EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02004R2007-20111212
Council Regulation (EC) No 2007/2004 of 26 October 2004 establishing a European Agency for the Management of Operational Cooperation at the External Borders of the Member States of the European Union
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 2004 m. spalio 26 d. įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 2004 m. spalio 26 d. įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą
2004R2007 — LT — 12.12.2011 — 002.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2007/2004 2004 m. spalio 26 d. (OL L 349, 25.11.2004, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 863/2007 2007 m. liepos 11 d. |
L 199 |
30 |
31.7.2007 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1168/2011 2011 m. spalio 25 d. |
L 304 |
1 |
22.11.2011 |
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2007/2004
2004 m. spalio 26 d.
įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies a punktą ir 66 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
Bendrijos politikos ES išorės sienų srityje tikslas – bendras valdymas, užtikrinantis vienodą ir aukštą kontrolės bei stebėjimo lygį, kuris yra privalomas laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje aspektas ir pagrindinė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamoji dalis. Todėl numatyta nustatyti bendras taisykles dėl standartų ir procedūrų, skirtų išorės sienų kontrolei. |
|
(2) |
Veiksmingas bendrų taisyklių įgyvendinimas reikalauja geresnio valstybių narių operatyvaus bendradarbiavimo koordinavimo. |
|
(3) |
Atsižvelgiant į Taryboje veikiančio išorės sienų specialistų bendro padalinio patirtį, turėtų būti įkurta specializuota ekspertų įstaiga – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), kurios uždavinys būtų pagerinti valstybių narių operatyvaus bendradarbiavimo koordinavimą išorės sienų valdymo srityje. |
|
(4) |
Atsakomybė už išorės sienų kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms. Agentūra turėtų palengvinti esamų ir būsimų Bendrijos priemonių, susijusių su išorės sienų valdymu, taikymą, užtikrindama valstybių narių veiksmų koordinavimą, įgyvendinant šias priemones. |
|
(5) |
Efektyvi išorės sienų kontrolė ir stebėjimas – tai vienas iš svarbiausių klausimų valstybėms narėms, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties. Todėl reikia skatinti valstybių narių solidarumą išorės sienų valdymo srityje. Agentūros, padedančios valstybėms narėms įgyvendinti operatyvius išorės sienų valdymo aspektus, įskaitant neteisėtai valstybėse narėse esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą, įsteigimas – svarbus žingsnis šia kryptimi. |
|
(6) |
Būdama pagrįsta bendros integruotos rizikos analizės modeliu, Agentūra turėtų atlikti rizikos analizę, kad Bendrijai ir valstybėms narėms būtų pateikiama adekvati informacija, leidžianti imtis atitinkamų priemonių arba susidoroti su nustatyta grėsme bei rizika, siekiant pagerinti bendrą išorės sienų valdymą. |
|
(7) |
Agentūra turėtų Europos lygiu mokyti sienų apsaugos pareigūnų nacionalinius instruktorius ir rengti kompetentingų nacionalinių tarnybų pareigūnams skirtus papildomus mokymus bei seminarus, susijusius su išorės sienų kontrole bei stebėjimu ir valstybėse narėse neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu. Agentūra gali organizuoti mokymą kartu su valstybėmis narėmis jų teritorijoje. |
|
(8) |
Agentūra turėtų stebėti su šia sritimi susijusių mokslinių tyrimų plėtrą ir išplatinti šią informaciją Komisijai ir valstybėms narėms. |
|
(9) |
Agentūra turėtų tvarkyti valstybių narių teikiamos techninės įrangos sąrašus, taip prisidėdama prie materialinių išteklių telkimo. |
|
(10) |
Agentūra taip pat turėtų teikti paramą valstybėms narėms tais atvejais, kai prie išorės sienų reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos. |
|
(11) |
Daugelyje valstybių narių neteisėtai jose esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo operatyvūs aspektai priklauso institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę, kompetencijai. Kadangi akivaizdžiai naudinga atlikti šiuos veiksmus Europos lygiu, Agentūra, vadovaudamasi Bendrijos grąžinimo politika, turėtų teikti reikiamą pagalbą valstybėms narėms organizuojant bendras grąžinimo operacijas ir nurodyti geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir neteisėtai valstybėse narėse esančių trečiųjų šalių piliečių išsiutimu. |
|
(12) |
Siekdama atlikti savo misiją ir tiek, kiek reikia uždaviniams atlikti, Agentūra gali bendradarbiauti su Europolu, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi pagal atitinkamas nuostatas sudarytais darbo susitarimais. Agentūra turėtų palengvinti valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyvų bendradarbiavimą Europos Sąjungos išorės santykių politikos srityje. |
|
(13) |
Remdamasi išorės sienų specialistų bendro padalinio ir valstybių narių įsteigtų operatyvių bei mokymo centrų, kurie atsakingi už skirtingus atitinkamų sausumos, oro ir jūrų sienų kontrolės bei stebėjimo aspektus, patirtimi, Agentūra gali pati įsteigti specializuotus padalinius, atsakingus už klausimus, susijusius su sausumos, oro ir jūrų sienomis. |
|
(14) |
Agentūra turėtų būti nepriklausoma sprendžiant techninius klausimus ir turėti teisinį, administracinį bei finansinį savarankiškumą. Todėl yra būtina ir tikslinga, kad ji būtų Bendrijos įstaiga, kuri turi juridinio asmens statusą ir naudojasi šio reglamento jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais. |
|
(15) |
Komisija ir valstybės narės turėtų būti atstovaujamos Valdančiojoje taryboje, siekiant veiksmingai kontroliuoti Agentūros darbą. Jeigu įmanoma, Tarybą turėtų sudaryti už sienų apsaugos valdymą atsakingų nacionalinių tarnybų operatyviniai vadai arba jų atstovai. Šiai Tarybai turėtų būti patikėti įgaliojimai, reikalingi sudaryti biudžetui, patvirtinti jo vykdymą, priimti atitinkamas finansines taisykles, nustatyti Agentūros sprendimų priėmimo skaidrias darbo procedūras ir paskirti vykdomąjį direktorių bei jo pavaduotoją. |
|
(16) |
Siekiant užtikrinti visišką Agentūros savarankiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų Bendrijos įnašas. Bendrijos biudžeto sudarymo procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji siejasi su į Europos Sąjungos bendrajam biudžetui priskaičiuojamu Bendrijos įnašu ir kitomis subsidijomis. Auditą turėtų atlikti Audito Rūmai. |
|
(17) |
1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 3 ) turėtų būti be apribojimų taikomas Agentūrai, kuri turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ( 4 ). |
|
(18) |
Agentūrai turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 5 ). |
|
(19) |
2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( 6 ) taikomas Agentūrai tvarkant asmens duomenis. |
|
(20) |
Už politikos ir teisės aktų, susijusių su išorės sienų kontrole ir stebėjimu, rengimą išlieka atsakingos ES institucijos, visų pirma, Taryba. Turėtų būti užtikrintas glaudus Agentūros ir minėtų institucijų veiklos koordinavimas. |
|
(21) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų bendrą valdymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytiems tikslams pasiekti. |
|
(22) |
Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalimi pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų. |
|
(23) |
Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šis reglamentas toliau plėtoja Šengeno acquis, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, priskiriamą sričiai, minimai Tarybos sprendimo 1999/437/EB ( 7 ) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte. Todėl Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės delegacijos turėtų būti Agentūros valdančiosios tarybos narėmis, nors ir turinčiomis ribotą balsavimo teisę. Siekiant nustatyti tolesnes sąlygas, leidžiančias Islandijos Respublikai ir Norvegijos Karalystei visapusiškai dalyvauti Agentūros veikloje, Bendrija ir šios valstybės turėtų sudaryti papildomą susitarimą. |
|
(24) |
Pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas parengtas Šengeno acquis pagrindu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba bus priėmusi šį reglamentą, turėtų nuspręsti, ar ji įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje. |
|
(25) |
Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kuriose Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant tam tikras Šengeno acquis nuostatas ( 8 ) nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja ją priimant ir dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma. |
|
(26) |
Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kuriose Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant tam tikras Šengeno acquis nuostatas ( 9 ) nedalyvauja. Todėl Airija nedalyvauja ją priimant ir dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma. |
|
(27) |
Pagal sąlygas, kurias Valdančioji taryba turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, Agentūra turėtų padėti organizuoti operatyvius veiksmus, kurių metu valstybės narės gali pasinaudoti patirtimi ir įranga, kurią gali norėti pasiūlyti Airija ir Jungtinė Karalystė. Todėl Airijos ir Jungtinės Karalystės atstovai turėtų būti kviečiami dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kad jie galėtų pilnai dalyvauti svarstant pasirengimą tokiems operatyviems veiksmams. |
|
(28) |
Tarp Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės egzistuoja nesutarimas dėl Gibraltaro sienų demarkacijos. |
|
(29) |
Šio reglamento taikymo Gibraltaro sienų atžvilgiu sustabdymas nereiškia jokio atitinkamų valstybių atitinkamų pozicijų pasikeitimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS
1 straipsnis
Agentūros įsteigimas
1. Siekiant pagerinti bendrą Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymą, įsteigiama Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Agentūra).
2. Nors atsakomybė už išorės sienų kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms, Agentūra, kaip Sąjungos įstaiga pagal šio reglamento 15 straipsnio apibrėžtį ir 19 straipsnį, palengvina ir padaro veiksmingesnį esamų bei būsimų Sąjungos priemonių, susijusių su išorės sienų valdymu, visų pirma Šengeno sienų kodekso, patvirtinto Reglamentu (EB) Nr. 562/2006 ( 10 ), taikymą. Ji tai daro užtikrindama valstybių narių veiksmų koordinavimą įgyvendinant tas priemones ir taip prisideda prie efektyvaus, aukšto ir vienodo asmenų kontrolės ir valstybių narių išorės sienų stebėjimo lygio.
Agentūra atlieka savo užduotis visapusiškai laikydamasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Pagrindinių teisių chartija); atitinkamų tarptautinės teisės aktų, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, priimtą Ženevoje (toliau – Ženevos konvencija); prievolių, susijusių su galimybe pasinaudoti tarptautine apsauga, ypač negrąžinimo principu; ir pagrindinių teisių, taip pat atsižvelgdama į šio reglamento 26a straipsnyje nurodyto Konsultacinio forumo ataskaitas.
3. Agentūra taip pat teikia Komisijai ir valstybėms narėms visą reikiamą techninę pagalbą ir žinias, susijusias su išorės sienų valdymu, bei skatina valstybių narių solidarumą, ypač tų, kurios patiria specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų.
▼M1 —————
1a straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente vartojamos šios sąvokos:
1) valstybių narių išorės sienos – valstybių narių sausumos ir jūrų sienos bei jų oro ir jūrų uostai, kuriems taikomos Bendrijos teisės nuostatos asmenims kertant išorės sienas;
1a. Europos sienos apsaugos būriai – taikant 3 straipsnį, 3b straipsnį, 3c straipsnį, 8 straipsnį ir 17 straipsnį – būriai, dislokuojami vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus; taikant 8a–8g straipsnius – būriai, dislokuojami skubios pasienio pagalbos (toliau – skubi pagalba) tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 863/2007 ( 11 ), o taikant 2 straipsnio 1 dalies ea ir g punktus bei 5 straipsnį – būriai, dislokuojami vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ir teikiant skubią pagalbą;
2) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje arba iš kurios teritorijos pradedama vykdyti bendra operacija, bandomasis projektas ar teikiama skubi pagalba;
3) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurios būrio narys arba pakviestasis pareigūnas yra sienos apsaugos tarnybos pareigūnas;
4) būrių nariai – valstybių narių sienos apsaugos pareigūnai, tarnaujantys Europos sienos apsaugos būriuose, išskyrus priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnus;
5) prašančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios kompetentingos valdžios institucijos prašo Agentūros dislokuoti jos teritorijoje skubios pagalbos būrius;
6) pakviestieji pareigūnai – kitų valstybių narių sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, išskyrus priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnus, dalyvaujantys bendrose operacijose ir bandomuosiuose projektuose.
II SKYRIUS
UŽDAVINIAI
2 straipsnis
Pagrindiniai uždaviniai
1. Agentūra vykdo šiuos uždavinius:
a) koordinuoja valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą išorės sienų valdymo srityje;
b) padeda valstybėms narėms mokyti valstybių sienų apsaugos pareigūnus, įskaitant bendrų mokymo reikalavimų nustatymą;
c) atlieka rizikos analizę, įskaitant valstybių narių gebėjimo kovoti su grėsmėmis ir sunkumais prie jų išorės sienų vertinimą;
d) dalyvauja plėtojant su išorės sienų kontrole ir stebėjimu susijusius mokslinius tyrimus;
da) padeda valstybėms narėms tomis aplinkybėmis, kai reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos prie jų išorės sienų, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su humanitarinėmis krizėmis ir gelbėjimo darbais jūroje;
e) padeda valstybėms narėms tais atvejais, kai prie jų išorės sienų reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos, ypač valstybėms narėms, kurios patiria specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų;
ea) sukuria Europos sienos apsaugos būrius, kurie dislokuojami vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ir teikiant skubią pagalbą;
f) teikia valstybėms narėms reikiamą paramą, įskaitant, valstybėms narėms paprašius, bendrų grąžinimo operacijų koordinavimą ar organizavimą;
g) vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ar teikiant skubią pagalbą pagal Reglamentą (EB) Nr. 863/2007, dislokuoja sienos apsaugos pareigūnus iš Europos sienos apsaugos būrių valstybių narių teritorijoje;
h) kuria ir naudoja, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001, informacinę sistemą, per kurią galima greitai ir patikimai keistis informacija apie kylančias grėsmes prie valstybių narių išorės sienų, įskaitant informacijos ir koordinavimo tinklą, įsteigtą Sprendimu 2005/267/EB ( 12 );
i) teikia reikiamą pagalbą Europos sienų stebėjimo sistemos kūrimui ir naudojimui ir, prireikus, bendros keitimosi informacija aplinkos kūrimui, įskaitant sistemų sąveiką.
1a. Vadovaujantis Sąjungos ir tarptautine teise, joks asmuo negali būti išlaipinamas arba kitaip perduodamas šalies valdžios institucijoms pažeidžiant negrąžinimo principą arba esant rizikai, kad asmuo iš tos šalies gali būti išsiųstas arba grąžintas į kitą šalį pažeidžiant tą principą. Vadovaujantis Sąjungos ir tarptautine teise, būtina atsižvelgti į ypatingus vaikų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems būtina medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir kitų pažeidžiamų asmenų poreikius.
2. Nepažeidžiant Agentūros įgaliojimų, valstybės narės gali operatyviu lygiu tęsti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis prie išorės sienų, jei toks bendradarbiavimas papildo Agentūros veiklą.
Valstybės narės susilaiko nuo veiksmų, kurie keltų pavojų Agentūros veiklai arba jos tikslų įgyvendinimui.
Valstybės narės praneša Agentūrai apie tuos operatyvius veiksmus prie išorės sienų, kuriuose Agentūra nedalyvauja. Agentūros vykdomasis direktorius (toliau – vykdomasis direktorius) reguliariai ir bent vieną kartą per metus informuoja Agentūros valdančiąją tarybą (toliau – Valdančioji taryba) apie tuos veiksmus.
2a straipsnis
Elgesio kodeksas
Agentūra parengia ir toliau plėtoja visoms Agentūros koordinuojamoms operacijoms taikytiną elgesio kodeksą. Elgesio kodekse nustatomos visiems Agentūros veikloje dalyvaujantiems asmenims taikytinos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms principus, ypatingą dėmesį skiriant nelydimiems nepilnamečiams ir pažeidžiamiems bei tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims.
Agentūra parengia Elgesio kodeksą, bendradarbiaudama su 26a straipsnyje nurodytu Konsultaciniu forumu.
3 straipsnis
Bendros operacijos ir bandomieji projektai prie išorės sienų
1. Agentūra vertina, tvirtina ir koordinuoja valstybių narių pateiktus bendrų operacijų ir bandomųjų projektų pasiūlymus, įskaitant valstybių narių prašymus, susijusius su aplinkybėmis, kai reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos, ypač specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų atvejais.
Agentūra gali pati, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir susitarusi su priimančiomis valstybėmis narėmis, inicijuoti ir vykdyti bendras operacijas ir bandomuosius projektus.
Ji taip pat gali nuspręsti leisti bendrose operacijose arba bandomuosiuose projektuose dalyvaujančioms valstybėms narėms naudotis jos technine įranga.
Prieš bendras operacijas ir bandomuosius projektus turėtų būti atlikta išsami rizikos analizė.
1a. Agentūra, informavusi atitinkamą valstybę narę, gali nutraukti bendras operacijas ir bandomuosius projektus, jei nebesilaikoma toms bendroms operacijoms ir bandomiesiems projektams vykdyti nustatytų sąlygų.
Bendroje operacijoje ar bandomajame projekte dalyvaujančios valstybės narės gali paprašyti Agentūros nutraukti tą bendrą operaciją ar bandomąjį projektą.
Buveinės valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, numato tinkamas drausmines ar kitas priemones, taikytinas vykdant bendrą operaciją ir ar bandomąjį projektą pažeidus pagrindines teises ar nesilaikant įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje.
Vykdomasis direktorius visiškai arba iš dalies sustabdo arba nutraukia bendras operacijas ir bandomuosius projektus, jei jis mano, kad tokie pažeidimai yra rimti arba gali būti toliau daromi.
1b. Agentūra pagal 3b straipsnį sudaro sienos apsaugos pareigūnų rezervą, vadinamą Europos sienos apsaugos būriais, kuriuos galėtų dislokuoti vykdant 1 dalyje nurodytas bendras operacijas ir bandomuosius projektus. Ji nusprendžia dėl žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos dislokavimo pagal 3a ir 7 straipsnius.
2. Agentūra, praktiškai organizuodama bendras operacijas ir bandomuosius projektus, gali veikti per 16 straipsnyje numatytus specializuotus padalinius.
3. Agentūra įvertina bendrų operacijų ir bandomųjų projektų rezultatus ir per 60 dienų nuo tų bendrų operacijų ir bandomųjų projektų pabaigos perduoda išsamias vertinimo ataskaitas Valdančiajai tarybai, kartu pateikdama 26a straipsnyje nurodyto pagrindinių teisių pareigūno pastabas. Agentūra atlieka išsamią lyginamąją tų rezultatų analizę, siekiant pagerinti būsimų bendrų operacijų ir bandomųjų projektų kokybę, darnumą bei veiksmingumą ir įtraukiant ją į 20 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą Agentūros bendrąją ataskaitą.
4. Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja 1 dalyje nurodytas bendras operacijas ir bandomuosius projektus dotacijomis iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis.
5. 1a ir 4 dalys taikomos ir skubiai pagalbai.
3a straipsnis
Bendrų operacijų ir bandomųjų projektų organizaciniai aspektai
1. Vykdomasis direktorius parengia bendrų operacijų ir bandomųjų projektų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, veiklos planą. Vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė, konsultuodamiesi su bendroje operacijoje ar bandomajame projekte dalyvaujančioms valstybėms narėms, sutaria dėl veiklos plano, kuriame per tinkamą laikotarpį iki tos bendros operacijos ar bandomojo projekto pradžios išsamiai išdėstomi organizaciniai aspektai.
Veiklos planas apima visus aspektus, kurie laikomi būtinais bendrai operacijai ar bandomajam projektui vykdyti, įskaitant informaciją apie:
a) padėtį, dislokavimo modus operandi bei tikslus, įskaitant veiklos tikslą;
b) numatomą bendrų operacijų arba bandomųjų projektų trukmę;
c) geografinę vietovę, kurioje bus vykdoma bendra operacija arba bandomasis projektas;
d) užduotis ir specialius nurodymus pakviestiesiems pareigūnams, įskaitant nurodymus dėl leistino naudojimosi duomenų bazėmis ir leistinų tarnybinių ginklų, šaudmenų bei įrangos priimančiojoje valstybėje narėje;
e) pakviestųjų pareigūnų būrių sudėtį bei kitų susijusių darbuotojų dislokavimą;
f) vadovavimo ir kontrolės nuostatas, įskaitant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų, atsakingų už bendradarbiavimą su pakviestaisiais pareigūnais ir Agentūra, ypač tų sienos apsaugos pareigūnų, kurie dislokacijos laikotarpiu vadovauja būriams, vardus ir pavardes bei laipsnius, taip pat pakviestųjų pareigūnų vietą vadovavimo sekoje;
g) techninę įrangą, kuri turi būti dislokuota vykdant bendrą operaciją ar bandomąjį projektą, įskaitant konkrečius reikalavimus, pavyzdžiui, naudojimo sąlygas, prašomus darbuotojus, transportą ir kitus logistikos aspektus, taip pat finansines nuostatas;
h) išsamias nuostatas dėl Agentūros valdančiajai tarybai ir atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms nedelsiant teikiamų pranešimų apie nenumatytus įvykius;
i) atsiskaitymo ir vertinimo sistemą, kurioje pateikti vertinimo ataskaitos lyginamieji standartai ir galutinės vertinimo ataskaitos galutinė pateikimo data pagal 3 straipsnio 3 dalį;
j) operacijų jūroje klausimu – konkrečią informaciją apie atitinkamos jurisdikcijos galiojimą ir atitinkamų teisės aktų taikymą geografinėje vietovėje, kurioje vykdoma bendra operacija ar bandomasis projektas, įskaitant nuorodas į tarptautinius ir Sąjungos teisės aktus dėl sulaikymo, gelbėjimo darbų jūroje ir išlaipinimo;
k) bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kitomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis tvarką.
2. Bet kokiems veiklos plano pakeitimams ar pritaikymams turi pritarti vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė. Agentūra pakeisto ar pritaikyto veiklos plano kopiją nedelsdama išsiunčia dalyvaujančioms valstybėms narėms.
3. Agentūra, vykdydama koordinavimo užduotis, užtikrina visų organizacinių aspektų praktinį įgyvendinimą, įskaitant Agentūros darbuotojo dalyvavimą vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus, nurodytus šiame straipsnyje.
3b straipsnis
Europos sienos apsaugos būrių sudėtis ir dislokavimas
1. Vykdomojo direktoriaus siūlymu Valdančioji taryba balsavimo teisę turinčių narių absoliučia balsų dauguma nusprendžia dėl sienos apsaugos pareigūnų, skirtinų į Europos sienos apsaugos būrius, pareigybių aprašymo ir bendro skaičiaus. Tokia pati procedūra taikoma visiems tolesniems pareigybių aprašymo ir bendro skaičiaus pakeitimams. Pasitelkdamos nacionalinį rezervą, sudarytą pagal skirtingus Agentūros apibrėžtus pareigybių aprašymus, valstybės narės prisideda prie Europos sienos apsaugos būrių, į juos skirdamos pareigybių aprašymus atitinkančius sienos apsaugos pareigūnus.
2. Valstybių narių įnašas, susijęs su jų sienos apsaugos pareigūnais, dalyvausiančiais konkrečiose bendrose operacijose ir bandomuosiuose projektuose ateinančiais metais, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus valstybės narės Agentūros prašymu skiria sienos apsaugos pareigūnus dislokuoti, išskyrus išskirtinių situacijų atvejus, dėl kurių tampa itin sunku vykdyti nacionalines užduotis. Toks prašymas pateikiamas likus bent 45 dienoms iki planuojamos dislokacijos. Buveinės valstybės narės savarankiškumas, susijęs su personalo atranka ir dislokavimo trukme, nesikeičia.
3. Agentūra taip pat prisideda prie Europos sienos apsaugos būrių, į juos skirdama kompetentingus sienos apsaugos pareigūnus, kuriuos valstybės narės komandiruoja kaip nacionalinius ekspertus pagal 17 straipsnio 5 dalį. Valstybių narių įnašas, susijęs su jų sienos apsaugos pareigūnų komandiravimu į Agentūrą ateinantiems metams, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais.
Pagal tuos susitarimus valstybės narės skiria sienos apsaugos pareigūnus dislokuoti, išskyrus tuos atvejus, jei tai turėtų didelės įtakos nacionalinių užduočių vykdymui. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės gali atšaukti komandiruotus sienos apsaugos pareigūnus.
Komandiruojama ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per 12 mėnesių laikotarpį. Taikant šį reglamentą, komandiruotieji sienos apsaugos pareigūnai laikomi pakviestaisiais pareigūnais ir vykdo 10 straipsnyje nustatytas užduotis bei įgaliojimus. Atitinkamus sienos apsaugos pareigūnus komandiravusi valstybė narė laikoma buveinės valstybe nare, kaip apibrėžta 1a straipsnio 3 punkte, taikant 3c, 10 ir 10b straipsnius. Kiti laikinai Agentūros įdarbinti darbuotojai, kurie nėra kvalifikuoti vykdyti sienų kontrolės, vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus, gali būti dislokuoti tik koordinavimo užduotims vykdyti.
4. Vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, Europos sienos apsaugos būrių nariai privalo jokiu būdu nepažeisti pagrindinių teisių, įskaitant teisės pasinaudoti prieglobsčio procedūra, ir žmogaus orumo. Visos priemonės, kurių jie imasi vykdydami užduotis ir įgaliojimus, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Vykdydami užduotis ir įgaliojimus, jie nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
5. Pagal 8g straipsnį Agentūra paskiria koordinuojantį pareigūną kiekvienai bendrai operacijai ar bandomajam projektui, kuriuos vykdant bus dislokuoti Europos sienos apsaugos būrio nariai.
Koordinuojančio pareigūno užduotis – skatinti priimančių ir dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp jų.
6. Agentūra pagal 8h straipsnį padengia išlaidas, kurias patiria valstybės narės, pagal šio straipsnio 1 dalį skirdamos savo sienos apsaugos pareigūnus Europos sienos apsaugos būriams.
7. Agentūra kiekvienais metais Europos Parlamentui pateikia duomenis apie sienos apsaugos pareigūnų, kuriuos kiekviena valstybė narė remiantis šio straipsnio nuostatomis skyrė į Europos sienos apsaugos būrius, skaičių.
3c straipsnis
Nurodymai Europos sienos apsaugos būriams
1. Europos sienos apsaugos būrių dislokavimo laikotarpiu nurodymus būriams duoda priimančioji valstybė narė pagal veiklos planą, nurodytą 3a straipsnio 1 dalyje.
2. Kaip nurodyta 3b straipsnio 5 dalyje, Agentūra per savo koordinuojantį pareigūną gali pranešti priimančiajai valstybei narei savo nuomonę dėl 1 dalyje minėtų nurodymų. Jeigu Agentūra praneša nuomonę, priimančioji valstybė narė ją apsvarsto.
3. Pagal 8g straipsnį priimančioji valstybė narė koordinuojančiam pareigūnui teikia visą būtiną pagalbą, įskaitant neribotą galimybę naudotis Europos sienos apsaugos būriais visą dislokavimo laikotarpį.
4. Vykdant užduotis ir įgaliojimus Europos sienos apsaugos būrių nariams tebegalioja jų buveinės valstybės narės drausmės priemonės.
4 straipsnis
Rizikos analizė
Agentūra plėtoja ir taiko bendros integruotos rizikos analizės modelį.
Ji rengia bendrą ir pritaikytą rizikos analizes, kurias turi pateikti Tarybai ir Komisijai.
Siekdama atlikti rizikos analizę, Agentūra, prieš tai pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali įvertinti jų gebėjimą susidoroti su kylančiais sunkumais, įskaitant esamas ir būsimas grėsmes ir sunkumus prie valstybių narių išorės sienų, ypač tų valstybių narių, kurios patiria specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų. Tuo tikslu Agentūra gali įvertinti valstybių narių įrangą ir išteklius sienų kontrolės srityje. Įvertinimas grindžiamas atitinkamų valstybių narių pateikta informacija ir bendrų operacijų, bandomųjų projektų, skubios pagalbos ir kitos Agentūros veiklos ataskaitomis ir rezultatais. Tais vertinimais nedaromas poveikis Šengeno vertinimo mechanizmui.
Tų vertinimų rezultatai pristatomi Valdančiajai tarybai.
Šio straipsnio taikymo tikslais valstybės narės suteikia Agentūrai visą reikalingą informaciją apie padėtį ir galimas grėsmes prie išorės sienų.
Agentūra įtraukia bendros integruotos rizikos analizės modelio rezultatus, rengdama bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą, nurodytą 5 straipsnyje.
5 straipsnis
Mokymas
Agentūra Europos sienos apsaugos būriams priklausantiems sienos apsaugos pareigūnams rengia specializuotus mokymus, susijusius su jų užduotimis ir įgaliojimais, ir pagal Agentūros metinėje darbo programoje nurodytą specializuotų mokymų ir pratybų tvarkaraštį reguliariai rengia pratybas tokiems sienos apsaugos pareigūnams.
Agentūra taip pat imasi būtinų iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad visi valstybių narių sienos apsaugos pareigūnai ir kitas Europos sienos apsaugos būrių veikloje dalyvaujantis personalas, taip pat Agentūros darbuotojai, prieš dalyvaudami Agentūros rengiamoje operatyvioje veikloje, būtų baigę atitinkamus mokymus Sąjungos ir tarptautinės teisės, įskaitant pagrindines teises ir galimybę gauti tarptautinę apsaugą bei gaires, skirtas identifikuoti apsaugos prašančius asmenis ir nukreipti juos į atitinkamas įstaigas, srityje.
Agentūra nustato ir toliau plėtoja bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą ir Europos lygmeniu rengia valstybių narių nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų instruktorių mokymus, įskaitant pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą ir atitinkamos jūrų teisės sritį.
Agentūra parengia bendrąją pagrindinę mokymo programą, pasikonsultavusi su Konsultaciniu forumu, nurodytu 26a straipsnyje.
Valstybės narės įtraukia bendrąją pagrindinę programą į savo nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų mokymą.
Agentūra taip pat rengia valstybių narių kompetentingų nacionalinių tarnybų pareigūnams skirtus papildomus mokymo kursus ir seminarus, susijusius su išorės sienų kontrole bei stebėjimu ir trečiųjų šalių piliečių grąžinimu.
Agentūra gali organizuoti mokymą kartu su valstybėmis narėmis jų teritorijoje.
Agentūra sukuria mainų programą, pagal kurią valstybių narių sienos apsaugos pareigūnai galėtų dalyvauti Europos sienos apsaugos būrių veikloje ir įgyti žinių arba specialių įgūdžių, pasisemdami patirties ir įsisavindami gerosios praktikos pavyzdžius užsienyje, dirbdami kartu su kitos valstybės narės sienos apsaugos pareigūnais.
6 straipsnis
Mokslinių tyrimų stebėjimas ir indėlis į juos
Agentūra aktyviai stebi su išorės sienų kontrole ir stebėjimu susijusių mokslinių tyrimų raidą ir prie jos prisideda ir platina tą informaciją Komisijai bei valstybėms narėms.
7 straipsnis
Techninė įranga
1. Agentūra gali pati ar bendros nuosavybės teise su valstybe nare įsigyti arba išsinuomoti išorės sienų kontrolei skirtą techninę įrangą, kuri būtų dislokuota vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus, skubią pagalbą, bendras grąžinimo operacijas arba techninės pagalbos projektus, vadovaujantis Agentūrai taikytinomis finansinėmis taisyklėmis. Prieš įsigyjant arba išsinuomojant bet kokią Agentūrai daug kainuojančią įrangą, atliekama išsami poreikių bei sąnaudų ir naudos analizė. Visos tokios išlaidos numatomos Agentūros biudžete, kurį Valdančioji taryba tvirtina pagal 29 straipsnio 9 dalį. Jei Agentūra įsigyja arba išsinuomoja svarbios techninės įrangos, pavyzdžiui, atviros jūros ir pakrantės patrulinių laivų arba transporto priemonių, laikomasi šių sąlygų:
a) jeigu Agentūra įrangą įsigyja pati ar bendros nuosavybės teise, ji oficialiai susitaria su viena valstybe nare, kad ši pasirūpins įrangos registracija pagal taikytinus tos valstybės narės teisės aktus;
b) jeigu įranga nuomojama, ji registruojama valstybėje narėje.
Remiantis Agentūros parengtu pavyzdiniu susitarimu, registracijos valstybė narė ir Agentūra susitaria dėl sąlygų, kuriomis užtikrinami laikotarpiai, kai Agentūra gali nevaržomai naudotis bendros nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu, ir dėl kitų įrangos naudojimo sąlygų.
Valstybė narė, kurioje įranga registruota, arba techninės įrangos tiekėjas skiria reikalingus ekspertus ir techninius darbuotojus, kad techninė įranga būtų naudojama teisiškai pagrįstu ir saugiu būdu.
2. Agentūra sukuria ir tvarko centralizuotą techninės įrangos, esančios techninės įrangos rezerve, kurį sudaro valstybėms narėms arba Agentūrai priklausanti bei valstybėms narėms ir Agentūrai bendrai priklausanti išorės sienų kontrolei skirta įranga, registrą. Techninės įrangos rezerve yra minimalus techninės įrangos kiekis pagal jos rūšį, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Į techninės įrangos rezervą įtraukta įranga dislokuojama vykdant 3, 8a ir 9 straipsniuose nurodytą veiklą.
3. Valstybės narės prisideda prie 2 dalyje nurodyto techninės įrangos rezervo. Valstybių narių įnašas, susijęs su techninės įrangos rezervu ir dislokavimu konkrečioms operacijoms, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus ir kai techninė įranga atitinkamais metais yra įtraukiama į minimalų techninės įrangos kiekį, valstybės narės Agentūros prašymu užtikrina, kad jų techninę įrangą būtų galima dislokuoti, nebent joms iškilo išskirtinė situacija, dėl kurios tampa itin sunku vykdyti nacionalines užduotis. Toks prašymas pateikiamas likus bent 45 dienoms iki planuojamos dislokacijos. Įnašas į techninės įrangos rezervą kasmet peržiūrimas.
4. Agentūra tvarko techninės įrangos rezervo registrą, kaip nurodyta toliau:
a) klasifikacija pagal įrangos rūšį ir operacijos rūšį;
b) klasifikacija pagal savininką (valstybė narė, Agentūra, kita);
c) bendras reikalingos įrangos kiekis;
d) atitinkamais atvejais – darbuotojų poreikis;
e) kita informacija, pavyzdžiui, registracijos duomenys, vežimo ir priežiūros reikalavimai, taikoma nacionalinė eksporto tvarka, techniniai nurodymai arba kita tinkamam įrangos naudojimui svarbi informacija.
5. Agentūra finansuoja techninės įrangos, priklausančios minimaliam techninės įrangos, kurią atitinkama valstybė narė tiekia tam tikrais metais, kiekiui, dislokavimą. Techninės įrangos, nepriklausančios minimaliam techninės įrangos kiekiui, dislokavimą bendrai finansuoja Agentūra – daugiausiai iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, atsižvelgdama į konkrečias tokią techninę įrangą dislokuojančių valstybių narių aplinkybes.
Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu pagal 24 straipsnį kasmet nusprendžia dėl taisyklių, susijusių su technine įranga, įskaitant bendrą reikalingą minimalų techninės įrangos kiekį pagal techninės įrangos rūšį, dislokavimo sąlygas ir išlaidų atlyginimą. Biudžeto sudarymo tikslais Valdančioji taryba šį sprendimą turėtų priimti ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.
Agentūra pasiūlo minimalų techninės įrangos kiekį, atsižvelgdama į savo poreikius, visų pirma gebėjimą vykdyti bendras operacijas, bandomuosius projektus, skubią pagalbą ir bendras grąžinimo operacijas pagal atitinkamų metų jos darbo programą.
Jei pasirodo, kad minimalaus techninės įrangos skaičiaus nepakanka norint įvykdyti veiklos planą, dėl kurio susitarta siekiant vykdyti bendras operacijas, bandomuosius projektus, skubią pagalbą ar bendras grąžinimo operacijas, Agentūra šį skaičių peržiūri, remdamasi pagrįstais jos poreikiais ir pritarus valstybėms narėms.
6. Agentūra kas mėnesį praneša Valdančiajai tarybai apie techninės įrangos rezervui priklausančios įrangos sudėtį ir dislokavimą. Jeigu 5 dalyje nurodytas minimalus techninės įrangos kiekis neužtikrintas, vykdomasis direktorius nedelsdamas apie tai praneša Valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba nedelsdama priima sprendimą dėl techninės įrangos dislokavimo prioritetų ir imasi tinkamų veiksmų nustatytiems trūkumams ištaisyti. Ji praneša Komisijai, kokie trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų imtasi. Toliau Komisija apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, kartu pateikdama savo vertinimą.
7. Agentūra kiekvienais metais informuoja Europos Parlamentą apie techninės įrangos, kurią, remiantis šiuo straipsniu, kiekviena valstybė narė skyrė į bendrą techninės įrangos rezervą, skaičių.
8 straipsnis
Pagalba valstybėms narėms tais atvejais, kai prie išorės sienų reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos
1. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnio 3 daliai, viena ar daugiau valstybių narių, kurios susiduria su specifiniais ir neproporcingai dideliais sunkumais ir aplinkybėmis, kai reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos vykdant jų įsipareigojimus, susijusius su išorės sienų kontrole ir stebėjimu, gali paprašyti Agentūros pagalbos. Agentūra pagal 3 straipsnį suteikia atitinkamą techninę ir operatyvią pagalbą prašančiai (-ioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms).
2. Esant 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, Agentūra gali:
a) padėti dviem ar daugiau valstybių narių koordinuoti tarpusavio veiksmus, siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduriama prie išorės sienų;
b) atitinkamam laikotarpiui atsiųsti savo ekspertus, kurie padėtų valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms nacionalinėms institucijoms;
c) dislokuoti Europos sienos apsaugos būriams priklausančius sienos apsaugos pareigūnus.
3. Agentūra gali įsigyti išorės sienų patikrinimams ir stebėjimui skirtą techninę įrangą, kuri naudojama jos ekspertų ir skubios pagalbos laikotarpiais.
8a straipsnis
Skubi pagalba
Paprašius valstybei narei, susidūrusiai su neatidėliotinai spręstinais ir išskirtiniais sunkumais, visų pirma, kai prie išorės sienų atvyksta labai daug trečiųjų šalių piliečių, kurie siekia nelegaliai patekti į tos valstybės narės teritoriją, Agentūra gali tinkamos trukmės ribotam laikotarpiui pagal Reglamento (EB) Nr. 863/2007 4 straipsnį prašančiosios valstybės narės teritorijoje dislokuoti vieną ar daugiau Europos sienos apsaugos būrių (toliau – būrys (-iai)).
8b straipsnis
Būrių sudėtis
1. Agentūros prašymu 8a straipsnyje apibūdintos padėties atveju valstybės narės nedelsdamos praneša sienos apsaugos tarnybų pareigūnų, kuriuos iš savo nacionalinio fondo per penkias dienas jos gali skirti būrių sudarymui, skaičių, pavardes ir pareigybių aprašymus. Valstybės narės Agentūros prašymu skiria pareigūnus dislokavimui, išskyrus atvejus, kai jos susiduria su išskirtiniais sunkumais, dėl kurių labai pasunkėja nacionalinių užduočių vykdymas.
2. Priimdamas sprendimą dėl dislokuojamų būrių sudėties, vykdomasis direktorius atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, susidariusias prašančiojoje valstybėje narėje. Būrys sudaromas atsižvelgiant į veiklos planą, nurodytą 8e straipsnyje.
8c straipsnis
Mokymai ir pratybos
Agentūra pareigūnams, kurie priklauso operatyvaus naudojimo bendram fondui, nurodytam Reglamento (EB) Nr. 863/2007 4 straipsnio 2 dalyje, rengia specializuotus mokymus, tiesiogiai susijusius su jų vykdomomis užduotimis, ir pagal jos metinėje darbo programoje nurodytą specializuotų mokymų ir pratybų tvarkaraštį reguliariai rengia pratybas tokiems sienos apsaugos tarnybų pareigūnams.
8d straipsnis
Sprendimo dėl būrių dislokavimo priėmimo procedūra
1. Valstybės narės prašyme pagal 8a straipsnį dislokuoti būrius pateikia padėties aprašymą, galimus dislokavimo tikslus ir numatomą poreikį. Prireikus vykdomasis direktorius gali siųsti Agentūros ekspertą įvertinti prie prašančiosios valstybės narės išorės sienų susidariusią padėtį.
2. Vykdomasis direktorius nedelsdamas praneša valdančiajai tarybai apie valstybės narės prašymą dislokuoti būrius.
3. Priimdamas sprendimą dėl valstybės narės prašymo, vykdomasis direktorius atsižvelgia į Agentūros rizikos analizės rezultatus, taip pat į kitą prašančiosios valstybės narės ar kitos valstybės narės pateiktą susijusią informaciją.
4. Vykdomasis direktorius sprendimą dėl prašymo dislokuoti būrius priima per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau nei per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Vykdomasis direktorius apie sprendimą raštu praneša prašančiajai valstybei narei ir valdančiajai tarybai. Sprendime išdėstomos pagrindinės priežastys, kuriomis jis grindžiamas.
5. Jei vykdomasis direktorius nusprendžia dislokuoti vieną arba daugiau būrių, Agentūra kartu su prašančiąja valstybe nare pagal 8e straipsnį nedelsdamos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo dienos parengia veiklos planą.
6. Susitarus dėl veiklos plano, vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja valstybes nares apie prašomą sienos apsaugos tarnybų pareigūnų, kurie bus dislokuojami su būriais, skaičių ir jų pareigybių aprašymus. Ši informacija raštu pateikiama nacionalinėms ryšių palaikymo institucijoms, paskirtoms pagal 8f straipsnį; pranešime taip pat nurodoma dislokavimo data. Taip pat joms pateikiama veiklos plano kopija.
7. Jei vykdomojo direktoriaus nėra ar jei jis laikinai negali eiti savo pareigų, su būrių dislokavimu susijusius sprendimus priima vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.
8. Valstybės narės Agentūros prašymu skiria sienos apsaugos tarnybų pareigūnus dislokavimui, išskyrus atvejus, kai jos susiduria su išskirtiniais sunkumais, dėl kurių labai pasunkėja nacionalinių užduočių vykdymas.
9. Būriai dislokuojami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai vykdomasis direktorius ir prašančioji valstybė narė susitarė dėl veiklos plano.
8e straipsnis
Veiklos planas
1. Vykdomasis direktorius ir prašančioji valstybė narė susitaria dėl veiklos plano, kuriame išsamiai išdėstomos tikslios būrių dislokacijos sąlygos. Veiklos plane pateikiama informacija apie:
a) padėtį, dislokavimo modus operandi bei tikslus, įskaitant veiklos tikslą;
b) numatomą būrių dislokacijos trukmę;
c) geografinę būrių dislokacijos prašančiojoje valstybėje narėje atsakomybės sritį;
d) užduotis ir specialius nurodymus, įskaitant nurodymus dėl būrių nariams leistino naudojimosi duomenų bazėmis ir leistinų tarnybinių ginklų, šaudmenų bei įrangos priimančiojoje valstybėje narėje;
e) būrių sudėtį bei kitų susijusių darbuotojų dislokavimą;
f) vadovavimo ir kontrolės nuostatas, įskaitant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, atsakingų už bendradarbiavimą su būriais, ypač tų sienos apsaugos pareigūnų, kurie dislokacijos laikotarpiu vadovauja būriams, vardus ir pavardes bei rangus, taip pat būrių vietą vadovavimo sekoje;
g) techninę įrangą, kuri turi būti dislokuota kartu su būriais, įskaitant konkrečius reikalavimus, pavyzdžiui, naudojimo sąlygas, prašomus darbuotojus, transportą ir kitus logistikos aspektus, taip pat finansines nuostatas;
h) išsamias nuostatas dėl Agentūros valdančiajai tarybai ir atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms nedelsiant teikiamų pranešimų apie nenumatytus įvykius;
i) atsiskaitymo ir vertinimo sistemą, kurioje pateikti vertinimo ataskaitos lyginamieji standartai ir galutinės vertinimo ataskaitos galutinė pateikimo data pagal 3 straipsnio 3 dalį;
j) operacijų jūroje klausimu – konkrečią informaciją apie atitinkamos jurisdikcijos galiojimą ir atitinkamų teisės aktų taikymą geografinėje vietovėje, kurioje vykdoma skubi pagalba, įskaitant nuorodas į tarptautinius ir Sąjungos teisės aktus dėl sulaikymo, gelbėjimo darbų jūroje ir išlaipinimo;
k) bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kitomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis tvarką.
2. Bet kokiems veiklos plano pakeitimams ar pataisymams turi pritarti Agentūros vykdomasis direktorius ir prašančioji valstybė narė. Agentūra pakeisto ar pataisyto veiklos plano kopiją nedelsdama išsiunčia dalyvaujančioms valstybėms narėms.
8f straipsnis
Nacionalinė ryšių palaikymo institucija
Valstybės narės paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją, kuri Agentūrai teikia informaciją visais klausimais, susijusiais su būriais. Su nacionaline ryšių palaikymo institucija turi būti galima susisiekti bet kuriuo metu.
8g straipsnis
Koordinuojantis pareigūnas
1. Vykdomasis direktorius skiria vieną ar kelis Agentūros ekspertus, kurie būtų dislokuoti kaip koordinuojantys pareigūnai. Vykdomasis direktorius apie skyrimą praneša priimančiajai valstybei narei.
2. Koordinuojantis pareigūnas veikia Agentūros vardu sprendžiant visus su būrių dislokavimu susijusius klausimus. Koordinuojantis pareigūnas visų pirma:
a) palaiko ryšius tarp Agentūros ir priimančiosios valstybės narės;
b) palaiko ryšius tarp Agentūros ir būrių narių, Agentūros vardu teikdamas pagalbą sprendžiant visus su pareigūnų tarnybos būriuose sąlygomis susijusius klausimus;
c) prižiūri, ar teisingai įgyvendinamas veiklos planas;
d) teikia Agentūrai ataskaitas visais su būrių dislokavimu susijusiais klausimais.
3. Remiantis 25 straipsnio 3 dalies f punktu vykdomasis direktorius gali įgalioti koordinuojantį pareigūną teikti paramą sprendžiant visus su veiklos plano vykdymu ir būrių dislokavimu susijusius nesutarimus.
4. Vykdydamas savo pareigas koordinuojantis pareigūnas vykdo tik Agentūros nurodymus.
8h straipsnis
Išlaidos
1. Agentūra padengia visas toliau nurodytas išlaidas, kurias patiria valstybės narės, skirdamos savo sienos apsaugos pareigūnus 3 straipsnio 1b dalyje, 8a ir 8c straipsniuose nurodytais tikslais:
a) kelionių iš buveinės valstybės narės į priimančiąją valstybę narę ir iš priimančiosios valstybės narės į buveinės valstybę narę išlaidas;
b) skiepijimo išlaidas;
c) specialaus draudimo išlaidas;
d) medicininės priežiūros išlaidas;
e) dienpinigius, įskaitant apgyvendinimo išlaidas;
f) su Agentūros technine įranga susijusias išlaidas.
2. Valdančioji taryba nustato išsamias taisykles, reglamentuojančias dienpinigių mokėjimą būrių nariams.
9 straipsnis
Bendradarbiavimas vykdant grąžinimo operacijas
1. Vadovaudamasi Sąjungos grąžinimo politika, visų pirma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse ( 13 ), ir nesvarstydama sprendimų dėl grąžinimo teisingumo, Agentūra teikia reikalingą pagalbą ir dalyvaujančių valstybių narių prašymu užtikrina valstybių narių organizuojamų bendrų grąžinimo operacijų koordinavimą arba organizavimą, įskaitant lėktuvo užsakymą tokių operacijų tikslais. Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja šioje dalyje nurodytas operacijas ir projektus dotacijomis iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikytinomis finansinėmis taisyklėmis. Agentūra gali taip pat pasinaudoti grąžinimo srityje turimomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis. Agentūra užtikrina, kad pagal jos ir valstybių narių dotacijos susitarimus bet kokia finansinė parama skiriama, tik jeigu visiškai laikomasi Pagrindinių teisių chartijos.
1a. Agentūra parengia elgesio kodeksą, skirtą neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui, kuris taikomas vykdant visas Agentūros koordinuojamas bendras grąžinimo operacijas ir kuriame aprašytos bendros standartinės procedūros, kurias taikant turėtų būti paprasčiau organizuoti bendras grąžinimo operacijas ir užtikrinti asmenų grąžinimą žmonišku būdu ir nepažeidžiant pagrindinių teisių, visų pirma laikantis žmogaus orumo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą bei teisių į asmens duomenų apsaugą ir nediskriminavimo principų.
1b. Elgesio kodekse daugiausia dėmesio skiriama Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalyje išdėstytam įpareigojimui nustatyti veiksmingą priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemą ir šio reglamento 26a straipsnio 1 dalyje nurodytai Pagrindinių teisių strategijai. Bendrų grąžinimo operacijų stebėsena turėtų būti vykdoma vadovaujantis objektyviais ir skaidriais kriterijais ir apima visą bendrą grąžinimo operaciją – nuo etapo prieš išvykimą iki grąžinamų asmenų perdavimo grįžimo šalyje.
1c. Valstybės narės reguliariai praneša Agentūrai apie tai, kiek joms reikia Agentūros pagalbos ar koordinavimo. Agentūra parengia tęstinį veiklos planą, kad suteiktų prašančiosioms valstybėms narėms reikalingą operatyvią paramą, įskaitant 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą techninę įrangą. Vadovaudamasi 24 straipsniu, Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu nusprendžia dėl tęstinio veiklos plano turinio ir modus operandi.
2. Agentūra bendradarbiauja su 14 straipsnyje nurodytomis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir nustato geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimu.
10 straipsnis
Pakviestųjų pareigūnų užduotys ir įgaliojimai
1. Pakviestųjų pareigūnų kompetencijai priklauso vykdyti visas užduotis ir įgyvendinti visus įgaliojimus atliekant patikrinimus kertant sienas ar sienos stebėjimą pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) ( 14 ), taip pat tuos, kurie yra būtini to reglamento tikslams įgyvendinti.
2. Vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, pakviestieji pareigūnai laikosi Sąjungos ir tarptautinės teisės, gerbia pagrindines teises bei laikosi priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės.
3. Pakviestieji pareigūnai užduotis vykdyti ir įgaliojimus įgyvendinti gali tik vadovaujant ir paprastai dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnams.
4. Vykdydami savo užduotis ir įgyvendindami savo įgaliojimus pakviestieji pareigūnai dėvi savo uniformas. Ant savo uniformų jie ryši mėlyną raištį su Europos Sąjungos ir Agentūros emblema, kuriuo parodoma, kad jie dalyvauja bendroje operacijoje arba bandomajame projekte. Tam, kad pakviestuosius pareigūnus galėtų identifikuoti priimančiosios valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos bei piliečiai, jie visuomet su savimi turi turėti akreditavimo dokumentą, nurodytą 10a straipsnyje, kurį paprašyti privalo pateikti.
5. Nukrypdami nuo 2 dalies, pakviestieji pareigūnai, vykdydami savo užduotis ir įgyvendindami savo įgaliojimus, gali nešiotis tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, kaip leidžiama pagal buveinės valstybės narės nacionalinę teisę. Tačiau priimančioji valstybė narė gali uždrausti nešiotis tam tikrus tarnybiniu ginklus, šaudmenis ir įrangą, jei jos pačios teisės aktuose numatyti tokie patys draudimai jos pačios sienos apsaugos tarnyboms. Priimančiosios valstybės narės iš anksto prieš dislokuojant pakviestuosius pareigūnus praneša Agentūrai apie leidžiamus nešiotis tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą bei jų naudojimo sąlygas. Agentūra šią informaciją pateikia valstybėms narėms.
6. Nukrypstant nuo 2 dalies, pakviestiesiems pareigūnams vykdant savo užduotis ir įgyvendinant savo įgaliojimus leidžiama naudoti jėgą, taip pat panaudoti tarnybinį ginklą, šaudmenis ir įrangą, gavus buveinės valstybės narės leidimą ir priimančiosios valstybės leidimą, dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnams ir pagal priimančiosios valstybės nacionalinę teisę.
7. Nukrypstant nuo 6 dalies, tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą galima naudoti teisėtai savigynai bei teisėtai pakviestųjų pareigūnų ar kitų asmenų gynybai pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę.
8. Taikydama šį reglamentą priimančioji valstybė narė gali leisti pakviestiesiems pareigūnams naudotis jos nacionaline ir Europos duomenų bazėmis, kurios būtinos atliekant patikrinimus kertant sienas ir sienos stebėjimą. Pakviestieji pareigūnai peržiūri tik tuos duomenis, kurių jiems reikia užduotims atlikti ir įgaliojimams vykdyti. Valstybės narės iš anksto prieš dislokuojant pakviestuosius pareigūnus nurodo Agentūrai, kuriomis nacionalinėmis ir Europos duomenų bazėmis galima naudotis. Agentūra šią informaciją pateikia visoms dislokuojant dalyvaujančioms valstybėms narėms.
9. 7 dalyje nurodytas naudojimasis duomenų bazėmis vykdomas pagal Bendrijos teisę ir priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę duomenų apsaugos srityje.
10. Sprendimus dėl atsisakymo leisti atvykti pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 13 straipsnį priima tik priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai.
10a straipsnis
Akreditavimo dokumentas
1. Agentūra, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare, pakviestiesiems pareigūnams išduoda identifikavimo dokumentą priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ir kita oficialia Europos Sąjungos institucijų kalba, kuriuo įrodomos turėtojo teisės vykdyti 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir įgaliojimus. Dokumente turi būti pateikta ši informacija apie pakviestąjį pareigūną:
a) vardas, pavardė ir pilietybė;
b) rangas; ir
c) neseniai daryta skaitmeninė nuotrauka.
2. Pasibaigus bendrai operacijai arba bandomajam projektui, šis dokumentas grąžinamas Agentūrai.
10b straipsnis.
Civilinė atsakomybė
1. Kai pakviestieji pareigūnai vykdo operacijas priimančiojoje valstybėje narėje, ta valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią jų operacijų metu jų padarytą žalą.
2. Kai žala padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčia, priimančioji valstybė narė gali kreiptis į buveinės valstybę narę su prašymu atlyginti visas sumas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiems arba asmenims, turintiems teisę jų vardu gauti žalos atlyginimą.
3. Nesumažindama galimybės pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu kiekviena valstybė narė atsisako visų reikalavimų priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei dėl bet kokios jai padarytos žalos, išskyrus atvejus, kai žala buvo padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčia.
4. Visi ginčai tarp valstybių narių dėl 2 ir 3 dalių taikymo, kurių joms nepavyksta išspręsti tarpusavio derybomis, perduodami Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pagal Sutarties 239 straipsnį.
5. Nesumažinant galimybės pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu, išlaidas, susijusias su dislokavimo metu Agentūros įrangai padaryta žala, padengia Agentūra, išskyrus atvejus, kai žala buvo padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčia.
10c straipsnis
Baudžiamoji atsakomybė
Bendrų operacijų arba bandomųjų projektų vykdymo laikotarpiu pakviestiesiems pareigūnams nusikalstamų veikų, kurios gali būti padarytos prieš juos arba jų pačių, atveju taikoma tokia pati tvarka, kokia taikoma priimančiosios valstybės narės pareigūnams.
11 straipsnis
Keitimosi informacija sistemos
Agentūra gali imtis visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims atlikti svarbia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis bei, esant reikalui, su 13 straipsnyje nurodytomis Sąjungos agentūromis. Ji sukuria ir naudoja informacinę sistemą, per kurią su minėtais subjektais galima keistis įslaptinta informacija, įskaitant 11a, 11b ir 11c straipsniuose nurodytus asmens duomenis.
Agentūra gali imtis visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims atlikti svarbia informacija su Jungtine Karalyste ir Airija, jei ši informacija susijusi su veikla, kurioje jos dalyvauja pagal 12 straipsnį ir 20 straipsnio 5 dalį.
11a straipsnis
Duomenų apsauga
Agentūra asmens duomenis tvarko pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.
Valdančioji taryba nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, įskaitant priemones dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno. Tos priemonės nustatomos po konsultacijų su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Nedarant poveikio 11b ir 11c straipsniams, Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis administravimo tikslais.
11b straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas vykdant bendras grąžinimo operacijas
1. Atlikdama savo užduotis organizuoti ir koordinuoti 9 straipsnyje nurodytas valstybių narių vykdomas bendras grąžinimo operacijas, Agentūra gali tvarkyti asmenų, kurių atžvilgiu taikomos tokios bendros grąžinimo operacijos, asmens duomenis.
2. Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis būtinumo ir proporcingumo principų. Be kita ko, tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurių reikia bendros grąžinimo operacijos tikslais.
3. Asmens duomenys iškart ištrinami pasiekus tikslą, kuriuo jie buvo surinkti, ir ne vėliau kaip per dešimt dienų po bendros grąžinimo operacijos pabaigos.
4. Jei valstybė narė asmens duomenų neperduoda atitinkamam vežėjui, šiuos duomenis gali perduoti Agentūra.
5. Šis straipsnis taikomas laikantis 11a straipsnyje nurodytų priemonių.
11c straipsnis
Asmens duomenų, surinktų vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ir teikiant skubią pagalbą, tvarkymas
1. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai rinkti asmens duomenis vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ir teikiant skubią pagalbą, taip pat laikantis 2 ir 3 dalyse išdėstytų apribojimų, Agentūra gali papildomai tvarkyti tokios operatyvios veiklos metu valstybių narių surinktus ir Agentūrai perduotus asmens duomenis siekiant prisidėti prie valstybių narių išorės sienų saugumo didinimo.
2. Tokie Agentūros papildomai tvarkomi asmens duomenys – tai tik asmens duomenys apie asmenis, kuriuos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos pagrįstai įtaria dalyvavus tarpvalstybinėje nusikalstamoje veikloje, padedant vykdyti neteisėtą migraciją arba prekybą žmonėmis, kaip nustatyta 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2002/90/EB, apibrėžiančios padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi ( 15 ), 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
3. 2 dalyje nurodyti asmens duomenys Agentūros papildomai tvarkomi tik šiais tikslais:
a) siekiant konkrečiais atvejais perduoti Europolui ar kitoms Sąjungos teisėsaugos agentūroms, laikantis 13 straipsnio;
b) siekiant panaudoti rengiant 4 straipsnyje nurodytą rizikos analizę. Rizikos analizės rezultatuose iš duomenų pašalinama informacija apie konkrečius asmenis.
4. Asmens duomenys iškart ištrinami, kai tik jie perduodami Europolui ar kitoms Sąjungos agentūroms arba panaudojami 4 straipsnyje nurodytai rizikos analizei parengti. Duomenų laikymo trukmė bet kuriuo atveju negali viršyti trijų mėnesių po šių duomenų surinkimo.
5. Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis būtinumo ir proporcingumo principų. Asmens duomenų Agentūra nenaudoja tyrimams, kurie lieka kompetentingų valstybių narių valdžios institucijų atsakomybėje, atlikti.
Visų pirma, tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurių reikia 3 dalyje nurodytais tikslais.
6. Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001, tolesnis tokių Agentūros tvarkomų asmens duomenų perdavimas ar kitoks juose esančios informacijos suteikimas trečiosioms valstybėms arba kitiems tretiesiems subjektams draudžiamas.
7. Šis straipsnis taikomas laikantis 11a straipsnyje nurodytų priemonių.
11d straipsnis
Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neįslaptintos konfidencialios informacijos apsaugos
1. Agentūra taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles ( 16 ), priede nustatytas Komisijos saugumo taisykles. Tos taisyklės taikomos, inter alia, įslaptintos informacijos tvarkymui ir saugojimui bei keitimuisi ja.
2. Agentūra taiko saugumo principus, susijusius su neįslaptintos konfidencialios informacijos tvarkymu, kurie išdėstyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime ir kuriuos įgyvendina Komisija. Valdančioji taryba nustato priemones tų saugumo principų taikymui užtikrinti.
12 straipsnis
Bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste
1. Agentūra palengvina valstybių narių ir Airijos bei Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą jos veiklos sričiai priklausančiais klausimais ir tiek, kiek reikia 2 straipsnio 1 dalyje nustatytiems uždaviniams atlikti.
2. Pagal 2 straipsnio 1 dalies f punktą Agentūros teikiama pagalba apima valstybių narių bendrų grąžinimo operacijų, kuriose taip pat dalyvauja Airija arba Jungtinė Karalystė, arba abi šios valstybės, organizavimą.
3. Šio reglamento taikymas Gibraltaro sienų atžvilgiu sustabdomas iki tos dienos, kol bus pasiektas susitarimas dėl priemonių, susijusių su asmenų kirtimu valstybių narių išorės sienų, taikymo srities.
13 straipsnis
Bendradarbiavimas su Sąjungos agentūromis ir įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis
Agentūra gali bendradarbiauti su Europolu, Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Pagrindinių teisių agentūra), kitomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi su šiomis įstaigomis sudarytais darbo susitarimais ir laikydamasi atitinkamų SESV nuostatų bei nuostatų dėl šių įstaigų kompetencijos. Kiekvienu atveju Agentūra informuoja Europos Parlamentą apie tokius susitarimus.
Tolesnis Agentūroje tvarkomų asmens duomenų perdavimas ar kitoks juose esančios informacijos suteikimas kitoms Sąjungos agentūroms arba įstaigoms reglamentuojamas specialiais darbo susitarimais dėl keitimosi asmens duomenimis, be to, tam būtinas išankstinis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sutikimas.
Agentūra taip pat gali, susitarusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), pakviesti Sąjungos agentūrų ir įstaigų arba tarptautinių organizacijų stebėtojus dalyvauti jos veikloje, nurodytoje 3, 4 ir 5 straipsniuose, jei jų dalyvavimas atitinka tos veiklos tikslus, juo gali būti prisidėta prie bendradarbiavimo gerinimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jei jis neturi įtakos bendrai veiklos saugai. Tų stebėtojų dalyvavimas, kai vykdoma 4 ir 5 straipsniuose nurodyta veikla, galimas tik pritarus atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), o kai vykdoma 3 straipsnyje nurodyta veikla – tik pritarus priimančiajai valstybei narei. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į 3a straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra atitinkamai apmoko.
14 straipsnis
Operatyvaus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir bendradarbiavimo su kompetentingomis trečiųjų šalių institucijomis palengvinimas
1. Vadovaudamasi Sąjungos išorės santykių politika, įskaitant žmogaus teises, Agentūra palengvina valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyvų bendradarbiavimą savo veiklos sričiai priklausančiais klausimais ir tiek, kiek reikia jos uždaviniams atlikti.
Agentūra ir valstybės narės laikosi normų ir standartų, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems Sąjungos teisės aktuose, taip pat tais atvejais, kai bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis vykdomas tų šalių teritorijoje.
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis naudojamas siekiant skatinti laikytis Europos sienų valdymo standartų, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms bei žmogaus orumui.
2. Agentūra gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kompetentingomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi su tomis valdžios institucijomis sudarytais darbo susitarimais ir laikydamasi atitinkamų SESV nuostatų. Tie darbo susitarimai yra susiję tik su operatyvaus bendradarbiavimo valdymu.
3. Agentūra gali trečiosiose šalyse dislokuoti savo ryšių palaikymo pareigūnus, kuriems vykdant pareigas turėtų būti užtikrinta didžiausia įmanoma apsauga. Jie priklauso valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vietos arba regioniniams bendradarbiavimo tinklams, sukurtiems pagal 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo ( 17 ). Ryšių palaikymo pareigūnai dislokuojami tik tose trečiosiose šalyse, kuriose sienos valdomos laikantis minimalių žmogaus teisių standartų. Jų dislokavimą tvirtina Valdančioji taryba. Įgyvendinant Sąjungos išorės santykių politiką, dislokuojama turėtų būti pirmiausia tose trečiosiose šalyse, kurios pagal rizikos analizės išvadas yra neteisėtos migracijos kilmės arba tranzito šalys. Abipusiu pagrindu Agentūra taip pat gali ribotam laikotarpiui priimti tų trečiųjų šalių paskirtus ryšių palaikymo pareigūnus. Vykdomojo direktoriaus siūlymu pagal 24 straipsnį Valdančioji taryba kasmet priima prioritetų sąrašą.
4. Laikantis Sąjungos teisės ir gerbiant pagrindines teises, Agentūros ryšių palaikymo pareigūnų užduotys, be kita ko, yra užmegzti ir palaikyti ryšius su trečiosios šalies, į kurią jie yra paskirti, kad padėtų užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su ja bei grąžinti neteisėtus migrantus, kompetentingomis institucijomis.
5. Agentūra gali gauti Sąjungos finansavimą pagal atitinkamas Sąjungos išorės santykių politikos paramos priemonių nuostatas. Ji gali pradėti ir finansuoti techninės pagalbos projektus trečiosiose šalyse į šio reglamento taikymo sritį įeinančiose srityse.
6. Agentūra taip pat gali, susitarusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), kviesti trečiųjų šalių stebėtojus dalyvauti 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytoje jos veikloje, jei jų buvimas atitinka tos veiklos tikslus, juo gali būti prisidėta prie bendradarbiavimo gerinimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jei jis neturi įtakos bendram tos veiklos saugumui. Tų stebėtojų dalyvavimas, kai vykdoma 4 ir 5 straipsniuose nurodyta veikla, galimas tik pritarus atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), o kai vykdoma 3 straipsnyje nurodyta veikla – tik pritarus priimančiajai valstybei narei. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į 3a straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra atitinkamai apmoko.
7. Valstybės narės, sudarydamos dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje, gali įtraukti nuostatas dėl Agentūros vaidmens ir kompetencijos, visų pirma dėl Agentūros dislokuotų būrių narių naudojimosi vykdomaisiais įgaliojimais vykdant bendras operacijas ar bandomuosius projektus, nurodytus 3 straipsnyje.
8. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytai veiklai vykdyti būtina gauti išankstinę Komisijos nuomonę, o Europos Parlamentas turi būti nedelsiant visapusiškai apie tą veiklą informuotas.
III SKYRIUS
STRUKTŪRA
15 straipsnis
Juridinis statusas ir vieta
Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.
Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.
Sprendžiant techninius klausimus Agentūra yra nepriklausoma.
Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.
Taryba vieningai nusprendžia dėl Agentūros buveinės vietos.
15a straipsnis
Susitarimas dėl būstinės
Agentūra ir valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, sudaro susitarimą dėl būstinės, kuriame išdėstomos būtinos nuostatos dėl patalpų, skirtinų Agentūrai valstybėje narėje, kurioje yra būstinė, ir dėl toje valstybėje narėje sudaromų sąlygų, taip pat vykdomajam direktoriui, jo pavaduotojui, Valdančiosios tarybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimos nariams taikomos specialios taisyklės. Susitarimas dėl būstinės sudaromas gavus Valdančiosios tarybos pritarimą. Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, turėtų užtikrinti geriausias galimas sąlygas Agentūrai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas darbuotojų vaikams ir tinkamą transporto infrastruktūrą.
16 straipsnis
Specializuoti padaliniai
Agentūros valdančioji taryba įvertina specializuotų padalinių poreikį ir nusprendžia dėl jų įsteigimo valstybėse narėse, joms sutikus, atsižvelgdama į tai, kad reikiamas prioritetas turėtų būti teikiamas operatyviems ir mokymo centrams, kurie jau įsteigti ir specializuojasi skirtingais sausumos, oro ir jūrų sienų kontrolės ir stebėjimo aspektais.
Agentūros specializuoti padaliniai plėtoja geriausią praktiką, susijusią su konkrečiais išorės sienų, už kurias jie yra atsakingi, tipais. Agentūra užtikrina tokios geriausios praktikos vientisumą ir vienodumą.
Kiekvienas specializuotas padalinys pateikia Agentūros vykdomajam direktoriui išsamią metinę ataskaitą apie savo veiklą, taip pat teikia bet kokio pobūdžio tinkamą informaciją, susijusią su operatyvaus bendradarbiavimo koordinavimu.
17 straipsnis
Personalas
1. Agentūros personalui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos taisyklės taikant minėtus nuostatus ir sąlygas.
2. Agentūra savo darbuotojų atžvilgiu turi tokius pat įgaliojimus, kokie Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis suteikiami skiriančiajai tarnybai.
3. Siekiant įgyvendinti 3b straipsnio 5 dalį, koordinuojančiu pareigūnu pagal 8g straipsnį gali būti paskirtas tik Agentūros įdarbintas darbuotojas, kuriam taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų II antraštinė dalis. Siekiant įgyvendinti 3b straipsnio 3 dalį, tik valstybės narės į Agentūrą komandiruoti nacionaliniai ekspertai gali būti paskirti į Europos sienos apsaugos būrius. Agentūra nustato, kurie nacionaliniai ekspertai skiriami į Europos sienos apsaugos būrius pagal minėtą straipsnį.
4. Valdančioji taryba Komisijai pritarus patvirtina reikalingas įgyvendinimo priemones pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį.
5. Valdančioji taryba gali priimti nuostatas, pagal kurias į Agentūrą būtų galima komandiruoti valstybių narių nacionalinius ekspertus. Tose nuostatose atsižvelgiama į 3b straipsnio 3 dalies reikalavimus, visų pirma į tai, kad jie yra laikomi pakviestaisiais pareigūnais ir vykdo 10 straipsnyje nustatytas užduotis ir įgaliojimus. Jose pateikiamos nuostatos dėl dislokavimo sąlygų.
18 straipsnis
Privilegijos ir imunitetai
Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.
19 straipsnis
Atsakomybė
1. Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.
2. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.
3. Deliktinės atsakomybės atveju, Agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba, eidami savo pareigas, jos tarnautojai.
4. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje numatytu žalos atlyginimu.
5. Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Agentūrai reglamentuoja nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose arba Įdarbinimo sąlygose.
20 straipsnis
Valdančiosios tarybos įgaliojimai
1. Agentūra turi Valdančiąją tarybą.
2. Valdančioji taryba:
a) Komisijos pasiūlymu pagal 26 straipsnį skiria vykdomąjį direktorių;
b) iki kiekvienų metų kovo 31 d. patvirtina praėjusių metų Agentūros bendrąją ataskaitą ir ne vėliau kaip iki birželio 15 d. išsiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Audito rūmams. Ši ataskaita skelbiama viešai;
c) iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d., gavusi Komisijos nuomonę, trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių narių dauguma patvirtina Agentūros darbo programą ateinantiems metams ir siunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai; ši darbo programa patvirtinama, vadovaujantis metine Bendrijos biudžeto sudarymo tvarka ir Bendrijos teisėkūros programa atitinkamose išorės sienų valdymo srityse;
d) nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų, susijusių su Agentūros operatyviais uždaviniais, priėmimo tvarką;
e) vadovaudamasi 28 straipsniu, 29 straipsnio 5, 9 ir 11 dalimis, 30 straipsnio 5 dalimi ir 32 straipsniu, vykdo savo funkcijas, susijusias su Agentūros biudžetu;
f) naudojasi drausminiais įgaliojimais vykdomojo direktoriaus ir, su vykdomojo direktoriaus sutikimu, direktoriaus pavaduotojo atžvilgiu;
g) nustato savo darbo tvarkos taisykles;
h) nustato Agentūros organizacinę struktūrą ir patvirtina Agentūros personalo politiką, visų pirma daugiametį personalo politikos planą. Pagal atitinkamas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ( 18 ), nuostatas daugiametis personalo politikos planas pateikiamas Komisijai, o gavus jos palankią nuomonę – biudžeto valdymo institucijai;
i) patvirtina Agentūros daugiametį planą, skirtą bendrais bruožais išdėstyti būsimą ilgalaikę Agentūros veiklos strategiją.
3. Priimant pasiūlymus dėl sprendimų dėl konkrečios veiklos, kuri turi būti vykdoma prie, arba labai netoli nuo, tam tikros valstybės narės išorės sienos, reikia, kad už juos balsuotų tai valstybei narei atstovaujantis Valdančiosios tarybos narys.
4. Valdančioji taryba gali konsultuoti vykdomąjį direktorių bet kuriuo klausimu, griežtai susijusiu su išorės sienų operatyvaus valdymo plėtojimu, įskaitant su moksliniais tyrimais susijusią veiklą, kaip nustatyta 6 straipsnyje.
5. Jeigu Airija ir (arba) Jungtinė Karalystė pageidautų dalyvauti Agentūros veikloje, dėl to sprendžia Valdančioji taryba.
Valdančioji taryba tokį sprendimą priima kiekvienu konkrečiu atveju absoliučia balsavimo teisę turinčių narių dauguma. Sprendime ji atsižvelgia į tai, ar Airijos ir (arba) Jungtinės Karalystės dalyvavimas padėtų pasiekti atitinkamos veiklos tikslus. Sprendime nustatomas Airijos ir (arba) Jungtinės Karalystės finansinis įnašas į tą veiklą, dėl kurios buvo pateiktas prašymas dalyvauti.
6. Valdančioji taryba biudžeto valdymo institucijai kasmet siunčia visą informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais.
7. Valdančioji taryba gali įsteigti Vykdomąjį biurą, kuris padėtų jai ir vykdomajam direktoriui rengiant sprendimus, programas bei veiklą, kuriuos priima Valdančioji taryba, ir prireikus skubiais atvejais Valdančiosios tarybos vardu priimtų tam tikrus laikinuosius sprendimus.
21 straipsnis
Valdančiosios tarybos sudėtis
1. Nepažeidžiant 3 dalies, Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą bei du Komisijos atstovai. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė į Valdančiąją tarybą skiria po narį bei po pakaitinį narį, kuris atstovaus nariui, kai jo nebus. Komisija skiria du narius ir du pakaitinius narius. Nariai skiriami ketverių metų kadencijai. ►M2 Kadencija gali būti pratęsta. ◄
2. Valdančiosios tarybos nariai skiriami, atsižvelgiant į jų turimą aukšto lygio atitinkamą patirtį bei kompetenciją operatyvaus bendradarbiavimo sienų valdymo klausimais srityje.
3. Su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios šalys dalyvauja Agentūros veikloje. Šios šalys Valdančiojoje taryboje turi po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį atstovą. Pagal atitinkamas jų asociacijos susitarimų nuostatas parengta tvarka, kuria nustatomas tų šalių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir išsamios taisyklės, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir personalo.
22 straipsnis
Pirmininkavimas Valdančiajai tarybai
1. Iš savo narių tarpo Valdančioji taryba išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jeigu šis negali atlikti savo pareigų.
2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, pasibaigus jų atitinkamai narystei Valdančiojoje taryboje. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pirmininko ar pirmininko pavaduotojo kadencija yra dveji metai. Šios kadencijos gali būti pratęsiamos vieną kartą.
23 straipsnis
Posėdžiai
1. Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.
2. Agentūros vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose.
3. Eiliniai Valdančiosios tarybos posėdžiai vyksta mažiausiai du kartus per metus. Be to, ji renkasi pirmininko arba mažiausiai vieno trečdalio jos narių prašymu.
4. Airija ir Jungtinė Karalystė yra kviečiamos dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose.
5. Valdančioji taryba gali pakviesti bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.
6. Vadovaujantis Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėmis, jos nariams gali padėti konsultantai arba ekspertai.
7. Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas vykdo Agentūra.
24 straipsnis
Balsavimas
1. Nepažeidžiant 20 straipsnio 2 dalies c punkto ir 26 straipsnio 2 ir 4 dalių, Valdančioji taryba sprendimus priima absoliučia balsavimo teisę turinčių narių dauguma.
2. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Agentūros vykdomasis direktorius nebalsuoja. Vienam iš narių nedalyvaujant, pakaitinis narys turi teisę naudotis jo teise balsuoti.
3. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, pirmiausia sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu bei, kai tinkama, kvorumo reikalavimai.
25 straipsnis
Vykdomojo direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai
1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas. Nepažeidžiant Komisijos, Valdančiosios tarybos ir Vykdomojo biuro atitinkamų įgaliojimų, vykdomasis direktorius nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar jokios kitos įstaigos nurodymų.
2. Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti ataskaitą apie savo užduočių vykdymą, visų pirma apie Pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimą ir stebėseną, ankstesnių metų Agentūros bendrąją ataskaitą, ateinančių metų veiklos programą bei Agentūros daugiametį planą, nurodytą 20 straipsnio 2 dalies i punkte.
3. Vykdomojo direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai yra šie:
a) rengti ir įgyvendinti šio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir bet kurio taikomo teisės akto nustatytose ribose Agentūros valdančiosios tarybos priimamus sprendimus, programas ir veiklą;
b) imtis visų priemonių, įskaitant vidaus administracinių taisyklių priėmimą ir pranešimų skelbimą, reikalingų Agentūros veiklai užtikrinti pagal šio reglamento nuostatas;
c) kiekvienais metais parengti darbo programos projektą bei veiklos ataskaitą ir juos pateikti Valdančiajai tarybai;
d) personalo klausimais naudotis 17 straipsnio 2 dalyje nustatytais įgaliojimais;
e) vadovaujantis 29 straipsniu rengti Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatas ir vadovaujantis 30 straipsniu vykdyti biudžetą;
f) deleguoti savo įgaliojimus kitiems Agentūros personalo nariams, laikantis 20 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta tvarka priimamų taisyklių;
g) užtikrinti 3a ir 8e straipsniuose nurodytų veiklos planų įgyvendinimą.
4. Vykdomasis direktorius už savo veiklą yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.
26 straipsnis
Vyresniųjų pareigūnų skyrimas
1. Komisija siūlo kandidatus į vykdomojo direktoriaus pareigas vadovaudamasi sąrašu, sudarytu paskelbus apie šias pareigas atitinkamai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei kituose leidiniuose ar interneto svetainėse.
2. Agentūros vykdomąjį direktorių skiria Valdančioji taryba, atsižvelgdama į jo privalumus, dokumentais patvirtintus administracinius ir vadovavimo įgūdžius bei atitinkamą patirtį išorės sienų valdymo srityje. Valdančioji taryba savo sprendimą priima dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių dauguma.
Valdančioji taryba turi teisę atleisti vykdomąjį direktorių ta pačia tvarka.
3. Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas. Jei vykdomojo direktoriaus nėra ar jis serga, jo vietą užima vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.
4. Agentūros vykdomojo direktoriaus pavaduotoją vykdomojo direktoriaus siūlymu skiria Valdančioji taryba, atsižvelgdama į jo privalumus, dokumentais patvirtintus administracinius ir vadovavimo įgūdžius bei atitinkamą patirtį išorės sienų valdymo srityje. Valdančioji taryba savo sprendimą priima dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių dauguma.
Valdančioji taryba turi teisę atleisti vykdomojo direktoriaus pavaduotoją ta pačia tvarka.
5. Vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kadencija yra penkeri metai. Valdančioji taryba gali pratęsti šią kadenciją dar vienam laikotarpiui iki penkerių metų.
26a straipsnis
Pagrindinių teisių strategija
1. Agentūra parengia ir toliau plėtoja bei įgyvendina savo Pagrindinių teisių strategiją. Agentūra nustato efektyvų mechanizmą, skirtą stebėti, kaip visoje Agentūros veikloje gerbiamos pagrindinės teisės.
2. Agentūra įsteigia Konsultacinį forumą, kuris padeda jos vykdomajam direktoriui ir Valdančiajai tarybai pagrindinių teisių klausimais. Agentūra kviečia Europos prieglobsčio paramos biuro, Pagrindinių teisių agentūros, JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro ir kitų susijusių organizacijų atstovus dalyvauti Konsultacinio forumo veikloje. Vykdomojo direktoriaus siūlymu Valdančioji taryba nusprendžia dėl Konsultacinio forumo sudėties, darbo metodų ir informacijos perdavimo jam tvarkos.
Su Konsultaciniu forumu konsultuojamasi dėl tolesnio Pagrindinių teisių strategijos, Elgesio kodekso ir bendrosios pagrindinės mokymo programos plėtojimo ir įgyvendinimo.
Konsultacinis forumas parengia metinę savo veiklos ataskaitą. Ta ataskaita skelbiama viešai.
3. Valdančioji taryba skiria pagrindinių teisių pareigūną, kuris turi reikiamos kvalifikacijos ir patirties pagrindinių teisių srityje. Jis nepriklausomai vykdo savo pareigas kaip pagrindinių teisių pareigūnas ir tiesiogiai atsiskaito Valdančiajai tarybai ir Konsultaciniam forumui. Jis atsiskaito reguliariai ir savo darbu prisideda prie pagrindinių teisių stebėsenos sistemos veiklos.
4. Pagrindinių teisių pareigūnas ir Konsultacinis forumas turi prieigą prie visos informacijos, susijusios su pagarba pagrindinėms teisėms, visos Agentūros veiklos atžvilgiu.
27 straipsnis
Vertimas
1. Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje ( 19 ), nuostatos.
2. Nepažeidžiant pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 290 straipsnį priimtų sprendimų, 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose minimos bendroji ataskaita ir darbo programa rengiamos visomis oficialiomis institucijų kalbomis.
3. Agentūros veiklai užtikrinti reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.
28 straipsnis
Skaidrumas ir ryšiai
1. Praėjus šešiems mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo, tvarkant paraiškas dėl galimybės susipažinti su jos turimais dokumentais, Agentūrai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.
2. Agentūra gali palaikyti ryšius savo iniciatyva jai pavestos misijos srityje. Pirmiausia Agentūra užtikrina, be 20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto paskelbimo, kad visuomenei ir bet kuriai suinteresuotai šaliai būtų greitai pateikiama objektyvi, patikima ir lengvai suprantama informacija apie jos darbą.
3. Valdančioji taryba nustato praktinę šio straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo tvarką.
4. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo turi teisę raštu kreiptis į Agentūrą bet kuria Sutarties 314 straipsnyje minima kalba. Jis turi teisę gauti atsakymą ta pačia kalba.
5. Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį Agentūros priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas Ombudsmenui arba iškelta byla Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų.
IV SKYRIUS
FINANSINIAI REIKALAVIMAI
29 straipsnis
Biudžetas
1. Neatmetant kitų pajamų, Agentūros pajamas sudaro:
— Bendrijos subsidija, įrašyta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis),
— su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių šalių įnašas,
— mokesčiai už suteiktas paslaugas,
— valstybių narių savanoriški įnašai.
2. Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.
3. Vykdomasis direktorius parengia Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kitiems finansiniams metams ir kartu su personalo planu siunčia ją Valdančiajai tarybai.
4. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.
5. Valdančioji taryba patvirtina sąmatos projektą, įskaitant laikinąjį personalo planą, prie kurio pridedama preliminari darbo programa, ir iki kovo 31 d. juos pateikia Komisijai bei su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusioms šalims.
6. Komisija sąmatą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su Europos Sąjungos biudžeto preliminariu projektu.
7. Remdamasi sąmata, Komisija į Europos Sąjungos preliminarų bendrojo biudžeto projektą įtraukia sumas, kurios, jos manymu, yra reikalingos personalo planui, ir subsidijos sumą, kuri turi būti įrašyta į bendrąjį biudžetą, kurį ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties 272 straipsnį.
8. Biudžeto valdymo institucija patvirtina Agentūrai skiriamos subsidijos asignavimus.
Biudžeto valdymo institucija patvirtina Agentūros personalo planą.
9. Valdančioji taryba patvirtina Agentūros biudžetą. Jis tampa galutiniu, galutinai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.
10. Bet kokios biudžeto, įskaitant personalo planą, pataisos priimamos ta pačia tvarka.
11. Valdančioji taryba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai savo ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuris gali turėti reikšmingų finansinių padarinių jos biudžeto finansavimui, pirmiausia su nuosavybe susijusius projektus, tokius kaip pastatų nuoma ar pirkimas. Ji apie tai informuoja Komisiją bei su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusias šalis.
Jei biudžeto valdymo institucijos padalinys praneša savo ketinimą pareikšti nuomonę, jis pateikia šią nuomonę Valdančiajai tarybai per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.
30 straipsnis
Biudžeto vykdymas ir kontrolė
1. Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.
2. Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas laikinąsias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui. Komisijos apskaitos pareigūnas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 20 ) (toliau – bendrasis finansinis reglamentas) 128 straipsnį konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas.
3. Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas laikinąsias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita siunčia Audito rūmams. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat siunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Gavus Audito rūmų pastabas dėl laikinųjų Agentūros finansinių ataskaitų, pagal bendrojo finansinio reglamento 129 straipsnį direktorius savo atsakomybe parengia galutines Agentūros finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdančiajai tarybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.
5. Valdančioji taryba pareiškia nuomonę apie galutines Agentūros finansines ataskaitas.
6. Ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas kartu su Valdančiosios tarybos nuomone išsiunčia Komisijai, Audito rūmams, Europos Parlamentui, Tarybai ir su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusioms šalims.
7. Galutinės ataskaitos yra skelbiamos.
8. Ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. direktorius nusiunčia Audito rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Šį atsakymą jis taip pat pateikia Valdančiajai tarybai.
9. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, iki ataskaitinių metų n + 2 balandžio 30 d. patvirtina, kad Agentūros vykdomasis direktorius ataskaitinių metų biudžetą įvykdė.
31 straipsnis
Kova su sukčiavimu
1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos.
2. Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo ir nedelsdama priima atitinkamas Agentūros darbuotojams taikomas nuostatas.
3. Sprendimuose dėl finansavimo ir įgyvendinimo susitarimuose bei kituose iš jų kylančiuose dokumentuose aiškiai nustatoma, kad Audito rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Agentūros finansavimo gavėjų bei už finansavimo paskirstymą atsakingų subjektų patikrinimus vietoje.
32 straipsnis
Finansinė nuostata
Pasikonsultavusi su Komisija, Valdančioji taryba priima Agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos negali prieštarauti Komisijos reglamentui (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 ( 21 ) dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms bendrojo finansinio reglamento 185 straipsnyje, nuostatų, išskyrus atvejus, kai tai specialiai reikalinga Agentūros veiklai ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis
Įvertinimas
1. Per trejus metus nuo Agentūros veiklos pradžios ir kas penkerius metus po to Valdančioji taryba paveda atlikti nepriklausomą išorinį šio reglamento įgyvendinimo įvertinimą.
2. Įvertinimo metu tiriama, kaip efektyviai Agentūra vykdo jai pavestą misiją, ir įvertinamas Agentūros ir jos veiklos poveikis. Vertinant atsižvelgiama į susijusių subjektų nuomones Europos bei nacionaliniu lygiu.
2a. Pirmame įvertinime po 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1168/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą ( 22 ), įsigaliojimo taip pat nagrinėjamas poreikis toliau stiprinti Europos Sąjungos išorės sienų valdymo koordinavimą, įskaitant galimybę sukurti Europos sienų apsaugos pareigūnų sistemą.
2b. Vertinant konkrečiai nagrinėjama, kaip taikant šį reglamentą laikytasi Pagrindinių teisių chartijos.
3. Įvertinimo išvadas pateikus Valdančiajai tarybai, ji pateikia rekomendacijas Komisijai dėl šio reglamento, Agentūros ir jos veiklos pakeitimo, o Komisija šias rekomendacijas kartu su savo nuomone bei atitinkamais pasiūlymais išsiunčia Tarybai. Prireikus įtraukiamas veiksmų planas su tvarkaraščiu. Įvertinimo išvados ir rekomendacijos skelbiamos viešai.
34 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Agentūra savo veiklą pradeda 2005 m. gegužės 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
( 1 ) Nuomonė pareikšta 2004 m. kovo 9 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 2 ) OL C 108, 2004 4 30, p. 97.
( 3 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
( 4 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
( 5 ) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
( 6 ) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
( 7 ) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
( 8 ) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.
( 9 ) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.
( 10 ) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1.).
( 11 ) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, nustatantis Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (OL L 199, 2007 7 31, p. 30)
( 12 ) 2005 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas 2005/267/EB, įsteigiantis saugų žiniatinkliu pagrįstą informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms (OL L 83, 2005 4 1, p. 48).
( 13 ) OL L 348, 2008 12 24, p. 98.
( 14 ) OL L 105, 2006 4 13, p. 1.
( 15 ) OL L 328, 2002 12 5, p. 17.
( 16 ) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.
( 17 ) OL L 64, 2004 3 2, p. 1.
( 18 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
( 19 ) OL 17, 1958 10 6, p. 385. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
( 20 ) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
( 21 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
( 22 ) OL L 304, 2011 11 22, p. 1.