EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02004L0109-20210318

Consolidated text: 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2004/109/2021-03-18

02004L0109 — LT — 18.03.2021 — 004.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/109/EB

2004 m. gruodžio 15 d.

dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB

(OL L 390 2004.12.31, p. 38)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/22/EB 2008 m. kovo 11 d.

  L 76

50

19.3.2008

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/73/ES 2010 m. lapkričio 24 d.

  L 327

1

11.12.2010

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/78/ES 2010 m. lapkričio 24 d.

  L 331

120

15.12.2010

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/50/ES 2013 m. spalio 22 d.

  L 294

13

6.11.2013

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/337 2021 m. vasario 16 d.

  L 68

1

26.2.2021




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/109/EB

2004 m. gruodžio 15 d.

dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  
Ši direktyva nustato reikalavimus, susijusius su periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais jau leista prekiauti valstybėje narėje esančioje ar veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, atskleidimu.
2.  
Ši direktyva netaikoma investiciniams vienetams, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, kiti nei uždarojo tipo, bei investiciniams vienetams, kurie įsigyti arba kurie perleidžiami tokiuose kolektyvinio investavimo subjektuose.
3.  
Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 16 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 2 – 4 dalyse paminėtų nuostatų vertybiniams popieriams, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kuriuos išleido jos arba jų regioninės arba vietos valdžios institucijos.
4.  
Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 17 straipsnio savo nacionalinių centrinių bankų, veikiančių kaip akcijų emitentų, veiklai, jeigu leidimas prekiauti reguliuojamoje rinkoje buvo suteiktas iki 2005 m. sausio 20 d..

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.  

Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

(a) 

„vertybiniai popieriai“ – perleidžiami vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų ( 1 ) 4 straipsnyje, išskyrus pinigų rinkos priemones, kaip jos apibrėžtos tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte, kurių terminas trumpesnis negu 12 mėnesių ir kurioms gali būti taikomi nacionaliniai teisės aktai;

(b) 

„skolos vertybiniai popieriai“ – obligacijos arba kitos vertybiniais popieriais paverstos perleidžiamos skolos, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcijoms bendrovėse, arba kurie, jeigu konvertuojami arba jei pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, suteikia teisę įsigyti akcijų arba toms akcijoms lygiaverčių vertybinių popierių;

(c) 

„reguliuojama rinka“ – rinka, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

▼M4

(d) 

„emitentas“ – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, įskaitant valstybę, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Depozitoriumo pakvitavimų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atveju emitentas – tai vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas neatsižvelgiant į tai, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ar ne;

▼B

(e) 

„akcininkas“ – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai turi:

(i) 

emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;

(ii) 

emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens sąskaita;

(iii) 

depozitoriumo pakvitavimų, kurių atveju depozitoriumo pakvitavimų savininkas laikomas jais žymimų akcijų savininku;

(f) 

„kontroliuojama įmonė“ – įmonė:

(i) 

kurioje fizinis arba juridinis asmuo turi balsavimo teisių daugumą; arba

(ii) 

kurioje fizinis arba juridinis asmuo turi teisę paskirti arba atleisti daugumą administravimo, valdymo arba priežiūros organų narių ir tuo pat metu yra nurodytos įmonės akcininkas arba narys; arba

(iii) 

kurioje fizinis arba juridinis asmuo yra akcininkas arba narys ir vienas kontroliuoja daugumą akcininkams arba nariams priklausančių balsavimo teisių atitinkamai pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais arba nariais; arba

(iv) 

kurioje fizinis arba juridinis asmuo turi galimybę pasinaudoti arba naudojasi vyraujančia įtaka arba kontrole;

(g) 

„kolektyvinio investavimo subjektai, kiti nei uždarojo tipo“ – investiciniai fondai ir investicinės bendrovės:

(i) 

kurių tikslas yra kolektyvinio kapitalo, surenkamo iš visuomenės, investavimas, ir kurie veikia rizikos skaidymo principu, ir

(ii) 

kurių investiciniai vienetai jų turėtojų prašymu gali būti atpirkti ar išpirkti, tiesiogiai arba netiesiogiai, už šių subjektų turtą;

(h) 

„kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai“ – vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektas, pažymintys bendraturčių teises į tokio subjekto turtą;

(i) 

„buveinės valstybė narė“ reiškia:

▼M2

(i) 

skolos vertybinių popierių, kurių nominalioji vertė už vienetą mažesnė negu 1 000  EUR, emitento arba akcijų emitento atveju:

— 
kai emitentas įsteigtas Sąjungoje – valstybę narę, kurioje įregistruota jo buveinė,

▼M4

— 
kai emitentas įsteigtas trečiojoje šalyje – emitento iš tų valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pasirinktą valstybę narę. Buveinės valstybės narės pasirinkimas galioja toliau, išskyrus atvejus, kai emitentas yra pasirinkęs naują buveinės valstybę narę pagal iii papunktį ir apie savo pasirinkimą yra pranešęs pagal šio i punkto antrą pastraipą,

▼M2

Termino „buveinės valstybės narės“ apibrėžtis taikoma skolos vertybiniams popieriams, kurių valiuta yra ne euras, su sąlyga, kad vieneto nominalioji vertė jo išleidimo dieną yra mažesnė negu 1 000  EUR, nebent ji beveik lygi 1 000  EUR;

▼M4

ii) 

bet kurio emitento, kuriam netaikomas i papunktis, atveju – valstybę narę, emitento pasirinktą iš valstybės narės, kurioje yra registruota emitento buveinė, kai taikoma, ir tų valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Emitentas savo buveinės valstybe nare gali pasirinkti tik vieną valstybę narę. Emitento pasirinkimas lieka galioti mažiausiai trejus metus, išskyrus atvejus, kai jo vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jokioje reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje arba kai trejų metų laikotarpiu emitentui pradedamas taikyti i arba iii papunktis;

▼M4

iii) 

emitento, kurio vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jo buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, reguliuojamoje rinkoje, bet leista prekiauti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, atveju, tokią naują buveinės valstybę narę, kurią emitentas gali pasirinkti iš valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir, kai taikoma, valstybę narę, kurioje yra registruota emitento buveinė;

Emitentas apie savo buveinės valstybę narę, kaip nurodyta i, ii ar iii papunkčiuose, praneša pagal 20 ir 21 straipsnius. Be to, emitentas praneša apie savo buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra jo registruota buveinė, kompetentingai valdžios institucijai, jei taikoma, buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai ir visų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jei emitentas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jo vertybiniais popieriais pirmą kartą leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, nepraneša apie savo buveinės valstybę narę, kaip apibrėžta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, buveinės valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tuo atveju, kai emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, kurios yra arba veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje, tos valstybės narės yra emitento buveinės valstybės narės tol, kol emitentas pasirenka vienintelę buveinės valstybę narę ir praneša apie ją.

Emitentui, kurio vertybiniais popieriais jau leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir apie kurio buveinės valstybės narės pasirinkimą, kaip nurodyta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, nepranešta anksčiau nei 2015 m. lapkričio 27 d., trijų mėnesių laikotarpis prasideda 2015 m. lapkričio 27 d.

Emitentui, kuris yra pasirinkęs buveinės valstybę narę, kaip nurodyta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii ar iii papunkčiuose, ir apie tą pasirinkimą pranešė buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms anksčiau nei 2015 m. lapkričio 27 d., šio i punkto antros pastraipos reikalavimas netaikomas, išskyrus atvejus, kai toks emitentas pasirenka kitą buveinės valstybę narę po 2015 m. lapkričio 27 d..

▼B

(j) 

„priimančioji valstybė narė“ - valstybė narė, kurioje leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ji nėra buveinės valstybė narė;

(k) 

„reglamentuojama informacija“ - visa informacija, kurią emitentas arba bet kuris kitas asmuo, pateikęs prašymą suteikti leidimą prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, yra paprašomas pateikti pagal šią direktyvą ir pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) ( 2 ) 6 straipsnį arba pagal valstybės narės įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį;

(l) 

„elektroninės priemonės“ - elektroninė įranga, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), laikyti ir siųsti laidais, radijo bangomis, taip pat naudojant optines technologijas arba bet kurias kitas elektromagnetines priemones;

(m) 

„valdymo įmonė“ - įmonė, kaip ji apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS) ( 3 ), 1a straipsnio 2 dalyje;

(n) 

„rinkos formuotojas“ - asmuo, kuris nuolat dalyvauja finansų rinkose, norėdamas užsiimti prekybine veikla savo sąskaita pirkdamas ir parduodamas finansines priemones nuosavam kapitalui paties nustatytomis kainomis;

(o) 

„kredito institucija“ - įmonė, kaip ji apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ( 4 ) 1 straipsnio 1 dalies a punkte;

(p) 

„pakartotinai arba nuolat leidžiami vertybiniai popieriai“ - to paties emitento skolos vertybiniai popieriai, visuomet siūlomi prekyboje, arba bent dvi atskiros panašaus tipo ir (arba) klasės vertybinių popierių emisijos;

▼M4

(q) 

„oficialus susitarimas“ - susitarimas, kuris pagal taikytiną teisę yra privalomas.

▼B

2.  
1 dalies f punkto ii papunktyje numatyto „kontroliuojamos įmonės“ apibrėžimo tikslu į su balsavimu, paskyrimu ir atleidimu susijusias akcininko teises įtraukiamos teisės, turimos bet kurios kitos akcininko kontroliuojamos įmonės ir bet kurių fizinių arba juridinių asmenų, veikiančių nors ir savo vardu, bet akcininko arba bet kurios kitos akcininko kontroliuojamos įmonės sąskaita.

▼M4

2a.  
Šioje direktyvoje visos nuorodos į juridinius asmenis suprantamos kaip apimančios juridinio asmens statuso neturinčias registruotas verslo asociacijas ir investicinius fondus.

▼M3

3.  
Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, nustatyti reikalavimus ir užtikrinti vienodą 1 dalies taikymą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis ir laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų tvirtina priemones dėl 1 dalyje išdėstytų sąvokų apibrėžimų.

▼M1

Komisija visų pirma:

a) 

1 dalies i ir ii punktų tikslais nustato procedūrines priemones, kurių pagrindu emitentas gali pasirinkti buveinės valstybę narę;

b) 

prireikus buveinės valstybės narės pasirinkimo, numatyto 1 dalies i ir ii punktuose, tikslais, pakoreguoja trejų metų reikalavimą, susijusį su emitento veiklos istorija, atsižvelgiant į naujus Bendrijos teisės aktų reikalavimus dėl leidimų prekiauti reguliuojamoje rinkoje išdavimo; ir

c) 

1 dalies l punkto tikslais nustato pavyzdinį priemonių, nelaikytinų elektroninėmis priemonėmis, sąrašą, taip atsižvelgdama į 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ( 5 ) V priedą, pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

▼M3

Antros pastraipos a ir b punktuose nurodytos priemonės tvirtinamos deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

▼B

3 straipsnis

Integracija į vertybinių popierių rinką

▼M4

1.  
Buveinės valstybė narė emitentui gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus tai, kad ji negali reikalauti emitentų skelbti periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę.

▼M4

1a.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, buveinės valstybės narės gali reikalauti, kad emitentai skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę, kai tenkinamos šios sąlygos:

— 
papildoma periodine finansine informacija nesudaroma neproporcingos finansinės naštos atitinkamoje valstybėje narėje, visų pirma atitinkamiems mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams, ir
— 
reikalaujamos papildomos periodinės finansinės informacijos turinys yra proporcingas faktoriams, kuriais prisidedama investuotojams priimant sprendimus dėl investavimo atitinkamoje valstybėje narėje.

Prieš priimdamos sprendimą, kuriuo emitentų reikalaujama skelbti papildomą periodinę finansinę informaciją, valstybės narės įvertina, ar tokie papildomi reikalavimai gali lemti tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama emitentų trumpalaikiams rezultatams bei veiklos rezultatams, ir ar jie gali turėti neigiamos įtakos mažųjų ir vidutinio dydžio emitentų galėjimui turėti prieigą prie reguliuojamų rinkų.

Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei reikalauti, kad emitentai, kurie yra finansų įstaigos, skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją.

Buveinės valstybės narė akcijų turėtojui arba 10 ar 13 straipsniuose nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui negali taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus kai:

i) 

nustatomos žemesnės ar papildomos pranešimo ribos nei nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje ir reikalaujama, kad būtų teikiami lygiaverčiai pranešimai, susiję su ribomis, remiantis turimu kapitalu;

ii) 

taikomi griežtesni nei 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai; arba

iii) 

taikomi įstatymai ar kiti teisės aktai, priimti dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri valdžios institucijos, valstybių narių paskirtos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų ( 6 ) 4 straipsnį.

▼B

2.  

Priimančioji valstybė narė negali:

(a) 

dėl leidimo prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje savo teritorijoje – nustatyti griežtesnių informacijos atskleidimo reikalavimų nei nustatyti šioje direktyvoje ar Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnyje;

(b) 

dėl informacijos paskelbimo – akcininkui, fiziniam arba juridiniam asmeniui, minimiems 10 ar 13 straipsniuose, nustatyti griežtesnių reikalavimų nei nustatyti šioje direktyvoje.



II SKYRIUS

PERIODINĖ INFORMACIJA

4 straipsnis

Metinė finansinė atskaitomybė

▼M4

1.  
Ne vėliau kaip per keturis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams emitentas viešai paskelbia savo metinę finansinę atskaitomybę ir užtikrina, kad ji būtų viešai prieinama dar mažiausiai 10 metų.

▼B

2.  

Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

(a) 

audituota finansinė atskaitomybė;

(b) 

vadovybės ataskaita; ir

(c) 

pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta teisinga verslo plėtros ir veiklos apžvalga bei emitento ir bendrai konsoliduotų įmonių būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais jie susiduria, aprašymu.

3.  
Kai iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę pagal 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės ( 7 ), audituota finansinė atskaitomybė turi susidėti iš pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 sudarytos konsoliduotos atskaitomybės ir metinės patronuojančios įmonės atskaitomybės, sudarytos pagal valstybės narės, kurioje patronuojanti įmonė įregistruota kaip juridinis asmuo, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Kai iš emitento nereikalaujama parengti konsoliduotos atskaitomybės, audituota finansinė atskaitomybė turi susidėti iš atskaitomybės, sudarytos pagal valstybės narės, kurioje įmonė įregistruota kaip juridinis asmuo, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

4.  
Finansinės atskaitomybės auditas turi būti atliekamas pagal 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinių finansinių atskaitomybių ( 8 ) 51 ir 51a straipsnius ir, jeigu iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, – pagal Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnį.

Audito ataskaita, pasirašyta už finansinės atskaitomybės auditą atsakingo asmens arba asmenų, kartu su metine finansine atskaitomybe visa turi būti atskleista visuomenei.

5.  
Vadovybės ataskaita turi būti sudaryta pagal Direktyvos 78/660/EEB 46 straipsnį ir, jeigu iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, – pagal Direktyvos 83/349/EEB 36 straipsnį.
6.  
Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą 1 dalies reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones. Komisija visų pirma turi itin tiksliai nurodyti technines sąlygas, pagal kurias paskelbta metinė finansinė atskaitomybė, įskaitant audito ataskaitą, liktų viešai prieinama. Prireikus Komisija taip pat gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.

▼M5

7.  
Finansinių metų, prasidedančių 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, visos metinės finansinės ataskaitos rengiamos vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu, jei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 9 ), bus atlikusi išlaidų ir naudos analizę. Vis dėlto valstybė narė gali leisti emitentams taikyti tą ataskaitų teikimo reikalavimą finansiniais metais, prasidedančiais 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, jei ta valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą leisti atidėti tokio reikalavimo taikymą ne vėliau kaip 2021 m. kovo 19 d. ir jei jos ketinimas yra tinkamai pagrįstas.

▼M4

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir tinkamos nuorodos į dabartines ir būsimas technologines galimybes. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI atlieka atitinkamą galimų elektroninio ataskaitų teikimo formatų vertinimą ir atitinkamus praktinius bandymus. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▼B

5 straipsnis

Pusmečio finansinė atskaitomybė

▼M4

1.  
Akcijų arba skolos vertybinių popierių emitentas turi viešai paskelbti pusmečio finansinę atskaitomybę, apimančią pirmus šešis finansinių metų mėnesius, kuo greičiau pasibaigus šiam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo pabaigos. Emitentas užtikrina, kad pusmečio finansinė atskaitomybė būtų viešai prieinama mažiausiai 10 metų.

▼B

2.  

Pusmečio finansinę atskaitomybę sudaro:

(a) 

finansinės atskaitomybės santrauka;

(b) 

tarpinė vadovybės ataskaita; ir

(c) 

pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinės atskaitomybės santrauka, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą pagal 3 dalį reikalaujamų konsoliduoti įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta patikima verslo plėtros ir veiklos apžvalga, reikalaujama pagal 4 dalį.

3.  
Kai iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, finansinės atskaitomybės santrauka turi būti parengta pagal tarptautinį apskaitos standartą, taikomą tarpinei finansinei atskaitomybei, patvirtintą Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai iš emitento nereikalaujama parengti konsoliduotos atskaitomybės, į finansinės atskaitomybės santrauką gali būti įtraukta bent jau balanso santrauka, pelno (nuostolių) ataskaitos santrauka ir šių ataskaitų paaiškinamieji raštai. Rengdamas balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitų santraukas, emitentas turi vadovautis tais pačiais pripažinimo ir įvertinimo principais, kaip ir rengdamas metinę finansinę atskaitomybę.

4.  
Tarpinė vadovybės ataskaita mažiausiai turi atspindėti bent jau svarbiausius įvykius, kurie įvyko per pirmuosius šešis finansinių metų mėnesius, ir jų poveikį finansinės atskaitomybės santraukai, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius šešis finansinių metų mėnesius aprašymu. Akcijų emitentų tarpinėse vadovybės ataskaitose taip pat turi būti įtraukti ir didesni susijusių šalių sandoriai.
5.  
Jeigu pusmečio finansinė atskaitomybė buvo audituota, turi būti pateikiama visa audito ataskaita. Ta pati nuostata taikoma ir dėl auditorių peržiūros ataskaitų. Jeigu pusmečio finansinė atskaitomybė nebuvo audituota arba auditorių peržiūrėta, emitentas turi tai pažymėti savo ataskaitoje.

▼M3

6.  
Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, nustatyti reikalavimus ir užtikrinti vienodą šio straipsnio 1–5 dalių taikymą, Komisija tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2 dalį arba 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis.

▼B

Komisija visų pirma turi:

(a) 

tiksliai nurodyti technines sąlygas, pagal kurias pusmečio finansinė atskaitomybė, įskaitant auditorių peržiūrų ataskaitas, liktų viešai prieinama;

(b) 

paaiškinti auditorių peržiūrų pobūdį;

(c) 

tiksliai apibrėžti minimalų balanso santraukos, pelno (nuostolių) ataskaitos santraukos, šių ataskaitų paaiškinamųjų raštų turinį, kai jos rengiamos ne pagal tarptautinius apskaitos standartus, patvirtintus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

▼M3

Priemonės, nurodytos a punkte, tvirtinamos pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Priemonės, nurodytos b ir c punktuose, tvirtinamos deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Prireikus Komisija deleguotame teisės akte pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų taip pat gali patikslinti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.

▼M4

6 straipsnis

Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

Valstybės narės reikalauja, kad emitentai, veikiantys gavybos ar neliestų miškų medienos ruošos pramonės sektoriuose, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB ( 10 ), 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal tos direktyvos 10 skyrių kasmet parengtų valdžios institucijoms atliktų mokėjimų ataskaitą. Ataskaita viešai paskelbiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir viešai prieinama mažiausiai dešimt metų. Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.

▼B

7 straipsnis

Atsakomybė ir poveikio priemonės

Valstybės narės turi užtikrinti, kad už pagal 4, 5, 6 ir 16 straipsnius sudaromą ir skelbiamą informaciją būtų atsakingas bent jau emitentas ar jo administraciniai, valdymo ar priežiūros organai, ir turi užtikrinti, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl poveikio priemonių būtų taikomi emitentams, šiame straipsnyje paminėtiems organams arba atsakingiems emitento asmenims.

8 straipsnis

Išimtys

▼M4

1.  

4 ir 5 straipsniai netaikomi šiems emitentams:

a) 

valstybei, regioninėms arba vietos valdžios institucijoms, tarptautinėms viešosioms organizacijoms, kurių nare yra bent viena valstybė narė, Europos Centriniam Bankui (ECB), pagal EFSF pagrindų susitarimą įsteigtam Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) ir kitiems mechanizmams, įsteigtiems siekiant išsaugoti Europos pinigų sąjungos finansinį stabilumą teikiant laikiną finansinę paramą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams, nepriklausomai nuo to, ar jie leidžia akcijas ar kitus vertybinius popierius, ir

b) 

išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000  EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 100 000  EUR, emitentams.

▼B

2.  
Buveinės valstybė narė gali pasirinkti netaikyti 5 straipsnio reikalavimų kredito institucijoms, kurių akcijomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurios pakartotinai arba nuolatos išleidžia išskirtinai skolos vertybinius popierius, su sąlyga, kad nominalioji viso kiekio vertė išlieka mažesnė negu 100 000 000  eurų ir kad jos neskelbė prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.
3.  
Buveinės valstybė narė gali pasirinkti netaikyti 5 straipsnio reikalavimų Direktyvos 2003/71/EB įsigaliojimo dieną jau esantiems emitentams, reguliuojamoje rinkoje leidžiantiems išskirtinai skolos vertybinius popierius, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja buveinės valstybė narė arba viena iš jos regioninių arba vietos valdžios institucijų.

▼M4

4.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto, 4 ir 5 straipsniai netaikomi išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais jau leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000  EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 50 000  EUR, emitentams tol, kol tokie skolos vertybiniai popieriai išperkami.

▼B



III SKYRIUS

EINAMOJI INFORMACIJA



I DALIS

Informacija apie kontrolinius akcijų paketus

9 straipsnis

Pranešimas apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą arba jo perleidimą

1.  
Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkas, įsigijęs arba perleidęs emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurioms suteikta balsavimo teisė, kontrolinį akcijų paketą, praneštų emitentui apie įsigytų arba perleistų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 %, 10 %, 15 %, 20 %, 25 %, 30 %, 50 % ir 75 % ribos.

Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, netgi jei naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas. Be to, ši informacija pateikiama atsižvelgiant į visas akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, esančias toje pačioje klasėje.

2.  
Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkai praneštų emitentui apie turimų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai tas kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 1 dalyje nurodytų ribų dėl įvykių, keičiančių balsavimo teisių klasifikaciją, ir remiantis informacija, atskleista pagal 15 straipsnio reikalavimus. Kai emitentas įregistruotas kaip trečiosios šalies juridinis asmuo, turi būti pranešama tokiais pačiais atvejais.
3.  

Buveinės valstybė narė neprivalo taikyti:

(a) 

30 % ribos, kai ji taiko vieno trečdalio ribą;

(b) 

75 % ribos, kai ji taiko dviejų trečdalių ribą;

4.  
Šis straipsnis netaikomas akcijoms, įsigytoms išskirtinai įskaitymo ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais, taip pat saugotojams, laikantiems akcijas saugojimo tikslais, su sąlyga, kad tokio saugojimo atveju akcijoms suteikta balsavimo teise galima naudotis tik pagal rašytinius arba elektroninėmis priemonėmis pateiktus pavedimus.
5.  

Šis straipsnis taip pat netaikomas rinkos formuotojui, veikiančiam rinkos formavimo tikslais, įsigyjant arba perleidžiant kontrolinį akcijų paketą, siekiantį arba viršijantį rinkos 5 % ribą, su sąlyga, kad:

(a) 

jis yra valstybės narės įgaliotas pagal Direktyvą 2004/39/EB; ir

(b) 

jis nedalyvauja susijusio emitento valdyme ir nedaro jokios įtakos emitentui dėl tokių akcijų pirkimo arba akcijų kainos garantavimo.

▼M4

6.  

Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, įrašytoms į kredito įstaigos ar investicinės įmonės prekybos knygą, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ( 11 ) 11 straipsnyje, su sąlyga, kad:

a) 

į prekybos knygą įrašytos balsavimo teisės neviršija 5 % ir

b) 

į prekybos knygą įrašytomis balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, nepasinaudojama arba jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

▼M4

6a.  
Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, kurias suteikia akcijos, įsigytos stabilizavimo tikslais pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui ( 12 ), su sąlyga, kad balsavimo teisėmis, kurias suteikia tos akcijos, nepasinaudojama ar jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.
6b.  
Atsižvelgdama į 12 straipsnio 4 ir 5 dalis, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose apibrėžiamas 5 ir 6 dalyse nurodytos 5 % ribos apskaičiavimo metodas, be kita ko, įmonių grupės atveju, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▼M3

7.  
Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti 2, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Komisija deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų nustato ilgiausią šio straipsnio 4 dalyje numatyto „trumpo atsiskaitymų ciklo“ trukmę, taip pat buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos vykdomos kontrolės tinkamus mechanizmus.

▼M1

Be to, Komisija gali pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų sąrašą.

▼B

10 straipsnis

Kontrolinės balsavimo teisių dalies įsigijimas arba perleidimas

9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pranešimo reikalavimai taip pat turi būti taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims tiek, kiek jiems suteikta teisė įsigyti ir perleisti balsavimo teises arba naudotis balsavimo teise bet kuriuo atskiru arba iš karto keliais iš šių atvejų:

(a) 

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba įmonė sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo emitento valdymo politiką;

(b) 

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su tuo asmeniu arba įmone sudariusi sutartį dėl laikino balsavimo teisių balsavimo teisių perleidimo įvertinimui;

(c) 

kai balsavimo teisės yra suteiktos akcijoms, įkeistoms tam asmeniui arba įmonei, su sąlyga, kad tas asmuo ar įmonė kontroliuoja balsavimo teises ir pareiškė savo ketinimus pasinaudoti jomis;

(d) 

kai balsavimo teisės suteiktos akcijoms, kuriomis tas asmuo arba įmonė naudojasi iki gyvos galvos;

(e) 

kai balsavimo teisės turimos arba gali būti panaudojamos pagal a – d punktus įmonės, kurią kontroliuoja tas asmuo arba įmonė;

(f) 

kai balsavimo teisės yra suteiktos akcijoms, patikėtoms tam asmeniui arba įmonei, jei tas asmuo ar įmonė gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų;

(g) 

kai balsavimo teises trečioji šalis turi savo vardu ir to asmens ar įmonės sąskaita;

(h) 

kai tas asmuo arba įmonė gali pasinaudoti balsavimo teisėmis kaip įgaliotas asmuo, jei tas asmuo ar įmonė gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų.

11 straipsnis

1.  
9 straipsnis ir 10 straipsnio c punktas netaikomi akcijoms, teikiamoms ECBS nariams arba narių, kurie vykdo savo, kaip monetarines funkcijas vykdančių valdžios institucijų, funkcijas, įskaitant akcijas, teikiamas ECBS nariams arba narių pagal įkeitimo ar atpirkimo arba kitus panašius likvidumo susitarimus pinigų politikos tikslais arba mokėjimų sistemoje.
2.  
Lengvatos pirmiau nurodytiems sandoriams teikiamos, jei jie trunka trumpą laiką, su sąlyga, kad nebus pasinaudota šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis.

12 straipsnis

Pranešimo ir informacijos apie kontrolinį akcijų paketą pateikimo tvarka

1.  

Pagal 9 ir 10 straipsnius reikalaujamame pranešime turi būti pateikta ši informacija:

(a) 

esama situacija dėl balsavimo teisių;

(b) 

jei reikia, kontroliuojamų įmonių grandinė, per kurią veiksmingai valdomos balsavimo teisės;

(c) 

ribos pasiekimo arba peržengimo data; ir

(d) 

akcininko tapatybė, net jeigu tas akcininkas neturi teisės naudotis balsavimo teise pagal sąlygas, išdėstytas 10 straipsnyje, ir fizinių arba juridinių asmenų, kuriems suteikta teisė naudotis balsavimo teise akcininko naudai, tapatybė.

2.  

►M4  Pranešimas emitentui turi būti pateiktas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo dienos, kurią akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, ◄

(a) 

sužino apie įsigijimą ar perleidimą arba apie galimybę naudotis balsavimo teisėmis arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo apie tai sužinoti, nepaisant įsigijimo, perleidimo ar galimybės naudotis balsavimo teisėmis atsiradimo dienos; arba

(b) 

yra informuojamas apie 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą įvykį.

3.  
Įmonė atleidžiama nuo pagal 1 dalį reikalaujamo pranešimo pateikimo, jeigu pranešimą pateikė patronuojanti įmonė arba – jeigu patronuojanti įmonė pati yra kontroliuojamoji įmonė – jos pačios patronuojanti įmonė.
4.  
Nereikalaujama, kad valdymo įmonės patronuojanti įmonė savo akcijas, turimas pagal 9 ir 10 straipsnius, sujungtų su valdymo įmonės akcijomis, valdomomis Direktyvoje 85/611/EEB nustatytomis sąlygomis, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

Tačiau 9 ir 10 straipsniai taikomi, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas, ir valdymo įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteikiamomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesioginius ir netiesioginius patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės pavedimus.

5.  

Nereikalaujama, kad investicinės įmonės patronuojanti įmonė, įgaliota pagal Direktyvą 2004/39/EB, savo turimas akcijas sujungtų, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose, su akcijomis, kurias ta investicinė įmonė valdo klientų atžvilgiu, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, su sąlyga, kad:

— 
investicinė įmonė yra įgaliota teikti tokį vertybinių popierių portfelio valdymą pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą;
— 
ji gali naudotis šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateiktų pavedimų pagrindu, arba ji užtikrina, kad individualių portfelių valdymo paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo jokių kitų paslaugų pagal sąlygas, lygiavertes toms, kurios nurodytos Direktyvoje 85/611/EEB, parengiant atitinkamus mechanizmus; ir
— 
investicinė įmonė naudojasi savo balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

Tačiau 9 ir 10 straipsniai taikomi, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į investicinės įmonės valdomas akcijas, ir investicinė įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesioginius ir netiesioginius patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės pavedimus.

6.  
Gavęs pranešimą pagal 1 dalį, bet ne vėliau kaip per tris sekančias prekybos dienas, emitentas turi viešai paskelbti visą pranešime esančią informaciją.
7.  
Buveinės valstybė narė gali atleisti emitentus nuo 6 dalies reikalavimo vykdymo, jei, gavus pranešimą, bet ne vėliau kaip per tris sekančias prekybos dienas pranešime esanti informacija pagal sąlygas, išdėstytas 21 straipsnyje, buvo paviešinta jos kompetentingos institucijos.

▼M3

8.  

Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti šio straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų tvirtina šias priemones:

▼M3 —————

▼B

(b) 

nustatyti „prekybos dienų“ kalendorių visoms valstybėms narėms;

(c) 

nustatyti, kuriais atvejais akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, arba abu, pateikia reikalingą pranešimą emitentui;

(d) 

išaiškinti aplinkybes, kuriomis akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo turėtų sužinoti apie įsigijimą arba perleidimą;

(e) 

išaiškinti nepriklausomumo sąlygas, kurių turi laikytis valdymo įmonės ir jas patronuojančios įmonės arba investicinės įmonės ir jas patronuojančios įmonės, siekdamos pasinaudoti 4 ir 5 dalyse nurodytomis išimtimis.

▼M3 —————

▼M3

9.  

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 13 ), gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirtos naudoti pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼B

13 straipsnis

▼M4

1.  

Pranešimo reikalavimai, išdėstyti 9 straipsnyje, taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi:

a) 

finansinių priemonių, kurios suėjus išpirkimo terminui suteikia turėtojui pagal oficialų susitarimą besąlyginę teisę įsigyti emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jau išleistų akcijų, kurios suteikia balsavimo teises, arba pasirinkti įsigyti ar neįsigyti tokių akcijų;

b) 

finansinių priemonių, kurios nenurodytos a punkte, tačiau kurios susietos su tame punkte nurodytomis akcijomis ir kurių ekonominis poveikis panašus į tame punkte nurodytų finansinių priemonių poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar jos suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ar ne.

Reikalaujamame pranešime, be kita ko, nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės, turimos pagal pirmos pastraipos a punktą, ir finansinės priemonės, turimos pagal tos pastraipos b punktą, atskirai nurodant finansines priemones, kurios suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ir finansines priemones, kurios suteikia teisę į atsiskaitymą pinigais.

▼M4

1a.  
Balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį, išskyrus atvejus, kai pagal finansinę priemonę suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais; tokiu atveju balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas pritaikius delta koeficientą – sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį padauginus iš priemonės delta koeficiento. Šiuo tikslu turėtojas agreguoja visas finansines priemones, susijusias su tuo pačiu pagrindiniu emitentu, ir apie jas praneša. Apskaičiuojant balsavimo teises, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas. Ilgosios pozicijos nėra tarpusavyje užskaitomos su trumposiomis pozicijomis, susijusiomis su tuo pačiu pagrindiniu emitentu.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a) 

pirmoje pastraipoje nurodyto balsavimo teisių skaičiaus apskaičiavimo metodas, taikytinas tuo atveju, kai finansinės priemonės susietos su akcijų krepšeliu ar indeksu, ir

b) 

delta koeficiento nustatymo metodai su finansinėmis priemonėmis, pagal kurias suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais, susijusioms balsavimo teisėms apskaičiuoti, kaip reikalaujama pagal pirmą pastraipą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1b.  

1 dalies tikslais finansinėmis priemonėmis laikomos šios priemonės, jei jos atitinka kurią nors iš 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punktuose nustatytų sąlygų:

a) 

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

b) 

pasirinkimo sandoriai;

c) 

ateities sandoriai;

d) 

apsikeitimo sandoriai;

e) 

išankstiniai palūkanų normos sandoriai;

f) 

skirtumo sandoriai; ir

g) 

bet kurie kiti panašų ekonominį poveikį turintys sandoriai ar susitarimai, kurie gali būti vykdomi atliekant fizinį atsiskaitymą ar atsiskaitymą pinigais.

EVPRI parengia finansinių priemonių, kurioms pagal 1 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, orientacinį sąrašą ir, atsižvelgdama į techninius pokyčius finansų rinkose, periodiškai jį atnaujina.

▼M4

2.  
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas pateiktino pranešimo turinys, pranešimo terminas ir kam pranešimas turi būti teikiamas, kaip nurodyta 1 dalyje.

▼M3

3.  

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirtos naudoti pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼M4

4.  
9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir 12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos išimtys pranešimo reikalavimams pagal šį straipsnį taikomos mutatis mutandis.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi atvejai, kuriais pirmoje pastraipoje nurodytos išimtys taikomos fizinio ar juridinio asmens turimoms finansinėms priemonėms, kai toks asmuo vykdo iš klientų gautus pavedimus ar kliento prašymus prekiauti kitaip nei nuosavybės pagrindu, arba apdraudžia taip prekiaujant atsirandančias pozicijas, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

13a straipsnis

Agregavimas

1.  
9, 10 ir 13 straipsniuose nustatyti pranešimo reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui taip pat taikomi tais atvejais, kai pagal 9 ir 10 straipsnius tokio asmens tiesiogiai ar netiesiogiai turimų balsavimo teisių skaičius, agreguotas su balsavimo teisių, susijusių su pagal 13 straipsnį tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis finansinėmis priemonėmis, skaičiumi, pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, jas viršija arba nukrinta žemiau tų ribų.

Pranešime, kurio reikalaujama pagal šios dalies pirmą pastraipą, pateikiamas suskirstytas balsavimo teisių, kurias suteikia pagal 9 ir 10 straipsnius turimos akcijos, ir balsavimo teisių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje, skaičius.

2.  
Apie su finansinėmis priemonėmis agreguotas balsavimo teises, apie kurias jau buvo pranešta pagal 13 straipsnį, pranešama vėl, jei fizinis ar juridinis asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusių akcijų ir dėl tokio įsigijimo bendras balsavimo teisių, kurias suteikia to paties emitento išleistos akcijos, skaičius pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas ar jas viršija.

▼B

14 straipsnis

1.  
Kai akcijų emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įsigyja arba perleidžia savo akcijas pats arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet emitento naudai, buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad emitentas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo įsigijimo arba perleidimo, kai tas santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 % arba 10 % balsavimo teisių ribos, paviešintų savo turimų akcijų santykinį kiekį. Santykinis kiekis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į bendrąjį akcijų, kurioms suteiktos balsavimo teisės, skaičių.

▼M3

2.  
Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

▼B

15 straipsnis

Kad būtų galima apskaičiuoti 9 straipsnyje numatytas ribas, buveinės valstybė narė turi bent jau reikalauti, kad emitentas viešai atskleistų bendrą balsavimo teisių ir kapitalo skaičių kiekvieno kalendorinio mėnesio, per kurį tas bendras skaičiaus padidėjo arba sumažėjo, pabaigoje.

16 straipsnis

Papildoma informacija

1.  
Akcijų emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti bet kokius pasikeitimus, susijusius su teisėmis, suteiktomis įvairioms akcijų klasėms, įskaitant pasikeitimus, susijusius su teisėmis, suteiktomis paties emitento išleistiems išvestiniams vertybiniams popieriams ir suteikiančiomis prieigą prie to emitento akcijų.
2.  
Kitų vertybinių popierių, išskyrus akcijas, emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti bet kokius pasikeitimus, susijusius su vertybinių popierių, išskyrus akcijas, savininkų teisėmis, įskaitant pasikeitimus tokių vertybinių popierių terminuose ir sąlygose, kai jie gali netiesiogiai įtakoti šias teises, kas visų pirma atsitinka dėl paskolų terminų ir palūkanų normų pasikeitimų.

▼M4 —————

▼B



II DALIS

Informacija vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savininkams

17 straipsnis

Informacijos pateikimo reikalavimai emitentams, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1.  
Akcijų, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentas turi suteikti lygias galimybes visiems tos pačios padėties akcininkams.
2.  

Emitentas turi užtikrinti, kad visos priemonės ir informacija, kurių reikia, kad akcininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, būtų prieinamos buveinės valstybėje narėje ir kad būtų išlaikomas duomenų vientisumas. Akcininkams neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti savo teisėmis per įgaliojimą pagal šalies, kurioje emitentas įregistruotas kaip juridinis asmuo, teisės aktus. Visų pirma emitentas privalo:

(a) 

teikti informaciją apie susirinkimų vietą, laiką ir darbotvarkę, bendrą akcijų skaičių ir balsavimo teises bei akcininkų teises dalyvauti susirinkimuose;

(b) 

kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti akcininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba, jo prašymu, po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti popierinę arba, kai taikoma, elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo formą;

(c) 

paskirti savo atstovu finansų instituciją, per kurią akcininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis; arba

(d) 

skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų paskirstymo ir išmokėjimo ir naujų akcijų emisijos, įskaitant informaciją apie bet kuriuos susitarimus, susijusius su paskirstymu, pasirašymu, panaikinimu arba konvertavimu.

3.  

Kad informacija būtų perduota akcininkams, buveinės valstybė narė turi leisti emitentams naudotis elektroninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad toks sprendimas priimamas bendro susirinkimo metu ir atitinka bent jau toliau išvardintas sąlygas:

(a) 

naudojimasis elektroninėmis priemonėmis jokiu būdu neturi priklausyti nuo akcininko arba, 10 straipsnio a – h punktuose paminėtais atvejais, nuo fizinių ir juridinių asmenų buveinės arba rezidencijos vietos;

(b) 

turi būti parengtos identifikavimo priemonės, kad akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų veiksmingai informuojami;

(c) 

akcininkai arba, 10 straipsnio a – e punktuose paminėtais atvejais, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę įsigyti, perleisti arba naudotis balsavimo teisėmis, turi būti raštu paprašomi duoti sutikimą naudoti elektronines priemones informacijai gauti ir, jeigu jie nepareiškia prieštaravimo per tam tikrą laikotarpį, turi būti laikoma, kad jie sutiko. Jiems turi būti suteikiama galimybė bet kuriuo metu ateityje prašyti, kad informacija būtų pateikta raštu, ir

(d) 

bet kokį kaštų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas turi nustatyti laikydamasis 1 dalyje numatyt lygių galimybių principo.

▼M3

4.  
Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje bei apibrėžti 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Komisija visų pirma apibrėžia finansų įstaigų, per kurias akcininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.

▼B

18 straipsnis

Informacijos pateikimo reikalavimai emitentams, kurių skolos vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1.  
Skolos vertybinių popierių emitentas, kuriam leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi užtikrinti, kad visiems skolos vertybinių popierių savininkams, užimantiems pari passu padėtį, būtų sudaromos lygios galimybės visų teisių, suteiktų tiems skolos vertybiniams popieriams, atžvilgiu.
2.  

Emitentas turi užtikrinti, kad visos priemonės ir būtina informacija, kurių reikia, kad skolos vertybinių popierių savininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, būtų viešai prieinamos buveinės valstybėje narėje ir kad būtų išlaikomas duomenų vientisumas. Skolos vertybinių popierių savininkams neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti savo teisėmis per įgaliojimą pagal šalies, kurioje emitentas įregistruotas kaip juridinis asmuo, teisės aktus. Visų pirma emitentas privalo:

(a) 

paskelbti pranešimus arba išplatinti aplinkraščius dėl skolos vertybinių savininkų susirinkimų vietos, laiko ir darbotvarkės, palūkanų išmokėjimo, bet kokio konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba panaikinimo teisių, skolos grąžinimo, taip pat šių savininkų teisės dalyvauti išvardintuose įvykiuose;

(b) 

kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti skolos vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba, jo prašymu, po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti popierinę arba, kai taikoma, elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo formą;

(c) 

paskirti savo atstovu finansinę instituciją, per kurią skolos vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis;

▼M2

3.  
Kai į susirinkimą kviečiami tik skolos vertybinių popierių, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000  EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 100 000  EUR, savininkai, emitentas gali susitikimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, su sąlyga, kad toje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems savininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

Pirmoje pastraipoje minimas pasirinkimas taip pat taikomas skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000  EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000  EUR, savininkams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai neapmokėti, su sąlyga, kad emitento pasirinktoje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems savininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

▼B

4.  

Kad informacija būtų perduota skolos vertybinių popierių savininkams, buveinės valstybė narė arba pagal 3 dalį emitento pasirinkta valstybė narė turi leisti emitentams naudotis elektroninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad toks sprendimas priimamas bendro susirinkimo metu ir atitinka bent jau toliau išvardintas sąlygas:

(a) 

naudojimasis elektroninėmis priemonėmis jokiu būdu neturi priklausyti nuo skolos vertybinių popierių savininko arba jo įgaliotinio buveinės arba rezidencijos vietos;

(b) 

turi būti parengtos identifikavimo priemonės, kad skolos vertybinių popierių savininkai būtų veiksmingai informuojami;

(c) 

skolos vertybinių popierių savininkai turi būti raštu paprašomi duoti sutikimą naudoti elektronines priemones informacijai gauti ir, jeigu jie nepareiškia prieštaravimo per tam tikrą laikotarpį, turi būti laikoma, kad jie sutiko. Jiems turi būti suteikiama galimybė bet kuriuo metu ateityje prašyti, kad informacija būtų pateikta raštu, ir

(d) 

bet kokį kaštų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas turi nustatyti laikydamasis 1 dalyje numatyto lygių galimybių principo.

▼M3

5.  
Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje bei apibrėžti 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Komisija visų pirma apibrėžia finansų įstaigų, per kurias skolos vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.

▼B



IV SKYRIUS

BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

19 straipsnis

Buveinės valstybės narės kontrolė

1.  
Kai tik emitentas arba bet kuris kitas asmuo, be emitento sutikimo pateikęs prašymą dėl leidimo prekiauti jo vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, atskleidžia reglamentuojamą informaciją, jis turi tuo pat metu pateikti tą informaciją savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Minėta kompetentinga institucija gali nutarti paskelbti tokią pateiktą informaciją savo interneto puslapyje.

▼M4 —————

▼B

2.  
Buveinės valstybė narė gali atleisti emitentą nuo 1 dalies reikalavimų vykdymo informacijos, pateikiamos pagal Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnį arba šios direktyvos 12 straipsnio 6 dalį, atžvilgiu.
3.  
Pagal 9, 10, 12 ir 13 straipsnius emitentui pateikiama informacija tuo pačiu metu turi būti išsiunčiama buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

▼M3

4.  

Siekiant apibrėžti 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Komisija visų pirma nustato tvarką, pagal kurią emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo ar įmonė, nurodyti 10 straipsnyje, turi pateikti informaciją buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai atitinkamai pagal 1 arba 3 dalies reikalavimus, kad informacija būtų teikiama elektroniniu būdu buveinės valstybėje narėje.

▼B

20 straipsnis

Kalbos

1.  
Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik buveinės valstybėje narėje, reglamentuojama informacija turi būti atskleista buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.
2.  

Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tiek buveinės valstybėje narėje, tiek vienoje arba keliose priimančiosiose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti atskleista:

(a) 

buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba; ir

(b) 

priklausomai nuo emitento pasirinkimo, arba tų priimančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

3.  
Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose priimančiosios valstybės, bet ne buveinės valstybėje narėje, reglamentuojama informacija turi būti, priklausomai nuo emitento pasirinkimo, atskleista arba tų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

Be to, buveinės valstybė narė savo teisės aktuose, taisyklėse arba administracinėse nuostatose gali nurodyti, kad reglamentuojama informacija turi būti, priklausomai nuo emitento pasirinkimo, pateikiama arba jos kompetentingai institucijai priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

4.  
Kai vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų privaloma laikytis ne emitentui, bet asmeniui, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą šiam leidimui gauti.
5.  
Valstybės narės turi leisti akcininkams ir fiziniams bei juridiniams asmenims, nurodytiems 9, 10 ir 13 straipsniuose, pateikti emitentui informaciją pagal šią direktyvą tik tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba. Jeigu emitentas gauna tokį pranešimą, valstybės narės gali nereikalauti iš emitento imtis priemonių išversti informaciją į kompetentingoms institucijoms priimtiną kalbą.

▼M2

6.  
Nukrypstant nuo 1–4 dalių, kai vertybiniais popieriais, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000  EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000  EUR, yra leidžiama prekiauti vienos arba kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje, reglamentuojama informacija turi būti viešai atskleista, priklausomai nuo emitento arba asmens, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą dėl leidimo, pasirinkimo, arba jo buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

Pirmoje pastraipoje minima nukrypti leidžianti nuostata taikoma ir skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000  EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000  EUR, emitentams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai neišpirkti.

▼B

7.  
Jeigu valstybės narės teismui arba tribunolui pateikiamas ieškinys dėl reglamentuojamos informacijos turinio, atsakomybė už tos informacijos vertimo teisminio nagrinėjimo tikslais išlaidų apmokėjimą turi būti nustatyta pagal tos valstybės narės teisės aktus.

21 straipsnis

Prieiga prie reglamentuojamos informacijos

1.  
Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad emitentas arba asmuo, kuris pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pateiktų reglamentuojamą informaciją taip, kad nediskriminuojančiai užtikrintų greitą prieigą prie šios informacijos pagal 2 dalyje nustatytą mechanizmą. Emitentas arba asmuo, kuris pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, negali reikalauti iš investuotojų už suteiktą informaciją jokio mokesčio. Buveinės valstybė narė turi reikalauti, kad emitentas naudotų žiniasklaidos priemones, leidžiančias pagrįstai tikėtis, kad ši informacija bus veiksmingai paskleista Bendrijoje. Buveinės valstybė narė negali įpareigoti naudoti tik tas žiniasklaidos priemones, kurių operatoriai įsikūrę jos teritorijoje.
2.  
Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad bus bent vienas oficialiai nustatytas mechanizmas, skirtas centralizuotai saugoti reglamentuojamą informaciją. Šie mechanizmai turi atitikti minimalius saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo bei galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus ir turi būti suderinami su pateikimo tvarka, numatyta 19 straipsnio 1 dalyje.
3.  
Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tik vienos priimančiosios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir neleidžiama buveinės valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė turi užtikrinti, kad reglamentuojama informacija būtų atskleista pagal 1 dalies reikalavimus.

▼M4

4.  

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomi:

a) 

būtiniausi reglamentuojamos informacijos sklaidos standartai, kaip nurodyta 1 dalyje;

b) 

būtiniausi centralizuoto saugojimo mechanizmo standartai, kaip nurodyta 2 dalyje;

c) 

taisyklės, skirtos užtikrinti informacinių ir ryšių technologijų, kurios naudojamos 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, sąveiką ir joje nurodytas galimybes susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu.

Komisija taip pat gali nustatyti ir atnaujinti žiniasklaidos priemonių, skirtų viešai skelbti informaciją, sąrašą.

▼M4

21a straipsnis

Europos elektroninės prieigos punktas

1.  
Interneto portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas (toliau – prieigos punktas), sukuriamas ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. EVPRI sukuria šį prieigos punktą ir užtikrina jo veikimą.
2.  

Oficialiai nustatytų mechanizmų sąveikos sistemą sudaro:

— 
21 straipsnio 2 dalyje nurodyti mechanizmai,
— 
portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas.
3.  
Valstybės narės užtikrina prieigą prie jų centralizuoto saugojimo mechanizmų per prieigos punktą.

▼M4

22 straipsnis

Galimybė susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu

1.  

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išdėstomi techniniai galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu reikalavimai, projektus, kuriuose nustatomi:

a) 

ryšių technologijų, naudojamų 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, techniniai reikalavimai;

b) 

centrinio prieigos punkto, skirto reglamentuojamos informacijos paieškai Sąjungos lygiu, veikimo techniniai reikalavimai;

c) 

unikalaus kiekvieno emitento identifikacinio numerio naudojimo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose techniniai reikalavimai;

d) 

21 straipsnio 2 dalyje nurodytų mechanizmų teikiamos reglamentuojamos informacijos pateikimo bendras formatas;

e) 

bendras reglamentuojamos informacijos klasifikatorius, kuris taikomas 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, ir bendras reglamentuojamos informacijos rūšių sąrašas.

2.  
Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES ( 14 ) sukurtos bendrovių registrų sąveikos sistemos techninius reikalavimus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▼B

23 straipsnis

Trečiosios šalys

▼M3

1.  

Jei registruota emitento buveinė yra trečiojoje šalyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti emitentą nuo 4–7 straipsnių, 12 straipsnio 6 dalies ir 14–18 straipsnių reikalavimų laikymosi, su sąlyga, kad tos trečiosios šalies teisėje nustatyti lygiaverčiai reikalavimai arba emitentas laikosi trečiosios šalies teisės reikalavimų, kuriuos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija laiko lygiaverčiais.

Tada kompetentinga institucija apie suteiktą išimtį informuoja EVPRI.

▼M4

Informacija, kuriai taikomi trečiojoje šalyje nustatyti reikalavimai, pateikiama pagal 19 straipsnį ir atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnius.

▼B

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, emitentas, kurio registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, turi būti atleidžiamas nuo finansinės atskaitomybės rengimo pagal 4 arba 5 straipsnių reikalavimus iki finansinių metų, prasidėsiančių 2007 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad toks emitentas parengs savo finansinę atskaitomybę pagal pripažintus tarptautinius standartus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje.
3.  
Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija privalo užtikrinti, kad trečiojoje šalyje pateikta informacija, kuri gali būti svarbi Bendrijos visuomenei, būtų atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnių reikalavimus net ir tuomet, jeigu tokia informacija nėra reglamentuojama informacija pagal 2 straipsnio 1 dalies k punkto prasmę.

▼M3

4.  

Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina įgyvendinimo priemones:

i) 

nustatydama mechanizmą, kuriuo užtikrinamas pagal šią direktyvą reikalaujamos pateikti informacijos, įskaitant finansines ataskaitas ir informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal trečiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, lygiavertiškumas;

ii) 

nustatydama, kad dėl jos nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų arba dėl praktikos ir procedūrų, pagrįstų tarptautinių organizacijų nustatytų tarptautinių standartų reikalavimais, trečioji šalis, kurioje emitentas yra įregistruotas, užtikrina šioje direktyvoje nustatytų informacijos reikalavimų lygiavertiškumą.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos ii punktą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, susijusias su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomų standartų įvertinimu.

Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų, kurių laikosi trečiosios šalies emitentai pagal 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, lygiavertiškumo. Jei Komisija nusprendžia, kad trečiosios šalies apskaitos standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių apskaitos standartų.

Atsižvelgiant į trečią pastraipą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus, susijusius su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomais apskaitos standartais.

5.  
Siekiant apibrėžti 2 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas trečiojoje šalyje atskleistos informacijos, kuri yra svarbi Sąjungos visuomenei, tipas.

▼B

6.  
Įmonės, kurių registruotos buveinės yra trečiosiose šalyse, kurios reikalautų leidimo pagal Direktyvos 85/611/EEB 5 straipsnio 1 dalį, arba, portfelio valdymo pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą atžvilgiu, jei jų registruotos buveinės arba tik investicinių įmonių atveju – jų pagrindinė buveinė būtų buvusi Bendrijos teritorijoje, atleidžiamos nuo akcijų sujungimo su jas patronuojančios įmonės akcijomis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus reikalavimus, su sąlyga, kad jos laikosi tokių pačių nepriklausomumo sąlygų kaip ir valdymo įmonės arba investicinės įmonės.
7.  
Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 6 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, nurodydama, kad trečioji šalis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis turi užtikrinti nepriklausomumo reikalavimų lygiavertiškumą numatytiems šioje direktyvoje ir jos įgyvendinimo priemonėse.

▼M3

Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus pirmos pastraipos taikymo tikslais.

▼M3

8.  
EVPRI padeda Komisijai atlikti savo užduotis pagal šį straipsnį vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu.

▼B



V SKYRIUS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

24 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir jų įgaliojimai

▼M3

1.  
Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę valdžios instituciją, Direktyvos 2003/71/EB 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą kaip centrinė kompetentinga administracinės valdžios institucija, kuri atsakinga už šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų vykdymą ir užtikrina pagal šią direktyvą priimtų nuostatų taikymą. Valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją ir EVPRI.

▼B

Tačiau 4 straipsnio h punkto taikymui užtikrinti, valstybės narės gali paskirti kompetentingą instituciją, kitą nei pirmojoje pastraipoje nurodyta centrinė kompetentinga institucija.

2.  
Valstybės narės gali leisti savo centrinei kompetentingai institucijai deleguoti užduotis. Išskyrus 4 dalies h punkte nurodytas užduotis, bet kuris užduočių, susijusių su įsipareigojimais pagal šią direktyvą ir jos įgyvendinimo priemones, delegavimas turi būti persvarstytas po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir baigtis po aštuonerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Bet kuris užduočių delegavimas turi būti atliktas konkrečiai nurodant perduodamas užduotis ir sąlygas, pagal kurias jos turi būti vykdomos.

Į šias sąlygas turi būti įtraukta nuostata, reikalaujanti, kad minėto subjekto veikla būtų organizuojama taip, kad būtų išvengta interesų konflikto, o informacija, gauta vykdant deleguotas užduotis, nebūtų naudojama nesąžiningais tikslais arba užkirstų kelią konkurencijai. Bet kuriuo atveju galutinė atsakomybė už šios direktyvos nuostatų ir įgyvendinimo priemonių laikymosi priežiūrą priklauso kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 1 dalies reikalavimus.

▼M3

3.  
Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalį ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie visus susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias perdavimą reglamentuojančias sąlygas.

▼B

4.  

Kiekvienai kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai, kuriais užtikrinamas jos funkcijų atlikimas. Ji įgaliojama bent jau:

(a) 

reikalauti, kad auditoriai, emitentai, akcininkų ar kitų finansinių priemonių savininkai arba asmenys ar įmonės, nurodyti 10 ir 13 straipsniuose, bei jų veiklą kontroliuojantys ar jų kontroliuojami asmenys pateiktų informaciją ir dokumentus;

(b) 

reikalauti, kad emitentas viešai atskleistų pagal a punktą reikalaujamą informaciją tokiomis priemonėmis ir terminais, kokius valdžios institucijos laiko reikalingais. Ji gali skelbti tokią informaciją savo iniciatyva tuo atveju, kai emitentai, juos kontroliuojantys arba jų kontroliuojami asmenys nepaiso šio reikalavimo, ir išklausiusi emitento;

(c) 

reikalauti, kad emitentų, akcininkų ar kitų finansinių priemonių savininkų arba 10 ir 13 straipsnyje nurodytų asmenų vadovybė praneštų informaciją, kurią privalu pateikti pagal šią direktyvą arba nacionalinius teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, ir, jeigu būtina, pateiktų tolesnę informaciją ir dokumentus;

(d) 

sustabdyti arba pareikalauti, kad atitinkama reguliuojama rinka sustabdytų prekybą vertybiniais popieriais ne daugiau kaip dešimčiai dienų vienam kartui, jeigu ji turi pakankamą pagrindą įtarti, kad emitentas pažeidė šios direktyvos arba nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, nuostatas;

(e) 

uždrausti prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu paaiškėja, kad buvo pažeistos šios direktyvos arba nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, nuostatos, arba jeigu yra pakankamo pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos šios direktyvos nuostatos;

(f) 

stebėti, kad emitentas laiku atskleistų informaciją, kad būtų visiems užtikrinta veiksminga ir vienoda vieša prieiga prie jos visose valstybėse narėse, kuriose prekiaujama vertybiniais popieriais, ir imtis atitinkamų veiksmų, jei taip nėra;

(g) 

viešai paskelbti faktą, jeigu emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo, nurodytas 10 ir 13 straipsnyje, nesilaiko įsipareigojimų;

(h) 

tikrinti, ar šioje direktyvoje nurodyta informacija sudaryta pagal atitinkamą ataskaitų modelį, ir imtis atitinkamų priemonių, jeigu randama pažeidimų; ir

(i) 

atlikti vietos apžiūras jo teritorijoje pagal nacionalinės teisės nuostatas, siekdama patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos arba jos įgyvendinimo priemonių nuostatų. Kai būtina pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija arba institucijos gali pasinaudoti savo įgaliojimais kreiptis į atitinkamą teisminę instituciją ir (arba) bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

▼M4

4a.  
Nedarant poveikio 4 daliai, kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Tais įgaliojimais naudojamasi laikantis nacionalinės teisės.
4b.  

Kompetentingos valdžios institucijos naudojasi savo įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

— 
tiesiogiai,
— 
bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis,
— 
savo atsakomybe perduodamos įgaliojimus tokioms valdžios institucijoms,
— 
kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

▼B

5.  
Šio straipsnio 1 – 4 dalys nepažeidžia valstybės narės galimybių sudaryti atskirus teisinius arba administracinius susitarimus dėl užjūrio Europos teritorijų, už kurių išorinius ryšius ta valstybė narė yra atsakinga.
6.  
Auditorių bet kurių faktų arba sprendimų atskleidimas kompetentingoms institucijoms pagal 4 dalies a punkte nurodytus prašymus, nėra jokių informacijos atskleidimo apribojimų, nustatytų sutartimis arba įstatymais ar kitais teisės aktais, pažeidimas ir neužtraukia auditoriams jokios atsakomybės.

25 straipsnis

Profesinė paslaptis ir valstybių narių bendradarbiavimas

1.  
Įsipareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingose institucijose, ir subjektuose, kuriems kompetentingos institucijos delegavo tam tikras užduotis. Informacija, sudaranti profesinę paslaptį, negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui arba valdžios institucijai, išskyrus atvejus, numatytus valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
2.  
Valstybės narės kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita, kai tik būtina, atlikdamos savo pareigas ir naudodamosi joms suteiktais įgaliojimais, nesvarbu, ar nustatytais šioje direktyvoje ar nacionaliniuose teisės aktuose, priimtuose pagal šią direktyvą. Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

▼M4

Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas ir savo tyrimo įgaliojimais, kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad sankcijos ar priemonės duotų norimų rezultatų, ir nagrinėdamos tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus.

▼M3

2a.  
Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai prašymas bendradarbiauti buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmame sakinyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.
2b.  
Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.
2c.  
Kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia EVPRI visą informaciją, reikalingą vykdyti jos pareigas pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, laikantis to reglamento 35 straipsnio.

▼B

►M3  3.  
1 dalies nuostatos nekliudo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir Europos Parlamento ir 2010 m. lapkričio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo ( 15 ) įsteigtai Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV). ◄ Taigi informacijai, kuria keičiamasi, taikomi profesinės paslapties laikymosi įsipareigojimai, kurių turi laikytis ją gaunantys kompetentingose institucijose dirbantys arba anksčiau dirbę asmenys.

▼M3

4.  
Valstybės narės ir EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnį gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatytas keitimasis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis, kurios pagal atitinkamus savo šalies teisės aktus įgaliotos vykdyti užduotis, kurios šia direktyva priskirtos pagal 24 straipsnį. Valstybės narės, sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, apie tai praneša EVPRI. Taip keičiantis informacija būtina laikytis profesinės paslapties garantijų, kurios turi būti bent jau lygiavertės nurodytosioms šiame straipsnyje. Toks apsikeitimas informacija numatomas, kai minėtos valdžios institucijos ir įstaigos atlieka priežiūros funkciją. Kai informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be kompetentingos institucijos, kuri ją atskleidė, aiškaus sutikimo ir atitinkamais atvejais gali būti atskleista tik tais tikslais, dėl kurių šios institucijos davė savo sutikimą.

26 straipsnis

Atsargumo priemonės

1.  
Jei priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija išsiaiškina, kad emitentas, akcininkas ar kitų finansinių priemonių savininkas, arba 10 straipsnyje nurodyti asmenys ar subjektai nesilaikė savo įsipareigojimų arba juos pažeidė, ji turi apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI.
2.  
Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jeigu šios priemonės pasirodė esančios neadekvačios, emitentas arba vertybinių popierių savininkas ir toliau pažeidinėja atitinkamas teisines ar administracines nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, pagal 3 straipsnio 2 dalį imasi visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir kuo skubiau apie tai praneša Komisijai ir EVPRI.

▼B



VI SKYRIUS

▼M3

DELEGUOTI TEISĖS AKTAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

▼B

27 straipsnis

Komitetų procedūra

1.  
Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Sprendimo 2001/528/EB 1 straipsnį.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas, su sąlyga, kad įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal šią procedūrą, nepakeičia esminių šios direktyvos nuostatų.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

▼M3

2a.  
Ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus. Komisija parengia su deleguotais įgaliojimais susijusią ataskaitą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, jei Europos Parlamentas ar Taryba jo neatšaukia pagal 27a straipsnį.

▼M3

2b.  
Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
2c.  
Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

▼M1

3.  
Iki 2010 m. gruodžio 31 d., o vėliau mažiausiai kas trejus metus Komisija persvarsto jai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų nuostatas ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šių įgaliojimų veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma išnagrinėjama, ar Komisija turėtų siūlyti esamos direktyvos pakeitimus, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų apimtį. Kartu su išvada, kurioje nurodoma, reikalingi pakeitimai ar ne, išsamiai nurodomos šią išvadą pagrindžiančios priežastys. Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiamas teisės akto pasiūlymas dėl Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus suteikiančių nuostatų keitimo.

▼M3

27a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.
2.  
Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, skirtą nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, per protingą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo dienos siekia apie tai informuoti kitą instituciją ir Komisiją nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.
3.  
Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per tris mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.
2.  

Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.  
Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, jis neįsigalioja. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia priežastis, dėl kurių prieštarauja deleguotam teisės aktui.



▼M4

VIA

SKYRIUS

SANKCIJOS IR PRIEMONĖS

▼M4

28 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1.  
Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato administracinių priemonių ir sankcijų, taikytinų už perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tos administracinės priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
2.  
Nedarant poveikio 7 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigojimai taikomi juridiniams asmenims, esant pažeidimui, sankcijas būtų galima taikyti atitinkamo juridinio asmens administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariams ir kitiems asmenims, kurie už pažeidimą atsako pagal nacionalinę teisę, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.

▼M4

28a straipsnis

Pažeidimai

28b straipsnis taikomas bent šių pažeidimų atveju:

a) 

emitentui per nustatytą laikotarpį viešai nepaskelbus informacijos, kurios reikalaujama pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant 4, 5, 6, 14 ir 16 straipsnius į nacionalinę teisę;

b) 

fiziniam ar juridiniam asmeniui per nustatytą laikotarpį nepranešus apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą ar jo perleidimą pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant 9, 10, 12, 13 ir 13a straipsnius į nacionalinę teisę.

28b straipsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas

1.  

28a straipsnyje nurodytų pažeidimų atvejais kompetentingos valdžios institucijos turi įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a) 

viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b) 

nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, ir nedaryti jokio pakartotinio pažeidimo;

c) 

administracines pinigines sankcijas:

i) 

juridinio asmens atveju:

— 
iki 10 000 000  EUR arba ne daugiau kaip 5 % bendros metinės apyvartos pagal paskutinę turimą valdymo organo patvirtintą metinę atskaitomybę; kai juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal Direktyvą 2013/34/ES, atitinkama bendra apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nurodytos atitinkamose apskaitos direktyvose, pagal paskutinę turimą pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintą konsoliduotą metinę atskaitomybę, arba
— 
iki du kartus didesnės nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai sumos, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

taikoma ta sankcija, kuri yra griežtesnė;

ii) 

fizinio asmens atveju:

— 
iki 2 000 000  EUR arba
— 
iki du kartus didesnės nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai sumos, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

taikoma ta sankcija, kuri yra griežtesnė.

Valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, sumą eurais atitinkanti suma nacionaline valiuta apskaičiuojama atsižvelgiant į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles ( 16 ), įsigaliojimo dieną galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą.

2.  
Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ar kituose teisės aktuose būtų numatyta galimybė pažeidimų atveju sustabdyti naudojimąsi balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, kaip nurodyta 28a straipsnio b punkte. Valstybės narės gali nustatyti, kad balsavimo teisių sustabdymas turi būti taikomas tik rimčiausių pažeidimų atveju.
3.  
Valstybės narės gali numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatyta šioje direktyvoje.

28c straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, prireikus į:

a) 

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b) 

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c) 

atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d) 

atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e) 

trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f) 

atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga valdžios institucija lygį;

g) 

ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

2.  
Prireikus asmens duomenys, surinkti pagal šią direktyvą naudojantis priežiūros ir tikrinimo įgaliojimais arba naudojimosi šiais įgaliojimais tikslais, tvarkomi remiantis Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.



VIB

SKYRIUS

SPRENDIMŲ SKELBIMAS

▼M4

29 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.  
Valstybės narės nustato, kad kompetentingos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos turi paskelbti kiekvieną sprendimą dėl sankcijų ir priemonių, paskirtų už šios direktyvos pažeidimą, įskaitant bent informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už jį atsakingų fizinių asmenų ar juridinių asmenų tapatybę.

Tačiau kompetentingos valdžios institucijos tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, gali atidėti sprendimo paskelbimą arba gali sprendimą paskelbti anonimiškai bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

kai sankcija yra skirta fiziniam asmeniui – jei asmens duomenų paskelbimas, atlikus privalomą išankstinį tokio paskelbimo proporcingumo įvertinimą, laikomas neproporcinga priemone;

b) 

jei sprendimo paskelbimas keltų didelę grėsmę finansų sistemos stabilumui ar vykstančiam oficialiam tyrimui;

c) 

jei sprendimo paskelbimas padarytų (jei tai galima nustatyti) neproporcingos ir didelės žalos susijusioms įstaigoms ar fiziniams asmenims.

2.  
Jeigu dėl pagal 1 dalį paskelbto sprendimo pateikiamas skundas, kompetentinga valdžios institucija privalo skelbiamą informaciją tuo tikslu papildyti šia informacija paskelbimo metu arba skelbiamą informaciją pakeisti, jei skundas paduotas pirmą kartą paskelbus informaciją.

▼B



VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  
Nukrypdama nuo šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies, finansiniais metais, prasidėsiančiais 2006 m. sausio 1 d. arba po šios datos, buveinės valstybė narė gali atleisti Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje nurodytus emitentus nuo finansinės atskaitomybės atskleidimo pagal tą reglamentą.
2.  
Nepaisant 12 straipsnio 2 dalies, akcininkas vėliausiai per du mėnesius nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos praneša emitentui apie tą dieną buvusį balsavimo teisių ir turimo kapitalo santykį pagal 9, 10 ir 13 straipsnius, nebent jis jau anksčiau pateikė pranešimą su lygiaverčiais duomenimis.

Nepaisant 12 straipsnio 6 dalies, emitentas savo ruožtu atskleidžia informaciją, gautą tokiais pranešimais, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

3.  

Kai emitentas įsteigtas trečiojoje šalyje, buveinės valstybė narė gali atleisti tokį emitentą nuo finansinės atskaitomybės sudarymo pagal 4 straipsnio 3 dalį ir nuo valdybos ataskaitos sudarymo pagal 4 straipsnio 5 dalį tik dėl skolos vertybinių popierių, kuriais reguliuojamoje rinkoje Bendrijoje jau leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d., kai

(a) 

buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pripažįsta, kad trečiųjų šalių emitentų parengta metinė finansinė atskaitomybė tikrai ir teisingai parodo emitento turtą bei įsipareigojimus, finansinę padėtį ir rezultatus;

(b) 

trečioji šalis, kurioje įsteigtas emitentas, nenustatė privalomo tarptautinių apskaitos standartų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 2 straipsnyje, laikymosi; ir

(c) 

Komisija nepriėmė jokio sprendimo pagal 23 straipsnio 4 dalies ii punktą nustatydama, ar pirmiau minėti apskaitos standartai yra lygiaverčiai

— 
apskaitos standartams, nustatytiems trečiosios šalies, kurioje emitentas įsteigtas, įstatymuose ir kituose teisės aktuose, arba
— 
trečiosios šalies apskaitos standartams, kurių laikytis pasirinko emitentas.
4.  
Buveinės valstybė narė gali emitentus atleisti nuo pusmečio finansinės atskaitomybės teikimo pagal 5 straipsnį dešimčiai metų nuo 2005 m. sausio 1 d. tik dėl tų skolos vertybinių popierių, kuriais Bendrijos reguliuojamoje rinkoje leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad buveinės valstybė narė nusprendė leisti tokiems emitentams pasinaudoti Direktyvos 2001/34/EB 27 straipsnio nuostatomis leidimo prekiauti tais skolos vertybiniais popieriais metu.

31 straipsnis

Perkėlimas

1.  
Valstybės narės patvirtina priemones, būtinas šios direktyvos įgyvendinimui per 2007 m. sausio 20 d.. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

▼M4

2.  
Kai valstybės narės patvirtina priemones pagal 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 30 straipsnį, jos nedelsdamos apie tas priemones praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

▼B

32 straipsnis

Pakeitimai

Nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Direktyva 2001/34/EB iš dalies keičiama taip:

(1) 

1 straipsnio g ir h punktai išbraukiami;

(2) 

4 straipsnis išbraukiamas;

(3) 

6 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

(4) 

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  
Valstybės narės gali leisti įtraukti vertybinių popierių emitentus į oficialius sąrašus, nustatydamos papildomus įpareigojimus, jei šie papildomi įpareigojimai taikomi bendrai visiems emitentams arba atskiroms emitentų klasėms“;
(5) 

65 – 97 straipsniai išbraukiami;

(6) 

102 ir 103 straipsniai išbraukiami;

(7) 

107 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama;

(8) 

108 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a) 

a punkte žodžiai „dėl informacijos, kurią reguliariai turi skelbti bendrovės, kurių akcijos yra įtrauktos į biržos oficialųjį prekybos sąrašą“ išbraukiami;

(b) 

b punktas išbraukiamas;

(c) 

c punkto iii papunktis išbraukiamas;

(d) 

d punktas išbraukiamas.

Nuorodos į panaikintas nuostatas laikomos nuorodomis į šios direktyvos nuostatas.

33 straipsnis

Peržiūra

Komisija privalo iki 2009 m. birželio 30 d. pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos veikimą, taip pat apie galimybę atsisakyti išimčių, taikomų esantiems skolos vertybiniams popieriams po 10 metų laikotarpio, kaip nurodyta 30 straipsnio 4 dalyje, ir jos galimą poveikį Europos finansinėms rinkoms.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.



( 1 ) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

( 2 ) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

( 3 ) OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/39/EB.

( 4 ) OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/69/EB (OL L 125, 2004 4 28, p. 44).

( 5 ) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).

( 6 ) OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

( 7 ) OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).

( 8 ) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/51/EB.

( 9 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

( 10 ) OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

( 11 ) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

( 12 ) OL L 336, 2003 12 23, p. 33.

( 13 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

( 14 ) OL L 156, 2012 6 16, p. 1.

( 15 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 1. ◄

( 16 ) OL L 294, 2013 11 6, p. 13.

Top