This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02001R2529-20051202
Council Regulation (EC) No 2529/2001 of 19 December 2001 on the common organisation of the market in sheepmeat and goatmeat
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 2001 m. gruodžio 19 d. dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 2001 m. gruodžio 19 d. dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo
No longer in force
2001R2529 — LT — 02.12.2005 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2529/2001 2001 m. gruodžio 19 d. dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (OL L 341, 22.12.2001, p.3) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1782/2003 2003 m. rugsėjo 29 d. |
L 270 |
1 |
21.10.2003 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1913/2005 2005 m. lapkričio 23 d. |
L 307 |
2 |
25.11.2005 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2529/2001
2001 m. gruodžio 19 d.
dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi:|
(1) |
Nuostatos dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo buvo priimtos daugelyje reglamentų. Dėl aiškumo šiuos reglamentus reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu. Tarybos reglamentai: 1980 m. spalio 14 d. (EEB) Nr. 2644/80, nustatantis bendrąsias intervencines taisykles avienos ir ožkienos sektoriuje ( 4 ), 1989 m. gruodžio 12 d. (EEB) Nr. 3901/89, apibrėžiantis sunkioms skerdenoms penimus ėriukus ( 5 ), 1990 m. gegužės 14 d. (EEB) Nr. 1323/90, nustatantis specialią pagalbą avininkystei ir ožkininkystei tam tikrose Bendrijos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ( 6 ), 1990 m. lapkričio 27 d. (EEB) Nr. 3493/90, nustatantis bendrąsias priemokų avienos ir ožkienos gamintojams taisykles ( 7 ), 1991 m. vasario 5 d. (EEB) Nr. 338/91, nustatantis Bendrijos standartinę šviežių arba šaldytų avių skerdenų standartinę kokybę ( 8 ) ir 1998 m. lapkričio 3 d. (EB) Nr. 2467/98 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo ( 9 ) pakeičiami naujomis nuostatomis šiame reglamente, todėl turėtų būti panaikinti. |
|
(2) |
Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas gali būti įvairių formų, priklausomai nuo produkto. |
|
(3) |
Siekiant įgyvendinti Sutarties 33 straipsniu nustatytus tikslus, ypač rinkos stabilumą ir konkrečios žemės ūkio bendruomenės tinkamą gyvenimo lygį, būtina numatyti tam tikras pasiūlos pagal rinkos reikalavimus sureguliavimą lengvinančias priemones. Turėtų būti numatyta galimybė taikyti vidaus rinkos priemones, pirmiausia priemoką avienos ir ožkienos gamintojams ir privataus saugojimo schemą. |
|
(4) |
Nustatant priemokos gamintojams dydį, reikia atsižvelgti į skirtingas gamybos sistemų specializacijas Bendrijoje. Priemokos už vedekles turėtų būti suteikiamos augintojams specifinėse vietovėse, kuriose ožkininkystė daugiausia plėtojama ožkienai gaminti, o ožkų ir avių auginimo metodai yra panašaus pobūdžio. |
|
(5) |
Reikėtų taip pat numatyti galimybę išmokėti papildomą priemoką augintojams tuose rajonuose, kur avininkystė ir ožkininkystė yra tradicinė veikla arba daug prisideda plėtojant kaimo ekonomiką. Išmokėti papildomą priemoką reikėtų tik tiems augintojams, kurių ūkiuose bent 50 % dirbamosios žemės yra mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kaip nustatyta pagal 1999 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus ( 10 ). |
|
(6) |
Administraciniais tikslais palanku, kad anksčiausia priemokų mokėjimo data sutaptų su biudžetinių metų pradžia. Siekiant norimo ekonominio poveikio, priemokas reikia suteikti per tam tikrus laikotarpius. |
|
(7) |
Būtina numatyti galimybę pakeisti priemokų dydžius atsižvelgiant į gamybos, produktyvumo ir rinkų plėtrą. |
|
(8) |
Siekiant išvengti gamybos skatinimo ir didesnių išlaidų, tikslinga išlaikyti individualias ribas augintojams. Bendras teisių į priemokas kiekvienoje valstybėje narėje skaičius turėtų būti nustatytas remiantis jau nustatytais lygiais. |
|
(9) |
Iš naujų augintojų ir iš jau esamų augintojų, kurių individualios ribos dėl įvairių priežasčių neatitinka pasikeitusios padėties jų bandose, nereikėtų atimti teisės gauti priemoką. Todėl reikėtų numatyti nacionalinių rezervų panaudojimą ir administravimą laikantis Bendrijos kriterijų. Dėl tos pačios priežasties teisių į priemokas perdavimui neperduodant susijusio ūkio turėtų būti taikomos taisyklės, pagal kurias dalies perduodamų teisių atsisakoma be kompensacinės išmokos, ir jos perduodamos į nacionalinį rezervą. |
|
(10) |
Siekiant leisti gamintojams ribotą laiką sumažinti gamybą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laikinai perduoti teises į priemokas. |
|
(11) |
Siekiant užtikrinti tokios gamybos palaikymą, ypač vietovėse, kur tokia gamyba yra svarbi vietinei ekonomikai, reikėtų nustatyti ryšį tarp jautriųjų zonų ar rajonų ir avininkystės bei ožkininkystės. |
|
(12) |
Avininkystės ir ožkininkystės sąlygos bei augintojų pajamos skirtingose Bendrijos gamybos vietovėse labai skiriasi. Todėl tikslinga numatyti lanksčią struktūrą papildomoms Bendrijos išmokoms valstybėms narėms, nustatomoms ir vykdomoms nuolatinių bendrųjų sumų ribose ir pagal tam tikrus bendruosius kriterijus siekiant atitinkamai reaguoti į sektoriaus struktūrinius ir gamtinius skirtumus bei skirtingus poreikius. Bendros sumos turėtų būti valstybėms narėms paskirstytos remiantis jų išmokėtų išmokų dalimi. Bendraisiais kriterijais siekiama, inter alia, neleisti, kad papildomomis išmokomis būtų sudarytos sąlygos diskriminaciniam poveikiui atsirasti, ir visiškai atsižvelgti į atitinkamus daugiašalius Bendrijos įsipareigojimus. Visų pirma ypač svarbu, kad valstybės narės būtų įpareigotos veikti išimtinai remdamosi objektyviais kriterijais, besąlygiškai kreipti dėmesį į vienodo traktavimo koncepciją ir vengti rinkos bei konkurencijos iškraipymų. |
|
(13) |
Intervencinės priemonės įgyja privataus saugojimo paramos formą, kuri mažiausiai veikia įprastą produktų pardavimą. Siekiant užtikrinti tinkamą tokios pagalbos taikymą, Komisija turėtų būti išsamiai informuojama apie avienos ir ožkienos kainas bendrojoje rinkoje. |
|
(14) |
Paprastai, kai užtikrinami tam tikri rinkos kainų kriterijai, sprendimą suteikti privataus saugojimo pagalbą reikėtų priimti konkurso tvarka. Tačiau privataus saugojimo pagalbą galima padaryti efektyvesnė, jeigu pagalbos suma būtų nustatyta iš anksto, kai būtina skubiai imtis privataus saugojimo dėl ypač sunkios rinkos padėties vienoje ar keliose kainų teritorijose. Todėl reikia leisti Komisijai iš anksto nustatyti pagalbos dydį, jeigu susiklostė tokia rinkos padėtis, net jeigu nesilaikoma konkrečių rinkos kainų kriterijų. |
|
(15) |
Prekybos priemonės kartu su kainų priemonėmis, priemokos ir intervencinės priemonės, taip pat importo muitų sistema turėtų tarnauti tam, kad būtų stabilizuota Bendrijos rinka. |
|
(16) |
Kompetentingos institucijos turėtų nuolatos stebėti prekybos plėtrą siekdamos įvertinti rinkos plėtrą ir, kai būtina, galimą šiame reglamente numatytų priemonių taikymą. Tuo tikslu turėtų būti numatyta galimybė išduoti importo licencijas ir tam tikrais atvejais atitinkamas eksporto licencijas, suteikiančias garantiją, kad sandoriai, kuriems atlikti buvo prašyta licencijų, bus įvykdyti. |
|
(17) |
Siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti neigiamą poveikį Bendrijos rinkoje dėl tam tikrų žemės ūkio produktų importo, vieno ar kelių tokių produktų įvežimui turi būti taikomi papildomi importo muitai, jeigu tam tikros sąlygos yra įvykdomos. |
|
(18) |
Esant tam tikroms sąlygoms, yra tikslinga suteikti Komisijai teisę skirti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus laikantis Sutarties, arba pagal kitus Tarybos aktus. |
|
(19) |
Be to, tinkamam pirmiau apibūdintos sistemos veikimui reikiamu mastu užtikrinti reikėtų numatyti visišką arba dalinį draudimą naudoti Bendrijos viduje arba už jos ribų produkcijos perdirbimo priemones, kai padėtis rinkoje to reikalauja. |
|
(20) |
Taikant muito mokesčių priemones, galima atsisakyti be visų kitų apsaugos priemonių prie išorinių Bendrijos sienų. Tačiau išimtinėms aplinkybėmis bendrų kainų ir muito mokesčių mechanizmo gali neužtekti. Tokiais atvejais siekiant išvengti, kad Bendrijos rinka neliktų neapsaugota nuo pasekminių sutrikdymų panaikinus importo kliūtis, Bendrijai turėtų būti leista nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių. Šios priemonės turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus, įskaitant jos tarptautinius įsipareigojimus. |
|
(21) |
Turi būti taip pat imamasi priemonių, kai žymus kainų pakilimas ar kritimas sutrikdo arba gresia sutrikdyti Bendrijos rinką. |
|
(22) |
Laisvo judėjimo apribojimai pritaikius priemones, skirtas užkirsti kelią gyvulių ligų plitimui, gali sukelti rinkos sunkumų vienoje ar keliose valstybėse narėse. Siekiant ištaisyti tokią padėtį, gali prireikti įvesti išskirtines rinkos paramos priemones. |
|
(23) |
Tam tikros pagalbos suteikimas sukeltų pavojų tinkamam bendromis kainomis pagrįstos vieningos rinkos veikimui. Todėl avienai ir ožkienai turėtų būti taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios Sutarties nuostatos. |
|
(24) |
Priemonės šiam reglamentui įgyvendinti turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/468/EB, nustatančios Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką ( 11 ). |
|
(25) |
Dėl valstybių narių patirtų išlaidų vykdant įsipareigojimus pagal šį reglamentą taikomas 1999 m. gegužės17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ( 12 ). |
|
(26) |
Kyla susirūpinimas dėl avininkystės ir ožkininkystės poveikio aplinkai tam tikruose Bendrijos regionuose. Remdamasi įgyta patirtimi Komisija turėtų parengti ataskaitą šia tema, jeigu būtina, kartu su pasiūlymais. |
|
(27) |
Perėjimas nuo priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 2467/98 prie šiame reglamente numatytų priemonių gali sukelti sunkumų, kurie šiuo reglamentu neišsprendžiami. Siekiant išspręsti tokius sunkumus, Komisijai turėtų būti leista priimti pereinamojo laikotarpio priemones. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota spręsti konkrečias praktines problemas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Bendrą avienos ir ožkienos rinkos organizavimą sudaro vidaus rinkos sistema ir prekybos sistema, kurios taikomos tokiems produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0104 10 30 |
Ėriukai (iki vienerių metų) |
|
0104 10 80 |
Gyvos avys, išskyrus grynaveisles ir ėriukus |
|
|
0104 20 90 |
Gyvos ožkos, išskyrus grynaveisles |
|
|
0204 |
Šviežia, atšaldyta ar sušaldyta aviena ar ožkiena |
|
|
0210 99 21 |
Aviena ar ožkiena su kaulais, sūdyta, sūryme, džiovinta ar rūkyta |
|
|
0210 99 29 |
Aviena ar ožkiena be kaulų, sūdyta, sūryme, džiovinta ar rūkyta |
|
|
b) |
0104 10 10 |
Gyvos avys – grynaveislės |
|
0104 20 10 |
Gyvos ožkos – grynaveislės |
|
|
0206 80 99 |
Švieži ar atšaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai |
|
|
0206 90 99 |
Sušaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai |
|
|
0210 99 60 |
Valgomi avių ir ožkų subproduktai, sūdyti, sūryme, džiovinti ar rūkyti |
|
|
ex150200 90 |
Avių ir ožkų riebalai, išskyrus žymimus 1503 kodu |
|
|
c) |
1602 90 72 |
Kita paruošta ar konservuota nevirta avių ar ožkų mėsa ar subproduktai; virtos ir nevirtos mėsos ar subproduktų mišiniai |
|
1602 90 74 |
||
|
d) |
1602 90 76 |
Kita paruošta ar konservuota avių ar ožkų mėsa ar subproduktai, išskyrus nevirtą ar mišinius |
|
1602 90 78 |
I ANTRAŠTINĖ DALIS
VIDAUS RINKA
2 straipsnis
Siekiant skatinti prekybinių ir jungtinių prekybinių organizacijų veiklą lengvinant pasiūlos suderinimą su rinkos reikalavimais, galima imtis šių Bendrijos priemonių dėl 1 straipsnyje išvardytų produktų:
a) priemonės avininkystei ir ožkininkystei gerinti;
b) priemonės skatinant geresnį gamybos organizavimą, perdirbimą ir prekybą;
c) priemonės kokybei gerinti;
d) priemonės, padedančios atlikti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomomis gamybos priemonėmis;
e) priemonės, palengvinančios rinkos kainų tendencijų registravimą.
Bendrosios taisyklės dėl šių priemonių priimamos Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
I SKYRIUS
TIESIOGINĖS IŠMOKOS
▼M1 —————
II SKYRIUS
PAPILDOMOS IŠMOKOS
▼M1 —————
11a straipsnis
11 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos taikomos laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 1a straipsnyje nurodyto didinimo tvarkaraščio.
III SKYRIUS
PRIVATUS SAUGOJIMAS
12 straipsnis
1. Komisija gali nuspręsti suteikti privataus saugojimo pagalbą, jeigu susidaro ypač sunki rinkos padėtis vienoje ar keliose kainų teritorijose. Kainų teritorija yra:
a) Didžioji Britanija;
b) Šiaurės Airija;
c) kiekviena kita atskirai paimta valstybė narė.
Pagalba suteikiama konkurso tvarka.
Tačiau gali būti nuspręsta suteikti pagalbą laikantis išankstinės nustatymo procedūros, kai būtina neatidėliotinai pasinaudoti privataus saugojimo sistema.
2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos ir dėl privataus saugojimo pagalbos suteikimo sprendžiama 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS
13 straipsnis
1. Importuoti į Bendriją arba iš jos eksportuoti bet kuriuos 1 straipsnyje išvardytus produktus gali būti teikiamos importo arba eksporto licencijos.
Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje.
Licencijas valstybės narės išduoda bet kuriam paraiškos teikėjui nepriklausomai nuo jo įsikūrimo vietos Bendrijoje, nepažeisdamos taisyklių, taikomų pagal 16 straipsnį.
Išduodant tokias licencijas gali būti pareikalauta užtikrinimo, garantuojančio, kad produktai bus importuoti ar eksportuoti per licencijos galiojimo laikotarpį; išskyrus force majeure atvejus, užstatas visiškai ar iš dalies negrąžinamas, jeigu importas ar eksportas per tą laikotarpį nebuvo atliktas arba buvo atliktas tik iš dalies.
2. Produktų, kuriems reikia eksporto licencijos, tų licencijų galiojimo laikas ir kitos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės nustatomos 25 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.
14 straipsnis
1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos bendrojo muitų tarifo mokesčių normos.
15 straipsnis
1. Siekiant Bendrijos rinkoje išvengti žalingų poveikių, atsirandančių dėl tam tikrų 1 straipsnyje išvardytų produktų importo, arba juos neutralizuoti, importuojant vieną ar kelis tokius produktus pagal bendruoju muitų tarifu nustatytą muitų mokesčio normą mokamas papildomas importo mokestis, jeigu yra įvykdomos Komisijos 4 dalimi nustatytos sąlygos, nebent yra neįtikėtina, kad toks importas sutrikdytų Bendrijos rinką arba jo poveikis neatitiktų siekiamo tikslo.
2. Importavus mažesne kaina už tą lygį, kurį Bendrija nurodė Pasaulio prekybos organizacijai („orientacinė kaina“), gali būti taikomas papildomas importo mokestis.
Jeigu importo apimtis bet kuriais metais, kuriais atsirado arba gali atsirasti 1 dalyje minimas žalingas poveikis, viršija rinkos prieinamumo galimybėmis paremtą lygį, apibrėžiamą importu, kaip atitinkamo vidaus suvartojimo procentu per trejus ankstesnius metus („orientacinis kiekis“), gali būti uždedamas papildomas importo mokestis.
3. Importo kainos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant papildomą importo mokestį pagal 2 dalies pirmą pastraipą, nustatomos remiantis konkrečios siuntos CIF importo kaina.
CIF importo kainos šiuo tikslu yra tikrinamos pagal tipines produkto kainas pasaulinėje rinkoje arba to produkto kainas Bendrijos importo rinkoje.
4. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokios taisyklės pirmiausia apibrėžia produktus, kuriems gali būti taikomas papildomas importo mokestis.
16 straipsnis
1. Tarifinės kvotos 1 straipsnyje išvardytiems produktams pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytus susitarimus ar bet kurį kitą Tarybos teisės aktą įvedamos ir administruojamos laikantis išsamių taisyklių, priimtų 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Kvotos administruojamos taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį:
a) chronologine paraiškų pateikimo tvarka („pirmas atėjai, pirmas gavai“ principas) pagrįstas metodas;
b) metodas pagal pateiktas paraiškas paskirstant pageidaujamus kiekius proporcingai (taikomas „vienalaikio nagrinėjimo“ metodas);
c) metodas pagrįstas tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikomas „tradicinių/naujų importuotojų“ metodas).
Galima taikyti kitus tinkamus metodus. Juos naudojant reikia vengti bet kokios susijusių operatorių diskriminacijos.
3. Priimtuose administravimo metoduose tam tikrais atvejais tinkamai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir poreikį išsaugoti tos rinkos pusiausvyrą.
4. 1 dalyje minimos išsamios taisyklės:
a) numato metines kvotas, jei būtina, tinkamai išdėstytas tarpsniais per metus;
b) nustato taikomą administravimo metodą;
c) tam tikrais atvejais numato produkto rūšiai, kilmei bei šaltiniui ir tam tikrais atvejais tradicinių prekybos modelių palaikymui suteikiamas garantijas;
d) numato c punkte minimų garantijų patvirtinimui naudojamo dokumento pripažinimą; ir
e) nustato importo licencijų išdavimo sąlygas ir jų galiojimo terminą.
17 straipsnis
1. Kad reikiamu mastu tinkamai veiktų bendras šio reglamento 1 straipsnyje minimų produktų rinkos organizavimas, Taryba Komisijos pasiūlymu Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsavimo tvarka ypatingais atvejais gali visiškai arba iš dalies uždrausti naudoti vidines reguliavimo priemones minėtame 1 straipsnyje nustatytų produktų atžvilgiu.
2. Jeigu 1 dalyje minima padėtis yra neatidėliotinai skubi, Bendrijos rinka sutrikdoma arba gali gali būti sutrikdyta vidaus arba išorinio reguliavimo, Komisija, nukrypdama nuo 1 dalies, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva priima sprendimą dėl reikiamų priemonių; Taryba ir valstybės narės informuojamos apie tokias priemones, kurios galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir yra taikomos nedelsiant. Jeigu Komisija gauna valstybės narės prašymą, ji priima sprendimą per savaitę nuo prašymo gavimo.
3. Apie Komisijos sprendimu patvirtintas priemones bet kuri valstybė narė gali pranešti Tarybai per savaitę nuo tos dienos, kai apie jas buvo informuota. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti Komisijos sprendimą.
Jeigu Taryba per tris mėnesius nepriima jokio sprendimo, laikoma, kad Komisijos sprendimas yra panaikintas.
18 straipsnis
1. 1 straipsnyje nustatytų produktų tarifų klasifikacijai yra taikomos Kombinuotosios prekių nomenklatūros aiškinimo bendrosios taisyklės ir išsamios jos taikymo taisyklės. Tarifų nomenklatūra, gaunama taikant šį reglamentą, yra įtraukiama į bendrąjį muitų tarifą.
2. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip arba kai numatyta kitaip pagal jį priimtose nuostatose, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:
a) taikyti bet kurią rinkliavą, turinčią tokį pat poveikį kaip ir muito mokestis;
b) taikyti bet kurį kiekybinį apribojimą arba tokį pat poveikį turinčią priemonę.
19 straipsnis
1. Jeigu padidėjus importui ar eksportui vienas ar keli šio reglamento 1 straipsnyje nustatyti produktai paveikia Bendrijos rinką arba jai gresia rimtas sutrikimas, galintis neleisti pasiekti Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų, prekyboje su trečiosiomis šalimis gali būti taikomos reikiamos priemonės, kol toks sutrikimas ar sutrikimo grėsmė praeis.
Taryba Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma priima bendrąsias šios dalies taikymo taisykles ir nustato aplinkybes bei apribojimus, pagal kuriuos valstybės narės gali priimti apsaugos priemones.
2. Jeigu susidaro 1 straipsnyje minima padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva priima sprendimą dėl būtinų priemonių. Ji praneša valstybėms narėms apie tokias priemones, kurios taikomos nedelsiant. Jeigu Komisija gauna valstybės narės prašymą, ji priima sprendimą per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo.
3. Apie Komisijos sprendimu patvirtintas priemones bet kuri valstybė narė gali pranešti Tarybai per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai apie jas buvo informuota. Taryba susirenka nedelsdama. Ji gali kvalifikuota balsų dauguma iš dalies pakeisti arba panaikinti konkrečią priemonę.
4. Šis straipsnis taikomas atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus, įskaitant tarptautinius įsipareigojimus.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
20 straipsnis
Valstybės narės registruoja avių ir avienos kainas remdamosi taisyklėmis, kurias nustato Komisija 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
21 straipsnis
1. Jeigu Bendrijos rinkoje užregistruojamas žymus kainų kilimas ar kritimas ir tokia padėtis gali tęstis trikdydama rinką ar grėsdama ją sutrikdyti, gali būti priimtos reikiamos priemonės 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
22 straipsnis
1. Siekiant atsižvelgti į laisvo judėjimo apribojimus, kurie gali atsirasti taikant kovos su gyvūnų ligų plitimu priemones, 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka galima imtis išskirtinių tų apribojimų veikiamos rinkos rėmimo priemonių. Šių priemonių turi būti imtasi atitinkamos valstybės narės arba atitinkamų valstybių narių prašymu. Jų galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė arba atitinkamos valstybės narės ėmėsi veterinarijos ir sanitarijos priemonių, skirtų greitai likviduoti epizootines ligas, ir tik tokiu mastu ir per tokį laikotarpį, kurie yra būtinai reikalingi atitinkamai rinkai remti.
2. 1 dalyje nurodytas išskirtines priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su veterinarijos ir sanitarijos priemonėmis, Bendrija finansuoja dalinai – 50 % valstybių narių patiriamų išlaidų, o kovojant su snukio ir nagų liga – 60 % tokių išlaidų.
3. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojams prisidedant prie valstybių narių išlaidų, tai neiškraipo konkurencijos tarp skirtingų valstybių narių gamintojų.
4. Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių finansinei paramai, skirtai 1 dalyje nurodytoms priemonėms.
23 straipsnis
Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, šio reglamento 1 straipsnyje nustatytų produktų gamybai ir prekybai taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.
24 straipsnis
Valstybės narės ir Komisija pateikia viena kitai informaciją, būtiną šio reglamento įgyvendinimui.
Tokios informacijos pateikimo ir paskirstymo taisyklės priimamos 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
25 straipsnis
1. Komisijai padeda Avių ir ožkų vadybos komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, o jam pirmininkauja Komisijos atstovas.
2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
26 straipsnis
Priemonės, kurios būtinos ir tinkamai pateisinamos pavojaus atveju siekiant išspręsti praktines ir specifines problemas, priimamos 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Taikant tokias priemones gali būti daromos išlygos tam tikroms šio reglamento dalims, tačiau tiktai tokiu mastu ir tokiam laikotarpiui, kokių griežtai reikia.
27 straipsnis
Išlaidoms, kurias valstybės narės patyrė vykdydamos įsipareigojimus pagal šį reglamentą, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir nuostatos, priimtos jį įgyvendinant.
28 straipsnis
Vėliausiai iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į avių ir ožkų identifikacijos ir registracijos pagerinimą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie avininkystės ir ožkininkystės tam tikruose Bendrijos regionuose padarinius aplinkai, taip pat apie priemokų režimo poveikį ir papildomų išmokų sistemos veikimą. Prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai. Pirmiausia ataskaitoje atsižvelgiama į valstybių narių pateiktas ataskaitas apie Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 3 straipsnyje nustatytų priemonių įgyvendinimą.
29 straipsnis
Reglamentai (EEB) Nr. 2644/80, (EEB) Nr. 3901/89, (EEB) Nr. 1323/90, (EEB) Nr. 3493/90, (EEB) Nr. 338/91 ir (EB) Nr. 2467/98 yra panaikinami.
Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos laikantis III priede pateiktos koreliacijos lentelės.
30 straipsnis
Priemonės, kurių reikia perėjimui nuo 29 straipsnyje minėtuose reglamentuose nustatytų priemonių prie šiuo reglamentu nustatytų priemonių priimamos 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
31 straipsnis
1. Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
2. Jis taikomas nuo 2002 m. sausio 1 d.
3. Reglamentai (EEB) Nr. 2644/80, (EEB) Nr. 3901/89, (EEB) Nr. 1323/90, (EEB) Nr. 3493/90, (EEB) Nr. 338/91 ir (EB) Nr. 2467/98 toliau taikomi 2001 prekybos metams.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ TEISĖS GAUTI PRIEMOKAS UŽ ĖRIAVEDES IR OŽKAVEDES
|
Valstybė narė |
Teisės (x 1 000) |
|
Belgija |
70 |
|
Čekija |
66,733 |
|
Danija |
104 |
|
Vokietija |
2 432 |
|
Estija |
48 |
|
Graikija |
11 023 |
|
Ispanija |
19 580 |
|
Prancūzija |
7 842 |
|
Airija |
4 956 |
|
Italija |
9 575 |
|
Kipras |
472,401 |
|
Latvija |
18,437 |
|
Lietuva |
17,304 |
|
Liuksemburgas |
4 |
|
Vengrija |
1 146 |
|
Malta |
8,485 |
|
Nyderlandai |
930 |
|
Austrija |
206 |
|
Lenkija |
335,88 |
|
Portugalija (1) |
2 690 |
|
Slovėnija |
84,909 |
|
Slovakija |
305,756 |
|
Suomija |
80 |
|
Švedija |
180 |
|
Jungtinė Karalystė |
19 492 |
|
Iš viso |
81 667,905 |
|
(1) Išskyrus ekstensifikacijos programą, numatytą 1994 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1017/94, susijusią su žemės Portugalijoje, šiuo metu užsėtos pasėliais, pavertimo tinkama ekstensyviajai gyvulininkystei (OL 112, 1994 5 3, p. 2). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2582/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 5). |
|
II PRIEDAS
11 STRAIPSNYJE NURODYTOS BENDROS SUMOS
|
(išreikšta tūkstančiais eurų) |
|
|
Belgija |
64 |
|
Čekija |
71 |
|
Danija |
79 |
|
Vokietija |
1 793 |
|
Estija |
51 |
|
Graikija |
8 767 |
|
Ispanija |
18 827 |
|
Prancūzija |
7 083 |
|
Airija |
4 875 |
|
Italija |
6 920 |
|
Kipras |
441 |
|
Latvija |
19 |
|
Lietuva |
18 |
|
Liuksemburgas |
4 |
|
Vengrija |
1 212 |
|
Malta |
9 |
|
Nyderlandai |
743 |
|
Austrija |
185 |
|
Lenkija |
355 |
|
Portugalija |
2 275 |
|
Slovėnija |
86 |
|
Slovakija |
323 |
|
Suomija |
61 |
|
Švedija |
162 |
|
Jungtinė Karalystė |
20 162 |
III PRIEDAS
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1323/90 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
5 straipsnis |
|
Reglamentas (EEB) Nr. 3493/90 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
– |
|
1 straipsnio 2 dalis |
– |
|
1 straipsnio 3 dalis |
– |
|
1 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio a punktas |
|
1 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio b punktas |
|
2 straipsnis |
5 straipsnis |
|
3 straipsnis |
– |
|
4 straipsnis |
– |
|
Reglamentas (EB) Nr. 2467/98 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
– |
|
4 straipsnis |
20 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 2, 3 dalys |
4 straipsnio 4 dalis |
|
5 straipsnio 4 dalis |
– |
|
5 straipsnio 5 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnio 6 dalis |
6 straipsnis |
|
5 straipsnio 7, 8, 9, 10 dalys |
– |
|
6 straipsnio 1, 2, 3 dalys |
– |
|
6 straipsnio 4 dalies a punktas |
– |
|
6 straipsnio 4 dalies b punktas |
9 straipsnio 1, 2 dalys |
|
6 straipsnio 4 dalies c punktas |
9 straipsnio 2, 3 dalys |
|
6 straipsnio 4 dalies d punktas |
9 straipsnio 4 dalis |
|
6 straipsnio 4 dalies e punktas |
– |
|
6 straipsnio 4 dalies f punktas |
9 straipsnio 5 dalis |
|
6 straipsnio 5 dalis |
– |
|
6 straipsnio 6 dalis |
– |
|
7 straipsnis |
10 straipsnis |
|
8 straipsnis |
– |
|
9 straipsnis |
– |
|
10 straipsnis |
8 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnis |
– |
|
12 straipsnis |
12 straipsnis |
|
13 straipsnis |
– |
|
14 straipsnis |
13 straipsnis |
|
15 straipsnis |
14 straipsnis |
|
16 straipsnis |
15 straipsnis |
|
17 straipsnis |
16 straipsnis |
|
18 straipsnis |
17 straipsnis |
|
19 straipsnis |
18 straipsnis |
|
20 straipsnis |
19 straipsnis |
|
21 straipsnis |
22 straipsnis |
|
22 straipsnis |
23 straipsnis |
|
23 straipsnis |
24 straipsnis |
|
25 straipsnis |
25 straipsnis |
|
26 straipsnis |
– |
|
27 straipsnis |
– |
|
28 straipsnis |
– |
( 1 ) OL C 213 E, 2001 7 31, p. 275.
( 2 ) 2001 m. spalio 25 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) 2001 m. spalio 17 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 4 ) OL L 275, 1980 10 18, p. 8.
( 5 ) OL L 375, 1989 12 23, p. 4. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1266/95 (OL L 123, 1995 6 3, p. 3).
( 6 ) OL L 132, 1990 5 23, p. 17. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 193/98 (OL L 20, 1998 1 27, p. 18).
( 7 ) OL L 337, 1990 12 4, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2825/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 1).
( 8 ) OL L 41, 1991 2 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2536/97 (OL L 347, 1997 12 18, p. 6).
( 9 ) OL L 312, 1998 11 20, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1669/2000 (OL L 193, 2000 7 29, p. 8).
( 10 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.
( 11 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 12 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.