarybos priimtas tekstas, kurį ketinama skelbti Oficialiajame leidinyje.

4. Tuo atveju, jei dokumentams akivaizdžiai netaikomos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys, Generalinis sekretoriatas taip pat gali leisti visuomenei susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) komitetų ir darbo grupių posėdžių preliminariomis darbotvarkėmis;

b) kitais dokumentais, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę Taryboje ar viename iš jos parengiamųjų organų, kuriuose nenurodyta atskirų delegacijų pozicija, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus.

5. Generalinis sekretoriatas pasirūpina, kad be 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų, visuomenė taip pat galėtų susipažinti ir su šiais toliau išvardytais teisės aktų leidybos dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) pridedamais pranešimais ir su teisės aktų leidyba susijusiais Tarybai adresuotais raštais, gautais iš kitų Europos Sąjungos institucijų arba organų ar, pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį, iš valstybės narės, kopijomis;

b) Tarybai pateiktais dokumentais, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, pažymėtame žodžiais „viešas svarstymas“ ar „vieši debatai“ pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį;

c) pranešimų, pateiktų norint gauti Nuolatinių atstovų komiteto ir (arba) Tarybos pritarimą („I/A“ ir „A“ punktų pastabos), bei teisės aktų, su kuriais jie susiję, projektais;

d) Tarybos laikantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos priimtais sprendimais bei bendrais tekstais, kuriuos patvirtino Taikinimo komitetas.

6. Priėmus vieną iš 5 dalies d punkte nurodytų sprendimų arba galutinai priėmus atitinkamą teisės aktą, Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad su visais su šiuo teisės aktu susijusiais teisės aktų leidybos dokumentais, parengtais prieš priimant vieną iš tokių sprendimų, ir kuriems netaikytinos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, antrojoje pastraipoje numatytos išimtys, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę (posėdžių rezultatais) Taryboje ar vienoje iš jos parengiamųjų organų, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus, galėtų susipažinti visuomenė.

Valstybei narei pageidaujant, pagal šias nuostatas visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma pirmoji pastraipa ir kurie atspindi atskirą tos valstybės narės delegacijos poziciją.

III PRIEDAS

IŠSAMIOS NUOSTATŲ DĖL BALSŲ PASKIRSTYMO TARYBOJE TAIKYMO TAISYKLĖS

▼M2

1 straipsnis

Įgyvendinant EB sutarties 205 straipsnio 4 dalį, Euratomo sutarties 118 straipsnio 4 dalį, ES sutarties 23 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 34 straipsnio 3 dalį, kiekvienos valstybės narės bendras gyventojų skaičius laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra toks:

Valstybė narė	Gyventojų skaičius (× 1 000)
Vokietija	82 314,9
Prancūzija	63 392,1
Jungtinė Karalystė	60 823,8
Italija	59 131,3
Ispanija	44 474,6
Lenkija	38 125,5
Rumunija	21 565,1
Nyderlandai	16 358
Graikija	11 171,7
Portugalija	10 599,1
Belgija	10 584,5
Čekija	10 287,2
Vengrija	10 066,1
Švedija	9 113,2
Austrija	8 298,9
Bulgarija	7 679,3
Danija	5 447,1
Slovakija	5 393,6
Suomija	5 276,9
Airija	4 319,4
Lietuva	3 384,9
Latvija	2 281,3
Slovėnija	2 010,3
Estija	1 342,4
Kipras	778,7
Liuksemburgas	476,2
Malta	407,8
Iš viso	495 103,9
Mažiausias skaičius (62 %)	306 964,4

▼B

2 straipsnis

1. Iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. valstybės narės praneša Europos Bendrijų statistikos tarnybai duomenis apie bendrą jų gyventojų skaičių einamųjų metų sausio 1 d.

2. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų statistikos tarnybos turimais duomenimis, patikslina 1 straipsnyje nurodytus skaičius. Šis sprendimas skelbimas Oficialiajame leidinyje.

IV PRIEDAS

1. Balsuojant dėl sprendimų, kuriuos priimant pagal Sutartis Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokių narių balsus neatsižvelgiama, taikant toliau nurodytas šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas:

a) 1 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą (surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge);

b) 3 straipsnio 7 dalį (įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurie nebuvo numatyti preliminarioje darbotvarkėje);

c) 3 straipsnio 8 dalį (vietoje to, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas „A“ punktas, palikti jį darbotvarkėje „B“ punktu);

d) 5 straipsnio 2 dalį, bet tik kiek tai susiję su Europos centrinio banko dalyvavimu (svarstymai nedalyvaujant Europos centriniam bankui);

e) 9 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos b ir c punktus, antrąją ir trečiąją pastraipas (balsavimų rezultatų paskelbimas viešai, balsavimo paaiškinimai, pareiškimai Tarybos protokole pateikti posėdžio ir su bendrosios pozicijos priėmimu susiję to protokolo punktai pagal ES sutarties VI antraštinę dalį; balsavimų rezultatų paskelbimas viešai, balsavimo paaiškinimas, Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai ir to protokolo punktai, susiję su kitais klausimais, nei nurodyti 2 dalyje);

f) 11 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą (balsavimo procedūros pradėjimas);

g) 12 straipsnio 1 dalį (rašytinės procedūros naudojimas);

h) 14 straipsnio 1 dalį (sprendimai dėl svarstymų ir sprendimų priėmimo remiantis tik dokumentais ir projektais, parengtais ne visomis kalbomis) ( 26 );

i) 17 straipsnio 2 dalies a ir b punktus (valstybės narės pagal EB Sutarties 67 straipsnio 1 dalį arba pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį pateiktos iniciatyvos neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

j) 17 straipsnio 2 dalies c ir d punktus (neskelbti Oficialiajame leidinyje bendrosios pozicijos, priimtos remiantis ES sutarties 34 straipsniu, arba tam tikrų direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

k) 17 straipsnio 4 dalies c punktą (sprendimų arba konvencijų, nurodytų ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo priemonių skelbimas Oficialiajame leidinyje);

l) 17 straipsnio 5 dalį (ar skelbti Oficialiajame leidinyje sprendimus, kuriuos priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigta institucija).

2. Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narys negali remtis toliau nurodytomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, svarstant tokius sprendimus, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti:

a) 3 straipsnio 8 dalimi (Tarybos nario teisė reikalauti išbraukti punktą iš darbotvarkės „A“ dalies);

b) 11 straipsnio 1 dalies antrąja pastraipa (Tarybos nario galimybė reikalauti pradėti balsavimo procedūrą);

c) 11 straipsnio 3 dalimi (Tarybos nario teisė balsuoti už kitą narį);

d) 14 straipsnio 2 dalimi (Tarybos nario galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti ta kalba, kurią jis yra nurodęs).

V PRIEDAS

IŠPLĖSTOS TARYBOS DARBO METODAI

Pasirengimas posėdžiams

1. Pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad darbo grupė ar komitetas Nuolatinių atstovų komitetui pateiktų bylą tik tada, kai yra pagrįsta perspektyva, kad tuo lygmeniu bus pasiekta pažangos. Ir atvirkščiai, bylos gali būti vėl perduodamos darbo grupei ar komitetui tik tada, kai būtina ir visais atvejais tik pagal kompetenciją spręsti tiksliai suformuluotas ir gerai apibrėžtas problemas.

2. Pirmininkaujanti valstybė narė imasi veiksmų, reikalingų, kad vyktų darbas tarp posėdžių. Pavyzdžiui, susitarusi su darbo grupe ar komitetu, ji gali veiksmingiausiu būdu pradėti reikalingas konsultacijas konkrečiais klausimais, kad paskui atitinkamai darbo grupei ar komitetui būtų galima pranešti apie galimus sprendimus. Ji taip pat gali rengti rašytines konsultacijas prašydama delegacijas raštu reaguoti į pasiūlymą dar iki kito darbo grupės ar komiteto posėdžio.

3. Kai reikia, delegacijos raštu išdėsto savo pozicijas, kurių jos rengiasi laikytis ateinančiame posėdyje, dar iki to posėdžio. Siūlydamos teksto pakeitimus, delegacijos turi siūlyti konkrečias formuluotes. Jei įmanoma, delegacijos, kurios laikosi tų pačių pozicijų, rašytines pastabas pateikia kartu.

4. Nuolatinių atstovų komitetas vengia dar kartą grįžti prie to, kas buvo svarstyta rengiant jo posėdžius. Ši nuostata taikoma ypač „I“ klausimams, informacijai apie jo darbotvarkės organizavimą ir tvarką bei informacijai apie ateinančių Tarybos posėdžių darbotvarkę ir organizavimą. Kai tai yra įmanoma delegacijos kelia „Bet kuriuos kitus klausimus“, kai rengiamos Nuolatinių atstovų komiteto procedūros, o ne pačiame Nuolatinių atstovų komitete.

5. Rengdama Nuolatinių atstovų komiteto procedūras, pirmininkaujanti valstybė narė kuo skubiau perduoda delegacijoms visą informaciją, reikalingą, kad būtų galima kruopščiai pasirengti Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiams, įskaitant informaciją apie tai, ką pirmininkaujančioji valstybė tikisi pasiekti diskutuojant kiekvieną darbotvarkės klausimą. Rengdama Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius, pirmininkauti valstybė narė, jei reikia, skatina delegacijas pranešti kitoms delegacijoms informaciją apie pozicijas, kurių jos laikysis Nuolatinių atstovų komitete. Atsižvelgiant į tai pirmininkaujančioji valstybė parengia galutinę Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę. Pirmininkaujančioji valstybė, jei reikia pagal aplinkybes, gali dažniau sušaukti grupes, rengiančias Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius.

Posėdžių vedimas

6. Joks klausimas neįtraukiamas į Tarybos darbotvarkę vien dėl Komisijos arba Tarybos nario pareiškimo, išskyrus atvejus, kai yra suplanuoti debatai dėl naujų svarbių iniciatyvų.

7. Pirmininkaujančioji valstybė į Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę neįtraukia vien informavimui skirtų klausimų. Tokia informacija, pavyzdžiui, apie posėdžių kitame forume arba su trečiąja valstybe ar kita institucija rezultatus, procedūrinius ar organizacinius klausimus, kitoms delegacijoms turėtų būti perduodama rengiantis Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiams, kada tik galima raštu, ir neturėtų būti kartojama Nuolatinių atstovų komitete.

8. Pradėdama posėdį, pirmininkaujančioji valstybė pateikia bet kurią reikalingą papildomą informaciją apie posėdžio eigą, ypač apie tai, kiek laiko ji ketina skirti kiekvienam darbotvarkės klausimui. Ji stengiasi nedaryti ilgų įžangų ir vengia kartoti informaciją, kuri delegacijoms jau yra žinoma.

9. Pradėdama diskusijas esminiu klausimu, pirmininkaujančioji valstybė narė, atsižvelgdama į reikiamos diskusijos pobūdį, nurodo delegacijoms, kiek ilgiausiai jos gali pasisakyti tuo klausimu. Dauguma atvejų pasisakymai neturėtų trukti ilgiau kaip dvi minutes.

10. Visų dalyvaujančių narių pasisakymo praktika iš principo atmetama; ji gali būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis konkrečiais klausimais, pirmininkaujančiajai valstybei narei nustačius pasisakymų trukmę.

11. Pirmininkaujančioji valstybė narė stengiasi sutelkti dėmesį į diskusiją, visų pirma prašydama delegacijas pareikšti pastabas dėl kompromisinių tekstų ar konkrečių pasiūlymų.

12. Per posėdžius ir jų pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė susilaiko nuo ilgų diskusijos apibendrinimų ir tik trumpai apibūdina pasiektus (esminius ir (arba) procedūrinius) rezultatus.

13. Delegacijos vengia kartoti tai, kas buvo pasakyta kitų pranešėjų. Jų pasisakymai turi būti trumpi, turiningi ir susiję su svarstomu klausimu.

14. Panašiai manančios delegacijos skatinamos rengti konsultacijas, kad vienas bendras pranešėjas galėtų pateikti bendrą poziciją konkrečiu klausimu.

15. Aptardamos tekstus, delegacijos teikia konkrečius pasiūlymus raštu dėl teksto formuluotės, o ne vien tik reiškia nepritarimą kokiam nors konkrečiam pasiūlymui.

16. Jei pirmininkaujančioji valstybė narė nenurodo kitaip, delegacijos neprašo žodžio, kai jos pritaria kokiam nors pasiūlymui; šiuo atveju tylėjimas iš principo reiškia pritarimą.

VI PRIEDAS

TEISĖS AKTŲ FORMĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

A. Reglamentų forma

1. Reglamentuose, kuriuos bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, bei Tarybos reglamentuose nurodoma:

a) pavadinime – žodis „reglamentas“, po kurio eina eilės numeris, jo priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

b) konkrečiam atvejui tinkama formuluotė „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“ arba „Europos Sąjungos Taryba“;

c) nuoroda į nuostatas, kuriomis remiantis tas reglamentas priimtas, pradedant žodžiu „atsižvelgdami“ arba „atsižvelgdama“;

d) nurodomoji dalis, kurioje daroma nuoroda į pateiktus pasiūlymus ir gautas nuomones bei surengtas konsultacijas;

e) reglamento pagrindimas, pradedant žodžiu „kadangi“, o konstatuojamosios dalies punktus numeruojant;

f) žodžiai „priėmė šį reglamentą“, po kurių eina reglamento dėstymas.

2. Reglamentas dalijamas į straipsnius, suskirstytus, jei reikia, į skyrius ir skirsnius.

3. Paskutiniame reglamento straipsnyje nustatoma jo įsigaliojimo data, jei ta data yra prieš arba po dvidešimtos dienos nuo jo paskelbimo datos.

4. Po paskutiniojo reglamento straipsnio eina:

i) žodžiai „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse“

arba

ii) žodžiai „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį“, tais atvejais, kai tas teisės aktas nėra tiesiogiai taikomas visoms arba visose valstybėse narėse ( 27 );

b) žodis „Priimta ...“, po kurio nurodoma reglamento priėmimo vieta ir data,

c) tuo atveju, jei:

i) reglamentą bendrai priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, formuluotė:

„Europos Parlamento vardu

Pirmininkas“

„Tarybos vardu

Pirmininkas“,

po kurios nurodoma Europos Parlamento pirmininko pavardė ir reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė;

ii) Tarybos reglamentas, formuluotė:

„Tarybos vardu

Pirmininkas“,

po kurios eina reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė.

B. Direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių forma (EB Sutartis)

1. Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtų direktyvų ir sprendimų bei Tarybos priimtų direktyvų ir sprendimų pavadinime nurodomas žodis „direktyva“ arba „sprendimas“.

2. Tarybos priimtų rekomendacijų ir nuomonių pavadinime nurodomas žodis „rekomendacija“ arba „nuomonė“.

3. Pirmiau pateiktame A skirsnyje numatytos reglamentams taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir direktyvoms bei sprendimams, laikantis atitinkamų EB Sutarties nuostatų.

C. Europos Vadovų Tarybos bendrųjų strategijų, bendrųjų veiksmų ir bendrųjų pozicijų, nurodytų ES sutarties 12 straipsnyje, forma

Bendrosios strategijos, bendrieji veiksmai ir bendrosios pozicijos, kaip apibrėžta ES sutarties 12 straipsnyje, yra atitinkamai pateikiamos tokiu pavadinimu:

a) „Europos Vadovų Tarybos bendroji strategija“, eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

b) „Tarybos bendrieji veiksmai“, eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

c) „Tarybos bendroji pozicija“, eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir reguliavimo dalykas.

D. Bendrųjų pozicijų, pamatinių sprendimų, sprendimų ir konvencijų, nurodytų ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje, forma

ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bendrosios pozicijos, pamatiniai sprendimai, sprendimai ir konvencijos yra atitinkamai pateikiami tokiu pavadinimu:

a) „Tarybos bendroji pozicija“, eilės numeris (metai/numeris/TVR), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

b) „Tarybos pamatinis sprendimas“, eilės numeris (metai/numeris/TVR), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

c) „Tarybos sprendimas“, eilės numeris (metai/numeris/TVR), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

d) „Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį parengta konvencija“ ir reguliavimo dalykas.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Šis sprendimas skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pirmoji Tarybos 18 mėnesių programa nustatoma laikotarpiui, prasidedančiam 2007 m. sausio mėn.

( 1 ) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (2004/338/EB, Euratomas), patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 106, 2004 4 15, p. 22). Darbo tvarkos taisyklės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimu 2006/34/EB, Euratomas (OL L 22, 2006 1 26, p. 32).

( 2 ) Šioje dalyje pakartojamas Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 204 straipsnis.

( 3 ) Šioje dalyje pakartojamas prie Sutarčių pridėto Protokolo dėl institucijų, tam tikrų Europos Bendrijų įstaigų bei padalinių ir Europolo būstinių vietos vienintelio straipsnio b punktas.

( 4 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą a:

a) Dėl 2 straipsnio 4 dalies

„Į 18 mėnesių programą įtraukiamas bendras įvadinis skirsnis, kuriame programa apibūdinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos strategines gaires ilgesniam laikotarpiui. Trys pirmininkausiančios valstybės narės, atsakingos už 18 mėnesių programos projekto parengimą, dėl šio skirsnio konsultuojasi su trimis vėliau pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis; šios konsultacijos yra 4 dalies pirmajame sakinyje nurodytų „atitinkamų konsultacijų“ dalis.

18 mėnesių programos projekte taip pat turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į atitinkamus klausimus, kylančius iš Komisijos iniciatyva surengto dialogo dėl tų metų politinių prioritetų.“

( 5 ) Žr. toliau išdėstytus pareiškimus b ir c:

b) Dėl 3 straipsnio 1 ir 2 dalių

„Tarybos pirmininkas siekia užtikrinti, kad paprastai kiekvieno Tarybos posėdžio, kuriame sprendžiami EB sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies ir ES sutarties VI antraštinės dalies įgyvendinimo klausimai, preliminari darbotvarkė bei su svarstomais klausimais susiję dokumentai pasiektų Tarybos nares ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną dieną iki posėdžio pradžios.“

c) Dėl 1 ir 3 straipsnių

„Nepažeidžiant ES sutarties 22 straipsnio 2 dalies, kuriame nurodoma, kad tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušaukiamas per trumpesnį laiką, Taryba supranta, kad su bendra užsienio ir saugumo politika susijusius klausimus reikia spręsti greitai ir veiksmingai. 3 straipsnyje nustatyta tvarka netrukdo siekti šio tikslo.“

( 6 ) Šioje dalyje pakartojamos EB sutarties 206 straipsnio nuostatos.

( 7 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą d:

d) Dėl 12 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų

„Pagal įprastinę Tarybos praktiką, paprastai bus nustatomas trijų darbo dienų terminas“.

( 8 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą e:

e) Dėl 12 straipsnio 2 dalies d punkto

„Taryba pažymėtų, kad COREU tinklas turi būti naudojamas pagal 1995 m. birželio 12 d. Tarybos išvadas (dok. 7896/95) dėl Tarybos darbo metodų.“

( 9 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą f:

f) Dėl 16 straipsnio ir IV priedo

„Taryba sutinka, kad 16 straipsnio ir IV priedo nuostatos taikomos teisės aktams, kuriuos priimant kai kurie Tarybos nariai pagal Sutartis neturi teisės balsuoti.

Tačiau šios nuostatos netaikomos taikant ES sutarties 7 straipsnį. Pirmą kartą taikant ES sutarties 43 ir 44 straipsnius, Taryba, atsižvelgdama į kitose srityse įgytą patirtį, apsvarsto reikalingus šių Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio ir IV priedo pakeitimus.“

( 10 ) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

( 11 ) Šios nuostatos nepažeidžia EB sutarties 114 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 1, p. 71) numatyto Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmens.

( 12 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą g:

g) Dėl 19 straipsnio 1 dalies

„Nuolatinių atstovų komitetas užtikrins nuoseklumą ir 1 dalyje nurodytų principų laikymąsi, ypač klausimų, kai didelė parengiamoji darbo dalis atliekama kituose forumuose, atveju.“

( 13 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą h:

h) Dėl 19 straipsnio 7 dalies

„Jei Tarybos narys mano, kad jei kyla klausimų dėl Nuolatiniam atstovų komitetui priimti pagal 19 straipsnio 7 dalį pateikto procedūrinio sprendimo projekto turinio, sprendimo projektas bus pateikiamas Tarybai.“

( 14 ) Šios nuostatos nepažeidžia EB sutarties 114 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 1, p. 71) numatyto Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmens.

( 15 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą i:

i) Dėl 21 straipsnio

„Darbo grupių ataskaitos ir visi kiti dokumentai, naudojami kaip pagrindas diskusijoms Nuolatinių atstovų komitete turi būti pateikti delegacijoms likus pakankamai laiko šiems dokumentams išnagrinėti.“

( 16 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą j:

j) Dėl 22 straipsnio

„Tarybos teisės tarnybai taip pat yra nurodyta teikti pagalbą valstybei narei, atsakingai už EB sutarties 67 straipsnio 1 dalyje ar ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą iniciatyvą, kad, inter alia, galėtų patikrinti tokių iniciatyvų projektų rengimo kokybę, jei tokios pagalbos paprašo atitinkama valstybė narė.“

Žr. toliau išdėstytą pareiškimą k:

k) Dėl 22 straipsnio

„Tarybos nariai pateiks komentarus dėl pasiūlymų dėl oficialaus teisės aktų kodifikavimo per trisdešimt dienų po to, kai tokius pasiūlymus išplatina Generalinis sekretoriatas.

Tarybos nariai užtikrins, kad tokios pasiūlymų dėl teisinių tekstų pataisymo nuostatos, kurios yra paimamos iš ankstesnių teisės aktų jų žymiai nekeičiant būtų nagrinėjamos laikantis pasiūlymams dėl aktų kodifikavimo taikomų principų.“

( 17 ) OL C 73, 1999 3 17, p. 1.

( 18 ) 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa atkartoja EB sutarties 207 straipsnio 2 dalį.

( 19 ) Įskaitant Europos saugumo ir gynybos politiką ir bendradarbiavimą vystymosi labui.

( 20 ) Įskaitant biudžetą.

( 21 ) Įskaitant civilinę saugą.

( 22 ) Įskaitant turizmą.

( 23 ) Įskaitant audiovizualinius klausimus.

( 24 ) Žr. toliau išdėstytą 1 pareiškimą:

l) Dėl I priedo antros pastraipos

„Pirmininkaujanti valstybė narė sudarys Tarybos darbotvarkę grupuodama susijusius klausimus ir tokiu būdu siekdama palengvinti atitinkamų nacionalinių atstovų dalyvavimą, ypač kai atitinkamos sudėties Taryba nagrinėja aiškiai atskiriamas temas.“

( 25 ) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

( 26 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą m:

m) Dėl IV priedo 1 dalies h punkto

„Taryba patvirtina, kad toliau bus taikoma dabartinė praktika, pagal kurią jos svarstymuose naudojami dokumentai yra rengiami visomis kalbomis.“

( 27 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą n:

n) Dėl VI priedo A skirsnio 4 dalies a punkto ii papunkčio

„Taryba turi nurodyti, kad Sutartyse numatytais atvejais, kai teisės aktas netaikomas visoms ar visose valstybėse narėse, yra būtina aiškiai apibrėžti jo teritorinį taikymą dėl nurodytų priežasčių ir atitinkamo teisės akto turinį.“

Top