2003R1782 — LT — 01.01.2009 — 013.003

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1782/2003 2003 m. rugsėjo 29 d. nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 21.10.2003, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M2	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 21/2004 2003 m. gruodžio 17 d.	L 5	8	9.1.2004
►M3	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 583/2004 2004 m. kovo 22 d.	L 91	1	30.3.2004
►M4	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 864/2004 2004 m. balandžio 29 d.	L 161	48	30.4.2004
►M5	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2217/2004 2004 m. gruodžio 22 d.	L 375	1	23.12.2004
M6	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 118/2005 2005 m. sausio 26 d.	L 24	15	27.1.2005
►M7	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2183/2005 2005 m. gruodžio 22 d.	L 347	56	30.12.2005
►M8	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 247/2006 2006 m. sausio 30 d.	L 42	1	14.2.2006
►M9	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 319/2006, 2006 m. vasario 20 d.	L 58	32	28.2.2006
►M10	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 953/2006 2006 m. birželio 19 d.	L 175	1	29.6.2006
►M11	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1156/2006 2006 m. liepos 28 d.	L 208	3	29.7.2006
►M12	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1405/2006 2006 m. rugsėjo 18 d.	L 265	1	26.9.2006
►M13	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2011/2006 2006 m. gruodžio 19 d.	L 384	1	29.12.2006
►M14	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2012/2006 2006 m. gruodžio 19 d.	L 384	8	29.12.2006
►M15	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2013/2006 2006 m. gruodžio 19 d.	L 384	13	29.12.2006
►M16	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 552/2007 2007 m. gegužės 22 d.	L 131	10	23.5.2007
►M17	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1182/2007 2007 m. rugsėjo 26 d.	L 273	1	17.10.2007
M18	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1276/2007 2007 m. spalio 29 d.	L 284	11	30.10.2007
►M19	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 146/2008 2008 m. vasario 14 d.	L 46	1	21.2.2008
►M20	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 293/2008 2008 m. balandžio 1 d.	L 90	5	2.4.2008
►M21	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 470/2008 2008 m. gegužės 26 d.	L 140	1	30.5.2008
►M22	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) nr. 479/2008 2008 m. balandžio 29 d.	L 148	1	6.6.2008
►M23	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 615/2008 2008 m. birželio 23 d.	L 168	1	28.6.2008
►M24	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 637/2008 2008 m. birželio 23 d.	L 178	1	5.7.2008
►M25	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 674/2008 2008 m. liepos 16 d.	L 189	5	17.7.2008
►M26	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1009/2008 2008 m. spalio 9 d.	L 276	1	17.10.2008

iš dalies keičiamas:

A1	Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų	L 236	33	23.9.2003
		L 093	1	..
►A2		L 157	203	21.6.2005

pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 307, 18.11.2008, p. 22  (1182/07)

---

▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1782/2003

2003 m. rugsėjo 29 d.

nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001

▼

TURINYS
I DALIS	TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
II DALIS	BENDROSIOS NUOSTATOS
1 skyrius	Kompleksinis paramos susiejimas
2 skyrius	Moduliavimas ir finansinė disciplina
3 skyrius	Ūkių konsultavimo sistema
4 skyrius	Integruota administravimo ir kontrolės sistema
5 skyrius	Kitos bendrosios nuostatos
III DALIS	BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMA
1 skyrius	Bendrosios nuostatos
2 skyrius	Sumos nustatymas
3 skyrius	Teisės į išmokas
1 skirsnis	Plotais paremtos teisės į išmokas
2 skirsnis	Teisės į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai
4 skyrius	Žemės naudojimas pagal bendrosios išmokos schemą
1 skirsnis	Žemės naudojimas
2 skirsnis	Teisės į išmokas už atidėtą žemę
5 skyrius	Regioninis ir savanoriškas įgyvendinimas
1 skirsnis	Regioninis įgyvendinimas
2 skirsnis	Dalinis įgyvendinimas
3 skirsnis	Savanoriški neskyrimai
4 skirsnis	Savanoriškas perėjimas
6 skyrius	Įgyvendinimas naujosiose valstybėse narėse
IV DALIS	KITOS PAGALBOS SCHEMOS
1 skyrius	Speciali priemoka už kietųjų kviečių kokybę
2 skyrius	Priemoka už baltymingus augalus
3 skyrius	Speciali išmoka už ryžius
4 skyrius	Išmoka už riešutų plotą
5 skyrius	Pagalba už energetinius augalus
6 skyrius	Pagalba už krakmolo gamybai skirtas bulves
7 skyrius	Priemoka už pieną ir papildoma išmoka
8 skyrius	Speciali regioninė pagalba už pasėlius
9 skyrius	Pagalba už sėklą
10 skyrius	Išmoka už pasėlių plotą
10a skyrius	Speciali išmoka už medvilnę
10b skyrius	Parama alyvmedžių giraitėms
10c skyrius	Pagalba tabakui
10d skyrius	Pagalba už apynių plotą
10e skyrius	Išmokos už cukrų
10f skyrius	Bendrijos pagalba cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams
10g skyrius	Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves
10h skyrius	Pereinamojo laikotarpio išmoka už minkštuosius vaisius
11 skyrius	Išmokos už avis ir ožkas
12 skyrius	Išmokos už galvijus
13 skyrius	Pagalba už ankštinius augalus
IVA DALIS	PARAMOS SCHEMŲ ĮGYVENDINIMAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE
IVB DALIS	LĖŠŲ PERVEDIMAS
V DALIS	PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I PRIEDAS	Tiesioginių išmokų, nurodytų 1 straipsnyje, sąrašas
II PRIEDAS	12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos
III PRIEDAS	Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, nurodyti 3 ir 4 straipsniuose
IV PRIEDAS	5 straipsnyje nurodyta gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė
V PRIEDAS	26 straipsnyje nurodytos suderinamos paramos schemos
VI PRIEDAS	Tiesioginių išmokų, susijusių su 33 straipsnyje nurodyta bendrąja išmoka, sąrašas
VII PRIEDAS	37 nurodytos referencinės sumos apskaičiavimas
VIII PRIEDAS	41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos
VIIIA PRIEDAS	71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos
IX PRIEDAS	66 straipsnyje nurodytų pasėlių sąrašas
X PRIEDAS	74 straipsnyje nurodytos tradicinės kietųjų kviečių auginimo zonos
XI PRIEDAS	99 straipsnyje nurodytų sėklų rūšių sąrašas
XIA PRIEDAS	99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse
XIB PRIEDAS	Nacionaliniai lauko kultūrų baziniai plotai ir referencinis derlingumas naujosiose valstybėse narėse, nurodyti 101 ir 103 straipsniuose
XII PRIEDAS
XIII PRIEDAS	Kipro valstybės pagalba
XIV PRIEDAS	Latvijos valstybės pagalba

▼B

I DALIS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas nustato:

▼

▼M4

▼B

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžiami:

▼A2

▼B

II DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

KOMPLEKSINIS PARAMOS SUSIEJIMAS

3 straipsnis

Pagrindiniai reikalavimai

1.  Ūkininkas, gaunantis tiesiogines išmokas, laikosi teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų III priede, pagal tame priede nustatytą grafiką ir išlaiko gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę, nustatytą pagal 5 straipsnį.

2.  Kompetentinga nacionalinė institucija pateikia ūkininkui teisės aktų nustatytų valdymo bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, kurių reikės laikytis, sąrašą.

4 straipsnis

Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai

1.  III priede nurodyti teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai įdiegiami Bendrijos teisės aktais šiose srityse:

2.  III priede nurodyti aktai taikomi pagal šio reglamento retkarčiais iš dalies pakeičiamą redakciją, o direktyvų atveju, pagal tai, kaip jas įgyvendino valstybės narės.

5 straipsnis

Gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia žemės, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius reikalavimus, keliamus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei, paremtus IV priede išdėstyta sistema, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas, egzistuojančias ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūrą. Tai nepažeidžia standartų, reglamentuojančių gero ūkininkavimo praktiką, taikomą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, ir agrarinės aplinkosaugos priemonių, kurių taikymas viršija gero ūkininkavimo praktikos orientacinį lygį.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną žemėje, kurioje buvo daugiametė ganykla, išliktų daugiametė ganykla. ►M3  Naujosios valstybės narės užtikrina, kad žemėje, kurioje yra daugiametė ganykla 2004 m. gegužės 1 d., ir toliau būtų daugiametė ganykla. ◄ ►A2  Tačiau Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje yra daugiametė ganykla, 2007 m. sausio 1 d. ir toliau būtų daugiametė ganykla. ◄

Vis dėlto valstybė narė tinkamai pagrįstomis aplinkybėms gali nukrypti nuo pirmosios pastraipos, jei ji imasi veiksmų, kuriais užkertamas kelias jos bendram daugiamečių ganyklų plotui pastebimai sumažinti.

Pirmoji pastraipa netaikoma žemei, kurioje yra daugiametė ganykla, kurią ketinama apželdinti mišku, jei šis apželdinimas mišku dera prie aplinkos, išskyrus Kalėdinių eglučių kultūrinius medynus ir greitai augančias rūšis, kurios auginamos trumpą laiką.

6 straipsnis

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas

▼M19

1.  Jei bet kuriuo metu konkrečiais kalendoriniais metais (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) ūkininkas nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir toks reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai pagalbos paraišką atitinkamais kalendoriniais metais pateikusiam ūkininkui priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas, visa šiam ūkininkui jau numatyta išmokėti tiesioginių išmokų suma, pritaikius 10 ir 11 straipsnio nuostatas, sumažinama arba panaikinama pagal 7 straipsnyje nustatytas išsamias taisykles.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, jeigu atitinkamas reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai asmeniui, kuriam buvo perleista žemės ūkio paskirties žemė arba kuris tokią žemę perleido, priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas.

2008 m. taikant pirmą ir antrą pastraipas, kalendoriniai metai atitinka laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šioje dalyje „perleidimas“ reiškia bet kokį sandorį, dėl kurio perleidžiantis asmuo nustoja naudotis žemės ūkio paskirties žeme.

▼B

2.  1 dalyje nurodytas sumažinimas ar neskyrimas galimas tik tuo atveju, jei reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su:

▼M19

3.  Nepaisant 1 dalies nuostatų ir vadovaujantis 7 straipsnio 1 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti sumažinimo arba išskaičiavimo, jei jis sudaro ne daugiau kaip 100 EUR vienam ūkininkui per vienerius kalendorinius metus.

Jeigu valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, kurie būtini siekiant užtikrinti, kad ūkininkas ištaisytų atitinkamus nustatytus pažeidimus. Apie nustatytą reikalavimų nesilaikymą ir taisomuosius veiksmus, kurių būtina imtis, pranešama ūkininkui.

▼B

7 straipsnis

Išsamios sumažinimo ar neskyrimo taisyklės

1.  Išsamios sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 6 straipsnyje, taisyklės nustatomos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mąstą, pastovumą ir pasikartojimą bei į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus.

2.  Nerūpestingumo atveju, sumažinama ne daugiau kaip 5 %, o pasikartojančio reikalavimų nesilaikymo atveju – 15 %.

▼M19

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti, kad sumažinimas netaikomas, jei reikalavimų nesilaikymas, atsižvelgiant į jo rimtumą, reikšmingumą ir ilgalaikes pasekmes, gali būti laikomas nežymiu pažeidimu. Tačiau reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio visuomenės ar gyvūnų sveikatai kyla tiesioginis pavojus, nėra laikomas nežymiu.

Jeigu ūkininkas nedelsdamas nesiėmė taisomųjų veiksmų ir neištaisė nustatyto pažeidimo, kompetentinga institucija imasi būtinų veiksmų, kurie atitinkamais atvejais gali būti vykdomi kaip administracinis patikrinimas, siekdama užtikrinti, kad ūkininkas ištaisytų atitinkamus nustatytus pažeidimus. Apie nustatytą nežymų reikalavimų nesilaikymą ir taisomuosius veiksmus, kurių būtina imtis, pranešama ūkininkui.

▼B

3.  Tyčinio reikalavimų nesilaikymo atveju iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 % ir net gali būti vieneriems ar daugiau kalendorinių metų visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar keliąs pagalbos schemas.

4.  Bet kuriuo atveju bendras sumažinimo ar neskyrimo dydis per vienerius kalendorinius metus neviršija 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos.

8 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą dėl kompleksinio paramos susiejimo sistemos taikymo, prireikus pridėdama atitinkamus pasiūlymus, pirmiausia dėl III priede išdėstytų teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų sąrašo dalinio pakeitimo.

9 straipsnis

Sumos, susidarančios dėl kompleksinio paramos susiejimo

Suma, susidaranti dėl šio skyriaus taikymo, pervedama EŽŪOGF Garantijų skyriui. Valstybės narės gali pasilikti 25 % šių sumų.

2 SKYRIUS

MODULIAVIMAS IR FINANSINĖ DISCIPLINA

10 straipsnis

Moduliavimas

1.  Visi tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos konkrečios valstybės narės ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydžiai mažinami kasmet iki 2012 m. pagal šiuos procentinius dydžius:

2.  Sumos, susidarančios dėl 1 dalyje numatyto sumažinimo, atskaičius II priede nurodytas bendras sumas, naudojamos kaip papildoma Bendrijos parama priemonėms pagal kaimo plėtros programavimą, finansuojamą EŽŪOGF Garantijų skyriaus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999.

3.  Vieną procentinį punktą sudaranti suma skiriama tai valstybei narei, kurioje sukaupiamos šios sumos. Likusios sumos paskirstomos atitinkamoms valstybėms narėms 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka remiantis šiais kriterijais:

Vis dėlto, bet kuri valstybė narė gauna ne mažiau kaip 80 % bendros sumos, susidariusios toje valstybėje narėje dėl moduliavimo.

4.  Nukrypstant nuo 3 dalies antros pastraipos, jei 2000–2002 m. valstybėje narėje rugių produkcijos dalis vidutiniškai viršijo 5 % jos bendro grūdų produkcijos kiekio ir jei tuo pačiu laikotarpiu jos rugių produkcijos dalis viršijo 50 % visos Bendrijos rugių produkcijos, iki 2013 m. imtinai tai valstybei narei skiriama ne mažiau kaip 90 % sumos, susikaupusios toje valstybėje narėje dėl moduliavimo.

Tokiu atveju, nepažeidžiant 69 straipsnyje numatytos galimybės, rugius auginančiuose regionuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms skiriama ne mažiau kaip 10 % atitinkamai valstybei narei paskirtos sumos.

Šioje dalyje „grūdai“ – tai IX priede išvardyti grūdai.

5.  Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tiesioginėms išmokoms, skiriamoms Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Maderos, Kanarų salų ir Egėjo salų ūkininkams.

11 straipsnis

Finansinė disciplina

▼M4

1.  Nuo 2007 biudžetinių metų, siekiant užtikrinti, kad bendrai žemės ūkio politikai finansuoti 1a subpozicijoje (rinkos priemonės ir tiesioginės paramos rūšys) numatytos sumos neviršytų metinių viršutinių ribų, nustatytų 2002 m. lapkričio 18 d. valstybių narių Vyriausybių atstovų susitikimo Taryboje sprendime dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje 2002 m. spalio 24–25 d. išvadų, tiesioginės išmokos patikslinamos, kai 1a subpozicijoje nurodytų priemonių finansavimo prognozės atitinkamais biudžetiniais metais, padidintos 143d ir 143e straipsniuose nurodytomis sumomis, prieš taikant 10 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, rodo, kad bus viršyta pirmiau minėta viršutinė metinė riba, atsižvelgiant į 300 milijonų eurų maržą. Tai nepažeidžia 2007–2013 m. finansinių perspektyvų.

▼B

2.  Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomi 1 dalyje nurodyti patikslinimai, kovo 31 d., ne vėliau kaip iki tų kalendorinių metų, kuriais turi būti taikomi šie patikslinimai, birželio 30 d., padaro šiuos patikslinimus.

12 straipsnis

Papildoma pagalbos suma

1.  Papildoma pagalbos suma skiriama ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šį reglamentą.

Papildoma pagalbos suma lygi sumai, susidarančiai pagal 10 straipsnį taikant procentinius sumažinimo dydžius pirmiesiems 5 000 eurų arba mažesnei tiesioginių išmokų sumai tais kalendoriniais metais.

2.  Bendra papildoma pagalbos suma, kuri gali būti skiriama valstybėje narėje kalendoriniais metais, neviršija II priede nustatytų viršutinių ribų. Atitinkamais atvejais valstybės narės pereina prie papildomos pagalbos sumos linijinio procentinio dydžio patikslinimo, kad būtų laikomasi II priede nustatytų viršutinių ribų.

3.  Papildomai pagalbos sumai netaikomas 10 straipsnyje paminėtas sumažinimas.

4.  Nuo 2007 biudžetinių metų Komisija, laikydamasi 144 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, peržiūri II priede išdėstytas viršutines ribas, kad būtų atsižvelgta į struktūrinius valdų pokyčius.

▼M3

5.  Naujosioms valstybėms narėms 2 dalyje nurodytas viršutines ribas nustato Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

12a straipsnis

Taikymas naujosioms valstybėms narėms

1.  10 ir 12 straipsniai naujosioms valstybėms narėms taikomi tik nuo kalendorinių metų, kuriais naujosiose valstybėse narėse taikytinų tiesioginių išmokų lygis yra bent jau lygus tokių išmokų lygiui, nustatytam Bendrijoje tokios sudėties, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., pradžios.

2.  Taikant visų naujosiose valstybėse narėse mokamų tiesioginių išmokų padidinimų, numatytų 143a straipsnyje, grafiką, 11 straipsnis naujosioms valstybėms narėms taikomas tik nuo kalendorinių metų, kuriais naujosiose valstybėse narėse taikytinų tiesioginių išmokų lygis yra bent jau lygus tokių išmokų lygiui, nustatytam Bendrijoje tokios sudėties, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., pradžios.

▼B

3 SKYRIUS

ŪKIŲ KONSULTAVIMO SISTEMA

13 straipsnis

Ūkių konsultavimo sistema

1.  Iki 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria ūkininkų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo klausimais sistemą (toliau – ūkių konsultavimo sistema), valdomą vienos ar kelių paskirtų institucijų ar privačių įstaigų.

2.  Konsultavimo veikla apima bent jau teisės aktų nustatytus valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimus, nurodytus I skyriuje.

14 straipsnis

Sąlygos

1.  Ūkininkai gali savanoriškai dalyvauti ūkių konsultavimo sistemoje.

2.  Valstybės narės prioritetą skiria tiems ūkininkams, kurie gauna daugiau kaip 15 000 eurų tiesioginių išmokų per metus.

15 straipsnis

Patvirtintų privačių įstaigų ir paskirtų institucijų įsipareigojimai

Nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais, valstybės narės užtikrina, kad privačios įstaigos ir paskirtos institucijos, nurodytos 13 straipsnyje, neatskleistų asmeninės informacijos ir duomenų, kuriuos jos gauna vykdydamos konsultacinę veiklą, asmenims, kurie nėra atitinkamą valdą valdantys ūkininkai, išskyrus neatitikimus ar pažeidimus, kuriuos jie nustato vykdydami savo veiklą, kuriai taikomas Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais nustatytas įpareigojimas informuoti valdžios institucijas, ypač baudžiamosios teisės pažeidimų atveju.

16 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą apie ūkių konsultavimo sistemos taikymą, prireikus pridėdama atitinkamus pasiūlymus dėl jos taikymo privalomumo.

4 SKYRIUS

INTEGRUOTA ADMINISTRAVIMO IR KONTROLĖS SISTEMA

17 straipsnis

Taikymo sritis

Kiekviena valstybė narė sukuria integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema).

Integruota sistema taikoma paramos schemoms, sukurtoms pagal šio reglamento III ir IV antraštines dalis bei pagal Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnį.

Tiek, kiek reikalinga, ji taip pat taikoma 1, 2 ir 3 skyriuose nustatytų taisyklių administravimui ir kontrolei.

18 straipsnis

Integruotos sistemos elementai

1.  Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

▼M2

2.  Kai taikomi 67, 68, 69, 70 ir 71 straipsniai, į integruotą sistemą įeina gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta remiantis, pirma, 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiu galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiu jautienos bei jos produktų ženklinimą ( 21 ), ir, antra, 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ( 22 ).

▼B

19 straipsnis

Kompiuterinė duomenų bazė

1.  Kompiuterinėje duomenų bazėje registruojami duomenys apie kiekvieną žemės ūkio valdą, nurodyti paraiškose pagalbai gauti.

▼M4

Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais nuo 2000 metų, ir apie paramą, suteiktą pagal IV antraštinės dalies 10b skyrių, nuo 1998 m. gegužės 1 d.

▼B

2.  Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad šios bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais administracinė tvarka bus kuriama nuosekliai ir vienodai visoje valstybės narės teritorijoje ir jos derės tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžminius patikrinimus.

▼M4

20 straipsnis

Žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistema

1.  Žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais ar žemės registro dokumentais, ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodai, pirmiausia įskaitant aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai.

▼M14

2.  Valstybių narių, teikiančių IV antraštinės dalies 10b skyriuje numatytą pagalbą už alyvmedžių giraites, tapatybės nustatymo sistema apima geografinės informacijos apie alyvuogių auginimą sistemą, susidedančią iš kompiuterizuotos tekstinės duomenų bazės ir kompiuterizuotos referencinės duomenų bazės, kurioje kaupiama grafinė medžiaga apie atitinkamus alyvmedžius ir jų plotus.

▼M14

3.  Valstybės narės, neteikiančios IV antraštinės dalies 10b skyriuje numatytos pagalbos už alyvmedžių giraites, gali nuspręsti 2 dalyje nurodytą geografinės informacijos apie alyvuogių auginimą sistemą įtraukti į žemės ūkio sklypų tapatybės nustatymo sistemą.

▼B

21 straipsnis

Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema

1.  Sukuriama teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema, kuri sudaro sąlygas atlikti teisių į išmokas patikrą ir vykdyti jų bei paraiškų pagalbai gauti ir žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kryžminius patikrinimus.

2.  Ši sistema sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius bent jau su paskutiniais trejais iš eilės kalendoriniais metais ir (arba) prekybos metais.

22 straipsnis

Paraiškos pagalbai gauti

1.  Ūkininkas kasmet pateikia paraišką dėl tiesioginių išmokų, kurioms taikoma integruota sistema, atitinkamais atvejais nurodydamas:

▼M14

▼B

▼M4

2.  Valstybė narė gali nuspręsti, kad pagalbos paraiškoje turi būti nurodyti tik tie duomenys, kurie skiriasi nuo ankstesnių metų pagalbos paraiškoje pateiktų duomenų. Valstybė narė išplatina iš anksto atspausdintas formas, parengtas atsižvelgiant į ankstesniais metais nustatytus plotus, ir pateikia kartografinę medžiagą, kurioje nurodoma tokių plotų vieta ir tam tikrais atvejais — alyvmedžių išsidėstymas.

▼B

3.  Valstybė narė gali nuspręsti, kad vienoje paraiškoje pagalbai gauti būtų nurodomos kelios ar visos paramos schemos, išvardytos I priede, arba kitos paramos schemos.

23 straipsnis

Reikalavimų atitikimo sąlygų tikrinimas

1.  Valstybės narės atlieka administracinius paraiškų pagalbai gauti patikrinimus, įskaitant reikalavimus atitinkančių plotų ir atitinkamų teisių į išmokas tikrinimą.

2.  Administraciniai patikrinimai papildomi patikrinimų vietoje, kuriais siekiama patikrinti pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimą, sistema. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų atrinkimo patikrinimams planą.

Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje atlikti gali naudoti nuotolinių stebėjimų technologijas.

3.  Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už šiame skyriuje numatytų patikrinimų koordinavimą.

Kai valstybė narė numato kai kuriuos pagal šį skyrių atliekamo darbo aspektus pavesti specializuotoms agentūroms ar firmoms, paskirta institucija vykdo to darbo kontrolę ir yra už jį atsakinga.

24 straipsnis

Sumažinimas ir neskyrimas

1.  Nepažeidžiant šio reglamento 6 straipsnyje numatyto sumažinimo ir neskyrimo, nustačius, kad ūkininkas nesilaiko reikalavimų atitikimo sąlygų, susijusių su pagalbos skyrimu, numatytu šiame reglamente arba Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnyje, išmokai ar paskirtos arba paskirtinos išmokos daliai, kurios atžvilgiu laikomasi reikalavimų atitikimo sąlygų, taikomas sumažinimas arba jos neskyrimas, nustatytini šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.  Sumažinimo procentas priklauso nuo rasto nustatytų reikalavimų nesilaikymo sunkumo, masto, pastovumo bei pasikartojamumo ir net gali būti vieneriems ar daugiau kalendoriniams metams visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias pagalbos schemas.

25 straipsnis

Kompleksinio paramos susiejimo kontrolė

1.  Valstybės narės atlieka patikrinimus vietoje, siekdamos patikrinti, ar ūkininkas laikosi 1 skyriuje nurodytų įsipareigojimų.

2.  Valstybės narės gali pasinaudoti egzistuojančiomis administravimo ir kontrolės sistemomis 1 skyriuje nurodytų teisės aktų nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų vykdymui užtikrinti.

▼M2

Šios sistemos, ypač gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta remiantis Direktyva 92/102/EEB, Reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1782/2003, turi būti suderintos su integruota sistema, kaip apibrėžta šio reglamento 26 straipsnyje.

▼B

26 straipsnis

Suderinamumas

Taikydamos V priede išvardytas paramos schemas, valstybės narės užtikrina, kad toms schemoms taikomos administravimo ir kontrolės procedūros bei integruota sistema derėtų tarpusavyje pagal šiuos aspektus:

Todėl šios sistemos sudaromos taip, kad nesusiduriant su problemomis ar prieštaravimais būtų galimas bendras jų veikimas arba keitimasis duomenimis.

Valstybės narės gali, taikydamos kitas Bendrijos ar nacionalines paramos schemas, nei išvardytos V priede, į savo administravimo ir kontrolės procedūras įtraukti vieną ar kelis integruotos sistemos komponentus.

27 straipsnis

Informacija ir patikrinimai

1.  Komisija reguliariai informuojama apie integruotos sistemos taikymą.

Ji organizuoja apsikeitimą valstybių narių nuomonėmis šiuo klausimu.

2.  Laiku informavę atitinkamas kompetentingas institucijas Komisijos paskirti įgaliotieji atstovai gali vykdyti:

Suinteresuotos valstybės narės pareigūnai gali dalyvauti atliekant tokius patikrinimus. Pirmiau minėti įgaliojimai vykdyti patikrinimus neturi įtakos nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tam tikri veiksmai paskiriami specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirtiems pareigūnams, nuostatų taikymui. Komisijos paskirti įgaliotieji atstovai visų pirma nedalyvauja pagal valstybės narės nacionalinę teisę įtariamų asmenų kratose ar oficialiose apklausose. Vis dėlto, jie gali gauti taip surinktą informaciją.

3.  Nepažeisdama valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti ir taikyti integruotą sistemą, Komisija gali prašyti specializuotų organų ar asmenų pagalbos, siekdama palengvinti integruotos sistemos sukūrimą, monitoringą ir naudojimą, visų pirma siekdama valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu teikti technines konsultacijas.

5 SKYRIUS

KITOS BENDROSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Išmokos

1.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visos išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas sumokamos išmokų gavėjams.

2.  Išmokos mokamos kartą per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 dienos.

Vis dėlto, papildoma pagalbos suma, numatyta 12 straipsnyje, sumokama ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, rugsėjo 30 dienos.

3.  Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali:

29 straipsnis

Išmokų ribojimas

Nepažeidžiant atskirų paramos schemų konkrečių nuostatų, išmokų gavėjams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, išmokos nemokamos.

30 straipsnis

Peržiūra

I priede išvardytos paramos schemos taikomos nepažeidžiant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir biudžeto padėtį.

31 straipsnis

Įvertinimas

Siekiant nustatyti pagal I priede išvardytas paramos schemas skiriamų išmokų veiksmingumą, atliekamas jų įvertinimas, skirtas jų poveikį palyginti su jų tikslais ir išnagrinėti jų įtaką atitinkamoms rinkoms.

32 straipsnis

Intervencinės priemonės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999

I priede išvardytos paramos schemos laikomos „intervencinėmis priemonėmis“, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte ir 2 straipsnio 2 dalyje.

III DALIS

BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMA

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Reikalavimų atitikimas

1.  Ūkininkai gali naudotis bendrosios išmokos schema, jei:

▼M22

▼B

2.  Jei ūkininkas, kuriam referenciniu laikotarpiu buvo skirta tiesioginė išmoka, tuo laikotarpiu arba ne vėliau nei prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d. pakeičia savo juridinį statusą ar pavadinimą, jis gali naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip iš pradžių valdą valdęs ūkininkas.

3.  Susijungimų, įvykusių referenciniu laikotarpiu ar ne vėliau prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d., atveju naują valdą valdantis ūkininkas gali naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip pirmines valdas valdę ūkininkai.

Padalijimų, įvykusių referenciniu laikotarpiu ar ne vėliau prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d., atveju valdas valdantys ūkininkai gali pro rata naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip pirminę valdą valdęs ūkininkas.

34 straipsnis

Paraiška

1.  Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais valstybės narės kompetentinga institucija 33 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems ūkininkams nusiunčia paraiškos formą, kurioje nurodo:

2.  Ūkininkai kreipiasi dėl bendrosios išmokos schemos iki datos, kurią turi nustatyti valstybės narės, tačiau ne vėliau kaip iki gegužės 15 dienos.

Vis dėlto, Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tam tikrose zonose, kuriose susidaro išimtinės klimato sąlygos, dėl kurių normalių datų taikyti neįmanoma, gali leisti atidėti gegužės 15 d. terminą.

3.  Išskyrus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems ūkininkams ir tiems ūkininkams, kurie gauna teises į išmokas iš nacionalinio rezervo, neskiriamos teisės į išmokas, jei jie nesikreipia dėl bendrosios išmokos schemos iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų gegužės 15 dienos.

Šias nepaskirtas teises į išmokas atitinkančios sumos grąžinamos į 42 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą ir jos skiriamos perskirstymui iki valstybių narių nustatytinos dienos, tačiau ne vėliau nei iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų rugpjūčio 15 dienos.

▼M4

35 straipsnis

Sudėtinė parama

1.  Plotas, atitinkantis paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičių, dėl kurio paduodama paraiška dėl bendrosios išmokos, gali būti nurodomas paraiškoje dėl bet kurios kitos tiesioginės išmokos bei dėl bet kurios kitos pagalbos, kuriai netaikomas šis reglamentas, jei nenumatyta kitaip.

2.  Ūkininkai, dalyvavę tabako kvotų perpirkimo programoje pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2075/92, turi teisę arba į bendrąją išmoką, arba į kvotų perpirkimo kainą. Tačiau jeigu kvotų perpirkimo kaina yra didesnė nei paramos tabakui suma, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant referencinę sumą, ūkininkas taip pat dar turi teisę į bendrąją išmoką, į perpirkimo kainos dalį, atitinkančią skirtumą tarp šios kainos ir sumos, apskaičiuotos pagal šio reglamento VII priedo I punktą.

▼B

36 straipsnis

Išmoka

1.  Pagal bendrosios išmokos schemą skiriama pagalba mokama pagal 3 skyriuje apibrėžtas teises į išmokas, siejamas su vienodu reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiumi.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti sujungti pagal bendrosios išmokos schemą ir pagal kitas paramos schemas mokamas išmokas.

2 SKYRIUS

SUMOS NUSTATYMAS

37 straipsnis

Referencinės sumos apskaičiavimas

1.  Referencine suma laikoma trejų metų bendros išmokų, kurios buvo paskirtos ūkininkui pagal VI priede nurodytas paramos schemas, sumos vidurkis, apskaičiuotas ir patikslintas pagal VII priedą kiekvienais 38 straipsnyje nurodyto referencinio laikotarpio kalendoriniais metais.

▼M4

Tačiau alyvuogių aliejui taikoma referencine suma laikomas ketverių metų bendros išmokų, kurios 1999–2000 m., 2000–2001 m., 2001–2002 m. ir 2002–2003 prekybos metais buvo sumokėtos ūkininkui pagal VI priede paminėtą paramos alyvuogių aliejui schemą, sumų vidurkis, apskaičiuotas ir patikslintas pagal VII priedą.

▼M9

Cukraus ar inulino sirupo gamybai naudojamiems cukriniams runkeliams, cukranendrėms arba cikorijoms referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama vadovaujantis VII priedo K punktu.

▼M15

Už bananus referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama pagal VII priedo L punktą.

▼M17

Vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama vadovaujantis VII priedo M punktu.

▼M22

Už vyną referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama pagal VII priedo N ir O punktus.

▼B

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkininkui pradedant žemės ūkio veiklą referenciniu laikotarpiu, vidurkis pagrindžiamas išmokomis, kurios buvo jam skirtos kalendoriniais metais arba metais, kuriais jis vykdė žemės ūkio veiklą.

38 straipsnis

Referencinis laikotarpis

Referencinis laikotarpis apima 2000, 2001 ir 2002 kalendorinius metus.

39 straipsnis

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1259/1999 nustatyto moduliavimo ir kompleksinio paramos susiejimo taikymas

Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 3 ir 4 straipsnių taikymo atveju referenciniu laikotarpiu, VII priede nurodytos sumos yra sumos, kurios būtų buvę skiriamos prieš pradedant taikyti minėtus straipsnius.

40 straipsnis

Išimtiniai atvejai

1.  Nukrypstant nuo 37 straipsnio, ūkininkas, kurio gamybai referenciniu laikotarpiu buvo padarytas neigiamas poveikis dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, susidariusių prieš referencinį laikotarpį arba jo metu, turi teisę prašyti, kad referencinė suma būtų apskaičiuojama remiantis kalendoriniais arba referencinio laikotarpio metais, kuriais nebuvo force majeure ar išimtinių aplinkybių.

▼M17

2.  Jei visam referenciniam laikotarpiui buvo padarytas poveikis dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, valstybė narė apskaičiuoja referencinę sumą remdamasi 1997–1999 m. laikotarpiu.

Cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų atveju referencinė suma apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo K punktą. Bananų atveju ji apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo L punktą. Vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju ji apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo M punktą. Tokiais atvejais 1 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

▼B

3.  Atitinkamas ūkininkas apie force majeure ar išimtinių aplinkybių atvejį, pateikdamas kompetentingai institucijai pakankamus įrodymus, praneša raštu per valstybės narės nustatytiną terminą.

4.  Force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija pripažįsta, pavyzdžiui, šiuos atvejus:

▼M4

5.  Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis ūkininkams, kurie referenciniu laikotarpiu laikėsi žemės ūkio aplinkosaugos įsipareigojimų pagal Reglamentus (EEB) Nr. 2078/92 ( 24 ) ir (EB) Nr. 1257/1999, apynių augintojams, kurie tuo pačiu laikotarpiu laikėsi išrovimo įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1098/98 ( 25 ), taip pat tabako augintojams, kurie dalyvavo kvotų perpirkimo programoje pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2075/92.

Tuo atveju, kai pirmoje pastraipoje minimi įsipareigojimai buvo vykdomi tiek referenciniu laikotarpiu, tiek šio straipsnio 2 dalyje minimu laikotarpiu, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, nustato referencinę sumą pagal išsamias taisykles, kurias turės nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.

▼B

41 straipsnis

Viršutinė riba

1.  Kiekvienos valstybės narės referencinių sumų suma neviršija nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIII priede.

▼M9

Cikorijų atveju Komisija, atsižvelgdama į valstybių narių jai iki 2006 m. kovo 31 d. pateiktus naujausius duomenis, 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali perskirstyti VII priedo K punkto 2 papunktyje nurodytas nacionalines sumas ir atitinkamai patikslinti VIII priede nurodytas nacionalines viršutines ribas nepakeičiant atitinkamai bendrų sumų ar viršutinių ribų.

1a.  Tais atvejais, kai dalis kvotinio cukraus ar inulino sirupo valstybėje narėje pagaminama naudojant kitoje valstybėje narėje per bet kuriuos iš 2000/2001, 2001/2002, 2002/2003, 2003/2004, 2004/2005 ar 2005/2006 prekybos metų užaugintus cukrinius runkelius, cukranendres ar cikorijas, VII priedo K punkte nustatytos viršutinės ribos ir VIII bei VIIIa prieduose nustatytos atitinkamų valstybių narių nacionalinės viršutinės ribos patikslinamos iš valstybės narės, kurioje atitinkamas cukrus ar inulino sirupas buvo pagamintas, nacionalinių viršutinių ribų atitinkamus kiekius atitinkančias sumas pervedant valstybei narei, kurioje buvo užauginti atitinkami cukrinių runkelių, cukranendrių ar cikorijų kiekiai.

Atitinkamos valstybės narės iki 2006 m. kovo 31 d. informuoja Komisiją apie atitinkamus kiekius.

Dėl pervedimo sprendžia Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

▼M22

1b.  Kai tai vynas, Komisija, atsižvelgdama į naujausius valstybių narių jai pateiktus duomenis pagal 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479 dėl bendro vyno rinkos organizavimo ( 26 ) 9 straipsnį ir 102 straipsnio 6 dalį, pagal šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą pakeičia šio reglamento VIII priede nustatytas nacionalines viršutines ribas.“ Iki metų, einančių prieš tuos metus, kuriais tikslinamos nacionalinės viršutinės ribos, gruodžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie teisių į išmokas vertės regioninį vidurkį, nurodytą šio reglamento VII priedo N punkte.

▼B

2.  Atitinkamais atvejais valstybė narė pereina prie referencinės sumos linijinio procentinio dydžio sumažinimo, kad būtų laikomasi nustatytos viršutinės ribos.

42 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1.  Valstybė narė, padariusi visus įmanomus sumažinimus pagal 41 straipsnio 2 dalį, pereina prie referencinės sumos linijinio procentinio dydžio sumažinimo, kad būtų sudarytas nacionalinis rezervas. Sumažinama ne daugiau kaip 3 %.

2.  Į nacionalinį rezervą vėliau įtraukiamas VIII priede nurodytos viršutinės ribos ir referencinių sumų, kurios turi būti skiriamos ūkininkams pagal bendrosios išmokos schemą, skirtumas prieš įvykdant 1 dalies antrajame sakinyje nurodytą sumažinimą.

3.  Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą referencinėms sumoms prioritetine tvarka skirti ūkininkams, kurie žemės ūkio veiklą pradėjo po 2002 m. gruodžio 31 d. arba 2002 m., tačiau tais metais negavo jokios tiesioginės išmokos.

4.  Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, naudoja nacionalinį rezervą referencinėms sumoms, skirtoms ūkininkams, atsidūrusiems specialioje padėtyje, kurią turi apibrėžti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nustatyti.

5.  Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą referencinėms sumoms, skirtoms ūkininkams tose teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su viena ar kita viešojo įsikišimo forma, nustatyti, kad būtų išvengta žemės apleidimo ir (arba) ūkininkams šiose teritorijose būtų kompensuota už konkrečius nuostolius.

6.  Taikydamos 3–5 dalis, valstybės narės gali padidinti vieneto vertę, neviršydamos nacionalinio teisių į išmokas vertės vidurkio, ir (arba) ūkininkams paskirtų teisių į išmokas skaičių.

7.  Valstybės narės pereina prie linijinio teisių į išmokas sumažinimo, jei 3 ir 4 dalyse nurodytiems atvejams jų nacionalinio rezervo nepakanka.

8.   ►M14  Išskyrus perdavimo faktinio ar numanomo paveldėjimo keliu ir susijungimo bei padalijimo atvejus, ir nukrypstant nuo 46 straipsnio, teisės į išmokas, nustatytos naudojant nacionalinį rezervą, neperduodamos penkerių metų laikotarpiu nuo jų paskyrimo. Susijungimo ar padalijimo atveju naują valdą (-as) valdantiems ūkininkams ir toliau leidžiama naudotis pirminėmis teisėmis į išmokas iš nacionalinio rezervo iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. ◄

Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, teisė į išmokas, kuria nebuvo pasinaudota kiekvienais penkerių metų laikotarpio metais, nedelsiant grąžinama į nacionalinį rezervą.

▼M17

Tačiau 5 straipsnio taikymo atveju valstybės narės gali nuspręsti, kad už 2007 m. nepanaudotos teisės į išmokas, atitinkančios ūkininko deklaruotą hektarų, naudotų maistinėms bulvėms arba vaisiams ir daržovėms, į nacionalinį rezervą negrąžinamos.

▼B

9.  Nukrypstant nuo 33 ir 43 straipsnių, parduodant arba šešiems ar daugiau metų išnuomojant valdą ar jos dalį arba teises į priemoką referenciniu laikotarpiu arba ne vėliau kaip ►M4  2004 m. gegužės 15 d. ◄ , pardavėjui ar nuomotojui paskirtinų teisių į išmokas dalis gali būti grąžinama į nacionalinį rezervą laikantis sąlygų, kurias turės nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3 SKYRIUS

TEISĖS Į IŠMOKAS

1 skirsnis

Plotais paremtos teisės į išmokas

43 straipsnis

Teisių į išmokas nustatymas

1.  Nepažeisdamas 48 straipsnio, ūkininkas gauna teisę į išmoką už hektarą, kuri apskaičiuojama padalijant referencinę sumą iš visų hektarų, už kuriuos referenciniu laikotarpiu buvo suteikta teisė gauti VI priede išvardytas tiesiogines išmokas, skaičiaus trejų metų vidurkio.

Visas teisių į išmokas skaičius yra lygus pirmiau paminėtam hektarų skaičiaus vidurkiui.

Vis dėlto, 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju visas teisių į išmokas skaičius yra lygus to paties laikotarpio, kuris naudojamas nustatant referencines sumas, hektarų skaičiaus vidurkiui ir šioms teisėms į išmokas taikoma 42 straipsnio 8 dalis.

2.  1 dalyje nurodytam hektarų skaičiui taip pat priskiriama:

▼M17

▼M22

▼B

3.  Šio straipsnio 2 dalies b punkte „pašarų plotas“ – tai valdos plotas, kuris kalendoriniais metais pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001 ( 27 ) 5 straipsnį buvo naudojamas gyvuliams auginti, įskaitant bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotus. Į pašarų plotą neįeina:

4.  Teisės į išmokas už hektarą nėra keičiamos, jei nenumatyta kitaip.

44 straipsnis

Naudojimasis teisėmis į išmokas

1.  Teisė į išmoką, susieta su reikalavimus atitinkančiu hektaru, suteikia teisę gauti ja nustatyto dydžio išmoką.

▼M22

2.  Reikalavimus atitinkantis hektaras – valdos žemės ūkio paskirties žemė, išskyrus miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.

▼B

3.  Ūkininkas deklaruoja sklypus, nurodydamas reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmoką. ►M19  Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, ūkininkas turi naudotis šiais sklypais valstybės narės nustatytą datą, kuri yra ne vėlesnė kaip data, kurią ta valstybė narė nustatė pagalbos paraiškoms pakeisti. ◄

4.  Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti ūkininkams keisti savo deklaraciją, jei išlaikomas hektarų, atitinkančių jo teises į išmokas, skaičius ir laikomasi bendrosios išmokos skyrimo už atitinkamą plotą reikalavimų.

45 straipsnis

Nepanaudotos teisės į išmokas

1.  Per 3 metų laikotarpį nepanaudotos teisės į išmokas paskiriamos į nacionalinį rezervą.

2.  Vis dėlto, force majeure ar išimtinių aplinkybių, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje, atveju nepanaudotos teisės į išmokas į nacionalinį rezervą negrąžinamos.

▼M17

3.  Tačiau už 2007 m. valstybėse narėse, kurios nepasinaudojo 71 straipsnyje numatyta galimybe ir kurios nesinaudoja 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe, nepanaudotos teisės į išmokas, atitinkančios ūkininko deklaruotą hektarų, naudotų maistinėms bulvėms arba vaisiams ir daržovėms, į nacionalinį rezervą negrąžinamos.

▼B

46 straipsnis

Teisių į išmokas perdavimas

1.  Teisės į išmokas gali būti perleistos tik kitam toje pačioje valstybėje narėje įsiteigusiam ūkininkui, išskyrus perdavimą faktinio ar numatyto paveldėjimo keliu.

Vis dėlto, net faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju teisėmis į išmokas gali būti naudojamasi tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo nustatytos teisės į išmokas.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad teisės į išmokas gali būti perduodamos ar jomis naudojamasi tik tame pačiame regione.

2.  Teisės į išmokas gali būti perduodamos jas parduodant arba kitu galutinio perdavimo keliu su žeme ar be jos. Priešingai, nuoma ar panašių rūšių sandoriai leidžiami tik tada, jei perduodant teises į išmokas perduodamas ir atitinkamas reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius.

Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, nurodytas 40 straipsnio 4 dalyje, ūkininkas gali perleisti savo teises į išmokas be žemės tik tada, jei, išnaudoja, kaip apibrėžta 44 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas bent per vienerius kalendorinius metus arba jei savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas.

3.  Parduodant teises į išmokas su žeme arba be jos, valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti, kad dalis parduotų teisių į išmokas būtų grąžinama į nacionalinį rezervą arba jų vieneto vertė būtų sumažinama ja padidinant nacionalinį rezervą pagal kriterijus, kuriuos turi nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2 skirsnis

Teisės į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai

47 straipsnis

Išmokos, suteikiančios teises į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai

1.  Nukrypstant nuo 43 ir 44 straipsnių, į referencinę sumą įtraukiamos sumos, susidarančios dėl referenciniu laikotarpiu paskirtų išmokų, 48 straipsnyje ir VII priedo C punkte numatytomis sąlygomis:

2.  Pradedant nuo 2007 m. ir nukrypstant nuo 33, 43 ir 44 straipsnių, sumos, susidarančios dėl 95 bei 96 straipsniuose numatytų priemokos už pieną ir papildomų išmokų, kurios turi būti paskirtos 2007 m., įtraukiamos į bendrosios išmokos schemą 48–50 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

48 straipsnis

Teisių į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai, nustatymas

Jei ūkininkas, kuriam buvo paskirtos 47 straipsnyje nurodytos išmokos, referenciniu laikotarpiu neturėjo 43 straipsnyje nurodytų hektarų arba teisės į išmokas už hektarą suma yra didesnė kaip 5 000 eurų, ūkininkas turi teisę atitinkamai gauti teisę į išmokas:

49 straipsnis

Sąlygos

1.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, teisėms į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

2.  Nukrypdama nuo 36 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies, ūkininkui, kuris turi tokias teises į išmokas, tačiau referenciniu laikotarpiu neturėjo su jomis susietų hektarų, valstybė narė leidžia nukrypti nuo įsipareigojimo pateikti reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jei jis išlaiko ne mažiau kaip 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos referenciniu laikotarpiu, išreikštos gyvulių vienetais (GV).

Perduodant teises į išmokas, teisių perėmėjas gali pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata tik tada, jei perduodamos visos teisės į išmokas, kurioms taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata.

3.  Pagal 48 straipsnį nustatytos teisės į išmokas nėra keičiamos.

50 straipsnis

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

1.  Nepažeidžiant 48 straipsnio ir nukrypstant nuo 37 ir 43 straipsnių, ūkininkas gauna papildomą sumą už kiekvieną teisę į išmoką, susidarančią padalijus sumas, kurios turi būti skiriamos pagal 95 ir 96 straipsnius, iš 2007 m. jo turimų teisių į išmokas skaičiaus, išskyrus teises į išmokas už atidėtą žemę.

Kiekvienos 2007 m. jo turimos teisės į išmoką vieneto vertė padidinama šia papildoma suma.

2.  Tais atvejais, kai jis neturi jokių teisių į išmokas, mutatis mutandis taikomi 48 ir 49 straipsniai. Tokiu atveju 48 straipsnyje terminas „hektarai“ reiškia 2007 m. ūkininko turimus reikalavimus atitinkančius hektarus.

4 SKYRIUS

ŽEMĖS NAUDOJIMAS PAGAL BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMĄ

1 skirsnis

Žemės naudojimas

▼M22

51 straipsnis

Žemės naudojimas žemės ūkio paskirčiai

Ūkininkai gali naudoti pagal 44 straipsnio 3 dalį deklaruotus sklypus bet kuriai žemės ūkio veiklai.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos nuostatų, valstybės narės iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti, kad iki datos, kurią turi nustatyti valstybės narės, bet ne vėliau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., sklypai viename ar keliuose valstybių narių regionuose ir toliau gali būti nenaudojami:

▼M10

52 straipsnis

Kanapių auginimas

1.  Jei auginamos kanapės, naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis negali viršyti 0,2 %. Valstybės narės sukuria sistemą, taikomą tikrinant tetrahidrokanabinolio kiekį augaluose, auginamuose ne mažiau kaip 30 % kanapėms skirtų plotų. Vis dėlto, jei valstybė narė įdiegia tokio auginimo išankstinio patvirtinimo sistemą, tikrinama ne mažiau kaip 20 % ploto.

2.  144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka išmokos skiriamos atsižvelgiant į tam tikrų veislių sertifikuotos sėklos naudojimą.

▼B

2 skirsnis

Teisės į išmokas už atidėtą žemę

53 straipsnis

Teisių į išmokas už atidėtą žemę nustatymas

1.  Nukrypstant nuo šio reglamento 37 ir 43 straipsnių, kai referenciniu laikotarpiu ūkininkas turėjo vykdyti įsipareigojimą atidėti dalį savo valdos žemės pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 1 dalį, nustatant šio reglamento 43 straipsnyje nurodytas teises į išmokas, trejų metų vidurkis, atitinkantis išmoką už privalomai atidėtą žemę, apskaičiuotą ir patikslintą pagal VII priedą, ir trejų metų privalomai atidėtų hektarų skaičiaus vidurkis neįtraukiamas.

2.  1 dalyje nurodytu atveju ūkininkas gauna teisę į išmoką už hektarą (toliau – teisė į išmoką už atidėtą žemę), kuri apskaičiuojama trejų metų išmokų sumos vidurkį už atidėtą žemę padalijus iš trejų metų atidėtų hektarų skaičiaus vidurkio, kaip nurodyta 1 dalyje.

Visas teisių į išmokas už atidėtą žemę skaičius yra lygus privalomai atidėtų hektarų skaičiaus vidurkiui.

54 straipsnis

Naudojimasis teisėmis į išmokas už atidėtą žemę

1.  Teisė į išmoką už atidėtą žemę, susieta su išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkančiu hektaru, suteikia teisę gauti ja nustatyto dydžio išmoką.

2.  Nukrypstant nuo 44 straipsnio 2 dalies, „išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė, išskyrus pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus, ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus ar daugiametes ganyklas. ►M3  Naujosioms valstybėms narėms nuoroda į datą, nustatytą pagalbos už plotą paraiškoms 2003 m., laikoma nuoroda į 2003 m. birželio 30 d. ◄ ►A2  Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai pagalbos už plotą paraiškose nurodoma diena – 2005 m. birželio 30 d.. ◄

Vis dėlto, pagal paraišką, pateiktą po 1995 m. birželio 28 d., atidėtais gali būti laikomi šie plotai:

3.  Ūkininkai išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose gamybos nevykdo.

4.  Atidėtos žemės plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha dydžio ir 10 metrų pločio. Dėl tinkamai pagrįstų aplinkosauginių priežasčių valstybės narės gali pripažinti ne mažesnius kaip 5 metrų pločio ir 0,05 ha dydžio plotus.

5.  144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytinomis sąlygomis valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos, jei jos imasi veiksmų, skirtų užkirsti kelią pastebimam bendro žemės ūkio paskirties žemės, atitinkančios teisių į išmokas už atidėtą žemę reikalavimus, ploto padidėjimui.

6.  Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių į išmokas.

7.  Įpareigojimas atidėti žemę toliau taikomas teisėms į išmoką už atidėtą žemę, kurios yra perduodamos.

55 straipsnis

Žemės atidėjimo netaikymas

Ūkininkui netaikomas 54 straipsnyje nurodytas įpareigojimas, jei:

56 straipsnis

Atidėtos žemės naudojimas

1.  Atidėta žemė išlaikoma geroje agrarinėje ir aplinkosauginėje būklėje, kaip nustatyta 5 straipsnyje.

Nepažeidžiant 55 straipsnio, ji nenaudojama žemės ūkiui ir joje neauginami jokie komerciniams tikslams skirti augalai.

2.  Joje gali būti vykdoma sėjomaina.

3.  Jei dėl aliejinių augalų sėklų auginimo atidėtoje žemėje pagal 55 straipsnio b punktą gali susidaryti šalutinių produktų, skirtų pašarams ar maistui, kiekis, kuris, atsižvelgiant į kiekius, numatytus su ūkininkais sudarytose sutartyse, per metus viršys 1 milijoną tonų, perskaičiuotų į sojos pupelių miltų ekvivalentus, siekiant apriboti šį kiekį iki 1 milijono tonų sumažinamas sutartyje numatytas kiekis, kuris gali būti naudojamas pašarams arba maistui.

▼M14

4.  Valstybėms narėms leidžiama teikti nacionalinę pagalbą, kurios dydis neviršija 50 % sąnaudų, susijusių su daugiamečių augalų, skirtų biomasės gamybai atidėtoje žemėje, įveisimu.

▼B

57 straipsnis

Kitų nuostatų taikymas

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, teisėms į išmoką už atidėtą žemę taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

5 SKYRIUS

REGIONINIS IR SAVANORIŠKAS ĮGYVENDINIMAS

1 skirsnis

Regioninis įgyvendinimas

58 straipsnis

41 straipsnyje nurodytos viršutinės ribos regioninis paskirstymas

1.  Ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti 1–4 skyriuose numatytą bendrosios išmokos schemą regioniniu lygiu šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Valstybės narės apibrėžia regionus remdamosi objektyviais kriterijais.

Valstybės narės, kuriose yra mažiau nei trys milijonai reikalavimus atitinkančių hektarų, gali būti laikomos vienu bendru regionu.

3.  Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, išskirsto 41 straipsnyje nurodytą viršutinę ribą regionams.

59 straipsnis

Bendrosios išmokos schemos regionavimas

1.  Tinkamai pagrįstais atvejais ir remdamasis objektyviais kriterijais, valstybė narė gali padalinti bendrą pagal 58 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos sumą arba jos dalį visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione, įskaitant ūkininkus, kurie neatitinka 33 straipsnyje nurodytų reikalavimų atitikimo kriterijų.

2.  Dalijant bendrą regioninės viršutinės ribos sumą, ūkininkai gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama pagal 58 straipsnį nustatytą regioninę viršutinę ribą padalijant iš regioniniu lygiu nustatyto reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiaus.

3.  Dalijant dalį bendros regioninės viršutinės ribos sumos, ūkininkai gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama atitinkamą pagal 58 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos dalį padalijant iš regioniniu lygiu nustatyto reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiaus.

Jei ūkininkas taip pat turi teisę gauti teises į išmokas, apskaičiuotas pagal likusią regioninės viršutinės ribos dalį, kiekvienos jo teisės į išmokas regioninė vieneto vertė, išskyrus teises į išmoką už atidėtą žemę, padidinama suma, atitinkančia referencinę sumą, padalintą iš jo turimų teisių į išmokas, nustatytų pagal šio straipsnio 4 dalį, skaičiaus.

48 ir 49 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

4.  Vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius lygus hektarų, kuriuos jis deklaruoja pagal 44 straipsnio 2 dalį pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičiui, išskyrus force majeure ar išimtinių aplinkybių atveju, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje.

60 straipsnis

Žemės naudojimas

▼M14

1.  Jei valstybė narė pasinaudoja 59 straipsnyje numatyta galimybe, ūkininkai, nukrypdami nuo 51 straipsnio b ir c punktų ir pagal šio straipsnio nuostatas, taip pat gali naudoti sklypus, deklaruotus pagal 44 straipsnio 3 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai ir bulvėms, išskyrus bulvių krakmolui gaminti skirtas bulves, už kurias pagal šio reglamento 93 straipsnį skiriama pagalba, auginti, išskyrus 51 straipsnio a punkte nurodytus augalus.

▼B

2.  Valstybė narė nustato hektarų, kurie gali būti naudojami pagal šio straipsnio 1 dalį, skaičių, ir remdamasi objektyviais kriterijais padalija hektarų, kurie buvo naudojami 1 dalyje nurodytiems produktams gaminti nacionaliniu lygiu trejų metų laikotarpiu 2000–2002 m., skaičiaus vidurkį pagal 58 straipsnio 2 dalį apibrėžtiems regionams. Hektarų skaičiaus vidurkį nacionaliniu lygiu ir hektarų skaičių regioniniu lygiu nustato Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, remdamasi valstybės narės pateiktais duomenimis.

3.  Neviršijant pagal 2 dalį atitinkamam regionui nustatytos ribos, ūkininkui leidžiama pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe:

4.  Neviršijant hektarų, kurie lieka pritaikius 3 dalį, skaičiaus, ūkininkams leidžiama gaminti 1 dalyje nurodytus produktus tam tikrame kitų hektarų, nei hektarai, kuriems taikoma 3 dalis, skaičiuje neviršijant hektarų, naudojamų 1 dalyje nurodytiems produktams gaminti, skaičiaus 2004 m. ir (arba) 2005 m., pagal kuriuos prioritetas skiriamas tiems ūkininkams, kurie šiuos produktus gamino jau 2004 m. neviršydami 2004 m. naudotų hektarų skaičiaus.

71 straipsnio taikymo atveju, 2004 m. ir 2005 m. atitinkamai pakeičiami prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus buvusiais metais ir paties taikymo metais.

5.  Siekdamos nustatyti 3 ir 4 dalyse nurodytas individualias ribas, valstybės narės atitinkamais atvejais naudoja individualius ūkininkų duomenis arba kitus ūkininko pateiktus įrodymus.

6.  Hektarų skaičius, kuriam pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis duodamas leidimas, jokiu būdu neviršija 44 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus, deklaruoto pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais.

7.  Leidimas naudojamas atitinkamame regione kartu su atitinkama teise į išmoką.

▼M17

8.  Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, iki 2007 m. lapkričio 1 d. ji taip pat gali nuspręsti tuo pačiu laikotarpiu taikyti šio straipsnio 1–7 dalis. Šio straipsnio 1–7 dalys netaikomos jokiu kitu atveju.

▼B

61 straipsnis

Pievos

Tuo atveju jei taikomas 59 straipsnis, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir neviršydamos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, taip pat gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 59 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, už hektarą, apsėtą pieva pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną ar už bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį hektarą arba už hektarus, apsėtus daugiametėmis ganyklomis pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną ar už bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį hektarą, vieneto vertes.

62 straipsnis

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

Nukrypdama nuo 47 straipsnio 2 dalies, valstybė narė gali nuspręsti, kad nuo 2005 m. visos sumos, susidarančios dėl priemokų už pieną ir papildomų išmokų, numatytų 95 ir 96 straipsniuose, ar jų dalis būtų įtraukta į bendrosios išmokos schemą nacionaliniu ar regioniniu lygiu. Atitinkamai pakeičiamos teisės į išmokas, nustatytos pagal šią pastraipą.

Šių išmokų referencinė suma yra lygi sumoms, kurios turi būti skiriamos pagal 95 ir 96 straipsnius, apskaičiuotoms remiantis individualiu referenciniu pieno kiekiu, kurį valda turėjo tų metų, kuriais visos šios išmokos ar jų dalis buvo įtrauktos į bendrosios išmokos schemą, kovo 31 dieną.

48–50 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

63 straipsnis

Reikalavimai, keliami pagal šį skirsnį nustatytoms teisėms į išmokas

1.  Tuo atveju, jei taikomas 59 straipsnis, pagal šį skirsnį nustatytos teisės į išmokas gali būti perduodamos ar jomis naudojamasi tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisės į išmokas už hektarą yra tos pačios.

2.  Tuo atveju, jei taikomas 59 straipsnis, nukrypstant nuo 53 straipsnio, kiekvienas atitinkamo regiono ūkininkas gauna teises į išmoką už atidėtą žemę.

Teisių į išmoką už atidėtą žemę skaičius nustatomas reikalavimus atitinkančios žemės plotą, kaip apibrėžta 54 straipsnio 2 dalyje, kurį ūkininkas deklaravo pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, padauginus iš atidėtos žemės normos.

Atidėtos žemės norma apskaičiuojama bazinę 10 % privalomai atidėtos žemės normą padauginus iš atitinkamo regiono žemės, už kurią referenciniu laikotarpiu skiriamos VI priede nurodytos išmokos už pasėlių plotus, ir referenciniu laikotarpiu reikalavimus atitikusios žemės, kaip apibrėžta 54 straipsnio 2 dalyje, santykio.

Teisių į išmoką už atidėtą žemę vertė lygi regioninei teisių į išmokas vertei, kaip nustatyta atitinkamai 59 straipsnio 2 dalyje arba 59 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje.

Teisių į išmokas už atidėtą žemę negauna tie ūkininkai, kurie deklaruoja mažesnį hektarų, apibrėžtų 54 straipsnio 2 dalyje, skaičių, kurio reikia 92 tonoms IX priede nustatytų grūdų užauginti, remiantis derlingumais, nustatytais pagal regionavimo planus, taikomus atitinkamame regione prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus buvusiais metais, padalintais iš šio straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodyto santykio.

3.  Nukrypdamos nuo 43 straipsnio 4 dalies ir 49 straipsnio 3 dalies, ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. laikydamosi Bendrijos teisės bendrojo principo valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad pagal šį skirsnį nustatytos teisės į išmokas būtų laipsniškai keičiamos pagal iš anksto nustatytus etapus ir objektyvius kriterijus.

▼M9

Tačiau, dėl išmokų už cukrinius runkelius, cukranendres ir cikorijas komponento įtraukimo į bendrosios išmokos schemą, valstybės narės gali iki 2006 m. balandžio 30 d. nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą išimtį.

▼M17

Dėl išmokų už vaisius, daržoves, maistines bulves ir daigynus įtraukimo į bendrosios išmokos schemą valstybės narės iki 2008 m. balandžio 1 d. gali nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.

▼M22

Atsižvelgdamos į vyno komponento įtraukimą į bendrąją išmokos schemą, valstybės narės gali iki 2009 m. balandžio 1 d. nuspręsti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, numatytą pirmoje pastraipoje.

▼B

4.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

2 skirsnis

Dalinis įgyvendinimas

64 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti 1–4 skyriuose numatytą bendrosios išmokos schemą nacionaliniu ar regioniniu lygiu šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

▼M17

2.  Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 66–69 straipsniuose numatytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.

Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 66–69 straipsnius atlikto sumažinimo procentinės dalies.

Bendra fiksuotų viršutinių ribų suma laikantis 144 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos atskaitoma iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų.

▼B

3.  Praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo valstybėse narėse arba ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai pranešimą, prie kurio prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai, apie galimus pasinaudojimo 2 ir 3 skirsniuose numatytomis galimybėmis valstybėse narėse padarinius – rinkos ir struktūros pokyčius.

65 straipsnis

Teisių į išmokas nustatymas pagal šį skirsnį

▼M17

1.  Ūkininkams paskirtinų teisių į išmokas, atlikus visus galimus sumažinimus pagal 41 straipsnį, referencinės sumos komponentas, susidarantis dėl kiekvienos tiesioginės išmokos, nurodytos 66–69 straipsniuose, sumažinamas valstybės narės nustatytina procentine dalimi neviršijant tuose straipsniuose nustatytos ribos, o 68b straipsnyje nurodytų tiesioginių išmokų atveju – per valstybių narių pagal tą straipsnį nustatytą laikotarpį.

▼B

2.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, teisėms į išmokas, nustatytoms likusiai referencinės sumos daliai, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

66 straipsnis

Išmokos už pasėlius

Išmokų už pasėlius atveju valstybės narės gali:

67 straipsnis

Išmokos už avis ir ožkas

Valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede išvardytas išmokas už avis ir ožkas.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems avis ir ožkas, neviršijant 50 % išmokų už avis ir ožkas, išvardytų VI priede, kurios turi būti skiriamos IV antraštinės dalies 11 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio.

68 straipsnis

Išmokos už galvijus

1.  Skirdamos išmokas už galvijus, valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 100 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio VI priede nurodytą skerdimo išmoką už veršelius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už veršelių skerdimą, neviršijant 100 % skerdimo išmokos už veršelius, nurodytos VI priede, kuri turi būti skiriama IV antraštinės dalies 12 skyriuje numatytomis sąlygomis, dydžio.

2.  Valstybės narės taip pat gali:

▼M4

68a straipsnis

Išmokos už apynius

Kai išmokos mokamos už apynius, valstybės narės gali išlaikyti iki 25 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio išmokas už apynių plotą ir išmokas už laikiną pūdymą, paminėtas VI priede.

Šiuo atveju, neviršydama viršutinių ribų, nustatytų vadovaujantis 64 straipsnio 2 dalimi, kiekvienais metais suinteresuota valstybė narė skiria papildomą išmoką ūkininkams ir (arba) išmoką augintojų grupėms, pripažintoms remiantis Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 7 straipsnio 3 dalimi.

Apynius auginantiems ūkininkams už kiekvieną hektarą skiriamos papildomos išmokos, tačiau neviršijant 25 % visų VI priede nurodytų išmokų už hektarą, skiriamų laikantis IV antraštinės dalies 10d skyriuje nurodytų sąlygų.

Pripažintoms augintojų grupėms išmokos skiriamos finansuoti veiklą, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 7 straipsnio 1 dalies a-d punktuose.

▼M17

68b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves

1.  Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaikyti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento tam tikriems pomidorams, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal Reglamente (EB) Nr. 2201/96 nustatytą pagalbos schemą.

Šiuo atveju nepažeidžiant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems tokius pomidorus IV antraštinės dalies 10g skyriuje nurodytomis sąlygomis.

2.  Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti išlaikyti:

Šiuo atveju nepažeidžiant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka suteikiama ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis toliau nurodytus vaisius ir daržoves, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 nustatytas pagalbos schemas, kaip nustato atitinkama valstybė narė, IV antraštinės dalies 10g skyriuje nustatytomis sąlygomis:

3.  1 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas pomidorams bus šis:

4.  2 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras, bus šis:

▼B

69 straipsnis

Savanoriškas konkrečių ūkininkavimo metodų įgyvendinimas ir kokybiškos produkcijos gamyba

Valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 10 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio kiekvieną VI priede nurodytą sektorių. Pasėlių, galvijų ir avių bei ožkų sektoriuose į šį išlaikymą atsižvelgiama siekiant taikyti didžiausius atitinkamai 66, 67 ir 68 straipsniuose nustatytus procentinius dydžius.

Šiuo atveju ir neviršijant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė to sektoriaus ar sektorių, kuriuose galioja toks išlaikymas, ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar jos gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybei ir jų prekybai gerinti, laikantis sąlygų, kurias turės nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3 skirsnis

Savanoriški neskyrimai

70 straipsnis

Savanoriškas kai kurių tiesioginių išmokų neskyrimas

1.  Ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali į bendrosios išmokos schemą neįtraukti:

▼M12

2.  Valstybės narės gali skirti 1 dalyje nurodytas tiesiogines išmokas neviršydamos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytų viršutinių ribų ir laikydamosi sąlygų, nustatytų IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose.

▼B

Bendra nustatytų viršutinių ribų suma atimama iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4 skirsnis

Savanoriškas perėjimas

71 straipsnis

Savanoriškas pereinamasis laikotarpis

1.  Kai tai pateisina konkrečios agrarinės sąlygos, ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. valstybė narė gali nuspręsti pradėti taikyti bendrosios išmokos schemą pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d. arba 2006 m. gruodžio 31 d.

Tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė nusprendžia taikyti bendrosios išmokos schemą dar nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ji priima sprendimą ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais bus taikoma bendrosios išmokos schema, rugpjūčio 1 dienos.

▼M4

Pirmoje pastraipoje paminėtas apyniams taikomas pereinamasis laikotarpis baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d. Pirmoje pastraipoje paminėtas pereinamasis laikotarpis netaikomas medvilnei, alyvuogių aliejui ir stalo alyvuogėms bei tabakui.

▼M12

2.  Nepažeisdama šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies, pereinamuoju laikotarpiu atitinkama valstybė narė taiko VI priede nurodytas tiesiogines išmokas laikydamasi sąlygų, nustatytų IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose, ir neviršydama biudžeto viršutinių ribų, atitinkančių 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos šių tiesioginių išmokų komponentą, nustatytą 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

▼B

Išmokos už sausuosius pašarus atveju, valstybės narės teikia pagalbą neviršydamos pirmiau minėtų biudžeto ribų ir laikydamosi sąlygų, kurios turi būti nustatytos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Bendrosios išmokos schema taikoma nuo kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, kuriais pasibaigia pereinamasis laikotarpis, sausio 1 dienos.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė priima 58 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnyje nurodytus sprendimus iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. arba kitu atveju – 2006 m. rugpjūčio 1 d. pagal galutinį terminą, nustatytą pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.  Jei dėl šio pereinamojo laikotarpio taikymo atsiranda didelių konkurencijos Bendrijos rinkoje iškraipymų, Komisija, laikydamasi 144 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.

▼M3

6 SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

71a straipsnis

1.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skyriuje numatyta kitaip, naujosioms valstybėms narėms taikomos šios antraštinės dalies nuostatos.

33, 34, 37, 38, 39 straipsniai, 40 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys, 41, 42, 43, 47–50, 53 ir 58–63 straipsniai netaikomi.

2.  Bet kuri naujoji valstybė narė, taikanti bendrosios išmokos už plotą schemą, 64 straipsnio 1 dalyje ir 71 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima iki metų, einančių iki tų metų, kuriais ji pirmą kartą taikys bendrosios išmokos schemą, rugpjūčio 1 d.

▼M9

3.  Bet kuri naujoji valstybė narė, taikanti vienkartinės išmokos už plotą schemą, gali nustatyti, kad papildomai greta 44 straipsnio 2 dalyje numatytų atitikimo reikalavimams sąlygų, „reikalavimus atitinkantis hektaras“ reiškia bet kokį valdos žemės ūkio naudmenų plotą, kuris 2003 m. birželio 30 d. buvo geros, žemės ūkiui tinkamos būklės, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo metu buvo naudojamas gamybai, ar ne.

Bet kuri naujoji valstybė narė, taikanti vienkartinės išmokos už plotą schemą, taip pat gali nustatyti, kad minimalus reikalavimus atitinkantis valdos plotas, kuriam nustatoma teisė į išmoką ir kuriam skiriamos išmokos, yra minimalus reikalavimus atitinkantis valdos plotas, nustatytas pagal 143b straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.

▼M3

71b straipsnis

Paramos paraiška

1.  Ūkininkai kreipiasi dėl paramos pagal bendrosios išmokos schemą iki datos, kurią turi nustatyti naujosios valstybės narės, tačiau ne vėliau kaip iki gegužės 15 dienos.

2.  Išskyrus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje, ūkininkams neskiriamos jokios teisės į išmokas, jei jie nesikreipia dėl bendrosios išmokos schemos iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų gegužės 15 dienos.

3.  Sumos, atitinkančios nepaskirstytas teises į išmokas, grąžinamos į 71d straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą ir gali būti perskirstomos.

▼M9

71c straipsnis

Viršutinė riba

Naujųjų valstybių narių nacionalinės viršutinės ribos yra išvardytos VIIIa priede. Išskyrus sausus pašarus, cukraus ir cikorijų komponentus, viršutinės ribos apskaičiuojamos atsižvelgiant į 143a straipsnyje numatytą padidėjimų grafiką, todėl jų nereikia sumažinti.

▼M13

Bulgarijos ir Rumunijos atveju 143a straipsnyje numatytas padidinimų grafikas taikomas cukrui ir cikorijai.

▼M9

41 straipsnio 1a dalis taikoma mutatis mutandis.

▼M22

Kai tai vynas, Komisija, atsižvelgdama į naujausius valstybių narių jai pateiktus duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 479 9 straipsnį ir 102 straipsnio 6 dalį, pagal šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą patikslina šio reglamento VIIIa priede nustatytas nacionalines viršutines ribas. Iki metų, einančių prieš tuos metus, kuriais tikslinamos nacionalinės viršutinės ribos, gruodžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie teisių į išmokas vertės regioninį vidurkį, nurodytą šio reglamento VII priedo N punkte.

▼M3

71d straipsnis

Nacionalinis rezervas

▼M9

1.  Kiekviena naujoji valstybė narė pereina prie nacionalinės viršutinės ribos linijinio procentinio dydžio sumažinimo, kad būtų sudarytas nacionalinis rezervas. Šis sumažinimas nebus didesnis nei 3 %, nepažeidžiant 71b straipsnio 3 dalies taikymo. Tačiau jis gali viršyti 3 %, jei didesnis sumažinimas yra reikalingas šio straipsnio 3 dalies taikymui.

▼M3

2.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, naudoja nacionalinį rezervą teisėms į išmokas, skirtoms ūkininkams, atsidūrusiems specialioje padėtyje, kurią turi apibrėžti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nustatyti tvarka, paskirstyti.

3.  Pirmais bendrosios išmokos schemos taikymo metais naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą teisėms į išmokas, skirtoms konkrečiuose sektoriuose dirbantiems ūkininkams, atsidūrusiems specialioje padėtyje dėl perėjimo prie bendrosios išmokos schemos, paskirstyti. Tokios teisės į išmokas paskirstomos pagal taisykles, kurias turi nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4.  Taikant 2 ir 3 dalis, naujosios valstybės narės gali padidinti teisių į išmokas vieneto vertę, neviršydamos 5000 EUR, ir (arba) ūkininkams paskirtų teisių į išmokas skaičių.

5.  Valstybės narės pereina prie linininio teisių į išmokas sumažinimo, jei 2 ir 3 dalyse paminėtiems atvejams jų nacionalinio rezervo nepakanka.

▼M14

6.  Išskyrus perdavimo faktinio ar numanomo paveldėjimo keliu ir susijungimo bei padalijimo atvejus, ir nukrypstant nuo 46 straipsnio, teisės į išmokas, nustatytos naudojant nacionalinį rezervą, neperduodamos penkerių metų laikotarpiu nuo jų paskyrimo. Susijungimo ar padalijimo atveju naują (-as) valdą (-as) valdantiems ūkininkams ir toliau leidžiama naudotis pirminėmis teisėmis į išmokas iš nacionalinio rezervo per likusią penkerių metų laikotarpio dalį.

▼M3

Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, teisė į išmokas, kuria nebuvo pasinaudota kiekvienais penkerių metų laikotarpio metais, nedelsiant grąžinama į nacionalinį rezervą.

▼M9

7.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodas sąlygas ūkininkams bei vengdamos rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą referencinėms sumoms, skirtoms ūkininkams tose vietovėse, kuriose vykdomos pertvarkymo ir (arba) modernizavimo programos, susijusios su viena ar kita valstybės intervencijos forma siekiant išvengti žemės apleidimo ir (arba) kompensuoti ūkininkams tose vietovėse už konkrečias nepalankias sąlygas, nustatyti.

▼M3

71e straipsnis

71c straipsnyje nurodytos viršutinės ribos regioninis paskirstymas

1.  Naujosios valstybės narės taiko bendrosios išmokos schemą regioniniu lygiu.

2.  Naujosios valstybės narės apibrėžia regionus remdamosi objektyviais kriterijais.

Naujosios valstybės narės, kuriose yra mažiau nei trys milijonai pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų, gali būti laikomos vienu regionu.

▼M9

Tačiau naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotą schemą, gali būti laikomos vienu regionu.

▼M3

3.  Kiekviena naujoji valstybė narė padalija regionams 71c straipsnyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą, sumažintą pagal 71d straipsnį, remdamosi objektyviais kriterijais.

71f straipsnis

Bendrosios išmokos schemos regionavimas

1.  Visi ūkininkai, kurių ūkiai yra konkrečiame regione, gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama pagal 71e straipsnį nustatytą regioninę viršutinę ribą padalijant iš regioniniu lygiu nustatyto pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, skaičiaus.

2.  Vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius lygus hektarų, kuriuos jis deklaruoja pagal 44 straipsnio 2 dalį pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičiui, išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 40 straipsnio 4 dalyje.

3.  Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei nenumatyta kitaip.

▼M17 —————

▼M19

71h straipsnis

Pievos

Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir neviršydamos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, taip pat gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 71f straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, už hektarą, apsėtą pieva, kaip nustatyta 2006 m. birželio 30 d., ar už bet kurį kitą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantį hektarą arba už hektarus, apsėtus daugiametėmis ganyklomis, kaip nustatyta 2006 m. birželio 30 d., ar už bet kurį kitą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantį hektarą vieneto vertes.

Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai identifikavimo data yra 2008 m. sausio 1 d.

▼M3

71i straipsnis

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

Nuo 2007 m. sumos, susidarančios dėl 95 ir 96 straipsniuose numatytų priemokų už pieną ir papildomų išmokų, kurios turi būti mokamos 2007 m., įtraukiamos į bendrosios išmokos schemą.

Tačiau naujosios valstybė narė gali nuspręsti, kad visos sumos, susidarančios dėl priemokų už pieną ir papildomų išmokų, numatytų 95 ir 96 straipsniuose, ar jų dalis būtų įtraukta į bendrosios išmokos schemą nuo 1995 m. Atitinkamai pakeičiamos teisės į išmokas, nustatytos pagal šią pastraipą.

Teisių į šias išmokas nustatymui naudojama suma yra lygi sumoms, kurios turi būti skiriamos pagal 95 ir 96 straipsnius, apskaičiuotoms remiantis individualiu referenciniu pieno kiekiu, kurį valda turėjo tų metų, kuriais visos šios išmokos ar jų dalis buvo įtrauktos į bendrosios išmokos schemą, kovo 31 dieną.

Nukrypstant nuo 71a straipsnio 1 dalies, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

71j straipsnis

Teisės į išmokas už atidėtą žemę

1.  Dalį savo teisių iš išmokas ūkininkai gauna teisių iš išmokas už atidėtą žemę forma.

2.  Teisių į išmokas už atidėtą žemę skaičius nustatomas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais ūkininko deklaruotą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės plotą, kaip apibrėžta 54 straipsnio 2 dalyje, padauginus iš atidėtos žemės normos.

Atidėtos žemės norma apskaičiuojama 10 % privalomo žemės atidėjimo bazinę normą padauginus iš regioninio bazinio ploto arba plotų, nurodytų 101 straipsnio trečioje pastraipoje, ir pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės santykio atitinkamame regione.

3.  Teisių į atidėtą žemę vertė yra teisių į išmokas regioninė vertė, nustatyta 71f straipsnio 1 dalyje.

4.  1–3 dalys netaikomos ūkininkams, kurie deklaruoja mažesnį hektarų, nei apibrėžta 54 straipsnio 2 dalyje, skaičių, kurio reikia tokiam tonų skaičiui, kuris yra lygus IX priede nustatytoms 92 tonoms grūdų, pagaminti remiantis IXb priede nurodytu ir naujajai valstybei narei, kurioje yra atitinkama valda, taikytinu referenciniu derlingumu, padalintu iš 2 dalies antroje pastraipoje paminėto santykio.

71k straipsnis

Teisių į išmokas sąlygos

1.  Nukrypstant nuo 46 straipsnio 1 dalies, pagal šį skyrių nustatytos teisės į išmokas gali būti perduodamos tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisės į išmokas už hektarą yra tos pačios.

2.  Vėliausiai iki metų, einančių iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų, rugpjūčio 1 d. ir laikydamosi Bendrijos teisės bendrojo principo naujosios valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad pagal šį skyrių nustatytos teisės į išmokas būtų laipsniškai keičiamos pagal iš anksto nustatytus etapus ir objektyvius kriterijus.

▼M17

Tačiau dėl išmokų už vaisius ir daržoves komponento įtraukimo į bendrosios išmokos schemą naujosios valstybės narės iki 2008 m. balandžio 1 d. arba iki metų, einančių prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus, rugpjūčio 1 d., gali nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.

▼M3

71l straipsnis

Neprivalomas įgyvendinimas

1.  5 skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniai naujosioms valstybėms narėms taikomi šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Tačiau 4 skirsnis netaikomas toms naujosioms valstybėms narėms, kurios taiko 143b straipsnyje nurodytą bendrosios išmokos už plotą schemą.

2.  Visos 5 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose daromos nuorodos į 41 straipsnį, visų pirma nacionalinių viršutinių ribų atžvilgiu, laikomos nuorodomis į 71c straipsnį.

3.  64 straipsnio 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje numatomos šiame skyriuje nustatytos galimybės.

▼M9

71m straipsnis

Ūkininkai, neturintys reikalavimus atitinkančių hektarų

Nukrypstant nuo 36 straipsnio ir 44 straipsnio 2 dalies, ūkininkui, kuriam buvo suteiktos 47 straipsnyje nurodytos išmokos arba kuris vykdo veiklą 47 straipsnyje nurodytame sektoriuje ir pagal 71d straipsnį gauna teises į išmokas, bet kuris neturi reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais, valstybė narė leidžia nukrypti nuo įsipareigojimo pateikti pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jeigu jis toliau vykdo ne mažiau nei 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos prieš pereinant į bendrosios išmokos schemą, išreikštos gyvulių vienetais (GV).

Perleidžiant teises į išmokas, teisių perėmėjas gali pasinaudoti šia išimtimi tik tada, jei perleidžiamos visos teisės į išmokas, kurioms taikoma ši išimtis.

▼M14

Tačiau Maltai netaikoma antra pastraipa, o pirmoje pastraipoje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma netaikant sąlygos, kad ūkininkas toliau vykdo ne mažiau nei 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos prieš pereinant į bendrosios išmokos schemą, išreikštos gyvulių vienetais.

▼B

IV DALIS

KITOS PAGALBOS SCHEMOS

1 SKYRIUS

SPECIALI PRIEMOKA UŽ KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBĘ

72 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems kietuosius kviečius, klasifikuojamus pagal KN kodą 1001 10 00, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

73 straipsnis

Suma ir reikalavimų atitikimas

1.  Už hektarą mokama 40 eurų pagalba.

2.  Išmokos skiriamos atsižvelgiant į veislių, kurios auginimo zonoje pripažįstamos aukštos kokybės veislėmis, tinkančiomis manų kruopoms ir makaronams gaminti, sertifikuotos sėklos tam tikrų kiekių naudojimą.

74 straipsnis

Plotai

▼A2

1.  Pagalba skiriama pagal nacionalinius bazinius plotus tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede.

Bazinis plotas yra toks:

▼B

2.  Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą į subbazinius plotus.

75 straipsnis

Ploto viršijimas

1.  Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija bazinį plotą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

2.  Kai valstybė narė savo bazinį plotą skirsto į subbazinius plotus, 1 dalyje nurodytas sumažinimas taikomas tik ūkininkams subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Sumažinama, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

2 SKYRIUS

PRIEMOKA UŽ BALTYMINGUS AUGALUS

76 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems baltymingus augalus, pagal šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

Baltymingiems augalams priskiriami:

77 straipsnis

Suma ir reikalavimų atitikimas

Už baltymingų augalų, nuimtų pasibaigus pieninės brandos etapui, hektarą mokama 55,57 eurų pagalba.

Vis dėlto, augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų, juose nepasiekiamas pieninės brandos etapas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui.

78 straipsnis

Plotas

▼A2

1.  Nustatomas maksimalus garantuojamas 1 648 000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.

▼B

2.  Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija maksimalų garantuojamą plotą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

3 SKYRIUS

SPECIALI IŠMOKA UŽ RYŽIUS

79 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems ryžius, klasifikuojamus pagal KN kodą 1006 10, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

80 straipsnis

Suma ir reikalavimų atitikimas

1.  Pagalba skiriama už ryžiais apsėtos žemės, kurioje augalai išlaikomi bent jau iki žydėjimo įprastomis vegetacinėmis sąlygomis pradžios, hektarą.

Vis dėlto, augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų, juose nepasiekiamas žydėjimo etapas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui.

▼A2

2.  Nustatoma tokia pagalba pagal derlingumą valstybėse narėse:

81 straipsnis

Plotai

Kiekvienai gaminančiai valstybei narei nustatomas nacionalinis bazinis plotas. Tačiau Prancūzijai nustatomi du baziniai plotai. Baziniai plotai yra tokie:

Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą į subbazinius plotus.

▼B

82 straipsnis

Plotų viršijimas

1.  Kai valstybėje narėje ryžiais apsėtas plotas konkrečiais metais viršija 81 straipsnyje nurodytą bazinį plotą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

2.  Kai valstybė narė savo bazinį plotą ar plotus skirsto į subbazinius plotus, 1 dalyje nurodytas sumažinimas taikomas tik ūkininkams subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Sumažinama, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

4 SKYRIUS

IŠMOKA UŽ RIEŠUTŲ PLOTĄ

83 straipsnis

Bendrijos pagalba

1.  Bendrijos pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems riešutus, pagal šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

Riešutams priskiriami:

2.  Valstybės narės gali diferencijuoti pagalbą pagal produktų paskirtį arba padidindamos ar sumažindamos nacionalinius garantuojamus plotus (toliau – NGP), nustatytus 84 straipsnio 3 dalyje. Vis dėlto, kiekvienoje valstybėje narėje bendra konkrečiais metais skirtos pagalbos suma neviršija 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos.

▼A2

84 straipsnis

Plotai

1.  Valstybė narė skiria Bendrijos pagalbą neviršydama viršutinės ribos, apskaičiuotos jos NGP hektarų skaičių, nustatytą 3 dalyje, padauginus iš 120,75 EUR vidurkio.

2.  Nustatomas 829 229 ha maksimalus garantuojamas plotas.

3.  2 dalyje minimas maksimalus garantuojamas plotas padalinamas į šiuos NGP:

4.  Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, pirmiausia regioniniu lygiu arba pagal produkciją, gali padalinti savo NGP į subplotus.

▼B

85 straipsnis

Subbazinų plotų viršijimas

Jei valstybei narei padalinus savo NGP į subbazinius plotus, viršijamas vienas ar keli subbaziniai plotai, vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma Bendrijos pagalbos, tais metais proporcingai mažinamas subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Sumažinama, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

86 straipsnis

Reikalavimų atitikimo sąlygos

1.  Bendrijos pagalbos mokėjimas priklauso pirmiausia nuo mažiausio barelio dydžio ir medžių tankumo.

2.  Į modernizavimo planus, kaip apibrėžta 1972 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1035/72 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo ( 30 ) 14 straipsnio b punkte, įtraukti ploti atitinka pagalbos pagal šią schemą skyrimo reikalavimus nuo kitų metų po modernizavimo plano įgyvendinimo sausio 1 dienos.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad Bendrijos pagalbos skyrimas priklausytų nuo ūkininkų narystės gamintojų organizacijose, pripažintose pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11 ar 14 straipsnius.

4.  Jei taikomos 3 dalies nuostatos, valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodyta pagalba būtų mokama gamintojų organizacijai jos narių vardu. Gamintojų organizacijai skirta pagalbos suma sumokama jos nariams. Vis dėlto, valstybės narės gamintojų organizacijai, kaip kompensaciją už jos nariams suteiktas paslaugas, gali leisti iš Bendrijos pagalbos sumos išskaityti ne daugiau kaip 2 %.

87 straipsnis

Nacionalinė pagalba

1.  Be Bendrijos pagalbos valstybės narės gali skirti 120,75 eurų už hektarą per metus neviršijančią nacionalinę pagalbą.

2.  Nacionalinė pagalba gali būti mokama tik už plotus, už kuriuos skiriama Bendrijos pagalba.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad nacionalinės pagalbos skyrimas priklausytų nuo ūkininkų narystės gamintojų organizacijose, pripažintose pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11 ar 14 straipsnius.

5 SKYRIUS

PAGALBA UŽ ENERGETINIUS AUGALUS

88 straipsnis

Pagalba

Už energetiniais augalais apsėtus plotus, naudojamus šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis, per metus mokama 45 eurų už hektarą pagalba.

Energetiniai augalai – tai augalai, tiekiami iš esmės šiems energetiniams produktams gaminti:

▼M14

143a ir 143c straipsniai netaikomi pagalbai už energetinius augalus tokios sudėties Bendrijoje, kokia ji yra 2007 m. sausio 1 d..

▼B

89 straipsnis

Plotai

▼M14

1.  Nustatomas maksimalus garantuojamas 2 000 000 ha plotas, už kurį gali būti teikiama pagalba.

▼B

2.  Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija maksimalų garantuojamą plotą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.

▼M3

90 straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

▼M9

Pagalba teikiama tik už tuos plotus, dėl kuriuose auginamos produkcijos yra sudaryta ūkininko ir perdirbimo įmonės sutartis arba ūkininko ir surinkėjo sutartis, išskyrus atvejus, kai perdirbimu valdoje užsiima pats ūkininkas.

▼M3

Plotai, kuriems taikoma energetinių augalų schema, negali būti laikomi atidėtais vykdant žemės atidėjimo reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 54 straipsnio 2 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 71j straipsnyje ir 107 straipsnio 1 dalyje.

▼M14

90a straipsnis

Nacionalinė pagalba

Valstybėms narėms leidžiama teikti nacionalinę pagalbą, kurios dydis neviršija 50 % sąnaudų, susijusių su augalų įveisimu plotuose, dėl kurių buvo pateikta paraiška pagalbai už energetinius augalus gauti.

▼B

91 straipsnis

Energetinių augalų sąrašo peržiūra

Produktai gali būti įrašomi ar išbraukiami iš 88 straipsnio 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

92 straipsnis

Energetinių augalų schemos peržiūra

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai pranešimą apie šios schemos taikymą prireikus pridėdama pasiūlymus, kuriuose atsižvelgiama į ES biokuro iniciatyvos įgyvendinimą.

6 SKYRIUS

PAGALBA UŽ KRAKMOLO GAMYBAI SKIRTAS BULVES

93 straipsnis

Pagalba

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems bulvių krakmolo gamybai skirtas bulves. Išmokos suma skiriama už bulvių, kurių reikia vienai tonai krakmolo pagaminti, kiekį. Nustatoma:

Ji tikslinama pagal bulvėse esantį krakmolo kiekį.

▼M3

94 straipsnis

Sąlygos

Pagalba mokama tik už bulvių kiekį, dėl kurio užauginimo sudaroma bulvių augintojo ir krakmolo gamintojo sutartis, neviršijant tokiai įmonei skirtos kvotos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1868/91 2 straipsnio 2 arba 4 dalyje.

▼B

7 SKYRIUS

PRIEMOKA UŽ PIENĄ IR PAPILDOMA IŠMOKA

95 straipsnis

Priemoka už pieną

1.  Nuo 2004 m. iki 2007 m. pieno gamintojai turi teisę gauti priemoką už pieną. Ji skiriama valdai kalendoriniams metams už joje esančios reikalavimus atitinkančios individualios referencinės kvotos toną.

2.  Nepažeidžiant 3 dalies ir dėl 4 dalies taikymo atsirandančių sumažinimų, individuali referencinė atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d. valdoje esanti pieno kvota, išreikšta tonomis, padauginama iš:

70 straipsnio taikymo atveju – sekantiems kalendoriniams metams.

▼

Lenkijai ir Slovėnijai 2004 metais mokamos priemokos už toną pieno suma dauginama iš laikinojo individualaus referencinio 2004 m. gegužės 1 d. valdoje turimo kiekio.

▼B

3.  Individualios referencinės kvotos, kurios atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d. laikinai perduodamos pagal 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje ( 32 ) 6 straipsnį arba 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje ( 33 ) 16 straipsnį, laikomos esančios perėmėjo valdoje tais kalendoriniais metais.

4.  Taikydama 2 dalį, kai kalendorinių metų kovo 31 d. visų individualių referencinių kvotų suma valstybėje narėje viršija atitinkamą bendrą tos valstybės narės kvotų sumą, nustatytą Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 I priede 1999/2000 m. 12 mėnesių laikotarpiui, atitinkama valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, imasi reikiamų priemonių reikalavimus jos teritorijoje atitinkančių individualių referencinių kvotų bendrai sumai atitinkamai sumažinti.

▼M5

Tačiau Vokietijai ir Austrijai pagal referencinius kiekius 1999–2000 m. 12 mėnesių laikotarpiui nustatyta viršutinė riba atitinkamai yra 27 863 827,288 ir 2 750 389,712 tonų.

▼

Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai pirmoje pastraipoje nurodytas bendrasis kiekis išdėstytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 ( 34 ) I priedo f lentelėje..

Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai pirmoje pastraipoje nurodytas 12 mėnesių laikotarpis yra 2004–2005 m.

▼A2

Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas bendrasis kiekis yra išdėstytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 I priedo f lentelėje ir peržiūrimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 6 straipsnio 1 dalies šeštąją pastraipą.

Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas 12 mėnesių laikotarpis yra 2006/2007 m.

▼B

96 straipsnis

Papildomos išmokos

1.  Nuo 2004 m. iki 2007 m. valstybės narės kasmet savo teritorijoje gamintojams moka papildomas išmokas, sudarančias bendrą metinę sumą, nustatytą 2 dalyje. Šios išmokos mokamos remiantis objektyviais kriterijais ir užtikrinant vienodas sąlygas ūkininkams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymo. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimais.

Priedas prie priemokos skiriamas tik kaip papildoma suma prie 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemokos.

▼

2.  Papildomos išmokos: bendros sumos, išreikštos milijonais eurų:

Naujosiose valstybėse narėse bendros sumos taikomos, laikantis didinimo tvarkaraščio, kaip išdėstyta 143a straipsnyje.

▼B

97 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje taikomas Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnyje nustatytas „gamintojo“ apibrėžimas.

8 SKYRIUS

SPECIALI REGIONINĖ PAGALBA UŽ PASĖLIUS

98 straipsnis

Pagalba

70 straipsnio taikymo atveju, Suomijoje ir Švedijoje, į šiaurę nuo 62-osios lygiagretės, bei kai kuriose gretimose teritorijose, kurias veikia panašios klimato sąlygos, dėl kurių ypač sunku vykdyti žemės ūkio veiklą, javus, aliejinių augalų sėklą, linų sėmenis ir pluoštinius linus bei kanapes auginantiems ūkininkams skiriama speciali pagalba – 24 eurai už toną, kurie dauginami iš derlingumo, nustatyto atitinkamo regiono regionavimo plane, neviršijant Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, ir atitinkanti 41 straipsnyje nurodytos šios pagalbos viršutinės ribos komponentą.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

9 SKYRIUS

PAGALBA UŽ SĖKLĄ

99 straipsnis

Pagalba

1.  70 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės kasmet skiria XI priede nustatytą pagalbą už vienos ar kelių XI priede išvardytų rūšių elitinės sėklos ar sertifikuotos sėklos auginimą.

2.  Tais atvejais, kai sertifikuoti tinkamas plotas, už kurį prašoma pagalbos už sėklą, naudojamas prašant pagalbos pagal bendrosios išmokos schemą, pagalbos už sėklą suma, išskyrus XI priedo 1 ir 2 punktuose nurodytas rūšis, sumažinama pagal bendrosios išmokos schemą numatytos pagalbos, kuri turi būti skiriama konkrečiais metais už atitinkamą plotą, suma, tačiau dėl šios operacijos suma negali būti mažesnė už nulį.

▼M3

3.  Prašomos pagalbos suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios 41 straipsnyje minėtą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį pagalbos už atitinkamų rūšių sėklą komponentą. Tačiau naujosioms valstybėms narėms ši viršutinė riba atitinka XIa priede nurodytas sumas.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinam vienam ūkininkui skiriama pagalba.

▼B

4.  Cannabis sativa L. veislės, už kurias mokama šiame straipsnyje numatyta pagalba, nustatomos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10 SKYRIUS

IŠMOKA UŽ PASĖLIŲ PLOTĄ

100 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai

1.  66 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės šiame skyriuje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, pasėlius auginantiems ūkininkams skiria atitinkamos valstybės narės pagal tą straipsnį pasirinktą pagalbą.

2.  Šiame skyriuje:

3.  Valstybės narės, kuriose kukurūzai nėra tradicinė kultūra, gali už silosui auginamą žolę tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos pasėliams, mokėti išmokas už pasėlių plotą.

101 straipsnis

Baziniai plotai

Išmoka už plotą nustatoma už hektarą ir diferencijuojama pagal regionus.

Išmoka už plotą mokama už pasėliais apsėtą arba pagal šio reglamento 107 straipsnį atidėtą plotą, kuris neviršija Komisijos reglamento (EB) Nr. 2316/1999 ( 35 ) VI priede nustatyto regioninio bazinio ploto ar plotų bendro hektarų skaičiaus, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1017/94 taikymą.

▼M3

Tačiau regioninį bazinį plotą arba plotus naujosiose valstybėse narėse nustato Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir neviršydama XIb priede išvardytų nacionalinių bazinių plotų.

▼B

Atitinkamos valstybės narės pasirinkimu, regionas – tai valstybė narė ar valstybės narės regionas. Šio reglamento 66 straipsnio taikymo atveju, Reglamento (EB) Nr. 2316/1999 VI priede nustatytas plotas ar plotai sumažinami hektarų skaičiumi, atitinkančiu teises į išmokas už atidėtą žemę, nustatytas atitinkamame regione pagal šio reglamento 53 straipsnį ir 63 straipsnio 2 dalį.

102 straipsnis

Bazinių plotų ir viršutinės ribos viršijimas

1.  Kai plotų, už kuriuos prašoma išmokos pagal pasėlių schemą, įskaitant, 71 straipsnio taikymo atveju, pagal tą schemą atidėtą žemę, suma viršija bazinį plotą, tokiame regione tais pačiais prekybos metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis visas šiame skyriuje numatytus reikalavimus atitinkantis plotas.

2.  Prašomų išmokų suma neturi viršyti Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos. Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

3.  71 straipsnio taikymo atveju, apskaičiuojant plotus, už kuriuos prašoma išmokos, taip pat atsižvelgiama į plotus, už kuriuose neprašoma šiame skyriuje numatytos išmokos, tačiau kurie naudojami pateisinti 12 skyriuje numatytos pagalbos paraiškas.

4.  Jei valstybė narė numato, kad už silosui auginamą žolę gali būti skiriama išmoka už pasėlių plotą, nustatomas atskiras bazinis plotas. Jei konkrečiais prekybos metais nesusidaro bazinis pasėlių ar silosui auginamos žolės plotas, hektarų likutis priskiriamas tų pačių prekybos metų atitinkamam baziniam plotui.

5.  Jei valstybė narė pasirinko nustatyti vieną ar kelis nacionalinius bazinius plotus, kiekvieną bazinį plotą ji gali skirstyti į subbazinius plotus, remdamasi objektyviais kriterijais, kuriuos turi nustatyti pati valstybė narė.

Šioje pastraipoje „Secano“ ir „Regadío“ baziniai plotai laikomi nacionaliniais baziniais plotais.

Viršijus nacionalinį bazinį plotą, atitinkama valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, visas pagal 1 dalį taikomas priemones ar jų dalį gali vykdyti subbaziniuose plotuose, kuriuose buvo pastebėtas viršijimas.

Valstybės narės, nusprendusios taikyti šioje pastraipoje numatytas galimybes, iki rugsėjo 15 d. praneša ūkininkams ir Komisijai apie jų pasirinkimus ir išsamias naudojimosi jais taisykles.

103 straipsnis

Regionavimo planas

Taikomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 3 straipsnį parengtas valstybių narių regionavimo planas.

▼M3

Kitu atveju bet kuriai naujajai valstybei narei, kuri 2004 m. taiko 143b straipsnyje nurodytą bendrosios išmokos už plotą schemą, remiantis objektyviais kriterijais ir ne vėliau kaip paskutiniųjų bendrosios išmokos už plotą schemos taikymo metų rugpjūčio 1 d. nustatomas regionavimo planas. Tai atlikus, bendri regioniniai baziniai plotai ir apskaičiuotas vidutinis referencinis derlingumas regionuose turi atitikti XIb priede išvardytų nacionalinio bazinio ploto ir referencinio derlingumo ribas. ►A2  Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai ši pastraipa taikoma su sąlyga, kad vienkartinės išmokos už plotus schema būtų taikoma 2007 m. ir kad būtų pasirinkta taikyti 66 straipsnį. ◄

▼B

Komisijos prašymu ar pačios valstybės narės iniciatyva, remiantis objektyviais kriterijais, regionavimo planas gali būti valstybės narės tikslinamas.

104 straipsnis

Bazinė suma

1.  Išmoka už plotą apskaičiuojama bazinę už toną mokamą sumą padauginant iš vidutinio grūdų derlingumo, nustatyto atitinkamo regiono regionavimo plane.

2.  Atliekant 1 dalyje nurodytą apskaičiavimą remiamasi vidutiniu javų derlingumu. Vis dėlto, kai kukurūzai yra atskiriami, „kukurūzų“ derlingumas naudojamas kukurūzams, o „javų, išskyrus kukurūzus“ derlingumas – javams, aliejinių augalų sėklai, linų sėmenims ir pluoštiniams linams bei kanapėms.

3.  Nuo 2005/2006 m. nustatoma 63 eurų už toną bazinė suma, mokama už pasėlius, o 71 straipsnio taikymo atveju – už atidėtą žemę.

▼M3

105 straipsnis

Priemoka už kietuosius kviečius

▼A2

1.  Priedas prie išmokos už plotą, sudarantis:

mokama už kietaisiais kviečiais apsėtą plotą tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede, neviršijant šių dydžių:

▼M3

2.  Jei bendras plotas, už kurį prašoma priedo prie išmokos už plotą, prekybos metais yra didesnis už 1 dalyje nurodytą dydį, atitinkamai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį gali būti mokamas priedas.

Tačiau laikydamosi 1 dalyje kiekvienai valstybei narei nustatytų dydžių, valstybės narės gali išskirstyti toje dalyje nurodytus plotus X priede apibrėžtoms gamybos zonoms arba Bendrijos tokios sudėties, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., valstybėms narėms, o prireikus regionavimo plane nurodytiems gamybos regionams pagal kietųjų kviečių gamybos apimtis 1993–1997 metais. Kai tai padaroma ir tuo atveju, jei bendras regiono plotas, už kurį prašoma priedo prie išmokos už plotą, prekybos metais yra didesnis už atitinkamą regionui nustatytą dydį, proporcingai sumažinamas vienam to gamybos regiono ūkininkui tenkantis plotas, už kurį gali būti mokamas priedas. Sumažinama tada, kai atitinkamoje valstybėje narėje regionų plotai, kurių dydis nesiekia tiems regionams nustatytų ribų, išskirstomi regionams, kuriuose tos ribos yra viršijamos.

3.  Regionuose, kur kietųjų kviečių auginimas yra sėkmingai įsitvirtinęs, išskyrus X priede išvardytus regionus, suteikiama speciali 46 EUR už hektarą 2005/2006 prekybos metais pagalba, neviršijant tokio hektarų skaičiaus:

▼B

106 straipsnis

Linai ir kanapės

Priklausomai nuo aplinkybių išmoka už pluoštinių linų ir kanapių plotą mokama tik tada, kai sudaroma sutartis ar prisiimamas įsipareigojimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje.

Išmoka už pluoštinių kanapių plotą taip pat mokama 52 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

107 straipsnis

Atidėta žemė

1.  71 straipsnio taikymo atveju, išmokos už plotą prašantys ūkininkai įsipareigoja atidėti dalį savo valdos žemės nuo gamybos ir už šį įsipareigojimą gauna kompensaciją.

2.  Žemės atidėjimo įpareigojimas kiekvienam išmokų už plotą prašančiam ūkininkui nustatomas kaip jo pasėliais apsėto ploto, dėl kurio pateikiamas prašymas, dalis, kuri atidedama pagal šį skyrių.

2005/2006 ir 2006/2007 prekybos metais nustatoma 10 % privalomai atidėtos žemės bazinė norma.

3.  Atidėta žemė gali būti naudojama:

Valstybėms narėms leidžiama mokėti nacionalinę pagalbą, skirtą iki 50 % išlaidų, susijusių su daugiamečių augalų, skirtų biomasės gamybai atidėtoje žemėje, įveisimui finansuoti.

4.  Į šalutinių produktų, skirtų pašarams ar maistui, kiekį, galintį susidaryti dėl aliejinių augalų sėklos auginimo pagal 3 dalies pirmąją įtrauką atidėtoje žemėje, atsižvelgiama nustatant 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą 1 milijoną tonų.

5.  Jei drėkinamoje ir nedrėkinamoje žemėje nustatomas skirtingas derlingumas, už nedrėkinamą žemę mokamos išmokos už atidėtą žemę.

6.  Už savanoriškai, viršijant įsipareigojimą atidėtą žemę ūkininkams gali būti skiriama išmoka už atidėtą žemę. Valstybės narės leidžia ūkininkams atidėti ne mažiau kaip 10 % pasėliais apsėto ploto, dėl kurio pateikiama paraiška dėl išmokos ir kuris atidedamas pagal šį straipsnį. Valstybė narė, atsižvelgdama į specifines situacijas ir užtikrindama pakankamą žemės ūkio naudmenų panaudojimą, gali nustatyti didesnį procentinį dydį.

66 straipsnio taikymo atveju, ši pastraipa taikoma pagal išsamias taisykles, kurias turi nustatyti Komisija 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7.  Ūkininkai, pateikiantys paraišką dėl išmokos už plotą, kuris neviršija ploto, kurio reikėtų 92 tonoms grūdų užauginti, remiantis jų regione nustatytu derlingumu, atidėti žemę neįpareigojami. Šiems ūkininkams taikoma 6 dalis.

8.  Nepažeidžiant 108 straipsnio, plotai:

dėl paraiškos, pateiktos po 1995 m. birželio 28 d., neviršijant atitinkamos valstybės narės valdai nustatytinų ribų, gali būti įskaičiuojami į atidėtos žemės plotus vykdant 1 dalyje nurodytą įpareigojimą atidėti žemę. Nustatomos tik tokios ribos, kad būtų galima išvengta neproporcingo pagal konkrečią schemą turimų lėšų sukaupimo nedideliam ūkių skaičiui.

Vis dėlto, už šiuos plotus neskiriama šio reglamento 104 straipsnyje nurodyta išmoka už plotą, o parama, teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 1 dalį ar 31 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką, neviršija išmokos už atidėtos žemės plotą, nurodytos šio reglamento 104 straipsnyje, sumos.

Valstybės narės gali nuspręsti naujam pareiškėjui netaikyti šioje pastraipoje numatytos schemos tame regione, kuriame gresia nuolatinis pavojus, jog bus pastebimai viršytas regioninis bazinis plotas.

9.  Atidėtos žemės plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha dydžio ir 10 metrų pločio. Dėl tinkamai pagrįstų aplinkosauginių priežasčių valstybės narės gali pripažinti ne mažesnius kaip 5 metrų pločio ir 0,05 ha dydžio plotus.

▼M3

108 straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkanti žemė

Paraiškos dėl išmokų negali būti paduodamos dėl žemės, kurioje 2003 m. paraiškoms dėl pagalbos už plotą nustatytą dieną buvo daugiametė ganykla, augo daugiametės kultūros ar medžiai arba kuri buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais.

Naujosios valstybės narės negali paduoti paraiškų dėl išmokų dėl žemės, kurioje 2003 m. birželio 30 d. buvo daugiametė ganykla, augo daugiametės kultūros ar medžiai arba kuri buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais. ►A2  Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai paraiškų gauti išmokas negalima paduoti už tokią žemę, kuri 2005 m. birželio 30 d. buvo daugiametė ganykla, apsėta daugiametėmis kultūromis arba apsodinta medžiais, arba buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais. ◄

144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytinomis sąlygomis valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio pirmos ir antros pastraipų, jei jos imasi veiksmų, skirtų užkirsti kelią pastebimam bendro žemės ūkio paskirties žemės, atitinkančios pagalbos skyrimo reikalavimus, ploto padidėjimui.

▼B

109 straipsnis

Sėja ir paraiška

Norėdamas gauti išmoką už plotą, ne vėliau kaip iki prieš atitinkamo derliaus gegužės 31 d. ūkininkas pasėja sėklą ir ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. pateikia paraišką.

110 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės, visų pirma taisyklės:

Ta pačia tvarka Komisija gali:

▼M24

10A

SKYRIUS

SPECIALI IŠMOKA UŽ MEDVILNĘ

110a straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems medvilnę, klasifikuojamą pagal KN kodą 5201 00, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

110b straipsnis

Reikalavimų atitikimas

1.  Pagalba skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas yra plotas, kuris yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurią valstybė narė leidžia naudoti medvilnei auginti, yra apsėtas leidžiamų rūšių medvilne ir jame faktiškai surenkamas derlius įprastomis auginimo sąlygomis.

110a straipsnyje nurodyta pagalba išmokama už geros ir tinkamos parduoti kokybės medvilnę.

2.  Valstybės narės leidimus naudoti šio straipsnio 1 dalyje minimą žemę ir medvilnės rūšis suteikia pagal išsamias taisykles ir sąlygas, nustatytas 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

110c straipsnis

Baziniai plotai, derlingumo nustatytasis dydis ir referencinės sumos

1.  Nustatomi tokio dydžio nacionaliniai baziniai plotai:

2.  Nustatomi šie derlingumo nustatytieji dydžiai referenciniu laikotarpiu:

3.  Pagalbos, mokamos už reikalavimus atitinkantį hektarą, suma nustatoma 2 dalyje nustatytus derlingumo dydžius padauginus iš šių referencinių sumų:

4.  Jei konkrečioje valstybėje narėje pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis medvilne apsėtas plotas konkrečiais metais viršija 1 dalyje nurodytą bazinį plotą, 3 dalyje nurodyta pagalba tai valstybei narei sumažinama proporcingai tiek, kiek buvo viršytas bazinis plotas.

5.  Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

110d straipsnis

Patvirtintos tarpšakinės organizacijos

1.  Šiame skyriuje „patvirtinta tarpšakinė organizacija“ – juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir bent viena medvilnės valymo įmonė, užsiimantis tokia veikla:

2.  Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigusios medvilnės valymo įmonės, patvirtina tarpšakines organizacijas, kurios atitinka kriterijus, kurie turi būti priimti 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

110e straipsnis

Pagalbos mokėjimas

1.  Ūkininkams už reikalavimus atitinkantį hektarą skiriama pagalba pagal 110c straipsnį.

2.  Tiems ūkininkams, kurie yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariai, pagalba skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą, patenkantį į 110c straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį plotą, pagalbos sumą už hektarą padidinant 2 EUR.

▼M4

10B SKYRIUS

PARAMA ALYVMEDŽIŲ GIRAITĖMS

110g straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba skiriama ūkininkams kaip įnašas aplinkai arba socialiai svarbių alyvmedžių giraičių priežiūrai, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.

110h straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

Pagalbos išmokėjimui taikomos šios sąlygos:

110i straipsnis

Suma

1.  Pagalba alyvmedžių giraitėms teikiama už kiekvieną alyvmedžių GIS-ha. Alyvmedžių GIS-ha — tai paprastai naudojamas ploto vienetas, kuris nustatomas 144 straipsnio 2 dalyje minima tvarka pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos geografinės informacijos apie alyvuogių auginimą sistemos duomenis.

2.  Neviršydamos 3 dalyje nustatytų maksimalių sumų ir atėmusios pagal 4 dalį išlaikytą sumą, valstybės narės nustato pagalbą už alyvmedžių GIS-ha, sudaryto iš ne daugiau kaip penkių alyvmedžių giraičių plotų kategorijų.

Šios kategorijos nustatomos pagal bendrus aplinkos ir socialinius kriterijus, taip pat atsižvelgiant į aspektus, susijusius su kraštovaizdžiu ir socialinėmis tradicijomis, kurie turi būti patvirtinti 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas alyvmedžių giraičių priežiūrai ribiniuose plotuose.

3.  Jeigu dėl VII priedo H punkte nustatyto 0,6 dydžio koeficiento taikomas 0,4 dydžio koeficientas, 2 dalyje minima maksimali pagalbos suma yra tokia:

▼M16

▼M4

Valstybės narės paskirsto maksimalią sumą pagal kiekvieną kategoriją, remdamosi objektyviais kriterijais ir nediskriminuodamos. Kiekvienai kategorijai nustatyta pagalba už alyvmedžių GIS-ha negali viršyti priežiūrai skirtų lėšų atėmus išlaidas, susijusias su derliaus nuėmimu.

Jeigu valstybės narės nutartų sumažinti 0,4 dydžio koeficientą, pirmiau pateiktoje lentelėje bei VIII ir VIIIa prieduose nurodyta maksimali pagalbos suma koreguojama vadovaujantis 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kiprui ir Maltai nustatytos maksimalios pagalbos sumos yra negalutinės. Jos gali būti pakeistos 2005 m. sukūrus 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą geografinę informacijos sistemą, vadovaujantis 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taip siekiant atitinkamai pakoreguoti Kiprui ir Maltai nustatytas maksimalias pagalbos sumas.

4.  Siekdamos užtikrinti, kad, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 865/2004 dėl bendro alyvuogių aliejaus ir stalo alyvuogių rinkų organizavimo ( 36 ) 8 straipsniu, patvirtintų ūkio subjektų sudarytoms veiklos programoms būtų skirta Bendrijos lėšų, valstybės narės gali išlaikyti iki 10 % 3 dalyje nurodytų sumų.

Tačiau jeigu, siekdama užtikrinti, kad pirmoje pastraipoje paminėtoms veiklos programoms būtų skirta Bendrijos lėšų, valstybė narė nutartų taikyti didesnį nei 0,6 dydžio koeficientą, kaip nustatyta VII priedo H punkte, ji gali išlaikyti ne daugiau kaip 10 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų alyvuogių aliejaus komponento. Ši maksimali suma nustatoma vadovaujantis 144 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.

10C SKYRIUS

PAGALBA TABAKUI

110j straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba 2006, 2007, 2008 ir 2009 m. gali būti skiriama ūkininkams, auginantiems žaliavinį tabaką, klasifikuojamą pagal KN kodą 2401, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.

110k straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

Pagalba skiriama ūkininkams, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2075/92 2000, 2001 ir 2002 kalendoriniais metais gavusiems priemoką už tabaką, bei ūkininkams, nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. įsigijusiems tabako gamybos kvotų. Išmokant pagalbą taikomos šios sąlygos:

110l straipsnis

Suma

1.  Jeigu dėl VII priedo I punkte nustatyto 0,4 dydžio koeficiento taikomas 0,6 dydžio koeficientas, maksimali bendros pagalbos suma, įskaitant 110m straipsnyje nurodytas į Bendrijos tabako fondą mokėtinas sumas, yra:

▼M11

▼M4

Jeigu valstybės narės nutartų sumažinti 0,6 dydžio koeficientą, pirmiau pateiktoje lentelėje bei VIII priede nurodyta maksimali pagalbos suma koreguojama vadovaujantis 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

▼M21

110m straipsnis

Į Bendrijos tabako fondą mokėtinos sumos

Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 13 straipsnyje numatyto Bendrijos tabako fondo informavimo veiksmams finansuoti 2006 kalendoriniams metams skiriami 4 %, o 2007, 2008 ir 2009 kalendoriniams metams – 5 % pagalbos sumos, suteiktos vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.

▼M4

10D SKYRIUS

PAGALBA UŽ APYNIŲ PLOTĄ

110n straipsnis

Taikymo sritis

Parama skiriama ūkininkams, auginantiems apynius, klasifikuojamus pagal KN kodą 1210, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.

110o straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantys plotai:

▼M9

10E SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ CUKRŲ

110p straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmokos už cukrų

1.  71 straipsnio taikymo atveju ūkininkams gali būti suteikta teisė į pereinamojo laikotarpio išmokas už cukrų už 2006 m. Jos suteikiamos neviršijant VII priedo K punkte nustatytų sumų.

2.  Nepažeidžiant 71 straipsnio 2 dalies, vienam ūkininkui skiriamą pereinamojo laikotarpio išmokos už cukrų sumą nustato valstybės narės, remdamosi šiais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais:

ir už vieno ar kelių – 2004/2005, 2005/2006 ir 2006/2007 – prekybos metų atitinkamą laikotarpį, kuris dėl kiekvieno produkto gali skirtis ir kurį valstybės narės turi nustatyti iki 2006 m. balandžio 30 d.

Tačiau, jei atitinkamas laikotarpis apima 2006/2007 prekybos metus, šie prekybos metai pakeičiami 2005/2006 prekybos metais ūkininkams, kuriems atsisakoma taikyti kvotas 2006/2007 prekybos metų laikotarpiu, kaip numatyta 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ( 39 ), 3 straipsnyje.

Pasirinkus 2006/2007 prekybos metus, pirmoje pastraipoje pateiktos nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo ( 40 ) 6 straipsnį.

3.  143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokoms už cukrų.

10F SKYRIUS

BENDRIJOS PAGALBA CUKRINIŲ RUNKELIŲ IR CUKRANENDRIŲ AUGINTOJAMS

110q straipsnis

Taikymo sritis

▼M14

1.  Valstybėse narėse, kurios suteikė Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnyje numatytą restruktūrizavimo pagalbą už ne mažiau kaip 50 % 2006 m. vasario 20 d. Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede nustatytos cukraus kvotos, Bendrijos pagalba suteikiama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams.

▼M9

2.  Pagalba skiriama ne daugiau kaip penkerius metus iš eilės nuo prekybos metų, kuriais pasiekiamas 1 dalyje nurodytas 50 % ribinis dydis, bet ne vėliau kaip už 2013/2014 prekybos metus.

110r straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

Pagalba skiriama už cukraus, pagaminto iš cukrinių runkelių ar cukranendrių, tiekiamų pagal sutartis, sudarytas pagal Reglamento (EB) Nr. 318/2006 6 straipsnį, kvotos kiekį.

▼M14

110s straipsnis

Pagalbos dydis

Pagalba išreiškiama standartinės kokybės balto cukraus tona. Pagalbos dydis lygus pusei dydžio, gauto VII priedo K dalies 2 punkte nurodytų viršutinių ribų, skirtų atitinkamai valstybei narei už atitinkamus metus, dydį padalinus iš 2006 m. vasario 20 d. Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede nustatytos bendros cukraus ir inulino sirupo kvotos.

143a ir 143c straipsniai netaikomi pagalbai, skirtai cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams.

▼M17

10g SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IŠMOKOS UŽ VAISIUS IR DARŽOVES

110t straipsnis

Pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą

1.  Taikant 68b straipsnio 1 dalį arba 143bc straipsnio 1 dalį tam tikrų pomidorų, kurie tiekiami perdirbimui, augintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės.

2.  Taikant 68b straipsnio 2 dalį arba 143bc straipsnio 2 dalį tam tikrų vaisių ir daržovių produktų, išvardytų 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kurie tiekiami perdirbimui, gamintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės.

110u straipsnis

Pagalbos dydis ir skyrimo reikalavimai

1.  Valstybės narės, vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, nustato pagalbos dydį hektarui, kuriame auginami pomidorai ir kiekvienas vaisius ir daržovė, išvardyti 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

2.  Bendra išmokų suma negali viršyti pagal 64 straipsnio 2 dalį ar 143bc straipsnį nustatytos viršutinės ribos.

3.  Pagalba teikiama tik tieks plotams, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 2201/1996 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų.

4.  Valstybės narės gali Bendrijos pagalbos skyrimui taikyti tolesnius objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus, įskaitant sąlygas ūkininkams, kurie priklauso gamintojų organizacijai ar gamintojų grupei, pripažintoms atitinkamai pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1182/2007 nustatančio konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui 4 arba 7 straipsnį ( 41 ).

5.  Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo sprendimą taikyti 68b arba 143bc straipsnį, pagal šiuos straipsnius išlaikytą sumą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

10h SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IŠMOKA UŽ MINKŠTUOSIUS VAISIUS

110v straipsnis

Išmoka už minkštuosius vaisius

1.  Laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. braškėms, klasifikuojamoms KN 0810 10 00 pozicijoje, ir avietėms, klasifikuojamoms KN 0810 20 10 pozicijoje, kurios tiekiamos perdirbimui, taikoma pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą.

2.  Pagalba teikiama tik tieks plotams, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 2201/1996 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų.

3.  Bendrijos teikiama pagalba sudaro 230 EUR už hektarą per metus.

4.  Be Bendrijos pagalbos valstybės narės gali teikti nacionalinę pagalbą. Bendra teikiamos Bendrijos ir nacionalinės pagalbos suma neviršija 400 EUR už hektarą per metus.

5.  Pagalba teikiama tik maksimaliems nacionaliniams garantuojamiems plotams, kurie valstybėse narėse paskirstyti taip:

Jei pagalbos teikimo reikalavimus atitinkantis plotas atitinkamoje valstybėje narėje ir atitinkamais metais viršija maksimalų nacionalinį garantuojamą plotą, 3 dalyje nurodyta pagalbos suma sumažinama proporcingai maksimalaus nacionalinio garantuojamo ploto perviršiui.

6.  143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už minkštuosius vaisius.

▼B

11 SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ AVIS IR OŽKAS

111 straipsnis

Taikymo sritis

67 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės šiame skyriuje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, avis ir ožkas auginantiems ūkininkams kasmet skiria išmokas ar priemokos.

112 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje vartojami tokie sąvokų apibrėžiami:

113 straipsnis

Išmoka už ėriavedę ir ožkavedę

1.  Ūkininkas, laikantis ėriavedes savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti išmokas už ėriavedžių laikymą (išmokos už ėriavedes).

2.  Ūkininkas, laikantis ožkavedes savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti išmokas už ožkavedžių laikymą (išmokos už ožkavedes). Šios išmokos skiriamos ūkininkams konkrečiose vietovėse, kuriose auginimas tenkina šiuos kriterijus:

Tokių vietovių sąrašas sudaromas 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Išmokos už ėriavedes ir ožkavedes – tai kasmet, neviršijant individualių viršutinių ribų, vienam ūkininkui už reikalavimus atitinkančius gyvulius mokamos išmokos kalendoriniais metais. Valstybė narė nustato mažiausią gyvulių, dėl kurių pateikiama paraiška išmokoms gauti, skaičių. Mažiausias skaičius yra ne mažesnis kaip 10 arba ne didesnis kaip 50.

4.  Išmokos dydis už vieną ėriavedę yra 21 euras. Tačiau ūkininkams, prekiaujantiems avių pienu ar iš avių pieno pagamintais produktais, už ėriavedę mokama 16,8 eurų išmoka.

5.  Išmokos dydis už vieną ožkavedę yra 16,8 euro.

114 straipsnis

Priemoka

1.  Priemokos mokamos ūkininkams tose vietovėse, kuriose avių ir ožkų auginimas yra tradicinė veikla arba pastebimai prisideda prie žemės ūkio ekonomikos. Valstybės narės nustato šias vietoves. Bet kuriuo atveju priemokos skiriamos tik tam ūkininkui, kurio ne mažiau kaip 50 % žemės ūkiui naudojamo valdos ploto yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, apibrėžtoje Reglamento (EB) Nr. 1257/1999.

2.  Priemokos taip pat skiriamos ūkininkui, kuris vykdo sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas, su sąlyga jei:

3.  Priemokos dydis už vieną ėriavedę ir už vieną ožkavedę yra 7 eurai. Priemokos skiriamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis skiriamos išmokos už ėriavedes ir ožkavedes.

115 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Išmokos mokamos ūkininkams gavėjams remiantis minimalų laikotarpį, kuris turi būti nustatomas 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, jų valdose laikomų ėriavedžių ir (arba) ožkavedžių skaičiumi.

▼M2

2.  Pradėjus taikyti Reglamentą (EB) Nr. 21/2004, nustatantį avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1782/2003, norint gauti priemoką už gyvūną, jis identifikuojamas ir registruojamas pagal šias taisykles.

▼B

116 straipsnis

Individualios ribos

1.  2005 m. sausio 1 d. vienam ūkininkui nustatyta individuali viršutinė riba, nurodyta 113 straipsnio 3 dalyje, lygi pagal atitinkamas Bendrijos taisykles 2004 m. gruodžio 31 d. jo turimų teisių į išmokas skaičiui.

▼M3

2.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kas teisių į priemoką suma jų teritorijoje neviršytų 4 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir būtų galima išlaikyti 118 straipsnyje minimus nacionalinius rezervus.

Išskyrus tuos atvejus, kai yra taikomas 143b straipsnis, ne vėliau kaip vieneri metai po stojimo datos naujosios valstybės narės gamintojams skiria individualias viršutines ribas ir sukuria nacionalinius rezervus iš bendro tiesių į priemokas skaičiaus, nustatyto kiekvienai naujajai valstybei narei, kaip nustatyta 4 dalyje.

Pasibaigus bendrosios išmokos už plotą schemos pagal 143b straipsnį taikymo laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikomas 67 straipsnis, individualios viršutinės ribos gamintojams skiriamos ir antroje pastraipoje nurodytas nacionalinis rezervas sukuriamas ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje.

▼B

3.  Teisės į išmokas, kurios atimamos taikant 2 dalyje nurodytą priemonę, panaikinamos.

▼A2

4.  Taikomos šios viršutinės ribos:

▼B

117 straipsnis

Teisių į išmokas perdavimas

1.  Parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą, ją perimančiam asmeniui ūkininkas gali perduoti visas savo teises į išmokas.

2.  Ūkininkas taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams neperduodamas savo valdos.

Tuo atveju, jei teisės perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių dalis be jokios kompensacijos grąžinama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamam perskirstymui.

Valstybės narės gali įsigyti teises į išmokas iš ūkininkų, kurie savanoriškai sutinka atiduoti visas savo teises ar jų dalį. Tokiu atveju įsigyjant šias teises ūkininkams gali būti sumokama iš nacionalinių biudžetų arba laikantis 119 straipsnio 2 dalies penktosios įtraukos.

Nukrypdamos nuo 1 dalies ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad parduodant ar kitu būdu perduodant valdą, teisių perdavimą įvykdytų nacionalinio rezervo tarpininkas.

3.  Valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisių į išmokas perdavimui už jautrių vietovių ar regionų, kuriuose avių auginimas yra ypač svarbus vietos ūkiui, ribų.

4.  Valstybės narės gali leisti iki tam tikros nustatytinos datos laikiną dalies teisių į išmokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti, perdavimą.

118 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1.  Visos valstybės narės išlaiko nacionalinį teisių į išmokas rezervą.

2.  Visos teisės į išmokas, kurių buvo atsisakyta pagal 117 straipsnio 2 dalį ar kitas Bendrijos nuostatas, pridedamos prie nacionalinio rezervo.

3.  Valstybės narės gali paskirti teises į išmokas ūkininkams neviršydamos nacionalinių rezervų ribų. Skirstydamos šias teises, prioritetą jos skiria pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.

119 straipsnis

Papildomos išmokos

1.  71 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės kasmet moka papildomas išmokas, sudarančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrą sumą.

Valstybės narės gali nuspręsti padidinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrą sumą sumažindamos 113 straipsnyje nurodytų išmokų dydį. Regioniniu lygiu išmokos dydis sumažinamas ne daugiau kaip vienu euru.

Išmokos mokamos kasmet, remiantis objektyviais kriterijais, pirmiausia įskaitant atitinkamas gamybos struktūras ir reikalavimus, bei užtikrinant vienodas sąlygas augintojams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymų. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimais. Jos gali būti mokamos regioniniu lygiu.

2.  Pirmiausia, išmokoms gali būti priskiriama:

▼M3

3.  Taikomos tokios bendros sumos:

▼M3

4.  Naujosiose valstybėse narėse bendros sumos taikomos pagal 143a straipsnyje nustatytą padidinimų grafiką.

▼B

120 straipsnis

Viršutinės ribos

Kiekvienos išmokos ar papildomos išmokos suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

12 SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ GALVIJUS

121 straipsnis

Taikymo sritis

68 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės šiame skyriuje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, teikia atitinkamos valstybės narės pagal šį straipsnį pasirinktą vienos ar kelių rūšių pagalbą.

122 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje:

123 straipsnis

Specialioji išmoka

1.  Ūkininkas, laikantis savo ūkyje galvijų patinus ir pateikęs paraišką, gali gauti specialiąją išmoką. Ji skiriama kaip metinė išmoka per kalendorinius metus kiekvienai valdai, neviršijant regionams nustatytų viršutinių ribų ne daugiau kaip už 90 kiekvienos amžiaus grupės, nurodytos 2 dalyje, gyvulių.

2.  Specialioji išmoka skiriama ne dažniau kaip:

3.  Norint gauti specialiąją išmoką:

4.  Kai konkrečiame regione bendras bulių, vyresnių nei devynių mėnesių, ir jaučių nuo devynių iki 20 mėnesių, dėl kurių pateiktos paraiškos, ir kurie atitinka specialiosios išmokos skyrimo sąlygas, skaičius viršija 8 dalyje nurodytą regionui nustatytą viršutinę ribą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis 2 dalies a ir b punktų reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičius.

Šiame straipsnyje „regionui nustatyta viršutinė riba“ – tai gyvulių, už kuriuos gali būti skirta specialioji išmoka, skaičius regione kalendoriniais metais.

5.  Nukrypdamos nuo 1 ir 4 dalių, valstybės narės:

6.  Valstybės narės gali nuspręsti skirti specialiąją išmoką skerdimo metu. Tokiu atveju, 2 dalies a punkte nurodytas amžiaus kriterijus buliams pakeičiamas minimaliu 185 kilogramų skerdenos svoriu.

Priemoka mokama arba pervedama ūkininkams.

Jungtinei Karalystei leidžiama Šiaurės Airijoje taikyti tokią specialiųjų išmokų skyrimo sistemą, kuri skiriasi nuo sistemos, taikomos likusioje jos teritorijoje.

7.  Specialiosios išmokos dydis nustatomas taip:

▼A2

8.  Taikomos šios regioninės viršutinės ribos:

▼B

124 straipsnis

Sezoniškumo mažinimo priemoka

1.  Jei 71 straipsnio taikymo atveju valstybėje narėje:

paraiškas pateikę gamintojai, prie specialiosios išmokos, gali gauti papildomą priemoką (sezoniškumo mažinimo priemoką). Tačiau, jei abi pirmiau nurodytos orientacinės normos pasiekiamos Airijoje arba Šiaurės Airijoje, tuomet priemoka skiriama ir Airijoje, ir Šiaurės Airijoje.

Taikant šį straipsnį Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Airija laikoma atskiru subjektu.

2.  Šios priemokos dydis nustatomas taip:

3.  Jei 1 dalies b punkte nurodyta norma nepasiekiama, atsižvelgiant į priešpaskutinį 1 dalies sakinį, valstybės narės, kurių ūkininkai anksčiau buvo gavę sezoniškumo mažinimo priemoką, gali nuspręsti skirti šią priemoką, kuri sudarytų 60 % 2 dalyje nustatytų sumų.

Tokiu atveju konkreti valstybė narė:

Taikant šią priemonę, Airija ir Šiaurės Airija laikomos vienu subjektu, skaičiuojant 1 dalies a punkte nurodytą orientacinę normą ir atitinkamai suteikiant teisę priemokai gauti.

4.  Siekiant nustatyti, ar buvo viršyti šiame straipsnyje nurodyti procentiniai dydžiai, atsižvelgiama į skerdimus, įvykdytus antraisiais metais, einančiais prieš tuos metus, kuriais gyvulys, atitinkantis reikalavimus priemokai gauti, buvo paskerstas.

125 straipsnis

Išmoka už karvę žindenę

1.  Ūkininkas, laikantis savo valdoje karves žindenes ir pateikęs paraišką, gali gauti išmokas už karvių žindenių laikymą (išmokas už karvę žindenę). Ji skiriama kaip metinė individualių viršutinių ribų neviršijanti per kalendorinius metus vienam ūkininkui tenkanti išmoka.

2.  Išmoka už karvę žindenę skiriama ūkininkams:

su sąlyga, kad jie ne trumpiau nei šešis mėnesius iš eilės nuo paraiškos pateikimo dienos laikys ne mažiau kaip 60 % viso paraiškoje išmokai gauti nurodyto skaičiaus karvių žindenių ir ne daugiau kaip 40 % telyčių.

Siekiant nustatyti reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičių pagal šio straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktus, tai, ar karvės priklauso karvių žindenių bandai ar pieninei bandai, nustatoma remiantis gavėjo individualia referencine kvota, apibrėžta 95 straipsnio 2 dalyje, ir primilžio vidurkiu.

3.  Ūkininko teisės į išmoką ribojamos individualios viršutinės ribos, apibrėžtos 126 straipsnyje, taikymu.

4.  Už reikalavimus atitinkantį gyvulį mokama 200 eurų išmoka.

5.  68 straipsnio a punkto i įtraukos taikymo atveju, valstybės narės gali skirti papildomas ne didesnes kaip 50 eurų už gyvulį nacionalines priemokas už karvę žindenę, jei tarp gyvulių augintojų konkrečioje valstybėje narėje nebus diskriminacijos.

Valdoms, esančioms regione, apibūdintame 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias struktūrinių fondų nuostatas ( 43 ), 3 ir 6 straipsniuose, pirmieji šios papildomos priemokos 24,15 eurų už gyvulį finansuojami Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis.

Valdoms, esančioms valstybės narės teritorijoje, EŽŪOGF Garantijų skyrius finansuoja visą papildomos priemokos sumą tais atvejais, jei tos valstybės narės galvijų populiacija pasižymi dideliu karvių žindenių skaičiumi, sudarančiu ne mažiau kaip 30 % viso karvių skaičiaus, ir jei ne mažiau kaip 30 % paskerstų galvijų patinų skerdenų priklauso S ir E skerdenų raumeningumo klasėms. Bet koks šių procentinių dydžių viršijimas nustatomas remiantis dvejų metų, einančių prieš tuos metus, už kuriuos suteikiama išmoka, vidurkiu.

6.  Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, gautas kryžminimo su mėsine veisle būdu, ir priklausančias bandai, kurioje atvesti veršeliai auginami mėsai.

126 straipsnis

Individuali išmokų už karves žindenes viršutinė riba

▼M3

1.  Pagalba skiriama kiekvienam karves žindenes laikančiam ūkininkui, neviršijant individualių viršutinių ribų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 7 straipsnį arba 2 dalies antrą pastraipą.

2.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad teisių į priemoką suma jų teritorijoje neviršytų 5 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir būtų galima išlaikyti 128 straipsnyje minimus nacionalinius rezervus.

Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 143b straipsnis, naujosios valstybės narės ne vėliau kaip vieneri metai po stojimo paskirsto individualias viršutines ribas gamintojams ir įsteigia nacionalinius rezervus iš bendro teisių į priemoką skaičiaus, skirto kiekvienai šiai valstybei narei, kaip nustatyta 5 dalyje.

Pasibaigus bendrosios išmokos už plotą schemos pagal 143b straipsnį taikymo laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikomas 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis, individualios viršutinės ribos gamintojams paskirstomos ir antroje pastraipoje nurodytas nacionalinis rezervas įsteigiamas ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje.

▼B

3.  Jei dėl 2 dalyje nurodyto tikslinimo reikia sumažinti ūkininkams nustatytas individualias viršutines ribas, tai atliekama neskiriant kompensacinių išmokų ir remiantis objektyviais kriterijais, įskaitant ypač:

4.  Panaikinamos teisės į išmokas, kurios buvo atimtos taikant 2 dalyje numatytą priemonę.

▼A2

5.  Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos:

▼B

127 straipsnis

Teisių į išmokas už karves žindenes perdavimas

1.  Parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą, ją perimančiam asmeniui ūkininkas gali perduoti visas savo teises į išmokas už karves žindenes. Jis taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams neperduodamas savo valdos.

Tuo atveju, jei teisės į išmokas perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių dalis be jokios kompensacinės išmokos grąžinama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamam perskirstymui.

2.  Valstybės narės:

3.  Valstybės narės gali leisti iki tam tikros nustatytinos datos laikiną dalies teisių į išmokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti, perdavimą.

128 straipsnis

Nacionalinis teisių į išmokas už karves žindenes rezervas

1.  Visos valstybės narės išlaiko nacionalinį teisių į išmokas už karves žindenes rezervą.

2.  Visos teisės į išmokas, kurių buvo atsisakyta pagal 127 straipsnio 1 dalį ar kitas Bendrijos nuostatas, pridedamos prie nacionalinio rezervo, nepažeidžiant 126 straipsnio 4 dalies.

3.  Valstybės narės savo nacionalinį rezervą naudoja teisių į išmokas paskirstymui, neviršijant rezervo ribų, pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams ar kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.

129 straipsnis

Telyčios

1.  Nukrypdamos nuo 125 straipsnio 3 dalies, valstybės narės, kuriose daugiau kaip 60 % karvių žindenių ir telyčių laikoma kalnuotose vietovėse, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje, gali nuspręsti karvės žindenės išmokas už telyčias skirstyti atskirai nuo išmokų už karves žindenes, neviršydamos atskirų nacionalinių viršutinių ribų, kurias nustato konkreti valstybė narė.

Ši atskira nacionalinė viršutinė riba neviršija 40 % tos valstybės narės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos 126 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė viršutinė riba sumažinama atskiros nacionalinės viršutinės ribos dydžiu. Kai valstybėje narėje, besinaudojančioje pagal šią straipsnio dalį suteikta teise, bendras telyčių, dėl kurių pateiktos paraiškos ir kurios atitinka išmokų už karves žindenes skyrimo reikalavimus, skaičius viršija atskirą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis reikalavimus atitinkančių telyčių skaičius.

2.  Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, gautas kryžminimo su mėsinėmis veislėmis būdu.

130 straipsnis

Skerdimo išmoka

1.  Ūkininkas, laikantis savo ūkyje galvijus ir pateikęs paraišką, gali gauti skerdimo išmoką. Ji skiriama už paskerstus arba eksportuotus į trečiąją šalį reikalavimus atitinkančius galvijus, neviršijant nustatytinų nacionalinių viršutinių ribų.

Šie galvijai laikomi atitinkančiais reikalavimus skerdimo priemokai skirti:

su sąlyga, kad juos ūkininkas laikė nustatytiną laikotarpį.

2.  Nustatomi tokie išmokos dydžiai:

3.  1 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos nustatomos kiekvienai valstybei narei ir atskirai abiem gyvulių grupėms, kaip apibrėžta 1 dalies a ir b punktuose. Kiekviena viršutinė riba yra lygi kiekvienos iš šių dviejų grupių gyvulių, paskerstų 1995 m. konkrečioje valstybėje narėje, skaičiui, prie kurio pridedamas į trečiąsias šalis eksportuotų gyvulių skaičius, remiantis Eurostat statistiniais duomenimis arba bet kuria kita paskelbta oficialia statistine tų metų informacija, kurią pripažįsta Komisija.

▼A2

Naujosioms valstybėms narėms nacionalinės ribos yra pateiktos šioje lentelėje.

▼B

4.  Kai konkrečioje valstybėje narėje bendras gyvulių, dėl kurių pateiktos paraiškos pagal vieną iš dviejų gyvulių grupių, kaip apibrėžta 1 dalies a ir b punktuose, ir kurie atitinka skerdimo išmokų skyrimo reikalavimus, skaičius viršija tai grupei nustatytą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis visų reikalavimus atitinkančių bei tai grupei priklausančių gyvulių skaičius.

131 straipsnis

Gyvulių tankumas

1.  71 straipsnio taikymo atveju, bendras gyvulių, atitrinkančių reikalavimus specialiajai išmokai ir išmokai už karvę žindenę gauti, skaičius apribojamas gyvulių tankumu valdoje – dviem gyvulių vienetais (GV) viename hektare per vienerius kalendorinius metus. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis gyvulių tankumas – 1,8 GV. Šis gyvulių tankumas išreiškiamas GV pašarų ploto vienetui valdoje, kurioje laikomi gyvuliai. Tačiau ūkininkas atleidžiamas nuo gyvulių tankumo reikalavimo taikymo, jeigu jo valdoje laikomų gyvulių, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant gyvulių tankumą, skaičius neviršija 15 GV.

2.  Nustatant gyvulių tankumą valdoje, atsižvelgiama į:

Į pašarų plotus įeina bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotai.

132 straipsnis

Ekstensyvinimo išmoka

1.  71 straipsnio taikymo atveju, ūkininkai, gaunantys specialiąją išmoką ir (arba) išmoką už karvę žindenę, gali gauti ekstensyvinimo išmoką.

2.  Ekstensyvinimo išmokos dydis yra 100 eurų prie kiekvienos skirtos specialiosios išmokos ir išmokos už karvę žindenę su sąlyga, jei konkrečiais kalendoriniais metais gyvulių tankumas konkrečioje valdoje yra lygus 1,4 GV viename hektare arba mažesnis.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti suteikti 40 eurų ekstensyvinimo išmoką, kai gyvulių tankumas viename hektare yra 1,4 GV arba didesnis ir mažesnis arba lygus 1,8 GV, ir 80 eurų – kai gyvulių tankumas viename hektare yra mažesnis nei 1,4 GV.

3.  Taikant 2 dalį:

„Kultūrines ganyklas“ apibrėžia valstybės narės. Į apibrėžimą įtraukiamas bent jau toks kriterijus, kad kultūrinės ganyklos – tai pieva, kuri pagal vietinę ūkininkavimo veiklą yra skirta galvijams ir (arba) avims ganyti. Tačiau neįtraukiamos tais pačiais metais mišriai naudojamos ganyklos (ganykla, šienas, silosui auginama žolė).

4.  Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų gyvulių tankumo reikalavimų, ūkininkai valstybėse narėse, kuriose daugiau kaip 50 % pieno produkcijos pagaminama kalnuotose vietovėse, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje, ir kurių valdos yra tokiose vietovėse, gali gauti ekstensyvinimo išmokas už laikomas melžiamas karves, kaip nustatyta toje dalyje.

5.  144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija prireikus patikslina šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius, visų pirma atsižvelgdama į gyvulių, atitinkančių reikalavimus išmokai gauti už praėjusius kalendorinius metus, skaičių.

133 straipsnis

Papildomos išmokos

1.  71 straipsnio taikymo atveju, valstybės narės savo teritorijoje ūkininkams kasmet moka papildomas išmokas, sudarančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytas bendras sumas. Šios išmokos mokamos remiantis objektyviais kriterijais, pirmiausia įskaitant atitinkamas gamybos struktūras ir reikalavimus, bei užtikrinant vienodas sąlygas ūkininkams bei vengiant rinkos ir konkurencijos iškraipymų. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimais.

2.  Papildomos išmokos gali būti mokamos kaip išmokos už galvijų vienetą ir (arba) išmokos už plotą.

▼M3

3.  Taikomos tokios bendros sumos:

▼B

134 straipsnis

Išmokos už galvijų vienetą

1.  Išmokos už galvijų vienetą gali būti suteikiamos už:

2.  Išmokos už galvijų vienetą gali būti skiriamos kaip priedas prie kiekvienos skerdimo priemokos, kaip nustatyta 130 straipsnyje, išskyrus skerdimo priemokos už veršelius. Kitais atvejais išmoka už galvijų vienetą suteikiama laikantis:

3.  Konkretūs gyvulių tankumo reikalavimai nustatomi:

135 straipsnis

Išmokos už galvijų vienetą skyrimo sąlygos

1.  Išmokos už galvijų patinų vienetą gali būti skiriamos už kalendorinius metus už gyvulių skaičių valstybėje narėje, kuris neviršija:

▼M3

▼B

Valstybės narės taip pat gali numatyti galvijų patinų skaičiaus vienoje valdoje apribojimą, kurį nustato pati valstybė narė nacionaliniu ar regioniniu pagrindu.

Tik galvijų patinai, vyresni nei aštuonių mėnesių, laikomi atitinkančiais reikalavimus. Jeigu išmoka už galvijų vienetą yra skiriama skerdimo metu, valstybės narės gali nuspręsti pakeisti šią sąlygą reikalavimu dėl minimalaus skerdenos svorio, kuris turi būti ne mažesnis kaip 180 kg.

2.  Išmokos už karvių žindenių ir telyčių, atitinkančių reikalavimus išmokai už karvę žindenę gauti pagal 125 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnį, vienetą gali būti skiriamos tik kaip priedas prie išmokos už karvės žindenės vienetą, kaip nurodyta 125 straipsnio 4 dalyje.

3.  Išmokos už melžiamų karvių vienetą gali būti skiriamos tik kaip pagal 95 straipsnio 2 dalį nustatoma suma už valdoje esančios priemokos skyrimo reikalavimus atitinkančios referencinės kvotos toną.

134 straipsnio 2 dalies b punktas netaikomas.

4.  Išmokos už telyčių vienetą, išskyrus nurodytas 2 dalyje, gali būti suteikiamos kiekvienai valstybei narei už kalendorinius metus už ne didesnį telyčių skaičių, kaip 1997, 1998 ir 1999 m. paskerstų telyčių vidutinis skaičius, nustatytas remiantis Eurostat statistiniais duomenimis arba bet kuria kita paskelbta oficialia statistine informacija, kurią pripažįsta Komisija. ►M3  Naujosioms valstybėms narėms 2001, 2002 ir 2003 m. laikomi referenciniais metais. ◄

136 straipsnis

Išmokos už plotą

1.  Išmokos už plotą skiriamos už hektarą daugiametės ganyklos:

2.  Daugiametės ganyklos plotas regione, už kurį gali būti suteikiamos išmokos už plotą, neturi viršyti atitinkamo regioninio bazinio ploto.

Regioninius bazinius plotus nustato valstybės narės pagal vidutinį 1995, 1996 ir 1997 m. daugiamečių ganyklų, kurios buvo tinkamos galvijams ganyti, hektarų skaičių. ►M3  Naujosioms valstybėms narėms 1999, 2000 ir 2001 m. laikomi referenciniais metais. ◄

3.  Didžiausia išmoka už ploto hektarą, kurią galima skirti, atitinkamais atvejais įskaitant išmokas už plotą pagal 96 straipsnį, negali viršyti 350 eurų.

▼M3

136a straipsnis

Taikymo sąlygos naujosiose valstybėse narėse

Naujosiose valstybėse narėse 133 straipsnio 3 dalyje nurodytos bendros sumos ir 136 straipsnio 3 dalyje nurodyta didžiausia 350 EUR išmoka už ploto hektarą taikomos pagal 143a straipsnyje nustatytą padidinimų grafiką.

▼B

137 straipsnis

Informacijos perdavimas

Komisija informuojama apie visus nacionalinės papildomų išmokų skyrimo tvarkos pakeitimus ne vėliau kaip po mėnesio nuo pakeitimų priėmimo.

138 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal šį skyrių, gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000.

▼M26

Nepaisant to, gyvulys taip pat laikomas atitinkančiu išmokų skyrimo kriterijus, jei gyvulio išlaikymo laikotarpio pirmą dieną kompetentingai institucijai buvo pateikta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nustatyta informacija, kaip nustatyta vadovaujantis šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

▼B

139 straipsnis

Viršutinės ribos

Kiekvienos pagal šį skyrių prašomos tiesioginės išmokos dydžių suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios 41 straipsnyje nurodytą viršutinę ribą sudarantį kiekvienos iš šių tiesioginių išmokų komponentą. ►M3  Tačiau naujosioms valstybėms narėms Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatyta viršutinė riba atitinka 71c straipsnyje minėtą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį kiekvienos atitinkamos tiesioginės išmokos komponentą. ◄

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama vienam ūkininkui skiriama pagalba.

140 straipsnis

Pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamos medžiagos

1.  Tais atvejais, kai pagal Direktyvos 96/23/EB ( 44 ) nuostatas gyvulyje, priklausančiame ūkininko galvijų bandai, aptinkama medžiagų, uždraustų pagal Direktyvą 96/22/EB ( 45 ), likučių arba medžiagų, leistinų pagal pirmiau minėtą aktą, tačiau panaudotų neteisėtai, likučių arba kai ūkininko valdoje randama bet kokios formos uždraustų medžiagų ar produktų, arba medžiagų ar produktų, leistinų pagal Direktyvą 96/22/EB, tačiau laikomų neteisėtai, tas ūkininkas netenka teisės gauti šiame skyriuje numatytų išmokų už tuos kalendorinius metus, kuriais šios medžiagos buvo aptiktos.

Jeigu pažeidimas nustatomas pakartotinai, teisės gauti išmokas neskyrimo laikotarpis, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, gali būti pratęstas iki penkerių metų, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais pakartotinas pažeidimas buvo nustatytas.

2.  Tokiais atvejais, kai gyvulių savininkas ar laikytojas trukdo atlikti patikrinimą ir paimti mėginius, būtinus vykdant nacionalinius medžiagų likučių monitoringo planus arba atliekant patikrinimus ir kontrolę, numatytą pagal Direktyvą 96/23/EB, skiriamos šio straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos.

13 SKYRIUS

PAGALBA UŽ ANKŠTINIUS AUGALUS

141 straipsnis

Taikymo sritis

71 straipsnio taikymo atveju, atitinkamos valstybės narės skiria pagalbą už šių ankštinių augalų auginimą:

142 straipsnis

Pagalba

1.  Pagalba skiriama už ankštinių augalų, kuriems taikomas 141 straipsnis, auginimą prekybos metais. Prekybos metai trunka nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.

Už pasėlių plotą, dėl kurio pateikiama pagalbos už hektarą pagal sistemą, finansuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punktą, paraiška, negali būti skiriama pagal šią sistemą numatyta pagalbos išmoka.

2.  Nepažeidžiant 143 straipsnio, už apsėto ir nuimto ploto hektarą mokama 181 eurų pagalba.

▼M3

143 straipsnis

Viršutinė riba

Prašomos pagalbos suma neviršija Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios 41 straipsnyje minėtą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį VI priede nurodytų išmokų už ankštinių daržovių plotą komponentą. Tačiau naujosioms valstybėms narėms Komisijos pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos atitinka 71c straipsnyje minėtą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį VI priede nurodytų išmokų už ankštinių daržovių plotą komponentą.

Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinam vienam ūkininkui skiriama pagalba.

▼

IVA ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS SCHEMŲ ĮGYVENDINIMAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

143a straipsnis

Paramos schemų nustatymas

Naujosiose valstybėse narėse tiesioginės išmokos pradedamos taikyti pagal toliau nurodytą didėjimo, išreikšto procentine dalimi nuo tokių išmokų dydžio tokios sudėties Bendrijoje, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., planą:

▼A2

Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos pradedamos taikyti pagal toliau nurodytą didinimo, išreikšto procentine išmokų, mokamų 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dalimi planą:

▼

143b straipsnis

Vienkartinės išmokos už plotą schema

▼M17

1.  Ne vėliau kaip iki įstojimo dienos naujosios valstybės narės gali nuspręsti 9 dalyje nustatytu taikymo laikotarpiu tiesiogines išmokas, išskyrus IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą pagalbą už energetinius augalus ir IV antraštinės dalies 10h skyriuje nustatytą išmoką už minkštuosius vaisius, pakeisti pagal 2 dalį apskaičiuota bendrąja išmoka už plotus.

▼

2.  Vienkartinė išmoka už plotą mokama kartą per metus. Ji apskaičiuojama metinį finansinį paketą, nustatytą pagal 3 dalį, dalijant iš kiekvienos naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemės ploto, nustatyto pagal 4 dalį.

3.  Kiekvienai naujajai valstybei narei Komisija nustato metinį finansinį paketą:

▼M17

▼

4.  Naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemės plotas pagal vienkartinės išmokos už plotą schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio paskirties ploto dalis, kuri 2003 m. birželio 30 d. yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių kriterijų, kuriuos ta naujoji valstybė narė, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą, turi nustatyti.

„Naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas“ – visas plotas, kurį užima dirbama žemė, nuolatinės ganyklos, daugiamečių augalų plotai ir asmeninio naudojimo daržai, kaip nustatyta Komisijos (EUROSTAT) statistikos tikslais.

▼A2

Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai žemės ūkio paskirties žemės plotas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių kriterijų, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą.

▼

5.   ►M14  Išmokų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą skyrimo tikslais finansavimo reikalavimus atitinka visi žemės ūkio paskirties sklypai, atitinkantys 4 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, apsodinti miško kirtimo atžalynais (KN kodas ex060290 41), kurių žemės ūkio būklė 2003 m. birželio 30 d. buvo gera ir kuriems teikiama 88 straipsnyje numatyta pagalba už energetinius augalus. Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos atveju finansavimo reikalavimus atitinka visi žemės ūkio paskirties sklypai, atitinkantys 4 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, apsodinti miško kirtimo atžalynais (KN kodas ex060290 41), kuriems teikiama 88 straipsnyje numatyta pagalba už energetinius augalus. ◄

Minimalus remiamo ploto vienam ūkiui dydis, kuriam galima prašyti skirti išmokas, yra 0,3 ha. Tačiau bet kuri naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir gavusi Komisijos pritarimą, gali nustatyti didesnį minimalų dydį, neviršijantį 1 ha.

▼M19

Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, ūkininkas turi naudotis pirmoje pastraipoje nurodytais sklypais valstybės narės nustatytą datą, kuri yra ne vėlesnė kaip data, kurią ta valstybė narė nustatė pagalbos paraiškoms pakeisti.

▼

6.  Neprivaloma pateikti ar atsižvelgti į gamybos veiksnius. Tačiau ūkininkai gali naudoti 4 dalyje minėtą žemę bet kokiam žemės ūkio tikslui. Pagal 5302 10 00 KN kodą klasifikuojamoms kanapėms taikoma Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 ( 46 ) 5a straipsnio 2 dalis ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 2316/1999 ( 47 ) 7b straipsnis bei šio Reglamento 52 straipsnio 1 dalis.

Visa žemė, už kurią skiriamos išmokos pagal vienkartinės išmokos už plotą schemą, turi būti išlaikyta geros agrarinės būklės, atitinkančios aplinkos apsaugos reikalavimus.

▼M19

Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. naujosios valstybės narės neprivalo taikyti 3, 4, 6, 7 ir 9 straipsnių tiek, kiek tos nuostatos yra susijusios su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2009 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą tose valstybėse narėse, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų III priede, pagal tokį tvarkaraštį:

Tačiau Bulgarija ir Rumunija neprivalo taikyti 3, 4, 6, 7 ir 9 straipsnių iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiek, kiek tos nuostatos yra susijusios su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą tose valstybėse narėse, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų III priede, pagal tokį tvarkaraštį:

Be to, naujosios valstybės narės trečioje pastraipoje numatyta galimybe gali naudotis ir tuo atveju, jei jos nusprendžia nebetaikyti vienkartinės išmokos už plotus schemos dar nepasibaigus 9 dalyje numatytam šios schemos taikymo laikotarpiui.

▼

7.  Jei konkrečiais metais vienkartinė išmoka už plotą naujojoje valstybėje narėje viršytų jai tenkantį metinį finansinį paketą, toje naujojoje valstybėje narėje tenkanti nacionalinė suma už hektarą proporcingai mažinama taikant mažinimo koeficientą.

8.  Atitinkamai, Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 ( 48 ), ypač jo 2 straipsnyje ir šio Reglamento II antraštinės dalies 4 skyriuje, ypač 18 straipsnyje, nustatytos Bendrijos taisyklės dėl integruotos sistemos reikiamu mastu taikomos vienkartinės išmokos už plotą schemai. Dėl to kiekviena šią schemą pasirinkusi naujoji valstybė narė:

Vienkartinės išmokos už plotą schemos taikymas jokiu būdu neturi įtakos bet kurios naujosios valstybės narės pareigai įgyvendinti Bendrijos taisykles dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo, nustatytas Tarybos direktyvoje 92/102/EEB ( 49 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000 ( 50 ).

▼M14

9.   ►M19  Visos naujosios valstybės narės gali taikyti vienkartinės išmokos už plotus schemą iki 2010 m. pabaigos. ◄ Tačiau Bulgarija ir Rumunija gali pasinaudoti vienkartinės išmokos už plotus schema jos taikymo laikotarpiu iki 2011 m. pabaigos. Iki paskutiniųjų schemos taikymo metų rugpjūčio 1 d. naujosios valstybės narės praneša Komisijai apie savo ketinimą nutraukti schemos taikymą.

▼M19 —————

▼

12.  Pasibaigus vienkartinės išmokos už plotą schemos taikymo laikotarpiui, tiesioginės išmokos taikomos pagal atitinkamas Bendrijos taisykles ir remiantis kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, baziniai plotai, priemokų ribos ir maksimalūs garantuoti kiekiai (MGK), nurodytais Stojimo akte ( 51 ) kiekvienai tiesioginei išmokai ir vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose. Po to taikomos 143a straipsnyje nurodytos atitinkamų metų procentinės normos.

13.  Naujosios valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiam straipsniui įgyvendinti, ir pirmiausia apie priemones, kurių buvo imtasi pagal 7 dalį.

▼M9

143ba straipsnis

Atskiros išmokos už cukrų

1.   ►M14  Nukrypstant nuo 143b straipsnio, iki 2006 m. balandžio 30 d. naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, gali nuspręsti 2006–2010 m. skirti ūkininkams, atitinkantiems vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus, atskirą išmoką už cukrų. ◄ ►M13  Išmoka skiriama remiantis toliau išvardytais objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais už 2004–2005, 2005–2006 ir (arba) 2006–2007 prekybos metų atitinkamą laikotarpį, kuris kiekvieno produkto atveju gali būti skirtingas ir kurį valstybės narės turi nustatyti iki 2006 m. balandžio 30 d.:

Tačiau jei atitinkamas laikotarpis apima 2006–2007 prekybos metus, šie prekybos metai pakeičiami 2005–2006 prekybos metais ūkininkams, kuriems atsisakoma taikyti kvotas 2006–2007 prekybos metais, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnyje.

Bulgarijos ir Rumunijos atveju:

 ◄

2.  Atskiros išmokos už cukrų suteikiamos neviršijant VII priedo K punkte nustatytų viršutinių ribų.

▼M14

3.  Nukrypdama nuo 2 dalies, kiekviena atitinkama naujoji valstybė narė gali iki 2006 m. kovo 31 d., remdamasi objektyviais kriterijais, nuspręsti nustatyti žemesnę atskiros išmokos už cukrų ribą, nei nurodyta VII priedo K punkte.

▼M13

3a.  2007 metams Bulgarijai ir Rumunijai 3 dalyje nurodyta data – kovo 31 d. – pakeičiama 2007 m. vasario 15 d.

▼M9

4.  Lėšos, skiriamos atskiroms išmokoms už cukrų mokėti pagal 1, 2 ir 3 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą. Taikant šio straipsnio 3 dalį, VII priedo K punkte nurodytų viršutinių ribų ir šiuo metu taikomų ribų skirtumas įskaičiuojamas į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

5.  143a ir 143c straipsniai netaikomi atskiroms išmokoms už cukrų.

▼M14

6.  Faktinio ar numanomo paveldėjimo atveju atskira išmoka už cukrų skiriama valdą paveldėjusiam ūkininkui, jeigu tas ūkininkas atitinka vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus.

▼M17

143bb straipsnis

Atskira išmoka už vaisius ir daržoves

1.  Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, gali iki 2007 m. lapkričio 1 d. nuspręsti ūkininkams, atitinkantiems bendrosios išmokos už plotus schemos reikalavimus, skirti atskirą išmoką už vaisius ir daržoves. Ji suteikiama vadovaujantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui, nustatytais VII priedo M punkto 1 dalyje, ir atsižvelgiant į atitinkamą laikotarpį, kaip nurodyta toje dalyje.

2.  Atskira išmoka už vaisius ir daržoves suteikiama neviršijant 71c straipsnyje nurodyto nacionalinių viršutinių lubų komponento, skirto vaisiams ir daržovėms.

3.  Nukrypdama nuo 2 dalies, kiekviena atitinkama naujoji valstybė narė gali iki 2007 m. lapkričio 1 d., remdamasi objektyviais kriterijais, nuspręsti nustatyti žemesnę atskiros išmokos už vaisius ir daržoves ribą, nei nurodyta toje dalyje.

4.  Lėšos, skiriamos atskiroms išmokoms už vaisius ir daržoves mokėti pagal 1, 2 ir 3 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

5.  143a ir 143c straipsniai netaikomi atskirai išmokai už minkštuosius vaisius.

6.  Faktinio ar numanomo paveldėjimo atveju atskira išmoka už vaisius ir daržoves skiriama valdą paveldėjusiam ūkininkui, jeigu tas ūkininkas atitinka bendrosios išmokos už plotus schemos reikalavimus.

143bc straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmoka už vaisius ir daržoves

1.  Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaikyti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento pomidorams, klasifikuojamiems KN 0702 00 00 pozicijoje.

Šiuo atveju nepažeidžiant 144 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems pomidorus IV antraštinės dalies 10g skyriuje nurodytomis sąlygomis.

2.  Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti išlaikyti:

Šiuo atveju nepažeidžiant 144 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka suteikiama ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis vaisius ir daržoves, kaip nustato atitinkama valstybė narė, išvardytus 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

3.  Lėšos, skiriamos pereinamojo laikotarpio išmokoms už vaisius ir daržoves mokėti pagal 1 ir 2 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

4.  143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už vaisius ir daržoves.

▼

143c straipsnis

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos

1.  Taikant šį straipsnį: „BŽŪP analogiška nacionalinė schema“ – bet kuri nacionalinė tiesioginių išmokų schema, kuri prieš įstojimą taikoma naujosiose valstybėse narėse ir pagal kurią parama skiriama ūkininkams dėl gamybos, kuriai taikoma viena iš tiesioginių išmokų.

▼A2

2.  Leidus Komisijai, naujosios valstybės narės gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas iki:

Apskaičiuojant pirmiau minėtoje pirmojoje įtraukoje nurodytą bendrą dydį, įskaitomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir (arba) jų komponentai, atitinkantys Bendrijos tiesiogines išmokas ir (arba) jų komponentus, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant atitinkamai naujajai valstybei narei galiojančią viršutinę ribą pagal 64 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 2 dalį ir 71c straipsnį.

Kiekvienai atitinkamai tiesioginei išmokai naujoji valstybė narė gali taikyti vieną iš pirmiau minėtuose a ar b punktuose nurodytų galimybių.

Bendra tiesioginė parama, kurią ūkininkas naujosiose valstybėse narėse po įstojimo gali gauti kaip atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negali viršyti tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, tuo metu taikomą valstybėse narėse 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dydžio.

▼

3.  Kipras gali padidinti ūkininkui pagal bet kurią iš I priede išvardytų tiesioginių išmokų mokamą tiesioginę paramą iki bendro paramos dydžio, kurį ūkininkas turėjo teisę gauti Kipre 2001 m.

Kipro valdžios institucijos užtikrina, kad bendra tiesioginė parama, kurią ūkininkas po įstojimo gauna pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, jokiu atveju neviršytų tiesioginės paramos dydžio, kurį ūkininkas turėtų teisę gauti pagal tą tiesioginę išmoką atitinkamais metais tokios sudėties Bendrijoje, kokia ji yra 2004 metų balandžio 30 d.

Teiktinos papildomos nacionalinės pagalbos bendri dydžiai nurodyti XII priede.

Teiktinos papildomos nacionalinės pagalbos dydis patikslinamas, jei tai būtina dėl bendros žemės ūkio politikos raidos.

2 ir 5 dalys Kiprui netaikomos.

4.  Jeigu naujoji valstybė narė nusprendžia taikyti vienkartinės išmokos už plotą schemą, ši naujoji valstybė narė gali teikti papildomą nacionalinę tiesioginę pagalbą pagal 5 ir 8 dalyse nurodytas sąlygas.

5.  2004 metais bendras papildomos nacionalinės pagalbos, suteiktos tais metais atskiram sektoriui (sektoriaus daliai), kai taikoma vienkartinės išmokos už plotą schema, dydis apribojamas konkrečiu finansiniu paketu atskiram sektoriui (sektoriaus daliai). Šis paketas lygus skirtumui tarp:

Visais po 2005 metų einančiais metais nebetaikomas reikalavimas naudoti pirmiau minėtą apribojimą taikant konkrečius finansinius paketus sektoriui (sektoriaus daliai). Tačiau naujoji valstybė narė turi teisę taikyti konkrečius finansinius paketus sektoriui (sektoriaus daliai) su sąlyga, kad toks konkretus finansinis paketas sektoriui (sektoriaus daliai) bus susijęs tik su

6.  Naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir leidus Komisijai, gali nuspręsti dėl papildomos nacionalinės pagalbos, kuri turi būti suteikta, dydžio.

7.  Komisijos leidime:

8.  Žemės ūkio veiklai, kuriai tokios sudėties Bendrijoje, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., nenumatytos tiesioginės išmokos, neteikiamos jokios papildomos nacionalinės išmokos ar pagalba.

9.  Be papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kipras iki 2010 m. pabaigos gali teikti pereinamojo laikotarpio ir mažėjančią nacionalinę pagalbą. Ši valstybės pagalba teikiama tokia forma, kuri panaši į Bendrijos pagalbą, pavyzdžiui, nuo gamybos apimčių nepriklausančios išmokos.

Atsižvelgiant į 2001 m. suteiktos nacionalinės paramos pobūdį ir dydį, Kipras gali teikti valstybės pagalbą XIII – priede išvardintiems sektoriams (sektorių dalims) neviršydamas tame priede nurodytų dydžių.

Teikiamai valstybės pagalbai taikomi bet kokie patikslinimai, kurių gali prireikti dėl pokyčių bendroje žemės ūkio politikoje. Jeigu tokie patikslinimai yra būtini, pagalbos dydis arba jos teikimo sąlygos pakeičiami remiantis Komisijos sprendimu.

Kipras pateikia Komisijai metinę ataskaitą apie valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimą, nurodydamas pagalbos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai) formas ir dydžius.

10.  Be papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Latvija iki 2008 m. pabaigos gali teikti pereinamojo laikotarpio ir mažėjančią nacionalinę pagalbą. Ši valstybės pagalba teikiama tokia forma, kuri panaši į Bendrijos pagalbą, pavyzdžiui, nuo gamybos apimčių nepriklausančios išmokos.

Latvija gali teikti valstybės pagalbą XIV priede išvardytiems sektoriams (sektorių dalims) neviršydama tame priede nurodytų dydžių.

Teikiamai valstybės pagalbai taikomi bet kokie patikslinimai, kurių gali prireikti dėl pokyčių bendroje žemės ūkio politikoje. Jeigu tokie patikslinimai yra būtini, pagalbos dydis arba jos teikimo sąlygos pakeičiami remiantis Komisijos sprendimu.

Latvija pateikia Komisijai metinę ataskaitą apie valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimą, nurodydama pagalbos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai) formas ir dydžius.

▼M4

IVB DALIS

LĖŠŲ PERVEDIMAS

143d straipsnis

Už gamybos pertvarkymą medvilnės auginimo regionuose pervedamos lėšos

Nuo 2007 biudžetinių metų kiekvienais kalendoriniais metais 22 milijonų EUR suma, susidariusi iš vidutinių išlaidų medvilnei 2000, 2001 ir 2002 m., kaip papildoma Bendrijos parama gali būti skiriama priemonėms medvilnę auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, kuri vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 finansuojama iš EŽŪOGF Garantijų dalies.

143e straipsnis

Už gamybos pertvarkymą tabako auginimo regionuose pervedamos lėšos

Nuo 2011 biudžetinių metų kiekvienais kalendoriniais metais 484 milijonų EUR suma, atitinkanti 50 procentų bendros pagalbos trijų metų vidurkio, skirtos dotuotam tabakui 2000, 2001 ir 2002 m., kaip papildoma Bendrijos parama gali būti skiriama priemonėms tabaką auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, kuri, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1257/1999, finansuojama iš EŽŪOGF Garantijų dalies, tose valstybėse narėse, kuriose 2000, 2001 ir 2002 m. tabako augintojai gavo pagalbą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2075/92.

▼B

V DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

144 straipsnis

Tiesioginių išmokų vadybos komitetas

1.  Komisijai padeda Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.  Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – vienas mėnuo.

3.  Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

145 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jos visų pirma apima:

▼M3

▼

▼M9

▼M15

▼M17

▼M22

▼B

▼M3

▼B

▼M22

▼B

▼M3

▼M4

▼M3

146 straipsnis

Informacijos perdavimas Komisijai

Valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiam reglamentui įgyvendinti, pirmiausia susijusias su 5, 13, 42, 58, 71d ir 71e straipsniais.

▼B

147 straipsnis

Reglamentų (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, Nr. 1453/2001 ir Nr. 1454/2001 pakeitimai

148 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1868/94 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1868/94 iš dalies keičiamas taip:

149 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1251/1999 iš dalies keičiamas taip:

150 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 iš dalies keičiamas taip:

151 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 iš dalies keičiamas taip:

▼M4

151a straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 546/2002 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 546/2002 iš dalies pakeičiamas taip:

151b straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2075/92 pakeitimai

13 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši įtrauka:

;

▼B

152 straipsnis

Kitų reglamentų pakeitimai

Išbraukiamos toliau nurodytos nuostatos:

▼M4

▼B

153 straipsnis

Panaikinimai

1.  Reglamentas (EEB) Nr. 3508/92 panaikinamas. Tačiau jis ir toliau taikomas kalendorinių metų iki 2005 m. tiesioginių išmokų paraiškoms.

2.  Reglamentas (EB) Nr. 1017/94 panaikinamas nuo 2005 m. sausio 1 d.

3.  Reglamentas (EB) Nr. 1577/96 ir Reglamentas (EB) Nr. 1251/1999 panaikinami. Tačiau jie ir toliau taikomi 2004/2005 prekybos metams.

4.  Reglamentas (EB) Nr. 1259/1999 panaikinamas nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a ir 11 straipsniai ir tam, kad jie būtų taikomi, to reglamento priedas ir toliau taikomi iki 2005 m. gruodžio 31 d. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 3, 4, 5 straipsniai ir tam, kad jie būtų taikomi, to reglamento priedas ir toliau taikomi iki 2004 m. gruodžio 31 d. ►  Naujosioms valstybėms narėms netaikoma to Reglamento 2a straipsnyje nurodyta supaprastinta schema. ◄

▼M4

4a.  Panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1051/2001 ( 70 ). Tačiau jis toliau taikomas 2005–2006 gamybos metams.

4b.  Panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1098/98. Tačiau jis toliau taikomas iki 2005 m. gruodžio 31 d., jeigu valstybė narė nutaria šio reglamento 71 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje paminėtiems apyniams bendrosios išmokos schemą taikyti po pereinamojo laikotarpio.

▼B

5.  Nuorodos į panaikintus reglamentus suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą.

154 straipsnis

Supaprastintos schemos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Tais atvejais, kai valstybė narė taiko Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 2a straipsnyje nurodytą supaprastintą schemą, taikomos tokios nuostatos:

▼M3

154a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės naujosioms valstybėms narėms

1.  Tais atvejai, kai yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, siekiant palengvinti naujosioms valstybėms narėms perėjimą nuo bendrosios išmokos už plotą schemos prie bendrosios išmokos schemos ir kitų pagalbos schemų, nurodytų III ir IV antraštinėse dalyse, tokios priemonės priimamos 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

▼A2

2.  1 dalyje nurodytų priemonių galima imtis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.; vėliau šios priemonės netaikomos. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai šis laikotarpis prasideda 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma šiuos laikotarpius gali pratęsti.

▼M17

155 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Kitos priemonės, kurių reikia siekiant palengvinti perėjimą nuo 152 ir 153 straipsniuose nurodytuose reglamentuose ir reglamentuose (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2202/96, (EB) Nr. 1260/2001 numatytos tvarkos prie šiame reglamente numatytos tvarkos, ypač dėl Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 4 bei 5 straipsnių ir priedo, Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio taikymo, ir nuo nuostatų, susijusių su modernizavimo planais, numatytais Reglamente (EEB) Nr. 1035/72, prie tvarkos, nustatytos šio reglamento 83–87 straipsniuose, gali būti patvirtinamos šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 152 ir 153 straipsniuose nurodyti reglamentai ir straipsniai toliau taikomi siekiant nustatyti VII priede nurodytas referencines sumas.

▼M4

155a straipsnis

Iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą dėl medvilnei, alyvuogių aliejui, stalo alyvuogėms ir alyvuogių giraitėms, tabakui ir apyniams taikomų šio reglamento nuostatų įgyvendinimo, prireikus — kartu su atitinkamais pasiūlymais.

▼B

156 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos, taikant tokias išimtis:

▼M24

▼M4

▼B

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M8

---

I PRIEDAS

Paramos schemų, atitinkančių 1 straipsnyje nurodytus kriterijus, sąrašas

▼M20

---

II PRIEDAS

▼B

---

III PRIEDAS

Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, nurodyti 3 ir 4 straipsniuose

A.   Taikytini nuo 2005 m. sausio 1 d. ►A2   ( 71 ) ◄

Aplinka

Visuomenės ir gyvūnų sveikata

Gyvūnų identifikavimas ir registravimas

B.   Taikytini nuo 2006 m. sausio 1 d. ►A2   ( 72 ) ◄

Visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata

---

IV PRIEDAS

5 straipsnyje nurodyta gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė

▼M4

---

V PRIEDAS

26 straipsnyje nurodytos suderintos paramos schemos

▼M8

---

VI PRIEDAS

Tiesioginių išmokų, susijusių su 33 straipsnyje nurodyta bendrąja išmoka, sąrašas

▼B

---

VII PRIEDAS

37 straipsnyje nurodytos referencinės sumos apskaičiavimas

A.   Pagalbos už plotą

1.

Kai ūkininkas gavo pagalbą už plotą, hektarų skaičius, kuris nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu ir už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirtos išmokos, dauginamas iš tokių dydžių: 1.1. Javams, įskaitant kietuosius kviečius, aliejinių augalų sėklas, baltymingus augalus, linų sėmenis, pluoštinius linus ir kanapes, silosui auginamą žolę ir atidėtą žemę: — 63 eurų už toną, dauginant iš vidutinio javų derlingumo pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 4 straipsnio 2 dalį, kuris atitinkamam regionui nustatytas 2002 kalendoriniams metams taikomame regionavimo plane. Šis punktas taikomas nepažeidžiant valstybių narių nuostatų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 6 dalį. Nukrypstant nuo 38 straipsnio, linams ir kanapėms vidurkis apskaičiuojamas pagal hektarų, už kuriuos 2001 ir 2002 kalendoriniais metais buvo skirta išmoka, skaičių. 1.2. Ryžiams: — 102 eurų už toną, dauginant iš tokio vidutinio derlingumo: —  Valstybės narės Derlingumas (t/ha) Ispanija 6,35 Prancūzija —  Metropolijos teritorija 5,49 —  Prancūzijos Gajana 7,51 Graikija 7,48 Italija 6,04 Portugalija 6,05 1.3. Ankštiniams augalams: — lęšiams ir dvispalviams raženiams – 181 eurų už hektarą — vikiams – 175,02 eurų už hektarą 2000 m., 176,60 eurų už hektarą 2001 m. ir 150,52 eurų už hektarą 2002 m.

2.

Kai ūkininkas gavo priedą arba specialią pagalbą už kietuosius kviečius, hektarų skaičius, kuris nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu ir už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirtos išmokos, dauginamas iš tokių dydžių: Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 II priede ir Reglamento (EB) Nr. 2316/1999 IV priede išvardytose zonose: — 291 eurų už hektarą už 2005 kalendorinius metus skirtinai bendrajai išmokai, — 285 eurų už hektarą už 2006 m. ir vėlesnius kalendorinius metus skirtinai bendrajai išmokai. Reglamento (EB) Nr. 2316/1999 V priede išvardytose zonose: — 46 eurų už hektarą už 2005 kalendorinius metus skirtinai bendrajai išmokai.

3.

Pirmesniuose punktuose „hektarų skaičius“ – tai nustatytas hektarų, kurių atžvilgiu buvo įvykdyti visi pagalbos skyrimo taisyklių nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio taikymą, skaičius, atitinkantis kiekvieną iš šio reglamento VI priede išvardytų skirtingų pagalbos už plotą rūšių. Ryžių atžvilgiu, nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 3072/95 6 straipsnio 5 dalies, tais atvejais, kai ryžiais užsėti plotai referenciniu laikotarpiu valstybėje narėje viršijo tam laikotarpiui nustatytą maksimalų garantuojamą plotą, pagalbos dydis už hektarą proporcingai sumažinamas.

B.   Išmoka už bulvių krakmolą

Kai ūkininkas gavo išmoką už bulvių krakmolą, išmokos dydis apskaičiuojamas, dauginant tonų, už kurias atitinkamai kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta išmoka, skaičių iš 44,22 eurų už bulvių krakmolo toną. Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į bendrosios išmokos apskaičiavimą, skaičių proporcingai pagaminto bulvių krakmolo tonų skaičiui, už kurį atitinkamai kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 8 straipsnio 2 dalyje numatyta pagalba, neviršijant bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija, remdamasi hektarų skaičiumi, apie kurį pranešė valstybės narės ir kuris yra numatytas auginimo sutartyje referenciniu laikotarpiu.

C.   Priemokos ir priedai už gyvulius

Kai ūkininkas gavo priemokas ir (arba) priedus už gyvulius, dydis apskaičiuojamas, dauginant nustatytų gyvulių, už kuriuos kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta išmoka, skaičių iš dydžių už gyvulį, nustatytų atitinkamais VI priede nurodytais straipsniais 2002 kalendoriniams metams, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį arba Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 8 straipsnio 3 dalį.

Nukrypstant nuo 38 straipsnio, pagal Reglamento (EB) Nr. 2529/2001 11 straipsnio 2 dalies pirmą, antrą ir ketvirtą įtraukas skiriamų papildomų išmokų už avis ir ožkas vidurkis apskaičiuojamas pagal gyvulių, už kuriuos buvo suteikta išmoka 2002 kalendoriniais metais, skaičių.

Tačiau neatsižvelgiama į išmokas, suteikiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Be to, nukrypstant nuo 38 straipsnio, Komisijos reglamento (EB) Nr. 2349/1999 32 straipsnio 11 ir 12 dalių ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1458/2001 4 straipsnio taikymo atveju, gyvulių skaičius, už kurį nurodytų priemonių taikymo metais buvo skirta išmoka ir į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant referencinę sumą, negali būti didesnis už gyvulių skaičiaus, už kurį kalendoriniais metais, per kuriuos minėtos priemonės nebuvo taikomos, buvo skirta išmoka, vidurkį.

D.   Sausieji pašarai

Kai ūkininkas pašarus pristatė pagal sutartį, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 603/95 9 straipsnio c punkte, arba pagal su plotais susijusias deklaracijas, kaip numatyta to paties reglamento 10 straipsnyje, valstybės narės apskaičiuoja į referencinę sumą įtrauktiną dydį proporcingai pagamintų sausųjų pašarų tonų skaičiui, už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta to reglamento 3 straipsnyje numatyta pagalba, neviršijant toliau nurodytų milijonais eurų išreikštų viršutinių ribų.

Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į referencinių sumų apskaičiavimą, skaičių proporcingai pagamintų sausųjų pašarų tonų skaičiui, už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta Reglamento (EB) Nr. 603/95 3 straipsnyje numatyta pagalba, neviršijant bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija, remdamasi hektarų skaičiumi, apie kurį pranešė valstybės narės, kuris yra numatytas auginimo sutartyje arba su plotais susijusioje deklaracijoje referenciniu laikotarpiu.

E.   Regioninė pagalba

Konkrečiuose regionuose apskaičiuojant referencinę sumą įtraukiamos tokios sumos:

F.   Pagalba už sėklas

Kai ūkininkas gavo pagalbą už sėklų gamybą, suma apskaičiuojama dauginant tonų, už kurias tokia išmoka buvo skirta kiekvienais referencinio laikotarpio metais, skaičių iš sumos už toną, nustatytos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnį. Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į bendrosios išmokos apskaičiavimą, skaičių proporcingai sertifikuojamam plotui, už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo skirta Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnyje numatyta pagalba, neviršijant bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija pagal bendrą sertifikuojamą plotą, apie kurį buvo pranešta Komisijai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3083/73. Šis bendras plotas neapima sertifikuojamo ploto ryžiams (Oryza sativa L.), kviečiams spelta (Triticum spelta L.), pluoštiniams ir sėmeniniams linams (Linum usitatissimum L.) ir kanapėms (Cannabis sativa L.), kuris jau buvo deklaruotas pasėliams.

▼M4

G.   Medvilnė

Ūkininkui deklaravus medvilne apsėtus plotus, į referencinį dydį įtrauktiną sumą valstybės narės apskaičiuoja medvilne apsėtų hektarų skaičių, kuris nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu ir už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais pagal 4 protokolo dėl medvilnės ( 73 ) 3 dalį buvo suteikta pagalba, daugindamos iš tokių dydžių vienam hektarui:

H.   Alyvuogių aliejus

Ūkininkui gavus pagalbą už alyvų aliejaus gamybą, suma apskaičiuojama dauginant tonų, už kurias atitinkamai kiekvienais referencinio laikotarpio metais, t. y. 1999–2000, 2000–2001, 2001–2002 ir 2002–2003 gamybos metais, buvo suteikta išmoka, skaičių iš atitinkamo pagalbos dydžio, išreikšto EUR už toną, kaip nustatyta Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 1415/2001 ( 74 ), (EB) Nr. 1271/2002 ( 75 ), (EB) Nr. 1221/2003 ( 76 ) ir ►M7  (EB) Nr. 1299/2004 ( 77 ) ◄ , bei dauginant iš 0,6 dydžio koeficiento. Tačiau iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nutarti padidinti šį koeficientą. Šis koeficientas netaikomas ūkininkams, kurių referenciniu laikotarpiu turimas vidutinis alyvmedžių GIS-ha kiekis, išskyrus papildomai, ne pagal kokią nors patvirtintą auginimo schemą po 1998 m. gegužės 1 d. pasodintų alyvmedžių GIS-ha kiekį, yra mažesnis nei 0,3. Alyvmedžių GIS-ha kiekis apskaičiuojamas įprastu būdu, nustatytinu 144 straipsnio 2 dalyje minima tvarka ir remiantis geografinės informacijos apie alyvuogių auginimą sistemos duomenimis.

Jeigu taikant Reglamento (EEB) Nr. 1638/98 ( 78 ) 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas priemones referenciniu laikotarpiu buvo padarytas poveikis pagalbos išmokoms, trečiojoje pastraipoje paminėtas apskaičiavimas tikslinamas taip:

Valstybės narės apskaičiuoja hektarų, įtrauktinų į bendrosios išmokos apskaičiavimą, skaičių kaip alyvmedžių GIS-ha kiekį įprastu būdu, nustatytinu 144 straipsnio 2 dalyje minima tvarka ir remiantis geografinės informacijos apie alyvuogių auginimą sistemos duomenimis, išskyrus papildomai, ne pagal kokią nors patvirtintą auginimo schemą po 1998 m. gegužės 1 d. pasodintų alyvmedžių GIS-ha kiekį, išskyrus Kiprą ir Maltą, kuriems ši data yra 2001 m. gruodžio 31 d.

I.   Žaliavinis tabakas

Ūkininkui gavus priemoką už tabaką, į referencinį dydį įtrauktina suma apskaičiuojama trejų metų kilogramų skaičiaus vidurkį, už kurį buvo gauta išmoka, dauginant iš pagalbos už kilogramą sumos svertinio vidurkio, apskaičiuoto už trejus metus, atsižvelgiant į bendrą visų rūšių žaliavinio tabako kokybę ir dauginant iš 0,4 dydžio koeficiento. Valstybės narės gali nuspręsti padidinti šį koeficientą.

Nuo 2010 m. šis koeficientas yra 0,5.

Hektarų, įtrauktinų į bendrosios išmokos apskaičiavimą, skaičius atitinka užregistruotoje auginimo sutartyje nurodytą plotą, už kurį atitinkamai kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo suteikta priemoka, ir kuris neviršija bazinio ploto ribų, kurias turi nustatyti Komisija, remdamasi bendru plotu, apie kurį Komisijai pranešta vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 2636/1999 ( 79 ) I priedo 1.3. punktu.

Jeigu taikant Reglamento (EEB) Nr. 2848/98 50 straipsnyje nustatytas priemones referenciniu laikotarpiu buvo padarytas poveikis pagalbos išmokoms, trečiojoje pastraipoje paminėtas apskaičiavimas tikslinamas taip:

J.   Apyniai

Ūkininkui gavus pagalbą už plotą arba pagalbą už laikiną pūdymą, į referencinį dydį įtrauktiną sumą valstybės narės apskaičiuoja hektarų skaičių, kuris nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu ir už kurį kiekvienais referencinio laikotarpio metais buvo suteiktos išmokos, daugindamas iš 480 EUR sumos už hektarą.

▼M9

K.   Cukriniai runkeliai, cukranendrės ir cikorijos

▼M15

L.   Bananai

Valstybės narės nustato sumą, kuri bus įtraukta į kiekvieno ūkininko referencinę sumą, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, tokiais kaip:

Valstybės narės apskaičiuoja kriterijus atitinkančių hektarų, nurodytų šio reglamento 43 straipsnio 2 dalyje, skaičių remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, tokiais kaip plotai, nurodyti pirmos pastraipos b punkte.

▼M17

M.   Vaisiai, daržovės, maistinės bulvės ir daigynai

Valstybės narės nustato sumą, įtrauktiną į kiekvieno ūkininko referencinę sumą, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui:

atitinkamu laikotarpiu, kuris kiekvienam produktui gali būti kitoks, per vienerius arba daugiau prekybos metų, skaičiuojant nuo 2001 m. pasibaigusių prekybos metų, o valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, atveju – nuo 2004 m. pasibaigusių prekybos metų iki 2007 m. pasibaigiančių prekybos metų.

Valstybės narės apskaičiuoja atitinkamą 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą hektarų skaičių remdamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui, pirmos pastraipos antroje įtraukoje nurodytais plotais.

Objektyviai pagrįstais atvejais skirtingiems vaisių bei daržovių produktams, maistinėms bulvėms ir daigynams šiame punkte nurodyti kriterijai gali būti taikomi skirtingai. Remdamosi tuo pačiu pagrindu valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pagal šį punktą į referencinę sumą įtrauktinos sumos ir atitinkamo hektarų skaičiaus iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.

Šiame reglamente „vaisiai ir daržovės“ reiškia Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytus produktus, o „maistinės bulvės“ – bulves, klasifikuojamas KN 0701 pozicijoje, išskyrus skirtas bulvių krakmolo gamybai, kurioms teikiama pagalba pagal 93 straipsnį.

▼M22

N.   Vynas (vynmedžių išnaikinimas)

Ūkininkams, dalyvaujantiems vynmedžių išnaikinimo schemoje, nustatytoje Reglamento (EB) Nr. 479 V antraštinės dalies III skyriuje, kitais metais po tų metų, kuriais buvo išnaikinti vynmedžiai, skiriamos teisės į išmokas, lygios skaičiui hektarų, už kuriuos jie gavo vynmedžių išnaikinimo išmoką.

Šių teisių į išmokas vieneto vertė lygi nacionalinių teisių į išmokas vertės vidurkiui atitinkamame regione. Tačiau vieneto vertė bet kuriuo atveju neturi viršyti 350 EUR/ha.

O.   Vynas (pervedimas iš paramos programų)

Jeigu valstybės narės nusprendžia teikti paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 479 9 straipsnį, jos nustatyto kiekvienam ūkininkui taikomą referencinę sumą ir atitinkamus šio reglamento 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus hektarus:

▼M17

---

VIII PRIEDAS

Nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje

---

VIIIa PRIEDAS

71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

▼B

---

IX PRIEDAS

66 straipsnyje nurodytų pasėlių sąrašas

---

X PRIEDAS

74 straipsnyje nurodytos tradicinės kietųjų kviečių auginimo zonos

GRAIKIJA

Šių regionų nomai (prefektūros)

ISPANIJA

Provincijos

AUSTRIJA

Panonija:

PRANCŪZIJA

Regionai

Departamentai ( 81 )

ITALIJA

Regionai

PORTUGALIJA

Apygardos

▼M3

KIPRAS

VENGRIJA

Regionai

▼A2

BULGARIJA

▼B

---

XI PRIEDAS

99 straipsnyje nurodytų sėklų rūšių sąrašas

▼M13

---

XIA PRIEDAS

▼A2

---

XIB PRIEDAS

Nacionaliniai lauko kultūrų baziniai plotai ir referencinis derlingumas naujosiose valstybėse narėse, nurodyti 101 ir 103 straipsniuose

▼

---

XII PRIEDAS

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pagal vienkartinės išmokos schemą:

Bendras papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, kurios gali būti suteiktos pagal vienkartinės išmokos schemą, dydis lygus šioje lentelėje pagal sektorius nurodytų viršutinių ribų sumai, susijusių su sektoriais, kuriems taikoma vienkartinės išmokos schema, tiek, kiek parama šiuose sektoriuose nepriklauso nuo gamybos apimčių.

---

XIII PRIEDAS

Kipro valstybės pagalba

---

XIV PRIEDAS

Latvijos valstybės pagalba

---

( 1 ) 2003 m. birželio 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 2 ) OL C 208, 2003 9 3, p. 64.

( 3 ) 2003 m. liepos 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 4 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 113. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1244/2001 (OL L 173, 2001 6 27, p. 1).

( 5 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

( 6 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 1. Reglamentas su paslutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 495/2001 (OL L 72, 2001 3 14, p. 6).

( 7 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

( 8 ) OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 651/2002 (OL L 101, 2002 4 17, p. 3).

( 9 ) OL L 197, 1994 7 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 962/2002 (OL L 149, 2002 6 7, p. 1).

( 10 ) OL L 198, 2001 7 21, p. 26.

( 11 ) OL L 112, 1994 5 3, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2582/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 5).

( 12 ) OL L 206, 1996 8 16, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 811/2000 (OL L 100, 2000 4 20, p. 1).

( 13 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1038/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 16).

( 14 ) OL L 246, 1971 11 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 154/2002 (OL L 25, 2002 1 29, p. 18).

( 15 ) OL L 184, 1993 7 27, p. 1 (OL L 68, 2002 3 12, p. 4). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 442/2002.

( 16 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 17 ) OL L 198, 2001 7 21, p. 11.

( 18 ) OL L 198, 2001 7 21, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1922/2002 (OL L 293, 2002 10 29, p. 11).

( 19 ) OL L 341, 2001 12 22, p. 3.

( 20 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 21 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

( 22 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 8

( 23 ) OL L 172, 1966 9 30, p. 3025/66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1513/2001 (OL L 201, 2001 7 26, p. 4).

( 24 ) OL L 215, 1992 7 30, p. 85.

( 25 ) OL L 157, 1998 5 30, p. 7.

( 26 ) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

( 27 ) 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2419/2001, nustatantis išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, 2001 12 12, p. 11). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2550/2001 (OL L 341, 2001 12 22, p. 105).

( 28 ) OL L 132, 1990 5 23, p. 17. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 341, 2001 12 22, p. 3).

( 29 ) OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 30 ) OL L 118, 1972 5 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1363/95 (OL L 132, 1995 6 16, p. 8).

( 31 ) OL L 123, 2003 5 17, p. 42.

( 32 ) OL L 405, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 572/2003 (OL L 82, 2003 3 29, p. 20).

( 33 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 123.

( 34 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 123.

( 35 ) 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2316/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999, dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos taikymo taisykles (OL L 280, 1999 10 30, p. 43). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1035/2003 (OL L 150, 2003 6 18, p. 24).

( 36 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 97.

( 37 ) OL L 358, 1998 12 31, p. 17. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8).

( 38 ) OL L 200, 1977 8 8, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 39 ) OL L 58, 2006 2 28, p. 42.

( 40 ) OL L 58, 2006 2 28, p. 1.

( 41 ) OL L 273 2007 10 17, p. 1

( 42 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

( 43 ) OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1105/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 3).

( 44 ) 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 16, p. 3). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 45 ) 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

( 46 ) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo (OL L 160, 1999 6 26, p. 1).

( 47 ) Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2316/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo taikymo taisykles (OL L 280, 1999 10 30, p. 43).

( 48 ) Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3508/92, nustatantis tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, 1992 12 5, p. 1).

( 49 ) Tarybos direktyva 92/102/EEB dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo (OL L 355, 1992 12 5, p. 32).

( 50 ) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1).

( 51 ) OL, Specialusis leidimas, 2003 9 23, p. 33.

( 52 ) OL L 147, 1993 6 18, p. 25.

( 53 ) OL L 327, 2001 12 12, p. 11.

( 54 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 55 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 56 ) OL L 341, 2001 12 22, p. 3.“

( 57 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 58 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 59 ) OL L 341, 2001 12 22, p. 3.“

( 60 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 61 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 62 ) OL L 341, 2001 12 22, p. 3.“

( 63 ) OL L 405, 1999 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 572/2003 (OL L 82, 2003 3 29, p. 20).“

( 64 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 65 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 66 ) OL L 341, 2001 12 22, p. 3.“

( 67 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.“

( 68 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.“

( 69 ) OL L 175, 1971 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2320/2003 (OL L 345, 2003 12 31, p. 18).

( 70 ) OL L 148, 2001 6 1, p. 3.

( 71 ) Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2005 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į pirmuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.

( 72 ) Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2006 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į antruosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.

( 73 ) OL L 291, 1979 11 19, p. 174.

( 74 ) OL L 191, 2001 7 13, p. 10.

( 75 ) OL L 184, 2002 7 13, p. 5.

( 76 ) OL L 170, 2003 7 9, p. 8.

( 77 ) OL L 244, 2004 7 16, p. 16.

( 78 ) OL L 210, 1998 7 28, p. 32.

( 79 ) OL L 323, 1999 12 15, p. 4.

( 80 ) OL L 252, 1999 9 25, p. 1. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1260/2001.

( 81 ) Kiekvienas iš šių departamentų gali būti susietas su vienu iš pirmiau išvardytų regionų.