EUR-Lex - 02001R0999-20110318 - EN

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 999/2001

2001 m. gegužės 22 d.

nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA IR EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdami į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

veikdami pagal sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką ( 3 ),

kadangi:

(1)

Per daugelį metų buvo nustatyta, kad keletas skirtingų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) yra paplitusios tarp žmonių ir gyvūnų. Galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE) pirmą kartą buvo užregistruota 1986 metais ir vėliau buvo nustatyta, kad ji paplitusi ir tarp kitų gyvūnų rūšių. 1996 metais buvo aprašytas naujas Kreuzfeldo-Jakobo ligos (KFL) variantas. Daugėja duomenų, įrodančių, kad agentai, sukeliantys GSE ir naujo tipo KFL, yra panašūs.

(2)

Nuo 1990 metų Bendrija, siekdama gyvūnų ir žmonių sveikatą apsaugoti nuo GSE keliamo pavojaus, priėmė daug priemonių. Šios priemonės buvo priimtos, atsižvelgiant į direktyvų dėl gyvūnų ir žmonių sveikatos priemonių nuostatas dėl apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tam tikrų USE keliamą didžiulį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, yra tikslinga priimti USE prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles.

(3)

Šis reglamentas tiesiogiai siejasi su visuomenės sveikata ir svarbu, kad jis būtų taikomas vidaus rinkoje. Jis taikomas tiek produktams, nurodytiems sutarties I priede, tiek produktams, neįtrauktiems į šį priedą. Todėl sutarties 152 straipsnio 4 dalies b punktas yra teisinis šio reglamento pagrindas.

(4)

Komisija sulaukė mokslininkų, ypač Mokslo iniciatyvinio komiteto ir Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslo komiteto keletu aspektų dėl USE. Pateikiant nuomonę, buvo pasiūlytos priemonės sumažinti produktų, gautų iš infekuotų gyvūnų, keliamą pavojų juos vartojančių žmonių ir gyvūnų sveikatai.

(5)

Šios taisyklės taikomos gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninės kilmės produktų gamybai ir jų pateikimui į rinką. Tačiau nebūtina jas taikyti kosmetikos ir medicinos produktams, medicinos prietaisams ar jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams, nes jiems taikomos kitos taisyklės, ypač dėl nurodytos pavojingos medžiagos vartojimo uždraudimo. Jos netaikomos ir gyvūninės kilmės produktams, nekeliantiems pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai, kadangi jie nėra skirti maisto, pašarų ar trąšų gamybai. Yra tikslinga užtikrinti, kad gyvūninės kilmės produktai, kuriems netaikomas šis reglamentas, būtų laikomi atskirai nuo produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kol jie bent jau atitiks pastarųjų sveikatos standartus.

(6)	Komisija turėtų priimti nuostatą dėl apsaugos priemonių tais atvejais, kai valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentinga institucija nepakankamai įvertina USE keliamą pavojų.

(7)

Atsižvelgiant į USE, reikia taikyti atitinkamą procedūrą valstybės narės, trečiosios šalies arba vienos jų regionų (toliau – šalys arba regionai), epidemiologinei būklei įvertinti remiantis įprastiniais atvejais ir žmogui keliamu pavojumi ir panaudojant gaunamą informaciją. Remdamasi visa turima informacija, Komisija valstybes nares ir trečiąsias šalis, kurios nusprendžia neįvertinti savo būklės, priskiria tam tikrai rizikos grupei.

(8)	Valstybės narės parengia mokymo programas tiems asmenims, kurie užsiima USE prevencija ir kontrole, taip pat oficialiai paskirtiems veterinarijos gydytojams, ūkininkams, transporto darbininkams, prekybininkams ir asmenims, skerdžiantiems ūkyje laikomus gyvūnus.

(8a)

Šerti ne atrajotojus tam tikrais gyvūniniais perdirbtais baltymais, pagamintais iš ne atrajotojų, turėtų būti leidžiama atsižvelgiant į draudimą šerti gyvūnus perdirbtais tų pačių rūšių gyvūnais ar jų dalimis, kaip nustatyta 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame sveikatos taisykles gyvūniniams šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms ( 4 ), ir į kontrolės aspektus, ypač susijusius su išskyrimu tam tikroms rūšims būdingų baltymų, gautų iš perdirbtų gyvūnų, kaip nurodyta komunikate apie USE programą, kurį Komisija patvirtino 2005 m. liepos 15 d.

(9)	valstybės narės kasmet vykdo GSE ir skrepi ligos monitoringo programą bei Komisiją ir kitas valstybes nares supažindina su rezultatais ir visais kitais USE nenumatytais pasireiškimo atvejais.

(10)

Tam tikrų atrajotojų audiniai laikomi nurodyta pavojinga medžiaga, atsižvelgiant į USE patogenezę ir šalies, regiono arba gyvūno gyvenimo vietos epizootinės būklės įvertinimą. Specifinės pavojingos gyvūninės atliekos pašalinamos ir tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai. Ypač jos negalima patiekti į rinką ar naudoti gaminant maistą, pašarus ar trąšas. Tačiau reikia priimti nuostatą dėl sveikatos apsaugos laipsnio lygiavertiškumo, kuris patvirtinamas, atrinkus GSE užsikrėtusius gyvūnus. Šalyse ir regionuose, besiskiriančiuose nuo tų šalių ar regionų, kuriuose yra mažiausias pavojus užsikrėsti GSE, neleidžiama taikyti skerdimo būdų, keliančių pavojų užkrėsti kitus audinius smegenų medžiaga.

(11)	Imamasi priemonių apsaugoti žmones ir gyvūnus nuo užsikrėtimo USE, tam tikrų kategorijų gyvūnus uždraudžiant šerti tam tikrų gyvūnų kategorijų baltymais ir tam tikrų kategorijų atrajotojų medžiagas uždraudžiant vartoti kartu su maistu. Uždraudžiama atsižvelgiant į esamus pavojus.

(11a)

Europos Parlamentas 2004 m. spalio 28 d. rezoliucijoje ( 5 ) išreiškė nerimą dėl atrajotojų šėrimo gyvūniniais baltymais, kurie nėra natūrali suaugusio galvijo pašaro dalis. Kilus krizėms dėl GSE bei snukio ir nagų ligos vis dažniau manoma, kad geriausias būdas apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą — laikyti ir šerti gyvūnus atsižvelgiant į atskirų rūšių ypatybes. Pagal prevencijos principą ir laikantis atrajotojų natūralių šėrimo ir gyvenimo sąlygų svarbu ir toliau drausti atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais, kurie įprastomis sąlygomis nėra natūralus jų pašaras.

(11b)

Mechaniškai atskirta mėsa gaunama mechaninėmis priemonėmis nuimant mėsą nuo kaulų taip, kad raumens skaidulų struktūra suardoma arba pakeičiama. Mėsoje gali būti kaulų ir antkaulių (kaulo dengiamoji plėvė) dalelių. Todėl mechaniškai atskiriama mėsa neprilygsta įprastai mėsai. Todėl reikėtų persvarstyti jos naudojimą žmonių maistui.

(12)

Kompetentingai institucijai pranešama apie gyvūnus, įtariamus užsikrėtusius bet kokia USE, ir ji nedelsdama imasi visų tinkamų priemonių, apribodama įtariamo gyvūno judėjimą tol, kol nebus gauti tyrimų rezultatai arba gyvūnas nebus paskerstas, oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui prižiūrint. Jei kompetentinga institucija neatmeta USE pasireiškimo galimybės, ji atlieka atitinkamus tyrimus ir saugo skerdeną oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui prižiūrint, kol nepatvirtinama diagnozė.

(13)

Oficialiai patvirtinus USE faktą, kompetentinga institucija imasi visų tinkamų priemonių sunaikinti skerdeną atlikdama tyrimus tam, kad identifikuotų visus pavojų keliančius gyvūnus ir ribodama gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų judėjimą. Atsižvelgiant į šį reglamentą, kuo skubiau kompensuojami savininkų patirti nuostoliai praradus gyvūnus ir sunaikinus gyvūninės kilmės produktus.

(14)	Valstybės narės parengia nepaprastosios padėties planus, pagal kuriuos valstybiniu mastu imamasi priemonių nenumatyto GSE protrūkio atveju. Šiuos planus patvirtina Komisija. Priimamos nuostatos dėl šios nuostatos taikymo kitų USE, besiskiriančių nuo GSE, atveju.

(15)

Priimamos nuostatos dėl tam tikrų gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų pateikimo į rinką. Bendrijoje galiojančios galvijų identifikacijos ir registravimo taisyklės reglamentuoja taikomą sistemą, pagal kurią, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios yra kilę gyvūnai. Galvijams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, suteikiamos tokios pačios garantijos. Atsižvelgiant į Bendrijoje galiojančias taisykles ir iš trečiųjų šalių importuojant ar pateikiant į Bendrijos rinką gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus, pateikiami pažymėjimai, kaip nurodyta šiose taisyklėse.

(16)	Tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, gautus iš galvijų, laikomų rizikos regionuose, draudžiama pateikti į rinką. Tačiau šis draudimas netaikomas tam tikriems gyvūninės kilmės produktams, gaunamiems kontroliuojant sąlygas iš gyvūnų, kurie nekelia didelio USE užsikrėtimo pavojaus.

(17)

Jeigu yra būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi USE prevenciją, kontrolę ir likvidavimą reglamentuojančių taisyklių, tokiu atveju mėginiai nusiunčiami į laboratoriją ištirti pagal patvirtintą aprašą, kad USE atveju būtų nustatyta epizootinė situacijos padėtis. Siekiant garantuoti tinkamą bandymų tvarkos taikymą ir gaunamų rezultatų patikimumą, įsteigiamos nacionalinės ir Bendrijos etaloninės laboratorijos, kuriose USE nustatyti sukuriami patikimi moksliniai būdai, įskaitant greituosius tyrimo metodus. Greitieji tyrimo metodai taikomi kaip galima dažniau.

(18)

Bendrijoje atliekami patikrinimai vykdomi valstybėse narėse siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimų dėl USE prevencijos, kontrolės ir likvidavimo laikymąsi ir taip pat priimama nuostata dėl audito procedūrų įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos suteikiamos garantijos būtų lygiavertės trečiųjų šalių, kurios importuoja į Bendriją gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus, suteikiamoms garantijoms, Bendrijoje vykdomi patikrinimai ir auditai atliekami vietoje, patvirtinant, kad eksportuojančios trečiosios šalys atsižvelgia į importui nustatytas sąlygas.

(19)

Atsižvelgiant į USE, prekybos priemonės pagrindžiamos tarptautiniais standartais, nurodymais ar rekomendacijomis, jei tokių yra. Tačiau jei taikant priemones, paremtas tarptautiniais standartais, nurodymais ar rekomendacijomis, nepasiekiamas atitinkamas sveikatos apsaugos laipsnis, priimamos moksliškai pagrįstos priemonės, užtikrinančios geresnę sveikatos apsaugą.

(20)	Gavus naujos mokslinės informacijos, šis reglamentas pakartotinai peržiūrimas.

(21)	Priimamos būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės ypač dėl nurodytos pavojingos medžiagos vartojimo reguliavimo, kaip apibrėžta šiame reglamente.

(22)	Atsižvelgiant į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką ( 6 ), priimamos priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą.

(23)	Siekiant įgyvendinti šį reglamentą nustatoma tvarka, sudaranti sąlygas glaudžiam ir veiksmingam Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui Veterinarijos nuolatiniame komitete, Pašarų nuolatiniame komitete ir Maisto produktų nuolatiniame komitete;

(24)	Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl šio reglamento įgyvendinimo yra bendrosios priemonės, kaip apibrėžta Sprendimo 1999/468/EB 2 straipsnyje, todėl jos priimamos atsižvelgiant į to sprendimo 5 straipsnyje nustatytą tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas nustato užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tarp gyvūnų taisykles. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui, gyvūninės kilmės maisto produktų gamybai ir pateikimui į rinką bei tam tikrais specifiniais atvejais – eksportuojamoms prekėms.

2. Šis reglamentas nėra taikomas:

a) kosmetikos ar medicinos produktams ar medicinos prietaisams ar jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams;

b) produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarui ar trąšoms arba jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams;

c) gyvūninės kilmės produktams, skirtiems parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialioms studijoms ar analizei, jei vėliau šie produktai nesuvartojami žmonių arba gyvūnų ir kurie skiriasi nuo moksliniams projektams įgyvendinti skirtų produktų;

d) atlikti gyvų gyvūnų mokslinius tyrimus.

2 straipsnis

Gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų atskyrimas

Siekiant išvengti kryžminės taršos arba pakaitos tarp gyvų gyvūnų ar gyvūninės kilmės produktų, nurodytų 1 straipsnio 1 dalyje, ir gyvūninės kilmės produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, ar gyvų gyvūnų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies d punkte, jie visą laiką laikomi atskirai, nebent tokie gyvi gyvūnai yra auginami, o gyvūninės kilmės produktai yra gaminami esant toms pačioms sąlygoms užtikrinant sveikatos apsaugą nuo USE.

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, patvirtinamos šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1. Šiame reglamente taikomi šių sąvokų apibrėžimai:

a) USE – visos užkrečiamosios, spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kurios yra paplitusios žmonių tarpe;

b) pateikimas į rinką – bet kuri operacija, kai trečiajai Bendrijos šaliai ketinama parduoti gyvus gyvūnus arba gyvūninės kilmės produktus, nurodytus šiame reglamente, arba bet kuris kitas tiekimas tokiai trečiajai šaliai, prieš jai sumokant arba atleidžiant ją nuo mokesčių, arba sandėliavimas numatant tiekti tokiai trečiajai šaliai;

c) gyvūninės kilmės produktai – bet kuris produktas gautas iš gyvūno arba turintis produktą, gautą iš bet kurio gyvūno, kaip nurodyta Direktyvos 89/662/EEB ( 7 ) arba Direktyvos 90/425/EEB ( 8 ) nuostatose;

d) pradinės medžiagos – žaliavos arba bet kuris kitas gyvūninės kilmės produktas, kurį naudojant arba iš kurio pagaminami produktai, nurodyti 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose;

e) kompetentinga institucija – valstybės narės centrinė institucija, kompetentinga užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kuri institucija, perimanti kompetenciją iš centrinės institucijos, ypač kontroliuojant pašarus; tam tikrais atvejais tai trečiosios šalies atitinkama institucija, laikoma kompetentinga institucija;

f) kategorija – viena iš klasifikacijos kategorijų, nurodytų B priedo C skyriuje;

g) specifinė pavojinga gyvūninė medžiaga – audiniai, nurodyti V skyriuje; jiems nepriskiriami produktai, gauti arba turintys šių audinių, nebent nurodyta kitaip;

h) gyvūnas, įtariamas užsikrėtęs USE, – gyvas, paskerstas ar nugaišęs gyvūnas, kuriam pasireiškia ar pasireiškė neurologiniai ar elgsenos sutrikimai arba bendras sveikatos būklės progresuojantis pablogėjimas dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo ir dėl to renkama informacija, remiantis klinikiniu poveikiu vaistams ir pomirtinio tyrimo duomenimis arba prieš ir po mirties atliekama laboratorine analize, neleidžia nustatyti alternatyvios diagnozės. Galvijų spongiforminė encefalopatija įtariama galvijams, kurių mėginius ištyrus GSE specifiniu testu gaunami teigiami rezultatai;

i) ūkis – bet kuri vieta, kurioje laikomi, saugomi, veisiami, auginami ar rodomi visuomenei šiame reglamente nurodyti gyvūnai;

j) mėginio ėmimas – mėginių ėmimas iš gyvūnų ar juos supančios aplinkos ar gyvūninės kilmės produktų užtikrinant statistiškai patikimų duomenų pateikimą ir siekiant diagnozuoti ligą, nustatyti šeimyninius ryšius, atlikti sveikatos priežiūrą arba stebėti mikrobiologines medžiagas ar gyvūninės kilmės produktuose esančias tam tikras medžiagas;

k) trąšos – bet kokia gyvūninės kilmės produktų turinti medžiaga, naudojama žemės ūkyje, augalų vegetacijai pagerinti; joje gali būti skilimo, įvykusio susidarant biodujoms ar kompostui, liekanų;

l) greitieji tyrimo metodai: X priede išvardyti atrankos metodai, kurių tyrimo rezultatai gaunami per 24 valandas;

m) alternatyvus testas – 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti testai, kurie naudojami kaip alternatyva pašalinti specifines pavojingas gyvūnines atliekas;

n) mechaniškai atskirta mėsa arba MAM: produktas, gautas mechaninėmis priemonėmis nuimant mėsą nuo kaulų, kai suardoma arba pakeičiama raumens skaidulų struktūra;

o) pasyvi priežiūra: pranešimas apie visus gyvūnus, įtariamus užsikrėtus USE, ir, kur USE tikimybės negalima atmesti atlikus klinikinius tyrimus, laboratorinis šių gyvūnų tyrimas;

p) aktyvi priežiūra: tyrimas gyvūnų, apie kuriuos nepranešta, kad jie įtariami užsikrėtę USE, pvz., skubiai paskersti gyvūnai, gyvūnai, kurių ante mortem apžiūros metu pastebėta sutrikimų, nugaišę gyvūnai, sveiki paskersti gyvūnai ir dėl USE paskersti gyvūnai, ypač siekiant nustatyti USE raidą ir paplitimą šalyje arba regione.

2. Taip pat taikomi I priede pateikti specifinių sąvokų apibrėžimai.

3. Jei 1 pastraipoje ar I priede neapibrėžiami šiame reglamente vartojami terminai, tai taikomi pagrindiniai apibrėžimai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 ( 9 ), arba tie, kurie nurodyti pagal Direktyvas 64/432/EEB ( 10 ), 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 91/68/EEB ( 11 ), pateikiant šiame tekste jų nuorodas.

4 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Siekiant įgyvendinti saugos priemones, laikomasi Direktyvos 89/662/EEB 9 straipsnyje, Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnyje, Direktyvos 91/496/EEB ( 12 ) 18 straipsnyje ir Direktyvos 97/78/EB ( 13 ) 22 straipsnyje nustatytų principų ir nuostatų.

2. Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimamos apsaugos priemonės ir tuo pačiu metu informuojamas Europos Parlamentas nurodant priežastis.

II SKYRIUS

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS (GSE) BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

5 straipsnis

Klasifikacija

1. Valstybių narių, trečiųjų šalių arba regionų (toliau — šalys ar regionai) GSE padėtis apibrėžiama priskiriant vienai iš trijų kategorijų:

— nedidelė GSE rizika, kaip apibrėžta II priede,

— kontroliuojama GSE rizika, kaip apibrėžta II priede,

— nenustatyta GSE rizika, kaip apibrėžta II priede.

Šalių ar regionų GSE padėtį galima apibrėžti tik vadovaujantis II priedo A skyriuje išvardytais kriterijais. Šie kriterijai apima rizikos analizės, kuri grindžiama visais faktoriais, galinčiais, kaip nurodyta II priedo B skyriuje, per tam tikrą laiką daryti įtaką galvijų spongiforminės encefalopatijos pasireiškimui, ir tų faktorių raida, rezultatais, taip pat išsamias aktyvios ir pasyvios priežiūros priemones atsižvelgiant į šalies ar regiono rizikos kategoriją.

Valstybės narės ir trečiosios šalys, norinčios išlikti trečiųjų šalių, turinčių leidimą eksportuoti šiame reglamente išvardytus gyvus gyvūnus arba produktus į Bendriją, sąraše, pateikia Komisijai prašymą apibrėžti GSE padėtį jose ir atitinkamą informaciją apie II priedo A skyriuje nurodytus kriterijus, II priedo B skyriuje apibrėžtus galimus rizikos faktorius ir jų raidą.

2. Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, 1 pastraipoje nurodytus kriterijus ir galimus rizikos veiksnius, nusprendžiama dėl kiekvieno prašymo suteikti valstybei narei arba trečiajai šaliai arba trečiosios šalies ar valstybės narės regionui, įteikusiam prašymą, vieną iš II priedo C skyriuje apibrėžtų kategorijų.

Įteikus prašymą ir visą svarbią informaciją, nurodytą 1 pastraipos antrajame papunktyje, sprendimas priimamas per šešis mėnesius. Jei Komisija nustato, kad pateikiant papildomus įrodymus nepateikiama informacija, nurodyta II priedo A ir B skyriuose, ji paprašo per nurodytą laikotarpį pateikti papildomą informaciją.. Įteikus prašymą, galutinis sprendimas priimamas per šešis mėnesius.

Atsižvelgiant į šios pastraipos pirmąjį papunktį ir prireikus į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, suinteresuotai šaliai galima pakartotinai suteikti Bendrijoje taikomą kategoriją po to, kai Tarptautinis epizootijų biuras nustato kategorijų suteikimo šalims tvarką ir šaliai, įteikusiai prašymą, suteikia konkrečią kategoriją.

3. Jei Komisija nustato, kad informacija, kurią pateikė valstybė narė ar trečioji šalis, atsižvelgdama į II priedo A ir B skyrius, yra nepilna arba neaiški, tai, atsižvelgdama į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, įvertina valstybės narės arba suinteresuotos trečiosios šalies būklę pagal GSE, pasiremdama visapusiška rizikos veiksnių analize.

Atliekant tokią rizikos veiksnių analizę ir remiantis taikoma atrinkimo procedūra bei greitaisiais tyrimo metodais, reikia parengti apibendrinančią statistinę epizootinės USE situacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, įteikusioje prašymą, apžvalgą.

Šiuo tikslu greitieji tyrimo metodai patvirtinami pagal 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir įtraukiami į X priedo C skyriaus 4 punkte pateiktą sąrašą.

Tokią atrankos procedūrą taip pat gali taikyti valstybės narės ar trečiosios šalys, norinčios įgyti tyrimų, kuriuos jos atlieka atsižvelgdamos į Komisijos patvirtintą klasifikavimą – procedūrą, nustatytą 24 straipsnio 2 dalyje, kategoriją.

Tokios atrankos procedūros išlaidas padengia valstybė narė arba suinteresuota trečioji šalis.

4. Valstybės narės ir trečiosios šalys, kurios nepateikė prašymo pagal šio straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, jei iš jų teritorijos vežami gyvi gyvūnai ar gyvūniniai produktai, laikosi importo reikalavimų, taikomų nenustatytą GSE riziką keliančioms šalims, iki tol, kol jos pateikia tokį prašymą ir priimamas galutinis sprendimas dėl jų GSE statuso.

5. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokią epidemiją ar pateikia kitą keičiant šalies kategoriją galinčią turėti įtakos informaciją, atsižvelgdamos į jos būklę pagal GSE, ypač monitoringo programų, numatytų 6 straipsnyje, metu gautus rezultatus.

6. Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, nusprendžiama trečiąją šalį palikti viename iš pagal Bendrijos taisykles sudarytų sąrašų tam, kad Bendrija galėtų pagal šiame reglamente nustatytas specialias taisykles eksportuoti gyvus gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus; tai priklauso nuo to, ar galima susipažinti su informacija arba nustatyti, kur pasireiškia spėjama USE, ir ar pateikiama 1 pastraipoje nurodyta informacija. Atsisakius pateikti nurodytą informaciją per tris mėnesius nuo Komisijos nustatytos datos, šio straipsnio 4 pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos, kol nepateikiama ir, atsižvelgiant į 2 ir 3 pastraipas, neįvertinama informacija.

Komisija sprendžia, ar trečiosios šalys, atsižvelgiant į jų kategoriją, gali pagal šiame reglamente nustatytas specialias taisykles importuoti į Bendriją gyvus gyvūnus ar gyvūninės kilmės produktus, ir tai priklauso nuo to, ar trečiųjų šalių įmonė Komisiją informuoja raštu apie bet kokią epidemiją ar kitą situaciją, galinčią, atsižvelgiant į GSE, pakeisti šalies būklės įvertinimą.

7. Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką ir 21 straipsnyje numatytų patikrinimų metu gautus rezultatus, galima nuspręsti valstybei narei arba trečiajai šaliai arba vienam jų regionų suteikti kitą kategoriją, atsižvelgiant į GSE situaciją.

8. Sprendimai, nurodyti 2, 3, 4, 6 ir 7 pastraipose, priimami atsižvelgiant į rizikos įvertinimą ir II priedo A ir B skyriuose nustatytus rekomenduojamus kriterijus.

III SKYRIUS

UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ (USE) PREVENCIJA

6 straipsnis

Monitoringo sistema

1. Laikydamasi III priedo, kiekviena valstybė narė kasmet vykdo USE stebėsenos programą, pagrįstą aktyvia ir pasyvia priežiūra. Programos metu vykdoma atranka taikant greituosius tyrimo metodus, jei tokia programa nustatyta atitinkamoms gyvūnų rūšims.

Tuo tikslu 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinami į X priede pateikiamą sąrašą įtraukiami greitieji tyrimo metodai.

1a. 1 dalyje nurodyta metinė stebėsenos programa apima bent šias subpopuliacijas:

a) visus daugiau nei 24 mėnesių amžiaus galvijus, pristatytus skubiai paskersti, arba galvijus, kurių ante mortem apžiūros metu pastebėta sutrikimų;

b) visus daugiau nei 30 mėnesių amžiaus galvijus, paskerstus normaliomis sąlygomis ir skirtus žmonėms vartoti;

c) visus daugiau nei 24 mėnesių amžiaus galvijus, kurie nebuvo paskersti vartoti žmonių maistui ir kurie nugaišo arba buvo paskersti ūkyje, nugaišo vežami arba skerdykloje (nugaišusius gyvūnus).

Valstybės narės gali nuspręsti nukrypti nuo c punkto nuostatų ir netaikyti jų atokiuose regionuose, kuriuose gyvūnų tankumas yra mažas ir kur nėra organizuotai surenkami nugaišę gyvūnai. Valstybės narės, kurios naudojasi šia galimybe, praneša apie tai Komisijai ir pateikia atitinkamų regionų sąrašą bei pagrindžia taikomas išimtis. Išimties negalima taikyti daugiau negu 10 % valstybės narės galvijų populiacijos.

1b. Pasitarus su atitinkamu moksliniu komitetu, 1a dalies a ir c punktuose nustatytas amžius gali būti pakoreguotas atsižvelgiant į mokslinę pažangą ir vadovaujantis 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Valstybės narės prašymu, kuri, remdamasi 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apibrėžtais kriterijais, gali įrodyti, kad šalies epidemiologinė padėtis gerėja, metinės stebėsenos programos gali būti dar kartą svarstomos.

Atitinkama valstybė narė, remdamasi visapusiška rizikos analize, įrodo savo gebėjimą nustatyti taikomų priemonių efektyvumą ir užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą. Pirmiausia valstybė narė turi įrodyti, kad:

a) remiantis nuolat atnaujinamais patikrinimų rezultatais, akivaizdžiai mažėja arba nuolat laikosi nedidelis GSE atvejų skaičius;

b) valstybė narė įgyvendino ir mažiausia šešerius metus laikėsi visų GSE atvejų tikrinimo schemos (Bendrijos teisės aktai dėl gyvūnų stebėjimo ir atpažinimo bei GSE stebėjimo);

c) kad bent šešerius metus ji įgyvendino ir vykdė Bendrijos teisės aktus dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais.

2. Kiekviena valstybė narė Veterinarijos nuolatiniame komitete informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie USE, kitų nei GSE, pasireiškimą.

3. Visi oficialūs tyrimai ir laboratorinės analizės registruojami, atsižvelgiant į III priedo B skyrių.

4. Valstybės narės siunčia Komisijai kasmetinę atskaitą, kurioje pateikia III priedo B skyriaus I dalyje nurodytą informaciją. Kiekvienų kalendorinių metų ataskaita įteikiama ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Gavusi nurodytas ataskaitas, Komisija per tris mėnesius Veterinarijos nuolatiniam komitetui įteikia visų ataskaitų, kuriose pateikiama bent III priedo B skyriaus II dalyje nurodyta informacija, apžvalgą.

5. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6a straipsnis

Veisimo programos

1. Valstybės narės gali pradėti vykdyti veisimo programas, skirtas jų avių populiacijose USE atsparių gyvūnų atrankai. Vykdant šias programas, taikoma tam tikrų USE atsparių bandų atpažinimo sistema ir jos gali būti pratęsiamos, kad, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, įrodančiais kitų gyvūnų rūšių tam tikrų genotipų atsparumą USE, būtų tiriamos tos rūšys.

2. Programų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, konkrečios taisyklės patvirtinamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Valstybės narės, kurios pradeda vykdyti veisimo programas, nuolat pateikia Komisijai pranešimus siekdamos, kad programos būtų moksliškai įvertintos, ypač būtų atsižvelgta į jų poveikį USE plitimui, taip pat genetinei įvairovei ir kintamumui, senų, retų arba prie tam tikro regiono gerai prisitaikiusių avių veislių auginimui. Mokslinių tyrimų rezultatai ir bendras veisimo programų poveikis turi būti nuolat įvertinami ir prireikus tos programos turi būti atitinkamai koreguojamos.

7 straipsnis

Su gyvūnų šėrimu susiję draudimai

1. Atrajotojų šėrimas gyvūniniais baltymais yra draudžiamas.

2. Atsižvelgiant į IV priedą, 1 dalyje nurodytas draudimas taip pat taikomas gyvūnams, kurie nėra atrajotojai ir kuriems netaikomi šėrimo gyvūniniais produktais draudimai.

3. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant IV priede išdėstytų nuostatų, nustatančių nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo tose dalyse išvardytų draudimų.

Komisija 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir remdamasi moksliškai pagrįstu jaunų atrajotojų mitybos poreikių įvertinimu, taip pat atsižvelgdama į šio straipsnio įgyvendinimo taisykles, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir vadovaudamasi šio nukrypimo kontrolės aspektų įvertinimu, gali nuspręsti leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais.

4. Nenustatytą GSE riziką keliančioms valstybėms narėms arba jų regionams neleidžiama eksportuoti arba saugoti ūkiuose auginamiems gyvūnams skirtų pašarų su žinduolių baltymais, arba žinduoliams skirtų pašarų su perdirbtais žinduolių baltymais, išskyrus pašarus šunims, katėms ir kailiniams gyvūnams.

Nenustatytą GSE riziką keliančioms trečiosioms šalims arba jų regionams neleidžiama eksportuoti į Bendriją ūkiuose auginamiems gyvūnams skirtų pašarų su žinduolių baltymais, arba žinduoliams skirtų pašarų su perdirbtais žinduolių baltymais, išskyrus pašarus šunims, katėms ir kailiniams gyvūnams.

Valstybei narei ar trečiajai šaliai pateikus prašymą, remiantis išsamiais kriterijais, kurie turi būti nustatyti 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas suteikti individualias šioje dalyje numatytų apribojimų išimtis. Kiekvienoje išimtyje atsižvelgiama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

4a. Remiantis palankiu rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama bent į užkrato kiekį ir galimą jo šaltinį bei galutinę siuntos paskirties vietą, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas nustatyti leistino nuokrypio lygį nedideliam gyvūninių baltymų, esančių pašaruose, kiekiui, atsiradusiam dėl atsitiktinio ir techniškai neišvengiamo užteršimo.

5. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl užteršimo prevencijos ir dėl mėginių ėmimo bei analizės, reikalingų patikrinti atitiktį šiam straipsniui, metodų, priimamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios taisyklės grindžiamos Komisijos pranešimu, kuriuo informuojama apie gyvūninių pašarų kilmę, apdirbimą, kontrolę ir atsekamumą.

8 straipsnis

Specifinės pavojingos gyvūninės medžiagos

1. Atsižvelgiant į šio reglamento V priedą ir Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama ir sunaikinama. Jos neleidžiama importuoti į Bendriją. V priede nurodytų pavojingų medžiagų sąrašas apima bent 12 mėnesių amžiaus galvijų smegenis, stuburo smegenis, akis ir tonziles bei galvijų, kurių amžių reikia nustatyti 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, stuburus. Atsižvelgiant į skirtingas rizikos kategorijas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, bei 6 straipsnio 1a dalies ir 1b dalies b punkto reikalavimus, nurodytų pavojingų medžiagų sąrašas V priede atitinkamai pakeičiamas.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma gyvūnų audiniams, jei šie buvo tiriami alternatyviu tyrimo metodu, tam tikslui patvirtintu 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jeigu šis metodas, nurodytas X priede esančiame sąraše, taikomas laikantis V priede numatytų sąlygų, ir to tyrimo rezultatai buvo neigiami.

Valstybės narės, leidžiančios taikyti alternatyvų tyrimo metodą pagal šią dalį, privalo apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Kontroliuojamą arba nenustatytą GSE riziką keliančiose valstybėse narėse arba jų regionuose galvijus, ožkas ir avis, kurių mėsa skirta žmonių maistui ir gyvūnų pašarui, draudžiama užmušti apsvaiginus slopinant jų centrinės nervų sistemos veiklą, pailginto virbo formos prietaisą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų.

4. V priede numatyti duomenys, susiję su amžiaus nustatymu, gali būti koreguojami. Darant tokius pataisymus remiamasi naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais dėl statistinės USE tikimybės tam tikroje Bendrijos galvijų, avių ir ožkų amžiaus grupėje.

5. 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintos taisyklės, numatančios išimtis dėl šio straipsnio 1–4 dalių, susijusios su 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo šerti taikymo pradžia arba, prireikus, kontroliuojamą GSE riziką keliančių trečiųjų šalių arba jų regionų atžvilgiu — draudimo šerti atrajotojus žinduolių baltymais taikymo pradžia, siekiant apriboti reikalavimus pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, gautą iš gyvūnų, atsivestų prieš draudimo įsigaliojimą atitinkamose šalyse ar regionuose.

6. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

9 straipsnis

Gyvūninės kilmės produktai, turintys arba gauti iš atrajotojų medžiagos

1. Gyvūniniai produktai, išvardyti VI priede, gaminami naudojant gamybos procesus, patvirtintus 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

2. Galvijų, avių ir ožkų kaulai iš kontroliuojamą arba nenustatytą GSE riziką keliančių šalių ar regionų negali būti naudojami mechaniškai atskirtos mėsos (MAM) gamybai. Iki 2008 m. liepos 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pranešimą apie jų teritorijoje taikomą MAM panaudojimo ir gamybos metodą. Šiame pranešime turi būti pareiškimas, ar valstybė narė ketina tęsti MAM gamybą.

Po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia komunikatą apie būsimą MAM poreikį ir panaudojimą Bendrijoje, taip pat apie vartotojų informavimo politiką.

3. Atsižvelgiant į V priedo 5 punkte nustatytus kriterijus, 1 ir 2 dalys nėra taikomos atrajotojams, ištirtiems alternatyviu testu, kuris buvo pripažintas pagal 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, jei šis testas yra nurodytas X priede pateiktame sąraše, ir gavus neigiamus testo rezultatus.

4. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės taikomos pagal 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

10 straipsnis

Mokymo programos

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų, diagnostinių laboratorijų ir žemės ūkio bei veterinarijos mokyklų darbuotojai, oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų personalas ir gyvūnų augintojai, tiekėjai ir prekybininkai buvo mokomi atpažinti klinikinius ligos požymius, epidemiologiją, o patikrinimus atliekantis personalas – analizuoti USE laboratorinio tyrimo duomenis.

2. Siekdama užtikrinti, kad 1 pastraipoje nurodytos mokymo programos būtų veiksmingai įgyvendinamos, Bendrija gali suteikti finansinę paramą. Tokios finansinės paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

IV SKYRIUS

USE KONTROLĖ IR LIKVIDAVIMAS

11 straipsnis

Pranešimas

Nepažeisdama Direktyvos 82/894/EEB ( 14 ), valstybė narė užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms iškart bus pranešta apie bet kokį gyvūną, įtariamą užsikrėtusį USE.

Valstybės narės reguliariai informuoja viena kitą ir Komisiją apie USE atvejus.

Be kitų būtinų priemonių, kompetentinga institucija nedelsdama imasi šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų priemonių.

12 straipsnis

Priemonės dėl įtariamų gyvūnų

1. Kiekvieno gyvūno, įtariamo užsikrėtus USE, perkėlimas oficialiai apribojamas, kol nebus žinomi kompetentingos institucijos atliekamo klinikinio ir epidemiologinio tyrimo rezultatai, arba gyvūnas nužudomas, kad oficialiai kontroliuojamoje laboratorijoje būtų atlikta analizė.

Jei valstybėje narėje esančiame ūkyje oficialiai įtariama, kad galvijas užsikrėtęs USE, visų kitų galvijų, laikomų tame pačiame ūkyje, perkėlimas oficialiai apribojamas, kol nebus gauti tyrimo rezultatai. Jei valstybėje narėje esančiame ūkyje oficialiai įtariama, kad avis ar ožka užsikrėtusi USE, visų kitų avių ar ožkų, laikomų tame pačiame ūkyje, perkėlimas oficialiai apribojamas, kol nebus gauti tyrimo rezultatai.

Tačiau jei kompetentinga institucija gauna įrodymų, kad ūkis, kuriame įtarus USE buvo laikomas gyvūnas, nėra tas ūkis, kuriame gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, ji gali nuspręsti oficialiai apriboti tik gyvūno, įtariamo užsikrėtus, perkėlimą.

Jeigu atrodo, kad tai būtina, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į turimą epidemiologinę informaciją, taip pat gali nuspręsti įvesti oficialią kontrolę kituose ūkiuose arba tik ūkyje, kuriame buvo užsikrėsta.

24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir nukrypstant nuo šioje dalyje numatytų oficialių perkėlimo apribojimų, valstybė narė gali netaikyti tokių apribojimų, jei ta valstybė narė taiko lygiavertę apsaugą užtikrinančias priemones, pagrįstas tinkamu galimos rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai įvertinimu.

2. Jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad neįmanoma apskaičiuoti užkrėtimo USE galimybės, gyvūnas užmušamas, jei jis vis dar gyvas; kompetentinga institucija gali nuspręsti sunaikinti jo smegenis bei kitus audinius ir juos nusiųsti ištirti į oficialiai patvirtintą laboratoriją, nacionalinę etaloninę laboratoriją, kaip nustatyta 19 straipsnio 1 dalyje, arba į Bendrijos etaloninę laboratoriją, kaip nustatyta 19 straipsnio 2 dalyje, taikydama metodus, numatytus 20 straipsnyje.

3. Atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 ir atliekant oficialią kontrolę, kol bus patvirtinta neigiama diagnozė, įtariamo gyvūno visos kūno dalys saugomos arba sunaikinamos.

4. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

13 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi patvirtintos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos atveju

1. Kai USE oficialiai patvirtinama, nedelsiant imamasi šių priemonių:

a) atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, visos gyvūno kūno dalys visiškai sunaikinamos, išskyrus medžiagą, skirtą aprašams parengti pagal šio reglamento III priedo B skyrių.

b) atsižvelgiant į VII priedo 1 punktą, atliekamas tyrimas siekiant identifikuoti visus pavojingus gyvūnus;

c) visi gyvūnai ir gyvūniniai produktai, nurodyti šio reglamento VII priedo 2 punkte, kurie, atlikus šios dalies b punkte nurodytą tyrimą, pasirodo esą pavojingi, užmušami ir visiškai sunaikinami, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

Valstybės narės prašymu ir remiantis teigiamu rizikos įvertinimu, ypač atsižvelgiant į valstybėje narėje vykdomas kontrolės priemones, 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas leisti šioje dalyje minimus galvijus naudoti iki jų produktyvaus gyvenimo pabaigos.

Nukrypdama nuo šios pastraipos valstybė narė gali taikyti kitas priemones, užtikrinančias tokio paties lygio apsaugą, remdamasi palankiu rizikos vertinimu pagal 24a ir 25 straipsnius, visų pirma atsižvelgdama į toje valstybėje narėje taikomas kontrolės priemones, jei ta valstybė narė tas priemones patvirtino pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

2. Laukiant, kol bus įgyvendintos 1 pastraipos b ir c punktuose nurodytos priemonės, ir siekiant užtikrinti gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų neatidėliotiną atsekamumą ir identifikavimą, ūkyje, kuriame buvo laikomas gyvūnas, pasireiškus USE pradedama oficiali kontrolė ir kompetentinga institucija suteikia leidimą išvežti ar įvežti į ūkį USE pažeistus gyvūnus ir iš jų gautus gyvūninės kilmės produktus.

Jei kompetentinga institucija gauna įrodymų, kad ūkis, kuriame buvo užsikrėtęs gyvūnas, patvirtinus USE pasireiškimą nėra tas ūkis, kuriame gyvūnas užsikrėtė USE, tada ji gali nuspręsti įvesti oficialią kontrolę arba abiejuose ūkiuose, arba tame ūkyje, kuriame gyvūnas užsikrėtė.

3. Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, valstybėms narėms, įgyvendinusioms alternatyvią programą, suteikiančią 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą lygiavertę apsaugą, ir nukrypusioms nuo 1 pastraipos b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, gali būti netaikomas reikalavimas oficialiai apriboti gyvūnų judėjimą ir reikalavimas užmušti ir sunaikinti gyvūnus.

4. Atsižvelgiant į 12 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 1 pastraipos a ir c punktus, nedelsiant kompensuojami savininkų nuostoliai praradus gyvūnus, šiuos nužudant arba sunaikinant gyvūninės kilmės produktus.

5. Nepažeidžiant Direktyvos 82/894/EEB, kasmet pranešama Komisijai apie USE, kitų nei GSE, patvirtintus atvejus.

6. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

14 straipsnis

Nepaprastosios padėties planas

1. Atsižvelgdamos į Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių gyvūnų ligų kontrolę, bendruosius kriterijus, valstybės narės parengia rekomendacijas, nurodydamos, kokias nacionalines priemones reikia įgyvendinti, ir apibrėždamos kompetenciją ir atsakomybę tais atvejais, kai patvirtinama USE.

2. Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktų laikymąsi, rekomendacijos gali būti suderintos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

V SKYRIUS

PATEIKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

15 straipsnis

Gyvi gyvūnai, jų sperma, embrionai ir kiaušialąstės

1. Jeigu reikia, tai eksportuojami galvijai, ožkos ir avys bei jų sperma, embrionai ir kiaušialąstės pateikiamos į rinką atsižvelgiant į IX priede nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į 17 straipsnį, gyvi gyvūnai, jų embrionai ir kiaušialąstės pateikiamos į rinką kartu su atitinkamais gyvūnų veterinarijos sertifikatais, kaip reikalauja Bendrijos teisės aktai, o importuojant prekes atsižvelgiama į 18 straipsnį.

2. Pateikiant į rinką gyvūnų, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių USE, pirmos kartos palikuonis, spermą, embrionus ir kiaušialąstes atsižvelgiama į VIII priedo B skyriuje nustatytas sąlygas.

3. 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos gali būti taikomos kitoms gyvūnų rūšims.

4. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti priimamos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

Gyvūninės kilmės produktų pateikimas į rinką

1. Gyvūninės kilmės produktų, gautų iš sveikų atrajotojų, pateikimas į rinką arba, jei reikia, eksportas, atsižvelgiant į šį straipsnį, VIII priedo C ir D skyrius ir IX priedo A, C, F ir G skyrius, neribojamas:

a) gyvūninės kilmės produktai, nurodyti 15 straipsnyje, ypač sperma, embrionai ir kiaušialąstės;

b) pienas ir pieno produktai, kailis ir oda, želatina ir kolagenas, gauti iš kailio ir odos.

2. Gyvūniniai produktai, importuojami iš kontroliuojamą arbą nenustatytą GSE riziką keliančios trečiosios šalies, turi būti gaunami iš sveikų galvijų, ožkų ir avių, kurių centrinės nervų sistemos audinys nebuvo sudraskytas arba kurie nebuvo užmušti į kaukolės ertmę injekavus dujų, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje.

3. Gyvūniniai maisto produktai, kurie turi galvijų medžiagų ir kurių kilmės šalis yra nenustatytą GSE riziką kelianti šalis ar regionas, negali būti pateikiami į rinką, nebent jie pagaminti iš gyvūnų:

a) gimusių praėjus aštuoneriems metams po datos, kai buvo efektyviai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojus žinduolių baltymais; ir

b) gimusių, užaugusių ir laikytų bandoje, kurioms priklausantys gyvūnai mažiausiai septynerius metus nesirgo GSE ir tai patvirtinta dokumentais.

Be to, iš atrajotojų gauti maisto produktai negali būti siunčiami iš nenustatytą GSE riziką keliančios valstybės narės arba jos regiono į kitą valstybę narę arba importuojami iš nenustatytą GSE riziką keliančios trečiosios šalies.

Šis draudimas netaikomas gyvūniniams produktams, išvardytiems VIII priedo C skyriuje ir atitinkantiems VIII priedo C skyriaus reikalavimus.

Prie jų turi būti pridedamas oficialaus veterinarijos gydytojo išduotas gyvūno sveikatos pažymėjimas, patvirtinantis, kad produktai buvo pagaminti laikantis šio reglamento.

4. Kai gyvūnas vežamas iš šalies ar regiono į kitos kategorijos šalį ar regioną, tai šalims ir regionams, kuriuose gyvūnas laikomas daugiau nei dvidešimt keturias valandas, suteikiama aukščiausia kategorija, nebent pateikiamos pakankamos garantijos, kad gyvūnas nebuvo šeriamas pašarais, pagamintais aukščiausios kategorijos šalyje arba regione.

5. Atsižvelgiant į 17 ir 18 straipsnius, gyvūninės kilmės produktai, kuriems taikomos šiame straipsnyje nustatytos specialios taisyklės, pateikiami kartu su atitinkamais gyvūnų veterinarijos sertifikatais ar komercinio pobūdžio dokumentais, kurie nurodyti Bendrijos teisės aktuose, arba, jei tokie pažymėjimai ar dokumentai nėra nurodyti Bendrijos teisės aktuose, pateikiami kartu su veterinarijos sertifikatu ar komercinio pobūdžio dokumentu, kurio pavyzdys parengiamas, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

6. Į Bendriją importuojami gyvūninės kilmės produktai, atitinkantys IX priedo A, C, F ir G skyriuose nustatytas sąlygas.

7. Pagal 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu 1–6 dalių nuostatų taikymo sritis gali būti išplėsta ir jos gali būti taikomos kitiems gyvūninės kilmės produktams. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės tvirtinamos pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

17 straipsnis

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, veterinarijos sertifikatai, nurodyti Direktyvos 64/432/EEB F priede, Direktyvos 91/68/EEB E priedo II ir III pavyzdžiuose, ir atitinkami veterinarijos sertifikatai, nurodyti Bendrijos teisės aktuose ir pateikiami prekiaujant galvijų, avių ir ožkų sperma, embrionais ir kiaušialąstėmis, jei reikia, papildomai nurodant kategoriją, suteikiamą kilmės valstybei narei arba regionui, atsižvelgiant į 5 straipsnį.

Gyvūninės kilmės produktais prekiaujama kartu pateikiant atitinkamus komercinio pobūdžio dokumentus, jei reikia, papildomai nurodant kilmės valstybės narės ar regiono kategoriją, kurią suteikė Komisija, atsižvelgdama į 5 straipsnį.

18 straipsnis

Priėmus sprendimą dėl klasifikacijos ir atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, atitinkami produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, kurioms kategorija suteikiama, atsižvelgiant į 5 straipsnį, veterinarijos sertifikatai, nurodyti Bendrijos teisės aktuose, papildomi specifiniais IX priede nustatytais reikalavimais.

VI SKYRIUS

REFERENCINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ ĖMIMAS, TYRIMAS IR KONTROLINIAI PAVYZDŽIAI

19 straipsnis

Referencinės laboratorijos

1. Kiekvienos valstybės narės nacionalinės referencinės laboratorijos, jų funkcijos ir pareigos nurodytos X priedo A skyriuje.

2. Bendrijos referencinė laboratorija, jos funkcijos ir pareigos nurodytos X priedo B skyriuje.

20 straipsnis

Mėginių ėmimas ir laboratoriniai metodai

1. Siekiant nustatyti USE mėginiai imami ir analizuojami, taikant X priedo C skyriuje nurodytus metodus ir aprašus.

2. Prireikus užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, įgyvendinimo taisyklės tvirtinamos pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. GSE tvirtinimo avims ir ožkoms metodas tvirtinamas pagal 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

21 straipsnis

Bendrijoje vykdoma kontrolė

1. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje, kad užtikrintų šio reglamento taikymą. Valstybės narės, kuriose atliekami patikrinimai, padeda ekspertams atlikti savo pareigas. Komisija atsakingą instituciją supažindina su atlikus patikrinimus gautais rezultatais.

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimamos šio straipsnio taikymo taisyklės ir nustatoma kompetentingų institucijų bendradarbiavimo tvarka.

2. Atsižvelgdama į Direktyvos 97/78/EB 20 ir 21 straipsnius, Bendrija patikrina iš trečiųjų šalių importuotas prekes.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl specifinių pavojingų gyvūninių atliekų

1. XI priedo A dalies nuostatos taikomos ne trumpesniam kaip šešių mėnesių, pradedant skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d., laikotarpiui ir pagal 5 straipsnio 2 ir 4 dalis priėmus sprendimą dėl 8 straipsnio įsigaliojimo jos nebetaikomos.

2. Baigiamosios statistinės apžvalgos, atliktos atsižvelgiant į 5 straipsnio 3 dalį, rezultatai pereinamuoju laikotarpiu naudojami rizikos analizės, nurodytos 5 straipsnio 1 dalyje, išvadoms patvirtinti arba paneigti, atsižvelgiant į Tarptautinio epizootijų biuro apibrėžtus klasifikacijos kriterijus.

3. Pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu ir atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimamos išsamios taisyklės, reglamentuojančios statistinę apžvalgą.

4. Šioje statistinėje apžvalgoje paisoma mažiausių XI priedo B dalyje nurodytų kriterijų.

23 straipsnis

Priedų papildymai ir pakeitimai bei pereinamojo laikotarpio priemonės

Kiekvienu klausimu, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai, pasikonsultavus su atitinkamu moksliniu komitetu, priedai iš dalies keičiami arba papildomi ir visos reikiamos pereinamojo laikotarpio priemonės patvirtinamos pagal 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

▼M21

Laikantis tos tvarkos, pereinamosios priemonės priimamos laikotarpiui, kuris baigiasi vėliausiai 2007 m. liepos 1 d., kad dabartinį režimą pakeistų šiuo reglamentu nustatytas režimas.

23a straipsnis

Taikant 24 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimamos šios priemonės, skirtos keisti neesmines šio reglamento nuostatas, įskaitant jo papildymą:

a) 5 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų greitųjų tyrimo metodų patvirtinimas,

b) 6 straipsnio 1b dalyje nurodyto amžiaus koregavimas,

c) 6 straipsnio 1b dalyje nuodyti kriterijai, kuriais siekiama įrodyti, kad epidemiologinė padėtis gerėja,

d) sprendimas leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje,

e) kriterijai suteikti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų išimtis,

f) sprendimas nustatyti leistino nuokrypio lygį, kaip nurodyta 7 straipsnio 4a dalyje,

g) sprendimas dėl amžiaus, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje,

h) taisyklės, numatančios išimtis, susijusias su reikalavimu pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, kaip nurodyta 8 straipsnio 5 dalyje,

i) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas gamybos procesų patvirtinimas,

j) sprendimas tam tikras nuostatas taikyti kitoms gyvūnų rūšims, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje,

k) 16 straipsnio 1–6 dalių nuostatų taikymo srities išplėtimas ir jų taikymas kitiems gyvūninės kilmės produktams;

l) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto GSE tvirtinimo avims ir ožkoms metodo patvirtinimas;

m) priedų keitimas arba papildymas ir visų reikiamų pereinamojo laikotarpio priemonių, nurodytų 23 straipsnyje, patvirtinimas.

24 straipsnis

Komitetai

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas. Tačiau dėl 6a straipsnio Komisija taip pat konsultuojasi su Zootechnikos nuolatiniu komitetu.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

To sprendimo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai, o šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų apsaugos priemonių atveju — 15 dienų.

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

24a straipsnis

Taikant vieną iš 24 straipsnyje numatytų procedūrų priimtini sprendimai grindžiami tinkamu galimos rizikos žmogaus ir gyvūnų sveikatai įvertinimu ir, atsižvelgiant į egzistuojančius mokslinius įrodymus, turi būti išlaikomas arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidintas Bendrijoje užtikrinamas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis.

25 straipsnis

Mokslo komitetų teikiamos konsultacijos

Bet kuriuo šiame reglamente nurodytu atveju, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai, konsultuojamasi su atitinkamu mokslo komitetu.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2001 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M10

I PRIEDAS

YPATINGI APIBRĖŽIMAI

Šiame reglamente taikomi šie Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002 ( 15 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 ( 16 ) ir Tarybos direktyvoje 79/373/EEB ( 17 ) pateikti apibrėžimai:

a) Reglamento (EB) Nr. 1774/2002:

i) 2 straipsnio 1 dalies f punkte pateiktas „ūkinės paskirties gyvūno“ apibrėžimas;

ii) I priedo 41 punkte pateiktas „naminių gyvūnėlių ėdalo“ apibrėžimas;

iii) I priedo 42 punkte pateiktas „perdirbtų gyvūninių baltymų“ apibrėžimas;

iv) I priedo 26 punkte pateiktas „želatinos“ apibrėžimas;

v) I priedo 4 punkte pateiktas „kraujo produktų“ apibrėžimas;

vi) I priedo 6 punkte pateiktas „kraujo miltų“ apibrėžimas;

vii) I priedo 24 punkte pateiktas „žuvų miltų“ apibrėžimas;

b) Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 dalyje pateiktas „pašaro“ apibrėžimas;

c) Direktyvos 79/373/EEB 2 straipsnio d dalyje pateiktas „kombinuotųjų pašarų“ apibrėžimas.

Šiame reglamente taip pat taikomos tokios sąvokos:

a) vietinis GSE atvejis – tai galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, kai nebuvo akivaizdžiai įrodyta, kad jis įvyko dėl gyvo gyvūno užsikrėtimo prieš jį įvežant;

b) atskirtas riebalinis audinys – tai kūno paviršiuje ir viduje esantys riebalai, atskiriami skerdimo ir išpjaustymo metu, visų pirma švieži riebalai, atskirti nuo galvijų širdies, didžiosios taukinės ir inkstų ir iš mėsos išpjaustymo patalpų pašalinti riebalai;

c) kohorta – tai galvijų grupė, kurią sudaro:

i) gyvūnai, toje pačioje bandoje, kurioje yra užsikrėtusių galvijų, atvesti 12 mėnesių prieš užsikrėtusio galvijo gimimo dieną arba po jos; ir

ii) gyvūnai, kurie pirmaisiais savo gyvenimo metais buvo auginami kartu su užsikrėtusiu galviju pirmaisiais jo gyvenimo metais;

d) pirmasis užkrėstas gyvūnas – tai pirmasis ūkio ar epidemiologiniu požiūriu apibrėžtos grupės gyvūnas, kurio USE užkrėtimas buvo patvirtintas;

e) smulkiųjų atrajotojų susirgimai USE – nustatytas avies ar ožkos susirgimo užkrečiamąja spongiformine enecefalopatija atvejis, kurio patvirtinimui atliekamas tyrimas testu dėl nenormalaus PrP baltymo;

f) skrepi atvejis – patvirtintas avies ar ožkos susirgimo užkrečiama spongiformine encefalopatija atvejis, kai GSE diagnozė buvo atmesta pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techniniame vadove dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus ( 18 );

g) klasikinis skrepi atvejis – patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, priskiriamas klasikiniams pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus;

h) atipinis skrepi atvejis – patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, kuris skiriasi nuo klasikinio skrepi ligos atvejo pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus.

II PRIEDAS

GSE BŪKLĖS NUSTATYMAS

A SKYRIUS

Kriterijai

Valstybių narių, trečiųjų šalių ar regionų (toliau – šalys ar regionai) būklė atsižvelgiant į GSE nustatoma remiantis a–e punktuose išdėstytais kriterijais.

Šalyje ar regione:

a) yra atlikta rizikos analizė pagal B skyriaus nuostatas, kurioje nustatyti visi potencialūs GSE pasireiškimą lemiantys veiksniai ir jų istorinė perspektyva šalyje ar regione;

b) yra veikianti GSE, ypač B skyriuje aprašytų pavojų, tęstinės priežiūros ir stebėsenos sistema, atitinkanti minimalius D skyriuje nustatytus priežiūros reikalavimus;

c) yra veikianti veterinarijos gydytojų, ūkininkų ir darbininkų, susijusių galvijų pervežimu, prekyba ir skerdimu, informavimo programa siekiant paskatinti, kad būtų pranešta apie visus GSE atitinkančius klinikinius požymius tikslinėse subpopuliacijose kaip apibrėžta šio priedo D skyriuje;

d) yra nustatyta pareiga pranešti ir ištirti visus galvijus, kuriems pasireiškia GSE atitinkantys klinikiniai požymiai;

e) smegenų ar kitų audinių, surinktų pagal b punkte nurodytą priežiūros ir stebėsenos sistemą, tyrimas yra atliekamas patvirtintoje laboratorijoje.

B SKYRIUS

Rizikos analizė

1. Rizikos analizės struktūra

Rizikos analizė apima patekimo į aplinką ir poveikio vertinimą.

2. Patekimo į aplinką vertinimas (išorinis pavojus)

2.1. Patekimo į aplinką vertinime pateikiamas tikimybės, kad GSE sukėlėjas pateko į šalį arba regioną per potencialiai užterštas GSE sukėlėjais prekes arba jau yra šalyje ar regione, įvertinimas.

Turi būti atsižvelgta į šiuos rizikos veiksnius:

a) GSE sukėlėjo buvimą arba nebuvimą šalyje ar regione ir, jei sukėlėjo buvimas yra nustatytas, jo paplitimą remiantis stebėsenos rezultatais;

b) mėsos ir kaulų miltų ar spirgų gamybą iš vietos, kur yra nustatyta GSE, atrajotojų populiacijos;

c) importuotus mėsos ir kaulų miltus ar spirgus;

d) importuotus galvijus ir avis bei ožkas;

e) importuotus gyvūnų pašarus ir pašarų ingredientus;

f) importuotus žmonėms skirtus atrajotojų kilmės produktus, kurių sudėtyje gali būti V priedo 1 punkte išvardytų audinių ir kurie gali būti sušerti galvijams;

g) importuotus atrajotojų kilmės produktus naudojimui in vivo galvijams.

2.2. Atliekant patekimo į aplinką vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į specialias likvidavimo schemas, priežiūrą ir kitus epidemiologinius tyrimus (ypač galvijų populiacijos priežiūrą dėl GSE) dėl 2.1 punkte išvardytų rizikos veiksnių.

3. Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime pateikiamas GSE sukėlėjo poveikio galvijams tikimybės įvertinimas, kai apsvarstomos šios aplinkybės:

a) GSE sukėlėjo cirkuliavimas ir amplifikacija, kai galvijai suėda atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltus ar spirgus arba kitus pašarus ar pašarų ingredientus, užterštus GSE sukėlėjais;

b) atrajotojų skerdenų (įskaitant nugaišusių galvijų skerdenas), šalutinių produktų ir skerdyklų atliekų naudojimas, utilizavimo procesų parametrai ir gyvūnų pašarų gamybos metodai;

c) atrajotojų šėrimas arba nešėrimas mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, įskaitant priemones užkirsti kelią gyvūnų pašarų kryžminiam užteršimui;

d) GSE priežiūros galvijų populiacijoje lygis tuo metu ir tos priežiūros rezultatai.

C SKYRIUS

Kategorijų apibrėžimai

I. ŠALIS AR REGIONAS, KUR GSE RIZIKA YRA NEDIDELĖ

Šalis ar regionas:

1) kur siekiant nustatyti istorinius ir dabartinius rizikos veiksnius buvo atlikta rizikos analizė pagal B skyriaus nuostatas;

2) kuriame parodyta, kad imtasi atitinkamų specifinių priemonių atitinkamu toliau apibrėžtu laikotarpiu kiekvienam nustatytam pavojui valdyti,

3) kuriame parodyta, kad B tipo priežiūra pagal D skyrių yra atliekama ir laikomasi atitinkamų siekinių pagal to skyriaus 2 lentelę; ir

4) kuris yra:

a) tokioje padėtyje:

i) šalyje ar regione, kur nebuvo GSE atvejų, arba buvo nustatyta, kad bet kuris importuotas GSE atvejis buvo visiškai sunaikintas;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus bent septynerius metus; ir

iii) vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą nustatyta, kad bent aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami nei mėsos ir kaulų miltais, nei spirgais, gautais iš atrajotojų;

b) arba:

i) šalyje ar regione buvo vienas ar daugiau vietinių GSE atvejų, bet kiekvienas vietinis GSE sergantis galvijas gimė daugiau kaip prieš 11 metų;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus bent septynerius metus;

iii) vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą nustatyta, kad bent aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami nei mėsos ir kaulų miltais, nei spirgais, gautais iš atrajotojų;

iv) šie gyvūnai, jei jų yra gyvų šalyje ar regione, yra nuolat identifikuojami, jų judėjimas kontroliuojamas ir, kai paskerdžiami arba miršta, yra visiškai sunaikinami:

— visi sergantys GSE,

— visi galvijai, kurie per pirmus jų gyvenimo metus buvo auginti su GSE sergančiais galvijais pirmais jų gyvenimo metais, ir dėl kurių tyrimas parodė, kad jie tuo laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais potencialiai užterštais pašarais, arba

— jeigu antroje įtraukoje nurodytas tyrimas nedavė rezultatų, visi galvijai, kilę iš tos pačios bandos kaip ir sergantys GSE galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo.

II. ŠALIS AR REGIONAS, KUR GSE RIZIKA KONTROLIUOJAMA

Šalis ar regionas:

1) kur siekiant nustatyti istorinius ir dabartinius rizikos veiksnius buvo atlikta rizikos analizė remiantis B skyriuje nustatyta informacija;

2) kur matoma, kad imamasi atitinkamų priemonių valdyti visus nustatytus pavojus, bet šios priemonės nebuvo taikomos pakankamą laiko tarpą;

3) kur buvo nustatyta, kad yra taikoma A tipo priežiūra pagal D skyrių ir laikomasi atitinkamų siekinių pagal 2 lentelę. B tipo priežiūra gali pakeisti A tipo priežiūrą tik, jei laikomasi atitinkamų siekinių; ir

4) kuris yra:

a) tokioje padėtyje:

i) šalyje arba regione nebuvo GSE atvejų arba buvo nustatyta, kad bet kuris importuotas GSE atvejis buvo visiškai sunaikintas, yra atitiktis šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytiems kriterijams ir vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą nustatyta, kad atrajotojai nebuvo šeriami nei mėsos ir kaulų miltais, nei spirgais, gautais iš atrajotojų;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus trumpiau negu 7 metus; ir (arba)

iii) nėra galimybės įrodyti, kad mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, gautų iš atrajotojų, šėrimo atrajotojams kontrolė buvo užtikrinama bent aštuonis metus;

b) arba:

i) šalyje arba regione buvo vietinių GSE atvejų, yra atitiktis šio priedo A skyriaus c, d ir e punktuose nurodytiems kriterijams ir gali būti įrodyta vykdant atitinkamo lygio kontrolę ir auditą, kad nei mėsos ir kaulų miltai, nei spirgai, gauti iš atrajotojų, nebuvo šeriami atrajotojams;

ii) atitiko šio priedo A skyriaus c–e punktuose nurodytus kriterijus trumpiau negu septynerius metus; ir (arba)

iii) nėra galimybės įrodyti, kad mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, gautų iš atrajotojų, šėrimo atrajotojams kontrolė buvo užtikrinama bent aštuonerius metus;

iv) šie gyvūnai, jei jų yra gyvų šalyje ar regione, yra nuolat identifikuojami, jų judėjimas kontroliuojamas ir, kai paskerdžiami arba miršta, yra visiškai sunaikinami; ir

— visi sergantys GSE, ir

— jeigu antroje įtraukoje nurodytas tyrimas nedavė rezultatų, visi galvijai, kilę iš tos pačios bandos kaip ir sergantys GSE galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo.

III. ŠALIS AR REGIONAS, KUR GSE RIZIKA NENUSTATYTA

Šalis ar regionas, kurių GSE būklė nėra nustatyta, arba kuris neatitinka sąlygų, kurias atitinka vienai iš kitų kategorijų priskiriama šalis ar regionas.

D SKYRIUS

Minimalūs priežiūros reikalavimai

1. Priežiūros tipai

Šiame priede vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a) A tipo priežiūra

A tipo priežiūros taikymas leis nustatyti GSE, kai numatomas paplitimas ( 19 ) yra bent vienas atvejis iš 100 000 suaugusių galvijų populiacijos atitinkamoje šalyje ar regione esant 95 % patikimumui.

b) B tipo priežiūra

B tipo priežiūros taikymas leis nustatyti GSE, kai numatomas paplitimas yra bent vienas atvejis iš 50 000 suaugusių galvijų populiacijos atitinkamoje šalyje ar regione esant 95 % patikimumui.

B tipo priežiūra gali būti atliekama šalyse arba regionuose, kur GSE rizika nedidelė, rizikos analizės išvadoms patvirtinti, pvz., parodant bet kuriuos nustatytus rizikos veiksnius mažinančių priemonių veiksmingumą, kai priežiūros tikslas yra maksimaliai patikimai nustatyti tokių priemonių taikymo trūkumus.

B tipo priežiūra taip pat gali būti atliekama šalyse arba regionuose, kur GSE būklė yra kontroliuojama, po to, kai pasiekiami atitinkami tikslai naudojant A tipo priežiūrą, palaikyti A tipo priežiūros dėka gautų žinių patikimumą.

Šiame priede šios keturios galvijų subpopuliacijos išskiriamos priežiūros tikslais:

a) vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kuriems pasireiškia elgsenos ar klinikiniai požymiai, atitinkantys GSE (įtariamieji pagal klinikinius požymius);

b) vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kurie yra stacionariniai ligoniai, nepajėgūs pasikelti ar vaikščioti be pagalbos; vyresni kaip 30 mėn amžiaus galvijai, pasiųsti nedelsiant skersti arba kuriems nustatyti nukrypimai nuo normos ante mortem patikrinimo metu (nelaimės atvejai arba neatidėliojant paskersti);

c) vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kurie rasti nugaišę arba užmušti ūkyje, pervežimo metu arba abattoir (nugaišę galvijai);

d) vyresni kaip 36 mėnesių galvijai, skerdžiami įprasta tvarka.

2. Priežiūros strategija

2.1. Priežiūros strategija turi būti suplanuota iš anksto siekiant užtikrinti, kad mėginiai yra reprezentatyvūs šalies ar regiono bandos mėginiai, ir atsižvelgiama į demografinius veiksnius, pvz., produkcijos tipą ir geografinę vietovę, bei į potencialią kultūriniu požiūriu unikalios gyvulininkystės praktikos įtaką. Naudojamas metodas ir daromos prielaidos turi būti dokumentuojamos, o dokumentai saugomi septynerius metus.

2.2. Siekdama įgyvendinti GSE priežiūros strategiją šalis naudoja suaugusių galvijų populiacijos pasiskirstymo pagal amžių ir patikrintų dėl GSE galvijų skaičiaus, suskirstyto pagal amžių ir subpopuliacijas šalies ar regiono viduje, dokumentų įrašus arba patikimus apskaičiavimus.

3. Skaitinės balų vertės ir siektinas balų kiekis

Priežiūros mėginių dydžiai turi atitikti 2 lentelėje nustatytus siekinius, apskaičiuotus pagal 1 lentelėje pateiktas „skaitines vertes balais“. Visi įtariamieji pagal klinikinius požymius turi būti ištirti nežiūrint sukaupto balų kiekio. Šalis ima mėginius bent trijose iš keturių subpopuliacijų. Bendras suminis balų kiekis paimtiems mėginiams kaupiamas per septynerių iš eilės einančių metų maksimalų laikotarpį norint pasiekti nustatytą siektiną balų kiekį. Pasiektas suminis balų kiekis periodiškai lyginamas su siektinu šalies ar regiono balų kiekiu.

1 lentelė

Priežiūros balų skaitinės vertės mėginiams, imamiems iš duotos subpopuliacijos ir amžiaus kategorijos gyvūnų

Prižiūrima subpopuliacija
Įprastinis skerdimas (1)	Nugaišę galvijai (2)	Skerdimas nelaimės atveju (3)	Įtariamieji pagal klinikinius požymius (4)
Amžius ≥ 1 metai ir < 2 metai
0,01	0,2	0,4	Nėra duomenų
Amžius ≥ 2 metai ir < 4 metai (jauni suaugusieji)
0,1	0,2	0,4	260
Amžius ≥ 4 metai ir < 7 metai (vidutinio amžiaus suaugusieji)
0,2	0,9	1,6	750
Amžius ≥ 7 metai ir < 9 metai (senesni suaugusieji)
0,1	0,4	0,7	220
Amžius ≥ 9 metų (seni)
0,0	0,1	0,2	45
(1) Vyresni kaip 36 mėnesių galvijai, skerdžiami įprasta tvarka. (2) Vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kurie rasti nugaišę arba užmušti ūkyje, pervežimo metu arba abattoir (nugaišę galvijai). (3) Vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kurie yra stacionariniai ligoniai, nepajėgūs pasikelti ar vaikščioti be pagalbos; vyresni kaip 30 mėn amžiaus galvijai, pasiųsti nedelsiant skersti arba kuriems nustatyti nukrypimai nuo normos ante mortem patikrinimo metu (nelaimės atvejai arba neatidėliojant paskersti). (4) Vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, kuriems pasireiškia elgsenos ar klinikiniai požymiai, atitinkantys GSE (įtariamieji pagal klinikinius požymius).

2 lentelė

Siektinas balų kiekis skirtingo dydžio suaugusių galvijų populiacijoms šalyje ar regione

Siektinas balų kiekis šalyse ar regionuose
Suaugusių galvijų populiacijos dydis (24 mėnesių ir vyresni)	A tipo priežiūra	B tipo priežiūra
≥ 1 000 000	300 000	150 000
800 000–1 000 000	240 000	120 000
600 000–800 000	180 000	90 000
400 000–600 000	120 000	60 000
200 000–400 000	60 000	30 000
100 000–200 000	30 000	15 000
50 000–100 000	15 000	7 500
25 000–50 000	7 500	3 750

4. Specifiniai siekiniai

Kiekvienai iš pirmiau minėtų subpopuliacijų šalyje ar regione šalis gali siekti prižiūrėti galvijus, identifikuotus kaip importuotus iš šalių ar regionų, kur GSE buvo nustatyta, ir galvijus, kurie periodiškai buvo šeriami potencialiai užterštais pašarais iš šalių ar regionų, kur buvo nustatyta GSE.

5. GSE priežiūros modelis

Šalis gali pasirinkti, ar naudoti GSE priežiūros modelį visa apimtimi, ar alternatyvų metodą, pagrįstą GSE priežiūros modeliu įvertinant GSE buvimą ir (arba) paplitimą.

6. Palaikomoji priežiūra

Kai pasiekiamas siektinas balų kiekis ir siekiant priskirti šalies būklę kontroliuojamos rizikos ar nedidelės rizikos kategorijai, priežiūra gali būti sumažinta iki B tipo priežiūros (jeigu visi kiti rodikliai išlieka teigiami). Tačiau siekiant laikytis šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi būti toliau vykdoma metinė priežiūra siekiant apimti bent tris iš keturių aprašytų subpopuliacijų. Visi įtariamieji pagal klinikinius požymius, kad yra infekuoti GSE, turi būti ištirti nežiūrint sukaupto balų kiekio. Metinė vertė balais šalyje ar regione, kur pasiektas reikalaujamas siektinas balų kiekis, neturi būti mažesnė nei viena septintoji viso B tipo priežiūros atveju siektino balų kiekio.

III PRIEDAS

MONITORINGO SISTEMA

A SKYRIUS

I. GALVIJŲ MONITORINGAS

1. Bendrosios nuostatos

Galvijų monitoringas vykdomas vadovaujantis laboratorijos metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3 dalies 1 punkto b papunktyje.

2. Žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų monitoringas

2.1.

Atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų,

— kurie „skerdžiami ypatingu atveju“, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 64/433/EEB ( 20 ) 2 straipsnio n dalyje, arba

— paskerstų, vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 dalies c punktu, išskyrus gyvūnus, neturinčius klinikinių ligos požymių, paskerstus vykdant ligos likvidavimo kampaniją,

tyrimai GSE nustatyti.

2.2.	Atliekami visų vyresnių nei 30 mėnesių galvijų, — įprastai skerdžiamų žmonių vartojimui, arba — paskerstų, vykdant ligos likvidavimo kampaniją, vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 dalies c punktu, bet neturinčių klinikinių ligos požymių, tyrimai GSE nustatyti.

▼M27 —————

3. Ne žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų monitoringas

3.1.

Atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų, kurie nugaišo arba buvo paskersti, bet kurie nebuvo:

— paskersti, norint juos sunaikinti, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 716/96 ( 21 ),

— paskersti dėl epidemijos, tokios kaip snukio ir nagų liga,

— paskersti žmonių vartojimui,

tyrimai GSE nustatyti.

3.2.

Valstybės narės gali nuspręsti nukrypti nuo 3.1 punkto nuostatų atokiuose rajonuose, kuriose gyvūnų tankis mažas ir kuriose neorganizuojamas nugaišusių gyvūnų surinkimas. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės informuoja Komisiją ir pateikia teritorijų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, sąrašą. Nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daugiau kaip 10 % valstybės narės galvijų populiacijos.

▼M26

4. Gyvūnų, įsigytų sunaikinti, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 716/96, monitoringas

Visi 1995 m. rugpjūčio 1 d.–1996 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu atsivesti gyvūnai, sunaikinti atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 716/96, tiriami siekiant nustatyti GSE.

5. Kitų gyvūnų monitoringas

Be 2–4 punktuose nurodytų tyrimų valstybės narės gali nuspręsti laisvanoriškai tirti kitus galvijus savo teritorijoje, pirmiausia, kurių kilmės šalyse pasitaiko vietiniai GSE atvejai ir kurie galėjo būti šeriami užkratu užterštais pašarais arba kuriuos atsivedė GSE užkrėstos veislinės patelės ar iš kurių jie yra kilę.

6. Priemonės, kurių imamasi atlikus tyrimus

6.1.	Jeigu žmonių vartojimui skerdžiamas gyvūnas buvo atrinktas tyrimui GSE nustatyti, jo skerdena neženklinama Direktyvos 64/433/EB I priedo XI skyriuje nustatytu sveikumo ženklu tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.2.	Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta oficiali sistema, užtikrinanti, jog sveikumo ženklu paženklintos tiriamų gyvūnų dalys, lieka skerdykloje tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.3.

Visos gyvūno, kuris tiriamas GSE nustatyti, kūno dalys, įskaitant kailį, laikomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos sunaikinamos, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais.

6.4.

Visos gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai pasirodo esą teigiami arba neaiškūs, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su B skyriaus III skirsnyje nustatytais įrašais.

6.5.

Kai žmonių maistui paskersto gyvūno tyrimo greituoju būdu rezultatai pasirodo esą teigiami arba neaiškūs, tos pačios skerdimo linijos bent jau skerdena, gauta skerdžiant prieš pat, ir dvi skerdenos, gautos skerdžiant tuojau pat po gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami arba neaiškūs, skerdimo, turi būti sunaikintos pagal 6.4 punktą. Nukrypdamos nuo šios nuostatos valstybės narės gali nuspręsti naikinti pirmiau minėtas skerdenas tik, jei patvirtinama, kad tyrimo greituoju būdu rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, atliekant patvirtinančius tyrimus, nurodytus X priedo C skyriaus 3.1 punkto b papunktyje.

6.6.	Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.5 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta sistema, neleidžianti skerdenoms užsiteršti viena nuo kitos.

▼M38

7. Metinių monitoringo programų, susijusių su GSE (GSE monitoringo programos), peržiūra, kaip numatyta 6 straipsnio 1b dalyje.

7.1. Valstybių narių prašymai

Į valstybių narių Komisijai pateiktus prašymus peržiūrėti metines GSE monitoringo programas įtraukiama bent jau tokia informacija:

a) informacija apie veikusią metinę GSE monitoringo sistemą valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsami dokumentacija, įrodanti atitiktį 7.2. punkte nustatytiems epidemiologiniams kriterijams;

b) informacija apie gyvūnų atpažinimo ir stebėjimo sistemą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos b punkte, veikusią valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsamus kompiuterinės duomenų bazės funkcionavimo aprašymas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 ( 22 ) 5 straipsnyje;

c) informacija apie su gyvūnų šėrimu susijusius draudimus valstybės narės teritorijoje ankstesnių šešerių metų laikotarpiu, taip pat išsamus teisės aktų dėl draudimo fermose auginamus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais įgyvendinimo aprašymas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, taip pat mėginių ėmimo planas, nustatytų pažeidimų skaičius bei rūšis ir tolesnių veiksmų rezultatai;

d) išsamus siūlomos peržiūrėti galvijų GSE monitoringo programos aprašymas, kuriame būtų nurodyta geografinė teritorija, kur programa turi būti įgyvendinama, ir galvijų gyvūnų subpopuliacijų, kurioms bus taikoma peržiūrėta galvijų GSE monitoringo programa, aprašymas, taip pat nuorodos į amžiaus apribojimus ir mėginių dydžius bandymams;

e) išsamūs rizikos analizės rezultatai, kuriais parodoma, kad peržiūrėta GSE monitoringo programa užtikrins žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą. Į rizikos analizę įtraukiama atvestų gyvūnų kohortos analizė arba kiti tiesiogiai susiję tyrimai, kuriais parodoma, kad USE rizikos mažinimo priemonės, taip pat draudimus dėl gyvūnų šėrimo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, buvo sėkmingai įgyvendintos.

7.2. Epidemiologiniai kriterijai

Prašymai peržiūrėti GSE monitoringo programas gali būti priimami tik tuomet, jeigu susijusi valstybė narė gali įrodyti, kad be 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų, jos teritorijoje tenkinami šie epidemiologiniai kriterijai:

a) mažiausia šešerių paeiliui metų laikotarpiu po Bendrijos GSE atvejų tikrinimo schemos įgyvendinimo datos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos b punkte:

arba

i) metinis vidutinis GSE pasireiškimo dažnio mažėjimas, stebimas suaugusių galvijų populiacijoje (vyresnių nei 24 mėnesių) buvo didesnis nei 20 %, o visas atvestų galvijų, užsikrėtusių GSE, skaičius, įgyvendinus visus Bendrijos draudimus dėl gyvūnų fermose šėrimo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1b dalies 3 pastraipos c punkte, neviršijo 5 % visų patvirtintų GSE atvejų;

arba

ii) stebimas metinis GSE atvejų pasireiškimo dažnis suaugusių galvijų populiacijoje (vyresnių nei 24 mėnesių) nuolat buvo mažesnis nei vienas atvejis šimtui tūkstančių galvijų;

arba

iii) kitu atveju, jeigu valstybėje narėje yra mažesnė nei 1 mln. suaugusių galvijų populiacija (vyresnių nei 24 mėnesių), bendras patvirtintų GSE atvejų skaičius buvo mažesnis nei penki;

b) pasibaigus a punkte nurodytam šešerių metų laikotarpiui nėra įrodymų, kad GSE epidemiologinė padėtis blogėja.

II. AVIŲ IR OŽKŲ STEBĖSENA

1. Bendroji informacija

Avys ir ožkos stebimos remiantis taikomais laboratoriniais metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte.

2. Žmonių maistui paskerstų avių ir ožkų stebėsena

a) valstybės narės, kuriose ėriavedžių ir ėringų avių, sukergtų su avinais, populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų avių imtį;

b) valstybės narės, kuriose ožkų, jau atsivedusių ožiukų, ir sukergtų ožkų populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų ožkų imtį;

c) jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą sveikų paskerstų avių arba ožkų skaičių jai paskirtam mažiausio dydžio mėginiui, nurodytam a ir b punktuose, sudaryti, ji gali daugiausiai 50 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių kritusiomis avimis arba ožkomis, kai santykis yra vienas ir vienas, kaip priedu prie mažiausio mėginio dydžio, nurodyto 3 punkte. Be to, valstybė narė gali nuspręsti daugiausiai 10 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių avimis arba ožkomis, užmuštomis pagal ligos likvidavimo programą, kai santykis yra vienas ir vienas.

3. Ne žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų stebėsena

Pagal 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles ir pagal A ir B lentelėse nurodytus mažiausius mėginių dydžius valstybės narės tiria avis ir ožkas, kurios krito arba buvo užmuštos, bet kurios nebuvo:

— užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

— paskerstos žmonių maistui.

A lentelė

Valstybių narių ėriavedžių ir ėringų avių populiacija	Mažiausias kritusių avių mėginio dydis (1)
> 750 000	10 000
100 000–750 000	1 500
40 000–100 000	100 % iki 500
< 40 000	100 % iki 100
(1) Mėginių minimalūs dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

B lentelė

Valstybių narių ožkų, kurios jau turėjo ožiukų arba buvo sukergtos, populiacija	Mažiausias kritusių ožkų mėginio dydis (1)
> 750 000	10 000
250 000–750 000	1 500
40 000–250 000	100 % iki 500
< 40 000	100 % iki 100
(1) Mėginių minimalūs dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

4. 2 ir 3 punktuose minimiems gyvūnams taikomos mėginių ėmimo taisyklės

Tiriami vyresni nei 18 mėnesių arba turintys daugiau kaip du nuolatinius per dantenas prasikalusius kandžius gyvūnai.

Gyvūnų amžius nustatomas pagal dantų prasikalimą, akivaizdžius brandumo požymius arba bet kurią kitą patikimą informaciją.

Mėginių atranka sudaroma taip, kad nebūtų įtraukta per daug atskiros grupės mėginių pagal kilmę, amžių, veislę, auginimo būdą ar kitą ypatumą.

Mėginių ėmimas yra tipiškas kiekvienam regionui ir sezonui. Jei įmanoma, vengiama imti pakartotinius mėginius iš tos pačios bandos. Valstybės narės savo stebėsenos programomis siekia, jei įmanoma, kad sėkmingais mėginių ėmimo metais visi oficialiai registruoti ūkiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 gyvūnų ir niekada nebuvo nustatyti USE atvejai, būtų ištirti dėl USE.

Valstybės narės įdiegia sistemą, kuri leistų tikslingai ar remiantis kitokiu pagrindu tikrinti, kad gyvūnai nebūtų atskirti nuo mėginių ėmimo.

Tačiau valstybės narės į mėginių ėmimą gali neįtraukti atokių vietovių, turinčių mažą gyvūnų tankumą, kuriose kritę gyvūnai nerenkami organizuotai. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą taikančios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir pateikia tų atokių vietovių, kuriose taikoma ši išlyga, sąrašą. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma ne daugiau kaip 10 % atitinkamų valstybių narių avių ir ožkų populiacijos.

5. Užsikrėtusių bandų stebėsena

Vyresni kaip 18 mėnesių gyvūnai arba gyvūnai, kurių daugiau kaip du nuolatiniai kandžiai yra prasikalę per dantenas, sunaikinti remiantis VII priedo 2.3 poskyrio b punkto i arba ii papunkčių arba 5 poskyrio a punkto nuostatomis, tiriami atsitiktinai imant paprastąjį mėginį pagal toliau pateikiamoje lentelėje nurodytus mėginio dydžius.

Bandoje sunaikintų vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų arba gyvūnų, kurių daugiau kaip du nuolatiniai kandžiai yra prasikalę per dantenas, skaičius	Minimalus mėginio dydis
70 arba mažiau	Visi tinkami gyvūnai
80	68
90	73
100	78
120	86
140	92
160	97
180	101
200	105
250	112
300	117
350	121
400	124
450	127
500 ar daugiau	150

6. Kitų gyvūnų stebėsena

Be 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų stebėsenos programų, valstybės narės gali nuspręsti savanoriškai tirti kitus gyvūnus, visų pirma:

— pieno produktų gamybai auginamus gyvūnus,

— gyvūnus, kilusius iš šalių, kurių teritorijoje pasireiškia vietiniai USE atvejai,

— gyvūnus, kurie galėjo būti šeriami, kaip įtariama, užkratu užterštais pašarais,

— gyvūnus, kuriuos atsivedė USE užkrėstos veislinės patelės arba kurie yra iš jų išvesti.

7. Priemonės, kurių imamasi, baigus tirti avis ir ožkas

7.1. Jei žmonių maistui skerdžiama avis ar ožka buvo atrinkta tyrimui GSE nustatyti pagal 2 punktą, jos skerdena nėra žymima Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje numatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas tyrimo greituoju būdu rezultatas.

7.2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 7.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta kompetentingų institucijų patvirtinta sistema, leidžianti atsekti visas gyvūno dalis, ir jeigu iš skerdyklos neiškeliauja nė viena ištirto gyvūno dalis, paženklinta sveikumo ženklu, kol negaunami neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai.

7.3. Visos ištirto gyvūno kūno dalys, įskaitant odą, oficialiai saugomos, kol bus gauti neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, kurie tiesiogiai naikinami remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais.

7.4. Visos gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai yra teigiami, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje numatytais įrašais.

8. Genotipo nustatymas

8.1. Kiekvienu teigiamo avių tyrimo dėl USE rezultato atveju 136, 154 ir 171 kodonams nustatomas priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užkrėstos tų genotipų, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abu aleliai koduoja argininą 154 ir 171 kodonuose, avys, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Kai teigiamas USE atvejis yra atipinis skrepi ligos atvejis, turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 141 kodonui.

8.2. Be gyvūnų, kurių genotipas nustatomas pagal 8.1 punktą, minimalų mėginį sudarančioms avims turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 136, 141, 154 ir 171 kodonams. Jeigu valstybių narių suaugusių avių populiacija viršija 750 000 suaugusių gyvūnų, šį mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 600 gyvūnų. Kitose valstybėse narėse mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 100 gyvūnų. Mėginius galima imti iš žmogaus maistui paskerstų gyvūnų, iš ūkyje kritusių arba iš gyvų gyvūnų. Turėtų būti imami reprezentatyvūs visai avių populiacijai mėginiai.

III. KITŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ MONITORINGAS

Valstybės narės gali savanoriškai stebėti, kaip dažnai USE užsikrečia kitos gyvūnų rūšys – ne tik galvijai, avys ir ožkos.

B SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖS IR ĮRAŠŲ REIKALAVIMAI

I. VALSTYBĖMS NARĖMS KELIAMI REIKALAVIMAI

A. Informacija, pateikiama valstybių narių metinėje ataskaitoje, kaip numatyta 6 straipsnio 4 dalyje

1. Įtariamų vienos rūšies gyvūnų, kurių judėjimas, remiantis 12 straipsnio 1 dalimi, ribojamas, skaičius.

2. Įtariamų vienos rūšies gyvūnų, kurie, remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, tiriami laboratorijoje, skaičius, greitojo ir patvirtinamojo tyrimų rezultatai (teigiamų ir neigiamų atvejų skaičius) bei galvijams – visų ištirtų gyvūnų amžiaus pasiskirstymo įvertinimas. Kiek tik įmanoma, amžiaus pasiskirstymą reikia sugrupuoti taip: „jaunesni kaip 24 mėnesiai“, pasiskirstymas per 12 mėnesių tarp 24 ir 155 mėnesių ir „vyresni kaip 155 mėnesiai“.

3. Bandų, kuriose buvo užregistruoti ir remiantis 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis ištirti įtariami avių ir ožkų užsikrėtimo atvejai, skaičius.

4. Kiekvienoje A skyriaus I poskyrio 2.1, 2.2, 2.3, 3.1, 4.1, 4.2, 4.3 ir 5 punktuose minimoje subpopuliacijoje ištirtų galvijų skaičius. Nurodomas mėginio parinkimo metodas, greitojo ir patvirtinamojo tyrimų rezultatai ir ištirtų gyvūnų amžiaus pasiskirstymo įvertinimas, kaip nurodyta 2 punkte.

5. Kiekvienoje A skyriaus, II dalies, 2, 3 ir 5 punktuose minimoje subpopuliacijoje ištirtų avių ir ožkų bei bandų skaičius nurodant mėginio parinkimo metodą ir greitojo bei patvirtinamojo tyrimų rezultatus.

6. Teigiamų GSE ir skrepi atvejų geografinis pasiskirstymas, įskaitant kilmės šalį, jeigu tai nėra ta pati duomenis pateikianti šalis. Kiekvieno USE užsikrėtusio galvijo, avies ir ožkos atvedimo metai ir, jei įmanoma, mėnuo. Netipiškos USE atvejai ir priežastys, kodėl taip manoma. Skrepi atveju: pirminio molekulinio tyrimo rezultatai taikant atskiriamąjį imunoblotingą, minimą X priedo C skyriaus 3.2 poskyrio c punkto i papunktyje.

7. Kitiems gyvūnams, ne galvijams, avims ir ožkoms: mėginių ir vienos rūšies gyvūnų patvirtintų USE atvejų skaičius.

8. Kiekvieno galvijo genotipas ir, jei įmanoma, veislė – nesvarbu, ar nustatyta USE, ar buvo tiriamas remiantis A skyriaus, II dalies 8.1 ir 8.2 punktais.

B. Ataskaitiniai laikotarpiai

Ataskaitų, kuriose pateikiama A skirsnyje minima ir kas mėnesį Komisijai siunčiama informacija arba 8 punkte kas ketvirtį siunčiama informacija, gali sudaryti metinę ataskaitą, kaip reikalaujama 6 straipsnio 4 dalyje, jeigu ši informacija nuolat atnaujinama, kai gaunama nauja informacija.

II. INFORMACIJA, PATEIKIAMA KOMISIJOS APŽVALGOJE

Apžvalga pateikiama lentelėse, nurodant, kaip numatyta I dalyje, informaciją apie kiekvieną valstybę narę.

III. ĮRAŠAI

Septynerius metus kompetentinga institucija saugo įrašus apie:

— gyvūnų, kurių judėjimas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, ribojamas, skaičių ir rūšis,

— klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, atliekamų, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, skaičių ir rezultatus,

— laboratorinių tyrimų, nurodytų 12 straipsnio 2 dalyje, skaičių ir rezultatus,

— gyvūnų, kurių mėginiai imami, vykdant A skyriuje nurodytas monitoringo programas, skaičių, tapatybę ir kilmę ir, jei įmanoma, amžių, veislę bei anamnezę,

— avių, kurių tyrimo USE nustatyti rezultatas teigiamas, priono baltymo genotipą.

2.	Septynerius metus tyrimų laboratorija saugo tyrimų įrašus, ypač laboratorinius žurnalus, ir, tam tikrais atvejais, parafino blokus bei analizės, atliktos Western blotingo metodu, fotografinius atvaizdus.

IV PRIEDAS

GYVŪNŲ ŠĖRIMAS

I. 7 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo taikymo išplėtimas.

7 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas taikomas ir šėrimui:

a) ūkiuose auginamų gyvūnų, išskyrus mėsėdžių kailinių žvėrelių šėrimą:

i) perdirbtais gyvuliniais baltymais;

ii) iš atrajotojų gauta želatina;

iii) kraujo produktais;

iv) hidrolizuotais baltymais;

v) gyvūninės kilmės dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu („dikalcio fosfatas ir trikalcio fosfatas“);

vi) pašarais, kurių sudėtyje yra nuo i iki v punkto išvardyti baltymai;

b) atrajotojų, kuriuos draudžiama šerti gyvuliniais baltymais ir pašarais, kurių sudėtyje yra tokių baltymų.

II. Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų draudimų, bei konkrečios tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos.

A. 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti draudimai netaikomi:

a) ūkiuose auginamų gyvūnų šėrimui i, ii, iii ir iv pastraipose nurodytais baltymais bei iš tokių baltymų gautais pašarais:

i) pienu, pieno pagrindo produktais ir krekenomis;

ii) kiaušiniais ir kiaušinių produktais;

iii) iš neatrajotųjų gauta želatina;

iv) iš neatrajotojų dalių ir iš atrajotojų kailių ir odos gautais hidrolizuotais baltymais;

b) ūkiuose auginamų neatrajotojų šėrimui i, ii ir iii pastraipose nurodytais baltymais bei iš tokių baltymų gautais produktais:

i) žuvų miltais, laikantis B punkte nustatytų sąlygų;

ii) dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu, laikantis C punkte nustatytų sąlygų;

iii) iš neatrajotojų gautais kraujo produktais, laikantis D punkte nustatytų sąlygų;

c) žuvų šėrimui iš neatrajotojų gautais kraujo miltais, laikantis D punkte nustatytų sąlygų;

▼M43

d) valstybė narė gali leisti šerti ūkiuose auginamus gyvūnus augalinės kilmės pašarinėmis medžiagomis bei pašarais, kurių sudėtyje yra tokių produktų, po to, kai buvo nustatytas nedidelis kiekis kaulų atplaišų, jei buvo pateiktas palankus rizikos įvertinimas. Įvertinant riziką atsižvelgiama bent jau į taršos dydį ir galimą jos šaltinį bei į galutinę siuntos paskirties vietą;

e) nenujunkytų ūkių atrajotojų šėrimas žuvų miltais pagal BA punkte nustatytas taisykles).

B. A punkto b papunkčio i pastraipoje nurodytų žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojimui ūkiuose auginamiems neatrajotojams (netaikoma mėsėdžiams kailiniams žvėreliams) šerti taikomos tokios sąlygos:

a) žuvų miltai gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš žuvies gautiems produktams gaminti;

b) prieš išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje, kiekviena importuotų žuvų miltų siunta ištiriama mikroskopu pagal Direktyvą 2003/126/EB;

c) pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminami įmonėse, kurios negamina pašarų atrajotojams ir kurios turi kompetetingos institucijos šiam tikslui išduotą leidimą.

Nukrypstant nuo c punkto:

i) nereikalaujama specialaus leidimo kombinuotųjų pašarų gamybai iš pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vietos kombinuotųjų pašarų gamintojams, kurie:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik neatrajotojus,

— gamina kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— jei gamybai naudojamus pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, sudaro mažiau negu 50 % nevalytų baltymų;

ii) kompetetinga institucija gali leisti pašarų atrajotojams gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, kitoms gyvūnų rūšims, laikydamasi tokių sąlygų:

— atrajotojams skirti birūs ir įpakuoti pašarai sandėliuojant, vežant ir pakuojant laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų biriems žuvų miltams ir biriems pašarams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,

— atrajotojams skirti pašarai gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie žuvų miltų pirkimus ir panaudojimą bei pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pardavimus, yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, kad su jais galėtų susipažinti kompetentinga institucija, ir

— atliekami nuolatiniai atrajotojams skirtų pašarų tyrimai siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų uždraustų baltymų, įskaitant žuvų miltus;

d) prie pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, siuntų pridedamamo komercinio dokumento ir ant bet kokių pakuočių, turinčių tokių prekių, turi būti aiškiai pažymėti tokie žodžiai: „sudėtyje yra žuvies miltų – šerti atrajotojų negalima“.

e) birūs pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami atrajotojams skirti pašarai. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti atrajotojams skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetetingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

f) pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti naudoti ir sandėliuoti pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jei ji yra įsitikinusi, kad ūkyje yra įgyvendinamos priemonės, užkertančios kelią atrajotojus šerti pašarais, kurių sudėtyje yra žuvų miltų.

BA. A punkto e papunktyje nurodytų žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojimui ūkiuose auginamiems neatjunkytiems atrajotojams šerti taikomos tokios sąlygos:

a) žuvų miltai gaminami perdirbimo įmonėse, gaminančiose tik iš žuvies gautus produktus;

b) prieš išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje, kiekviena importuotų žuvų miltų siunta ištiriama mikroskopu pagal Direktyvą 2003/126/EB;

c) žuvies miltų naudojimas jauniems atrajotojams šerti, bus leidžiamas tik sauso pavidalo pieno pakaitalų, naudojamų atskiedus nustatytu kiekiu skysčio kaip jaunų atrajotojų gyvūnų pašaro – pieno krekenų papildas arba pakaitalas, kol junkymas dar nepasibaigęs, gamyboje;

d) pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti gaminami įmonėse, kuriose negaminami kiti atrajotojams skirti pašarai ir kurios tam turi kompetentingos institucijos leidimą.

Nukrypstant nuo d punkto, kitų pašarų gamyba atrajotojams įmonėse, kuriose taip pat gaminami pieno pakaitalai, skirti jauniems ūkiuose laikomiems atrajotojams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gali būti leidžiama kompetentingos institucijos, jei laikomasi šių sąlygų:

i) atrajotojams skirti kiti birūs ir įpakuoti pašarai sandėliuojant, vežant ir pakuojant laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų biriems žuvų miltams ir pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

ii) atrajotojams skirti kiti pašarai gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose gaminami pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

iii) dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie žuvų miltų pirkimus ir USE bei pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pardavimus, saugomi kompetentingai institucijai susipažinti ne mažiau kaip penkis metus; ir

iv) atliekami nuolatiniai atrajotojams skirtų kitų pašarų tyrimai siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų uždraustų baltymų, įskaitant žuvų miltus. Tyrimų rezultatai turi būti saugomi kompetentingai institucijai susipažinti ne mažiau kaip penkerius metus;

e) prie pieno pakaitalų, skirtų jauniems ūkiuose laikomiems atrajotojams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pridedamamo komercinio dokumento ir bet kokių pakuočių, turinčių tokių prekių, turi būti aiškiai pažymėti tokie žodžiai: „sudėtyje yra žuvies miltų – galima šerti tik nenujunkytus atrajotojus“;

f) jauniems ūkiuose laikomiems atrajotojams skirti pieno pakaitalai, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami kiti atrajotojams skirti pašarai. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti kitus atrajotojams skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetentingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

g) ūkiuose, kuriuose yra laikomi atrajotojai, turi būti įdiegtos priemonės, užtikrinančios, kad pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvies miltų, nebūtų šeriami kitiems atrajotojams, negu nurodytiems IV priedo II dalies A punkto e papunktyje. Kompetentingos institucijos turi sudaryti ūkių, kuriuose pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojami pagal išankstinio pranešimo arba kitą sistemą, užtikrinančią šios nuostatos laikymąsi, sąrašą.

C. A punkto b papunkčio ii pastraipoje nurodytų dikalcio fosfato ir trikalcio fosfato bei pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, naudojimui ūkiuose auginamiems neatrajotojams (netaikoma mėsėdžiams kailiniams žvėreliams) šerti taikomos tokios sąlygos:

a) pšarai, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, gaminami įmonėse, kurios neruošia pašarų atrajotojams ir kurios turi kompetetingos institucijos šiam tikslui išduotą leidimą.

Nukrypstant nuo šios sąlygos:

i) nereikalaujama specialaus leidimo kombinuotųjų pašarų gamybai iš pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, iš vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik neatrajotojus,

— gamina kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— jei gamybai naudojamus pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, iš viso sudaro mažiau negu 10 % fosforo;

ii) kompetetinga institucija gali leisti pašarų atrajotojams gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, kitoms gyvūnų rūšims, laikydamasi tokių sąlygų:

— atrajotojams skirti birūs ir įpakuoti pašarai yra gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo tų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato,

— atrajotojams skirti birūs pašarai sandėliuojant, vežant ir pakuojant yra laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų biriam dikalcio fosfatui, biriam trikalcio fosfatui ir biriems pašarams, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato pirkimus ir panaudojimą bei pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, pardavimus, yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, kad su jais galėtų susipažinti kompetetinga institucija;

b) pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, etiketėje arba lydraštyje aiškiai nurodomi žodžiai „sudėtyje yra gyvūninės kilmės dikalcio (trikalcio) fosfato - netinka atrajotojams šerti“;

c) birūs pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami pašarai atrajotojams. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti atrajotojams skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetetingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

d) pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti naudoti ir sandėliuoti pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jei ji yra įsitikinusi, kad ūkyje yra įgyvendinamos priemonės, užkertančios kelią atrajotojus šerti pašarais, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato.

D. A punkto b papunkčio iii pastraipoje nurodytų kraujo produktų ir A punkto c papunktyje nurodytų kraujo miltų bei pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, naudojimui atitinkamai ūkiuose auginamiems neatrajotojams ir žuvims šerti taikomos tokios sąlygos:

a) kraujas yra gaunamas iš ES patvirtintų skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, ir vežamas tiesiai į perdirbimo įmonę transporto priemonėmis, skirtomis vežti tik neatrajotojų kraują. Jei transporto priemonė anksčiau buvo naudojama vežti atrajotojų kraujui, išvalius prieš vežant neatrajotojų kraują, ją patikrina kompetetinga institucija.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti skersti atrajotojus skerdykloje, kurioje surenkamas neatrajotojų kraujas gaminti kraujo produktams ir kraujo miltams, skirtiems atitinkamai ūkiuose auginamiems neatrajotojams ir žuvims šerti, jei šioje skerdykloje įdiegta pripažinta kontrolės sistema. Kontrolės sistemą sudaro bent šios priemonės:

— neatrajotojai skerdžiami patalpose, fiziškai atskirtose nuo tų, kuriose skerdžiami atrajotojai,

— iš atrajotojų gautas kraujas surenkamas, sandėliuojamas, vežamas ir pakuojamas patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų iš neatrajotojų gautam kraujui, ir

— reguliariai imami iš neatrajotojų gauto kraujo mėginiai ir atliekama mėginių analizė, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų;

b) kraujo produktai ir kraujo miltai gaminami įmonėje, perdirbančioje tik neatrajotojų kraują.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti gaminti ūkiuose auginamiems neatrajotojams ir žuvims šerti skirtus atitinkamai kraujo produktus ir kraujo miltus atrajotojų kraują perdirbančiose įmonėse, kuriose yra pripažinta kontrolės sistema, kuria užkertamas kelias kryžminiam užteršimui. Kontrolės sistemą sudaro bent šios priemonės:

— neatrajotojų kraujas perdirbamas uždaroje sistemoje, fiziškai atskirtoje nuo atrajotojų kraujo perdirbimo,

— iš atrajotojų gautos birios žaliavos ir birūs gatavi kraujo produktai vežami, sandėliuojami ir pakuojami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų iš neatrajotojų gautai biriai žaliavai ir biriems gataviems produktams, ir

— reguliariai imami iš neatrajotojų gautų kraujo produktų ir kraujo miltų mėginiai ir atliekama jų analizė, siekiant nustatyti, ar mėginiuose nėra atrajotojų baltymų;

c) pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, gaminami įmonėse, kurios neruošia pašarų atitinkamai atrajotojams arba ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, ir kurios turi šiam tikslui kompetetingos institucijos išduotą leidimą.

Nukrypstant nuo šios sąlygos:

i) nereikalaujama specialaus leidimo kombinuotųjų pašarų gamybai iš pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, iš vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik neatrajotojus kraujo produktų naudojimo atveju arba tik žuvis kraujo miltų naudojimo atveju,

— gamina kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— jei gamybai naudojamus pašarus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, iš viso sudaro mažiau nei 50 % baltymų;

ii) kompetetinga institucija gali leisti pašarų atrajotojams gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina pašarus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, atitinkamai ūkiuose auginamiems neatrajotojams arba žuvims, laikydamasi tokių sąlygų:

— atrajotojams arba ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, skirti birūs arba įpakuoti pašarai yra gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra atitinkamai kraujo produktų arba kraujo miltų,

— sandėliuojant, vežant ir pakuojant birūs pašarai laikomi fiziškai atskirtose patalpose tokiu būdu:

—

a) atrajotojams skirti pašarai laikomi atskirai nuo kraujo produktų ir nuo pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo produktų;

b) pašarai, skirti ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, laikomi atskirai nuo kraujo miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo miltų,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie kraujo produktų ir kraujo miltų įsigijimus ir panaudojimą bei pašarų, kurių sudėtyje yra tokių produktų, pardavimus, yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, kad su jais galėtų susipažinti kompetetinga institucija;

d) pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, etiketėje, lydraštyje arba sanitariniame pažymėjime aiškiai nurodomi žodžiai atitinkamai „sudėtyje yra kraujo produktų – netinka atrajotojams šerti“ arba „sudėtyje yra kraujo miltų – skirta tik žuvims šerti“;

e) birūs pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo produktų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami pašarai atrajotojams, o birūs pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, - transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami pašarai ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti atitinkamai atrajotojams arba ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetetingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

f) pašarus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi ūkiuose auginami gyvūnai, o pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, draudžiami ūkiuose, kuriuose laikomi ūkiuose auginami gyvūnai, išskyrus žuvis.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti naudoti ir sandėliuoti pašarus, kurių sudėtyje yra atitinkamai kraujo produktų arba kraujo miltų, ūkiuose, kuriuose laikomi atitinkamai atrajotojai arba ūkiuose auginami gyvūnai, išskyrus žuvis, jei ji yra įsitikinusi, kad ūkyje yra įgyvendinamos priemonės, užkertančios kelią šerti pašarais, kurių sudėtyje yra atitinkamai kraujo produktų arba kraujo miltų, atitinkamai atrajotojus arba kitas rūšis, išskyrus žuvis.

III. Bendrosios įgyvendinančios sąlygos.

A. Šis priedas taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatų.

B. Valstybės narės atnaujina sąrašus:

a) skerdyklų, patvirtintų kraujui rinkti laikantis II dalies D punkto a papunkčio;

b) patvirtintų perdirbimo įmonių, gaminančių dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą, kraujo produktus arba kraujo miltus; ir

c) įmonių, išskyrus vietos kombinuotųjų pašarų gamintojus, įgaliotų gaminti pašarus, kurių sudėtyje yra b punkte nurodytų kraujo miltų ir baltymų, kurios veikia laikydamosi II dalies B punkto c papunktyje, C punkto a papunktyje ir D punkto c papunktyje nustatytų sąlygų.

a) birūs perdirbti gyvuliniai baltymai, išskyrus kraujo miltus, ir birūs produktai, įskaitant pašarus, organines trąšas bei dirvožemio savybes gerinančias medžiagas, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, sandėliuojami tam skirtose talpyklose ir vežami tam skirtomis transporto priemonėmis. Saugykla arba transporto priemonė gali būti naudojamos kitais tikslais tik jas išvalius ir po to, kai jas patikrino kompetetinga institucija;

b) II dalies A punkto b papunkčio i pastraipoje nurodyti birūs žuvų miltai, II dalies A punkto b papunkčio ii pastraipoje nurodyti birus dikalcio fosfatas ir birus trikalcio fosfatas, II dalies A punkto b papunkčio iii pastraipoje nurodyti kraujo produktai ir II dalies A punkto c papunktyje nurodyti kraujo miltai laikomi ir vežami tam tikslui skirtose saugyklose ir transporto priemonėse;

c) nukrypstant nuo b punkto:

i) saugyklos arba transporto priemonės gali būti naudojamos saugoti ir vežti pašarus, kurių sudėtyje yra tų pačių baltymų;

ii) išvalius saugyklos ir transporto priemonės gali būti naudojamos kitiems tikslams po to, kai jas patikrino kompetetinga institucija, ir

iii) saugyklos ir transporto priemonės, kuriomis vežami žuvų miltai, gali būti naudojamos kitiems tikslams, jei įmonėje naudojama kompetetingos institucijos pripažinta kontrolės sistema, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo. Kontrolės sistemą sudaro bent šios priemonės:

— įrašai apie vežtas medžiagas ir transporto priemonės valymą bei

— nuolat imami vežamų pašarų mėginiai ir atliekama jų analizė, siekiant nustatyti, ar juose nėra žuvų miltų.

Kompetentinga institucija atlieka dažnus patikrinimus vietoje siekdama įsitikinti, kad pirmiau nurodyta kontrolės sistema taikoma teisingai.

D. Pašarai, įskaitant naminių gyvūnėlių ėdalą, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų kraujo produktų arba perdirbtų gyvulinių baltymų, išskyrus žuvų miltus, negaminami įmonėse, kuriose gaminami pašarai ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus pašarus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams.

Birūs pašarai, įskaitant naminių gyvūnėlių ėdalą, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų kraujo produktų arba perdirbtų gyvulinių baltymų, išskyrus žuvų miltus, sandėliuojant, vežant ir pakuojant laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose laikomi ūkiuose auginamiems gyvūnams skirti birūs pašarai, išskyrus pašarus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams.

Naminių gyvūnėlių ėdalas ir mėsėdžių kailinių žvėrelių pašarai, kurių sudėtyje yra II dalies A punkto b papunkčio ii pastraipoje nurodytų dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato ir II dalies A punkto b papunkčio iii pastraipoje nurodytų kraujo produktų, gaminami ir vežami laikantis atitinkamai II dalies C punkto a ir c papunkčių bei D punkto c ir e papunkčių.

1. Iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvulinių baltymų, eksportas į trečiąsias šalis yra draudžiamas. Tačiau, draudimas netaikomas perdirbtam naminių gyvūnų, įskaitant konservuotą, ėdalui, kurio sudėtyje yra iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, apdorotam kitais būdais ir paženklintam pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

2. Iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvulinių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportą leidžia tik kompetetinga institucija, jei laikomasi tokių sąlygų:

— jie skirti 7 straipsniu neuždraustam naudojimui,

— prieš eksportuojant su trečiąja šalimi sudaromas raštiškas susitarimas, į kurį įtraukiamas trečiosios šalies įsipareigojimas laikytis galutinės naudojimo paskirties ir nereeksportuoti perdirbtų gyvulinių baltymų arba produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, 7 straipsniu draudžiamam naudojimui.

3. Siekiant veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą valstybės narės, leidžiančios eksportą pagal 2 punktą, informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas nuostatas ir sąlygas, dėl kurių susitarta su atitinkama trečiąja šalimi, atsižvelgiant į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

2 ir 3 punktai netaikomi:

— žuvų miltų eksportui, jei jis atitinka II dalies B punkte nustatytas sąlygas,

— produktams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,

— naminių gyvūnėlių ėdalui.

F. Kompetentinga institucija atlieka dokumentų ir fizinius patikrinimus, įskaitant pašarų tyrimus, visos gamybos ir paskirstymo grandinės metu, vadovaudamasi Direktyva 95/53/EB, kad kontroliuotų, kaip laikomasi direktyvos ir šio reglamento nuostatų. Nustačius, kad yra draudžiamų gyvulinių baltymų, taikoma Direktyva 95/53/EB. Kompetetinga institucija nuolat tikrina tokiai oficialiai kontrolei tyrimus atliekančių laboratorijų kompetenciją, ypač įvertindama tarplaboratorinių tyrimų rezultatus. Jei manoma, kad kompetencijos nepakanka, kaip minimalios korekcinės priemonės imamasi laboratorijos personalo pakartotinio mokymo.

V PRIEDAS

NURODYTOS PAVOJINGOS MEDŽIAGOS

1. Nurodytos pavojingos medžiagos apibrėžtis

Šie audiniai turi būti priskirti nurodytoms pavojingoms medžiagoms, jei jie gauti iš gyvūnų, kilusių iš valstybės narės ar trečiosios šalies ar vieno iš jų regiono, kuris priskirtas kontroliuojamos ar nenustatytos GSE rizikos kategorijai:

a) dėl galvijų:

i) kaukolė, išskyrus apatinius žandikaulius ir įskaitant smegenis ir akis, ir vyresnių kaip 12 mėnesių gyvūnų stuburo smegenys;

▼M37

ii) nugarkaulis, išskyrus uodegos slankstelius, cervikalinių, torakalinių ir lumbalinių slankstelių dygliuotąsias bei skersines ataugas ir vidurinę kryžkaulio keterą bei sparnus, bet įskaitant vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus gyvūnų nugaros nervų šaknelių mazgus; taip pat

iii) įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnaplėvė.

b) dėl avių ir ožkų

i) kaukolė, įskaitant vyresnių kaip 12 mėnesių gyvūnų arba tų, kurios turi per dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, smegenis ir akis, tonziles ir stuburo smegenis, ir

ii) įvairaus amžiaus gyvūnų blužnis ir klubinė žarna.

2. Valstybėms narėms leidžiančios nukrypti nuostatos

Nukrypstant nuo 1 punkto audiniai, išvardyti šiame punkte, kilę iš valstybių narių, kuriose GSE rizika yra nedidelė, toliau laikomi nurodyta pavojinga medžiaga

3. Žymėjimas ir naikinimas

Nurodyta pavojinga medžiaga pažymima dažais arba prireikus kitaip pažymima tuoj pat po pašalinimo ir sunaikinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas, ypač pagal jo 4 straipsnio 2 dalį.

4. Nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimas

4.1. Nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama:

a) skerdyklose arba prireikus kitose atitinkamose skerdimo vietose;

b) mėsos išpjaustymo įmonėse tuo atveju, kai galvijų nugarkaulis yra pašalinamas;

c) jei tinka, tarpinėse įmonėse, nurodytose Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 10 straipsnyje, arba naudotojų ir surinkimo centruose, kuriems buvo išduotas leidimas ir jie buvo registruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 dalies c punkto iv, vi ir vii papunkčius.

4.2. Nukrypstant nuo 4.1 punkto, su pašalinamomis specifinėmis medžiagomis galima leisti atlikti alternatyvų tyrimą laikantis šių sąlygų:

a) tiriami visi skerdyklose esantys gyvūnai, kurie tinkami nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimui;

b) žmonių maistui ar galvijų pašarui skirtas galvijų, ožkų ar avių produktas nepatenka už skerdyklos ribų, kol kompetentinga institucija negauna ir nepatvirtina visų paskerstų galvijų, kurie galėjo užsikrėsti, kai bent vienam iš jų patvirtinta GSE, testų rezultatų;

c) tada, kai atlikus alternatyvų tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas, visa galvijų, ožkų ir avių medžiaga, kuri galėjo užsikrėsti skerdykloje, sunaikinama pagal 3 punktą, nebent viso kūno, įskaitant ir užkrėsto gyvūno odą, dalys gali būti identifikuojamos ir laikomos atskirai.

4.3. Nukrypdamos nuo 4.1 punkto, valstybės narės gali nuspręsti leisti:

a) tuo tikslu specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse pašalinti avių ir ožkų nugarkaulio smegenis;

b) tuo tikslu specialius leidimus turinčiose, stebimose ir registruojamose mėsos parduotuvėse pašalinti galvijų nugarkaulius iš skerdenų ar jų dalių;

c) nupjaustyti galvijų galvos mėsą išpjaustymo įmonėse, turinčiose specialius leidimus šiam tikslui pagal 9 punkto nuostatas.

4.4. Šiame skyriuje išdėstytos nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimo taisyklės netaikomos 1 kategorijos medžiagai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1774/2002, naudojamai prižiūrint kompetentingai institucijai šerti nykstančių ir saugomų nekrofaginių rūšių paukščiams.

5. Priemonės dėl mechaniškai atskirtos mėsos

Atsižvelgiant į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus atskirus sprendimus ir nukrypstant nuo 9 straipsnio 3 dalies visose valstybėse narėse draudžiama naudoti galvijų, avių ir ožkų kaulus ar kaulų išpjovas mechaniškai atskirtai mėsai gaminti.

6. Priemonės dėl audinių plėšimo

Atsižvelgiant į atskirus 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus atskirus sprendimus ir nukrypstant nuo 8 straipsnio 3 dalies visose valstybėse narėse, kol visos valstybės narės bus priskirtos šalims su nedidele GSE rizika, draudžiama perplėšti galvijų, avių ar ožkų, kurių mėsa skirta žmonių ar gyvūnų vartojimui, centrinės nervų sistemos audinius naudojant pailgą strypo formos instrumentą ir kišant jį į kaukolės ertmę po apsvaiginimo.

7. Galvijų liežuvių išpjovimas

Įvairaus amžiaus galvijų liežuviai, skirti žmonių maistui ar gyvūnų pašarams, turi būti išpjaunami skerdykloje skersai pjaunant rostraline kryptimi link poliežuvinio kaulo liežuvinės ataugos.

8. Galvijų galvos mėsos nupjovimas

8.1. Vyresnių nei 12 mėnesių amžiaus galvijų galvos mėsa nupjaustoma skerdyklose kontroliuojant pagal kompetentingos institucijos pripažintą sistemą, kad būtų išvengta galimo galvos mėsos užteršimo centrinės nervų sistemos audiniais. Ši sistema turi apimti bent šias priemones:

a) nupjaustymas vyksta nustatytoje vietoje, kuri fiziškai atskirta nuo kitų skerdyklos dalių;

b) kai galvos yra nuimamos nuo konvejerio ar kablių prieš nupjaustant galvos mėsą, priekinė šautinė anga ir didžioji pakauškaulio anga (foramen magnum) turi būti uždengtos nepralaidžiu kietu kamščiu. Kai galvos smegenų kamieno mėginys yra paimamas laboratoriniam GSE tyrimui, foramen magnum turi būti uždengta tuoj pat po mėginio paėmimo;

c) galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kai akys yra pažeistos arba jos prarastos prieš pat arba iš karto po skerdimo, arba kurios yra kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos užteršimą centrinės nervų sistemos audiniais;

d) galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kurios nebuvo tinkamai uždengtos pagal antros įtraukos nuostatas;

e) nepažeidžiant bendrųjų higienos reikalavimų turi būti nustatytos specialios darbo instrukcijos siekiant išvengti galvos mėsos užteršimo nupjaustymo metu, visų pirma tuo atveju, kai antrojoje įtraukoje nurodytas kamštis yra pamestas arba akys buvo pažeistos darbo metu:

f) siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

8.2. Nukrypdamos nuo 8.1 punkto reikalavimų valstybės narės gali nuspręsti taikyti skerdykloje alternatyvią galvijų galvos mėsos nupjaustymo kontrolės sistemą siekiant atitinkamai sumažinti galvos mėsos užterštumo centrinės nervų sistemos audiniais lygį. Siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas. Taikančios šią nukrypti leidžiančią nuostatą valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą apie savo kontrolės sistemas ir mėginių tyrimo rezultatus.

8.3. Jei nupjaustymas atliekamas nenuėmus galvijų galvų nuo konvejerio ar kablių, 8.1 ir 8.2 punktai nėra taikomi.

9. Galvijų galvos mėsos nupjaustymas leidimus turinčiose išpjaustymo įmonėse

Nukrypdamos nuo 8 punkto valstybės narės gali leisti galvijų galvos mėsos nupjaustymą tam tikslui specialius leidimus turinčiose išpjaustymo įmonėse laikantis šių sąlygų:

a) galvos, skirtos vežti į išpjaustymo įmones, turi būti pakabintos ant laikiklio jas laikant ir vežant iš skerdyklos į išpjaustymo įmonę;

b) priekinė anga ir foramen magnum turi būti tinkamai uždengtos nepralaidžiu ir kietu kamščiu prieš perkeliant jas nuo konvejerio ar kablių ant laikiklių. Kai galvos smegenų kamieno mėginys yra paimamas laboratoriniam GSE tyrimui, foramen magnum turi būti uždengta tuoj pat po mėginio paėmimo;

c) galvos, kurios nėra tinkamai uždengtos pagal b punkto nuostatas, kurių akys yra pažeistos arba prarastos prieš pat arba iš karto po skerdimo arba kurios yra kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos mėsos užterštumą centrinės nervų sistemos audiniais, negali būti pervežamos į specialius leidimus turinčias išpjaustymo įmones;

d) siekiant patikrinti, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti, skerdyklai turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

e) galvos mėsos nupjaustymas turi būti atliekamas kontroliuojant pagal kompetentingos institucijos pripažintą sistemą, kad būtų išvengta galimo galvos mėsos užteršimo. Pagal sistemą turi būti taikomos bent šios priemonės:

i) visos galvos turi būti vizualiai tikrinamos dėl užteršimo ar pažeidimo požymių ir tinkamo uždengimo prieš pradedant galvos mėsos nupjaustymą;

ii) galvos mėsa neturi būti nupjaustoma nuo galvų, kurios nebuvo tinkamai uždengtos, kurių akys buvo pažeistos arba kurios buvo kitaip pakenktos taip, kad tai galėtų lemti galvos mėsos užteršimą centrinės nervų sistemos audiniais. Galvos mėsa taip pat neturi būti nupjaustoma nuo jokios galvos, jei įtariama, kad galvos yra užterštos;

iii) nepažeidžiant bendrųjų higienos reikalavimų turi būti nustatytos specialios darbo instrukcijos siekiant išvengti galvos mėsos užteršimo nupjaustymo metu, visų pirma, kai kamštis yra pamestas arba akys buvo pažeistos darbo metu:

f) siekiant patikrinti ar tinkamai įgyvendinamos priemonės užterštumui sumažinti išpjaustymo įmonei turi būti nustatytas mėginių ėmimo atitinkamam laboratoriniam tyrimui centrinės nervų sistemos audiniui nustatyti planas.

10. Prekybos ir eksporto taisyklės

10.1. Valstybės narės gali leisti išsiųsti galvas arba nesupjaustytas skerdenas, kuriose yra nurodytos pavojingos medžiagos, į kitą valstybę narę tik, jei ta valstybės narė sutinka priimti medžiagą ir yra patvirtinusi išsiuntimo ir pervežimo sąlygas.

10.2. Nukrypstant nuo 10.1 punkto, skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus, ir ketvirčiai, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus, gali būti siunčiamos iš vienos valstybės narės į kitą be išankstinio sutikimo.

10.3. Galvijienos, avienos ar ožkienos galvų ar šviežios mėsos, turinčių nurodytų pavojingų medžiagų, eksportas iš Bendrijos teritorijos yra draudžiamas.

11. Kontrolė

11.1. Valstybės narės turi atlikti oficialius patikrinimus pakankamai dažnai, kad būtų patikrinta ar teisingai taikomas šis priedas, ir užtikrinti, kad imamasi priemonių išvengti užteršimo ypač skerdyklose, išpjaustymo įmonėse ar kitose vietose, kur šalinamos nurodytos pavojingos medžiagos, pvz., mėsinėse ar 4.1 punkto c papunktyje nurodytos įmonėse.

11.2. Valstybės narės visų pirma sukuria sistemą, skirtą užtikrinti ir kontroliuoti, kad nurodyta pavojinga medžiaga yra tvarkoma ir naikinama pagal Reglamentus (EB) Nr. 999/2001 ir (EB) Nr. 1774/2002.

11.3. Siekiant pašalinti nugarkaulį, nurodytą 1 punkto a papunktyje, turi būti sukurta kontrolės sistema. Ši sistema turi apimti bent jau iš šias priemones:

a) kai nugarkaulio šalinti nereikia, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, turi būti identifikuojami aiškiai matoma mėlyna juostele ant etiketės kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000;

b) konkreti informacija dėl galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį ir iš kurių nereikia, skaičiaus turi būti pateikta prie mėsos siuntų pridedamame komerciniame dokumente. Jei reikia, importo atveju Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004 ( 23 ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas papildomas specialia informacija;

c) mažiausiai vienerius metus mėsinės saugo komercinius dokumentus, nurodytus b punkte.

VI PRIEDAS

GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTAI, GAUTI IŠ AR KURIŲ SUDĖTYJE YRA ATRAJOTOJŲ MEDŽIAGOS, KAIP NURODYTA 9 STRAIPSNIO 1 DALYJE

VII PRIEDAS

UŽKREČIAMOS SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS LIKVIDAVIMAS

A SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi patvirtinus USE atvejį

1. 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

a) galvijų atveju:

— visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame buvo patvirtinta liga,

— jei buvo patvirtinta, kad liga serga gyvūno patelė, jos palikuonys, atvesti dvejus metus prieš klinikinę ligos pradžią ar po jos,

— visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

— galima ligos kilmė,

— kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

— pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į tiriamą ūkį ar iš jo;

b) avių ir ožkų atveju:

— visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

— kiek tai įmanoma, nustatyti gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvus, visus embrionus, kiaušialąstes ir paskutinius palikuonis,

— visos kitos avys ir ožkos, laikomos gyvūnų ūkiuose, kurių liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

— galima ligos kilmė ir kitų ūkių, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

— pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

2. 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos priemonės yra bent šios priemonės:

2.1. jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai skerdžiami ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

— 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytos gyvūnų kohortos neskersti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

— atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų skerdimą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos sėklos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nudvėsę jie bus visiškai sunaikinti.

▼M41

2.2. Jei įtariama, kad valstybės narės ūkyje laikoma avis ar ožka yra užsikrėtusi USE, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms oficialus judėjimo apribojimas taikomas, kol bus gauti patvirtinančių tyrimų rezultatai. Jei yra įrodymų, kad nėra tikėtina, jog ūkis, kuriame gyvūnas buvo, kai buvo įtarta USE, ir yra ūkis, kuriame gyvūnas galėjo būti užkrėstas USE, kompetentinga institucija gali nuspręsti kitiems ūkiams arba tik ūkiui, kuriame gyvūnas turėjo sąlytį su užkratu, taikyti oficialias kontrolės priemones, atsižvelgdama į turimą epidemiologinę informaciją. Ūkio, kuriam taikomos oficialios kontrolės priemonės, avių ir ožkų, kurios tame ūkyje laikomos nuo USE nustatymo dienos iki patvirtinančių tyrimų rezultatų gavimo, pienas ir pieno produktai naudojami tik tame ūkyje.

2.3. Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

▼M41

a) jei GSE diagnozės negalima atmesti po tarplaboratorinio tyrimo, atlikto pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, visi gyvūnai, nustatyti tyrimu, nurodytu 1 b punkto antrojoje–penktojoje įtraukose, skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o tuo tyrimu nustatyti embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami. Sunaikinamų gyvūnų, kurie buvo laikomi ūkyje nuo dienos, kai patvirtinta, kad negalima atmesti GSE galimybės, iki visiško gyvūnų sunaikinimo dienos, pienas ir pieno produktai sunaikinami.

b) jei GSE diagnozės negalima atmesti pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, siekti kompetentingos institucijos sprendimo:

arba

▼M41

i) visi 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami. Jei patvirtinama, kad USE yra klasikinė skrepi, sunaikinamų gyvūnų, kurie ūkyje buvo laikomi nuo klasikinio skrepi atvejo patvirtinimo dienos iki visiško gyvūnų sunaikinimo dienos, pienas ir pieno produktai nenaudojami atrajotojams, išskyrus atrajotojus tame ūkyje, šerti. Tokie produktai kaip ne atrajotojams skirtas pašaras tiekiami tik susijusios valstybės narės teritorijos rinkai. Tokių produktų siuntų komerciniame dokumente ir ant tokių siuntų pakuočių turi būti aiškiai pažymėta: „netinka atrajotojams šerti“. Pašarus, kurių sudėtyje yra tokių produktų, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai. Birūs pašarai, kurių sudėtyje yra tokių produktų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami atrajotojams skirti pašarai. Jei tokios transporto priemonės vėliau naudojamos vežti atrajotojams skirtus pašarus, jos kruopščiai išvalomos laikantis kompetentingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

arba

ii) visi 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami, išskyrus:

— veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

— veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelio, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus,

— tik skersti skirtas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį,

— jei kompetentinga institucija nuspręstų, iki trijų mėnesių amžiaus tik skersti skirtas avis ir ožkas.

Jei patvirtinama, kad USE yra klasikinė skrepi, sunaikinamų gyvūnų, kurie ūkyje buvo laikomi nuo klasikinio skrepi atvejo patvirtinimo dienos iki visiško gyvūnų sunaikinimo dienos, pienas ir pieno produktai nenaudojami atrajotojams, išskyrus atrajotojus tame ūkyje, šerti. Tokie produktai kaip ne atrajotojams skirtas pašaras tiekiami tik susijusios valstybės narės teritorijos rinkai. Tokių produktų siuntų komerciniame dokumente ir ant tokių siuntų pakuočių turi būti aiškiai pažymėta: „netinka atrajotojams šerti“. Pašarus, kurių sudėtyje yra tokių produktų, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai. Birūs pašarai, kurių sudėtyje yra tokių produktų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami atrajotojams skirti pašarai. Jei tokios transporto priemonės vėliau naudojamos vežti atrajotojams skirtus pašarus, jos kruopščiai išvalomos laikantis kompetentingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

iii) valstybė narė gali nuspręsti neskersti ir nenaikinti gyvūnų, nustatytų 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu, kai sunku pakeisti avis žinomo genotipo avimis arba kai ARR alelio dažnumas veislinėje bandoje arba ūkyje yra nedidelis, arba kai yra būtina siekiant išvengti įvaisos, arba remiantis pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių įvertinimu. 4 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui.

c) Nukrypdama nuo b punkte nustatytų priemonių ir tik kai USE atvejis, patvirtintas ūkyje, yra atipinis skrepi ligos atvejis, valstybė narė gali nuspręsti taikyti 5 punkte nustatytas priemones.

d) Valstybės narės gali:

i) vietoje visų gyvūnų, nurodytų b punkto i papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus;

ii) vietoje gyvūnų, nurodytų b punkto ii papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus; jeigu:

— gyvūnai skerdžiami atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

— visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus arba turintys prasikalusius per dantenas daugiau negu du nuolatinius kandžius ir skirti skersti žmonių maistui gyvūnai tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 b punkte;

e) nustatomas avių (neviršijant 50 gyvūnų), paskerstų ir sunaikintų arba paskerstų žmonių maistui pagal b punkto i ir iii papunkčius, priono baltymo genotipas;

f) kai ARR alelio dažnumas veislinėje bandoje arba ūkyje yra nedidelis arba jo nėra, arba kai yra būtina siekiant išvengti įvaisos, valstybė narė gali nuspręsti atidėti gyvūnų, nurodytų 2.3 b punkto i ir ii papunkčiuose, skerdimą ir visišką sunaikinimą ne ilgesniam kaip penkerių veisimo metų nuo pirmojo užkrėsto gyvūno patvirtinimo datos laikotarpiui, su sąlyga, kad ūkyje nėra laikomi veisliniai avinai, išskyrus tuos, kurie yra ARR/ARR genotipo.

Tačiau jei gyvūnai ūkyje laikomi dėl pieno, kurį ketinama tiekti rinkai, gyvūnų skerdimą ir visišką sunaikinimą galima atidėti ne ilgesniam nei 18 mėnesių nuo pirmojo užkrėsto gyvūno patvirtinimo datos laikotarpiui, išskyrus ožkoms, kurių skerdimą ir visišką sunaikinimą galima atidėti iki 2012 m. gruodžio 31 d., jei pirmasis užkrėstas gyvūnas patvirtintas iki 2011 m. liepos 1 d.

2.4. Jei užkrėstas gyvūnas pateko iš kito ūkio, atsižvelgdama į atvejo istoriją, valstybė narė gali nuspręsti likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, jas taikant ir ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta, ar užuot jas taikiusi jame; jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai. Jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta USE, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas.

2.5. Kol nepaskerdžiami ir visiškai nesunaikinami gyvūnai, nurodyti 2.3 b punkto i ir ii papunkčiuose, įskaitant gyvūnus, kurių skerdimas ir visiškas sunaikinimas atidėtas, kaip nustatyta 2.3 f punkte, ūkiui (-iams) taikomos 3.1 a ir b punktuose, 3.2 punkte, 3.3 a punkte, 3.3 b punkto pirmojoje įtraukoje ir 3.3 d punkte nustatytos priemonės.

3. Ūkiui pritaikius 2.3 a punkte ir b punkto i ar ii papunkčiuose nurodytas priemones:

3.1. tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį(-us):

a) ARR/ARR genotipo avinai;

b) avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

c) ožkos, jei:

i) ūkyje nėra veislinių avių, išskyrus a ir b punktuose nurodytų genotipų avis;

ii) po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo kruopščiai išvalytos ir dezinfekuotos.

3.2. Tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje(-uose):

a) ARR/ARR genotipo avinų sėkla;

b) embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių.

3.3. Gyvūnų judėjimas iš ūkio atitinka šias sąlygas:

a) ARR/ARR avių judėjimui iš ūkio netaikomi jokie apribojimai;

b) avys, turinčios tik vieną ARR alelį, gali būti perkeliamos iš ūkio, tik jei jos iškart skerdžiamos žmonėms vartoti arba sunaikinimo tikslais. Tačiau:

— avys, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, gali būti perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, vadovaujantis 2.3 b punkto ii papunkčiu ar 4 punktu pritaikius priemones,

— jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į vieną kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent jos būtų iškart skerdžiamos toje valstybėje narėje;

c) ožkos gali būti perkeltos, jei ūkiui taikoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant visų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus ožkų tyrimą, ir:

i) jos buvo paskerstos žmonėms vartoti jų vaisingo gyvenimo pabaigoje; arba

ii) nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje ir kurios atitinka III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nustatytas sąlygas.

d) jei valstybė narė nuspręstų, jaunesni negu 3 mėnesių amžiaus ėriukai ir ožiukai gali iš ūkio būti perkeliami, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti.

3.4. 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti apribojimai ūkiui toliau taikomi trejus metus:

a) nuo datos, kai visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą; arba

b) arba nuo vėliausios datos, kai avys ar ožkos buvo laikomos ūkio teritorijoje; arba

c) arba nuo datos, kai pradėta 3.3 c punkte nurodyta intensyvesnė USE stebėsena; arba

d) nuo datos, kai visi ūkyje laikomi veisliniai avinai yra ARR/ARR genotipo, visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturi VRQ alelių, jei per dvejus metus atliktų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus toliau nurodytų gyvūnų USE tyrimų rezultatai yra neigiami:

— kas metus atrenkamos vaisingo gyvenimo pabaigoje paskerstų avių imties, vadovaujantis III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte pateiktoje lentelėje nurodytu mėginių imties dydžiu, bei

— visų III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodytų ūkyje nudvėsusių ar paskerstų avių.

4. Po to, kai ūkyje buvo taikomos 2.3 b punkto iii papunktyje nustatytos priemonės, ir po paskutinio nustatyto USE atvejo dvejus veisimo metus:

a) nustatomos ūkio avys ir ožkos;

b) visos ūkyje esančios avys ir ožkos gali būti perkeliamos tik atitinkamos valstybės teritorijoje skersti žmonių maistui arba naikinimo tikslais; visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus gyvūnai, paskersti žmonių maistui, tiriami dėl USE laboratoriniais metodais, nurodytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte;

c) kompetentinga institucija užtikrina, kad embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio;

d) ūkyje gali būti naudojami tik avinų, turinčių ARR/ARR genotipą, sėkla ir embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio;

e) visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, kurios nudvėsė arba buvo paskerstos ūkyje, tiriamos dėl USE;

f) tik avinai, turintys ARR/ARR genotipą, ir avys iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežami į ūkį;

g) tik ožkos iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų, arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežamos į ūkį;

h) visoms ūkyje laikomoms avims ir ožkoms taikomi bendri ganymo apribojimai, kuriuos nustato kompetentinga institucija, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu;

i) nukrypstant nuo b punkto, jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į tos pačios valstybės narės kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent jos būtų iškart skerdžiamos toje valstybėje narėje.

5. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, nurodytą 2.3 c punkte, taikomos šios priemonės:

a) visi 1 b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; valstybės narės gali nuspręsti nustatyti avių, kurios buvo paskerstos ir sunaikintos, priono baltymo genotipą;

b) arba dvejus veisimo metus nuo paskutinio USE atvejo nustatymo taiko bent šias priemones:

i) nustatomos visos ūkio avys ir ožkos;

ii) ūkiui turi būti taikoma intensyvesnė USE stebėsena dvejus metus, įskaitant visų avių ir ožkų, kurios yra vyresnės nei 18 mėnesių ir paskerstos žmonių maistui, ir visų vyresnių nei 18 mėnesių avių ir ožkų, kurios nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje, tyrimą;

iii) kompetentinga institucija užtikrina, kad gyvos avys ir ožkos, embrionai ir kiaušialąstės iš ūkio nebūtų siunčiamos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

6. Valstybės narės, taikančios 2.3 b punkto iii papunktyje nurodytas priemones ir 2.3 c ir d punktuose nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, praneša Komisijai apie jas nustatant taikytas sąlygas ir kriterijus. Nustačius papildomų USE atvejų bandose, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, tokių nuostatų taikymo sąlygos persvarstomos.

B SKYRIUS

Minimalūs reikalavimai veisimo programai, skirtai avių atsparumui USE pagal 6a straipsnį

1 DALIS

Bendrieji reikalavimai

1. Veisimo programoje didžiausias dėmesys skiriamas didelės genetinės vertės bandoms.

2. Sukuriama duomenų bazė, kurią sudaro bent jau ši informacija:

a) visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir skaičius;

b) atskirų gyvūnų, atrinktų pagal veisimo programą, identifikavimas;

c) genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

3. Nustatoma vienodo sertifikavimo sistema, pagal kurią kiekvieno pagal veisimo programą atrinkto gyvūno genotipas patvirtinamas nurodant jo individualų identifikavimo numerį.

4. Nustatoma gyvūnų ir atrinktų mėginių identifikavimo sistema, mėginių apdorojimo ir rezultatų pateikimo tvarka, sumažinanti žmogiškosios paklaidos galimybę. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus atsitiktinių mėginių tikrinimo.

5. Veisimo programos tikslams paimto kraujo arba kitų audinių genotipas nustatomas pagal minėtą programą patvirtintose laboratorijose.

6. Valstybės narės kompetentinga institucija gali veisimo organizacijoms padėti kurti genetinius bankus, kuriuos sudaro sperma, kiaušialąstės ir (arba) embrionai, tipiški priono baltymo genotipams, kurie, tikėtina, retėja dėl veisimo programos.

7. Veisimo programos rengiamos kiekvienai veislei, atsižvelgiant į:

a) tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

b) veislės retumą;

c) įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

2 DALIS

Bandų dalyvavimo (veisimo programoje) specialiosios taisyklės

1. Veisimo programos tikslas – padidinti ARR alelio avių bandoje dažnumą, tuo pačiu sumažinant imlumą USE didinančių alelių dominavimą.

2. Minimalūs bandų dalyvavimo reikalavimai yra šie:

a) visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

b) prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

c) per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

d) patelės, kurios, kaip žinoma, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtos iš ūkio, išskyrus skersti;

e) veisimui bandoje nenaudojami kiti nei sertifikuoti pagal veisimo programą patinai, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

3. Valstybės narės gali nuspręsti suteikti nukrypti leidžiančias nuostatas nuo 2 c ir d punktuose nustatytų reikalavimų veislių ir produktyvių požymių apsaugos tikslais.

4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 3 punktą suteiktas išlygas ir apie taikomus kriterijus.

3 DALIS

Atsparumo USE statuso pripažinimo avių bandoms pagrindai

1. Bendrosiose nuostatose pripažįstamas avių bandų, kurios dėl dalyvavimo 6a straipsnyje numatytoje veisimo programoje atitinka programoje nustatytus kriterijus, atsparumo USE statusas.

Šis pripažinimas suteikiamas ne mažiau kaip dviem lygiais:

a) I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

b) II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

Valstybės narės gali nuspręsti suteikti pripažinimą kitais lygiais, kurie atitinka nacionalinius reikalavimus.

2. USE atsparių avių bandų mėginiai reguliariai imami:

a) ūkyje arba skerdykloje – siekiant nustatyti jų genotipą;

b) kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų USE tyrimas.

4 DALIS

Ataskaitos, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai

Valstybės narės diegdamos nacionalines veisimo programas siekiant atsparumo USE savo avių populiacijose praneša Komisijai apie tokių programų reikalavimus ir pateikia metines jų pažangos ataskaitas. Kiekvienų kalendorinių metų ataskaita įteikiama ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.

VIII PRIEDAS

PATEIKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

▼M5

A SKYRIUS

▼M16

Prekybos Bendrijoje gyvais gyvūnais, sėkla ir embrionais sąlygos

I. REIKALAVIMAI, TAIKOMI AVIMS IR OŽKOMS BEI JŲ SĖKLAI IR EMBRIONAMS

▼M5

Prekybai avimis ir ožkomis taikomos šios sąlygos:

▼M14

a) veisti skirtos avys ir ožkos yra ARR/ARR priono baltymo genotipo avys, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB ( 24 ) I priede, arba nuo gimimo ar pastaruosius trejus metus buvo nuolatos laikomos ūkyje ar ūkiuose, kurie ne mažiau kaip trejus metus atitiko šiuos reikalavimus:

(i) iki 2007 m. birželio 30 d.:

— juose vykdomi reguliarūs oficialūs veterinariniai patikrinimai,

— gyvūnai yra pažymėti,

— juose nebuvo patvirtintų „scrapie“ ligos atvejų,

— ūkyje imant mėginius tikrinamos senos gyvūnų patelės, kurias ketinama skersti,

— patelės, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį, tik jei jos yra iš tuos pačius reikalavimus atitinkančio ūkio.

Ne vėliau kaip nuo 2004 m. liepos 1 d. ūkis ar ūkiai atitinka šiuos papildomus reikalavimus:

— visi vyresni kaip 18 mėnesių, III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodyti gyvūnai, kurie krito arba buvo paskersti ūkyje, tikrinami „scrapie“ ligai nustatyti, taikant X priedo C skyriaus 3.2b punkte nustatytus laboratorinius metodus, bei

— avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį, tik jei jos yra iš tuos pačius reikalavimus atitinkančio ūkio.

ii) (ii)nuo 2007 m. liepos 1 d.:

— juose vykdomi reguliarūs oficialūs veterinariniai patikrinimai,

— gyvūnai yra identifikuoti laikantis Bendrijos teisės aktų reikalavimų,

— juose nebuvo patvirtintų „scrapie“ ligos atvejų,

— avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį, tik jei jos yra iš tuos pačius reikalavimus atitinkančio ūkio.

Jei jos skirtos valstybei narei, kuri visoje savo teritorijoje ar jos dalyje naudojasi b ar c dalies nuostatomis, veislinės avys ir ožkos atitinka papildomas bendras ar konkrečias garantijas, apibrėžtas 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

▼M5

b) privalomą ar savanorišką nacionalinę skrepi kontrolės programą visoje savo teritorijoje ar jos dalyje vykdanti valstybė narė:

i) gali pateikti minėtą programą Komisijai, visų pirma apibūdindama:

— ligos pasiskirstymą valstybėje narėje,

— programos priežastis, atsižvelgiant į ligos svarbą ir sąnaudų bei naudos santykį,

— geografinę teritoriją, kurioje programa bus įgyvendinama,

— ūkiams taikomas statuso kategorijas ir standartus, kurie turi būti įgyvendinti visų minėtų kategorijų ūkiuose,

— taikytinų tyrimų tvarką,

— programos stebėsenos tvarką,

— veiksmus, kurių būtų imamasi, jei dėl kokios nors priežasties ūkis prarastų savo statusą,

— priemones, kurių būtų imamasi, jei vadovaujantis programos nuostatomis atliktų patikrinimų rezultatai yra teigiami;

ii) i dalyje nurodyta programa gali būti patvirtinta, jei ji atitinka toje dalyje 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytus kriterijus. Papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali reikti Bendrijos vidaus prekybai vykdyti, apibrėžiamos tuo pačiu metu ar ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo programos patvirtinimo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Minėtos garantijos nėra didesnės už garantijas, kurias valstybė narė taiko savo teritorijoje;

iii) valstybių narių pateikti programų daliniai pakeitimai ar papildymai gali būti patvirtinti 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Daliniai, ii dalimi apibrėžtų garantijų pakeitimai gali būti patvirtinti vadovaujantis minėta tvarka;

c) jei valstybė narė mano, kad jos teritorijoje ar jos dalyje nėra skrepi:

i) ji turi Komisijai pateikti tinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose visų pirma nurodoma:

— ligos atvejų istorija jos teritorijoje,

— serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais ar epidemiologiniais tyrimais grindžiamų priežiūros analizių rezultatai,

— laikotarpis, kuriuo buvo vykdoma priežiūra,

— priemonės, skirtos nustatyti, kad ligos užkrato nėra;

ii) papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali reikti Bendrijos vidaus prekybai vykdyti, apibrėžiamos 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Minėtos garantijos nėra didesnės už garantijas, kurias valstybė narė taiko savo teritorijoje;

iii) atitinkama valstybė narė turi pranešti Komisijai apie visus i dalyje nurodytos su liga susijusios informacijos pasikeitimus. Atsižvelgiant į minėtą pranešimą, ii dalimi apibrėžtos garantijos gali būti iš dalies keičiamos arba atšauktos 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

▼M16

d) nuo 2005 m. sausio 1 d. avių ir ožkų sėkla ir embrionai:

i) gaunami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba paskutinius trejus savo gyvenimo metus buvo nuolatos laikomi ūkyje ar ūkiuose, trejus metus atitikusiuose atitinkamai a punkto i papunkčio ar a punkto ii papunkčio reikalavimus;

ii) arba avių sėkla gaunama iš ARR/ARR priono baltymo genotipo patinų, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB ( 25 ) I priede;

iii) arba, jei tai avių embrionai, yra ARR/ARR priono baltymo genotipo, kaip apibrėžta Sprendimo 2002/1003/EB I priede.

II. REIKALAVIMAI, TAIKOMI GALVIJAMS

Jungtinė Karalystė užtikrina, kad galvijai kilę iš arba auginti jos teritorijoje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d., nebūtų išsiunčiami iš jos teritorijos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

B SKYRIUS

15 straipsnio 2 dalyje nurodytų įtariamų užsikrėtusių USE ar užkrėstų gyvūnų palikuonims nustatytinos sąlygos

Į rinką draudžiama tiekti USE užkrėstų galvijų patelių paskutinės vados palikuonis arba ožkų ir avių, kuriems registruojama USE, palikuonis, kuriuos šios atsivedė prieš dvejus metus arba periodo, kai pasireiškė pirmieji klinikiniai ligos požymiai, metu.

C SKYRIUS

Prekybai tam tikrais gyvūninės kilmės produktais Bendrijoje nustatytinos sąlygos

A SKIRSNIS

Produktai

Šiems gyvūninės kilmės produktams netaikomas 16 straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimas, jei jie gauti iš galvijų, avių ir ožkų, atitinkančių toliau išdėstytus B skirsnio reikalavimus:

— šviežia mėsa,

— malta mėsa,

— mėsos pusgaminiai,

— mėsos produktai.

B SKIRSNIS

Reikalavimai

A skirsnyje nurodyti produktai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, gautais iš atrajotojų, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant po apsvaiginimo centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę;

c) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai nėra gauti iš:

i) nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede;

ii) nervinių ar limfinių audinių, paveiktų kaulų išėmimo metu; ir

iii) mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų.

D SKYRIUS

Eksportuojamoms prekėms nustatytinos sąlygos

Į trečiąsias šalis eksportuojamiems gyviems galvijams ir gyvūninės kilmės produktams taikomos šiame reglamente nustatytos prekybos Bendrijoje taisyklės.

IX PRIEDAS

GYVŲ GYVŪNŲ, EMBRIONŲ, KIAUŠIALĄSČIŲ IR GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTAS Į BENDRIJĄ

▼M31 —————

B SKYRIUS

Galvijų importas

A SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nedidelė

Importuojant galvijus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) gyvūnai kilę ir nuolat auginti šalyje ar regione, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nedidelė;

b) gyvūnai yra identifikuojami naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra paveikti galvijų, kaip aprašyta II priedo C skyriaus I dalies 4b punkto iv papunktyje, ir;

c) jei atitinkamoje šalyje buvo vietinių GSE atvejų, gyvūnai, gimę po tos dienos, kai buvo veiksmingai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojams mėsos ir kaulų miltus ir spirgus, gautus iš atrajotojų, arba po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po šėrimo minėtais pašarais draudimo įsigaliojimo dienos.

B SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kur GSE rizika kontroliuojama

Importuojant galvijus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika kontroliuojama, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) šalis ar regionas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika kontroliuojama;

b) gyvūnai yra identifikuojami naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra paveikti galvijų kaip aprašyta II priedo C skyriaus II dalies 4 punkto b iv papunktyje;

c) gyvūnai, gimę po tos dienos, kai buvo veiksmingai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojams mėsos ir kaulų miltus ir spirgus, gautus iš atrajotojų, arba po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po šėrimo minėtais pašarais draudimo įsigaliojimo dienos.

C SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nenustatyta

Importuojant galvijus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nenustatyta, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) šalis ar regionas, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį nebuvo priskirta kategorija arba priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nenustatyta;

b) gyvūnai yra identifikuojami naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir nėra paveikti galvijų kaip aprašyta II priedo C skyriaus II dalies 4 punkto b iv papunktyje;

c) gyvūnai, gimę bent du metai po tos dienos, kai buvo veiksmingai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojams mėsos ir kaulų miltus ir spirgus, gautus iš atrajotojų, arba po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po šėrimo minėtais pašarais draudimo įsigaliojimo dienos.

C SKYRIUS

Gyvūninės kilmės produktų iš galvijų, avių ar ožkų importas

A SKIRSNIS

Produktai

Šie galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 ( 26 ) 1.10, 1.13, 1.15, 7.1, 7.5, 7.6 ir 7.9 punktuose, turi atitikti šio skyriaus B, C ir D skirsniuose nustatytas sąlygas, priklausomai nuo to, kuriai GSE rizikos kategorijai priskiriama kilmės šalis:

— šviežia mėsa,

— smulkinta mėsa,

— mėsos pusgaminiai,

— mėsos produktai,

— perdirbti gyvūnų riebalai,

— spirgai,

— želatina, išskyrus želatiną, gautą iš kailio ir odos,

— apdorotos žarnos.

B SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nedidelė

Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) šalis ar regionas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nedidelė;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kilę, nuolat auginti ir paskersti šalyje, kur GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

c) jei šalis ar regionas, kuriame buvo vietinių GSE atvejų:

i) gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų; arba

ii) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede, arba mechaniškai atskirta mėsa, gauta iš galvijų, avių ir ožkų kaulų.

C SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kur GSE rizika kontroliuojama

1. Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika kontroliuojama, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) šalis ar regionas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika kontroliuojama;

b) gyvūnams, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c) gyvūnai, iš kurių buvo gauti eksportui skirti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant po apsvaiginimo centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę;

d) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede, arba mechaniškai atskirta mėsa, gauta iš galvijų, avių ir ožkų kaulų.

2. Nukrypstant nuo 1d punkto, skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus, ir ketvirčiai, kurių sudėtyje nėra specifinių pavojingų medžiagų, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus, gali būti importuojami.

3. Kai nugarkaulio šalinti nereikia, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, identifikuojami mėlyna juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000.

4. Konkreti informacija dėl galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį ir iš kurių nereikia, skaičiaus importo atveju turi būti pateikta Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodytame dokumente.

▼M33

5. Jeigu importuojamos apdorotos žarnos, kurių kilmės šalis yra šalis arba regionas, kur GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a) šalis ar regionas pagal 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika kontroliuojama;

b) gyvūnai, iš kurių buvo gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kilę, nuolat auginti ir paskersti šalyje arba regione, kur GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c) jeigu apdorotų žarnų kilmės šalyje arba regione buvo vietinių GSE atvejų:

i) gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų arba

ii) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede.

D SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nenustatyta

1. Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kur GSE rizika nenustatyta, turi būti pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

c) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai nėra gauti iš:

i) nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede;

ii) nervinių ar limfinių audinių, paveiktų kaulų išėmimo metu;

iii) mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų.

2. Nukrypstant nuo 1c punkto, skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų pusės, supjaustytos į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus, ir ketvirčiai, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus, gali būti importuojami.

3. Kai nugarkaulio šalinti nereikia, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, identifikuojami aiškiai matoma mėlyna juostele ant etiketės kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000.

▼M33

5. Jeigu importuojamos apdorotos žarnos, kurių kilmės šalis yra šalis arba regionas, kur GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a) šalis ar regionas pagal 5 straipsnio 2 dalį priskiriami šaliai ar regionui, kur GSE rizika nenustatyta;

c) jeigu apdorotų žarnų kilmės šalyje arba regione buvo vietinių GSE atvejų:

i) gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų arba

ii) galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kurių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta V priede.

D SKYRIUS

Gyvūninių šalutinių produktų ir perdirbtų produktų, gautų iš galvijų, avių ir ožkų, importas

A SKIRSNIS

Gyvūniniai šalutiniai produktai

Šis skyrius taikomas šiems gyvūniniams šalutiniams produktams ir gyvūninių šalutinių produktų gaminiams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ( 27 ) 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose, su sąlyga, kad jie yra galvijų, avių ir ožkų kilmės:

a) perdirbtiems riebalams, gautiems iš 2 kategorijos medžiagos, skirtiems naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 punkte, arba jiems gaminti naudojamoms pradinėms medžiagoms arba tarpiniams produktams;

b) kaulams ir kaulų produktams, gautiems iš 2 kategorijos medžiagos;

c) perdirbtiems riebalams, gautiems iš 3 kategorijos medžiagos, skirtiems naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos arba pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 ir 25 punktuose, arba jiems gaminti naudojamoms pradinėms medžiagoms arba tarpiniams produktams;

d) naminių gyvūnėlių ėdalui, įskaitant šunų kramtalus;

e) kraujo produktams;

f) perdirbtiems gyvūniniams baltymams;

g) kaulams ir kaulų produktams, gautiems iš 3 kategorijos medžiagos;

h) želatinai, gautai iš kitų nei kailis ir oda medžiagų;

i) 3 kategorijos medžiagoms ir jų gaminiams, išskyrus nurodytuosius c–h punktuose, išskyrus:

i) žalią kailį ir odą, apdorotą kailį ir odą;

ii) želatiną, gautą iš kailio ir odos;

iii) riebalų antrinius produktus;

iv) kolageną.

B SKIRSNIS

Sveikatos sertifikato reikalavimai

Importuojant A skirsnyje nurodytus gyvūninius šalutinius produktus ir gyvūninių šalutinių produktų gaminius, gautus iš galvijų, avių ir ožkų, turi būti pridedamas sveikatos sertifikatas, kuriame patvirtinta, kad:

a) gyvūninių šalutinių produktų arba gyvūninių šalutinių produktų gaminių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos ar mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų, ir gyvūnai, iš kurių buvo gauti gyvūniniai šalutiniai produktai arba gyvūninių šalutinių produktų gaminiai, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę; arba

b) gyvūninių šalutinių produktų arba gyvūninių šalutinių produktų gaminių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš galvijų, avių ir ožkų medžiagų, išskyrus medžiagas, gautas iš gyvūnų, gimusių, nuolat augintų ir paskerstų šalyje ar regione, kurie sprendimu pagal 5 straipsnio 2 dalį priskirti prie šalių ar regionų, kur GSE rizika nedidelė.

Be a ir b punktuose nustatytų patvirtinimų, importuojant A skirsnyje nurodytus gyvūninius šalutinius produktus ir gyvūninių šalutinių produktų gaminius, kurių sudėtyje yra avių ar ožkų pieno ar pieno produktų, pridedamas sveikatos sertifikatas, kuriame patvirtinta, kad:

c) avys ir ožkos, iš kurių gauti šie produktai, nuo gimimo arba paskutinius trejus metus privalėjo būti nuolat laikomos ūkyje, kuriam netaikomas oficialus judėjimo apribojimas dėl USE įtarimo ir kuris paskutinius trejus metus atitiko šiuos reikalavimus:

i) buvo nuolat atliekama veterinarinė apžiūra;

ii) nenustatytas joks klasikinis skrepi atvejis, arba nustačius klasikinį skrepi atvejį:

— visi gyvūnai, kuriems nustatyta klasikinė skrepi, paskersti ir sunaikinti, ir

— visos ūkyje esančios avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR genotipo veislinius avinus ir bent vieną ARR alelį turinčias bei VRQ alelio neturinčias veislines avis, paskerstos ir sunaikintos;

iii) avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį tik jei jos yra iš i ir ii papunkčiuose nustatytus reikalavimus atitinkančio ūkio;

arba

d) gyvūniniams šalutiniams produktams arba gyvūninių šalutinių produktų gaminiams, skirtiems Reglamento (EB) Nr. 546/2006 ( 28 ) priede nurodytai valstybei narei, avys ir ožkos, iš kurių gauti šie produktai, nuo gimimo arba paskutinius septynerius metus privalėjo būti nuolat laikomos ūkyje, kuriam netaikomas oficialus judėjimo apribojimas dėl USE įtarimo ir kuris paskutinius septynerius metus atitiko šiuos reikalavimus:

i) buvo nuolat atliekama veterinarinė apžiūra;

ii) nenustatytas joks klasikinis skrepi atvejis, arba nustačius klasikinį skrepi atvejį:

— visi gyvūnai, kuriems nustatyta klasikinė skrepi, paskersti ir sunaikinti, ir

— visos ūkyje esančios avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR genotipo veislinius avinus ir bent vieną ARR alelį turinčias bei VRQ alelio neturinčias veislines avis, paskerstos ir sunaikintos;

iii) avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį tik jei jos yra iš i ir ii papunkčiuose nustatytus reikalavimus atitinkančio ūkio.

▼M12

E SKYRIUS

Avių ir ožkų importas

Po 2003 m. spalio 1 d. į Bendriją importuojant avis ir ožkas, pateikiamas veterinarijos sertifikatas, liudijantis, kad:

a) jos gimė ir nuolatos buvo auginamos ūkyje, kuriame niekada nebuvo nustatyta skrepi atvejų, ir, jei importuojamos veisti skirtos avys ir ožkos, kad jos atitinka VIII priedo A skyriaus I dalies a punkto i papunkčio reikalavimus;

b) arba tai yra ARR/ARR priono baltymo genotipo avys, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/(EB) I priede, iš ūkio, kuriame per paskutinius šešis mėnesius nenustatyta skrepi atvejų.

Jei jos skirtos valstybei narei, kuri visoje savo teritorijoje ar jos dalyje naudojasi VIII priedo A skirsnio I skyriaus b ar c punktų nuostatomis, jos atitinka 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžtas papildomas bendrąsias ar specialiąsias garantijas.

F SKYRIUS

Gyvūninės kilmės produktų iš ūkiuose auginamų ir laukinių elninių šeimos gyvūnų importas

1. Kai šviežia mėsa, malta mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, gauti iš ūkiuose augintų elninių šeimos gyvūnų, yra importuojami į Bendriją iš Kanados ar Jungtinių Amerikos Valstijų, prie sveikatos sertifikatų pridedama produktų kilmės šalies kompetentingos institucijos pareigūno pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

„Produkto sudėtyje yra arba jis yra gautas tik iš mėsos, o ne iš subproduktų arba nugarkaulio, gautos iš ūkiuose augintų elninių šeimos gyvūnų, kurie buvo ištirti dėl lėtinės išsekimo ligos histopatologiniais, imunocheminiais ar kitais diagnostiniais metodais, pripažintais kompetentingos institucijos, ir gauti neigiami rezultatai, ir jis nėra gautas iš gyvūnų, kilusių iš bandos, kurioje buvo patvirtinta arba oficialiai įtarta lėtinė išsekimo liga.“

2. Kai šviežia mėsa, malta mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, gauti iš laukinių elninių šeimos gyvūnų, yra importuojami į Bendriją iš Kanados ar Jungtinių Amerikos Valstijų, prie sveikatos sertifikatų pridedama produktų kilmės šalies kompetentingos institucijos pareigūno pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

„Produkto sudėtyje yra arba jis yra gautas tik iš mėsos, o ne iš subproduktų arba nugarkaulio, gautos iš ūkiuose augintų elninių šeimos gyvūnų, kurie buvo ištirti dėl lėtinės išsekimo ligos histopatologiniais, imunocheminiais ar kitais diagnostiniais metodais, pripažintais kompetentingos institucijos, ir gauti neigiami rezultatai, ir jis nėra gautas iš gyvūnų, kilusių iš regiono, kuriame per pastaruosius trejus metus buvo patvirtinta arba oficialiai įtarta lėtinė išsekimo liga.“

▼M31 —————

▼M16

H SKYRIUS

Avių ir ožkų sėklos ir embrionų importas

Avių ir ožkų sėkla bei embrionai, įvežti į Bendriją po 2005 m. sausio 1 d., atitinka VIII priedo A skyriaus I poskyrio d dalies reikalavimus.

X PRIEDAS

ETALONINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ PAĖMIMAS IR LABORATORINĖS ANALIZĖS METODAI

A SKYRIUS

Nacionalinės etaloninės laboratorijos

1. Nurodyta etaloninė laboratorija:

a) turi patalpas, kuriose visada ir ypač tuo atveju, kai tam tikro tipo ir padermės TSE medžiaga pirmąkart sukelia ligą, dirba patyrę darbuotojai, patvirtinantys duomenis, gaunamus iš regioninių diagnostinių laboratorijų. Kai neįmanoma nustatyti medžiagos padermės ir tipo, taikoma procedūra, užtikrinanti, kad padermę identifikuos Bendrijos etaloninė laboratorija;

b) patvirtina metodus, taikomus regioninėse diagnostinėse laboratorijose;

c) koordinuoja valstybėje narėje taikomus diagnostinius standartus ir metodus. Tuo tikslu:

— aprūpina reagentais patvirtintas valstybės narės laboratorijas,

— kontroliuoja diagnostinių reagentų, naudojamų valstybėje narėje, kokybę,

— periodiškai organizuoja lyginamąsias analizes,

— saugo patogenų, sukeliančių ligas, izoliatus arba atitinkamus audinius, iš kurių išskiriami patogenai, sukeliantys valstybėje narėje registruojamus susirgimus,

— užtikrina, kad valstybės narės nurodytose diagnostinėse laboratorijose gaunami rezultatai yra patvirtinami;

d) bendradarbiauja su Bendrijos standartų laboratorija.

2. Tačiau nukrypdamos nuo 1 punkto valstybės narės, kuriose nėra nacionalinės standartų laboratorijos, naudojasi Bendrijos standartų laboratorijos ar kitų valstybių narių nacionalinių standartų laboratorijų teikiamomis paslaugomis.

▼M23

3. Nacionalinės etaloninės laboratorijos:

Austrija:	Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH, Institut für veterinärmedizinische Untersuchungen MödlingRobert Koch Gasse 17A-2340 Mödling
Belgija:	CERVA -CODA-VARCentre d'Étude et de Recherches Vétérinaires et AgrochimiquesCentrum voor Onderzoek in Diergeneeskunde en AgrochemieVeterinary and Agrochemical Research CentreGroeselenberg 99B-1180 Bruxelles
▼M29
Bulgarija:	Национален диагностичен научноизследователски ветеринарномедицински институт „Проф. Д-р Георги Павлов“Национална референтна лаборатория „Tрансмисивни спонгиформни енцефалопатии“бул. „Пенчо Славейков“ 15Veterinary and Agrochemical Research CentreСофия 1606(National Diagnostic Veterinary Research Institute „Prof. Dr. Georgi Pavlov“ National Reference Laboratory for Transmissible Spongiform Encephalopathies15, Pencho Slaveykov Blvd.1606 Sofia)
▼M23
Kipras:	State Veterinary LaboratoriesVeterinary ServicesCY-1417 AthalassaNicosia
Čekijos Respublika:	Státní veterinární ústav JihlavaRantířovská 93586 05 Jihlava
Danija:	Danmarks FødevareforskningBülowsvej 27DK-1790 København V
Estija:	Veterinaar- ja ToidulaboratooriumKreutzwaldi 30Tartu 51006
Suomija:	Eläinlääkintä- ja elintarvikelaitosHämeentie 57FIN-00550 Helsinki
Prancūzija:	Agence française de sécurité sanitaire des alimentsLaboratoire de pathologie bovine31, avenue Tony Garnier69 364 LYON CEDEX 07
Vokietija:	Friedrich-Loeffler-Institut, Bundesforschungsinstitut für TiergesundheitAnstaltsteil Insel Riems Boddenblick 5AD-17498 Insel Riems
Graikija:	Ministry of Agriculture — Veterinary Laboratory of Larisa7th km of Larisa — Trikala HighwayGR-411 10 Larisa
Vengrija:	Országos Állategészségügyi Intézet (OÁI)Pf. 2.Tábornok u. 2.H-1581 Budapest
Airija:	Central Veterinary Research LaboratoryYoung's CrossCelbridgeCo. Kildare
Italija:	Istituto Zooprofilattico Sperimentale del Piemonte, Liguria e Valle d’Aosta — CEAVia Bologna, 148I-10154 Torino
Latvija:	State Veterinary Medicine Diagnostic CentreLejupes Str. 3Riga LV 1076
Lietuva:	Nacionalinė veterinarijos laboratorijaJ. Kairiūkščio g. 10LT-08409 Vilnius
Liuksemburgas:	CERVA -CODA-VARCentre d'Étude et de Recherches Vétérinaires et AgrochimiquesCentrum voor Onderzoek in Diergeneeskunde en AgrochemieVeterinary and Agrochemical Research CentreGroeselenberg 99B-1180 Bruxelles
Malta:	National Veterinary Laboratory Albert Town Marsa
Nyderlandai:	Centraal Instituut voor Dierziektecontrole-LelystadHoutribweg 3g8221 RA LelystadPostbus 20048203 AA Lelystad
Lenkija:	Państwowy Instytut Weterynaryjny (PIWet)24-100 Puławyal. Partyzantów 57
▼M29
Rumunija:	Institutul de Diagnostic și Sănătate Animală Strada Dr. Staicovici nr. 63, sector 5 codul 050557, București
▼M23
Portugalija:	Laboratório Nacional de Investigação Veterinária Estrada de Benfica 701 P-1500 Lisboa
Slovakija:	State Veterinary Institute ZvolenPod dráhami 918SK-960 86, Zvolen
Slovėnija:	National Veterinary InstituteGerbičeva 601000 Ljubljana
Ispanija:	Laboratorio Central de Veterinaria (Algete)Ctra. de Algete km. 828110 Algete (Madrid)
Švedija:	National Veterinary InstituteS-751 89 Uppsala
Jungtinė Karalystė:	Veterinary Laboratories AgencyWoodham LaneNew Haw Addlestone Surrey KT15 3NB

B SKYRIUS

Bendrijos etaloninė laboratorija

1. TSE tiriančios Bendrijos standartų laboratorijos adresas:

The Veterinary Laboratories Agency

Woodham Lane

New Haw

Addlestone

Surrey KT 15 3NB

United Kingdom

2. Bendrijos standartų laboratorijos vykdo tokias funkcijąs ir atlieka tokias pareigas:

a) konsultuojasi su Komisija ir koordinuoja metodų nustatyti GSE valstybėse narėse taikymą, ypač:

— saugo ir tiekia atitinkamus audinius, turinčius, kuriant arba gaminant pagrindinius diagnostinius testus arba klasifikuojant ligos medžiagos padermes, ligą sukeliančią medžiagą,

— nacionalinėms standartų laboratorijoms tiekia standartinius serumus ir kitus etaloninius reagentus siekdamos standartizuoti valstybėse narėse taikomus testus ir naudojamus reagentus,

— sukuria ir prižiūri atitinkamų audinių, turinčių USE medžiagų ir padermių, kolekciją,

— periodiškai organizuoja Bendrijoje taikomų diagnostinių procedūrų lyginamąsias analizes,

— kaupia ir tarpusavyje lygina visus duomenis ir informaciją apie taikytus diagnostinius metodus ir Bendrijoje atliktų testų rezultatus,

— siekdama geriau suprasti ligos epidemiologiją ir taikydama naujausius metodus apibūdina USE medžiagų izoliatus,

— nuolatos domisi visais USE priežiūros, epidemiologijos ir prevencijos srityse pasiekimais pasaulyje,

— siekdama sukurti greitai atliekamą diferencinę diagnostiką nuolatos nustato prionų sukeliamas ligas,

— kaupia žinias apie diagnostinių metodų, skirtų USE kontrolei ir likvidavimui, kūrimą ir taikymą;

b) tirdama mėginius, paimtus iš USE užsikrėtusių galvijų ir skirtus patvirtinimo diagnozei, apibūdinimui ir epidemiologiniams tyrimams, aktyviai talkina diagnozuojant USE protrūkius valstybėse narėse;

c) siekdama suderinti Bendrijoje taikomus visus diagnostinius metodus moko arba pakartotinai konsultuoja laboratorinės diagnostikos specialistus.

C SKYRIUS

Mėginių ėmimas ir laboratoriniai tyrimai

1. Atranka

Visi mėginiai USE tyrimams atlikti turi būti imami taikant metodus ir protokolus, nustatytus naujausiame Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) Diagnostinių tyrimų ir vakcinų, skirtų sausumos gyvūnams, vadovo leidime (toliau – vadovas). Jeigu TEB metodų ir protokolų nėra, kad būtų galima gauti reikiamus medžiagos kiekius, kompetentinga institucija užtikrina, kad mėginių ėmimo metodai ir protokolai atitiktų Bendrijos etaloninės laboratorijos pateiktas gaires. Visų pirma kompetentinga institucija turi surinkti atitinkamus audinius pagal turimas mokslines rekomendacijas ir Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires siekdama užtikrinti visų žinomų smulkiųjų atrajotojų USE štamų nustatymą ir turi tol saugoti bent pusę surinktų audinių kaip šviežius, bet ne užšaldytus audinius, kol tyrimo greituoju būdu rezultatas bus neigiamas. Jei rezultatas yra teigiamas arba neaiškus, likę audiniai turi būti perdirbti pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires.

Ant mėginių turi būti teisingai nurodyta tiriamų gyvūnų tapatybė.

2. Laboratorijos

USE laboratoriniai tyrimai atliekami kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose

3. Metodai ir protokolai

3.1. Laboratoriniai tyrimai galvijų GSE nustatyti

a) Įtartini atvejai

Pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems galvijų mėginiams nedelsiant atliekami patvirtinamieji tyrimai taikant vieną iš šių metodų ir protokolų, kaip nustatyta naujausiame Vadovo leidime:

i) imunohistocheminis (toliau – IHC) metodas;

ii) SAF-imunoblotingas ar OIE patvirtinta alternatyva;

iii) charakteringų fibrilių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

iv) histopatologinis tyrimas;

v) greitųjų tyrimo metodų derinimas, kaip numatyta trečioje pastraipoje.

Jei histopatologinės analizės rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

Greitieji tyrimo metodai gali būti taikomi tiek atliekant įtartinų atvejų pirminę patikrą, tiek, jei rezultatai neaiškūs arba teigiami, tolesnį patvirtinimą pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires, ir jeigu:

i) rezultatai patvirtinami GSE tiriančioje nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje; ir

ii) vienas iš dviejų greitųjų tyrimų yra Western blot; ir

iii) antrasis atliekamas greitasis tyrimas:

— apima audinio, kurio tyrimo rezultatas – neigiamas, ir galvijo GSE mėginio, kurio tyrimo rezultatas – teigiamas, kontrolę,

— yra kitoks nei atliekant pradinę patikrą;

iv) jei atliekamas greitasis Western blot tyrimas atliekant pirmą tyrimą, šio tyrimo rezultatas turi būti pagrįstas dokumentais ir pateiktas USE tiriančiai nacionalinei etaloninei laboratorijai; ir

v) jei pirminės patikros rezultatas nėra patvirtintas atliekant greitąjį tyrimą, mėginys tiriamas taikant vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų; jei šiuo tikslu atliekama histopatologinė analizė, tačiau jos rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

Jei vieno iš pirmos pastraipos i–v punktuose nurodytų patvirtinamųjų tyrimų rezultatas teigiamas, laikoma, kad gyvūnai yra užsikrėtę GSE.

b) GSE monitoringas

Pagal III priedo A skyriaus I dalies nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems galvijų mėginiams atliekamas greitasis tyrimas.

Jei greitojo tyrimo rezultatas neaiškus arba teigiamas, mėginiui nedelsiant atliekami patvirtinamieji tyrimai pagal bent vieną iš šių metodų ir protokolų, kaip nustatyta naujausiame Vadovo leidime:

i) imunohistocheminis (IHC) metodas;

ii) SAF-imunoblotingas ar OIE patvirtinta alternatyva;

iii) charakteringų fibrilių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

iv) histopatologinis tyrimas;

v) greitųjų tyrimo metodų derinimas, kaip numatyta ketvirtoje pastraipoje.

Jei histopatologinės analizės rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

Greitieji tyrimo metodai gali būti taikomi tiek atliekant pirminę patikrą, tiek, jei rezultatai neaiškūs arba teigiami, tolesnį patvirtinimą pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires, ir jeigu:

i) rezultatai patvirtinami GSE tiriančioje nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje; ir

ii) vienas iš dviejų greitųjų tyrimų yra Western blot; ir

iii) antrasis atliekamas greitasis tyrimas:

— apima audinio, kurio tyrimo rezultatas – neigiamas, ir galvijo GSE mėginio, kurio tyrimo rezultatas – teigiamas, kontrolę,

— yra kitoks nei atliekant pradinę patikrą;

Laikoma, kad gyvūnas yra užsikrėtęs GSE, jei greitojo tyrimo rezultatas yra neaiškus arba teigiamas ir jei bent vieno iš pirmos pastraipos i–v punktuose nurodytų patvirtinamųjų tyrimų rezultatas yra teigiamas.

3.2. Laboratoriniai tyrimai avių ir ožkų USE nustatyti

a) Įtartini atvejai

Pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems avių ir ožkų mėginiams nedelsiant atliekami patvirtinamieji tyrimai pagal vieną iš šių metodų ir protokolų, kaip nustatyta naujausiame Vadovo leidime:

i) imunohistocheminis (IHC) metodas;

ii) SAF-imunoblotingas ar OIE patvirtinta alternatyva;

iii) charakteringų fibrilių atskleidimas elektroniniu mikroskopu;

iv) histopatologinis tyrimas.

Jei histopatologinės analizės rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

Įtartinų atvejų pirminei patikrai gali būti taikomi greitieji tyrimo metodai. Tačiau šių tyrimų negalima naudoti atliekant tolesnį patvirtinimą.

Jei atliekant įtartino atvejo pirminę patikrą taikyto greitojo tyrimo rezultatas yra teigiamas arba neaiškus, mėginys tiriamas pagal vieną iš pirmos pastraipos i–iv punktuose nurodytų patvirtinamųjų metodų. Jei šiuo tikslu atliekama histopatologinė analizė, tačiau jos rezultatas neaiškus arba neigiamas, audiniai pateikiami tolesniam tyrimui pagal vieną iš kitų patvirtinamųjų metodų ir protokolų.

Jei vieno iš pirmos pastraipos i–iv punktuose nurodytų patvirtinamųjų tyrimų rezultatas teigiamas, laikoma, kad gyvūnai yra užsikrėtę GSE ir atliekamas tolesnis c punkte nurodytas tyrimas.

b) USE stebėsena

Avių ir ožkų mėginiai, pasiųsti laboratorijai pagal III priedo A skyriaus II dalies (Avių ir ožkų stebėsena) nuostatas, turi būti tiriami greituoju būdu naudojant atitinkamus metodus ir protokolus pagal turimas mokslines rekomendacijas ir Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires, kad būtų užtikrintas visų žinomų USE štamų nustatymas.

Jeigu tyrimo greituoju būdu rezultatas yra neaiškus arba teigiamas, paimti audiniai nedelsiant siunčiami į oficialią laboratoriją, kad rezultatus būtų galima patvirtinti imunocitochemijos, imunoblotingo metodu arba atskleidžiant charakteringas fibriles elektroniniu mikroskopu, kaip nurodyta a punkte. Jeigu patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra neaiškus arba neigiamas, atliekamas papildomas patvirtinamasis tyrimas remiantis Bendrijos etaloninės laboratorijos nurodytomis gairėmis.

Jeigu kurio nors patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra teigiamas, laikoma, kad gyvūnas užsikrėtęs USE.

c) Tolesnis teigiamų USE atvejų tyrimas

i) Pirminis molekulinis tyrimas taikant atskiriamąjį imunoblotingą

Mėginiai iš klinikinių įtartinų atvejų ir iš gyvūnų, ištirtų pagal III priedo, A skyriaus, II skirsnio, 2 ir 3 punktų nuostatas, kurie laikomi teigiamais USE atvejais, tačiau kurie nėra netipiniai skrepi atvejai, atlikus a arba b punktuose minimus tyrimus, arba mėginiai, pasižymintys savybėmis, kurias, tiriančiosios laboratorijos nuomone, verta ištirti, siunčiami tolesniam tyrimui taikant pirminio molekulinio tipo nustatymo metodą į šias laboratorijas:

— Agence Franēaise de Sécurité Sanitaire des Aliments, Laboratoire de pathologie bovine, 31, avenue Tony Garnier, BP 7033, F-69342, Lyon Cedex, Prancūzija,

— Veterinary Laboratories Agency, Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė, arba

— kompetentingos institucijos paskirtą laboratoriją, kuri sėkmingai išlaikė Bendrijos etaloninės laboratorijos surengtą kvalifikacijos tikrinimą siekiant nustatyti, kaip ji taiko molekulinio tipo nustatymo metodą.

(ii) Tarplaboratorinis tyrimas taikant papildomus molekulinio tyrimo metodus

►M42 USE ◄ atvejų, kai pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos pateiktas gaires negalima atmesti GSE užkrato galimybės atliekant i punkte minimą pirminį molekulinį tyrimą, mėginiai, pasitarus su Bendrijos etalonine laboratorija, nedelsiant siunčiami į d punkte išvardytas laboratorijas pateikiant visą turimą svarbią informaciją. Tarplaboratoriniam tyrimui jie pateikiami, kai yra atlikta mažiausiai:

— antras atskiriamasis imunoblotingas,

— atskiriamoji imunocitochemija ir

— atskiriamoji ELISA (imunofermentinė analizė)

laboratorijose, patvirtintose atitinkamam metodui taikyti, kaip nurodyta d punkte. Jeigu mėginiai netinkami imunocitochemijai atlikti, Bendrijos etaloninė laboratorija paskirs tinkamą alternatyvų metodą tarplaboratoriniam tyrimui vykdyti.

Rezultatus aiškina Bendrijos etaloninė laboratorija, kuriai padeda ekspertų grupė, įskaitant atitinkamos nacionalinės etaloninės laboratorijos atstovą. Komisijai nedelsiant pranešama apie to aiškinimo rezultatus. Jeigu GSE užkratas nustatomas trimis skirtingais metodais ir jeigu tarplaboratorinio tyrimo atsakymas yra negalutinis, siekiant galutinio patvirtinimo, tokie mėginiai toliau tiriami atliekant pelės biologinį tyrimą.

Tolesnis mėginių, kuriems nustatyta USE, iš to paties ūkio užkrėstų bandų tyrimas atliekamas bent pirmiems dviems nustatytiems USE užkrėstiems gyvūnams kiekvienais metais po to, kai buvo nustatytas pirmasis užkrėstas gyvūnas.

d) Laboratorijos, patvirtintos tolesniems tyrimams atlikti taikant molekulinio tipo nustatymo metodą

Laboratorijos, patvirtintos tolesniam molekuliniam tipui nustatyti, yra šios:

Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments

Laboratoire de pathologie bovine

31, avenue Tony Garnier

BP 7033

F-69342 Lyon Cedex

Centre CEA Fontenay-aux-Roses, BP 6

F-92265 Fontenay-aux-Roses Cedex

Service de Pharmacologie et d’Immunologie

Centre CEA Saclay, bâtiment 136

F-91191 Gif-sur-Yvette Cedex

Veterinary Laboratories Agency

Woodham Lane

New Haw

Addlestone

Surrey KT15 3NB

United Kingdom

3.3. Kitų rūšių nei nurodyta 3.1 ir 3.2 punktuose laboratoriniai tyrimai USE nustatyti

Jeigu yra nustatyti tyrimų, kuriais siekiama patvirtinti kitų rūšių gyvūnų – ne tik galvijų, avių ir ožkų – užsikrėtimą USE, metodai ir protokolai, juose turi būti numatytas bent jau histopatologinis smegenų a dinių tyrimas. Be to, kompetentinga institucija gali reikalauti laboratorinių tyrimų, pvz., imunocitochemijos, imunoblotingo metodų, charakteringų fibrinių atskleidimo elektroniniu mikroskopu arba kitų būdų, kuriais galima aptikti ligą sukėlusio priono baltymo formą. Bet kokiu atveju, turi būti atliktas ne mažiau kaip vienas laboratorinis tyrimas, jeigu pradinio histopatologinio tyrimo rezultatas yra neigiamas arba negalutinis. Pirmą kartą pasireiškus ligai, reikia atlikti ne mažiau kaip tris skirtingus tyrimus.

Visų pirma, jeigu įtariama, kad GSE užsikrėtė kitos gyvūnų rūšys, o ne galvijai, jei įmanoma, reikia imti mėginius kamieno geno tipui nustatyti.

▼M45

4. Greitieji tyrimai

Norint atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tik šie metodai taikomi kaip greitieji galvijų GSE stebėsenos tyrimai:

— imunoblotingo tyrimas, pagrįstas Western blotting procedūra proteinazei K atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics-Check Western test),

— chemiliuminescencinis ELISA tyrimas, atliekamas taikant išskyrimo procedūrą ir ELISA metodą bei naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer test ir Enfer TSE Kit version 2.0, automatizuotas bandinio paruošimas),

— imunologinė analizė, atliekama naudojant mikroplokšteles, skirta PrPSc nustatyti (Enfer TSE Version 3),

— daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta PrPRes nustatyti (trumpo bandymo protokolas), atliekama užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP rapid test),

— imunofermentinė analizė (ELISA), atliekama naudojant mikroplokšteles, proteinazei K atspariam PrPRes monokloniniais antikūnais nustatyti (Prionics-Check LIA test),

— imunologinė analizė, atliekama atrankiniam PrPSc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE Antigen Test Kit, EIA & IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA),

— šoninio srauto imunologinė analizė, naudojant du skirtingus monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (Prionics Check PrioSTRIP),

— dvipusė imunologinė analizė, kurią atliekant du skirtingi monokloniniai antikūnai nukreipiami prieš du epitopus, esančius labai išskleistame galvijo PrPSc (Roboscreen Beta Prion BSE EIA Test Kit),

— daugiasluoksnis ELISA tyrimas proteinazei K atspariam PrPSc nustatyti (Roche Applied Science PrionScreen).

Norint atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tik šie metodai taikomi kaip greitieji avių ir ožkų USE stebėsenos tyrimai:

— daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta PrPRes nustatyti (trumpas bandymo protokolas), atliekama užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP rapid test),

— daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta PrPRes nustatyti, atliekama naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE nustatymo tyrimo rinkinį užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE gryninimo rinkinį (Bio-Rad TeSeE Sheep/Goat rapid test),

Atliekant visus greituosius tyrimus, audinys, kurį privaloma ištirti taikant nurodytą tyrimo metodą, privalo atitikti gamintojo nustatytas darbo instrukcijas.

Greitųjų tyrimų priemonių gamintojai privalo turėti įdiegtą Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą, kuria užtikrinama, kad tyrimo veiksmingumas nesikeistų. Gamintojai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai privalo pateikti tyrimo protokolus.

Greituosius tyrimus ir tyrimo protokolus galima pakeisti tik iš anksto apie tai pranešus Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai padarius išvadą, kad dėl tokio pakeitimo nesumažės greitojo tyrimo jautrumas, specifiškumas arba patikimumas. Ši išvada pateikiama Komisijai ir nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms.