This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02002D0187-20090604
Council Decision of 28 February 2002 setting up Eurojust with a view to reinforcing the fight against serious crime (2002/187/JHA)
Consolidated text: Tarybos sprendimas 2002 m. vasario 28 d. įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (2002/187/TVR)
Tarybos sprendimas 2002 m. vasario 28 d. įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (2002/187/TVR)
No longer in force
2002D0187 — LT — 04.06.2009 — 002.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS SPRENDIMAS 2002 m. vasario 28 d. įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 063, 6.3.2002, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 245 |
44 |
29.9.2003 |
||
|
L 138 |
14 |
4.6.2009 |
||
TARYBOS SPRENDIMAS
2002 m. vasario 28 d.
įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais
(2002/187/TVR)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,
atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvą ir Prancūzijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Belgijos Karalystės iniciatyvą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
Būtina toliau gerinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, ypač kovojant su sunkiais nusikaltimais, kuriuos dažnai padaro tarptautinės organizacijos. |
|
(2) |
Siekiant veiksmingai pagerinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą būtina kuo greičiau Europos Sąjungos lygiu patvirtinti struktūrines priemones, kurios pagerintų optimalų tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn veiksmų, kurie atliekami kelių valstybių narių teritorijose, koordinavimą gerbiant pagrindines teises ir laisves. |
|
(3) |
Siekdama sustiprinti kovą su sunkiais organizuotais nusikaltimais, 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, savo išvadų 46 punktu visų pirma nusprendė įkurti iš prokurorų, teisėjų arba atitinkamos kompetencijos policijos pareigūnų sudarytą instituciją (Eurojustą). |
|
(4) |
Šiuo sprendimu Eurojusto institucija įkuriama kaip Europos Sąjungos organas, turintis juridinio asmens statusą ir finansuojamas iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, išskyrus nacionalinių narių ir padedančių asmenų atlyginimus ir tarnybines pajamas, kurias moka jų kilmės valstybė narė. |
|
(5) |
1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 3 ) tikslai keliami ir Eurojustui. Eurojusto kolegija turėtų patvirtinti šiems tikslams siekti būtinas įgyvendinimo priemones. Ji turėtų tinkamai atsižvelgti į Eurojusto atliekamą slaptą darbą, susijusį su tyrimais ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo tikslu OLAF neturėtų būti leidžiama susipažinti su dokumentais, įrodymais, ataskaitomis, pastabomis arba bet kurio pavidalo informacija, kuri turima arba parengiama atliekant šį darbą, kuris toliau tęsiamas arba jau užbaigtas, ir turėtų būti draudžiama perduoti šiuos dokumentus, įrodymus, ataskaitas, pastabas ir informaciją OLAF. |
|
(6) |
Eurojustas, siekdamas kuo veiksmingiau įgyvendinti savo tikslus, turi įvykdytisavo uždavinius per vieną arba kelis nacionalinius narius arba veikdamas kaip kolegija. |
|
(7) |
Turėtų būti galimybė valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija su Eurojustu pagal susitarimus, kurie tenkina ir paiso valstybės tarnybos interesų. |
|
(8) |
Eurojusto jurisdikcija nepažeidžia Bendrijos kompetencijos ginti savo finansinius interesus ir priimtų konvencijų bei susitarimų, visų pirma Europos Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (Europos Taryba), pasirašytos 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre, ir Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos valstybių narių ( 4 ), kurią 2000 m. gegužės 29 d. priėmė Taryba, bei jos Protokolo ( 5 ), priimto 2001 m. spalio 16 d. |
|
(9) |
Siekdamas savo tikslų, Eurojustas automatizuotai arba struktūrinėse nekompiuterizuotose bylose tvarko asmens duomenis. Atitinkamai reikėtų imtis veiksmų, būtinų užtikrinti tokį duomenų apsaugos lygį, kuris bent jau atitinka apsaugos lygį, kurį užtikrina Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Taryba), 1981 m. sausio 28 d. pasirašytos Strasbūre, su vėlesniais pakeitimais, ir ypač 2001 m. lapkričio 8 d. pasirašyti pateiktu Protokolu, kai tik šie pakeitimai įsigalioja tarp valstybių narių, principų taikymas. |
|
(10) |
Siekiant padėti užtikrinti ir patikrinti, ar Eurojustas tinkamai tvarko asmens duomenis, reikėtų įkurti jungtinį priežiūros organą, kurį, atsižvelgiant į Eurojusto sudėtį, turėtų sudaryti teisėjų komisija arba, jeigu to reikalaujama pagal valstybės narės konstitucinę arba nacionalinę sistemą, iš tokią pačią funkciją atliekančių asmenų, kurie yra pakankamai nepriklausomi. Šio jungtinio priežiūros organo galios neturėtų pažeisti nacionalinių teismų jurisdikcijos arba susitarimų dėl skundų, kurie jiems gali būti pateikiami. |
|
(11) |
Siekdama užtikrinti harmoningą įvairių Sąjungos ir Bendrijos veiklos rūšių koordinavimą ir atsižvelgdama į Sutarties 29 straipsnį ir 36 straipsnio 2 dalį, Komisija turėtų aktyviai dalyvauti Eurojusto bylose, susijusiose su bendraisiais klausimais ir jos kompetencijai priklausančiais klausimais. Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti išdėstyta Komisijos dalyvavimo Eurojusto bylose jos jurisdikcijai priklausančiose srityse tvarka. |
|
(12) |
Reikėtų nustatyti nuostatas, kurios užtikrintų, kad Eurojustas ir Europos policijos biuras (Europolas) ( 6 ) pradeda ir tęsia glaudų bendradarbiavimą. |
|
(13) |
Eurojustas ir Europos teisminis tinklas, įkurtas Bendraisiais veiksmais 98/428/TVR ( 7 ), turi palaikyti privilegijuotus santykius. Šiuo tikslu Tinklo sekretoriatas turėtų dirbti Eurojusto sekretoriate. |
|
(14) |
Siekdamos palengvinti Eurojusto veiklą, valstybės narės turėtų patvirtinti arba paskirti vieną arba kelis nacionalinius korespondentus. |
|
(15) |
Tiek, kiek to reikia Eurojusto uždaviniams vykdyti, jam turėtų būti leidžiama pradėti bendradarbiavimą su Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis ir sudaryti su jomis susitarimus, visų pirma su narystės Sąjungoje siekiančiomis šalimis ir kitomis šalimis, su kuriomis buvo sudaryti susitarimai. |
|
(16) |
Kadangi šio sprendimo priėmimas reiškia, kad valstybėse narėse būtina patvirtinti naujas svarbias teisines priemones, reikėtų numatyti tam tikras pereinamojo laikotarpio nuostatas. |
|
(17) |
2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. Laekeno Europos Vadovų Tarybos išvadų 57 punktu numatyta, kad Eurojustas gali pradėti veikti Hagoje, kol bus sudarytas bendrasis susitarimas dėl tam tikrų agentūrų būstinių. |
|
(18) |
Šiame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Sutarties 6 straipsnio 2 dalimi pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Įkūrimas ir juridinio asmens statusas
Šiuo sprendimu įkuriama institucija (toliau – Eurojustas), kuri yra Sąjungos organas.
Eurojustas turi juridinio asmens statusą.
2 straipsnis
Eurojusto sudėtis
1. Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą komandiruotą nacionalinį narį, kuris yra prokuroras, teisėjas arba lygiavertės kompetencijos policijos pareigūnas.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų indėlis siekiant 3 straipsnyje nustatytų Eurojusto tikslų būtų nuolatinis ir veiksmingas. Siekiant tų tikslų:
a) nacionalinis narys privalo turėti nuolatinę darbo vietą Eurojusto būstinėje;
b) kiekvienam nacionaliniam nariui padeda vienas pavaduotojas ir kitas asmuo, dirbantis kaip narys padėjėjas. Pavaduotojas ir padėjėjas gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste. Nacionaliniam nariui gali padėti daugiau pavaduotojų ar padėjėjų, kurie, prireikus bei kolegijai pritarus, gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste.
3. Nacionalinis narys eina pareigas, kurios suteikia jam šiame sprendime nurodytus įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo užduotį.
4. Nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų statusui taikoma jų valstybės narės nacionalinė teisė.
5. Pavaduotojas turi atitikti 1 dalyje numatytus kriterijus ir gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti. Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti, jeigu jis atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus.
6. Laikantis 12 straipsnio, Eurojustas turi būti susietas su Eurojusto nacionaline koordinavimo sistema.
7. Pagal šį sprendimą Eurojustas turi galimybę komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus į trečiąsias valstybes.
8. Pagal šį sprendimą Eurojustas turi sekretoriatą, kuriam vadovauja administracijos direktorius.
3 straipsnis
Tikslai
1. Eurojusto, atliekančio tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, susijusį su dviem arba daugiau valstybėmis narėmis, dėl 4 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veiklos, ypač jei ji organizuota, tikslai yra:
a) stimuliuoti ir gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn valstybėse narėse koordinavimą, atsižvelgiant į visus valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktus prašymus ir visą bet kurio kompetentingo organo suteiktą informaciją, remiantis Sutarčių pagrindu patvirtintomis nuostatomis;
b) gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, visų pirma padedant teikti ►M2 prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą ◄ ;
c) kitais būdais remti valstybių narių kompetentingas institucijas, kad jų tyrimai ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų veiksmingesni.
2. Vadovaudamasis šiuo sprendimu nustatytomis taisyklėmis ir gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, Eurojustas gali padėti tyrimams ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai susiję tik su šia valstybė nare ir Bendrijai nepriklausančia šalimi, jeigu su minėtąja šalimi pagal ►M2 26a straipsnio 2 dalį ◄ yra sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo arba jeigu konkrečiu atveju iš esmės svarbu suteikti tokią pagalbą.
3. Vadovaudamasis šiuo sprendimu nustatytomis taisyklėmis ir gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos arba Komisijos prašymą, Eurojustas gali padėti tyrimams ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai susiję tik su šia valstybe nare ir Bendrija.
4 straipsnis
Kompetencija
1. Bendrajai Eurojusto kompetencijai priskiriama:
a) nusikaltimų rūšys ir teisės pažeidimai, kurie visais atvejais priklauso Europolo kompetencijai ( 8 );
▼M2 —————
c) kiti teisės pažeidimai, padaryti kartu su kitų rūšių nusikaltimais ir teisės pažeidimais, nurodytais ►M2 a punkte ◄ .
2. Gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, Eurojustas, vadovaudamasis savo tikslais, gali padėti tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teisės pažeidimų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje.
5 straipsnis
Eurojusto uždaviniai
1. Siekdamas įgyvendinti savo tikslus, Eurojustas savo uždavinius vykdo:
a) per vieną arba kelis atitinkamus nacionalinius narius pagal 6 straipsnio nuostatas arba
b) kaip kolegija pagal 7 straipsnio nuostatas:
i) jeigu to paprašo vienas arba keli atitinkami nacionaliniai nariai, Eurojustui tiriant bylą; arba
ii) jeigu byla susijusi su tyrimu arba patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, turinti didelį atgarsį Sąjungos lygmenyje arba galinčiu daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra tiesiogiai su juo susijusios; arba
iii) jeigu tai susiję su bendruoju klausimu, susijusiu su jo tikslų siekimu; arba
iv) jeigu šiame sprendime numatyta kitaip.
2. Vykdydamas savo uždavinius, Eurojustas nurodo, ar jis veikia per vieną arba kelis nacionalinius narius, kaip apibrėžta 6 straipsnyje, ar kaip kolegija, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.
5a straipsnis
Budintis koordinavimo padalinys
1. Siekdamas atlikti savo užduotis neatidėliotinais atvejais, Eurojustas įsteigia budintį koordinavimo padalinį (BKP), galintį bet kuriuo metu gauti jam siunčiamus prašymus ir juos tvarkyti. Su BKP turi būti galima susisiekti per Eurojuste esantį vieną bendrą BKP kontaktinį asmenį 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
2. BKP dirba po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą (BKP atstovas), kuris gali būti arba nacionalinis narys ar jo pavaduotojas, arba padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį. Šis BKP atstovas turi galėti imtis veiksmų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
3. Neatidėliotinais atvejais, kai prašymą arba sprendimą dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą, būtina vykdyti vienoje arba keliose valstybėse narėse, prašanti ar išdavusi kompetentinga institucija gali perduoti jį BKP. BKP kontaktinis asmuo nedelsdamas perduoda jį valstybės narės, iš kurios yra pateiktas prašymas, BKP atstovui ir, jei aiškiai paprašyta perduodančios ar išdavusios institucijos, valstybių narių, kurių teritorijoje prašymas turėtų būti vykdomas, BKP atstovams. Šie BKP atstovai nedelsdami imasi veiksmų, susijusių su prašymo vykdymu jų valstybėje narėje, vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, kurie jiems yra numatyti ir nurodyti 6 straipsnyje bei 9a–9f straipsniuose.
6 straipsnis
Eurojusto, veikiančio per savo nacionalinius narius, uždaviniai
►M2 1. ◄ Kai Eurojustas veikia per savo suinteresuotus nacionalinius narius, jis:
a) gali paprašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų, nurodęs to priežastis:
i) pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių veiksmų;
ii) pripažinti, kad viena iš jų yra palankesnėje padėtyje pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių veiksmų;
iii) koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų darbą;
iv) vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo dokumentais, įkurti jungtinę tyrimų grupę;
v) suteikti jam visą informaciją, būtiną jo funkcijoms atlikti;
vi) imtis specialių tyrimo priemonių;
vii) imtis bet kurių kitų tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui reikalingų priemonių;
b) užtikrina, kad atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos viena kitą informuoja apie tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, apie kurį buvo pranešta Eurojustui;
c) gavęs valstybių narių kompetentingų institucijų prašymą padeda joms užtikrinti patį geriausią tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn koordinavimą;
d) teikia pagalbą, kad būtų pagerintas kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimas;
e) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Europos teisminiu tinklu, įskaitant naudojimąsi jo dokumentų baze ir jos gerinimą;
f) 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais ir gavęs kolegijos sutikimą, padeda tyrimuose ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn, susijusiame tik su vienos valstybės narės kompetentingomis institucijomis.
▼M2 —————
2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos atsakytų į pagal šį straipsnį pateikiamus prašymus.
7 straipsnis
Eurojusto, veikiančio kaip kolegija, uždaviniai
►M2 1. ◄ Kai Eurojustas veikia kaip kolegija, jis:
a) dėl 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų rūšių ir teisės pažeidimų gali paprašyti, nurodydamas priežastis, atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų:
i) pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių veiksmų;
ii) pripažinti, kad viena iš jų yra palankesnėje padėtyje pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių veiksmų;
iii) koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų darbą;
iv) vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo dokumentais įkurti jungtinę tyrimų grupę;
v) suteikti jam visą informaciją, būtiną jo uždaviniams vykdyti;
b) užtikrina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos viena kitą informuoja apie tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, apie kurį buvo pranešta Eurojustui ir kuris turi didelį atgarsį Sąjungos lygmenyje arba gali daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra su juo tiesiogiai susijusios;
c) gavęs valstybių narių kompetentingų institucijų prašymą padeda joms užtikrinti patį geriausią tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn koordinavimą;
d) teikia pagalbą, kad būtų pagerintas valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, ypač remiantis Europolo analize;
e) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Europos teisminiu tinklu, įskaitant naudojimąsi jo dokumentų baze ir jos gerinimą;
f) gali padėti Europolui, visų pirma teikdamas jam nuomones, pagrįstas Europolo atliktomis analizėmis;
g) gali teikti logistikos paramą a, c ir d punktuose nurodytais atvejais. Prie šios logistikos paramos gali būti priskiriama vertimo raštu ir žodžiu pagalba bei koordinavimo susirinkimų organizavimas.
2. Jei du ar daugiau nacionalinių narių negali susitarti, kaip išspręsti jurisdikcijos kolizijos atvejį, susijusį su tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimu pagal 6 straipsnį ir visų pirma pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kolegijos prašoma raštu pateikti teisiškai neprivalomą nuomonę dėl atvejo, jeigu jo nebuvo galima išspręsti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų abipusiu susitarimu. Kolegijos nuomonė nedelsiant perduodama atitinkamoms valstybėms narėms. Ši dalis nepažeidžia 1 dalies a punkto ii papunkčio.
3. Neatsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos priimtų dokumentų nuostatas dėl teisminio bendradarbiavimo, kompetentinga institucija gali pranešti Eurojustui apie pakartotinius atsisakymus ar sunkumus, susijusius su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą, vykdymu, bei paprašyti kolegijos raštu pateikti teisiškai neprivalomą nuomonę dėl atvejo, jeigu jo nebuvo galima išspręsti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų abipusiu susitarimu arba padedant atitinkamiems nacionaliniams nariams. Kolegijos nuomonė nedelsiant perduodama atitinkamoms valstybėms narėms.
8 straipsnis
Tolesni veiksmai, susiję su Eurojusto prašymais ir nuomonėmis
Jei atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia nevykdyti 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto prašymo ar neatsižvelgti į 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą raštu pateiktą nuomonę, jos apie savo sprendimą ir jo priežastis nedelsdamos informuoja Eurojustą. Jei negalima nurodyti atsisakymo patenkinti prašymą priežasčių, nes būtų pakenkta esminiams nacionaliniams saugumo interesams arba būtų sukeltas pavojus asmenų saugumui, valstybių narių kompetentingos institucijos gali nurodyti operatyvines priežastis.
9 straipsnis
Nacionaliniai nariai
1. Nacionalinio nario kadencijos trukmė yra bent keturi metai. Kilmės valstybė narė gali kadenciją pratęsti. Nacionalinis narys kadencijai nepasibaigus neatšaukiamas iš pareigų apie tai iš anksto neinformavus Tarybos ir nenurodžius jam atšaukimo priežasčių. Jei nacionalinis narys yra Eurojusto pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, jo, kaip nario, kadencijos trukmė yra bent tokia, kad jis pirmininko arba pirmininko pavaduotojo funkcijas galėtų vykdyti iki termino, kuriam jis išrinktas, pabaigos.
2. Visa informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, teikiama per nacionalinį narį.
3. Kad būtų įvykdyti Eurojusto tikslai, nacionalinis narys turi bent lygiavertę prieigą prie toliau išvardytų jo valstybės narės registrų rūšių, kokią jis nacionaliniu lygiu turėtų atitinkamai eidamas prokuroro, teisėjo ar policijos pareigūno pareigas, arba bent jau gali gauti minėtuose registruose esančią informaciją:
a) nuosprendžių registrai;
b) suimtų asmenų registrai;
c) tyrimų registrai;
d) DNR registrai;
e) kiti jo valstybės narės registrai, jei, jo nuomone, ši informacija jam būtina jo užduotims atlikti.
4. Nacionalinis narys gali tiesiogiai kreiptis į savo valstybės narės kompetentingas institucijas.
9a straipsnis
Nacionalinio nario įgaliojimai, suteikti jam nacionaliniu lygiu
1. 9b, 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus nacionalinis narys vykdo kaip kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasis nacionalinės teisės ir vykdydamas šiame straipsnyje ir 9b–9e straipsniuose nustatytas sąlygas. Vykdydamas užduotis nacionalinis narys prireikus turi informuoti apie visus atvejus, kada jis veikia pagal nacionaliniam nariui pagal šį straipsnį ir 9b, 9c ir 9d straipsnius suteiktus įgaliojimus.
2. Kiekviena valstybė narė apibrėžia įgaliojimų, kuriuos ji suteikia savo nacionaliniam nariui dėl teisminio bendradarbiavimo tos valstybės narės vardu, pobūdį ir apimtį. Tačiau kiekviena valstybė narė suteikia savo nacionaliniam nariui bent 9b straipsnyje aprašytus įgaliojimus ir, atsižvelgiant į 9e straipsnį, 9c–9d straipsniuose aprašytus įgaliojimus, kuriuos jis nacionaliniu lygiu galėtų vykdyti atitinkamai kaip teisėjas, prokuroras ar policijos pareigūnas.
3. Skirdama savo nacionalinį narį ir, prireikus, bet kuriuo kitu metu valstybė narė apie savo sprendimą dėl 2 dalies įgyvendinimo praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad pastarasis apie tai galėtų informuoti kitas valstybes nares. Valstybės narės įsipareigoja sutikti su taip suteiktomis prerogatyvomis ir jas pripažinti tiek, kiek šios nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.
4. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, nustato nacionalinio nario teisę imtis veiksmų, susijusių su užsienio teisminėmis institucijomis.
9b straipsnis
Įprasti įgaliojimai
1. Nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, turi teisę gauti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą, juos persiųsti, sudaryti palankesnes sąlygas jiems vykdyti, užtikrinti su jų vykdymu susijusius tolesnius veiksmus ir teikti su jų vykdymu susijusią papildomą informaciją. Kai naudojamasi šioje dalyje nurodytomis teisėmis, kompetentinga nacionalinė institucija informuojama nedelsiant.
2. Tuo atveju, kai teisminio bendradarbiavimo prašymas įvykdomas iš dalies ar neadekvačiai, nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, turi teisę paprašyti jų valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos imtis papildomų priemonių, kad prašymas būtų visiškai įvykdytas.
9c straipsnis
Įgaliojimai, vykdomi sutikus kompetentingai nacionaliniai institucijai
1. Nacionaliniams nariams, veikiantiems kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimu arba jai paprašius, kiekvienu atveju atskirai gali būti suteikti šie įgaliojimai:
a) išduoti ir užpildyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą;
b) jų valstybėje narėje vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą;
c) nurodyti jų valstybėje narėje vykdyti tyrimo priemones, kurios laikomos būtinomis Eurojusto surengtame koordinavimo posėdyje dėl pagalbos teikimo atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms vykdant konkretų tyrimą, kuriame kviečiamos dalyvauti su tyrimu susijusios kompetentingos nacionalinės institucijos;
d) suteikti leidimą vykdyti kontroliuojamuosius gabenimus jų valstybėje narėje ir juos koordinuoti.
2. Šiame straipsnyje nurodytus įgaliojimus iš esmės vykdo nacionalinė kompetentinga institucija.
9d straipsnis
Įgaliojimai, kurie suteikiami neatidėliotinais atvejais
Nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, neatidėliotinais atvejais ir tuo atveju, jei jie negali laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti, turi teisę:
a) suteikti leidimą vykdyti kontroliuojamuosius gabenimus jų valstybėje narėje ir juos koordinuoti;
b) jų valstybės narės atžvilgiu vykdyti prašymą ar sprendimą dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą.
Kai tik nustatoma, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekiama, ji informuojama apie šiame straipsnyje nurodytų įgaliojimų vykdymą.
9e straipsnis
Nacionalinių narių prašymai, kai įgaliojimai negali būti vykdomi
1. Nacionalinis narys, veikdamas kaip kompetentinga nacionalinė institucija, turi teisę bent pateikti pasiūlymą institucijai, turinčiai teisę vykdyti 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus, kai šių įgaliojimų perdavimas nacionaliniam nariui prieštarauja:
a) konstitucinėms normoms;
arba
b) esminiams baudžiamojo teisingumo sistemos aspektams:
i) dėl policijos, prokurorų ir teisėjų įgaliojimų pasidalijimo;
ii) dėl prokuratūros funkcijas vykdančios institucijos funkcinio užduočių pasidalijimo;
arba
iii) dėl atitinkamos valstybės narės federalinės struktūros.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais nacionalinio nario pateiktą prašymą kompetentingos nacionalinės institucijos nagrinėtų be nederamo delsimo.
9f straipsnis
Nacionalinių narių dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse
Nacionaliniai nariai pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį arba 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių ( 9 ) turi teisę dalyvauti jungtinių tyrimų grupių, susijusių su jų valstybe nare, veikloje, įskaitant šių grupių steigimo veiklą. Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad nacionalinio nario dalyvavimui turi pritarti kompetentinga nacionalinė institucija. Nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai arba padėjėjai kviečiami dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse, kuriose dalyvauja jų valstybė narė ir kurioms pagal taikomas finansines priemones teikiamas Bendrijos finansavimas. Kiekviena valstybė narė nustato, ar nacionalinis narys dalyvauja jungtinėje tyrimo grupėje kaip kompetentinga nacionalinė institucija ar Eurojusto vardu.
10 straipsnis
Kolegija
1. Kolegiją sudaro visi nacionaliniai nariai. Kiekvienas nacionalinis narys turi vieną balsą.
2. ►M2 Remdamasi kolegijos pasiūlymu, Taryba kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Eurojusto darbo tvarkos taisykles. Pasikonsultavusi su 23 straipsnyje numatytu jungtiniu priežiūros organu dėl asmens duomenų tvarkymo nuostatų, kolegija priima pasiūlymą dviejų trečdalių balsų dauguma. ◄ Darbo tvarkos taisyklių nuostatoms, susijusioms su asmens duomenų tvarkymu, gali būti reikalingas atskiras Tarybos patvirtinimas.
3. Veikdama ►M2 pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą, 2 ir 3 dalis ◄ , kolegija savo sprendimus priima dviejų trečdalių balsų dauguma. Kiti kolegijos sprendimai priimami vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis.
11 straipsnis
Komisijos vaidmuo
1. Komisija aktyviai dalyvauja Eurojusto darbe, kaip numatyta Sutarties 36 straipsnio 2 dalyje. Šiame darbe ji dalyvauja jos kompetencijai priskiriamose srityse.
2. Koordinuodamas tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, Eurojustas gali pakviesti Komisiją pasidalinti savo patirtimi.
3. Siekdamas sustiprinti Eurojusto ir Komisijos bendradarbiavimą, Eurojustas gali sudaryti būtinus praktinius susitarimus su Komisija.
12 straipsnis
Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema
1. Kiekviena valstybė narė į Eurojustą skiria vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų.
2. Kiekviena valstybė narė iki 2011 m. birželio 4 d. sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:
a) Eurojusto nacionaliniai korespondentai;
b) Eurojusto nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais;
c) Europos teisminio tinklo nacionalinis korespondentas ir ne daugiau nei kiti trys Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys;
d) Jungtinių tyrimų grupių tinklo nacionaliniai nariai ar kontaktiniai asmenys ryšiams palaikyti, įsteigti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimu 2002/494/TVR, įsteigiančiu Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti ( 10 ), 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2007/854/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje ( 11 ) ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimu 2008/852/TVR dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo ( 12 ).
3. 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys išlaiko savo pareigas ir statusą pagal nacionalinę teisę.
4. Eurojusto nacionaliniai korespondentai yra atsakingi už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. Jei yra paskirti keli Eurojusto korespondentai, vienas jų turi būti atsakingas už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą.
5. Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema padeda valstybėje narėje vykdyti Eurojusto užduotis, visų pirma:
a) užtikrinant, kad 16 straipsnyje nurodyta bylų valdymo sistema veiksmingu ir patikimu būdu gautų su atitinkama valstybe nare susijusią informaciją;
b) padedant nuspręsti, ar byla turėtų būti nagrinėjama padedant Eurojustui ar Europos teisminiam tinklui;
c) padedant nacionaliniam nariui nustatyti susijusias institucijas, kurios turi vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą;
d) palaikant glaudžius santykius su Europolo nacionaliniu padaliniu.
6. Tam, kad būtų pasiekti 5 dalyje nurodyti tikslai, 1 dalyje ir 2 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys pagal šį straipsnį ir Eurojusto darbo tvarkos taisyklių 16, 16a, 16b ir 18 straipsnius prijungiami, o 2 dalies d punkte nurodyti asmenys gali būti prijungti, prie bylų valdymo sistemos. Prijungimas prie bylų valdymo sistemos yra finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.
7. Jokia šio straipsnio nuostata nedaro poveikio tiesioginiams kompetentingų teisminių institucijų ryšiams, kaip numatyta dokumentuose dėl teisminio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 6 straipsnyje. Nacionalinio nario ir nacionalinių korespondentų santykiai neturi trukdyti nacionalinio nario ir jo kompetentingų institucijų tiesioginiams santykiams.
13 straipsnis
Keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir tarp nacionalinių narių
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi su Eurojustu visa jo užduotims vykdyti būtina informacija laikydamosi 4 ir 5 straipsnių, tai pat šiame sprendime nustatytų duomenų apsaugos taisyklių. Tai apima bent 5, 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją.
2. Informacijos perdavimas Eurojustui suprantamas kaip prašymas, kad Eurojustas suteiktų pagalbą atitinkamoje byloje tik tuo atveju, jei kompetentinga institucija tai nurodo.
3. Eurojusto nacionaliniai nariai turi teisę be išankstinio leidimo tarpusavyje arba su savo valstybių narių kompetentingomis institucijomis keistis visa informacija, būtina Eurojusto užduotims vykdyti. Nacionaliniai nariai visų pirma nedelsiant informuojami apie bylas, kurios su jais susiję.
4. Šis straipsnis neturi įtakos kitiems įsipareigojimams dėl informacijos perdavimo Eurojustui, įskaitant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje ( 13 ).
5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai nariai būtų informuoti apie jungtinės tyrimų grupės sudarymą, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaroma pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį, ar pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR, ir apie tokių grupių darbo rezultatus.
6. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinis narys be nederamo delsimo būtų informuotas apie visas bylas, su kuriomis tiesiogiai susijusios bent trys valstybės narės ir dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą; ir
a) už susijusią nusikalstamą veiką prašančiojoje arba išduodančioje valstybėje narėje baudžiama skiriant laisvės atėmimo bausmę arba priimant nutartį dėl sulaikymo ne trumpesniam kaip penkerių arba šešerių metų ilgiausiam laikotarpiui, kurį nustato atitinkama valstybė narė, ir ji įtraukta į šį sąrašą:
i) prekyba žmonėmis;
ii) seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija;
iii) prekyba narkotikais;
iv) neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis bei komponentais ir šaudmenimis;
v) korupcija;
vi) sukčiavimas, kenkiantis Europos Bendrijų finansiniams interesams;
vii) euro padirbinėjimas;
viii) pinigų plovimas;
ix) atakos prieš informacines sistemas;
arba
b) yra faktinių požymių, kad dalyvauja nusikalstama organizacija;
arba
c) yra požymių, kad byla gali būti didelio tarpvalstybinio masto arba turėti įtakos Europos Sąjungos lygiu arba kad ji gali turėti įtakos valstybėms narėms, kurios tiesiogiai nedalyvauja.
7. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinis narys būtų informuojamas apie:
a) bylas, kuriose kilo ar tikėtina, kad gali kilti jurisdikcijos kolizija;
b) kontroliuojamuosius gabenimus, susijusius ne mažiau kaip su trimis valstybėmis, iš kurių bent dvi yra valstybės narės;
c) pasikartojančius sunkumus ar atsisakymus vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą.
8. Nacionalinės institucijose neprivalo konkrečiu atveju pateikti informaciją, jei tai:
a) pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams; arba
b) keltų pavojų asmenų saugumui.
9. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų šalių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas.
10. Pagal 5, 6 ir 7 dalis Eurojustui perduota informacija atitinkamais atvejais apima bent priede pateikiamame sąraše išvardytų rūšių informaciją.
11. Šiame straipsnyje nurodyta informacija Eurojustui perduodama struktūrizuota forma.
12. Iki 2014 m. birželio 4 d. (13) Komisija, remdamasi Eurojusto pateikta informacija, parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, prie kurios pridedami, jos manymu, tinkami pasiūlymai, taip pat siekiant apsvarstyti 5, 6 ir 7 dalių ir priedo pakeitimus.
13a straipsnis
Eurojusto teikiama informacija kompetentingoms nacionalinėms institucijoms
1. Eurojustas teikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją ir pastabas apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant apie tai, ar esama sąsajų su bylų valdymo sistemoje jau saugomomis bylomis.
2. Be to, kompetentingai nacionalinei institucijai paprašius Eurojusto suteikti jai informaciją, Eurojustas perduoda informaciją per tos institucijos nurodytą laikotarpį.
14 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas
1. Tiek, kiek to reikia jo tikslams įgyvendinti, Eurojustas savo kompetencijos ribose ir siekdamas įvykdyti savo uždavinius gali automatizuotai arba struktūrinėse nekompiuterizuotose bylose tvarkyti asmens duomenis.
2. Eurojustas imasi priemonių, kurios būtinos užtikrinti asmens duomenų apsaugos lygį, kuris bent jau atitinka tą lygį, kurį užtikrina 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencijos ir jos vėlesnių pakeitimų, jeigu jie galioja valstybėse narėse, principų taikymas.
3. Eurojusto tvarkomi asmens duomenys yra tinkami, reikiami ir jų apimtis ne didesnė nei reikalinga tvarkymui bei, atsižvelgiant į valstybių narių kompetentingų institucijų arba kitų partnerių ►M2 pagal 13, 26 ir 26a straipsnių ◄ nuostatas pateiktą informaciją, yra tikslūs ir patikslinti. Eurojusto tvarkomi asmens duomenys yra tvarkomi sąžiningai ir teisėtai.
▼M2 —————
15 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymo apribojimai
1. Tvarkydamas duomenis pagal 14 straipsnio 1 dalį, Eurojustas gali tvarkyti tik toliau nurodytus asmens duomenis apie asmenis, ►M2 kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus įtariami įvykdę nusikalstamą veiką ar dalyvavę nusikalstamoje veikoje, kurios atžvilgiu Eurojustas turi kompetenciją, arba kurie yra nuteisti už tokią veiką ◄ :
a) pavardė, mergautinė pavardė, vardai ir pravardės arba fiktyvūs vardai;
b) gimimo data ir vieta;
c) pilietybė;
d) lytis;
e) gyvenamoji vieta, profesija ir atitinkamo asmens buvimo vieta;
f) socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimai, asmens tapatybės dokumentai ir paso duomenys;
g) informacija apie juridinius asmenis, jeigu joje yra informacijos, susijusios su nustatytos arba nustatytinos tapatybės asmenimis, kurių atžvelgiu pradėtas teisminis tyrimas arba patraukimas baudžiamojon atsakomybėn;
h) banko sąskaitos ir sąskaitos kitose finansų įstaigose;
i) įtariamų teisės pažeidimų apibūdinimas ir esmė, jų padarymo diena, teisės pažeidimų kriminalinė kategorija ir tyrimų eiga;
j) faktai, rodantys tarptautines bylos apimtis;
k) informacija, susijusi su įtariama priklausomybe nusikalstamai organizacijai;
l) telefono numeriai, el. pašto adresai ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ( 14 ) 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti duomenys;
m) transporto priemonių registracijos duomenys;
n) DNR analitės, nustatytos iš nekoduojančios DNR dalies, nuotraukos ir pirštų atspaudai.
2. Tvarkydamas duomenis pagal 14 straipsnio 1 dalį, Eurojustas gali tvarkyti tik toliau nurodytus asmens duomenis apie asmenis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinius teisės aktus yra laikomi atliekamo nusikaltimo tyrimo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl vienos arba kelių nusikaltimo rūšių ir teisės pažeidimų, apibrėžtų 4 straipsnyje, liudytojais arba nukentėjusiaisiais:
a) pavardė, mergautinė pavardė, vardai ir pravardės arba fiktyvūs vardai;
b) gimimo data ir vieta;
c) pilietybė;
d) lytis;
e) gyvenamoji vieta, profesija ir atitinkamo asmens buvimo vieta;
f) įtariamų teisės pažeidimų, su kuriais jie susiję, apibūdinimas ir esmė, jų padarymo diena, pažeidimų kriminalinė kategorija ir tyrimų eiga.
3. Tačiau išskirtiniais atvejais Eurojustas gali ribotą laiką tvarkyti kitus asmens duomenis, susijusius su teisės pažeidimo aplinkybėmis, jeigu jie tiesiogiai susiję ir yra įtraukti į atliekamus tyrimus, kuriuos Eurojustas padeda koordinuoti, su sąlyga, kad šių specialių duomenų tvarkymas atliekamas pagal 14 ir 21 straipsnio nuostatas.
17 straipsnyje nurodytam duomenų apsaugos pareigūnui nedelsiant pranešama apie pasinaudojimą šios straipsnio dalies nuostatomis.
Jeigu šie kiti duomenys susiję su liudytojais arba nukentėjusiaisiais, kaip apibrėžta 2 straipsnio dalyje, sprendimą dėl jų tvarkymo bendrai priima ne mažiau kaip du nacionaliniai nariai.
4. Automatiškai arba kitais būdais tvarkomi asmens duomenys, atskleidžiantys rasinę arba etninę kilmę, politines pažiūras, religinius arba filosofinius įsitikinimus, priklausomybę profesinei sąjungai, ir duomenys apie sveikatą arba lytinį gyvenimą gali būti tvarkomi Eurojusto tik tuo atveju, jeigu šie duomenys būtini atitinkamiems nacionaliniams tyrimams ir jų koordinavimui Eurojuste.
Duomenų apsaugos pareigūnui nedelsiant pranešama apie pasinaudojimą šios straipsnio dalies nuostatomis.
Šie duomenys negali būti tvarkomi 16 straipsnio 1 dalyje nurodytame indekse.
Jeigu šie kiti duomenys susiję su liudytojais arba nukentėjusiaisiais, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, sprendimą dėl jų tvarkymo priima kolegija.
16 straipsnis
Bylų valdymo sistema, indeksas ir laikinos darbinės bylos
1. Pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojustas nustato bylų valdymo sistemą, sudarytą iš asmens ir kitų duomenų laikinųjų darbinių rinkmenų bei indekso.
2. Bylų valdymo sistema skirta:
a) padėti tvarkyti ir koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kuriuos vykdyti padeda Eurojustas, visų pirma sukuriant dalines nuorodas į informaciją;
b) sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su informacija apie atliekamus tyrimus ir baudžiamuosius persekiojimus;
c) palengvinti teisėtumo ir šio sprendimo nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymosi stebėjimą.
3. Bylų valdymo sistema tiek, kiek tai atitinka šiame sprendime numatytas duomenų apsaugos taisykles, gali būti sujungta su saugiu telekomunikacijų tinklu, nurodytu 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimo 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo ( 15 ) 9 straipsnyje.
4. Indekse yra nuorodos į Eurojusto tvarkomas laikinąsias darbines rinkmenas, ir jame negali būti kitų asmens duomenų nei nurodyti 15 straipsnio 1 dalies a–i, k ir m punktuose bei 15 straipsnio 2 dalyje.
5. Atlikdami savo pareigas pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojusto nacionaliniai nariai gali tvarkyti laikinojoje darbinėje rinkmenoje pateiktus duomenis apie atskiras bylas, su kuriomis jie dirba. Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su darbine rinkmena. Atitinkamas nacionalinis narys informuoja duomenų apsaugos pareigūną kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja laikinoji darbinė rinkmena, kurioje yra asmens duomenų.
6. Su byla susijusių asmens duomenų tvarkymui Eurojustas negali nustatyti automatiniu būdu sukuriamų rinkmenų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas rinkmenas.
16a straipsnis
Laikinųjų darbinių rinkmenų ir indekso veikimas
1. Atitinkamas nacionalinis narys sukuria laikinąją darbinę rinkmeną kiekvienai bylai, su kuria susijusi informacija yra jam perduodama, jei ji perduodama pagal šį sprendimą arba 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus. Nacionalinis narys yra atsakingas už savo sukurtų laikinųjų darbinių rinkmenų, kurias jis sukūrė, tvarkymą.
2. Laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar laikinosios darbinės rinkmenos duomenys turėtų būti išlaikyti paslaptyje, ar prireikus kitiems nacionaliniams nariams ar įgaliotam Eurojusto personalui būtų suteikta teisė susipažinti su visais rinkmenos duomenimis ar jų dalimi, kad Eurojustas galėtų įvykdyti savo uždavinius.
3. Laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs nacionalinis narys nusprendžia, kuri su laikinąja darbine rinkmena susijusi informacija yra nurodoma indekse.
16b straipsnis
Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygiu
1. 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurie pagal 12 straipsnio 6 dalį gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, suteikta tik prieiga prie:
a) indekso, jeigu nacionalinis narys, kuris nusprendė įvesti duomenis į indeksą, aiškiai neuždraudė tokios prieigos;
b) jų valstybės narės nacionalinio nario sukurtų arba tvarkomų laikinųjų darbinių rinkmenų;
c) kitų valstybių narių nacionalinių narių sukurtų arba tvarkomų laikinųjų darbinių rinkmenų, prie kurių prieigai buvo suteikta valstybės narės nacionaliniam nariui, jeigu laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs arba ją tvarkantis nacionalinis narys aiškiai neuždraudė tokios prieigos.
2. Nacionalinis narys, laikydamasis 1 dalyje nustatytų apribojimų, sprendžia, kokią prieigą prie laikinųjų darbinių rinkmenų savo valstybėje narėje suteikti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį.
3. Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su nacionaliniu nariu, sprendžia, kokią prieigą prie indekso toje valstybėje narėje suteikti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie savo sprendimą dėl šios dalies įgyvendinimo, kad pastarasis galėtų informuoti kitas valstybes nares.
Tačiau 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį, suteikiama prieiga bent prie indekso, jeigu tai būtina jiems naudojantis pagal šio straipsnio 2 dalį suteikta prieiga prie laikinųjų darbinių rinkmenų.
4. Eurojustas Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie 3 dalies įgyvendinimą iki 2013 m. birželio 4 d. Kiekviena valstybė narė remdamasi ta ataskaita apsvarsto galimybę peržiūrėti, kokia prieiga yra suteikiama pagal 3 dalį.
17 straipsnis
Duomenų apsaugos pareigūnas
1. Eurojustas turi specialiai paskirtą duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra personalo narys. Šiuo pagrindu jis yra tiesiogiai pavaldus kolegijai. Atlikdamas šiame straipsnyje išvardytas pareigas, jis ►M2 veikia savarankiškai ◄ .
2. Duomenų apsaugos pareigūnas visų pirma vykdo šiuos uždavinius:
a) savarankiškai užtikrina teisėtumą ir šio sprendimo nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymąsi;
b) užtikrina, kad asmens duomenų perdavimo ir gavimo, ypač taikant 19 straipsnio 3 dalį, rašytinė apskaita tvarkoma pagal darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintas nuostatas ir laikantis 22 straipsnyje nustatytų apsaugos reikalavimų;
c) užtikrina, kad asmenys, kurių duomenys naudojami, gavus jų prašymą yra informuojami apie jų teises pagal šį sprendimą.
3. Atlikdamas savo funkcijas, ►M2 duomenų apsaugos pareigūnas ◄ gali susipažinti su visais Eurojusto tvarkomais duomenimis ir gali patekti į visas Eurojusto patalpas.
4. Jeigu ►M2 duomenų apsaugos pareigūnas ◄ nustato, kad duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį sprendimą, jis:
a) apie tai praneša kolegijai, kuri patvirtina, kad gavo informaciją;
b) klausimą perduoda jungtiniam priežiūros organui, jeigu kolegija per pagrįstą laiką nepriėmė sprendimo dėl pažeidimo.
18 straipsnis
Prieiga prie asmens duomenų
Prieiga prie Eurojusto tvarkomų asmens duomenų, jei to reikia Eurojusto tikslams pasiekti, ir laikantis 16, 16a ir 16b straipsniuose nustatytų apribojimų suteikiama tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, nurodytiems 2 straipsnio 2 dalyje, asmenims, nurodytiems 12 straipsnio 2 dalyje, kurie pagal 12 straipsnio 6 dalį gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, ir įgaliotam Eurojusto personalui.
19 straipsnis
Teisė susipažinti su asmens duomenimis
1. Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su asmens duomenimis apie jį, kuriuos tvarko Eurojustas, pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Bet kuris asmuo, norintis pasinaudoti savo teise susipažinti su duomenimis apie jį, kurie yra saugomi Eurojuste, arba norintis juos patikrinti pagal 20 straipsnio nuostatas, gali bet kurioje pasirinktoje valstybėje narėje nemokamai pateikti dėl to prašymą toje valstybėje narėje šiuo tikslu paskirtai institucijai, o minėtoji institucija nedelsdama prašymą perduoda Eurojustui.
3. Bet kurio asmens teise susipažinti su asmens duomenimis apie jį arba juos patikrinti naudojamasi vadovaujantis valstybės narės, kurioje asmuo pateikė prašymą, įstatymais ir nustatyta tvarka. Tačiau, jeigu Eurojustas gali nustatyti kuri valstybės institucija perdavė atitinkamus duomenis, ši institucija gali reikalauti, kad teise susipažinti būtų naudojamasi pagal šios valstybės narės teisės normas.
4. Susipažinti su asmens duomenimis draudžiama, jeigu:
a) dėl to gali iškilti pavojus vienai iš Eurojusto veiklų;
b) dėl to gali iškilti pavojus bet kuriam nacionaliniam tyrimui, ►M2 ————— ◄ ;
c) dėl to gali iškilti pavojus trečiųjų šalių teisėms ir laisvėms.
5. Priimant sprendimą suteikti šią teisę susipažinti, tinkamai atsižvelgiama į prašymą pateikusių asmenų statusą pagal Eurojusto saugomus duomenis.
6. Su prašymu susiję nacionaliniai nariai jį išnagrinėja ir Eurojusto vardu priima sprendimą. Prašymas iki galo išnagrinėjamas per tris mėnesius nuo jo gavimo. Jeigu nariams nepavyksta susitarti, jie šį klausimą perduoda kolegijai, kuri sprendimą dėl prašymo priima dviejų trečdalių balsų dauguma.
7. Jeigu neleidžiama susipažinti arba jeigu Eurojustas netvarko jokių su pareiškėju susijusių asmens duomenų, Eurojustas pareiškėjui praneša, kad buvo atlikti patikrinimai, nenurodydamas jokios informacijos, iš kurios galėtų paaiškėti, ar pareiškėjas yra žinomas ar ne.
8. Jeigu pareiškėjo netenkina į jo prašymą pateiktas atsakymas, jis gali apskųsti šį sprendimą jungtiniam priežiūros organui. Jungtinis priežiūros organas išnagrinėja, ar Eurojusto priimtas sprendimas nepažeidžia šio sprendimo.
9. Prieš priimdamas sprendimą, Eurojustas pasikonsultuoja su kompetentingomis valstybių narių teisėsaugos institucijomis. Vėliau per atitinkamus nacionalinius narius joms pranešama apie sprendimo turinį.
20 straipsnis
Asmens duomenų taisymas ir trynimas
1. Vadovaujantis 19 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę paprašyti Eurojusto ištaisyti, blokuoti arba ištrinti duomenis apie jį, jeigu jie yra neteisingi, neišsamūs arba jeigu jų įvedimas arba saugojimas pažeidžia šį sprendimą.
2. Eurojustas praneša pareiškėjui, ar jis ištaisė, blokavo arba ištrynė duomenis apie jį. Jeigu pareiškėjo netenkina Eurojusto atsakymas, jis šį klausimą gali perduoti jungtiniam priežiūros organui per trisdešimt dienų nuo Eurojusto sprendimo gavimo.
3. Valstybės narės kompetentingų institucijų, nacionalinio nario arba nacionalinio korespondento, jeigu toks paskirtas, prašymu ir jų atsakomybe Eurojustas, vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, ištaiso arba ištrina Eurojusto tvarkomus asmens duomenis, kuriuos perdavė arba įvedė ši valstybė narė, jos nacionalinis narys arba nacionalinis korespondentas. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir Eurojustas, įskaitant nacionalinį narį arba nacionalinį korespondentą, jeigu toks paskirtas, užtikrina, kad tai atliekant laikomasi 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų.
4. Jeigu paaiškėja, kad Eurojusto tvarkomi asmens duomenys yra neteisingi ar neišsamūs arba kad jų įvedimas ar saugojimas pažeidžia šio sprendimo nuostatas, Eurojustas, ištaiso, blokuoja arba ištrina tokius duomenis.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais visiems šių duomenų tiekėjams ir adresatams apie tai pranešama nedelsiant. Vadovaujantis jiems taikomomis taisyklėmis, adresatai šiuos duomenis ištaiso, blokuoja arba ištrina iš savo sistemų.
21 straipsnis
Asmens duomenų saugojimo terminai
1. Eurojusto tvarkomi asmens duomenys saugomi Eurojusto tiek, kiek būtina jo tikslams pasiekti.
2. 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens duomenys, kuriuos tvarko Eurojustas, negali būti saugomi ilgiau kaip pasibaigus ►M2 anksčiausiai dienai iš toliau nurodytų dienų ◄ :
a) dienai, nuo kurios pagal visų su tyrimu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn atitinkamų valstybių narių senaties termino įstatymus draudžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
aa) po tos dienos, kai asmuo buvo išteisintas ir nuosprendis įsiteisėjo;
b) praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo priimtas paskutiniosios su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusios valstybės narės teismo galutinis sprendimas;
c) dienai, kurią Eurojustas ir atitinkamos valstybės narės kartu nustatė arba nusprendė, kad Eurojustui ilgiau nebūtina koordinuoti tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ►M2 išskyrus atvejus, kai nustatyta prievolė suteikti Eurojustui šią informaciją pagal 13 straipsnio 6 ir 7 dalis arba pagal 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus; ◄
d) praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo perduoti duomenys pagal 13 straipsnio 6 ir 7 dalis arba pagal 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus.
3.
a) Šio straipsnio ►M2 2 dalies a, b, c ir d punktuose ◄ nurodytų saugojimo laikotarpių laikymasis nuolatos patikslinamas naudojant tinkamą automatinį tvarkymą. Nepaisant to, poreikio saugoti duomenis patikslinimas atliekamas kas trejus metus po duomenų įvedimo;
b) pasibaigus vienam iš šio straipsnio ►M2 2 dalies a, b, c ir d punktuose ◄ nurodytų saugojimo laikotarpių, Eurojustas patikslina poreikį duomenis saugoti ilgiau, kad būtų pasiekti jo tikslai, ir nukrypdamas jis gali nuspręsti šiuos duomenis saugoti iki kito patikslinimo; ►M2 Tačiau kai baudžiamajam persekiojimui pradedamas taikyti senaties terminas pagal visų su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusių valstybių narių senaties termino įstatymus, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, duomenis galima saugoti tik tada, jei tai būtina, kad Eurojustas galėtų teikti pagalbą pagal šio sprendimo nuostatas; ◄
c) jeigu duomenys buvo saugojami pagal b punkto leidžiančią nukrypti nuostatą, poreikio saugoti šiuos duomenis patikslinimas atliekamas kas trejus metus.
4. Jeigu yra byla su neautomatizuotais arba nestruktūrizuotais duomenimis, pasibaigus paskutiniojo bylos automatizuotų duomenų punkto saugojimo terminui visi byloje esantys dokumentai grąžinami juos pateikusiai institucijai, o visos jų kopijos sunaikinamos.
5. Jeigu Eurojustas koordinavo tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, atitinkami nacionaliniai nariai Eurojustui ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms praneša apie visus su byla susijusius teismo sprendimus, kurie tapo galutiniai, kad, inter alia, būtų galima pritaikyti šio straipsnio 2 dalies b punktą.
22 straipsnis
Duomenų apsauga
1. Eurojustas ir kiekviena valstybė narė tiek, kiek ją liečia perduoti duomenys, pagal šį sprendimą tvarkydamos asmens duomenis saugo juos nuo atsitiktinio arba neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir susipažinimo su jais arba bet kurio kito neteisėto tvarkymo būdo.
2. Darbo tvarkos taisyklėse numatomos techninės priemonės ir organizacinės priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti dėl duomenų saugumo, o ypač priemonės, skirtos:
a) neleisti pašaliniams asmenims naudotis duomenų tvarkymo įranga, naudojama asmens duomenims tvarkyti;
b) užkirsti kelią neteisėtam nuskaitymui, kopijavimui, keitimui arba duomenų laikmenų pašalinimui;
c) užkirsti kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui arba ištrynimui;
d) užkirsti kelią pašaliniams asmenims pasinaudoti automatizuotomis duomenų tvarkymo sistemomis naudojant duomenų perdavimo įrangą;
e) užtikrinti, kad asmenys, įgalioti naudoti automatizuotą duomenų tvarkymo sistemą, gali susipažinti tik su tais duomenimis, kurie nurodyti jų prieigos leidime;
f) užtikrinti, kad perduodant asmens duomenis yra galimybė patikrinti ir nustatyti, kurie organai juos gauna;
g) užtikrinti, kad vėliau būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuotas duomenų tvarkymo sistemas, kada ir kas įvedė šiuos duomenis;
h) užkirsti kelią neteisėtam asmens duomenų nuskaitymui, kopijavimui, keitimui arba ištrynimui, kai perduodami asmens duomenys arba gabenamos duomenų laikmenos.
23 straipsnis
Jungtinis priežiūros organas
1. Nepriklausomas jungtinis priežiūros organas įkuriamas kolektyviai stebėti Eurojusto veiklą, nurodytą ►M2 14–22, 26, 26a ir 27 straipsniuose ◄ , siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys tvarkomi pagal šio sprendimo nuostatas. Kad jungtinis priežiūros organas galėtų atlikti šias funkcijas, jis turi teisę susipažinti su visomis bylomis, kuriose tvarkomi šie asmens duomenys. Eurojustas suteikia jungtiniam priežiūros organui visą informaciją, kurios jis pareikalauja, iš šių bylų ir visais kitais būdais padeda šiam organui vykdyti jo uždavinius.
Jungtinis priežiūros organas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Jis taip pat susirenka per tris mėnesius nuo skundo, nurodyto 19 straipsnio 8 dalyje, pateikimo arba per tris mėnesius nuo bylos perdavimo jam pagal 20 straipsnio 2 dalį. Jungtinis priežiūros organas taip pat gali sušaukti jo pirmininkas, jeigu to prašo ne mažiau kaip dvi valstybės narės.
Siekiant įkurti jungtinį priežiūros organą, kiekviena valstybė narė, veikdama pagal jos teisinę sistemą, paskiria teisėją, kuris nėra Eurojusto narys, arba, jeigu to reikalaujama pagal jos konstitucinę arba nacionalinę sistemą, asmenį, užimantį jam pakankamo savarankiškumo suteikiančias pareigas, kuris įtraukiamas į teisėjų, galinčių posėdžiauti jungtiniame priežiūros organe kaip jo nariai arba ad hoc teisėjai, sąrašą. Šis asmuo paskiriamas ne trumpesniam kaip ►M2 trejų metų ◄ laikotarpiui. Paskyrimo atšaukimą reglamentuoja nušalinimo principai, taikomi pagal kilmės valstybės narės nacionalinę teisę. Apie paskyrimą ir nušalinimą pranešama Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Eurojustui.
2. Jungtinį priežiūros organą sudaro trys nuolatiniai nariai ir, kaip numatyta 4 straipsnio dalyje, ad hoc teisėjai.
3. Valstybės narės paskirtas teisėjas tampa nuolatiniu nariu, kai jis išrenkamas valstybių narių pagal 1 dalį paskirtų asmenų plenariniame posėdyje, ir nuolatiniu nariu būna trejus metus. Kiekvienais metais rengiami rinkimai, kurių metu slaptu balsavimu išrenkamas vienas nuolatinis jungtinio priežiūros organo narys. Jungtiniam priežiūros organui pirmininkauja narys, kuris įgaliojimus vykdo trečius metus po rinkimų. Nuolatiniai nariai gali būti perrinkti. Paskirti asmenys, pageidaujantys būti išrinkti, raštu pateikia savo kandidatūrą Jungtinio priežiūros organo sekretoriatui prieš dešimt dienų iki posėdžio, kuriame turi vykti rinkimai.
4. Vienas arba keli ad hoc teisėjai taip pat posėdžiauja, bet tik tiek, kiek trunka skundo dėl asmens duomenų iš juos paskyrusios valstybės narės nagrinėjimas.
4a. Jungtinis priežiūros organas savo darbo tvarkos taisyklėse patvirtina priemones, reikalingas įgyvendinti 3 ir 4 dalis.
5. Jungtinio priežiūros organo sudėtis išlieka tokia pati, kol vyksta skundų nagrinėjimas, net jeigu baigiasi nuolatinių narių kadencija, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje.
6. Kiekvienas narys ir ad hoc teisėjas turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.
7. Jungtinis priežiūros organas nagrinėja skundus, jam pateiktus pagal 19 straipsnio 8 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir atlieka šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą kontrolę. Jeigu jungtinis priežiūros organas mano, kad Eurojusto priimtas sprendimas arba duomenų tvarkymas pažeidžia šį sprendimą, klausimas perduodamas Eurojustui, kuris priima jungtinio priežiūros organo sprendimą.
8. Jungtinio priežiūros organo sprendimai yra galutiniai ir privalomi Eurojustui.
9. Valstybių narių pagal šio straipsnio 1 dalies trečią pastraipą paskirti asmenys, kuriems vadovauja jungtinio priežiūros organo pirmininkas, patvirtina vidines darbo tvarkos taisykles, kuriose dėl skundų nagrinėjimo nustatyti objektyvūs organo narių paskyrimo kriterijai.
10. Sekretoriato išlaidos dengiamos iš Eurojusto biudžeto. Jungtinio priežiūros organo sekretoriatas savarankiškai atlieka savo funkcijas, dirbdamas Eurojusto sekretoriate. ►M2 Jungtinio priežiūros organo sekretoriatas gali remtis sekretoriato, įsteigto Sprendimu 2000/641/TVR ( 16 ), patirtimi. ◄
11. Jungtinio priežiūros organo nariams taikomas 25 straipsnyje nustatytas konfidencialumo įsipareigojimas.
12. Jungtinis priežiūros organas pateikia Tarybai metinę ataskaitą.
24 straipsnis
Atsakomybė už neteisėtą arba neteisingą duomenų tvarkymą
1. Vadovaujantis valstybės narės, kurioje yra Eurojusto būstinė, nacionaline teise, Eurojustas yra atsakingas už bet kurią asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl Eurojusto neteisėtai arba neteisingai tvarkomų duomenų.
2. Skundus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Eurojusto atsakomybės nagrinėja valstybės narės, kurioje yra jo būstinė, teismai.
3. Kiekviena valstybė narė pagal jos nacionalinę teisę yra atsakinga už bet kurią asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtai arba neteisingai tvarkomų duomenų, kuriuos ji perdavė Eurojustui.
25 straipsnis
Konfidencialumas
1. Nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, nurodytiems 2 straipsnio 2 dalyje, Eurojusto personalui ir nacionaliniams korespondentams bei duomenų apsaugos pareigūnui, nepažeidžiant 2 straipsnio 4 dalies, taikoma pareiga laikytis konfidencialumo.
2. Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visiems asmenims ir organams, kurie pakviečiami dirbti su Eurojustu.
3. Konfidencialumo įsipareigojimas taip pat taikomas pasitraukus iš pareigų ar darbovietės arba nutraukus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų veiklą.
4. Nepažeidžiant ►M2 2 straipsnio 4 dalies ◄ , konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visai informacijai, kurią gauna Eurojustas.
25a straipsnis
Bendradarbiavimas su Europos teisminiu tinklu ir kitais Europos Sąjungos tinklais, susijusiais su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose
1. Eurojustas su Europos teisminiu tinklu palaiko privilegijuotus santykius, grindžiamus konsultacijomis ir papildomumu, ypač tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų ir Eurojusto bei Europos teisminio tinklo nacionalinių korespondentų. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:
a) nacionaliniai nariai kiekvienu atveju atskirai informuoja Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis apie visas bylas, kurias, jų nuomone, geresnes galimybes nagrinėti turi Europos teisminis tinklas;
b) Europos teisminio tinklo sekretoriatas priklauso Eurojusto personalui. Jis veikia kaip atskiras vienetas. Jis gali naudotis Eurojusto administraciniais ištekliais, kurie būtini Europos teisminio tinklo užduotims vykdyti, įskaitant tinklo plenarinių posėdžių išlaidoms padengti. Kai plenariniai posėdžiai rengiami Tarybos patalpose Briuselyje, gali būti dengiamos tik kelionės ir vertimo žodžiu išlaidos. Kai plenariniai posėdžiai rengiami pirmininkaujančioje valstybėje narėje, gali būti dengiama tik bendrų posėdžio išlaidų dalis;
c) Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys kiekvienu atveju atskirai gali būti kviečiami dalyvauti Eurojusto posėdžiuose.
2. Nepažeidžiant 4 straipsnio 1 dalies, Jungtinių tyrimo grupių tinklo ir tinklo, įsteigto Sprendimu 2002/494/TVR, sekretoriatai yra Eurojusto personalo dalis. Šie sekretoriatai veikia kaip atskiri vienetai. Jie gali naudotis administraciniais Eurojusto ištekliais, kurie būtini jų užduotims vykdyti. Eurojustas užtikrina sekretoriatų veiklos koordinavimą.
Ši dalis taikoma visų naujų tinklų, įsteigtų Tarybos sprendimu, sekretoriatams, jeigu steigimo sprendime numatyta, kad už sekretoriatą yra atsakingas Eurojustas.
3. Sprendimu 2008/853/TVR įsteigtas tinklas gali prašyti, kad Eurojustas teiktų sekretoriato paslaugas šiam tinklui. Jei pateikiamas toks prašymas, taikoma 2 dalis.
26 straipsnis
Santykiai su institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, susijusiomis su Bendrija arba Sąjunga
1. Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, įsteigtomis Europos Bendrijų steigimo sutartimi ir Europos Sąjungos sutartimi arba remiantis šiomis sutartimis. Eurojustas užmegs ir palaikys bendradarbiavimo santykius bent su:
a) Europolu;
b) OLAF;
c) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex);
d) Taryba, visų pirma su jos Jungtiniu situacijų centru.
Eurojustas taip pat užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos teisėjų mokymo tinklu.
2. Eurojustas gali sudaryti susitarimus arba darbo tvarkos susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie susitarimai arba darbo tvarkos susitarimai gali visų pirma būti susiję su keitimusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ir ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimu į Eurojustą. Tokie susitarimai arba darbo tvarkos susitarimai gali būti sudaromi tik Eurojustui pasikonsultavus su jungtiniu priežiūros organu dėl nuostatų, susijusių su asmens duomenimis, ir Tarybai pritarus kvalifikuota balsų dauguma. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas.
3. Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytam susitarimui ar darbo tvarkos susitarimui, Eurojustas gali tiesiogiai gauti ir naudoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš 1 dalyje nurodytų subjektų, jei tai reikalinga teisėtam jo užduočių vykdymui, ir gali tiesiogiai perduoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, tokiems subjektams, jei tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui ir laikantis šiame sprendime numatytų duomenų apsaugos taisyklių.
4. OLAF gali prisidėti prie Eurojusto darbo koordinuojant tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiklą, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, Eurojusto iniciatyva arba OLAF prašymu, jeigu tokiam dalyvavimui neprieštarauja kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos.
5. Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją ir nepažeidžiant 9 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai būtų laikomi valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tik kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 17 ). OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro įtakos pagal šiuos reglamentus nustatytai prievolei teikti informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.
26a straipsnis
Santykiai su trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis
1. Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su šiais subjektais:
a) trečiosiomis valstybėmis;
b) organizacijomis, pavyzdžiui,
i) tarptautinėmis organizacijomis ir joms pavaldžiais organais, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė;
ii) kitais organais, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė bei kurie grindžiami dviejų ar daugiau valstybių susitarimu; ir
iii) Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu).
2. Eurojustas gali sudaryti susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie susitarimai gali visų pirma būti susiję su keitimusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ir ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimu į Eurojustą. Tokie susitarimai gali būti sudaromi tik Eurojustui pasikonsultavus su jungtiniu priežiūros organu dėl nuostatų, susijusių su asmens duomenimis, ir Tarybai pritarus kvalifikuota balsų dauguma. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas.
3. 2 straipsnyje nurodytus susitarimus, kuriuose pateiktos keitimosi asmens duomenimis nuostatos, galima sudaryti tik tada, jei atitinkamam subjektui taikoma 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija arba kai įvertinimu nustatoma, kad tas subjektas užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį.
4. 2 dalyje nurodytuose susitarimuose išdėstomos jų įgyvendinimo, įskaitant duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimą, stebėjimo nuostatos.
5. Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Eurojustas gali tiesiogiai gauti informaciją, įskaitant asmens duomenis, jeigu tai būtina teisėtam jo užduočių vykdymui.
6. Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Eurojustas 27 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis, šiems subjektams, jeigu tai būtina teisėtam gavėjo užduočių vykdymui.
7. Eurojustas 27 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali perduoti asmens duomenis 1 dalyje nurodytiems subjektams tais atvejais, kai:
a) tai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, priskiriamiems Europolo kompetencijai, ar su jais kovoti; ir
b) Eurojustas su atitinkamu subjektu yra sudaręs 2 straipsnyje nurodytą susitarimą, kuris įsigaliojo ir pagal kurį leidžiama perduoti tokius duomenis.
8. Jeigu 1 dalyje nurodyti subjektai neatitinka 3 dalyje nurodytų reikalavimų arba yra didelė tikimybė, kad jie jų neatitiks, Eurojustas apie tai nedelsdamas praneša Jungtiniam priežiūros organui ir atitinkamoms valstybėms narėms. Jungtinis priežiūros organas gali neleisti toliau keistis asmens duomenimis su atitinkamais subjektais, kol neįsitikina, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių.
9. Tačiau, net jeigu 7 dalyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos, nacionalinis narys, veikdamas kaip kompetentinga nacionalinė institucija ir laikydamasis savo nacionalinės teisės nuostatų, išimties tvarka ir tik siekdamas imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias asmeniui arba visuomenės saugumui iškilusiai rimtai grėsmei, gali keistis informacija, apimančia ir asmens duomenis. Nacionalinis narys atsakingas už leidimo perduoti duomenis teisėtumą. Nacionalinis narys registruoja duomenų perdavimo atvejus ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenis perduoti leidžiama tik tada, jeigu gavėjas įsipareigoja duomenis naudoti tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.
27 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Prieš Eurojustui pasikeičiant informacija su 26a straipsnyje nurodytais subjektais, valstybės narės, kuri pateikė informaciją, nacionalinis narys duoda sutikimą perduoti šią informaciją. Atitinkamais atvejais nacionalinis narys konsultuojasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis.
2. Eurojustas yra atsakingas už duomenų perdavimo teisėtumą. Eurojustas registruoja visus duomenų perdavimo atvejus pagal 26 ir 26a straipsnius ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenys perduodami tik tuo atveju, jeigu gavėjas įsipareigoja, kad jie bus naudojami tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.
27a straipsnis
Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai, komandiruoti į trečiąsias valstybes
1. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis tais atvejais, kai Eurojustas teikia pagalbą pagal šį sprendimą, Eurojusto kolegija gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus į trečiąją valstybę, jei su ta trečiąja valstybe sudarytas susitarimas, kaip nurodyta 26a straipsnyje. Prieš pradedant derybas su trečiąja valstybe, Taryba kvalifikuota balsų dauguma duoda savo sutikimą. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas.
2. 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai turi turėti darbo Eurojuste patirties ir pakankamai žinių apie teisminį bendradarbiavimą ir Eurojusto veikimo būdą. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai komandiruojami Eurojusto vardu iš anksto pritarus teisėjui ar prokurorui ir jo valstybei narei.
3. Jei Eurojusto komandiruotas ryšių palaikymo teisėjas ir prokuroras yra išrinktas iš nacionalinių narių, jų pavaduotojų ar padėjėjų:
i) valstybė narė į jo kaip nacionalinio nario, nacionalinio nario pavaduotojo ar padėjėjo pareigas paskiria kitą asmenį;
ii) jis netenka teisės vykdyti pagal 9a–9e straipsnius suteiktų įgaliojimų.
4. Nepažeidžiant Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, nustatytų Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 18 ), 110 straipsnio, Eurojusto kolegija pasikonsultavusi su Komisija sudaro ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimo taisykles ir tuo tikslu patvirtina būtinas įgyvendinamąsias priemones.
5. Eurojusto komandiruotų ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų veiklą prižiūri jungtinis priežiūros organas. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai teikia ataskaitą kolegijai, kuri metinėje ataskaitoje apie jų veiklą tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai informuoja nacionalinius narius ir nacionalines kompetentingas institucijas apie visas bylas, susijusias su jų valstybe nare.
6. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo teisėjas ir prokuroras apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį.
7. 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai turi būti prisijungę prie bylų valdymo sistemos.
27b straipsnis
Prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo trečiosioms valstybėms ir trečiųjų valstybių teisminio bendradarbiavimo prašymai
1. Eurojustas gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, koordinuoti iš trečiosios valstybės gautų prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymą, jei tokie prašymai yra vieno tyrimo dalis ir prašymus reikia vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Šioje dalyje nurodytus prašymus Eurojustui taip pat gali perduoti kompetentinga nacionalinė institucija.
2. Neatidėliotinais atvejais ir pagal 5a straipsnį šio straipsnio l dalyje nurodytus trečiųjų šalių, kurios su Eurojustu yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, prašymus gali gauti ir tvarkyti BKP.
3. Nepažeidžiant 3 straipsnio 2 dalies, kai turėtų būti pateikti prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo, susijusio su tuo pačiu tyrimu, kurį reikia atlikti trečiojoje šalyje, Eurojustas taip pat gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su ta trečiąja šalimi.
4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti prašymai gali būti tiesiogiai perduodami per Eurojustą, jei tai atitinka dokumentus, kurie yra taikomi tos trečiosios valstybės ir Europos Sąjungos arba atitinkamų valstybių narių santykiams.
27c straipsnis
Atsakomybė, išskyrus atsakomybę už neteisėtą arba neteisingą duomenų tvarkymą
1. Eurojusto sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.
2. Nesutartinės atsakomybės atveju Eurojustas turi, nepriklausomai nuo atsakomybės pagal 24 straipsnį, atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl Eurojusto kolegijos ar personalo kaltės, jiems vykdant pareigas, jeigu ji gali būti jiems priskirta, nepaisant pagal valstybių narių teisės aktus galiojančių skirtingų žalos atlyginimo reikalavimo procedūrų.
3. 2 dalis taip pat taikoma žalai, padarytai dėl nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo kaltės jiems vykdant savo pareigas. Tačiau kai jie veikia vykdydami pagal 9a–9e straipsnius suteiktus įgaliojimus, jų kilmės valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias ji sumokėjo, kad atlygintų tokią žalą.
4. Nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad Eurojustas susilaikytų nuo bet kurių veiksmų arba juos nutrauktų.
5. Valstybių narių nacionaliniai teismai, kurie yra kompetentingi spręsti ginčus dėl Eurojusto atsakomybės, kaip nurodyta šiame straipsnyje, skiriami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 19 ).
28 straipsnis
Organizacija ir veikla
1. Kolegija atsakinga už Eurojusto organizaciją ir veiklą.
2. Kolegija iš nacionalinių narių išrenka pirmininką ir gali, jeigu mano tai būtina, išrinkti ne daugiau kaip du pirmininko pavaduotojus. Rinkimų rezultatai perduodami Tarybai ►M2 kvalifikuota balsų dauguma ◄ patvirtinti.
3. Pirmininkas yra pavaldus kolegijai ir savo pareigas atlieka jos vardu, vadovauja jos veiklai ir stebi kasdieninės veiklos valdymą, kurį užtikrina administracijos direktorius. Darbo tvarkos taisyklėse nurodomi atvejai, kada jo sprendimams arba veiksmas reikalingas išankstinis leidimas arba apie juos būtina pranešti kolegijai.
4. Pirmininkas skiriamas trijų metų kadencijai. Jis gali būti perrinktas vieną kartą. Kiekvieno pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmę reglamentuoja darbo tvarkos taisyklės.
5. Eurojustui padeda sekretoriatas, kuriam vadovauja administracijos direktorius.
6. Eurojustas personalo atžvilgiu naudojasi skiriančiajai institucijai suteiktais įgaliojimais. Kolegija, vadovaudamasi darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtina atitinkamas šios straipsnio dalies įgyvendinimo taisykles.
29 straipsnis
Administracijos direktorius
1. Eurojusto administracijos direktorių ►M2 dviejų trečdalių balsų dauguma ◄ skiria kolegija. Kolegija įkuria atrankos komisiją, kuri, paskelbus kvietimą pateikti paraiškas, parengia kandidatų, iš kurių kolegija išrenka administracijos direktorių, sąrašą. ►M2 Komisija turi teisę dalyvauti atrankos procese ir atrankos komisijos veikloje. ◄
2. Administracijos direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. ►M2 Ji gali būti vieną kartą pratęsta nereikalaujant skelbti konkursą, jei kolegija trijų ketvirtadalių balsų dauguma taip nusprendžia ir tokia pat balsų dauguma paskiria administracijos direktorių. ◄
3. Administracijos direktoriui galioja Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems darbuotojams taikomos taisyklės ir nuostatai.
4. Administracijos direktorius yra pavaldus kolegijai ir jos pirmininkui, kuris veikia pagal 28 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kolegija gali nušalinti jį nuo pareigų dviejų trečdalių balsų dauguma.
5. Prižiūrint pirmininkui, administracijos direktorius atsako už kasdienį Eurojusto administravimą ir personalo vadybą. ►M2 Tuo tikslu jis yra atsakingas už veiksmingos stebėsenos ir įvertinimo procedūros, susijusios su Eurojusto administravimo rezultatais siekiant jo tikslų, nustatymą ir įgyvendinimą bendradarbiaujant su kolegija. Administracijos direktorius reguliariai praneša kolegijai šios stebėsenos rezultatus. ◄
30 straipsnis
Personalas
1. Eurojusto personalui galioja Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems darbuotojams taikomos taisyklės ir nuostatai, visų pirma dėl jų samdymo ir statuso.
2. Eurojusto personalą sudaro darbuotojai, pasamdyti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles ir nuostatus, atsižvelgiant į visus Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 20 ) nustatytų Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje išvardytus kriterijus, įskaitant jų geografinį pasiskirstymą. Jie turi nuolatinių darbuotojų, laikinų darbuotojų arba vietinių darbuotojų statusą. Administracijos direktoriaus prašymu, suderinus su pirmininku kolegijos vardu, Bendrijos institucijos gali komandiruoti Bendrijos pareigūnus į Eurojustą kaip laikinus darbuotojus. Valstybės narės į Eurojustą gali komandiruoti nacionalinius ekspertus ►M2 kurie taip pat gali padėti nacionaliniam nariui ◄ . ►M2 Kolegija priima būtinas įgyvendinimo priemones dėl komandiruotų nacionalinių ekspertų. ◄
3. Personalas, pavaldus kolegijai, savo uždavinius vykdo atsižvelgdamas į Eurojusto tikslus ir įgaliojimus, nesiekdamas ir nepriimdamas nurodymų iš jokios Vyriausybės, institucijos, organizacijos arba su Eurojusto nesusijusio asmens ►M2 nepažeidžiant 25a straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies ◄ .
31 straipsnis
Vertimo žodžiu ir raštu pagalba
1. Eurojusto posėdžiams taikomi oficialieji Sąjungos susitarimai dėl kalbų.
2. 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta metinė ataskaita Tarybai rengiama Sąjungos institucijų oficialiomis kalbomis.
32 straipsnis
►M2 Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos informavimas ◄
1. Kiekvienais metais pirmininkas kolegijos vardu raštu atsiskaito Tarybai dėl Eurojusto veiklos ir valdymo, įskaitant biudžeto tvarkymą.
Šiuo tikslu kolegija parengia metinę ataskaitą apie Eurojusto veiklą ir visas baudžiamosios politikos problemas Sąjungoje, kurios buvo išaiškintos dėl Eurojusto veiklos. Šioje ataskaitoje Eurojustas gali pateikti pasiūlymus dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagerinimo.
Pirmininkas Tarybai pateikia ataskaitas ir bet kurią kitą informaciją apie Eurojusto darbą, kurios gali pareikalauti Taryba.
2. Kiekvienais metais Tarybai pirmininkaujanti valstybė pateikia Europos Parlamentui ataskaitą apie Eurojusto atliktą darbą ir jungtinio priežiūros organo veiklą.
3. Komisija arba Taryba gali prašyti Eurojusto pateikti nuomonę dėl visų dokumentų projektų, parengtų pagal Sutarties VI antraštinę dalį.
33 straipsnis
Finansai
1. 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas moka jų kilmės valstybė narė.
2. Jei nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai veikia vykdydami Eurojusto užduotis, atitinkamos su šia veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis, kaip apibrėžta Sutarties 41 straipsnio 3 dalyje.
34 straipsnis
Biudžetas
1. Rengiamos kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, Eurojusto pajamų ir išlaidų prognozės. Pajamos ir išlaidos apskaitomos biudžete, kuriame nurodomas personalo planas, ir jis pateikiamas už Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą atsakingai biudžeto institucijai. Personalo planą sudaro nuolatinės ir laikinos pareigos ir nuoroda į komandiruojamus nacionalinius ekspertus bei nurodomas Eurojusto tais finansiniais metais pasamdyto personalo skaičius, laipsnis ir kategorija.
2. Eurojusto biudžete išlaikomas pajamų ir išlaidų balansas.
3. Nepažeidžiant kitų šaltinių, prie Eurojusto pajamų gali būti priskiriama dotacija, apskaityta Europos Sąjungos bendrajame biudžete.
4. Prie Eurojusto išlaidų, inter alia, priskiriamos išlaidos, susijusios su vertimais žodžiu ir raštu, išlaidos apsaugai, administracinės ir infrastruktūros išlaidos, veiklos ir nuomos sąnaudos, Eurojusto narių ir jo personalo kelionės išlaidos ir dėl sutarčių su trečiosiomis šalimis atsiradusios sąnaudos.
35 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Kiekvienais metais kolegija pagal administracijos direktoriaus parengtą projektą parengia kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatą. Kolegija šią sąmatą, apimančią ir etatų projektą, pateikia Komisijai ne vėliau kaip iki ►M2 vasario 10 d. ◄ ►M2 Europos teisminis tinklas ir 25a straipsnio 2 dalyje nurodyti tinklai laiku informuojami apie su jų sekretoriatų veikla susijusias sąmatos dalis prieš ją perduodant Komisijai. ◄
2. Remdamasi šia sąmata, Komisija į pirminį Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį ji Sutarties 272 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia kasmetinius asignavimus ir pastovius bei laikinus etatus.
3. Biudžeto valdymo institucija tenkina Eurojusto prašymus skirti asignavimus ir, atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybos nuostatus, numato pastovius bei laikinus etatus.
4. Prieš prasidedant finansiniams metams kolegija, remdamasi pagal šio straipsnio 3 dalį biudžeto valdymo institucijos skirtais kasmetiniais asignavimais ir patvirtintais pastoviais bei laikinais etatais, tvirtina Eurojusto biudžetą, apimantį ir etatų projektą, sudarytą 34 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje nustatyta tvarka, ir tikslina jį pagal įvairias įmokas Eurojustui ir iš kitų šaltinių gautas lėšas.
36 straipsnis
Biudžeto įgyvendinimas ir atsiskaitymas
1. Administracijos direktorius, kaip įgaliotasis pareigūnas, vykdo Eurojusto biudžetą. Apie biudžeto vykdymą jis praneša kolegijai.
2. ►M2 Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Eurojusto apskaitos pareigūnas laikinąsias Eurojusto ataskaitas kartu su praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. ◄ Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias ataskaitas bendrojo Finansinio reglamento 128 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Eurojustas praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai iki kitų metų kovo 31 d.
4. Gavus Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto laikinųjų ataskaitų, bendrojo Finansinio reglamento 129 straipsnyje nustatyta tvarka administracijos direktorius, savo atsakomybe, sudaro galutinę Eurojusto finansinę ataskaitą, kurią pateikia kolegijai, kad ji pareikštų savo nuomonę.
5. Eurojusto kolegija pateikia nuomonę apie galutinę Eurojusto finansinę ataskaitą.
6. Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki liepos 1 d. administracijos direktorius galutinę Eurojusto finansinę ataskaitą kartu su Eurojusto kolegijos pateikta nuomone siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
7. Galutinė finansinė ataskaita paskelbiama.
8. Ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. administracijos direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Jis taip pat nusiunčia atsakymą Eurojusto kolegijai.
9. Eurojusto kolegijai ir jos prezidentui pavaldus administracijos direktorius Europos Parlamentui, jo prašymu, pateikia visą informaciją, reikalingą sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
10. Gavęs kvalifikuota balsų dauguma priimtą Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki N + 2 metų ►M2 gegužės 15 d. ◄ leidžia administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, kalbant apie N metų biudžeto įvykdymą.
37 straipsnis
Biudžetui taikomas finansinis reglamentas
1. Pasitarusi su Komisija kolegija patvirtina Eurojustui galiojančias finansines taisykles. Jos gali skirtis nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje ( 21 ), tik tuo atveju, kai tai būtina Eurojusto darbui užtikrinti ir Komisijai sutikus.
38 straipsnis
Auditas
1. Įgaliotasis pareigūnas yra atsakingas už vidaus kontrolės sistemų, padedančių jam vykdyti savo pareigas, diegimą ir darbą.
2. Kolegija paskiria vidaus auditorių, kuris visų pirma atsakingas už tinkamo biudžeto įgyvendinimo sistemų ir tvarkos funkcionavimo pagal atitinkamus tarptautinius standartus užtikrinimą. Vidaus auditoriumi negali būti leidimą suteikiantis pareigūnas arba buhalteris. Kolegija gali paprašyti, kad šias pareigas atliktų Komisijos vidaus auditorius.
3. Auditorius savo išvadas ir rekomendacijas pateikia Eurojustui, o ataskaitos kopiją perduoda Komisijai. Atsižvelgdamas į auditoriaus ataskaitas, Eurojustas imasi būtinų priemonių pagal šias rekomendacijas.
4. Eurojustui taikomos Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 nustatytos taisyklės. Kolegija patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.
39 straipsnis
Susipažinimas su dokumentais
Remdamasi administracijos direktoriaus pasiūlymu, kolegija patvirtina susipažinimo su Eurojusto dokumentais taisykles, atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 22 ) nustatytus principus ir ribas.
39a straipsnis
Įslaptinta ES informacija
Eurojustas tvarkydamas įslaptintą ES informaciją taiko saugumo principus ir būtiniausius standartus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo ( 23 ).
40 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis sprendimas taikomas Gibraltarui, kuriam atstovauja Jungtinės Karalystės nacionalinis narys.
41 straipsnis
Pranešimas
1. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų bei asmenų, nurodytų 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskyrimą ir apie visus su paskyrimu susijusius pakeitimus. Tarybos Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina šių asmenų sąrašą ir pateikia jų vardus, pavardes ir kontaktinę informaciją visoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai.
2. Nacionalinis narys gali būti galutinai paskiriamas tik tą dieną, kai Tarybos Generalinis sekretoriatas gauna 1 dalyje ir 9a straipsnio 3 dalyje nurodytus oficialius pranešimus.
41a straipsnis
Įvertinimas
1. Iki 2014 m. birželio 4 d. ir vėliau kas penkerius metus kolegija užsako šio sprendimo įgyvendinimo ir Eurojusto vykdomos veiklos nepriklausomą išorinį įvertinimą.
2. Kiekvieną kartą įvertinamas šio sprendimo poveikis, Eurojusto rezultatai siekiant šiame sprendime nurodytų tikslų ir Eurojusto veiksmingumas bei efektyvumas. Kolegija pasikonsultavusi su Komisija nustato konkrečius įgaliojimus.
3. Įvertinimo ataskaitoje pateikiami įvertinimo rezultatai ir rekomendacijos. Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai taip pat ji paskelbiama viešai.
42 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
Jei būtina, valstybės narės kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. rugsėjo 6 d., savo nacionalinę teisę suderina su šiuo sprendimu.
43 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną, nepažeidžiant 41 straipsnio. Šią dieną nustoja egzistavusi Laikinoji teisminio bendradarbiavimo grupė.
PRIEDAS
13 straipsnio 10 dalyje nurodytas sąrašas, kuriame išvardytos pagal 13 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis atitinkamais atvejais Eurojustui pateiktinos būtiniausios informacijos rūšys
1. 13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:
a) dalyvaujančios valstybės narės;
b) atitinkama nusikalstamos veikos rūšis;
c) susitarimo dėl grupės sudarymo data;
d) planuojamas grupės darbo terminas, įskaitant šio termino keitimą;
e) išsami informacija apie grupės vadovą kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje;
f) trumpa jungtinės tyrimų grupės darbo rezultatų santrauka.
2. 13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais:
a) asmens, grupės ar organizacijos, kuri yra baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo objektas, tapatybės nustatymo duomenys;
b) atitinkamos valstybės narės;
c) atitinkama nusikalstama veika ir jos aplinkybės;
d) duomenys, susiję su pateiktais prašymais (dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą), įskaitant:
i) prašymo datą;
ii) prašančiąją ar išdavusią instituciją;
iii) prašomąją arba vykdančiąją instituciją;
iv) prašymo rūšį (prašomas priemones);
v) ar prašymas buvo įvykdytas, o jeigu nebuvo – dėl kokių priežasčių.
3. 13 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytais atvejais:
a) atitinkamos valstybės narės ir kompetentingos institucijos;
b) asmens, grupės ar organizacijos, kuri yra baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo objektas, tapatybės nustatymo duomenys;
c) atitinkama nusikalstama veika ir jos aplinkybės.
4. 13 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytais atvejais:
a) atitinkamos valstybės narės ir kompetentingos institucijos;
b) asmens, grupės ar organizacijos, kuri yra baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo objektas, tapatybės nustatymo duomenys;
c) gabenimų rūšis;
d) nusikalstamos veikos, su kuria susijęs kontroliuojamas gabenimas, rūšis.
5. 13 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytais atvejais:
a) prašančioji ar išdavusi valstybė;
b) prašomoji ar vykdančioji valstybė;
c) sunkumų aprašymas.
( 1 ) OL C 206, 2000 7 19, p. 1 ir
OL C 243, 2000 8 24, p. 15.
( 2 ) OL C 34 E, 2002 2 7, p. 347 ir 2001 m. lapkričio 29 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
( 4 ) OL C 197, 2000 7 12, p. 3.
( 5 ) OL C 326, 2001 11 26, p. 2.
( 6 ) OL C 316, 1995 11 27, p. 1.
( 7 ) OL L 191, 1998 7 7, p. 4.
( 8 ) Priimant šį sprendimą Europolo kompetencija yra nustatyta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2) su pakeitimais, padarytais prie jos pridėtu 2003 m. Protokolu (OL C 2, 2004 1 6, p. 1), 2 straipsnio 1 dalyje. Tačiau kai įsigalios Tarybos sprendimas dėl Europos policijos biuro (Europolas) įsteigimo, Eurojusto kompetencija bus tokia, kokia numatyta to sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje ir prie jo pridėtame priede.
( 9 ) OL L 162, 2002 6 20, p. 1.
( 10 ) OL L 167, 2002 6 26, p. 1.
( 11 ) OL L 332, 2007 12 18, p. 103.
( 12 ) OL L 301, 2008 11 12, p. 38.
( 13 ) OL L 253, 2005 9 29, p. 22.
( 14 ) OL L 105, 2006 4 13, p. 54.
( 15 ) OL L 348, 2008 12 24, p. 130.
( 16 ) 2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas dėl jungtinių priežiūros duomenų apsaugos institucijų, įsteigtų pagal Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją), Konvenciją dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais bei Konvenciją dėl Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvenciją), sekretoriato įsteigimo (OL L 271, 2000 10 24, p. 1).
( 17 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 8.
( 18 ) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
( 19 ) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.
( 20 ) OL L 56, 1968 3 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, EAPB, Euratomas) Nr. 2581/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 1).
( 21 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 72, su klaidų ištaisymu OL L 2, 2003 1 7, p. 39.
( 22 ) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
( 23 ) OL L 101, 2001 4 11, p. 1.