a) kosmetikos ar medicinos produktams ar medicinos prietaisams ar jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams;

b) produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarui ar trąšoms arba jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams;

c) gyvūninės kilmės produktams, skirtiems parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialioms studijoms ar analizei, jei vėliau šie produktai nesuvartojami žmonių arba gyvūnų ir kurie skiriasi nuo moksliniams projektams įgyvendinti skirtų produktų;

d) atlikti gyvų gyvūnų mokslinius tyrimus.

a) USE – visos užkrečiamosios, spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kurios yra paplitusios žmonių tarpe;

b) pateikimas į rinką – bet kuri operacija, kai trečiajai Bendrijos šaliai ketinama parduoti gyvus gyvūnus arba gyvūninės kilmės produktus, nurodytus šiame reglamente, arba bet kuris kitas tiekimas tokiai trečiajai šaliai, prieš jai sumokant arba atleidžiant ją nuo mokesčių, arba sandėliavimas numatant tiekti tokiai trečiajai šaliai;

c) gyvūninės kilmės produktai – bet kuris produktas gautas iš gyvūno arba turintis produktą, gautą iš bet kurio gyvūno, kaip nurodyta Direktyvos 89/662/EEB ( 1 ) arba Direktyvos 90/425/EEB ( 2 ) nuostatose;

d) pradinės medžiagos – žaliavos arba bet kuris kitas gyvūninės kilmės produktas, kurį naudojant arba iš kurio pagaminami produktai, nurodyti 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose;

e) kompetentinga institucija – valstybės narės centrinė institucija, kompetentinga užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kuri institucija, perimanti kompetenciją iš centrinės institucijos, ypač kontroliuojant pašarus; tam tikrais atvejais tai trečiosios šalies atitinkama institucija, laikoma kompetentinga institucija;

f) kategorija – viena iš klasifikacijos kategorijų, nurodytų B priedo C skyriuje;

g) specifinė pavojinga gyvūninė medžiaga – audiniai, nurodyti V skyriuje; jiems nepriskiriami produktai, gauti arba turintys šių audinių, nebent nurodyta kitaip;

h) gyvūnas, įtariamas užsikrėtęs USE, – gyvas, paskerstas ar nugaišęs gyvūnas, kuriam pasireiškia ar pasireiškė neurologiniai ar elgsenos sutrikimai arba bendras sveikatos būklės progresuojantis pablogėjimas dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo ir dėl to renkama informacija, remiantis klinikiniu poveikiu vaistams ir pomirtinio tyrimo duomenimis arba prieš ir po mirties atliekama laboratorine analize, neleidžia nustatyti alternatyvios diagnozės. Galvijų spongiforminė encefalopatija įtariama galvijams, kurių mėginius ištyrus GSE specifiniu testu gaunami teigiami rezultatai;

i) ūkis – bet kuri vieta, kurioje laikomi, saugomi, veisiami, auginami ar rodomi visuomenei šiame reglamente nurodyti gyvūnai;

j) mėginio ėmimas – mėginių ėmimas iš gyvūnų ar juos supančios aplinkos ar gyvūninės kilmės produktų užtikrinant statistiškai patikimų duomenų pateikimą ir siekiant diagnozuoti ligą, nustatyti šeimyninius ryšius, atlikti sveikatos priežiūrą arba stebėti mikrobiologines medžiagas ar gyvūninės kilmės produktuose esančias tam tikras medžiagas;

k) trąšos – bet kokia gyvūninės kilmės produktų turinti medžiaga, naudojama žemės ūkyje, augalų vegetacijai pagerinti; joje gali būti skilimo, įvykusio susidarant biodujoms ar kompostui, liekanų;

l) greitieji tyrimo metodai – X priede išvardyti atrankos metodai, kurių tyrimo rezultatai gaunami per 24 valandas;

m) alternatyvus testas – 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti testai, kurie naudojami kaip alternatyva pašalinti specifines pavojingas gyvūnines atliekas;

n) mechaniškai atskirta mėsa arba MAM – produktas, gautas mechaninėmis priemonėmis nuimant mėsą nuo kaulų, kai suardoma arba pakeičiama raumens skaidulų struktūra;

o) pasyvi priežiūra – pranešimas apie visus gyvūnus, įtariamus užsikrėtus USE, ir, kur USE tikimybės negalima atmesti atlikus klinikinius tyrimus, laboratorinis šių gyvūnų tyrimas;

p) aktyvi priežiūra – tyrimas gyvūnų, apie kuriuos nepranešta, kad jie įtariami užsikrėtę USE, pvz., skubiai paskersti gyvūnai, gyvūnai, kurių ante mortem apžiūros metu pastebėta sutrikimų, nugaišę gyvūnai, sveiki paskersti gyvūnai ir dėl USE paskersti gyvūnai, ypač siekiant nustatyti USE raidą ir paplitimą šalyje arba regione.

— nedidelė GSE rizika, kaip apibrėžta II priede,

— kontroliuojama GSE rizika, kaip apibrėžta II priede,

— nenustatyta GSE rizika, kaip apibrėžta II priede.

a) visus daugiau nei 24 mėnesių amžiaus galvijus, pristatytus skubiai paskersti, arba galvijus, kurių ante mortem apžiūros metu pastebėta sutrikimų;

b) visus daugiau nei 30 mėnesių amžiaus galvijus, paskerstus normaliomis sąlygomis ir skirtus žmonėms vartoti;

c) visus daugiau nei 24 mėnesių amžiaus galvijus, kurie nebuvo paskersti vartoti žmonių maistui ir kurie nugaišo arba buvo paskersti ūkyje, nugaišo vežami arba skerdykloje (nugaišusius gyvūnus).

a) remiantis nuolat atnaujinamais patikrinimų rezultatais, akivaizdžiai mažėja arba nuolat laikosi nedidelis GSE atvejų skaičius;

b) valstybė narė įgyvendino ir mažiausia šešerius metus laikėsi visų GSE atvejų tikrinimo schemos (Bendrijos teisės aktai dėl gyvūnų stebėjimo ir atpažinimo bei GSE stebėjimo);

c) kad bent šešerius metus ji įgyvendino ir vykdė Bendrijos teisės aktus dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais.

a) atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, visos gyvūno kūno dalys visiškai sunaikinamos, išskyrus medžiagą, skirtą aprašams parengti pagal šio reglamento III priedo B skyrių.

b) atsižvelgiant į VII priedo 1 punktą, atliekamas tyrimas siekiant identifikuoti visus pavojingus gyvūnus;

c) visi gyvūnai ir gyvūniniai produktai, nurodyti šio reglamento VII priedo 2 punkte, kurie, atlikus šios dalies b punkte nurodytą tyrimą, pasirodo esą pavojingi, užmušami ir visiškai sunaikinami, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

a) gyvūninės kilmės produktai, nurodyti 15 straipsnyje, ypač sperma, embrionai ir kiaušialąstės;

b) pienas ir pieno produktai, kailis ir oda, želatina ir kolagenas, gauti iš kailio ir odos.

a) gimusių praėjus aštuoneriems metams po datos, kai buvo efektyviai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojus žinduolių baltymais; ir

b) gimusių, užaugusių ir laikytų bandoje, kurioms priklausantys gyvūnai mažiausiai septynerius metus nesirgo GSE ir tai patvirtinta dokumentais.

a) 5 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų greitųjų tyrimo metodų patvirtinimas,

b) 6 straipsnio 1b dalyje nurodyto amžiaus koregavimas,

c) 6 straipsnio 1b dalyje nuodyti kriterijai, kuriais siekiama įrodyti, kad epidemiologinė padėtis gerėja,

d) sprendimas leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje,

e) kriterijai suteikti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų išimtis,

f) sprendimas nustatyti leistino nuokrypio lygį, kaip nurodyta 7 straipsnio 4a dalyje,

g) sprendimas dėl amžiaus, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje,

h) taisyklės, numatančios išimtis, susijusias su reikalavimu pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, kaip nurodyta 8 straipsnio 5 dalyje,

i) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas gamybos procesų patvirtinimas,

j) sprendimas tam tikras nuostatas taikyti kitoms gyvūnų rūšims, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje,

k) 16 straipsnio 1–6 dalių nuostatų taikymo srities išplėtimas ir jų taikymas kitiems gyvūninės kilmės produktams;

l) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto GSE tvirtinimo avims ir ožkoms metodo patvirtinimas;

m) priedų keitimas arba papildymas ir visų reikiamų pereinamojo laikotarpio priemonių, nurodytų 23 straipsnyje, patvirtinimas.

a) yra atlikta rizikos analizė pagal B skyriaus nuostatas, kurioje nustatyti visi potencialūs GSE pasireiškimą lemiantys veiksniai ir jų istorinė perspektyva šalyje ar regione;

b) yra veikianti GSE, ypač B skyriuje aprašytų pavojų, tęstinės priežiūros ir stebėsenos sistema, atitinkanti minimalius D skyriuje nustatytus priežiūros reikalavimus;

c) yra veikianti veterinarijos gydytojų, ūkininkų ir darbininkų, susijusių galvijų pervežimu, prekyba ir skerdimu, informavimo programa siekiant paskatinti, kad būtų pranešta apie visus GSE atitinkančius klinikinius požymius tikslinėse subpopuliacijose kaip apibrėžta šio priedo D skyriuje;

d) yra nustatyta pareiga pranešti ir ištirti visus galvijus, kuriems pasireiškia GSE atitinkantys klinikiniai požymiai;

e) smegenų ar kitų audinių, surinktų pagal b punkte nurodytą priežiūros ir stebėsenos sistemą, tyrimas yra atliekamas patvirtintoje laboratorijoje.

2.1. Patekimo į aplinką vertinime pateikiamas tikimybės, kad GSE sukėlėjas pateko į šalį arba regioną per potencialiai užkrėstas GSE sukėlėjais prekes arba jau yra šalyje ar regione, įvertinimas.

a) GSE sukėlėjo buvimą arba nebuvimą šalyje ar regione ir, jei sukėlėjo buvimas yra nustatytas, jo paplitimą remiantis stebėsenos rezultatais;

b) mėsos ir kaulų miltų ar spirgų gamybą iš vietos, kur yra nustatyta GSE, atrajotojų populiacijos;

c) importuotus mėsos ir kaulų miltus ar spirgus;

d) importuotus galvijus ir avis bei ožkas;

e) importuotus gyvūnų pašarus ir pašarų sudėtines dalis;

f) importuotus žmonėms skirtus atrajotojų kilmės produktus, kurių sudėtyje gali būti V priedo 1 punkte išvardytų audinių ir kurie galėjo būti sušerti galvijams;

g) importuotus atrajotojų kilmės produktus naudojimui in vivo galvijams.

2.2. Atliekant patekimo į aplinką vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į specialias likvidavimo schemas, priežiūrą ir kitus epidemiologinius tyrimus (ypač galvijų populiacijos priežiūrą dėl GSE) dėl 2.1 punkte išvardytų rizikos veiksnių.

a) GSE sukėlėjo cirkuliavimas ir amplifikacija, kai galvijai suėda atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltus ar spirgus arba kitus pašarus ar pašarų ingredientus, užterštus GSE sukėlėjais;

b) atrajotojų skerdenų (įskaitant nugaišusių galvijų skerdenas), šalutinių produktų ir skerdyklų atliekų naudojimas, utilizavimo procesų parametrai ir gyvūnų pašarų gamybos metodai;

c) atrajotojų šėrimas arba nešėrimas mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, įskaitant priemones užkirsti kelią gyvūnų pašarų kryžminiam užteršimui;

d) GSE priežiūros galvijų populiacijoje lygis tuo metu ir tos priežiūros rezultatai.

1) kur siekiant nustatyti istorinius ir dabartinius rizikos veiksnius buvo atlikta rizikos analizė pagal B skyriaus nuostatas;

2) kuriame parodyta, kad imtasi atitinkamų specifinių priemonių atitinkamu toliau apibrėžtu laikotarpiu kiekvienam nustatytam pavojui valdyti,

3) kuriame parodyta, kad B tipo priežiūra pagal D skyrių yra atliekama ir laikomasi atitinkamų siekinių pagal to skyriaus 2 lentelę; ir

4) kuris yra:

a) tokioje padėtyje:

i) šalyje ar regione, kur nebuvo GSE atvejų, arba buvo nustatyta, kad bet kuris importuotas GSE atvejis buvo visiškai sunaikintas;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus bent septynerius metus; ir

iii) vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą nustatyta, kad bent aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami nei mėsos ir kaulų miltais, nei spirgais, gautais iš atrajotojų;

b) arba:

i) šalyje ar regione buvo vienas ar daugiau vietinių GSE atvejų, bet kiekvienas vietinis GSE sergantis galvijas gimė daugiau kaip prieš 11 metų;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus bent septynerius metus;

iii) vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą nustatyta, kad bent aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami nei mėsos ir kaulų miltais, nei spirgais, gautais iš atrajotojų;

iv) šie gyvūnai, jei jų yra gyvų šalyje ar regione, yra nuolat identifikuojami, jų judėjimas kontroliuojamas ir, kai paskerdžiami arba miršta, yra visiškai sunaikinami:

— visi sergantys GSE,

— visi galvijai, kurie per pirmus jų gyvenimo metus buvo auginti su GSE sergančiais galvijais pirmais jų gyvenimo metais, ir dėl kurių tyrimas parodė, kad jie tuo laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais potencialiai užterštais pašarais, arba

— jeigu antroje įtraukoje nurodytas tyrimas nedavė rezultatų, visi galvijai, kilę iš tos pačios bandos kaip ir sergantys GSE galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo.

1) kur siekiant nustatyti istorinius ir dabartinius rizikos veiksnius buvo atlikta rizikos analizė remiantis B skyriuje nustatyta informacija;

2) kur matoma, kad imamasi atitinkamų priemonių valdyti visus nustatytus pavojus, bet šios priemonės nebuvo taikomos pakankamą laiko tarpą;

3) kur buvo nustatyta, kad yra taikoma A tipo priežiūra pagal D skyrių ir laikomasi atitinkamų siekinių pagal 2 lentelę. B tipo priežiūra gali pakeisti A tipo priežiūrą tik, jei laikomasi atitinkamų siekinių; ir

4) kuris yra:

a) tokioje padėtyje:

i) šalyje arba regione nebuvo GSE atvejų arba buvo nustatyta, kad bet kuris importuotas GSE atvejis buvo visiškai sunaikintas, yra atitiktis šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytiems kriterijams ir vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą nustatyta, kad atrajotojai nebuvo šeriami nei mėsos ir kaulų miltais, nei spirgais, gautais iš atrajotojų;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus trumpiau negu 7 metus; ir (arba)

iii) nėra galimybės įrodyti, kad mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, gautų iš atrajotojų, šėrimo atrajotojams kontrolė buvo užtikrinama bent aštuonis metus;

b) arba:

i) šalyje arba regione buvo vietinių GSE atvejų, yra atitiktis šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytiems kriterijams ir gali būti įrodyta vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą, kad nei mėsos ir kaulų miltai, nei spirgai, gauti iš atrajotojų, nebuvo šeriami atrajotojams;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c–e punktuose nurodytus kriterijus trumpiau negu septynerius metus; ir (arba)

iii) nėra galimybės įrodyti, kad mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, gautų iš atrajotojų, šėrimo atrajotojams kontrolė buvo užtikrinama bent aštuonerius metus;

iv) šie gyvūnai, jei jų yra gyvų šalyje ar regione, yra nuolat identifikuojami, jų judėjimas kontroliuojamas ir, kai paskerdžiami arba miršta, yra visiškai sunaikinami; ir

— visi sergantys GSE, ir

— visi galvijai, kurie per pirmus jų gyvenimo metus buvo auginti su GSE sergančiais galvijais pirmais jų gyvenimo metais, ir dėl kurių tyrimas parodė, kad jie tuo laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais potencialiai užterštais pašarais, arba

— jeigu antroje įtraukoje nurodytas tyrimas nedavė rezultatų, visi galvijai, kilę iš tos pačios bandos kaip ir sergantys GSE galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo.

a) A tipo priežiūra

b) B tipo priežiūra

a) vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kuriems pasireiškia elgsenos ar klinikiniai požymiai, atitinkantys GSE (įtariamieji pagal klinikinius požymius);

b) vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kurie yra stacionariniai ligoniai, nepajėgūs pasikelti ar vaikščioti be pagalbos; vyresni kaip 30 mėn amžiaus galvijai, pasiųsti nedelsiant skersti arba kuriems nustatyti nukrypimai nuo normos ante mortem patikrinimo metu (nelaimės atvejai arba neatidėliojant paskersti);

c) vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kurie rasti nugaišę arba užmušti ūkyje, pervežimo metu arba abattoir (nugaišę galvijai);

d) vyresni kaip 36 mėnesių galvijai, skerdžiami įprasta tvarka.

2.1. Priežiūros strategija turi būti suplanuota iš anksto siekiant užtikrinti, kad mėginiai yra reprezentatyvūs šalies ar regiono bandos mėginiai, ir atsižvelgiama į demografinius veiksnius, pvz., produkcijos tipą ir geografinę vietovę, bei į potencialią kultūriniu požiūriu unikalios gyvulininkystės praktikos įtaką. Naudojamas metodas ir daromos prielaidos turi būti dokumentuojamos, o dokumentai saugomi septynerius metus.

2.2. Siekdama įgyvendinti GSE priežiūros strategiją šalis naudoja suaugusių galvijų populiacijos pasiskirstymo pagal amžių ir patikrintų dėl GSE galvijų skaičiaus, suskirstyto pagal amžių ir subpopuliacijas šalies ar regiono viduje, dokumentų įrašus arba patikimus apskaičiavimus.

6.1. Jeigu žmonių maistui skerdžiamas gyvūnas buvo atrinktas tyrimui GSE nustatyti, jo skerdena neženklinama Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje nustatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.1 punkto, jeigu skerdykloje įdiegta oficiali sistema, kuria užtikrinama, kad sveikumo ženklu pažymėtos ištirtų gyvūnų kūno dalys liktų skerdykloje tol, kol negautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.3. Visos gyvūno, kuris tiriamas GSE nustatyti, kūno dalys, įskaitant kailį, saugomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus arba kai jų riebalai yra perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

6.4. Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, kūno dalys, įskaitant kailį, šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje nustatytais įrašais, ir išskyrus to kūno riebalus, jeigu tie riebalai perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

6.5. Kai žmonių maistui paskersto gyvūno greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, bent viena tos pačios skerdimo linijos skerdena, esanti prieš pat užkrėstą skerdeną, ir dvi skerdenos, esančios po gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai pasirodė esą teigiami arba neaiškūs, skerdenos, sunaikinamos pagal 6.4 punktą.

6.6. Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.5 punkto nuostatų, jei skerdykloje įdiegta sistema, kuria skerdenoms neleidžiama užsiteršti vienai nuo kitos.

a) informacija apie veikusią metinę GSE monitoringo sistemą valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsami dokumentacija, įrodanti atitiktį 7.2. punkte nustatytiems epidemiologiniams kriterijams;

b) informacija apie gyvūnų atpažinimo ir stebėjimo sistemą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos b punkte, veikusią valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsamus kompiuterinės duomenų bazės funkcionavimo aprašymas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 ( 22 ) 5 straipsnyje;

c) informacija apie su gyvūnų šėrimu susijusius draudimus valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsamus teisės aktų dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais įgyvendinimo aprašymas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, taip pat mėginių ėmimo planas, nustatytų pažeidimų skaičius bei rūšis ir tolesnių veiksmų rezultatai;

d) išsamus siūlomos peržiūrėti galvijų GSE monitoringo programos aprašymas, kuriame būtų nurodyta geografinė teritorija, kur programa turi būti įgyvendinama, ir galvijų gyvūnų subpopuliacijų, kurioms bus taikoma peržiūrėta galvijų GSE monitoringo programa, aprašymas, taip pat nuorodos į amžiaus apribojimus ir mėginių dydžius bandymams;

e) išsamūs rizikos analizės rezultatai, kuriais parodoma, kad peržiūrėta GSE monitoringo programa užtikrins žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą. Į rizikos analizę įtraukiama atvestų gyvūnų kohortos analizė arba kiti tiesiogiai susiję tyrimai, kuriais parodoma, kad USE rizikos mažinimo priemonės, taip pat draudimus dėl gyvūnų šėrimo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, buvo sėkmingai įgyvendintos.

a) mažiausia šešerių paeiliui metų laikotarpiu po Bendrijos GSE atvejų tikrinimo schemos įgyvendinimo datos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos b punkte:

i) metinis vidutinis GSE pasireiškimo dažnio mažėjimas, stebimas suaugusių galvijų populiacijoje (vyresnių nei 24 mėnesių) buvo didesnis nei 20 %, o visas atvestų galvijų, užsikrėtusių GSE, skaičius, įgyvendinus visus Bendrijos draudimus dėl gyvūnų fermose šėrimo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, neviršijo 5 % visų patvirtintų GSE atvejų;

ii) stebimas metinis GSE atvejų pasireiškimo dažnis suaugusių galvijų populiacijoje (vyresnių nei 24 mėnesių) nuolat buvo mažesnis nei vienas atvejis šimtui tūkstančių galvijų;

iii) kitu atveju, jeigu valstybėje narėje yra mažesnė nei 1 mln. suaugusių galvijų populiacija (vyresnių nei 24 mėnesių), bendras patvirtintų GSE atvejų skaičius buvo mažesnis nei penki;

b) pasibaigus a punkte nurodytam šešerių metų laikotarpiui nėra įrodymų, kad GSE epidemiologinė padėtis blogėja.

a) valstybės narės, kuriose ėriavedžių ir ėringų avių, sukergtų su avinais, populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų avių imtį;

b) valstybės narės, kuriose ožkų, jau atsivedusių ožiukų, ir sukergtų ožkų populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų ožkų imtį;

c) valstybė narė gali nuspręsti pakeisti ne daugiau kaip:

— 50 % savo mažiausio paskerstų žmonėms vartoti avių ir ožkų mėginių imties dydžio, nurodyto a ir b punktuose, atliekant nugaišusių avių arba ožkų, vyresnių nei 18 mėnesių, tyrimą, kai santykis yra vienas ir vienas, atsižvelgiant į minimalų imties dydį, nurodytą 3 punkte;

— 10 % mažiausio mėginio imties dydžio, nurodyto a ir b punktuose, tiriant avis arba ožkas, paskerstas pagal ligos likvidavimo kampaniją, kai jos vyresnės nei 18 mėnesių ir santykis yra vienas ir vienas.

— užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

— paskerstos žmonių maistui.

— pieno produktų gamybai auginamus gyvūnus,

— gyvūnus, kilusius iš šalių, kurių teritorijoje pasireiškia vietiniai USE atvejai,

— gyvūnus, kurie galėjo būti šeriami, kaip įtariama, užkratu užterštais pašarais,

— gyvūnus, kuriuos atsivedė USE užkrėstos veislinės patelės arba kurie yra iš jų išvesti.

7.1. Jei žmonių maistui skerdžiama avis ar ožka buvo atrinkta tyrimui GSE nustatyti pagal 2 punktą, jos skerdena nėra žymima Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje numatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas tyrimo greituoju būdu rezultatas.

7.2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 7.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta kompetentingų institucijų patvirtinta sistema, leidžianti atsekti visas gyvūno dalis, ir jeigu iš skerdyklos neiškeliauja nė viena ištirto gyvūno dalis, paženklinta sveikumo ženklu, kol negaunami neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai.

7.3. Visos ištirto gyvūno kūno dalys, įskaitant kailį, saugomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus arba kai jų riebalai yra perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

7.4. Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami, kūno dalys, įskaitant kailį, iš karto šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje nustatytais įrašais, ir išskyrus iš to kūno gautus lydytus riebalus, jeigu tie lydyti riebalai yra perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

8.1. Kiekvienu teigiamo avių tyrimo dėl USE rezultato atveju 136, 154 ir 171 kodonams nustatomas priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užkrėstos tų genotipų, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abu aleliai koduoja argininą 154 ir 171 kodonuose, avys, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Kai teigiamas USE atvejis yra atipinis skrepi ligos atvejis, turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 141 kodonui.

8.2. Be gyvūnų, kurių genotipas nustatomas pagal 8.1 punktą, minimalų mėginį sudarančioms avims turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 136, 141, 154 ir 171 kodonams. Jeigu valstybių narių suaugusių avių populiacija viršija 750 000 suaugusių gyvūnų, šį mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 600 gyvūnų. Kitose valstybėse narėse mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 100 gyvūnų. Mėginius galima imti iš žmogaus maistui paskerstų gyvūnų, iš ūkyje kritusių arba iš gyvų gyvūnų. Turėtų būti imami reprezentatyvūs visai avių populiacijai mėginiai.

1. Įtarimo atvejų, kai, remiantis 12 straipsnio 1 dalimi, buvo taikomas apribojimas gyvūnų perkėlimui, pagal gyvūnų rūšis, skaičius.

2. Įtarimo atvejų, kai buvo atliekami laboratoriniai tyrimai remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, pagal gyvūnų rūšis, skaičius, įskaitant greituosius ir patvirtinamuosius tyrimus (teigiamų ir neigiamų atvejų skaičius), o galvijų atveju – visų ištirtų gyvūnų suskirstymas pagal amžių. Suskirstymas pagal amžių turėtų būti sugrupuotas taip: „jaunesni nei 24 mėnesiai“, pasiskirstymas kas 12 mėnesių nuo 24 iki 155 mėnesių ir „vyresni nei 155 mėnesiai“.

3. Bandų, kuriose buvo užregistruoti ir remiantis 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis ištirti įtariami avių ir ožkų užsikrėtimo atvejai, skaičius.

4. Kiekvienoje A skyriaus I poskyrio 2.1, 2.2, 3.1 ir 5 punktuose minimoje subpopuliacijoje ištirtų galvijų skaičius. Mėginio atrankos metodas, greitųjų ir patvirtinamųjų tyrimų rezultatai ir ištirtų gyvūnų suskirstymas pagal amžių, kaip nurodyta 2 punkte.

5. Tirtų avių, ožkų ir bandų, priklausančių kiekvienai subpopuliacijai, nurodytai A skyriaus II dalies, 2, 3, 5 ir 6 punktuose, skaičius, mėginio atrankos metodas ir greitųjų bei patvirtinamųjų tyrimų rezultatai.

6. Teigiamais GSE ir skrepio ligos atvejais geografinis pasiskirstymas, įskaitant kilmės šalį, jeigu tai nėra ta pati duomenis teikianti šalis. Kiekvieno USE užsikrėtusio galvijo, avies ir ožkos atvedimo metai ir, jei įmanoma, mėnuo. Nurodomi netipiški USE atvejai. Skrepio ligos atveju, jei tinka, pateikiami pirminio ir antrinio molekulinio tyrimo, minimų X priedo C skyriaus 3.2 poskyrio c punkte, rezultatai.

7. Kitų gyvūnų, išskyrus galvijus, avis ir ožkas, atveju nurodomas mėginių ir kiekvienai gyvūnų rūšiai patvirtintų USE atvejų skaičius.

8. Kiekvienos avies, kurios USE tyrimo rezultatai buvo teigiami arba kuri buvo tiriama remiantis A skyriaus II dalies 8.1 arba 8.2 punktu, genotipas ir, jei įmanoma, veislė.

1. Kompetentinga institucija I.A. dalyje nurodytą informaciją saugo septynerius metus.

2. Tyrimų laboratorija septynerius metus saugo visus tyrimų duomenis, visų pirma laboratorinius žurnalus ir prireikus parafino blokus ir „Western blot“ tyrimo fotografinius atvaizdus.

a) atrajotojus šerti gyvūniniu dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu, taip pat šių produktų turinčiais kombinuotaisiais pašarais;

b) ūkinius neatrajotojus, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti:

i) perdirbtais gyvūniniais baltymais;

ii) iš atrajotojų gautu kolagenu ir želatina;

iii) kraujo produktais;

iv) hidrolizuotais gyvūniniais baltymais;

v) gyvūniniu dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu;

vi) pašarais, kurių sudėtyje yra i–v punktuose išvardytų produktų.

a) atrajotojų pašarams, kurių sudėtyje yra:

i) pieno, pieno gaminių, iš pieno gautų produktų, priešpienio ir priešpienio produktų;

ii) kiaušinių ir kiaušinių produktų;

iii) iš neatrajotojų gauto kolageno ir želatinos;

iv) hidrolizuotų baltymų, gautų iš:

— neatrajotojų dalių arba

— atrajotojų kailių ir odos;

v) kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra i–iv punktuose išvardytų produktų;

b) ūkinių neatrajotojų pašarams, kurių sudėtyje yra šių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų:

i) iš neatrajotojų dalių arba iš atrajotojų kailių ir odos gautų hidrolizuotų baltymų;

ii) žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus A skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

iii) gyvūninio dikalcio fosfato ir trikalcio fosfato, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių fosfatų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus B skirsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų;

iv) kraujo produktų, gautų iš neatrajotojų, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių kraujo produktų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus C skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

c) akvakultūros gyvūnų pašarams, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus D skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

d) nenujunkytų atrajotojų pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis IV skyriaus E skirsnyje nustatytų specialių sąlygų;

e) ūkinių gyvūnų augalinėms pašarinėms žaliavoms ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių pašarinių žaliavų, turintiems labai nedidelį kiekį kaulų atplaišų iš neleidžiamų naudoti rūšių gyvūnų. Valstybės narės šias išimtis gali taikyti tik prieš tai atlikusios rizikos vertinimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad gyvūnų sveikatai kyla labai mažas pavojus. Atliekant tokį rizikos vertinimą būtina atsižvelgti bent į:

i) užkrato lygį;

ii) užkrato pobūdį ir šaltinį;

iii) ketinamą užkrėstų pašarų paskirtį.

1. Toliau išvardyti ūkiniams neatrajotojams šerti skirti produktai turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos atrajotojų pašarams vežti:

a) birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, įskaitant žuvų miltus;

b) birus gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c) birūs iš neatrajotojų gauti kraujo produktai;

d) birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra a, b ir c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos tame punkte išvardytiems produktams vežti, gali būti vėliau naudojamos atrajotojų pašarams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

3. Birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti.

4. Nukrypstant nuo 3 punkto, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos tame punkte išvardytiems produktams vežti, gali būti vėliau naudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

1.  ►C1  Ūkiniams neatrajotojams šerti skirti kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra toliau išvardytų pašarinių žaliavų, turi būti gaminami kompetentingos institucijos leidimus turinčiose įmonėse, negaminančiose atrajotojams skirtų kombinuotųjų pašarų: ◄

a) žuvų miltų;

b) gyvūninio dikalcio ir trikalcio fosfato;

c) iš neatrajotojų gautų kraujo produktų.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, kompetentinga institucija, prieš tai atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti atrajotojų kombinuotųjų pašarų gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina ūkinių neatrajotojų pašarus, kurių sudėtyje yra tame punkte išvardytų produktų, jei laikomasi šių sąlygų:

a) atrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros;

b) dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie 1 punkte išvardytų produktų įsigijimą ir naudojimą, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tų produktų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

c) siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009 ( 23 ) VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami atrajotojų kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

3. Nukrypstant nuo 1 punkto, nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tame punkte išvardytų produktų, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

a) jie turi būti registruoti kompetentingos institucijos;

b) jie turi laikyti tik neatrajotojus;

c) jie turi gaminti kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje;

d) visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nevalytų baltymų kiekis gali būti tik mažesnis negu 50 %;

e) visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra dikalcio arba trikalcio fosfato, bendras fosfato kiekis gali būti tik mažesnis negu 10 %;

f) visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų, bendras baltymų kiekis gali būti tik mažesnis negu 50 %.

a) iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, įskaitant žuvų miltus;

b) iš neatrajotojų gautų kraujo produktų;

c) kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra a ir b punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

1. Toliau išvardytus pašarus draudžiama naudoti ir laikyti ūkiuose, kuriuose laikomi rūšių, kurioms tokie pašarai neskirti, ūkiniai gyvūnai:

a) iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, įskaitant žuvų miltus;

b) gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą;

c) iš neatrajotojų gautus kraujo produktus;

d) kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra a–c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, kompetentinga institucija gali leisti naudoti ir laikyti 1 punkto d įtraukoje nurodytus kombinuotuosius pašarus ūkiuose, kuriuose laikomi rūšių, kurioms tokie pašarai neskirti, ūkiniai gyvūnai, jei ūkiuose įgyvendintos priemonės, kuriomis užkertamas kelias tokiais kombinuotaisiais pašarais šerti tų rūšių gyvūnus, kuriems tie pašarai neskirti.

a) žuvų miltai privalo būti pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose gaminti tik produktams, gautiems iš:

i) vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius;

ii) ūkinių vandens bestuburių, išskyrus tuos gyvūnus, kuriuos aprėpia Tarybos direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkte pateikta „vandens gyvūnų“ apibrėžtis, arba

iii)  Asterias rubens rūšies jūros žvaigždžių, kurios surinktos auginimo teritorijose, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.5 punkte, ir kurios atitinkamai suklasifikuotos;

b) atitinkamai žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių produktų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“.

a) Kraujo produktams gaminti naudojamas kraujas turi būti surenkamas skerdyklose, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų.

i) neatrajotojai turi būti skerdžiami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, kuriose skerdžiami atrajotojai;

ii) neatrajotojų kraujo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti atskirta nuo atrajotojų kraujo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros;

iii) turi būti reguliariai imami ir tiriami iš neatrajotojų gauto kraujo mėginiai, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų. Taikomas analizės metodas turi būti moksliškai patvirtintas kaip tinkamas tuo tikslu. Mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais.

b) Kraujas, kurį ketinama naudoti neatrajotojams skirtiems kraujo produktams gaminti, į perdirbimo įmonę turi būti vežamas transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios skirtos tik neatrajotojų kraujui vežti.

c) Kraujo produktai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, perdirbančiose tik neatrajotojų kraują.

i) neatrajotojų kraujo produktai turi būti gaminami uždaroje sistemoje, fiziškai atskirtoje nuo atrajotojų kraujo gamybos sistemos;

ii) iš neatrajotojų gautų birių žaliavų ir birių galutinių produktų surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti atskirta nuo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros, skirtos iš atrajotojų gautoms birioms žaliavoms ir biriems galutiniams produktams;

iii) atvežamas kraujas, gautas atitinkamai iš atrajotojų ir neatrajotojų, ir atitinkami kraujo produktai turi būti nuolat sutikrinami;

iv) siekiant nustatyti, ar nėra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų ir iš atrajotojų gautų kraujo produktų kryžminės taršos, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami iš neatrajotojų gautų kraujo produktų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

d) Atitinkamai kraujo produktų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra kraujo produktų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių produktų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra kraujo produktų – netinka atrajotojams šerti“.

a) Perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti naudojami gyvūniniai šalutiniai produktai, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaunami iš skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, arba iš pjaustymo įmonių, kuriose neiškaulinėjama ir nepjaustoma atrajotojų mėsa.

i) neatrajotojai turi būti skerdžiami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, kuriose skerdžiami atrajotojai;

ii) iš neatrajotojų gautų šalutinių produktų surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūra turi būti atskirta nuo surinkimo, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros, skirtos iš atrajotojų gautiems šalutiniams produktams;

iii) reguliariai imami ir tiriami iš neatrajotojų gautų gyvūninių šalutinių produktų mėginiai, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų. Taikomas analizės metodas turi būti patvirtintas kaip tinkamas tuo tikslu. Mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais.

b) Iš neatrajotojų gauti gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti perdirbtiems gyvūniniams baltymams, kuriems skirtas šis skirsnis, gaminti, į perdirbimo įmonę turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos iš atrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams vežti.

c) Perdirbti gyvūniniai baltymai, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš neatrajotojų gautiems šalutiniams produktams, gaunamiems iš a punkte nurodytų skerdyklų ir pjaustymo įmonių, perdirbti.

i) iš atrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti gaminami uždaroje sistemoje, fiziškai atskirtoje nuo perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, gamybos sistemos;

ii) iš atrajotojų gautų gyvūninių šalutinių produktų saugojimo ir vežimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo saugojimo ir vežimo infrastruktūros, skirtos iš neatrajotojų gautiems gyvūniniams šalutiniams produktams;

iii) iš atrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti saugomi ir pakuojami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, naudojamų iš neatrajotojų gautiems gataviems produktams;

iv) siekiant patikrinti, ar nėra neatrajotojų ir atrajotojų perdirbtų gyvūninių baltymų kryžminės taršos, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų rizikos valdymo analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RVASVT) principais; tokio mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

d)  ►C1  Kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, turi būti gaminami įmonėse, kurioms tuo tikslu suteiktas kompetentingos institucijos leidimas, ir skirtose gaminti tik pašarus akvakultūros gyvūnams. ◄

i) kompetentinga institucija, prieš tai atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti akvakultūros gyvūnų kombinuotųjų pašarų gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, kombinuotuosius pašarus, jei laikomasi šių sąlygų:

— atrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo bei pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros,

— akvakultūros gyvūnų kombinuotųjų pašarų gaminimo, saugojimo, vežimo bei pakavimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo kitų neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir saugojimo infrastruktūros,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, įsigijimą ir naudojimą, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai,

— siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami ūkinių gyvūnų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais. Rezultatai saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

ii) nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems skirtas šis skirsnis, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik akvakultūros gyvūnus,

— gamina visaverčius pašarus akvakultūros gyvūnams, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— kombinuotuose pašaruose, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, bendras baltymų kiekis yra mažesnis negu 50 %.

e) Atitinkamai perdirbtų gyvūninių baltymų, kuriems skirtas šis skirsnis, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos jų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai – netinka ūkinių gyvūnų, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus, pašarams gaminti“.

a) pieno pakaitalams gaminti naudojami žuvų miltai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose gaminti tik produktams, gautiems iš:

i) vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius;

ii) ūkinių vandens bestuburių, išskyrus tuos gyvūnus, kuriuos aprėpia Tarybos direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkte pateikta „vandens gyvūnų“ apibrėžtis, arba

iii)  Asterias rubens rūšies jūros žvaigždžių, kurios surinktos auginimo teritorijose, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.5 punkte, ir kurios atitinkamai suklasifikuotos.

b) naudoti žuvies miltus nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti leidžiama tik gaminant sauso pavidalo pieno pakaitalus, naudojamus atskiedus nustatytu skysčio kiekiu kaip nenujunkytų atrajotojų gyvūnų pašaras – pieno krekenų papildas arba pakaitalas, kol junkymas dar nepasibaigęs;

c) nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirti pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti gaminami įmonėse, kuriose negaminami kiti atrajotojams skirti kombinuotieji pašarai ir kurioms tuo tikslu suteiktas kompetentingos institucijos leidimas.

i) kitų atrajotojų kombinuotųjų pašarų saugojimo infrastruktūra turi būti fiziškai atskirta nuo birių žuvų miltų ir birių pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, saugojimo, vežimo ir pakavimo infrastruktūros;

ii) kiti atrajotojų kombinuotieji pašarai turi būti gaminami vietose, fiziškai atskirtose nuo vietų, kuriose gaminami pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

iii) dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie žuvų miltų įsigijimą ir naudojimą, taip pat pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

iv) siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami kitų atrajotojų kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas remiantis veiklos vykdytojo atliktu rizikos vertinimu, šis vertinimas yra viena iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais; rezultatai turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

d) prieš išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, importuotojai turi užtikrinti, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, būtų tiriamos visos importuojamų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvies miltų, siuntos;

e) atitinkamai nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, lydraštyje arba gyvūnų sveikatos sertifikate ir ant visos tokių pieno pakaitalų pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus, šerti“;

f) nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirti birūs pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios anksčiau nenaudotos kitiems atrajotojų pašarams vežti.

g) ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, turi būti įdiegtos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad pieno pakaitalais, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nebūtų šeriami kiti atrajotojai, išskyrus nenujunkytus atrajotojus. Kompetentingos institucijos turi sudaryti ūkių, kuriuose pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojami pagal išankstinio pranešimo arba kitą sistemą, kuria užtikrinamas šios specialios sąlygos laikymasis, sąrašą.

a) skerdyklų, iš kurių gali būti surenkamas kraujas, gautas laikantis IV skyriaus C skirsnio a punkto;

b) leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių kraujo produktus, kaip nustatyta IV skyriaus C skirsnio c punkte;

c) skerdyklų ir pjaustymo įmonių, iš kurių gali būti surenkami gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, kaip nustatyta IV skyriaus D skirsnio a punkte;

d) pagal IV skyriaus D skirsnio c punktą veikiančių leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;

e) leidimus turinčių įmonių, paminėtų III skyriaus B skirsnyje, IV skyriaus D skirsnio d punkte ir E skirsnio c punkte;

f) vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, registruotų ir veikiančių laikantis III skyriaus B skirsnyje ir IV skyriaus D skirsnio d punkte nustatytų sąlygų.

1. Birios pašarinės žaliavos ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus nurodytus a, b ir c punktuose, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams vežti:

a) pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b) gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c) iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, transporto priemonės ir talpyklos, anksčiau naudotos tame punkte nurodytoms birioms pašarinėms žaliavoms ir biriems kombinuotiesiems pašarams vežti, gali būti vėliau naudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams vežti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

a) pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b) gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c) iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai.

a) pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b) gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c) iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai.

1. Iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas yra draudžiamas.

2. Iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų arba kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas leidžiamas, jei laikomasi šių sąlygų:

a) iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš neatrajotojų gautiems šalutiniams produktams, gaunamiems iš IV skyriaus D skirsnio a punkte nurodytų skerdyklų ir pjaustymo įmonių, perdirbti, arba pagaminti leidimą turinčiose perdirbimo įmonėse, įtrauktose į viešai skelbiamus sąrašus, kaip nurodyta V skyriaus A skirsnio d punkte;

b) kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, pagaminti leidimą turinčiose įmonėse, įtrauktose į viešai skelbiamus sąrašus, kaip nurodyta V skyriaus A skirsnio e punkte, ir supakuoti ir paženklinti laikantis Sąjungos teisės aktų.

3. 2 punkte nurodytos sąlygos netaikomos:

a) perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui, kurio sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų bei kuris buvo pagamintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnį patvirtintose gyvūnų augintinių ėdalo gamyklose ir supakuotas ir paženklintas laikantis Sąjungos teisės aktų;

b) žuvų miltams ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje nėra jokių kitų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus.

1. Kompetentingos institucijos vykdomą oficialiąją kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi šiame priede nustatytų reikalavimų, sudaro patikrinimai ir perdirbtų gyvūninių baltymų bei pašarų mėginių ėmimas tyrimams taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę.

2. Kompetentinga institucija reguliariai tikrina tokios oficialios kontrolės tikslais tyrimus atliekančių laboratorijų kompetenciją, ypač vertindama kvalifikacijos tikrinimo tyrimų rezultatus.

a) dėl galvijų:

i) kaukolė, išskyrus apatinius žandikaulius ir įskaitant smegenis ir akis, ir vyresnių kaip 12 mėnesių gyvūnų stuburo smegenys;

ii) nugarkaulis, išskyrus uodegos slankstelius, cervikalinių, torakalinių ir lumbalinių slankstelių dygliuotąsias bei skersines ataugas ir vidurinę kryžkaulio keterą bei sparnus, bet įskaitant vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus gyvūnų nugaros nervų šaknelių mazgus; taip pat

iii) įvairaus amžiaus gyvūnų tonzilės, paskutiniai keturi plonųjų žarnų metrai, akloji žarna ir žarnų pasaitas.

b) dėl avių ir ožkų

i) kaukolė, įskaitant vyresnių kaip 12 mėnesių gyvūnų arba tų, kurios turi per dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, smegenis ir akis, tonziles ir stuburo smegenis, ir

ii) įvairaus amžiaus gyvūnų blužnis ir klubinė žarna.

4.1. Nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama:

a) skerdyklose arba kitose atitinkamose skerdimo vietose;

b) mėsos išpjaustymo įmonėse tuo atveju, kai galvijų nugarkaulis yra pašalinamas;

c) prireikus patvirtintose įmonėse arba gamyklose, nurodytose Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies h punkte.

4.2. Nukrypstant nuo 4.1 punkto, su pašalintomis nurodytomis pavojingomis medžiagomis, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, galima leisti atlikti alternatyvų tyrimą, jeigu tas alternatyvus tyrimas įrašytas į X priedą, laikantis šio reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros ir šių sąlygų:

a) alternatyvus tyrimas atliekamas su visais skerdyklose esančiais gyvūnais, kurie yra tinkami, kad iš jų būtų pašalinta nurodyta pavojinga medžiaga;

b) žmonių maistui ar galvijų pašarui skirtas galvijų, ožkų ar avių produktas negali patekti už skerdyklos ribų, kol kompetentinga institucija negauna ir nepatvirtina visų paskerstų galvijų, kurie galėjo užsikrėsti, kai bent vienam iš jų patvirtinta GSE, alternatyvių tyrimų rezultatų;

c) tada, kai atlikus alternatyvų tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas, visa galvijų, ožkų ir avių medžiaga, kuri galėjo užsikrėsti skerdykloje, turi būti sunaikinama pagal 3 dalį, jeigu visų kūno dalių, įskaitant ir užkrėsto gyvūno kailį, negalima pažymėti ir laikyti atskirai.

4.3. Nukrypdamos nuo 4.1 punkto, valstybės narės gali nuspręsti leisti:

a) tuo tikslu specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse pašalinti avių ir ožkų stuburo smegenis;

b) tuo tikslu specialius leidimus turinčiose, stebimose ir registruotose mėsos parduotuvėse pašalinti galvijų nugarkaulius iš skerdenų ar jų dalių;

c) tuo tikslu pagal 9 punktą specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse nupjaustyti galvijų galvos mėsą.

4.4. Šiame skyriuje išdėstytos nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimo taisyklės netaikomos 1 kategorijos medžiagai, kuri naudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 2 dalies a punktą zoologijos gyvūnams šerti, ir 1 kategorijos medžiagai, kuri naudojama pagal to reglamento 18 straipsnio 2 dalies b punktą šerti nykstančių ar saugomų rūšių maitlesiams paukščiams ir kitų rūšių gyvūnams, gyvenantiems savo natūralioje buveinėje, siekiant skatinti biologinę įvairovę.

8.1. Vyresnių nei 12 mėnesių amžiaus galvijų galvos mėsa nupjaustoma skerdyklose kontroliuojant pagal kompetentingos institucijos pripažintą sistemą, kad būtų išvengta galimo galvos mėsos užteršimo centrinės nervų sistemos audiniais. Ši sistema turi apimti bent šias priemones:

a) nupjaustymas vyksta nustatytoje vietoje, kuri fiziškai atskirta nuo kitų skerdyklos dalių;

b) kai galvos yra nuimamos nuo konvejerio ar kablių prieš nupjaustant galvos mėsą, priekinė šautinė anga ir didžioji pakauškaulio anga (foramen magnum) turi būti uždengtos nepralaidžiu kietu kamščiu. Kai galvos smegenų kamieno mėginys yra paimamas laboratoriniam GSE tyrimui, foramen magnum turi būti uždengta tuoj pat po mėginio paėmimo;

c) galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kai akys yra pažeistos arba jos prarastos prieš pat arba iš karto po skerdimo, arba kurios yra kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos užteršimą centrinės nervų sistemos audiniais;

d) galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kurios nebuvo tinkamai uždengtos pagal antros įtraukos nuostatas;

e) nepažeidžiant bendrųjų higienos reikalavimų turi būti nustatytos specialios darbo instrukcijos siekiant išvengti galvos mėsos užteršimo nupjaustymo metu, visų pirma tuo atveju, kai antrojoje įtraukoje nurodytas kamštis yra pamestas arba akys buvo pažeistos darbo metu:

f) siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

8.2. Nukrypdamos nuo 8.1 punkto reikalavimų valstybės narės gali nuspręsti taikyti skerdykloje alternatyvią galvijų galvos mėsos nupjaustymo kontrolės sistemą siekiant atitinkamai sumažinti galvos mėsos užterštumo centrinės nervų sistemos audiniais lygį. Siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas. Taikančios šią nukrypti leidžiančią nuostatą valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą apie savo kontrolės sistemas ir mėginių tyrimo rezultatus.

8.3. Jei nupjaustymas atliekamas nenuėmus galvijų galvų nuo konvejerio ar kablių, 8.1 ir 8.2 punktai nėra taikomi.

a) galvos, skirtos vežti į išpjaustymo įmones, turi būti pakabintos ant laikiklio jas laikant ir vežant iš skerdyklos į išpjaustymo įmonę;

b) priekinė anga ir foramen magnum turi būti tinkamai uždengtos nepralaidžiu ir kietu kamščiu prieš perkeliant jas nuo konvejerio ar kablių ant laikiklių. Kai galvos smegenų kamieno mėginys yra paimamas laboratoriniam GSE tyrimui, foramen magnum turi būti uždengta tuoj pat po mėginio paėmimo;

c) galvos, kurios nėra tinkamai uždengtos pagal b punkto nuostatas, kurių akys yra pažeistos arba prarastos prieš pat arba iš karto po skerdimo arba kurios yra kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos mėsos užterštumą centrinės nervų sistemos audiniais, negali būti pervežamos į specialius leidimus turinčias išpjaustymo įmones;

d) siekiant patikrinti, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti, skerdyklai turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

e) galvos mėsos nupjaustymas turi būti atliekamas kontroliuojant pagal kompetentingos institucijos pripažintą sistemą, kad būtų išvengta galimo galvos mėsos užteršimo. Pagal sistemą turi būti taikomos bent šios priemonės:

i) visos galvos turi būti vizualiai tikrinamos dėl užteršimo ar pažeidimo požymių ir tinkamo uždengimo prieš pradedant galvos mėsos nupjaustymą;

ii) galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kurios nebuvo tinkamai uždengtos, kurių akys buvo pažeistos arba kurios buvo kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos mėsos užteršimą centrinės nervų sistemos audiniais. Galvos mėsa taip pat neturi būti nupjaustoma nuo jokios galvos, jei įtariama, kad galvos yra užterštos;

iii) nepažeidžiant bendrųjų higienos reikalavimų turi būti nustatytos specialios darbo instrukcijos siekiant išvengti galvos mėsos užteršimo nupjaustymo metu, visų pirma, kai kamštis yra pamestas arba akys buvo pažeistos darbo metu:

f) siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti išpjaustymo įmonei turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

10.1. Valstybės narės gali leisti išsiųsti galvas arba nesupjaustytas skerdenas, kuriose yra nurodytos pavojingos medžiagos, į kitą valstybę narę tik, jei ta valstybės narė sutinka priimti medžiagą ir yra patvirtinusi išsiuntimo ir pervežimo sąlygas.

10.2. Nukrypstant nuo 10.1 punkto, skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus, ir ketvirčiai, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus, gali būti siunčiamos iš vienos valstybės narės į kitą be išankstinio sutikimo.

10.3. Galvijienos, avienos ar ožkienos galvų ar šviežios mėsos, turinčių nurodytų pavojingų medžiagų, eksportas iš Bendrijos teritorijos yra draudžiamas.

11.1. Valstybės narės dažnai vykdo oficialiąją kontrolę, kad patikrintų, ar teisingai taikomas šis priedas, ir užtikrina, kad būtų imamasi priemonių išvengti užteršimo, ypač skerdyklose, išpjaustymo įmonėse ar kitose vietose, kur iš skerdenų šalinamos nurodytos pavojingos medžiagos, pvz., mėsinėse arba 4.1 punkto c papunktyje nurodytose įmonėse.

11.2. Valstybės narės visų pirma sukuria sistemą, skirtą užtikrinti ir kontroliuoti, kad nurodyta pavojinga medžiaga būtų tvarkoma ir šalinama pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

11.3. Turi būti sukurta kontrolės sistema, skirta nugarkaulio šalinimui iš skerdenų, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, kontroliuoti. Šią kontrolės sistemą turi sudaryti bent šios priemonės:

a) iki 2017 m. birželio 30 d., kai nugarkaulio pašalinti nereikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma mėlyna juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 straipsnyje,

b) kai taikoma, prie mėsos siuntų pridedamame komerciniame dokumente pateikiama konkreti informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių. Kai reikia, importuojant produktus, Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004 ( 24 ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas (BVĮD) papildomas konkrečia informacija;

c) mėsinės ne trumpiau kaip vienerius metus saugo b punkte nurodytus komercinius dokumentus.

1. 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

a) galvijų atveju:

— visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame buvo patvirtinta liga,

— jei liga diagnozuojama gyvūno patelei, jos palikuonys, atvesti prieš dvejus metus iki pasireiškiant ligos pradiniams požymiams ar praėjus dvejiems metams po ligos pradinių požymių pasireiškimo;

— visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

— galima ligos kilmė,

— kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

— pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į tiriamą ūkį ar iš jo;

b) avių ir ožkų atveju:

— visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

— kiek tai įmanoma, gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvai, visi embrionai, kiaušialąstės ir paskutiniai palikuonys,

— visos kitos avys ir ožkos, laikomos gyvūnų ūkiuose, kuriuose liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

— galima ligos kilmė ir kiti ūkiai, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

— pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

2. 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos priemonės yra bent šios priemonės:

2.1. jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai nužudomi ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

— 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nurodytos gyvūnų kohortos nežudyti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

— atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų žudymą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos spermos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nugaišę jie bus visiškai sunaikinti.

2.2. Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

2.2.1. Tais atvejais, kai negalima atmesti GSE galimybės,

2.2.2. Atvejai, kai GSE ir atipinę skrepi galima atmesti

a) pienas ir pieno produktai, gauti iš gyvūnų, numatomų sunaikinti arba paskersti ir kurie buvo laikomi ūkyje nuo dienos, kai patvirtinta USE, iki užbaigimo priemonių, kurios turi būti taikomos ūkyje, kaip nustatyta b ir c punktuose, arba gautiems iš užkrėstos bandos tol, kol visi apribojimai, nustatyti d punkte ir 4 punkte, yra panaikinami, nenaudojami atrajotojams šerti, išskyrus atrajotojų šėrimą tame ūkyje.

b) 1 pasirinktis – nužudomi ir visiškai sunaikinami visi gyvūnai

i) pakeisti visų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą neatidėliotinu jų skerdimu žmonėms vartoti nedelsiant, su sąlyga, kad:

— gyvūnai yra skerdžiami žmonėms vartoti, valstybės narės, atsakingos už ūkį, teritorijoje;

— visi gyvūnai, vyresni negu 18 mėnesių amžiaus, paskersti žmonėms vartoti, turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte,

ii) ėriukai ir ožiukai, jaunesni nei trijų mėnesių, nėra nedelsiant nužudomi ir visiškai sunaikinami, jei jie skerdžiami žmonėms vartoti ne vėliau kaip tuo metu, kai jiems sueina trys mėnesiai.

c) 2 pasirinktis – nužudomi ir visiškai sunaikinami tik ligai imlūs gyvūnai

— veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

— veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelio, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus,

— avis, turinčias bent vieną ARR alelį, kurios yra skirtos tik skersti ir vartoti žmonėms,

— jeigu už ūkį atsakinga valstybė narė nuspręstų, ėriukus ir ožiukus, jaunesnius nei trijų mėnesių amžiaus, jeigu jie skirti skersti žmonių maistui gyvūnai ir bus paskersti ne vėliau kaip tuo metu, kai jiems sueis trys mėnesiai. Šiems ėriukams ir ožiukams genotipas nėra nustatomas.

i) visų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą pakeisti gyvūnų, nurodytų pirmoje dalyje pagal 2 galimybę, skerdimu žmonėms vartoti, su sąlyga, kad:

— gyvūnai yra skerdžiami žmonėms vartoti už ūkį atsakingos valstybės narės teritorijoje;

— visi gyvūnai, vyresni negu 18 mėnesių amžiaus, paskersti žmonėms vartoti, turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte,

ii) atidėti genotipo nustatymą ir vėlesnį nužudymą ir visišką sunaikinimą ar skerdimą žmonėms vartoti skirtų gyvūnų, nurodytų pirmoje pastraipoje pagal 2 galimybę, ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui tais atvejais, kai patvirtinamas pirmasis užkrėstas gyvūnas uždarytas pradedant jų ėriavimosi periodu, jei avių, ožkų bei jų naujagimių laikomi atskirai nuo avių ir ožkų iš kitų ūkių per visą laikotarpį;

iii) atidėti gyvūnų, nurodytų pirmoje pastraipoje, nužudymą ir visišką sunaikinimą arba skerdimą žmonėms vartoti pagal 2 pasirinktį ne ilgiau kaip trejus metus po to, kai buvo nustatytas pirmasis užkrėstas gyvūnas ir patvirtintas, avių bandoms ir ūkiams, kuriuose laikomos avys ir ožkos. Šioje straipsnio dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, taikoma tik tais atvejais, kai už ūkį atsakinga valstybė narė mano, kad epidemiologinė padėtis negali būti valdoma be atitinkamų gyvūnų žudymo, bet tai negali būti atliekama iškart dėl nepakankamo avių populiacijų atsparumo ūkyje atsižvelgiant ir į kitus aspektus, įskaitant ekonominius veiksnius. Veisliniai avinai, išskyrus ARR/ARR genotipo avinus, turi būti paskersti arba iškastruoti nedelsiant ir turi būti taikomos visos įmanomos priemonės, skirtos greitai padidinti ūkio avių populiacijos genetinį atsparumą, įskaitant pagrįstą ėriavedžių veisimą ir skerdimą siekiant padidinti ARR alelio dažnį ir pašalinti VRQ alelį, turi būti įgyvendintas. Už ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad gyvūnų, kurie bus nužudyti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, skaičius nebūtų didesnis nei iš karto po to, kai pirmasis užkrėstas gyvūnas buvo patvirtintas.

d) 3 pasirinktis – jokie gyvūnai privalomai nežudomi ir visiškai nesunaikinami

— sunku gauti pakeitimui avių, kurių genotipai leidžiami pagal 3.2 punkto a ir b papunkčius,

— ARR alelių dažnumas veislėje ar ūkyje yra nedidelis,

— tai laikoma būtinybe, siekiant išvengti įvaisos,

— to reikalauja valstybė narė, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu.

2.2.3. Tais atvejais, kai yra patvirtintas atipinis skrepi atvejis

2.3. Jei USE užsikrėtęs gyvūnas atvežtas iš kito ūkio:

a) valstybė narė gali nuspręsti, remdamasi užkrėsto gyvūno ligos istorija, likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, ar užuot jas taikiusi, jas taikyti ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta;

b) jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai;

c) jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta USE, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas.

3. Po visų ūkyje identifikuotų pagal 2.2.1 punktą, 2.2.2 punkto b papunktį arba 2.2.2 punkto c punktą gyvūnų nužudymo ir visiško sunaikinimo ar paskerdimo žmonėms vartoti:

3.1. Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas, įskaitant tyrimą dėl USE, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, stebint visus šiuos gyvūnus, kurie yra vyresni nei 18 mėnesių, išskyrus avis, turinčias ARR/ARR genotipą:

a) gyvūnus, kurie buvo laikomi ūkyje tuo metu, kai USE atvejis buvo patvirtintas pagal 2.2.2 punkto c papunktį, ir kurie buvo paskersti žmonėms vartoti;

b) gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

3.2. Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį:

a) avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

b) avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

c) ožkos su sąlyga, kad po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo išvalytos ir dezinfekuotos.

3.3. Tik šie veisliniai avinai ir tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje:

a) avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

b) ARR/ARR genotipo avinų sperma;

c) embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio.

3.4. Gyvūnų judėjimas iš ūkio leidžiamas sunaikinimo tikslu arba turi būti laikomasi šių sąlygų:

a) šie gyvūnai gali būti perkeliami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veislininkystę:

— ARR/ARR avys;

— ėriavedės, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, jei jos yra perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, pritaikius priemones, nurodytas 2.2.2 punkto c arba d papunkčiuose;

— ožkos, su sąlyga, kad jos perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, pritaikius priemones pagal 2.2.2 punkto c arba d papunkčius;

b) šie gyvūnai gali būti perkeliami iš ūkio, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti:

— avys, turinčios ne mažiau kaip vieną ARR alelį;

— ožkos;

— jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai jaunesni nei trijų mėnesių amžiaus skerdimo dieną;

— visi gyvūnai, jei valstybė narė nusprendė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, nustatytas 2.2.2 punkto b papunkčio i įtraukoje ir 2.2.2 punkto c papunkčio i įtraukoje;

c) jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

— ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

— baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos likvidavimo priemonės, turi būti vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau kaip tuo metu, kai jie bus dvylikos mėnesių amžiaus.

3.5. 3.1–3.4 punktuose numatyti apribojimai ūkiui toliau taikomi:

a) iki dienos, kurią visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą, jei ožkos nėra laikomos ūkyje; arba

b) dvejus metus nuo dienos, kada visos priemonės, nurodytos 2.2.1 punkte, 2.2.2 punkto b arba c papunkčiuose, yra baigtos taikyti, su sąlyga, kad kitų USE nei atipinė skrepi atvejų nėra nustatyta per šį dvejų metų laikotarpį. Jei atipinis skrepi atvejis patvirtintas ūkyje per šį dvejų metų laikotarpį, taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.

4. Po sprendimo taikyti 2.2.2 punkto d papunktyje nustatytą 3 pasirinktį arba 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ūkyje nedelsiant pradedamos taikyti šios priemonės:

4.1. Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas, įskaitant tyrimą dėl USE, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, stebint visus šiuos gyvūnus, kurie yra vyresni nei 18 mėnesių, išskyrus avis, turinčias ARR/ARR genotipą:

a) gyvūnai, kurie buvo paskersti žmonėms vartoti;

b) gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

4.2. Į ūkį gali būti įvežamos tik šios avys:

a) ARR/ARR genotipo avinai;

b) moteriškos lyties avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių.

i) ūkyje auginama veislė yra vietinė veislė, kurios auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 ( 26 ) 7 straipsnio 2 ir 3 dalis;

ii) ūkyje auginamai veislei taikoma išsaugojimo programa, kurią vykdo pagal Tarybos direktyvos 89/361/EEB ( 27 ) 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija ar asociacija, arba oficiali tarnyba, ir

iii) ARR alelių dažnumas ūkyje auginamoje veislėje yra nedidelis;

c) avinai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

d) moteriškos lyties avys, neturinčios VRQ alelių.

4.3. Ūkyje gali būti naudojami tik šie veisliniai avinai ir tik šie avių genetinės medžiagos produktai:

a) ARR/ARR genotipo avinai;

b) ARR/ARR genotipo avinų sperma;

c) embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių.

i) ūkyje auginama veislė yra vietinė veislė, kurios auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 7 straipsnio 2 ir 3 dalis;

ii) ūkyje auginamai veislei taikoma išsaugojimo programa, kurią vykdo pagal Direktyvos 89/361/EEB 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija ar asociacija, arba oficiali tarnyba, ir

iii) ARR alelių dažnumas ūkyje auginamoje veislėje yra nedidelis;

d) avinai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

e) avinų, turinčių bent vieną ARR alelį ir neturinčių VRQ alelių, sperma;

f) embrionai, neturintys VRQ alelių.

4.4. Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti arba iš karto skersti žmonių maistui, arba šiomis sąlygomis:

a) ARR/ARR genotipo ėriavedės ir avinai gali būti išvežami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veislininkystę, jei jie yra vežami į kitus ūkius, kuriems taikomos priemonės pagal 2.2.2 punkto c arba d papunkčius;

b) jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik jiems nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i) ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

ii) baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje ir d papunktyje nurodytos likvidavimo priemonės, vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau kaip jiems sulaukus dvylikos mėnesių.

4.5. Gyvūnų genetinės medžiagos produktų judėjimas iš ūkio turi atitikti šias sąlygas: valstybė narė užtikrina, kad jokia gyvūnų sperma, embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio.

4.6. Bendras visų ūkyje laikomų avių ir ožkų ir avių ir ožkų iš kitų ūkių ganymas draudžiamas jų ėriavimosi ir ožiukų laukimosi laikotarpiu.

4.7. 2.2.2 punkto a papunktyje bei 4.1–4.6 punktuose numatyti apribojimai taikomi dar dvejus metus po paskutinio nustatyto USE atvejo, išskyrus atipinę skrepi, dėl ūkių, kuriuose buvo įgyvendinta 3 pasirinktis, nustatyta 2.2.2 punkto d papunktyje. Jei atipinis skrepi atvejis patvirtintas ūkyje per šį dvejų metų laikotarpį, taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.

1. Veisimo programoje didžiausias dėmesys skiriamas didelės genetinės vertės bandoms, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB I priedo 3 punkte.

2. Sukuriama duomenų bazė, kurią sudaro bent jau ši informacija:

a) visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir skaičius;

b) nustatyti atskiri gyvūnai, atrinkti pagal veisimo programą, įskaitant veislinius avinus būriuose, nedalyvaujančiuose veisimo programoje;

c) genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

3. Sukuriama vienodo sertifikavimo sistema, pagal kurią kiekvieno gyvūno, atrinkto pagal veisimo programą, genotipas, įskaitant veislinius avinus veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose, kurių mėginiai imami, sertifikuojamas nurodant jo individualų identifikavimo numerį.

4. Nustatoma gyvūnų ir atrinktų mėginių identifikavimo sistema, mėginių apdorojimo ir rezultatų pateikimo tvarka, sumažinanti žmogiškosios paklaidos galimybę. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus atsitiktinių mėginių tikrinimo.

5. Kraujo arba kitų audinių, paimtų veisimo programos tikslais, įskaitant ne veislinius avinus iš veisimo programoje nedalyvaujančių bandų, genotipo nustatymas turi būti atliekamas laboratorijose, kurios buvo patvirtintos pagal veisimo programą.

6. Valstybės narės kompetentinga institucija gali padėti veisimo organizacijoms kurti genetinius bankus, kuriuos sudaro sperma, kiaušialąstės ir embrionai, tipiški priono baltymo genotipams, kurie, tikėtina, retėja dėl veisimo programos.

7. Veisimo programos rengiamos kiekvienai veislei, atsižvelgiant į:

a) tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

b) veislės retumą;

c) įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

1. Veisimo programos tikslas – padidinti ARR alelio bandoje dažnumą, tuo pačiu sumažinant imlumą USE didinančių alelių dominavimą.

2. Minimalūs bandų dalyvavimo reikalavimai yra šie:

a) visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

b) prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

c) per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

d) patelės, kurios, kaip žinoma, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtos iš ūkio, išskyrus skersti;

e) veisimui bandoje nenaudojami kiti nei sertifikuoti pagal veisimo programą patinai, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

3. Valstybės narės gali nuspręsti suteikti nukrypti leidžiančias nuostatas nuo 2 punkto c ir d papunkčiuose nustatytų reikalavimų veislių ir produktyvių požymių apsaugos tikslais.

4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 3 punktą suteiktas išlygas ir taikomus kriterijus.

1. Avinai, kurių mėginiai turi būti imami, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones.

2. Joks avinas, kuris, kaip nustatyta, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtas iš ūkio, išskyrus skersti.

1. Pagal atsparumo USE statuso pripažinimo avių bandoms sistemą atsparumo USE statusas pripažįstamas avių bandoms, kurios dėl dalyvavimo 6a straipsnyje numatytoje veisimo programoje atitinka toje programoje nustatytus kriterijus.

a) I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

b) II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

2. USE atsparių avių bandų mėginiai atsitiktine tvarka reguliariai imami:

a) ūkyje arba skerdykloje – siekiant patikrinti jų genotipą;

b) kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų USE tyrimas.

1. Praneša Komisijai apie tokių programų reikalavimus;

2. Pateikia Komisijai metinę pažangos ataskaitą.

— šviežia mėsa,

— malta mėsa,

— mėsos pusgaminiai,

— mėsos produktai.

a) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, gautais iš atrajotojų, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant po apsvaiginimo centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę;

c) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai nėra gauti iš:

i) nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede;

ii) nervinių ar limfinių audinių, paveiktų kaulų išėmimo metu; ir

iii) mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų.

a) gyvūnai kilę ir nuolat auginti šalyje ar regione, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nedidelė;

b) gyvūnai yra identifikuojami naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra paveikti galvijų, kaip aprašyta II priedo C skyriaus I dalies 4b punkto iv papunktyje, ir;

c) jei atitinkamoje šalyje buvo vietinių GSE atvejų, gyvūnai, gimę po tos dienos, kai buvo veiksmingai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojams mėsos ir kaulų miltus ir spirgus, gautus iš atrajotojų, arba po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po šėrimo minėtais pašarais draudimo įsigaliojimo dienos.

a) šalis ar regionas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika kontroliuojama;

b) gyvūnai yra identifikuojami naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra paveikti galvijų kaip aprašyta II priedo C skyriaus II dalies 4 punkto b iv papunktyje;

c) gyvūnai, gimę po tos dienos, kai buvo veiksmingai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojams mėsos ir kaulų miltus ir spirgus, gautus iš atrajotojų, arba po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po šėrimo minėtais pašarais draudimo įsigaliojimo dienos.

a) šalis ar regionas, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį nebuvo priskirta kategorija arba priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nenustatyta;

b) gyvūnai yra identifikuojami naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra paveikti galvijų kaip aprašyta II priedo C skyriaus II dalies 4 punkto b iv papunktyje;

c) gyvūnai, gimę bent du metai po tos dienos, kai buvo veiksmingai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojams mėsos ir kaulų miltus ir spirgus, gautus iš atrajotojų, arba po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po šėrimo minėtais pašarais draudimo įsigaliojimo dienos.

— šviežia mėsa,

— smulkinta mėsa,

— mėsos pusgaminiai,

— mėsos produktai,

— perdirbti gyvūnų riebalai,

— spirgai,

— kiti želatina ir kolagenas nei gautieji iš kailių ir odų,

— apdorotos žarnos.

a) šalis ar regionas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nedidelė;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kilę, nuolat auginti ir paskersti šalyje, kur GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

c) jei šalis ar regionas, kuriame buvo vietinių GSE atvejų:

i) gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų; arba

ii) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede, arba mechaniškai atskirta mėsa, gauta iš galvijų, avių ir ožkų kaulų.

1. Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika kontroliuojama, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) šalis ar regionas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika kontroliuojama;

b) gyvūnams, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c) gyvūnai, iš kurių buvo gauti eksportui skirti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant po apsvaiginimo centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę;

d) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede, arba mechaniškai atskirta mėsa, gauta iš galvijų, avių ir ožkų kaulų.

2. Nukrypstant nuo 1d punkto, skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus, ir ketvirčiai, kurių sudėtyje nėra specifinių pavojingų medžiagų, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus, gali būti importuojami.

3. Kai nugarkaulio šalinti nereikia, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, identifikuojami mėlyna juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000.

4. Konkreti informacija dėl galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį ir iš kurių nereikia, skaičiaus importo atveju turi būti pateikta Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodytame dokumente.

5. Jeigu importuojamos apdorotos žarnos, kurių kilmės šalis yra šalis arba regionas, kur GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a) šalis ar regionas pagal 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika kontroliuojama;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kilę, nuolat auginti ir paskersti šalyje arba regione, kur GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c) jeigu apdorotų žarnų kilmės šalyje arba regione buvo vietinių GSE atvejų:

i) gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų arba

ii) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede.

1. Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nenustatyta, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, gautais iš atrajotojų, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant po apsvaiginimo centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę;

c) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai nėra gauti iš:

i) nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede;

ii) nervinių ar limfinių audinių, paveiktų kaulų išėmimo metu;

iii) mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų.

2. Nukrypstant nuo 1c punkto, skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus, ir ketvirčiai, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus, gali būti importuojami.

3. Kai nugarkaulio šalinti nereikia, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, identifikuojami aiškiai matoma mėlyna juostele ant etiketės kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000.

4. Konkreti informacija dėl galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį ir iš kurių nereikia, skaičiaus importo atveju turi būti pateikta Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodytame dokumente.

5. Jeigu importuojamos apdorotos žarnos, kurių kilmės šalis yra šalis arba regionas, kur GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a) šalis ar regionas pagal 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nenustatyta;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kilę, nuolat auginti ir paskersti šalyje arba regione, kur GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c) jeigu apdorotų žarnų kilmės šalyje arba regione buvo vietinių GSE atvejų:

i) gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų arba

ii) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede.

a) perdirbti riebalai, gauti iš 2 kategorijos medžiagos, skirti naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 punkte, arba jiems gaminti naudojamos pradinės medžiagoms arba tarpiniai produktai;

b) kaulai ir kaulų produktai, gauti iš 2 kategorijos medžiagos;

c) perdirbti riebalai, gauti iš 3 kategorijos medžiagos, skirti naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos arba pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 ir 25 punktuose, arba jiems gaminti naudojamos pradinės medžiagos arba tarpiniai produktai;

d) gyvūnų augintinių ėdalas, įskaitant šunų kramtalus;

e) kraujo produktai;

f) perdirbti gyvūniniai baltymai;

g) kaulai ir kaulų produktai, gauti iš 3 kategorijos medžiagos;

h) želatina ir kolagenas, gauti iš kitų nei kailiai ir odos medžiagų;

i) 3 kategorijos medžiagos ir jų gaminiai, išskyrus nurodytuosius c–h punktuose, išskyrus:

i) žalius kailius ir odas, apdorotus kailius ir odas;

ii) želatiną ir kolageną, gautus iš kailių ir odų;

iii) riebalų antrinius produktus.

a) gyvūninių šalutinių produktų arba gyvūninių šalutinių produktų sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, arba kaulų mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų, ir, išskyrus gyvūnus, kurie gimė, buvo nuolat auginami ir paskersti šalyje ar regione, priskirtiems sprendimu pagal 5 straipsnio 2 punktą keliantiems nedidelę GSE riziką, gyvūnai, iš kurių buvo gauti gyvūniniai produktai ar produktas pagamintas, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę; arba

b) gyvūninių šalutinių produktų arba gyvūninių šalutinių produktų gaminių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš galvijų, avių ir ožkų medžiagų, išskyrus medžiagas, gautas iš gyvūnų, gimusių, nuolat augintų ir paskerstų šalyje ar regione, kurie sprendimu pagal 5 straipsnio 2 dalį priskirti prie šalių ar regionų, kur GSE rizika nedidelė.

c) avys ir ožkos, iš kurių buvo gauti šie produktai, nuo jų atsivedimo buvo laikomos šalyje, kurioje įvykdomos šios sąlygos:

i) privaloma pranešti apie klasikinę skrepi;

ii) veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

iii) oficialūs apribojimai taikomi ūkiams, avių ar ožkų USE įtarimo atveju arba patvirtinus klasikinį skrepi ligos atvejį;

iv) avys ir ožkos, užkrėstos klasikine skrepi, nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

v) avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir šio draudimo įgyvendinimas mažiausiai septynerius metus buvo veiksmingai užtikrinamas visoje šalyje;

d) pienas ir pieno produktai iš avių arba ožkų, gauti iš ūkių, kuriuose nėra nustatyta oficialių apribojimų dėl USE įtarimo;

e) pienas ir pieno produktai, gauti iš avių arba ožkų iš ūkių, kur nebuvo diagnozuota klasikinių skrepi atvejų per paskutiniuosius septynerius metus, arba, nustačius klasikinį skrepi atvejį:

i) visos ūkyje esančios avys ir ožkos nužudytos ir sunaikintos ar paskerstos, išskyrus veislinius ARR/ARR genotipo avinus, veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių, ir kitas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį; arba

ii) visi gyvūnai, kuriems patvirtinta klasikinė skrepi, nužudyti ir sunaikinti, ir ūkyje mažiausiai dvejus metus nuo paskutinio klasikinio skrepi atvejo patvirtinimo buvo vykdoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant tyrimus, kurių rezultatai buvo neigiami, dėl USE taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte, kai tiriami visi šie gyvūnai, kurie yra vyresni nei 18 mėnesių, išskyrus avis, turinčias ARR/ARR genotipą:

— gyvūnai, kurie buvo paskersti žmonėms vartoti; taip pat

— gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

1. privaloma pranešti apie klasikinę skrepi;

2. veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

3. avys ir ožkos, užkrėstos klasikine skrepi, nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

4. avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir šio draudimo įgyvendinimas buvo veiksmingai užtikrinamas visoje šalyje mažiausiai septynerius metus;

5. Kai veisimui numatytos avys ir ožkos importuojamos į Sąjungą ir yra skirtos valstybėms narėms, išskyrus tas, kuriose klasikinės skrepi ligos rizika nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepi ligos kontrolės programa, nurodyta VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

— importuojamos avys ir ožkos yra iš ūkio ar ūkių, kurie atitinka VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkte nurodytas sąlygas; arba

— tai yra avys, turinčios ARR/ARR genotipo priono baltymą ir jos yra iš ūkio, kuriame per paskutiniuosius dvejus metus nebuvo nustatytas nė vienas oficialus judėjimo apribojimas dėl GSE ir klasikinės skrepi.

6. Jei avys ir ožkos naudoti visomis paskirtimis, išskyrus nedelsiant paskersti, importuojamos į Sąjungą ir yra skirtos valstybei narei, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinę skrepi ligos kontrolės programa, nurodyta VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

— gyvūnai atvežti iš ūkio ar ūkių, kurie laikėsi VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.2 punkte nurodytų sąlygų; arba

— tai yra avys, turinčios ARR/ARR priono baltymo genotipą ir jos yra iš ūkio, kuriame per paskutiniuosius dvejus metus nebuvo nustatytas nė vienas oficialus judėjimo apribojimas dėl GSE ir klasikinės skrepi.

1. Kai šviežia mėsa, malta mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, gauti iš ūkiuose augintų elninių šeimos gyvūnų, yra importuojami į Bendriją iš Kanados ar Jungtinių Amerikos Valstijų, prie sveikatos sertifikatų pridedama produktų kilmės šalies kompetentingos institucijos pareigūno pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

2. Kai šviežia mėsa, malta mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, gauti iš laukinių elninių šeimos gyvūnų, yra importuojami į Bendriją iš Kanados ar Jungtinių Amerikos Valstijų, prie sveikatos sertifikatų pridedama produktų kilmės šalies kompetentingos institucijos pareigūno pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

1. Nuo atsivedimo buvo laikomi šalyje, kur vykdomos šios sąlygos:

i) privaloma pranešti apie klasikinę skrepi;

ii) veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

iii) avys ir ožkos, užkrėstos klasikine skrepi, nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

iv) avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir šio draudimo įgyvendinimas buvo veiksmingai užtikrinamas visoje šalyje mažiausiai septynerius metus;

2. Per pastaruosius trejus metus iki eksportuojamos spermos ar embrionų rinkimo buvo nuolat laikomi ūkyje arba ūkiuose, kurie per pastaruosius trejus metus patenkinamai vykdė bent visus reikalavimus, nustatytus VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkto a–f papunkčiuose, arba:

i) jei tai avinų sperma, sperma buvo surinkta iš vyriškos lyties gyvūnų, turinčių ARR/ARR priono baltymo genotipą,

ii) jei tai avių embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį.

1. Nurodyta etaloninė laboratorija:

a) turi patalpas, kuriose visada ir ypač tuo atveju, kai tam tikro tipo ir padermės USE sukėlėjas pirmąkart sukelia ligą, dirba patyrę darbuotojai, patvirtinantys duomenis, gaunamus iš oficialių diagnostinių laboratorijų. Kai neįmanoma nustatyti sukėlėjo padermės ir tipo, taikoma procedūra, užtikrinanti, kad padermę identifikuos ES etaloninė laboratorija;

b) patvirtina metodus, taikomus oficialiose diagnostinėse laboratorijose;

c) koordinuoja valstybėje narėje taikomus diagnostinius standartus ir metodus. Tuo tikslu:

— aprūpina reagentais oficialias diagnostines laboratorijas,

— kontroliuoja diagnostinių reagentų, naudojamų valstybėje narėje, kokybę,

— periodiškai organizuoja lyginamąsias analizes,

— saugo sukėlėjų, sukeliančių ligas, izoliatus arba atitinkamus audinius, iš kurių išskiriami sukėlėjai, sukeliantys valstybėje narėje registruojamus susirgimus,

— užtikrina, kad diagnostinėse laboratorijose gaunami rezultatai būtų patvirtinami;

d) bendradarbiauja su ES etalonine laboratorija; tai apima dalyvavimą ES etaloninės laboratorijos periodiškai organizuojamose lyginamosiose analizėse. Jei kuri nors nacionalinė etaloninė laboratorija neišlaiko ES etaloninės laboratorijos organizuotos lyginamosios analizės, ji turi nedelsdama imtis visų korekcinių veiksmų padėčiai ištaisyti ir sėkmingai išlaikyti naują lyginamąją analizę arba kitą ES etaloninės laboratorijos organizuotą lyginamąją analizę.

2. Tačiau nukrypdamos nuo 1 dalies valstybės narės, kuriose nėra nacionalinės etaloninės laboratorijos, naudojasi ES etaloninės laboratorijos ar kitų valstybių narių nacionalinių etaloninių laboratorijų teikiamomis paslaugomis.

3. Nacionalinės etaloninės laboratorijos:

1. USE tiriančios ES etaloninės laboratorijos adresas:

2. ES etaloninė laboratorija vykdo tokias funkcijas ir atlieka tokias pareigas:

a) konsultuodamasi su Komisija, derina valstybėse narėse taikomus USE diagnozavimo metodus ir avių priono baltymo genotipo nustatymo metodus, konkrečiai:

— saugo ir tiekia atitinkamus audinius, turinčius USE sukėlėjų, ir naudojamus kuriant arba gaminant atitinkamus diagnostinius bandymus arba klasifikuojant USE sukėlėjų padermes,

— nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms tiekia standartinius serumus ir kitus etaloninius reagentus, siekdama standartizuoti valstybėse narėse atliekamus bandymus ir naudojamus reagentus,

— sukuria ir prižiūri atitinkamų audinių, turinčių USE sukėlėjų ir padermių, kolekciją,

— periodiškai organizuoja lyginamąsias USE diagnozės procedūrų ir avių priono baltymo genotipo nustatymo analizes ES lygmeniu,

— renka ir lygina duomenis bei informaciją apie naudojamus diagnostikos metodus ir ES atliktų tyrimų rezultatus,

— siekdama geriau suprasti ligos epidemiologiją ir taikydama naujausius metodus apibūdina USE sukėlėjų izoliatus,

— nuolatos domisi visais USE priežiūros, epidemiologijos ir prevencijos srityse pasiekimais pasaulyje,

— siekdama sukurti greitai atliekamą diferencinę diagnostiką nuolatos nustato prionų sukeliamas ligas,

— kaupia žinias apie diagnostinių metodų, skirtų USE kontrolei ir likvidavimui, kūrimą ir taikymą;

b) tirdama mėginius, paimtus iš USE užsikrėtusių galvijų ir skirtus patvirtinimo diagnozei, apibūdinimui ir epidemiologiniams tyrimams, aktyviai talkina diagnozuojant USE protrūkius valstybėse narėse;

c) siekdama suderinti ES taikomus visus diagnostinius metodus moko arba pakartotinai konsultuoja laboratorinės diagnostikos specialistus.

i) imunohistocheminis (IHC) metodas;

ii) „Western blot“ tyrimas;

iii) būdingų skaidulėlių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

iv) histopatologinis tyrimas;

v) greitųjų tyrimo metodų derinimas, kaip numatyta trečioje pastraipoje.

i) rezultatai patvirtinami GSE tiriančioje nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje ir

ii) vienas iš dviejų greitųjų tyrimų yra „Western blot“, ir

iii) antrasis atliekamas greitasis tyrimas:

— apima audinio, kurio tyrimo rezultatas neigiamas, ir galvijo GSE mėginio, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, kontrolę,

— yra kitoks nei atliekant pradinę patikrą, ir

iv) jei atliekamas greitasis „Western blot“ tyrimas atliekant pirmą tyrimą, šio tyrimo rezultatas turi būti pagrįstas dokumentais ir pateiktas USE tiriančiai nacionalinei etaloninei laboratorijai, ir

v) jei pirminės patikros rezultatas nėra patvirtintas atliekant greitąjį tyrimą, mėginys tiriamas taikant vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų; jei šiuo tikslu atliekama histopatologinė analizė, tačiau jos rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

i) imunohistocheminis (IHC) metodas;

ii) „Western blot“ tyrimas;

iii) būdingų skaidulėlių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

iv) histopatologinis tyrimas;

v) greitųjų tyrimo metodų derinimas, kaip numatyta ketvirtoje pastraipoje.

i) rezultatai patvirtinami GSE tiriančioje nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje ir

ii) vienas iš dviejų greitųjų tyrimų yra „Western blot“, ir

iii) antrasis atliekamas greitasis tyrimas:

— apima audinio, kurio tyrimo rezultatas neigiamas, ir galvijo GSE mėginio, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, kontrolę,

— yra kitoks nei atliekant pradinę patikrą, ir

iv) jei atliekamas greitasis „Western blot“ tyrimas atliekant pirmą tyrimą, šio tyrimo rezultatas turi būti pagrįstas dokumentais ir pateiktas USE tiriančiai nacionalinei etaloninei laboratorijai, ir

v) jei pirminės patikros rezultatas nėra patvirtintas atliekant greitąjį tyrimą, mėginys tiriamas taikant vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų; jei šiuo tikslu atliekama histopatologinė analizė, tačiau jos rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

i) imunohistocheminis (IHC) metodas;

ii) „Western blot“ tyrimas;

iii) būdingų skaidulėlių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

iv) histopatologinis tyrimas.

— imunoblotingo tyrimas, pagrįstas „Western blot“ procedūra proteinazei K atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics-Check Western tyrimas),

— daugiasluoksnis imunologinis tyrimas, skirtas PrPRes nustatyti (trumpo bandymo protokolas), atliekamas užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP greitasis tyrimas),

— imunofermentinis tyrimas (ELISA), atliekamas naudojant mikroplokšteles, proteinazei K atspariam PrPRes monokloniniais antikūnais nustatyti (Prionics-Check LIA tyrimas),

— imunologinis tyrimas, atliekamas atrankiniam PrPSc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE Antigen Test Kit, EIA & HerdChek BSE-Scrapie Antigen (IDEXX Laboratories)),

— šoninio srauto imunologinis tyrimas, naudojant du skirtingus monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (Prionics Check PrioSTRIP),

— dvipusis imunologinis tyrimas, kurį atliekant du skirtingi monokloniniai antikūnai nukreipiami prieš du epitopus, esančius labai išskleistame galvijo PrPSc (Roboscreen Beta Prion BSE EIA Test Kit).

— daugiasluoksnis imunologinis tyrimas, skirtas PrPRes nustatyti (trumpo bandymo protokolas), atliekamas užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP greitasis tyrimas),

— daugiasluoksnis imunologinis tyrimas, skirtas PrPRes nustatyti, atliekamas naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE nustatymo tyrimo rinkinį užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE gryninimo rinkinį (Bio-Rad TeSeE Sheep/Goat greitasis tyrimas),

— imunologinis tyrimas, atliekamas atrankiniam PrPSc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (HerdChek BSE-Scrapie Antigen (IDEXX Laboratories)),