remiantis nuolat atnaujinamais patikrinimų rezultatais, akivaizdžiai mažėja arba nuolat laikosi nedidelis GSE atvejų skaičius;

valstybė narė įgyvendino ir mažiausia šešerius metus laikėsi visų GSE atvejų tikrinimo schemos (Bendrijos teisės aktai dėl gyvūnų stebėjimo ir atpažinimo bei GSE stebėjimo);

kad bent šešerius metus ji įgyvendino ir vykdė Bendrijos teisės aktus dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais.

5 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų greitųjų tyrimo metodų patvirtinimas,

6 straipsnio 1b dalyje nurodyto amžiaus koregavimas,

6 straipsnio 1b dalyje nuodyti kriterijai, kuriais siekiama įrodyti, kad epidemiologinė padėtis gerėja,

sprendimas leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje,

kriterijai suteikti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų išimtis,

sprendimas nustatyti leistino nuokrypio lygį, kaip nurodyta 7 straipsnio 4a dalyje,

sprendimas dėl amžiaus, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje,

taisyklės, numatančios išimtis, susijusias su reikalavimu pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, kaip nurodyta 8 straipsnio 5 dalyje,

9 straipsnio 1 dalyje nurodytas gamybos procesų patvirtinimas,

sprendimas tam tikras nuostatas taikyti kitoms gyvūnų rūšims, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje,

16 straipsnio 1–6 dalių nuostatų taikymo srities išplėtimas ir jų taikymas kitiems gyvūninės kilmės produktams;

20 straipsnio 2 dalyje nurodyto GSE tvirtinimo avims ir ožkoms metodo patvirtinimas;

priedų keitimas arba papildymas ir visų reikiamų pereinamojo laikotarpio priemonių, nurodytų 23 straipsnyje, patvirtinimas.

yra atlikta rizikos analizė pagal B skyriaus nuostatas, kurioje nustatyti visi potencialūs GSE pasireiškimą lemiantys veiksniai ir jų istorinė perspektyva šalyje ar regione;

yra veikianti GSE, ypač B skyriuje aprašytų pavojų, tęstinės priežiūros ir stebėsenos sistema, atitinkanti minimalius D skyriuje nustatytus priežiūros reikalavimus;

yra veikianti veterinarijos gydytojų, ūkininkų ir darbininkų, susijusių galvijų pervežimu, prekyba ir skerdimu, informavimo programa siekiant paskatinti, kad būtų pranešta apie visus GSE atitinkančius klinikinius požymius tikslinėse subpopuliacijose kaip apibrėžta šio priedo D skyriuje;

yra nustatyta pareiga pranešti ir ištirti visus galvijus, kuriems pasireiškia GSE atitinkantys klinikiniai požymiai;

smegenų ar kitų audinių, surinktų pagal b punkte nurodytą priežiūros ir stebėsenos sistemą, tyrimas yra atliekamas patvirtintoje laboratorijoje.

GSE sukėlėjo buvimą arba nebuvimą šalyje ar regione ir, jei sukėlėjo buvimas yra nustatytas, jo paplitimą remiantis stebėsenos rezultatais;

mėsos ir kaulų miltų ar spirgų gamybą iš vietos, kur yra nustatyta GSE, atrajotojų populiacijos;

importuotus mėsos ir kaulų miltus ar spirgus;

importuotus galvijus ir avis bei ožkas;

importuotus gyvūnų pašarus ir pašarų sudėtines dalis;

importuotus žmonėms skirtus atrajotojų kilmės produktus, kurių sudėtyje gali būti V priedo 1 punkte išvardytų audinių ir kurie galėjo būti sušerti galvijams;

importuotus atrajotojų kilmės produktus naudojimui in vivo galvijams.

GSE sukėlėjo cirkuliavimas ir amplifikacija, kai galvijai suėda atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltus ar spirgus arba kitus pašarus ar pašarų ingredientus, užterštus GSE sukėlėjais;

atrajotojų skerdenų (įskaitant nugaišusių galvijų skerdenas), šalutinių produktų ir skerdyklų atliekų naudojimas, utilizavimo procesų parametrai ir gyvūnų pašarų gamybos metodai;

atrajotojų šėrimas arba nešėrimas mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, įskaitant priemones užkirsti kelią gyvūnų pašarų kryžminiam užteršimui;

GSE priežiūros galvijų populiacijoje lygis tuo metu ir tos priežiūros rezultatai.

kur siekiant nustatyti istorinius ir dabartinius rizikos veiksnius buvo atlikta rizikos analizė pagal B skyriaus nuostatas;

kuriame parodyta, kad imtasi atitinkamų specifinių priemonių atitinkamu toliau apibrėžtu laikotarpiu kiekvienam nustatytam pavojui valdyti,

kuriame parodyta, kad B tipo priežiūra pagal D skyrių yra atliekama ir laikomasi atitinkamų siekinių pagal to skyriaus 2 lentelę; ir

kuris yra:

kur siekiant nustatyti istorinius ir dabartinius rizikos veiksnius buvo atlikta rizikos analizė remiantis B skyriuje nustatyta informacija;

kur matoma, kad imamasi atitinkamų priemonių valdyti visus nustatytus pavojus, bet šios priemonės nebuvo taikomos pakankamą laiko tarpą;

kur buvo nustatyta, kad yra taikoma A tipo priežiūra pagal D skyrių ir laikomasi atitinkamų siekinių pagal 2 lentelę. B tipo priežiūra gali pakeisti A tipo priežiūrą tik, jei laikomasi atitinkamų siekinių; ir

kuris yra:

A tipo priežiūra

A tipo priežiūros taikymas leis nustatyti GSE, kai numatomas paplitimas ( 19 ) yra bent vienas atvejis iš 100 000 suaugusių galvijų populiacijos atitinkamoje šalyje ar regione esant 95 % patikimumui.

B tipo priežiūra

B tipo priežiūros taikymas leis nustatyti GSE, kai numatomas paplitimas yra bent vienas atvejis iš 50 000 suaugusių galvijų populiacijos atitinkamoje šalyje ar regione esant 95 % patikimumui.

B tipo priežiūra gali būti atliekama šalyse arba regionuose, kur GSE rizika nedidelė, rizikos analizės išvadoms patvirtinti, pvz., parodant bet kuriuos nustatytus rizikos veiksnius mažinančių priemonių veiksmingumą, kai priežiūros tikslas yra maksimaliai patikimai nustatyti tokių priemonių taikymo trūkumus.

B tipo priežiūra taip pat gali būti atliekama šalyse arba regionuose, kur GSE būklė yra kontroliuojama, po to, kai pasiekiami atitinkami tikslai naudojant A tipo priežiūrą, palaikyti A tipo priežiūros dėka gautų žinių patikimumą.

Šiame priede šios keturios galvijų subpopuliacijos išskiriamos priežiūros tikslais:

informacija apie veikusią metinę GSE monitoringo sistemą valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsami dokumentacija, įrodanti atitiktį 7.2. punkte nustatytiems epidemiologiniams kriterijams;

informacija apie gyvūnų atpažinimo ir stebėjimo sistemą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos b punkte, veikusią valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsamus kompiuterinės duomenų bazės funkcionavimo aprašymas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 ( 23 ) 5 straipsnyje;

informacija apie su gyvūnų šėrimu susijusius draudimus valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsamus teisės aktų dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais įgyvendinimo aprašymas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, taip pat mėginių ėmimo planas, nustatytų pažeidimų skaičius bei rūšis ir tolesnių veiksmų rezultatai;

išsamus siūlomos peržiūrėti galvijų GSE monitoringo programos aprašymas, kuriame būtų nurodyta geografinė teritorija, kur programa turi būti įgyvendinama, ir galvijų gyvūnų subpopuliacijų, kurioms bus taikoma peržiūrėta galvijų GSE monitoringo programa, aprašymas, taip pat nuorodos į amžiaus apribojimus ir mėginių dydžius bandymams;

išsamūs rizikos analizės rezultatai, kuriais parodoma, kad peržiūrėta GSE monitoringo programa užtikrins žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą. Į rizikos analizę įtraukiama atvestų gyvūnų kohortos analizė arba kiti tiesiogiai susiję tyrimai, kuriais parodoma, kad USE rizikos mažinimo priemonės, taip pat draudimus dėl gyvūnų šėrimo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, buvo sėkmingai įgyvendintos.

mažiausia šešerių paeiliui metų laikotarpiu po Bendrijos GSE atvejų tikrinimo schemos įgyvendinimo datos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos b punkte:

arba

pasibaigus a punkte nurodytam šešerių metų laikotarpiui nėra įrodymų, kad GSE epidemiologinė padėtis blogėja.

kiekvienas ūkis ir kiekvienas objektas, kuriuose ūkiniai ir nelaisvėje laikomi elniniai laikomi uždaroje teritorijoje, laikomas PAV;

laukinių ir pusiau prijaukintų elninių PAV apibrėžiamas geografiškai pagal šiuos kriterijus:

pirmuoju etapu valstybės narės:

antruoju etapu:

kai tai ūkiniai ir nelaisvėje laikomi elniniai:

kai tai laukiniai ir pusiau prijaukinti elniniai:

užryklinių limfmazgių;

tonzilių;

kitų galvos limfmazgių.

greitieji tyrimai:

greitųjų tyrimų metodai, nurodyti X priedo C skyriaus 4 punkte, naudojami siekiant nustatyti USE galvos smegenų kamieno skląsčio (obex) mėginiuose laikomi tinkamais siekiant nustatyti USE elninių galvos smegenų kamieno skląstyje. greitųjų tyrimų metodai, nurodyti X priedo C skyriaus 4 punkte, naudojami siekiant nustatyti USE galvijų ar smulkiųjų atrajotojų limfmazgių mėginiuose, laikomi tinkamais siekiant nustatyti USE elninių limfmazgiuose. Valstybės narės atrankiniam tyrimui gali taip pat naudoti imunohistocheminius metodus; tokiu atveju šie metodai turi išlaikyti ES etaloninės laboratorijos kvalifikacinį tyrimą;

patvirtinamieji tyrimai:

jeigu greitojo tyrimo rezultatas neaiškus arba teigiamas, mėginys tiriamas atliekant patvirtinamuosius tyrimus naudojant bent vieną iš toliau nurodytų metodų ir protokolų, nustatytų naujausiame Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo leidime:

jeigu valstybė narė negali patvirtinti teigiamo greitojo tyrimo rezultato, ji siunčia atitinkamus audinius ES etaloninei laboratorijai patvirtinti;

izoliato įvertinimas:

jeigu gaunami teigiami USE tyrimo rezultatai, turėtų būti atliekamas papildomas izoliato tyrimas, konsultuojantis su ES etalonine USE laboratorija.

iš elninių paimtų ir tirti pateiktų mėginių skaičius pagal tikslines grupes, laikantis šių kriterijų:

greitųjų ir patvirtinamųjų tyrimų rezultatai (teigiamų ir neigiamų rezultatų skaičius) ir, kai taikoma, papildomų izoliatų apibūdinimo tyrimų rezultatai, audiniai, iš kurių buvo paimti mėginiai, ir naudoti greitojo bei patvirtinamojo tyrimo metodai;

teigiamų USE atvejų geografinė vietovė, įskaitant kilmės šalį, jeigu tai nėra ta pati duomenis teikianti valstybė narė;

kiekvieno elninių šeimos gyvūno, kurio USE tyrimo rezultatai buvo teigiami, genotipas ir rūšis;

jeigu buvo atliktas tyrimas, elninių šeimos gyvūnų, kurių USE tyrimo rezultatai buvo neigiami, genotipas.

atrajotojus šerti gyvūniniu dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu, taip pat šių produktų turinčiais kombinuotaisiais pašarais;

ūkinius neatrajotojus, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti:

atrajotojų pašarams, kurių sudėtyje yra:

ūkinių neatrajotojų pašarams, kurių sudėtyje yra šių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų:

akvakultūros gyvūnų pašarams, kurių sudėtyje yra šių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų:

nenujunkytų atrajotojų pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis IV skyriaus E skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

ūkinių gyvūnų augalinėms pašarinėms žaliavoms ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių pašarinių žaliavų, turintiems labai nedidelį kiekį kaulų atplaišų iš neleidžiamų naudoti rūšių gyvūnų. Valstybės narės šias išimtis gali taikyti tik prieš tai atlikusios rizikos vertinimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad gyvūnų sveikatai kyla labai mažas pavojus. Atliekant tokį rizikos vertinimą būtina atsižvelgti bent į:

birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, įskaitant žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;

birus gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

birūs iš neatrajotojų gauti kraujo produktai;

birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra a, b ir c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

žuvų miltų;

gyvūninio dikalcio ir trikalcio fosfato;

iš neatrajotojų gautų kraujo produktų.

atrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros;

dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie 1 punkte išvardytų produktų įsigijimą ir naudojimą, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tų produktų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009 ( 24 ) VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami atrajotojų kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

jie turi būti registruoti kompetentingos institucijos kaip gaminantys visaverčius pašarus iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra 1 punkte išvardytų produktų;

jie turi laikyti tik neatrajotojus;

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, žalių baltymų kiekis turi būti mažesnis negu 50 %;

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra dikalcio ir trikalcio fosfato, bendras fosforo kiekis turi būti mažesnis negu 10 %;

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų, žalių baltymų kiekis turi būti mažesnis negu 50 %.

iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, įskaitant žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;

iš neatrajotojų gautų kraujo produktų;

kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra a ir b punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, įskaitant žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;

gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą;

iš neatrajotojų gautus kraujo produktus;

kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra a–c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

žuvų miltai privalo būti pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose gaminti tik produktams, gautiems iš:

pridedamame žuvų miltų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir žuvų miltų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „žuvų miltai – netinka šerti atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus“.

Ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirtų kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka šerti atrajotojams“.

pridedamame gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jo etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „gyvūninis dikalcio ir (arba) trikalcio fosfatas – netinka šerti atrajotojams“;

kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato – netinka šerti atrajotojams“.

Kraujo produktams gaminti naudojamas kraujas turi būti surenkamas skerdyklose, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti atrajotojus skersti skerdykloje, kurioje surenkamas neatrajotojų kraujas, skirtas kraujo produktams, naudotiniems ūkinių neatrajotojų pašaruose, gaminti.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų kraujo kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Kraujas, kurį ketinama naudoti neatrajotojams skirtiems kraujo produktams gaminti, į perdirbimo įmonę turi būti vežamas transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios skirtos tik neatrajotojų kraujui vežti.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos iš atrajotojų gautam kraujui vežti, gali būti vėliau naudojamos neatrajotojų kraujui vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai kruopščiai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai turi patvirtinti kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, turi būti bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

Kraujo produktai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, kurios perdirba tik neatrajotojų kraują ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip perdirbančios tik neatrajotojų kraują.

▼M48

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti kraujo produktus, skirtus naudoti ūkinių neatrajotojų pašaruose, gaminti perdirbimo įmonėse, perdirbančiose atrajotojų kraują.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

pridedamame iš neatrajotojų gautų kraujo produktų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir produktų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „neatrajotojų kraujo produktai – netinka šerti atrajotojams“.

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra neatrajotojų kraujo produktų – netinka šerti atrajotojams“.

šiame skirsnyje nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti gaunami iš:

Nukrypdama nuo šios specialiosios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti atrajotojus skersti skerdykloje, kurioje surenkami šalutiniai neatrajotojų produktai, skirti šiame skirsnyje nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, o atrajotojų produktus leisti tvarkyti pjaustymo ar kitoje įmonėje, kurioje surenkami neatrajotojų šalutiniai produktai, skirti šiame skirsnyje nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų šalutinių produktų kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtinuosius reikalavimus:

Iš neatrajotojų gauti gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti perdirbtiems gyvūniniams baltymams, kuriems skirtas šis skirsnis, gaminti, į perdirbimo įmonę turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos iš atrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti.

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos iš atrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti, gali būti vėliau naudojamos iš neatrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai kruopščiai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, turi būti bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

▼M59

Šiame skirsnyje nurodyti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš neatrajotojų gautiems šalutiniams produktams, gaunamiems iš a punkte nurodytų skerdyklų, pjaustymo arba kitų įmonių, perdirbti. Tos perdirbimo įmonės turi būti registruotos kompetentingos institucijos kaip perdirbančios tik šalutinius neatrajotojų produktus.

▼M48

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti perdirbtus gyvūninius baltymus, kuriems skirtas šis skirsnis, gaminti įmonėse, kuriose perdirbami iš atrajotojų gauti gyvūniniai šalutiniai produktai.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios prevencinės priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtiniausius reikalavimus:

►C1  Kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaminami įmonėse, kurioms tuo tikslu suteiktas kompetentingos institucijos leidimas, ir skirtose gaminti tik pašarus akvakultūros gyvūnams. ◄

Nukrypstant nuo šios specialios sąlygos:

▼M59

pridedamame šiame skirsnyje nurodytų gyvūninių baltymų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta: „iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra šiame skirsnyje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta:

„sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.

pieno pakaitalams gaminti naudojami žuvų miltai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose gaminti tik produktams, gautiems iš:

Pieno pakaitalams gaminti naudojami žuvų miltai turi atitikti bendrąsias sąlygas, nustatytas III skyriuje;

pridedamame žuvų miltų, skirtų naudoti pieno pakaitaluose, prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „žuvų miltai – netinka šerti atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus“;

naudoti žuvies miltus nenujunkytų ūkinių atrajotojų pašarui leidžiama tik gaminant sauso pavidalo pieno pakaitalus, naudojamus atskiedus nustatytu kiekiu skysčio kaip nenujunkytų atrajotojų gyvūnų pašarą – pieno krekenų papildą arba pakaitalą, kol junkymas dar nepasibaigęs;

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirti pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti gaminami įmonėse, kuriose negaminami kiti atrajotojų kombinuotieji pašarai ir kurioms tam tikslui suteiktas kompetentingos institucijos leidimas.

Nukrypdama nuo šios specialiosios sąlygos, kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti kitus atrajotojų kombinuotuosius pašarus gaminti įmonėse, kurios taip pat gamina nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirtus pieno pakaitalus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, jei laikomasi šių sąlygų:

prieš išleisdami siuntas į laisvą apyvartą Sąjungoje, siekdami nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, importuotojai turi užtikrinti, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, būtų tiriamos visos importuojamų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvies miltų, siuntos;

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka šerti atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus“;

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirti birūs pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos kitiems atrajotojų pašarams vežti arba sandėliuoti.

Nukrypstant nuo šios specialiosios sąlygos, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, kurios vėliau bus naudojamos kitiems biriems atrajotojams skirtiems pašarams vežti arba sandėliuoti, gali būti naudojamos nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirtiems biriems pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, turi būti įdiegtos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad pieno pakaitalais, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nebūtų šeriami kiti atrajotojai, išskyrus nenujunkytus atrajotojus. Kompetentingos institucijos turi sudaryti ūkių, kuriuose pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojami pagal išankstinio pranešimo arba kitą sistemą, kuria užtikrinamas šios specialiosios sąlygos laikymasis, sąrašą.

iš ūkinių vabzdžių gauti perdirbti gyvūniniai baltymai:

kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti gaminami įmonėse, šiam tikslui patvirtintose kompetentingos institucijos ir skirtose gaminti tik akvakultūros gyvūnų pašarus.

Nukrypstant nuo šios specialiosios sąlygos:

pridedamame iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta: „perdirbti vabzdžių baltymai – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta:

„sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.

skerdyklų, kurios pagal IV skyriaus C skirsnio a punkto pirmą pastraipą registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, ir leidimus turinčių skerdyklų, iš kurių gali būti surenkamas kraujas, gautas pagal IV skyriaus C skirsnio a punkto antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas;

perdirbimo įmonių, kurios pagal IV skyriaus C skirsnio c punkto pirmą pastraipą registruotos kaip perdirbančios tik neatrajotojų kraują, ir leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių kraujo produktus pagal IV skyriaus C skirsnio c punkto antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas;

skerdyklų, pjaustymo ir kitų įmonių, kurios atitinkamai registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, neiškaulinėjančios ir nepjaustančios atrajotojų mėsos ir netvarkančios atrajotojų produktų, iš kurių gali būti surenkami gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, kaip nustatyta IV skyriaus D skirsnio a punkto pirmoje pastraipoje, ir leidimus turinčių skerdyklų, pjaustymo ir kitų įmonių, iš kurių gali būti surenkami gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, kaip nustatyta IV skyriaus D skirsnio a punkto antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose;

perdirbimo įmonių, kurios pagal IV skyriaus D skirsnio c punkto pirmą pastraipą registruotos kaip neperdirbančios šalutinių atrajotojų produktų, ir leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus ir vykdančių veiklą pagal IV skyriaus D skirsnio c punkto antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas;

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal III skyriaus B skirsnį gaminančių kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gyvūninio dikalcio ir trikalcio fosfato arba iš neatrajotojų gautų kraujo produktų;

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal IV skyriaus D skirsnio d punktą gaminančių kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų; taip pat leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal V skyriaus E skirsnio 3 punkto b papunkčio ii įtrauką gaminančių tik eksportuoti iš Sąjungos skirtus kombinuotuosius pašarus arba eksportuoti iš Sąjungos skirtus kombinuotuosius pašarus ir rinkai tiekti skirtus kombinuotuosius pašarus akvakultūros gyvūnams;

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal IV skyriaus E skirsnio d punktą gaminančių nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtus pieno pakaitalus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal IV skyriaus F skirsnio b punktą gaminančių kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų;

sandėlių, kurių leidimas išduotas pagal III skyriaus A skirsnio 3 punktą arba V skyriaus E skirsnio 3 punkto d papunkčio trečią pastraipą.

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai;

lydyti atrajotojų riebalai, kuriuose didžiausias likusių netirpių priemaišų kiekis neviršija 0,15 % masės, ir tokių riebalų antriniai produktai.

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai;

lydyti atrajotojų riebalai, kuriuose didžiausias likusių netirpių priemaišų kiekis neviršija 0,15 % masės, ir tokių riebalų antriniai produktai.

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai;

lydyti atrajotojų riebalai, kuriuose didžiausias likusių netirpių priemaišų kiekis neviršija 0,15 % masės, ir tokių riebalų antriniai produktai.

perdirbti gyvūniniai baltymai vežami sandariose talpyklose tiesiogiai iš perdirbimo gamyklos į išvežimo iš Sąjungos teritorijos punktą (Komisijos sprendimo 2009/821/EB ( 25 ) I priede nurodytą pasienio kontrolės postą). Prieš išvežant siuntą iš Sąjungos teritorijos, už perdirbtų gyvūninių baltymų vežimo organizavimą atsakingas asmuo praneša pasienio kontrolės posto kompetentingai institucijai apie siuntos atvežimą į išvežimo punktą;

su tokia siunta vežamas tinkamai užpildytas prekybos dokumentas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriaus 6 punkte pateiktą pavyzdį ir išduotas naudojantis integruota kompiuterine veterinarijos sistema (TRACES), įdiegta Komisijos sprendimu 2004/292/EB ( 26 ). To prekybos dokumento I.28 langelyje „Išvežimo punktas“ turi būti nurodytas išvežimo pasienio kontrolės postas;

Siuntą atvežus į išvežimo punktą pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija patikrina kiekvienos pasienio kontrolės postui pateiktos talpyklos plombą.

Nukrypdama nuo šios nuostatos ir remdamasi rizikos analize, pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija gali nuspręsti tikrinti talpyklų plombas atsitiktine tvarka.

Jeigu plombų tikrinimo rezultatas nepatenkinamas, siunta turi būti sunaikinama arba išsiunčiama atgal į kilmės įmonę.

Pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija, naudodamasi TRACES sistema, praneša už kilmės įmonę atsakingai kompetentingai institucijai apie siuntos atvežimą į išvežimo punktą ir, jei taikoma, apie plombos tikrinimo rezultatus bei visas taisomąsias priemones, kurių imtasi;

už kilmės įmonę atsakinga kompetentinga institucija reguliariai vykdo oficialią kontrolę, kad patikrintų, ar tinkamai įgyvendinamos a ir b punktų nuostatos ir ar gautas pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos patvirtinimas per TRACES sistemą, kad išvežimo punkte buvo atlikta kiekvienos eksportuoti skirtos iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų siuntos kontrolė.

perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui, kurio sudėtyje yra iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, kurie:

organinėms trąšoms arba dirvožemį gerinančioms medžiagoms, apibrėžtoms Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 punkte, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų arba iš atrajotojų ir ne atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų mišinio, su sąlyga, kad:

2 punkto b papunkčio v, vii ir viii įtraukose nustatytos sąlygos netaikomos organinėms trąšoms ar dirvožemį gerinančioms medžiagoms, kurios yra supakuotos parengtose parduoti ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse ir skirtos naudoti galutiniam naudotojui.

iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai yra pagaminti perdirbimo įmonėse, kurios atitinka IV skyriaus D skirsnio c punkto reikalavimus;

kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, yra pagaminti kombinuotųjų pašarų įmonėse, kurios:

kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti supakuoti ir paženklinti laikantis Sąjungos teisės aktų arba importuojančios šalies teisinių reikalavimų. Jeigu kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, nėra paženklinti laikantis Sąjungos teisės aktų, etiketėje turi būti užrašyta: „sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų baltymų“;

eksportuoti iš Sąjungos skirti birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos rinkai tiekti skirtiems ūkinių atrajotojų ir neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams atitinkamai vežti arba sandėliuoti. Dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie vežtus arba sandėliuojamus produktus, turi būti saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, anksčiau naudotos eksportuoti iš Sąjungos skirtiems biriems iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir biriems kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, vežti arba sandėliuoti, gali būti vėliau naudojamos rinkai tiektiniems ūkinių atrajotojų arba neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais įformintos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

Sandėliai, kuriuose pagal d punkto antros pastraipos nuostatas sandėliuojami birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, turi būti patvirtinti kompetentingos institucijos, patikrinus, ar sandėliai atitinka toje pastraipoje nurodytus reikalavimus.

gyvūnų augintinių ėdalui, kurio sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kuris buvo pagamintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnį patvirtintose gyvūnų augintinių ėdalo įmonėse ir supakuotas ir paženklintas laikantis Sąjungos teisės aktų;

žuvų miltams, jei jie pagaminti laikantis šio priedo nuostatų;

iš ūkinių vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, jei jie pagaminti laikantis šio priedo nuostatų;

kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje nėra jokių kitų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, jei tie pašarai pagaminti laikantis šio priedo nuostatų;

iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, skirtiems gyvūnų augintinių ėdalui, organinėms trąšoms arba dirvožemio gerinimo medžiagoms gaminti trečiojoje paskirties šalyje, jei eksportuotojas prieš eksportą užtikrina, kad kiekviena perdirbtų gyvūninių baltymų siunta buvo ištirta taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedo 2.2 punkte nustatytą analizės metodą, siekiant patikrinti, ar nėra atrajotojų kilmės sudedamųjų dalių.

taikomi šio skirsnio 2 punkto b papunkčio i, ii, iii, iv, v, vi ir vii įtraukose nustatyti reikalavimai. 2 punkto b papunkčio v ir vii įtraukose nustatytos sąlygos netaikomos organinėms trąšoms ar dirvožemį gerinančioms medžiagoms, kurios yra supakuotos parengtose parduoti ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse ir skirtos naudoti galutiniam naudotojui;

jose esantys iš ne atrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėse, kurios atitinka IV skyriaus D skirsnio c punkto reikalavimus ir yra išvardytos pagal V skyriaus A skirsnio 1 punkto d papunktį;

jos buvo pagamintos įmonėse ar gamyklose, skirtose tik iš ne atrajotojų gautoms organinėms trąšoms arba dirvožemį gerinančioms medžiagoms perdirbti.

Nukrypstant nuo šio konkretaus reikalavimo, kompetentinga institucija gali leisti eksportuoti šiame punkte nurodytas organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas, pagamintas įmonėse arba gamyklose, perdirbančiose organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas, kurių sudėtyje yra atrajotojų medžiagos, jeigu imamasi veiksmingų priemonių išvengti organinių trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų, kurių sudėtyje yra tik ne atrajotojų medžiagos, kryžminės taršos, sukeltos tų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų, kuriose yra atrajotojų medžiagos;

jos gabenamos į išvežimo iš Sąjungos teritorijos punktą naujose pakuotėse arba nefasuotų krovinių talpyklose, kurios nebuvo naudojamos atrajotojų kilmės medžiagoms vežti arba siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalytos laikantis dokumentais įformintos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

5 punkto c ir d papunkčiuose nustatytos sąlygos netaikomos organinėms trąšoms ar dirvožemį gerinančioms medžiagoms, kurios yra supakuotos parengtose parduoti ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse ir skirtos naudoti galutiniam naudotojui.

dėl galvijų:

▼M37

▼M52

dėl avių ir ožkų: vyresnių nei 12 mėnesių ar turinčių per dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, arba vyresnių nei 12 mėnesių gyvūnų, kai jų amžius nustatytas taikant valstybės narės, kurioje jie skerdžiami, kompetentingos institucijos patvirtintą metodą, kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, ir stuburo smegenys.

skerdyklose arba kitose atitinkamose skerdimo vietose;

mėsos išpjaustymo įmonėse tuo atveju, kai galvijų nugarkaulis yra pašalinamas;

prireikus patvirtintose įmonėse arba gamyklose, nurodytose Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies h punkte.

alternatyvus tyrimas atliekamas su visais skerdyklose esančiais gyvūnais, kurie yra tinkami, kad iš jų būtų pašalinta nurodyta pavojinga medžiaga;

žmonių maistui ar galvijų pašarui skirtas galvijų, ožkų ar avių produktas negali patekti už skerdyklos ribų, kol kompetentinga institucija negauna ir nepatvirtina visų paskerstų galvijų, kurie galėjo užsikrėsti, kai bent vienam iš jų patvirtinta GSE, alternatyvių tyrimų rezultatų;

tada, kai atlikus alternatyvų tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas, visa galvijų, ožkų ir avių medžiaga, kuri galėjo užsikrėsti skerdykloje, turi būti sunaikinama pagal 3 dalį, jeigu visų kūno dalių, įskaitant ir užkrėsto gyvūno kailį, negalima pažymėti ir laikyti atskirai.

tuo tikslu specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse pašalinti avių ir ožkų stuburo smegenis;

tuo tikslu specialius leidimus turinčiose, stebimose ir registruotose mėsos parduotuvėse pašalinti galvijų nugarkaulius iš skerdenų ar jų dalių;

tuo tikslu pagal 9 punktą specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse nupjaustyti galvijų galvos mėsą.

nupjaustymas vyksta nustatytoje vietoje, kuri fiziškai atskirta nuo kitų skerdyklos dalių;

kai galvos yra nuimamos nuo konvejerio ar kablių prieš nupjaustant galvos mėsą, priekinė šautinė anga ir didžioji pakauškaulio anga (foramen magnum) turi būti uždengtos nepralaidžiu kietu kamščiu. Kai galvos smegenų kamieno mėginys yra paimamas laboratoriniam GSE tyrimui, foramen magnum turi būti uždengta tuoj pat po mėginio paėmimo;

galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kai akys yra pažeistos arba jos prarastos prieš pat arba iš karto po skerdimo, arba kurios yra kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos užteršimą centrinės nervų sistemos audiniais;

galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kurios nebuvo tinkamai uždengtos pagal antros įtraukos nuostatas;

nepažeidžiant bendrųjų higienos reikalavimų turi būti nustatytos specialios darbo instrukcijos siekiant išvengti galvos mėsos užteršimo nupjaustymo metu, visų pirma tuo atveju, kai antrojoje įtraukoje nurodytas kamštis yra pamestas arba akys buvo pažeistos darbo metu:

siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

galvos, skirtos vežti į išpjaustymo įmones, turi būti pakabintos ant laikiklio jas laikant ir vežant iš skerdyklos į išpjaustymo įmonę;

priekinė anga ir foramen magnum turi būti tinkamai uždengtos nepralaidžiu ir kietu kamščiu prieš perkeliant jas nuo konvejerio ar kablių ant laikiklių. Kai galvos smegenų kamieno mėginys yra paimamas laboratoriniam GSE tyrimui, foramen magnum turi būti uždengta tuoj pat po mėginio paėmimo;

galvos, kurios nėra tinkamai uždengtos pagal b punkto nuostatas, kurių akys yra pažeistos arba prarastos prieš pat arba iš karto po skerdimo arba kurios yra kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos mėsos užterštumą centrinės nervų sistemos audiniais, negali būti pervežamos į specialius leidimus turinčias išpjaustymo įmones;

siekiant patikrinti, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti, skerdyklai turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

galvos mėsos nupjaustymas turi būti atliekamas kontroliuojant pagal kompetentingos institucijos pripažintą sistemą, kad būtų išvengta galimo galvos mėsos užteršimo. Pagal sistemą turi būti taikomos bent šios priemonės:

siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti išpjaustymo įmonei turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

iki 2017 m. birželio 30 d., kai nugarkaulio pašalinti nereikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma mėlyna juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 straipsnyje,

nuo 2017 m. liepos 1 d., kai nugarkaulį pašalinti reikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma raudona juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 straipsnyje;

kai taikoma, prie mėsos siuntų pridedamame komerciniame dokumente pateikiama konkreti informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių. Kai reikia, importuojant produktus, Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004 ( 27 ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas (BVĮD) papildomas konkrečia informacija;

mėsinės ne trumpiau kaip vienerius metus saugo b punkte nurodytus komercinius dokumentus.

galvijų atveju:

avių ir ožkų atveju:

jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai nužudomi ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

Jei USE užsikrėtęs gyvūnas atvežtas iš kito ūkio:

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas. Tai apima tyrimus USE nustatyti, atliekamus vyresniems nei 18 mėnesių gyvūnams, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą. Tyrimų nereikia atlikti ARR/ARR genotipo avims ir ožkoms, turinčioms bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių. Tyrimai atliekami taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį:

Tik šie veisliniai avinai, veisliniai ožiai ir tik šie avių ir ožkų genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje:

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti arba šiomis sąlygomis:

3.1–3.4 punktuose nustatyti apribojimai ūkiui toliau taikomi:

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas. Tai apima tyrimus USE nustatyti, atliekamus vyresniems nei 18 mėnesių gyvūnams, kurie:

Tyrimų nereikia atlikti ARR/ARR genotipo avims ir ožkoms, turinčioms bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių. Tyrimai atliekami taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Taikomos 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytos sąlygos.

Tačiau, nukrypdama nuo 3.2 ir 3.3 punktų, valstybė narė gali leisti į ūkį įvežti ir naudoti:

jeigu laikomasi šių sąlygų:

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti ar iš karto skersti žmonėms vartoti arba šiomis sąlygomis:

Valstybė narė užtikrina, kad jokia gyvūnų sperma, embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio.

Ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpiu draudžiamas bendras visų ūkyje laikomų avių ir ožkų ganymas su avimis ir ožkomis iš kitų ūkių.

Praėjus ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpiui, turi būti taikomi bendro ganymo apribojimai, kuriuos, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu, nustato valstybė narė.

Ūkiams, kuriuose įgyvendinta 2.2.2 punkto d papunktyje nustatyta 3 pasirinktis, 4.1–4.5 punktuose nustatyti apribojimai taikomi dvejus metus po paskutinio nustatyto USE, išskyrus atipinę skrepio ligą, atvejo. Jei per šį dvejų metų laikotarpį ūkyje patvirtinamas atipinės skrepio ligos atvejis, ūkiui taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.

visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir skaičius;

nustatyti atskiri gyvūnai, atrinkti pagal veisimo programą, įskaitant veislinius avinus būriuose, nedalyvaujančiuose veisimo programoje;

genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

veislės retumą;

įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 1 560 avių kas trejus metus, arba

kurios dydį ir dažnumą nustato valstybė narė, laikydamasi šių kriterijų:

visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

patelės, kurios, kaip žinoma, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtos iš ūkio, išskyrus skersti;

veisimui bandoje nenaudojami kiti nei sertifikuoti pagal veisimo programą patinai, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

ūkyje arba skerdykloje – siekiant patikrinti jų genotipą;

kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų USE tyrimas.

Praneša Komisijai apie tokių programų reikalavimus;

Pateikia Komisijai metinę pažangos ataskaitą.

gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, gautais iš atrajotojų, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant po apsvaiginimo centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę;

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai nėra gauti iš:

gyvūnai yra gimę ir nuolat auginti šalyje ar regione, kurie pagal Komisijos sprendimą 2007/453/EB ( 30 ) priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė;

gyvūnai yra žymimi naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra laikomi šiais galvijais:

▼M55

ir

jei susijusioje šalyje buvo vietinių GSE atvejų, gyvūnai gimė:

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama;

gyvūnai yra žymimi naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra laikomi šiais galvijais:

▼M55

gyvūnai gimė:

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB yra priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta;

atrajotojus draudžiama šerti mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir tas draudimas šalyje ar regione veiksmingai įgyvendinimas;

gyvūnai yra žymimi naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra laikomi šiais galvijais:

▼M55

gyvūnai gimė:

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė;

gyvūnams, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos;

jeigu gyvūnai, iš kurių gauti galvijų kilmės produktai, yra kilę iš šalies ar regiono, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama arba nenustatyta, nukrypstant nuo šio skirsnio c punkto, galima importuoti skerdenas, skerdenų puses arba į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus supjaustytas skerdenų puses, taip pat ketvirčius, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus. Kai tokie produktai importuojami, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, kuris pagal šio reglamento V priedo 1 dalį apibrėžiamas kaip nurodyta pavojinga medžiaga, turi būti žymimi aiškiai matoma raudona juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 arba 15 straipsnyje. Be to, prie Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo veterinarinio įvežimo dokumento (BVĮD) pridedama konkreti informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių;

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų, ir jie nėra gauti iš tos mechaniškai atskirtos mėsos, išskyrus atvejus, kai gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė ir kuriuose nebuvo vietinių GSE atvejų;

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo paskersti apsvaiginus į kaukolės ertmę įleidžiant dujų arba nužudyti tokiu pat būdu arba paskersti apsvaiginus perplėšiant jų centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę, išskyrus atvejus, kai gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė;

jeigu gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra kilę iš šalies ar regiono, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta, gyvūnai nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse;

jeigu gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra kilę iš šalies ar regiono, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta, produktai buvo pagaminti ir tvarkomi tokiu būdu, kuriuo užtikrinama, kad jų sudėtyje nėra nervinių ar limfinių audinių, paveiktų išimant kaulus, ir jie nėra užteršti tokiais audiniais.

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama;

gyvūnams, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

gyvūnai, iš kurių gauti eksportui skirti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo nužudyti apsvaiginus perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų;

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos arba mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų, ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos ar mechaniškai atskirtos mėsos.

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama;

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kuriuose GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

jei žarnos yra iš šalies ar regiono, kuriuose buvo vietinių GSE atvejų:

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo nužudyti apsvaiginus perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų;

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra toliau išvardytų medžiagų ir jie nėra iš jų gauti:

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta;

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kuriuose GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

jei žarnos yra iš šalies ar regiono, kuriuose buvo vietinių GSE atvejų:

lydytiems riebalams, gautiems iš 2 kategorijos medžiagos, skirtiems naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 punkte;

kaulams ir kaulų produktams, gautiems iš 2 kategorijos medžiagos;

lydytiems riebalams, gautiems iš 3 kategorijos medžiagos, skirtiems naudoti kaip organinės trąšos, dirvožemį gerinančios medžiagos arba pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio atitinkamai 22 ir 25 punktuose, arba kaip pradinės medžiagos jiems gaminti;

gyvūnų augintinių ėdalui, įskaitant šunų kramtalus;

kraujo produktams;

perdirbtiems gyvūniniams baltymams;

kaulams ir kaulų produktams, gautiems iš 3 kategorijos medžiagos;

želatinai ir kolagenui, gautiems iš kitų nei kailiai ir odos medžiagų;

c–h punktuose nenurodytoms 3 kategorijos medžiagoms ir jų gaminiams, išskyrus:

Importuojant A skirsnyje nurodytus šalutinius gyvūninius produktus ir šalutinių gyvūninių produktų gaminius, gautus iš galvijų, avių ir ožkų, turi būti pridedamas užpildytas veterinarijos sertifikatas, kuriame patvirtinama, kad:

Be šiame skirsnyje nustatytų patvirtinimų, importuojant A skirsnio d ir f punktuose nurodytus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius turi būti pateikiamas užpildytas veterinarijos sertifikatas, kuriame patvirtinama, kad:

Nukrypstant nuo pirmesnės dalies, a ir b punktuose nurodyto patvirtinimo pateikti nereikia; kai importuojamas perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas, supakuotas ir paženklintas laikantis Sąjungos teisės aktų.

Be šio skirsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, importuojant A skirsnyje nurodytus pašarams skirtus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurių sudėtyje yra avių ar ožkų pieno ar pieno produktų, turi būti pateikiamas užpildytas veterinarijos sertifikatas, kuriame patvirtinama, kad:

privaloma pranešti apie klasikinę skrepio ligą;

veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

klasikine skrepio liga užkrėstos avys ir ožkos nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

avis ir ožkas draudžiama šerti atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir šis draudimas buvo veiksmingai įgyvendinamas visoje šalyje mažiausiai praėjusius septynerius metus;

kai į Sąjungą importuojamos veisti numatytos avys ir ožkos, skirtos valstybėms narėms, išskyrus tas, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa, ir kurios nurodytos VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

kai į Sąjungą importuojamos avys, numatytos visoms paskirtims, išskyrus nedelsiant skersti, skirtos valstybei narei, kurioje klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa ir kuri nurodyta VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

gyvūnai donorai nuo jų gimimo buvo nuolat laikomi šalyje, kurioje laikomasi šių sąlygų:

gyvūnai donorai paskutinius trejus metus iki eksportuotinos spermos ar embrionų surinkimo buvo nuolat laikomi ūkyje arba ūkiuose, kurie per tą laikotarpį atitiko visus reikalavimus, išdėstytus VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkto a–f papunkčiuose, išskyrus atvejus, kai ūkis yra spermos surinkimo centras (su sąlyga, kad spermos surinkimo centras atitinka 1.3 punkto c papunkčio iv įtraukoje nustatytus reikalavimus), arba

imunohistocheminis (IHC) metodas;

„Western blot“ tyrimas;

būdingų skaidulėlių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

histopatologinis tyrimas;

greitųjų tyrimo metodų derinimas, kaip numatyta trečioje pastraipoje.

rezultatai patvirtinami GSE tiriančioje nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje ir

vienas iš dviejų greitųjų tyrimų yra „Western blot“, ir

antrasis atliekamas greitasis tyrimas:

jei atliekamas greitasis „Western blot“ tyrimas atliekant pirmą tyrimą, šio tyrimo rezultatas turi būti pagrįstas dokumentais ir pateiktas USE tiriančiai nacionalinei etaloninei laboratorijai, ir