This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02001R0761-20070101
Regulation (EC) No 761/2001 of the European parliament and of the council of 19 March 2001 allowing voluntary participation by organisations in a Community eco-management and audit scheme (EMAS)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 761/2001 2001 m. kovo 19 d. dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 761/2001 2001 m. kovo 19 d. dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)
No longer in force
2001R0761 — LT — 01.01.2007 — 003.002
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 761/2001 2001 m. kovo 19 d. dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 24.4.2001, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 196/2006 2006 m. vasario 3 d. |
L 32 |
4 |
4.2.2006 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 363 |
1 |
20.12.2006 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 761/2001
2001 m. kovo 19 d.
dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
pasitarę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ), remiantis 2000 m. gruodžio 20 d. Taikinimo komiteto patvirtintu bendru tekstu,
kadangi:|
(1) |
Sutarties 2 straipsnyje nurodoma, kad vienas iš Bendrijos uždavinių yra visoje Bendrijoje remti subalansuotą plėtrą, o 1993 m. vasario 1 d. rezoliucijoje ( 4 ) pabrėžiama tokio subalansuoto augimo svarba. |
|
(2) |
Komisijos pateiktoje programoje „Subalansuotumo link“, kurios bendram požiūriui pritarta 1993 m. vasario 1 d. rezoliucija, pabrėžiama organizacijų vaidmuo ir atsakomybė stiprinant ekonomiką ir saugant aplinką visoje Bendrijoje. |
|
(3) |
Programoje „Subalansuotumo link“ raginama didinti aplinkos apsaugai naudojamų priemonių įvairovę ir panaudoti rinkos mechanizmus, siekiant įpareigoti organizacijas ne tik laikytis visų reikiamų teisės aktų aplinkosaugos atžvilgiu, bet ir pačioms aktyviai dalyvauti šios srities veikloje. |
|
(4) |
Komisija turėtų skatinti nuoseklų požiūrį į Bendrijos lygiu parengtas teisės priemones aplinkosaugos sričiai. |
|
(5) |
1993 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1836/93, leidžiantis įmonėms savanoriškai dalyvauti Bendrijos pramonės sektoriaus aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje ( 5 ), pasirodė esąs veiksmingas skatinant gerinti pramonės aplinkosaugos veiksmingumą. |
|
(6) |
Reglamento (EEB) Nr. 1836/93 įgyvendinimo metu sukaupta patirtis turėtų būti panaudota stiprinant Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) galimybes pagerinti organizacijų bendrą aplinkosaugos veiksmingumą. |
|
(7) |
EMAS turėtų būti prieinama visoms organizacijoms, kurių veikla turi poveikį aplinkai, suteikdama joms priemones valdyti šį poveikį ir gerinti savo bendrą aplinkosaugos veiksmingumą. |
|
(8) |
Remiantis Sutarties 5 straipsnyje nurodytais subsidiarumo ir proporcingumo principais, EMAS efektyvumas gerinant Europos organizacijų aplinkosaugos veiksmingumą gali būti geriau pasiekiamas Bendrijos lygiu. Šis reglamentas tik užtikrina vienodą EMAS įgyvendinimą visoje Bendrijoje, pateikiant bendrąsias EMAS taisykles, procedūras ir pagrindinius reikalavimus, o priemonės, kurias galima tinkamai įgyvendinti nacionaliniu lygiu, yra paliekamos valstybių narių kompetencijai. |
|
(9) |
Organizacijos turėtų būti skatinamos savanoriškai dalyvauti EMAS ir galėtų įgyti papildomos naudos įgyvendinant įstatymų vykdymo kontrolę, taupant lėšas ir kuriant viešąjį įvaizdį. |
|
(10) |
Svarbu, kad mažosios ir vidutinės įmonės dalyvautų EMAS ir kad jų dalyvavimas būtų skatinamas palengvinant naudojimąsi informacija, esamais paramos fondais ir valstybinių institucijų teikiamomis paslaugomis bei parengiant arba suteikiant techninės pagalbos priemones. |
|
(11) |
Komisija turėtų naudotis valstybių narių teikiama informacija, siekdama įvertinti poreikį parengti specialias priemones, skatinančias aktyvesnį organizacijų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavimą EMAS. |
|
(12) |
Aplinkosaugos vadybos sistemas diegiančių organizacijų skaidrumas ir patikimumas stiprėja, kai siekiant patvirtinti, kad laikomasi atitinkamų šio reglamento reikalavimų, yra tikrinamos jų vadybos sistemos, audito programos ir aplinkosaugos ataskaitos ir kai akredituoti aplinkosaugos vertintojai patvirtina pateiktas ir vėliau atnaujinamas aplinkosaugos ataskaitas. |
|
(13) |
Dėl šios priežasties būtina užtikrinti ir nuolat gerinti aplinkosaugos vertintojų kompetenciją, sukuriant nepriklausomą ir nešališką akreditavimo sistemą ir perkvalifikuojant šiuos specialistus bei atitinkamai kontroliuojant jų veiklą, kad būtų užtikrintas EMAS patikimumas. Taigi, turėtų būti numatytas glaudus nacionalinių akreditacijos įstaigų bendradarbiavimas. |
|
(14) |
Organizacijos turėtų būti skatinamos rengti ir viešai platinti periodines aplinkosaugos ataskaitas, pateikdamos visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims informaciją apie jų pačių aplinkosaugos veiksmingumą. |
|
(15) |
Valstybės narės galėtų sukurti skatinimo sistemą, kuri paremtų organizacijų dalyvavimą EMAS. |
|
(16) |
Komisija turėtų teikti techninę pagalbą narystės siekiančioms šalims, kuriant EMAS taikymui reikalingas struktūras. |
|
(17) |
Be bendrųjų aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimų, EMAS skiria ypatingą reikšmę šioms sritims: teisinių aktų atitikimui, aplinkosaugos veiksmingumo gerinimui, išorės ryšiams bei darbuotojų dalyvavimui EMAS veikloje. |
|
(18) |
Komisija turėtų pakoreguoti šio reglamento priedus, išskyrus V priedą, pripažinti Europos ir tarptautinius aplinkosaugos sričiai naudojamus standartus, turinčius reikšmės EMAS, ir kartu su EMAS suinteresuotomis šalimis parengti rekomendacijas, kaip užtikrinti nuoseklų EMAS reikalavimų įgyvendinimą visose valstybėse narėse. Rengdama šias rekomendacijas, Komisija turėtų atsižvelgti į Bendrijos aplinkos politiką, ypač į Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus, o tam tikrais atvejais ir į tarptautinius įsipareigojimus. |
|
(19) |
Reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijai suteiktų vykdymo įgaliojimų įgyvendinimo tvarką ( 6 ). |
|
(20) |
Prireikus šis reglamentas turėtų būti patikslintas, atsižvelgiant į per tam tikrą veiklos laikotarpį sukauptą patirtį. |
|
(21) |
Europos institucijos turėtų stengtis diegti šiame reglamente nustatytus principus. |
|
(22) |
Šis reglamentas pakeičia Reglamentą (EEB) Nr. 1836/93, kuris dėl šios priežasties turi būti pripažintas netekęs galios, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema ir jos tikslai
1. Šiuo dokumentu įsteigiama Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema, toliau vadinama EMAS, leidžianti savanorišką organizacijų dalyvavimą, siekiant įvertinti ir pagerinti organizacijų aplinkosaugos veiksmingumą bei teikti atitinkamą informaciją visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.
2. EMAS tikslas – skatinti organizacijas nuolat gerinti aplinkosaugos veiksmingumą:
a) sukuriant ir įdiegiant aplinkosaugos vadybos sistemas, kaip apibrėžta I priede;
b) sistemingai, objektyviai ir reguliariai vertinant šių sistemų funkcionavimą, kaip aprašyta I priede;
c) teikiant informaciją apie aplinkosaugos veiksmingumą visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims ir užmezgant su jomis atvirą dialogą;
d) aktyviai įtraukiant organizacijos darbuotojus į EMAS veiklą ir atitinkamai juos apmokant bei keliant jų kvalifikaciją, kad galėtų aktyviai dalyvauti a punkte nurodytoje veikloje. Darbuotojams pageidaujant, į šią veiklą gali būti įtraukti ir darbuotojų atstovai.
2 straipsnis
Sąvokos
Šiame reglamente:
a) „aplinkosaugos politika“ – tai bendri organizacijos veiklos tikslai ir principai aplinkosaugos atžvilgiu, įskaitant visų atitinkamų aplinkosaugos norminių reikalavimų vykdymą ir įsipareigojimą nuolat gerinti aplinkosaugos veiksmingumą; aplinkos politika nurodo veiksmų gaires aplinkosaugos tikslams ir uždaviniams nustatyti bei peržiūrėti;
b) „nuolatinis aplinkosaugos veiksmingumo gerinimas“ – tai kasmet vykdomas išmatuojamų aplinkosaugos vadybos sistemos rezultatų, susijusių su organizacijos reikšmingų aplinkosaugos aspektų reguliavimu, kuris remiasi organizacijos aplinkos politika, tikslais ir uždaviniais, gerinimo procesas. Rezultatų gerinimas nebūtinai turi vykti vienu metu visose veiklos srityse;
c) „aplinkosaugos veiksmingumas“ – tai organizacijos aplinkosaugos aspektų valdymo rezultatai;
d) „taršos prevencija“ – tai naudojami procesai, praktika, medžiagos ar produktai, padedantys išvengti, mažinti arba reguliuoti taršą, įskaitant perdirbimą, proceso pakeitimus, reguliavimo mechanizmus, taupų išteklių naudojimą ir vienų medžiagų pakeitimą kitomis;
e) „aplinkosaugos analizė“ – tai pradinė išsami su organizacijos veikla susijusių aplinkosauginių klausimų, poveikio aplinkai ir aplinkosaugos veiksmingumo analizė (VII priedas);
f) „aplinkosaugos aspektas“ – tai organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų elementas, galintis veikti aplinką (VI priedas). Aplinkosaugos aspektas laikomas reikšmingu, jeigu jis daro ar gali daryti didelį poveikį aplinkai;
g) „poveikis aplinkai“ – tai bet kuris palankus ar nepalankus aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia organizacijos veikla, produktai arba paslaugos;
h) „aplinkosaugos programa“ – tai visų priemonių (atsakomybės ir išteklių), kurių imtasi arba numatoma imtis aplinkosaugos tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, ir terminų aplinkosaugos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti aprašymas;
i) „aplinkosaugos tikslas“ – tai su aplinkos politika susijęs bendrasis aplinkosaugos siekis, kurį organizacija užsibrėžia įgyvendinti (kai įmanoma, išreikštas kiekybiškai);
j) „aplinkosaugos uždavinys“ – tai detalus organizacijos ar jos dalies veiklos veiksmingumo reikalavimas, kai įmanoma, išreikštas kiekybiškai, kurį reikia nustatyti ir įvykdyti, kad būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai;
k) „aplinkosaugos vadybos sistema“ – tai bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima organizacinę struktūrą, planinę veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius aplinkos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, analizuoti ir palaikyti;
l) „aplinkosaugos auditas“ - tai vadybos priemonė, apimanti metodišką, dokumentais pagrįstą, periodiškai ir objektyviai atliekamą organizacijos veiksmingumo, vadybos sistemos ir procesų įvertinimą, ir sukurta aplinkai saugoti, siekiant:
i) palengvinti veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai, valdymo kontrolę;
ii) įvertinti atitiktį aplinkos politikai, įskaitant organizacijos aplinkosaugos tikslus ir uždavinius (II priedas);
m) „audito ciklas“ – tai laikotarpis, per kurį patikrinamos visos organizacijos veiklos rūšys (II priedas);
n) „auditorius“ – tai organizacijos personalui arba išorės organizacijai priklausantis individualus asmuo arba grupė asmenų, kurie veikdami organizacijos aukščiausios vadovybės vardu kiekvienas atskirai arba visi kartu turi II priedo 2.4 dalyje nurodytus sugebėjimus ir tikrinamų veiklos rūšių atžvilgiu yra pakankamai savarankiški pateikti objektyvų įvertinimą;
o) „aplinkosaugos ataskaita“ – tai III priedo 3.2 dalies a–g punktuose nurodyta informacija;
p) „suinteresuota šalis“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant valdžios institucijas, susijęs ar paveiktas organizacijos aplinkos apsaugos veiklos;
q) „aplinkosaugos vertintojas“ – tai nuo vertinamos organizacijos nepriklausantis asmuo arba organizacija, akredituotas laikantis 4 straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūrų;
r) „akreditavimo sistema“ – tai aplinkosaugos vertintojų akreditavimo ir priežiūros sistema, kurią taiko valstybės narės paskirta arba sukurta nepriklausoma institucija arba organizacija (akreditacijos įstaiga), turinti pakankamai išteklių, kompetencijos ir tinkamas procedūras šiuo reglamentu apibrėžtoms tokiai sistemai reikalingoms funkcijoms vykdyti;
s) „organizacija“ – tai viešoji arba privati, turinti savo paskirtį ir administraciją bendrovė, korporacija, firma, įmonė, institucija arba įstaiga ar jų susivienijimas.
Dėl EMAS registracijos siekiančio subjekto tariamasi su aplinkosaugos vertintoju ir prireikus su kompetentingomis įstaigomis, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, parengtas remiantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau tik vienos valstybės narės teritorijoje. Mažiausias svarstytinas subjektas yra teritorijos dalis. Išimtiniais atvejais, kuriuos, remdamasi 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, yra nustačiusi Komisija, svarstymui dėl EMAS registracijos pateiktas subjektas gali būti mažesnis negu teritorijos dalis, pavyzdžiui, savo funkcijas turintis padalinys;
t) „teritorija“ – tai visa konkrečioje geografinėje vietoje esanti žemė, kurioje vykdomą veiklą, produktus ir paslaugas kontroliuoja ir valdo organizacija. Į šią sąvoką įeina teritorijos visa infrastruktūra, įrengimai ir medžiagos;
u) „kompetentingos įstaigos“ – tai nacionalinės, regioninės arba vietos įstaigos, kurias, remdamosi 5 straipsniu, valstybės narės paskyrė atlikti šiame reglamente apibrėžtas užduotis.
3 straipsnis
Dalyvavimas EMAS
1. EMAS yra atvira visoms organizacijoms, pasirengusioms pagerinti bendrą savo aplinkosaugos veiksmingumą.
2. Organizacija, pageidaujanti užsiregistruoti EMAS:
a) atlieka savo veiklos, produktų ir paslaugų aplinkosaugos analizę pagal VII priedo reikalavimus, išnagrinėdama VI priede nurodytus klausimus, ir, remdamasi analizės rezultatais, įdiegia aplinkosaugos vadybos sistemą, apimančią visus I priede nustatytus reikalavimus, ypač atitiktį atitinkamiems aplinkosaugos teisės aktams.
Tačiau organizacijos, kuriose veikia patvirtinta aplinkosaugos vadybos sistema, pripažinta pagal 9 straipsnio reikalavimus, rengdamosi įgyvendinti EMAS, neprivalo atlikti formalios aplinkosaugos analizės, jeigu VI priede nurodytiems aplinkosaugos aspektams nustatyti ir įvertinti reikalingą informaciją pateikia patvirtinta aplinkosaugos vadybos sistema;
b) atlieka arba įpareigoja atlikti aplinkosaugos auditą laikantis II priede nustatytų reikalavimų. Auditas skirtas organizacijos aplinkosaugos veiksmingumui įvertinti;
c) remdamasi III priedo 3.2 dalimi, rengia aplinkosaugos ataskaitą. Ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama organizacijos pasiektiems rezultatams palyginti su jos aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais bei reikalavimu nepertraukiamai gerinti savo aplinkosaugos veiksmingumą, ir atsižvelgiama į atitinkamų suinteresuotų šalių informacijos poreikius;
d) turi peržiūrėti aplinkosaugos analizę, o prireikus ir vadybos sistemą, audito procedūras ir aplinkosaugos ataskaitą, kad galėtų įvertinti, ar jos atitinka šio reglamento reikalavimus, ir turi turėti aplinkosaugos vertintojo patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą, kad užtikrintų jos atitiktį III priedo reikalavimams;
e) pateikia patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą valstybės narės, kurioje įsikūrusi registracijos siekianti organizacija, kompetentingai įstaigai ir pasirūpina, kad po registracijos ji būtų prieinama visuomenei.
3. Norėdama išlaikyti savo registraciją EMAS, organizacija:
a) turi aplinkosaugos vadybos sistemą ir audito sistemą, įvertintą vadovaujantis V priedo 5.6 dalies nuostatomis;
b) pateikia kompetentingai įstaigai kasmet atnaujinamus patvirtintus savo aplinkosaugos ataskaitos duomenis ir juos viešai skelbia. Išlygos dėl duomenų atnaujinimo dažnumo gali būti daromos esant Komisijos rekomendacijose numatytoms aplinkybėms, kurios tvirtinamos 14 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, visų pirma Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB ( 7 ) nurodytų nedidelių organizacijų ir mažųjų įmonių atžvilgiu ir tais atvejais, kai aplinkosaugos vadybos sistemoje neįvyksta jokių funkcinių pokyčių.
4 straipsnis
Akreditavimo sistema
1. Valstybės narės parengia nepriklausomų aplinkosaugos vertintojų akreditavimo ir jų veiklos priežiūros sistemą. Šiuo tikslu valstybės narės gali pasinaudoti veikiančiomis akreditacijos įstaigomis ar 5 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis įstaigomis arba paskirti ar įsteigti kitą atitinkamą statusą turinčią instituciją.
Valstybės narės užtikrina, kad šių sistemų struktūra garantuos savarankiškumą ir nešališkumą, vykdant numatytas užduotis.
2. Valstybės narės užtikrina, kad šios sistemos pradės tinkamai funkcionuoti per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
3. Valstybės narės užtikrina reikiamą dalyvaujančių šalių konsultavimą akreditavimo sistemų steigimo ir administravimo klausimais.
4. Aplinkosaugos vertintojų akreditavimas ir jų veiklos priežiūra atitinka V priede nustatytus reikalavimus.
5. Vienoje valstybėje narėje akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali užsiimti vertinimo veikla kitoje valstybėje narėje, laikydamiesi V priede nustatytų reikalavimų. Apie vertinimo veiklos pradžią pranešama tai valstybei narei, kurioje atliekamas vertinimas, o vertinimo veikla prižiūrima remiantis pastarosios valstybės akreditavimo sistemos reikalavimais.
6. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi laikantis šio straipsnio reikalavimų, ir pateikia jai atitinkamus akreditavimo sistemų struktūros ir procedūrų pakeitimus.
7. Remdamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Komisija skatina valstybių narių bendradarbiavimą siekiant išvengti prieštaravimų tarp V priedo reikalavimų ir tų kriterijų, reikalavimų bei procedūrų, kurias aplinkosaugos vertintojų akreditavimui ir priežiūrai taiko nacionalinės akreditacijos įstaigos, kad būtų užtikrinta nuosekli aplinkosaugos vertintojų darbo kokybė.
8. Akreditacijos įstaigos įsteigia forumą, susidedantį iš visų akreditacijos įstaigų, savo atstovų bei priemonių dėka įgalinantį Komisiją vykdyti 7 dalyje jai nustatytas pareigas. Forumas rengiamas mažiausiai kartą per metus, dalyvaujant Komisijos atstovui.
Forumas parengia rekomendacijas aplinkosaugos vertintojų akreditavimo, kompetencijos ir priežiūros klausimais. Parengtus rekomendacinius dokumentus reglamentuoja 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Forumas, siekdamas visose valstybėse narėse užtikrinti suderintą akreditacijos įstaigų funkcionavimo ir tikrinimo proceso plėtrą, parengia vienodo lygio analizės tvarką. Vienodo lygio analize siekiama užtikrinti, kad valstybių narių akreditavimo sistemos atitiktų šio reglamento reikalavimus. Vienodo lygio analizės vykdymo ataskaita pateikiama Komisijai, kuri ją perduoda 14 straipsnio 1 dalyje minimam Komitetui, ir visuomenei.
5 straipsnis
Kompetentingos įstaigos
1. Per 3 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos visos valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už šiame reglamente, ypač 6 ir 7 straipsniuose, numatytų užduočių įgyvendinimą, ir apie tai informuoja Komisiją.
2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų įstaigų sudėtis garantuotų jų savarankiškumą ir nešališkumą ir kad šios institucijos nuosekliai taikytų šio reglamento nuostatas.
3. Kompetentingų įstaigų naudojimui valstybės narės turi parengti rekomendacijas, kaip sustabdyti organizacijų registraciją ir išbraukti jas iš registro. Pirmiausia atsakingos institucijos turi turėti parengtas procedūras šiems veiksmams:
— suinteresuotų šalių pastabų dėl įregistruotų organizacijų apsvarstymui ir
— atsisakymui įregistruoti organizacijas, jų išbraukimui iš registro arba jų registracijos sustabdymui.
4. Kompetentinga įstaiga atsako už organizacijų registravimą EMAS, todėl privalo kontroliuoti organizacijų įregistravimą ir atitinkamo įrašo registre saugojimą.
5. Visų valstybių narių kompetentingos įstaigos susitinka mažiausiai kartą per metus, dalyvaujant Komisijos atstovui. Šių susitikimų tikslas — užtikrinti organizacijų įregistravimo EMAS procedūrų nuoseklumą, įskaitant registracijos sustabdymą ir išbraukimą iš registro. Kompetentingos įstaigos atlieka vienodo lygio analizę, kad būtų pasiektas bendras supratimas apie praktikuojamas registracijos procedūras. Ataskaita apie atliktą vienodo lygio analizę pateikiama Komisijai, kuri ją perduoda 14 straipsnio 1 dalyje minimam Komitetui, ir visuomenei.
6 straipsnis
Organizacijų registracija
Kompetentingos įstaigos tvarko organizacijų registraciją, laikydamosi šios tvarkos:
1. Jeigu kompetentinga įstaiga:
— gavo patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą,
— gavo organizacijos užpildytą paraišką, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VIII priede nurodyta informacija,
— gavo registracijos mokestį, kuris gali būti privalomas remiantis 16 straipsnio nuostatomis, ir,
— remdamasi gauta medžiaga, ypač atsakingos vykdymo priežiūros institucijos pateikta informacija apie tai, kaip organizacija laikosi atitinkamų aplinkosaugos teisės aktų, įsitikino, kad organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus,
ji įregistruoja paraišką pateikusią organizaciją ir suteikia jai registracijos numerį. Organizaciją įtraukus į registrą, kompetentinga įstaiga informuoja apie tai organizacijos vadovybę.
2. Kompetentingai įstaigai gavus akreditacijos įstaigos priežiūros ataskaitą, kurioje pateikiami įrodymai, kad aplinkosaugos vertintojo veikla neužtikrino, jog paraišką pateikusi organizacija vykdytų šio reglamento reikalavimus, gali būti atsisakyta šią organizaciją įtraukti į registrą arba sustabdyti jos registravimą tol, kol bus įsitikinta, kad organizacija laikosi EMAS reikalavimų.
3. Jeigu organizacija per tris mėnesius nuo pareikalavimo nepateikia kompetentingai įstaigai:
— kasmet atnaujinamos patvirtintos aplinkosaugos ataskaitos arba
— užpildytos paraiškos, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VIII priede nurodyta informacija, arba
— reikiamo registracijos mokesčio,
sustabdoma organizacijos registracija arba organizacija išbraukiama iš registro, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo pobūdį ir apimtį. Atsakinga institucija informuoja organizacijos vadovybę apie taikytų priemonių priežastis.
4. Jeigu gautos informacijos pagrindu kompetentinga įstaiga nusprendžia, kad organizacija nustojo laikytis vienos arba daugiau šio reglamento sąlygų, sustabdoma organizacijos registracija arba organizacija išbraukiama iš registro, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo pobūdį ir apimtį.
Jeigu kompetentinga vykdymo priežiūros institucija praneša kompetentingai įstaigai, kad organizacija pažeidė tam tikrus norminius aplinkosaugos reikalavimus, kompetentinga įstaiga atsisako įregistruoti tokią organizaciją arba sustabdo jos registraciją.
5. Atsisakant įregistruoti organizaciją, sustabdant jos registraciją arba išbraukiant organizaciją iš registro būtina konsultuotis su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, siekiant pateikti kompetentingai įstaigai būtiną informaciją sprendimui priimti. Kompetentinga įstaiga informuoja organizacijos vadovybę apie taikytų priemonių priežastis ir apie klausimo svarstymą su kompetentinga vykdymo priežiūros institucija.
6. Atsisakymas įregistruoti organizaciją arba jos registracijos sustabdymas panaikinamas, jeigu kompetentinga įstaiga gauna pakankamai įtikinančios informacijos apie tai, kad organizacija laikosi EMAS reikalavimų, arba gauna pakankamai įtikinančios informacijos iš kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos apie tai, jog organizacija pašalino pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad pažeidimas nebepasikartos.
7 straipsnis
Registruotų organizacijų ir aplinkosaugos vertintojų sąrašas
1. Akreditacijos įstaiga sudaro, tikslina ir atnaujina aplinkosaugos vertintojų ir jų akreditacijos sričių valstybėse narėse sąrašą ir tiesiogiai arba, atsižvelgdama į atitinkamų valstybių narių sprendimą, per nacionalines valdžios institucijas kas mėnesį praneša apie šio sąrašo pakeitimus Komisijai ir kompetentingai įstaigai.
2. Kompetentingos įstaigos sudaro, prižiūri ir kas mėnesį atnaujina savo valstybėje narėje įregistruotų organizacijų sąrašą. Kompetentingos įstaigos tiesiogiai arba, atsižvelgdamos į atitinkamų valstybių narių sprendimą, per nacionalines valdžios institucijas kas mėnesį praneša apie šio sąrašo pakeitimus Komisijai ir gali organizuoti informacijos pagal ekonominius sektorius ir kompetencijos sritis mainų sistemą tam tikslui įgaliotų vietos institucijų tinkle.
3. Aplinkosaugos vertintojų ir registruotų EMAS organizacijų registrą prižiūri Komisija, kuri sudaro galimybę juo naudotis ir visuomenei.
8 straipsnis
Emblema
1. EMAS dalyvaujančios organizacijos gali naudoti IV priede nurodytą emblemą tik tuo atveju, jeigu galioja jų registracija EMAS. Remdamasi 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Komisija patvirtina ir skelbia technines emblemos gamybos charakteristikas.
2. Organizacijos gali naudoti EMAS emblemą šiais atvejais:
a) pateikdamos III priedo 3.5 dalyje minimą patvirtintą informaciją tais atvejais, kurie nurodyti Komisijos rekomendacijose, patvirtintose laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, užtikrinančios, kad emblema nebus painiojama su aplinkosauginiu gaminių ženklinimu (šiuo atveju naudojamas IV priede pateiktos emblemos 2 variantas);
b) pateikdamos patvirtintas aplinkosaugos ataskaitas (šiuo atveju naudojamas IV priede pateiktos emblemos 2 variantas);
c) registruotuose organizacijų firminiuose blankuose (šiuo atveju naudojamas IV priede pateiktos emblemos 1 variantas);
d) pateikdamos informaciją, reklamuojančią organizacijos dalyvavimą EMAS (šiuo atveju naudojamas IV priede pateiktos emblemos 1 variantas);
e) reklamuodamos produktus, veiklą ir paslaugas, bet tik tais atvejais, kurie nurodyti Komisijos rekomendacijose, patvirtintose, laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, užtikrinančios, kad emblema nebus painiojama su aplinkosauginiu gaminių ženklinimu.
3. Draudžiama naudoti emblemą šiais atvejais:
a) ant produktų arba jų pakuočių;
b) darant lyginamąsias nuorodas į kitus produktus, veiklą ir paslaugas.
Atlikdama 15 straipsnio 3 dalyje numatytą vertinimą, Komisija gali apsvarstyti išskirtines emblemos panaudojimo aplinkybes ir šiems atvejams patvirtinti atitinkamas taisykles, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, užtikrinančios, kad emblema nebus painiojama su aplinkosauginiu gaminių ženklinimu.
9 straipsnis
Santykis su Europos ir tarptautiniais standartais
1. Jeigu organizacija, spręsdama EMAS aktualius aplinkosaugos klausimus, taiko Europos arba tarptautinius standartus ir jeigu, remiantis atitinkama sertifikavimo tvarka, yra patvirtinta, jog jos veikla atitinka šiuos standartus, laikoma, kad organizacija vykdo atitinkamus šio reglamento reikalavimus, jeigu tik:
a) Komisija, veikdama pagal 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, pripažįsta šiuos standartus;
b) Komisija, veikdama pagal 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, pripažįsta sertifikacijos įstaigų akreditacijos reikalavimus.
Informacija apie pripažintus standartus (įskaitant atitinkamus EMAS skyrius, kuriems jie taikomi) ir pripažintus akreditacijos reikalavimus skelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
2. Norėdamos patekti į EMAS registrą, 1 dalyje nurodytos organizacijos privalo įrodyti aplinkosaugos vertintojui, kad jos laikosi reikalavimų, kurių neapima pripažinti standartai.
10 straipsnis
Santykis su kitais Bendrijos aplinkosaugos teisės aktais
1. EMAS nepažeidžia:
a) Bendrijos teisės arba
b) nacionalinių įstatymų arba techninių standartų, kurių nereglamentuoja Bendrijos teisė, ir
c) organizacijų prievolių aplinkosaugos kontrolės srityje pagal minėtus įstatymus ir standartus.
2. Valstybės narės turi apsvarstyti, kaip galima būtų atsižvelgti į registraciją EMAS pagal šį reglamentą, vykdant aplinkosaugos teisės aktus ir užtikrinant jų taikymą, kad būtų išvengta nereikalingo organizacijų ir atsakingų vykdymo priežiūros institucijų veiksmų pasikartojimo.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi šioje srityje. Komisija kuo skubiau arba mažiausiai kartą per trejus metus pateikia iš valstybių narių gautą informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai.
11 straipsnis
Organizacijų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo skatinimas
1. Valstybės narės skatina organizacijas dalyvauti EMAS ir ypač daug dėmesio skiria, kad užtikrintų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą:
— lengvindamos galimybes naudotis informacija, paramos fondais, valstybinių institucijų paslaugomis ir viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančių Bendrijos taisyklių,
— parengdamos arba skatindamos techninės pagalbos priemones, ypač kartu su atitinkamų profesinių arba vietos subjektų ryšiams palaikyti (pvz., vietos valdžios institucijų, prekybos rūmų, prekybos arba amatų asociacijų) iniciatyvomis,
— užtikrindamos aktyvesnį dalyvavimą skatinančius pagrįstus registracijos mokesčius.
Skatindamos dalyvauti MVĮ, įskaitant aiškiai apibrėžtose geografinėse teritorijose sutelktas įmones, vietos valdžios institucijos kartu su pramonės asociacijomis, prekybos rūmais ir suinteresuotomis šalimis, gali teikti pagalbą nustatant svarbaus poveikio aplinkai atvejus. Tuo gali pasinaudoti MVĮ, rengdamos savo aplinkosaugos programas ir apibrėždamos savo EMAS vadybos sistemos tikslus ir uždavinius. Be to, MVĮ dalyvavimą skatinančios programos, pavyzdžiui, tokios, kuriose siūloma laipsniškai siekti EMAS registracijos, gali būti parengtos regioniniu arba nacionaliniu lygiu. Sistema turi taip funkcionuoti, kad dalyviai, ypač mažosios įmonės išvengtų nereikalingos administracinės naštos.
2. Skatindamos organizacijų dalyvavimą EMAS, Komisija ir kitos Bendrijos institucijos bei nacionalinės valstybinės valdžios institucijos turi apsvarstyti, nepažeisdamos Bendrijos teisės, registracijos EMAS reikšmę nustatant pirkimų politikos kriterijus.
3. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones įgyvendinant šio straipsnio nuostatas. Komisija kuo skubiau arba mažiausiai kartą per trejus metus pateikia iš valstybių narių gautą informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai.
12 straipsnis
Informacija
1. Visos valstybės narės privalo imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad:
a) organizacijos būtų informuotos apie šio reglamento turinį;
b) visuomenė būtų informuota apie EMAS tikslus ir pagrindinius principus.
Tam tikrais atvejais valstybės narės, bendradarbiaudamos, be kita ko, su pramonės asociacijomis, vartotojų asociacijomis, aplinkosaugos organizacijomis, profsąjungomis ir vietos institucijomis, pirmiausia naudojasi profesiniais leidiniais, vietos spauda, reklaminėmis kampanijomis arba kitomis funkcinėmis priemonėmis, siekdamos supažindinti visuomenę su EMAS veikla.
2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant šio straipsnio nuostatas.
3. Komisija atsako už EMAS viešinimą Bendrijos lygiu. Visų pirma, pasitarusi su 14 straipsnio 1 dalyje minimo Komiteto nariais, ji išanalizuoja galimybę tinkamais būdais ir priemonėmis propaguoti geriausius sektinus veiksmus.
13 straipsnis
Pažeidimai
Tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų, valstybės narės imasi reikiamų teisinių arba administracinių priemonių ir informuoja apie jas Komisiją.
14 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarką.
15 straipsnis
Peržiūrėjimas
1. Komisija, remdamasi EMAS funkcionavimo laikotarpiu sukaupta patirtimi ir atsižvelgdama į pokyčius tarptautiniu mastu, peržiūri EMAS ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai siūlymą dėl atitinkamų pakeitimų.
2. Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, remdamasi EMAS funkcionavimo laikotarpiu sukaupta patirtimi ir atsižvelgdama į iškilusį poreikį turėti EMAS reikalavimų vadovą, pakoreguoja visus šio reglamento priedus, išskyrus V priedą.
3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos pirmiausia įvertina, kaip naudojama, atpažįstama ir interpretuojama, ypač visuomenėje ir tarp kitų suinteresuotų šalių EMAS emblema ir nustato, ar reikia peržiūrėti emblemą ir jos panaudojimo reikalavimus.
16 straipsnis
Išlaidos ir mokesčiai
1. Laikantis valstybių narių nustatytos tvarkos, gali būti įvedama mokesčių sistema, kad būtų padengtos administravimo išlaidos, susijusios su organizacijų registravimo procedūromis, aplinkosaugos vertintojų akreditavimu ir priežiūra, bei kitos su EMAS susijusios išlaidos.
2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant šio straipsnio nuostatas.
17 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 1836/93 galiojimo panaikinimas
1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2-5 dalis, nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos panaikinamas Reglamento (EEB) Nr. 1836/93 galiojimas.
2. Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1836/93 sukurtos nacionalinės akreditacijos sistemos ir įsteigtos kompetentingos įstaigos lieka toliau funkcionuoti. Valstybės narės pakoreguoja procedūras, kurių laikosi akreditacijos sistemos ir kompetentingos įstaigos, atsižvelgdamos į atitinkamas šio reglamento nuostatas. Valstybės narės per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos užtikrina visapusį šių sistemų funkcionavimą.
3. Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1836/93 akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali tęsti savo veiklą, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
4. Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1836/93 įregistruotos teritorijos paliekamos EMAS registre. Naujų šio reglamento reikalavimų kontrolė atliekama kito teritorijos patikrinimo metu. Tuo atveju, jeigu kitas patikrinimas atliekamas anksčiau negu po 6 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kito patikrinimo data, pritarus aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingoms įstaigoms, gali būti pratęsta 6 mėnesiais.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos ir pagal Reglamento (EEB) Nr. 1836/93 14 straipsnį akredituotiems aplinkosaugos vertintojams bei įregistruotoms teritorijoms, jeigu atsakingos akreditacijos įstaigos ir kompetentingos įstaigos susitarė, kad aplinkosaugos vertintojai ir registruotos teritorijos atitinka visus Reglamento (EEB) Nr. 1836/93 reikalavimus ir praneša apie tai Komisijai.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
A. APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS REIKALAVIMAI
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemai (EMAS) priklausančios organizacijos įgyvendina Europos standarto ( 8 ) EN ISO 14001:2004 4 skirsnyje išdėstytus ir toliau pateikiamus reikalavimus:
I-A. Aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai
I-A.1. Bendrieji reikalavimai
Organizacija sukuria, dokumentuoja, įgyvendina, palaiko ir nuolatos tobulina aplinkosaugos vadybos sistemą pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus bei apibrėžia, kaip ji laikysis tų reikalavimų.
Organizacija apibrėžia ir dokumentuoja savo aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritį.
I-A.2. Aplinkos politika
Aukščiausioji organizacijos vadovybė nustato organizacijos aplinkos politiką ir užtikrina, kad pagal nustatytą aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritį ši politika:
a) atitiktų jos veiklos, produktų ar paslaugų pobūdį, mastą ir jų poveikį aplinkai;
b) apimtų nuolatinio gerinimo ir taršos prevencijos įsipareigojimus;
c) apimtų įsipareigojimą laikytis su organizacijos aplinkosaugos aspektais susijusių galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti;
d) nubrėžtų gaires, pagal kurias būtų nustatyti ir įvertinti aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai;
e) būtų dokumentuojama, įgyvendinama ir palaikoma;
f) būtų pristatoma visiems organizacijoje arba jos vardu dirbantiems asmenims;
g) būtų prieinama visuomenei.
I-A.3. Planavimas
I-A.3.1. Aplinkosaugos aspektai
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią:
a) nustatomi jos veiklos, produktų arba paslaugų aplinkosaugos aspektai, patenkantys į aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritį, kuriuos ji gali kontroliuoti ir kuriuos ji gali veikti, atsižvelgdama į jau suplanuotus arba naujus pokyčius, naują ar pakitusią veiklą, produktus ir paslaugas;
b) nustatomi reikšmingą poveikį aplinkai turintys ar galintys turėti aplinkosaugos aspektai (t. y. reikšmingi aplinkosaugos aspektai).
Organizacija šią informaciją dokumentuoja ir nuolat atnaujina.
Organizacija užtikrina, kad kuriant, įgyvendinant ir palaikant aplinkosaugos vadybos sistemą būtų atsižvelgiama į reikšmingus aplinkosaugos aspektus.
I-A.3.2. Teisiniai ir kiti reikalavimai
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią:
a) nustatomi su aplinkosaugos aspektais susiję galiojantys teisiniai ir kiti reikalavimai, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti, ir suteikiama galimybė su jais susipažinti;
b) nustatoma, kaip šie reikalavimai taikomi organizacijos aplinkosaugos aspektams.
Organizacija užtikrina, kad kuriant, įgyvendinant ir palaikant aplinkosaugos vadybos sistemą būtų atsižvelgiama į šiuos galiojančius teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos ji įsipareigoja vykdyti.
I-A.3.3. Tikslai, uždaviniai ir programa (-os)
Organizacija nustato, įgyvendina ir išlaiko dokumentais patvirtintus atitinkamų savo funkcijų bei lygmenų aplinkosaugos tikslus bei uždavinius.
Jei įmanoma, tikslai ir uždaviniai turi būti išmatuojami ir neprieštarauti aplinkos politikai, įskaitant taršos prevencijos, galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti, atitikimo ir nuolatinio gerinimo įsipareigojimus.
Nustatydama ir apžvelgdama tikslus bei uždavinius, organizacija vadovaujasi teisiniais ir kitais reikalavimais, kuriuos ji įsipareigoja vykdyti, ir atsižvelgia į reikšmingus aplinkosaugos aspektus. Ji taip pat atsižvelgia į savo technologijų galimybes, finansus, veiklos ir verslo reikalavimus ir suinteresuotų šalių požiūrį.
Organizacija parengia, įgyvendina programą (-as) aplinkos politikos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir ją (jas) palaiko. Programoje (-ose) numatoma:
a) atitinkamų organizacijos funkcijų ir lygmenų atsakomybė už aplinkosaugos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą;
b) tikslų bei uždavinių įgyvendinimo priemonės bei terminai.
I-A.4. Įgyvendinimas ir vykdymas
I-A.4.1. Ištekliai, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai
Vadovybė užtikrina galimybę naudotis aplinkosaugos vadybos sistemai sukurti, įgyvendinti ir palaikyti būtinais ištekliais. Tokie ištekliai yra žmogiškieji ištekliai ir specializuoti įgūdžiai, organizacinė infrastruktūra, technologijos ir finansiniai ištekliai.
Siekiant kad aplinkosaugos vadyba būtų veiksmingesnė, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžiami, dokumentuojami, ir apie juos pranešama.
Aukščiausioji organizacijos vadovybė paskiria vadovybės atstovą (-us), kuriam (-iems), nepriklausomai nuo kitų pareigų, nustatomi uždaviniai, atsakomybė ir įgaliojimai:
a) užtikrinti, kad aplinkosaugos vadybos sistema būtų sukurta, įgyvendinama ir palaikoma pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus;
b) pranešti aukščiausiajai organizacijos vadovybei apie aplinkosaugos vadybos sistemos veikimą, įskaitant gerinimo rekomendacijas, tam, kad būtų galima jį įvertinti.
I-A.4.2. Praktinis, teorinis mokymas ir kompetencija
Organizacija užtikrina, kad visi jos pavestą darbą atliekantys asmenys, galintys sukelti organizacijos nustatytą reikšmingą poveikį aplinkai, būtų tinkamai išsilavinę, gautų tinkamą mokymą arba turėtų tinkamą patirtį, ir saugo su tuo susijusius įrašus.
Organizacija nustato su aplinkosaugos aspektais ir aplinkosaugos vadybos sistema susijusius mokymo poreikius. Siekdama patenkinti šiuos poreikius, organizacija rengia mokymus arba imasi kitų veiksmų, ir saugo su tuo susijusius įrašus.
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, užtikrinančią, kad jai arba jos vardu dirbantys asmenys žinotų:
a) kaip svarbu laikytis aplinkos politikos bei procedūrų ir aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimų;
b) koks esamas arba galimas reikšmingas poveikis aplinkai priklauso nuo jų atliekamo darbo, ir kokia nauda aplinkai dėl geresnių asmeninių pasiekimų;
c) savo pareigas ir atsakomybę laikantis aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimų;
d) galimas pasekmes, jei nukrypstama nuo nurodytos tvarkos.
I-A.4.3. Pasikeitimas informacija
Atsižvelgdama į savo aplinkosaugos aspektus ir aplinkosaugos vadybos sistemą, organizacija parengia, įgyvendina ir palaiko:
a) vidaus ryšių tarp įvairių organizacijos lygmenų ir funkcijų tvarką;
b) iš suinteresuotų išorės šalių gaunamų atitinkamų pranešimų priėmimo, dokumentavimo ir reagavimo į juos tvarką.
Organizacija nusprendžia, ar apie savo reikšmingus aplinkosaugos aspektus reikia pranešti išorės organizacijoms, ir dokumentuoja savo sprendimą. Jei nusprendžiama apie tai pranešti, organizacija nustato ir įgyvendina tokiems išorės ryšiams palaikyti reikalingą (-us) metodą (-us).
I-A.4.4. Dokumentai
Aplinkosaugos vadybos sistemos dokumentus sudaro:
a) su aplinkos politika, tikslais ir uždaviniais susiję dokumentai;
b) su aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritimi susiję dokumentai;
c) pagrindinių aplinkosaugos vadybos sistemos dalių ir jų tarpusavio sąveikos aprašymas bei nuorodos į atitinkamus dokumentus;
d) dokumentai, įskaitant įrašus, kurių reikalaujama šiame tarptautiniame standarte;
e) dokumentai, įskaitant įrašus, kuriuos organizacija pripažįsta reikalingais veiksmingam tvarkos, susijusios su jos reikšmingais aplinkosaugos aspektais, planavimui, taikymui ir kontrolei užtikrinti.
I-A.4.5. Dokumentų kontrolė
Aplinkosaugos vadybos sistemoje ir šiame tarptautiniame standarte numatyti dokumentai yra kontroliuojami. Įrašai yra specialūs dokumentai, kontroliuojami pagal A.5.4 pateiktus reikalavimus.
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią:
a) dokumentų tinkamumas patvirtinamas prieš juos išduodant;
b) dokumentai patikrinami, atnaujinami, jei reikia, ir iš naujo patvirtinami;
c) užtikrinama, kad būtų nustatomi dokumentų pakeitimai ir patikrinimo statusas;
d) užtikrinama, kad atitinkamas galiojančių dokumentų versijas būtų galima rasti naudojimo vietose;
e) užtikrinama, kad dokumentai būtų įskaitomi ir lengvai atpažįstami;
f) užtikrinama, kad būtų nustatyti išorės dokumentai, kuriuos organizacija pripažįsta būtinais aplinkosaugos vadybos sistemai planuoti ir veikti, ir kontroliuojamas jų paskirstymas;
g) būtų galima išvengti nenumatyto nebegaliojančių dokumentų naudojimo, ir jie būtų tinkamai nustatomi tuo atveju, jeigu jie tam tikrais tikslais yra išsaugomi.
I-A.4.6. Veiklos kontrolė
Organizacija, siekdama, kad veikla, susijusi su nustatytais jos aplinkos politiką, tikslus ir uždavinius atitinkančiais reikšmingais aplinkosaugos aspektais, būtų vykdoma nurodytomis sąlygomis, šią veiklą nustato ir planuoja:
a) nustatydama, įgyvendindama ir palaikydama dokumentais patvirtintą tvarką, taikomą tais atvejais, kai be jos galima nukrypti nuo aplinkos politikos ir aplinkosaugos tikslų ir uždavinių;
b) nustatydama tokios tvarkos taikymo kriterijus;
c) nustatydama, įgyvendindama ir palaikydama su nustatytais reikšmingais organizacijos prekių ir paslaugų aplinkosaugos aspektais susijusią tvarką ir pranešdama apie galiojančią tvarką bei reikalavimus tiekėjams ir rangovams.
I-A.4.7. Parengtis avarijoms ir atsakomieji veiksmai
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią nustatomos galimos avarijos ir avarinės situacijos, galinčios turėti įtakos aplinkai, ir kaip ji vykdo atsakomuosius veiksmus.
Organizacija reaguoja į esamas avarines situacijas bei avarijas ir apsisaugo arba sumažina su jomis susijusį neigiamą poveikį aplinkai.
Organizacija nuolat patikrina ir, jei būtina, pakeičia pasiruošimo avarijoms ir atsakomųjų veiksmų tvarką, ypač susiklosčius avarinėms situacijoms arba įvykus avarijoms.
Be to, organizacija, jeigu įmanoma, nuolat tikrina tokios tvarkos taikymą.
I-A.5. Tikrinimas
I-A.5.1. Monitoringas ir matavimai
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, skirtą nustatytais laiko tarpais stebėti ir matuoti pagrindines atliekamų darbų ir vykdomų veiklos rūšių, galinčių turėti reikšmingo poveikio aplinkai, charakteristikas. Pagal šią tvarką dokumentuojama informacija apie organizacijos veiklos vykdymą ir kontrolę bei atitiktį organizacijos aplinkosaugos tikslams ir uždaviniams.
Organizacija užtikrina, kad būtų naudojama kalibruota arba patikrinta monitoringo bei matavimo įranga, ir saugomi su tuo susiję įrašai.
I-A.5.2. Atitikties įvertinimas
|
I-A.5.2.1. |
Vykdydama įsipareigojimus laikytis reikalavimų, organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią nuolat įvertinamas galiojančių teisinių reikalavimų laikymasis. Organizacija saugo įrašus apie reguliarių tikrinimų rezultatus. |
|
I-A.5.2.2. |
Organizacija įvertina kitų reikalavimų, kuriuos ji įsipareigoja vykdyti, laikymąsi. Organizacija gali pageidauti suderinti šį vertinimą su A.5.2.1 minimu teisinės atitikties vertinimu arba nustatyti atskirą tvarką. Organizacija saugo įrašus apie reguliarių tikrinimų rezultatus. |
I-A.5.3. Neatitiktis reikalavimams, veiksmai padėčiai ištaisyti ir prevenciniai veiksmai
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią panaikinama esama ir išvengiama galimos neatitikties reikalavimams ir imamasi veiksmų padėčiai ištaisyti bei prevencinių veiksmų. Taikant šią tvarką nustatomi reikalavimai:
a) nustatyti ir panaikinti neatitiktį reikalavimams bei imtis veiksmų sumažinti dėl šios neatitikties atsiradusį poveikį aplinkai;
b) ištirti neatitiktį reikalavimams, nustatyti priežastį (-is) ir imtis veiksmų siekiant išvengti jos pasikartojimo;
c) įvertinti poreikį imtis prevencinių veiksmų ir vykdyti atitinkamus veiksmus, kad būtų išvengta neatitikties;
d) daryti įrašus apie veiksmus padėčiai ištaisyti ir prevencinius veiksmus, kurių imamasi;
e) patikrinti veiksmų padėčiai ištaisyti ir prevencinių veiksmų, kurių imamasi, efektyvumą. Veiksmai, kurių imamasi, atitinka problemų rimtumą ir nustatytą poveikį aplinkai.
Organizacija užtikrina, kad aplinkosaugos vadybos sistemos dokumentuose būtų atliekami visi būtini pakeitimai.
I-A.5.4. Įrašų kontrolė
Organizacija daro ir išlaiko įrašus, kurių reikia norint įrodyti, kad ji laikosi savo aplinkosaugos vadybos sistemos ir tarptautinio standarto reikalavimų, bei nurodyti pasiektus rezultatus.
Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko įrašų nustatymo, laikymo, apsaugojimo, suradimo, išlaikymo bei panaikinimo tvarką.
Įrašai daromi aiškiai, yra atpažįstami ir greitai surandami.
I-A.5.5. Vidaus auditas
Organizacija užtikrina, kad aplinkosaugos vadybos sistemos vidaus auditas būtų atliekamas numatytu dažnumu siekiant:
a) nustatyti, ar aplinkosaugos vadybos sistema:
— atitinka aplinkosaugos vadybos planus, įskaitant šio tarptautinio standarto reikalavimus,
— yra tinkamai įgyvendinta ir palaikoma;
b) informuoti vadovybę apie audito rezultatus.
Organizacija, atsižvelgdama į atitinkamos (-ų) operacijos (-ų) svarbą aplinkosaugai bei ankstesnių auditų rezultatus, planuoja, rengia, įgyvendina ir palaiko audito programas.
Nustatoma (-os), atliekama (-os) ir palaikoma (-os) audito procedūra (-os), skirta (-os):
— nustatyti pareigoms ir reikalavimams planuojant ir atliekant auditą, pranešant apie rezultatus ir išsaugant su tuo susijusius įrašus,
— nustatyti audito kriterijus, sritį, dažnumą ir metodus.
Auditorių atranka ir auditų atlikimas užtikrina audito proceso objektyvumą ir nešališkumą.
I-A.6. Vadovybinė analizė
Nustatytais laikotarpiais aukščiausioji organizacijos vadovybė, siekdama užtikrinti aplinkosaugos vadybos sistemos nuolatinį tinkamumą, pakankamumą ir veiksmingumą, ją įvertina. Atliekant analizę vertinamos gerinimo galimybės ir poreikis keisti aplinkosaugos vadybos sistemą, įskaitant aplinkos politiką ir aplinkosaugos tikslus bei uždavinius.
Įrašai apie vadovybinę analizę saugomi.
Vadovybinė analizė atliekama remiantis:
a) vidaus audito rezultatais ir atitikties teisiniams ir kitiems reikalavimams, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti, vertinimu;
b) išorės suinteresuotųjų šalių pranešimais, įskaitant skundus;
c) organizacijos aplinkosaugos veiklos rezultatais;
d) tikslų ir uždavinių įgyvendinimo lygiu;
e) veiksmų padėčiai ištaisyti ir prevencinių veiksmų įvykdymo laipsniu;
f) tolesniais veiksmais, kurių imamasi po ankstesnių vadovybinių analizių;
g) kintančiomis aplinkybėmis, įskaitant su aplinkosaugos aspektais susijusių teisinių ir kitų reikalavimų pokyčius;
h) gerinimo rekomendacijomis.
Atlikus vadovybinę analizę priimami sprendimai ir veiksmai, susiję su galimais aplinkos politikos, tikslų, uždavinių ir kitų aplinkosaugos vadybos sistemos elementų pokyčiais, atitinkančiais nuolatinio gerinimo įsipareigojimus.
NACIONALINIŲ STANDARTIZACIJOS INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS
|
BE |
: |
IBN/BIN (Institut belge de normalisation/Belgisch Instituut voor Normalisatie) |
|
BG |
: |
BDS (Български институт по стандартизация) |
|
CZ |
: |
ČNI (Český normalizační institut) |
|
DK |
: |
DS (Dansk Standard) |
|
DE |
: |
DIN (Deutsches Institut für Normung e.V.) |
|
EE |
: |
EVS (Eesti Standardikeskus) |
|
EL |
: |
ELOT (Ελληνικός Οργανισμός Τυποποίησης) |
|
ES |
: |
AENOR (Asociacion Espanola de Normalizacion y Certificacion) |
|
FR |
: |
AFNOR (Association française de normalisation) |
|
IEL |
: |
NSAI (National Standards Authority of Ireland) |
|
IT |
: |
UNI (Ente Nazionale Italiano di Unificazione) |
|
CY |
: |
Κυπριακός Οργανισμός Προώθησης Ποιότητας |
|
LV |
: |
LVS (Latvijas Standarts) |
|
LT |
: |
LST (Lietuvos standartizacijos departamentas) |
|
LU |
: |
SEE (Service de l’Energie de l’Etat) (Luxembourg) |
|
HU |
: |
MSZT (Magyar Szabványügyi Testület) |
|
MT |
: |
MSA (Awtorità Maltija dwar l-Istandards/Malta Standards Authority) |
|
NL |
: |
NEN (Nederlands Normalisatie-Instituut) |
|
AT |
: |
ON (Österreichisches Normungsinstitut) |
|
PL |
: |
PKN (Polski Komitet Normalizacyjny) |
|
PT |
: |
IPQ (Instituto Português da Qualidade) |
|
RO |
: |
ASRO (Asociația de Standardizare din România) |
|
SI |
: |
SIST (Slovenski inštitut za standardizacijo) |
|
SK |
: |
SÚTN (Slovenský ústav technickej normalizácie) |
|
FI |
: |
SFS (Suomen Standardisoimisliitto ry.) |
|
SE |
: |
SIS (Swedish Standards Institute) |
|
UK |
: |
BSI (British Standards Institution) |
B. KLAUSIMAI, Į KURIUOS TURI KREIPTI DĖMESĮ EMAS DIEGIANČIOS ORGANIZACIJOS
1. Teisinė atitiktis
Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad jos:
a) yra susipažinusios su visais reikiamais aplinkosaugos teisės aktais ir žino jų reikšmę organizacijai;
b) užtikrina aplinkosaugos teisės aktų laikymąsi ir
c) yra parengusios procedūras, leidžiančias organizacijai nuolat vykdyti šiuos reikalavimus.
2. Veiksmingumas
Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad vadybos sistema ir audito procedūros sprendžia organizacijos aplinkosaugos veiksmingumo klausimus VI priede nurodytų aspektų atžvilgiu. Atliekant vadovybinę analizę organizacijos veikla lyginama su jos tikslais ir užduotimis. Organizacija kartu įsipareigoja nuolat gerinti savo aplinkosaugos veiksmingumą. Siekdama šio uždavinio, organizacija savo veikloje gali remtis vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis aplinkosaugos programomis.
Tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės negali būti aplinkosaugos tikslai. Jeigu organizacija yra išsidėsčiusi vienoje arba daugiau teritorijų, kiekviena teritorija, kuriai taikomos EMAS sąlygos, turi laikytis visų EMAS reikalavimų, įskaitant nuolatinį aplinkosaugos veiksmingumo gerinimą pagal 2 straipsnio b punktą.
3. Išorės bendravimas ir ryšiai
Organizacijos turi sugebėti įrodyti sugebėjimą atvirai bendrauti su visuomene ir kitomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant vietos bendruomenes ir vartotojus, apie jų veiklos, produktų ir paslaugų poveikį aplinkai, kad būtų nustatyti visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims susirūpinimą keliantys klausimai.
4. Darbuotojų įtraukimas
Be prievolės laikytis I priedo A skyriuje išdėstytų reikalavimų, darbuotojai įtraukiami ir į procesus, kuriais siekiama nuolat gerinti organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą. Šiuo tikslu naudojamos atitinkamos dalyvavimo formos, pvz., pasiūlymų knygos sistema, grupinis darbas, įgyvendinant tam tikrus projektus, arba aplinkosaugos komitetai. Organizacijos atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas dėl geriausių sektinų veiksmų šioje srityje. Į šią veiklą įtraukiami ir pageidaujantys darbuotojų atstovai.
II PRIEDAS
VIDAUS APLINKOSAUGOS AUDITO REIKALAVIMAI
2.1. Bendri reikalavimai
Vidaus auditu užtikrinama, kad savo veikloje organizacija laikosi nustatytų procedūrų. Audito metu gali būti nustatyti ir sunkumai, iškilę laikantis nustatytų procedūrų, arba galimybės patobulinti šias procedūras. Organizacijoje gali būti atliekamas įvairios apimties auditas, pradedant paprastos procedūros auditu ir baigiant sudėtingos veiklos auditu. Per tam tikrą laiką atliekamas visos konkrečios organizacijos veiklos auditas. Visos veiklos auditui atlikti reikalingas laikotarpis vadinamas audito ciklu. Visa mažų nesudėtingų organizacijų veikla gali būti patikrinta vienu kartu. Tokių organizacijų audito ciklas yra laikotarpis iki kito audito.
Siekiant užtikrinti objektyvią nuomonę, vidaus auditą atlieka asmenys, pakankamai savarankiški nuo tikrinamos veiklos. Tai gali būti organizacijos darbuotojai arba kitos šalys (kitų organizacijų darbuotojai, be to, tos pačios organizacijos kitų skyrių darbuotojai arba konsultantai).
2.2. Tikslai
Organizacijos aplinkosaugos audito programoje raštu nustatomi kiekvieno audito arba audito ciklo tikslai, įskaitant kiekvieno veiklos elemento tikrinimo dažnumą.
Pirmiausia siekiama įvertinti funkcionuojančias vadybos sistemas ir nustatyti, ar jos atitinka organizacijos politiką ir programą, įskaitant atitiktį atitinkamiems aplinkosaugos norminiams reikalavimams.
2.3. Apimtis
Turi būti aiškiai apibrėžta bendra ne vieną kartą atlikto audito arba tam tikrais atvejais audito ciklo etapų, apimtis nustatant:
1. dalykines sritis;
2. numatomas tikrinti veiklos rūšis;
3. numatomus taikyti aplinkosaugos kriterijus;
4. tikrinamą laikotarpį.
Aplinkosaugos auditas apima ir veiklos įvertinimui reikalingų faktinių duomenų vertinimą.
2.4. Organizacija ir ištekliai
Aplinkosaugos auditą atlieka fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys reikiamų žinių apie tikrinamus sektorius ir sritis, įskaitant žinias ir patirtį atitinkamais aplinkosaugos, vadybos, techniniais ir administracinės priežiūros klausimais, bei pakankamai apmokyti ir išmanantys, kaip taikyti specifinius audito įgūdžius, siekiant nustatytų tikslų. Auditui skirti ištekliai ir laikas turi atitikti audito apimtį ir tikslus.
Auditą remia aukščiausia organizacijos vadovybė.
Siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką sprendimą, auditoriai turi būti pakankamai nepriklausomi nuo tikrinamos veiklos.
2.5. Pasirengimas auditui ir jo planavimas
Būtina rengtis kiekvienam auditui ir jį suplanuoti, siekiant užtikrinti, kad:
— būtų skirta reikiamų išteklių,
— kiekvienas audito procese dalyvaujantis asmuo (įskaitant auditorius, vadovybę ir darbuotojus) suvoktų savo vaidmenį ir pareigas.
Rengiantis auditui, susipažįstama su organizacijos veikla, įdiegta aplinkosaugos vadybos sistema ir peržiūrimi kiekvieno ankstesnio audito duomenys bei išvados.
2.6. Audito eiga
Audito metu kalbamasi su darbuotojais, tikrinamos veiklos sąlygos, įranga bei peržiūrimi įrašai, raštiškos darbo instrukcijos ir kiti susiję dokumentai, siekiant įvertinti tikrinamos veiklos aplinkosaugos veiksmingumą, kad būtų nuspręsta, ar ji atitinka taikytinus standartus, taisykles arba nustatytus tikslus ir uždavinius, be to, ar įdiegta aplinkosauginių įsipareigojimų valdymo sistema yra veiksminga ir tinkama. Nustatant visos vadybos sistemos efektyvumą, be kita ko, reikėtų pasirinktinai patikrinti, kaip laikomasi šių reikalavimų.
Audito procesą sudaro šie etapai:
a) susipažinimas su vadybos sistemomis;
b) vadybos sistemų pranašumų ir trūkumų įvertinimas;
c) audito įrodymų surinkimas;
d) audito duomenų įvertinimas;
e) audito išvadų rengimas;
f) audito duomenų ir išvadų ataskaitos pateikimas.
2.7. Audito duomenų ir išvadų ataskaita
1. Siekiant užtikrinti, kad audito duomenys ir išvados būtų tinkamai ir oficialiai pateikti, kiekvieno audito ir audito ciklo pabaigoje auditoriai pateikia raštišką atitinkamos formos ir turinio ataskaitą apie atliktą auditą.
Apie audito duomenis ir išvadas oficialiai informuojama aukščiausioji organizacijos vadovybė.
2. Pagrindiniai raštiškos audito ataskaitos tikslai:
a) dokumentais pagrįsti audito apimtį;
b) informuoti vadovybę apie aplinkosauginę pažangą ir apie tai, kaip laikomasi organizacijos aplinkos politikos;
c) informuoti vadovybę apie priemonių, skirtų organizacijos daromo poveikio aplinkai monitoringui atlikti, efektyvumą ir patikimumą;
d) prireikus įrodyti koregavimo veiksmų būtinybę.
2.8. Tolesni veiksmai
Paskutinio audito etapo metu rengiamas ir vykdomas reikiamų koregavimo veiksmų planas.
Siekiant užtikrinti, kad bus įgyvendintos audito išvados, būtina, kad veiktų atitinkami mechanizmai.
2.9. Audito dažnumas
Auditas (kur taikytina – audito ciklas) užbaigiamas laikotarpiu, kuris tęsiasi ne ilgiau trejų metų. Bet kurios veiklos tikrinimo dažnumas priklauso nuo:
a) veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo;
b) poveikio aplinkai reikšmingumo;
c) kiekvieno ankstesnio audito metu nustatytų problemų reikšmės ir aktualumo;
d) aplinkosauginių sunkumų atsiradimo istorijos.
Dažniau tikrinama sudėtingesnė veikla, turinti reikšmingo poveikio aplinkai.
Organizacija parengia savo audito programą ir nustato audito vykdymo dažnumą, atsižvelgdama į Komisijos rekomendacijas, parengtas laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
III PRIEDAS
APLINKOSAUGOS ATASKAITA
3.1. Įvadas
Aplinkosaugos ataskaitos tikslas — pateikti visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims aplinkosauginę informaciją apie organizacijos poveikį aplinkai, aplinkosaugos veiksmingumą ir nuolatinį aplinkosaugos veiksmingumo gerinimą. Be to, ataskaita yra naudojama kaip priemonė išnagrinėti suinteresuotoms šalims rūpimus klausimus, kurie nustatyti, remiantis I priedo B dalies 3 skyriaus nuostatomis, ir, organizacijos požiūriu, yra svarbūs (VI priedas, 6.4 dalis). Informacija apie aplinkos apsaugą turi būti aiški ir nuosekli bei pateikiama spausdinta forma tiems, kurie neturi kitokių šios informacijos gavimo priemonių. Pirmą kartą užsiregistravusi ir po to kas trejus metus organizacija privalo šią informaciją pateikti suvestinės redakcijos 3.2 dalyje.
14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija parengia rekomendacijas dėl aplinkosaugos ataskaitos.
3.2. Aplinkosaugos ataskaita
Pirmą kartą užsiregistravusi organizacija, atsižvelgdama į 3.5 dalies kriterijus, pateikia informaciją apie aplinkos apsaugą, vadinamąją aplinkosaugos ataskaitą, kurią turės patvirtinti aplinkosaugos vertintojas. Patvirtinus ši informacija pateikiama kompetentingai įstaigai, o po to viešai paskelbiama. Aplinkosaugos ataskaita yra bendravimo ir dialogo su visuomene ir kitomis suinteresuotomis šalimis priemonė, nagrinėjant aplinkosaugos veiksmingumo klausimus. Rengdama aplinkosaugos ataskaitą, organizacija atsižvelgia į visuomenės ir kitų suinteresuotų šalių poreikius informacijai.
Būtiniausi šios informacijos reikalavimai yra tokie:
a) suprantamas ir nedviprasmis EMAS registruotos organizacijos apibūdinimas ir jos veiklos, produktų bei paslaugų ir, kur taikytina, santykio su pagrindine organizacija aprašymo santrauka;
b) organizacijos aplinkos politika ir trumpas aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas;
c) visų organizacijos reikšmingų tiesioginių ir netiesioginių aplinkosaugos apsektų, turinčių didelio poveikio aplinkai, aprašymas ir su šiais aspektais susijusio poveikio pobūdžio paaiškinimas (VI priedas);
d) aplinkosaugos tikslų ir uždavinių, susijusių su svarbiais aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai, aprašymas;
e) trumpas organizacijos veiklos ir jos aplinkosaugos tikslų ir uždavinių palyginimas didelio poveikio aplinkai atžvilgiu. Šioje santraukoje gali būti pateikiami duomenys apie išmetamuosius teršalus, atliekų susidarymą, žaliavų, energijos ir vandens sunaudojimą, triukšmą bei kitus VI priede nurodytus aspektus. Šių duomenų pagrindu turi būti įmanoma atlikti kasmetinį organizacijos aplinkosaugos veiksmingumo palyginimą;
f) kiti veiksniai, susiję su aplinkosaugos veiksmingumu, įskaitant veiksmingumo palyginimą su teisės nuostatomis jų reikšmingo poveikio aplinkai atžvilgiu;
g) aplinkosaugos vertintojo vardas, pavardė ir akreditacijos numeris bei patvirtinimo data.
3.3. Ataskaitos apie aplinkosaugos veiksmingumą kriterijai
Pateikiant ataskaitą apie organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą, įvairiais būdais naudojami aplinkosaugos vadybos sistemos dėka sukaupti neapdorotieji duomenys. Šiuo tikslu organizacija gali naudotis atitinkamais esamais aplinkosaugos veiksmingumo rodikliais, užtikrindama, kad pasirinkti rodikliai:
a) leistų tiksliai įvertinti organizacijos veiksmingumą;
b) būtų suprantami ir nedviprasmiai;
c) leistų kasmet įvertinti organizacijos aplinkosaugos veiksmingumo raidą;
d) leistų atlikti palyginimus su taikytinais sektoriaus, nacionaliniais arba regioniniais atskaitos rodikliais;
e) leistų atlikti palyginimus su taikytinais norminiais reikalavimais.
3.4. Visuomenei prieinamos informacijos rengimas
Organizacija kasmet atnaujina 3.2 dalyje nurodytą informaciją, o padarytus pakeitimus patvirtina aplinkosaugos vertintojas. Tam tikrais atvejais, kurie nurodyti Komisijos rekomendacijose, patvirtintose 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, informaciją galima atnaujinti kitokiu dažnumu. Patvirtinti pakeitimai pateikiami ir kompetentingai įstaigai bei visuomenei.
3.5. Informacijos skelbimas
Organizacija gali pageidauti pateikti aplinkosaugos vadybos sistemos dėka gautą informaciją skirtingoms auditorijoms arba suinteresuotoms šalims, panaudodama tik tam tikrą aplinkosaugos ataskaitos medžiagą. Bet kuri organizacijos aplinkosaugos informacija gali būti skelbiama su EMAS emblema, jeigu aplinkosaugos vertintojas patvirtino, kad ši informacija:
a) yra tiksli ir neklaidinga;
b) yra pagrįsta ir įvertinama;
c) yra aktuali ir naudojama esant tinkamam kontekstui ar situacijai;
d) parodo bendrą organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą;
e) greičiausiai negali būti klaidingai interpretuota;
f) yra reikšminga bendro poveikio aplinkai atžvilgiu,
ir jeigu yra pateikta nuoroda į organizacijos naujausią aplinkosaugos ataskaitą, iš kurios ši informacija paimta.
3.6. Prieinamumas visuomenei
Organizacijos aplinkosaugos ataskaitą sudaranti informacija, parengta remiantis 3.2 dalies a–g punktų reikalavimais, ir 3.4 dalyje nurodyta atnaujinta informacija yra prieinama visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims. Aplinkosaugos ataskaita yra prieinama ir visuomenei. Dėl šios priežasties organizacijos yra raginamos naudotis visomis prieinamomis priemonėmis (publikacijomis elektronine forma, bibliotekomis ir t. t.). Organizacijos turi sugebėti įrodyti aplinkosaugos vertintojui, kad bet kuris organizacijos aplinkosaugos veiksmingumu besidomintis asmuo gali lengvai ir netrukdomas pasinaudoti informacija, nurodyta 3.2 dalies a–g punktuose ir 3.4 dalyje.
3.7. Vietinė atskaitomybė
EMAS registracijos siekiančios organizacijos gali pageidauti pateikti vieną bendrą aplinkosaugos ataskaitą, apimančią kelias skirtingas geografines teritorijas. EMAS paskirtis — užtikrinti vietinę atskaitomybę, todėl organizacijos turi užtikrinti, kad aplinkosaugos ataskaitoje būtų aiškiai apibrėžtas ir nurodytas kiekvienos teritorijos poveikis aplinkai.
IV PRIEDAS
Emblema
|
|
|
|
|
|
EMAS registruota organizacija gali naudoti emblemą bet kuria iš 22 kalbų, jeigu naudojamos šios formuluotės:
|
|
|
|
|
Bulgariškai: |
„Проверено управление по околна среда“ |
„валидирана информация“ |
|
Ispaniškai: |
„Gestión ambiental verificada“ |
„información validada“ |
|
Čekiškai: |
„ověřený systém environmentálního řízení“ |
„platná informace“ |
|
Daniškai: |
„verificeret miljøledelse“ |
„bekræftede oplysninger“ |
|
Vokiškai: |
„geprüftes Umweltmanagement“ |
„geprüfte Information“ |
|
Estiškai: |
„Tõendatud keskkonnajuhtimine“ |
„kinnitatud informatsioon“ |
|
Graikiškai: |
„επιθεωρημένη περιβαλλοντική διαχείριση“ |
„επικυρωμένες πληροφορίες“ |
|
πληροφορίες |
„Management environnemental vérifié“ |
„nformation validée“ |
|
Itališkai: |
„Gestione ambientale verificata“ |
„informazione convalidata“ |
|
Latviškai: |
„verificēta vides pārvaldība“ |
„apstiprināta informācija“ |
|
Lietuviškai: |
„įvertinta aplinkosaugos vadyba“ |
„patvirtinta informacija“ |
|
Vengriškai: |
„hitelesített környezetvédelmi vezetési rendszer“ |
„hitelesített információ“ |
|
Maltietiškai: |
„Immaniġġjar Ambjentali Verifikat“ |
„Informazzjoni Konvalidata“ |
|
Olandiškai: |
„Geverifieerd milieuzorgsysteem“ |
„gevalideerde informatie“ |
|
Lenkiškai: |
„zweryfikowany system zarządzania środowiskowego“ |
„informacja potwierdzona“ |
|
Portugališkai: |
„Gestão ambiental verificada“ |
„informação validada“ |
|
Rumuniškai: |
„Management de mediu verificat“ |
„Informatii validate“ |
|
Slovakiškai: |
„overený systém environmentálneho riadenia“ |
„platná informácia“ |
|
Slovėniškai: |
„Preverjen sistem ravnanja z okoljem“ |
„preverjene informacije“ |
|
Suomiškai: |
„todennettu ympäristöasioiden hallinta“ |
„vahvistettua tietoa“ |
|
Švediškai: |
„Kontrollerat miljöledningssystem“ |
„godkänd information“ |
Abiejuose emblemos variantuose visuomet turi būti organizacijos registracijos numeris.
Emblema gali būti:
— trijų spalvų (Pantone Nr. 355 žalia; Pantone Nr. 109 geltona; Pantone Nr. 286 mėlyna)
— juoda baltame fone arba
— balta juodame fone.
V PRIEDAS
APLINKOSAUGOS VERTINTOJŲ AKREDITAVIMAS, PRIE IŪRA IR FUNKCIJOS
5.1 Bendroji dalis
Aplinkosaugos vertintojų akreditavimas grindžiamas bendrais šiame priede išdėstytais kompetencijos principais. Akreditacijos įstaigos aplinkosaugos vertintojais gali pasirinktinai akredituoti individualius asmenis, organizacijas arba ir individualius asmenis, ir organizacijas. Aplinkosaugos vertintojų akreditavimo procedūriniai reikalavimai ir išsamūs kriterijai apibrėžiami nacionalinėse akreditavimo sistemose, remiantis 4 straipsnio nuostatomis ir laikantis šių principų. Atitiktis šiems principams užtikrinama atliekant 4 straipsnyje nustatytą vienodo lygio analizę.
5.2. Aplinkosaugos vertintojų akreditavimo reikalavimai
5.2.1. Aplinkosaugos vertintojas (individualus asmuo arba organizacija) turi atitikti šiuos būtinus kompetencijos reikalavimus:
a) išmanyti ir suprasti šį reglamentą, bendrus aplinkosaugos vadybos sistemų funkcionavimo principus ir, remiantis 4 straipsniu bei 14 straipsnio 2 dalimi, Komisijos nustatytas atitinkamas normas bei rekomendacijas dėl naudojimosi šiuo reglamentu;
b) išmanyti ir suprasti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, susijusius su vertinama veikla;
c) išmanyti ir suprasti aplinkosaugos klausimus, įskaitant subalansuotos plėtros aplinkosaugos aspektą;
d) išmanyti ir suprasti techninius vertinamos veiklos aspektus, susijusius su aplinkos apsauga;
e) suprasti bendrą vertinamos veiklos pobūdį, siekiant įvertinti vadybos sistemos tinkamumą;
f) išmanyti ir suprasti aplinkosaugos audito reikalavimus ir metodiką;
g) turėti žinių apie informacijos auditą (aplinkosaugos ataskaitą).
Prašydamas akreditacijos kandidatas į vertintojus akreditacijos įstaigai pateikia įrodymų apie savo žinias ir atitinkamą patirtį bei techninius įgūdžius.
Be to, aplinkosaugos vertintojas privalo būti nepriklausomas, ypač nuo organizacijos auditoriaus arba konsultanto, ir nešališkai bei objektyviai vykdyti savo pareigas.
Individualus aplinkosaugos vertintojas arba vertinimą atliekanti organizacija turi užtikrinti, kad jis/ji arba organizacija ir jos darbuotojai nepasiduos jokiam komerciniam, finansiniam arba kitokio pobūdžio spaudimui, galinčiam paveikti jų sprendimą arba sukelti grėsmę pasitikėjimui jo/jos/jų nuomonės nešališkumu ir sąžiningumu, atliekant savo pareigas, ir kad bus laikomasi atitinkamų šioje situacijoje taikytinų taisyklių.
Vertindami, kaip vykdomi šio reglamento reikalavimai, aplinkosaugos vertintojai laikosi dokumentais pagrįstos metodikos ir procedūrų, įskaitant kokybės kontrolės mechanizmus ir konfidencialumo nuostatas.
Tuo atveju, jeigu aplinkosaugos vertintojas yra organizacija, ji privalo turėti ir pareikalavus pateikti organizacijos veiklos diagramą, patikslinančią organizacijos struktūrą ir darbuotojų pareigas, juridinį statusą, nuosavybės formą ir finansavimo šaltinius nurodančius dokumentus.
5.2.2. Akreditacijos sritis
Aplinkosaugos vertintojų akreditacijos sritis apibrėžiama remiantis Tarybos reglamente (EEB) 3037/90 ( 9 ) nustatytu ūkinės veiklos klasifikatoriumi (NACE kodais). Akreditacijos sritis priklauso nuo aplinkosaugos vertintojo kompetencijos. Be to, tam tikrais atvejais atsižvelgiama į veiklos sritį ir sudėtingumą. Šių klausimų sprendimas užtikrinamas priežiūros dėka.
5.2.3. Papildomi reikalavimai individualiems aplinkosaugos vertintojams, savarankiškai atliekantiems tikrinimus
Savarankiškai vertinimą atliekantys individualūs aplinkosaugos vertintojai privalo laikytis 5.2.1 ir 5.2.2. dalyse išdėstytų reikalavimų. Be to:
— jie privalo turėti reikiamos kompetencijos vertinimui akredituotoje srityje atlikti,
— atsižvelgiant į asmeninę kompetenciją, jiems suteikiama ribotos srities akreditacija.
Atitiktis šiems reikalavimams užtikrinama prieš akreditavimą atlikto įvertinimo ir akreditacijos įstaigos priežiūros dėka.
5.3. Aplinkosaugos vertintojų priežiūra
5.3.1. Aplinkosaugos vertintojų priežiūra, kurią atlieka juos akreditavusi įstaiga
Aplinkosaugos vertintojas nedelsdamas informuoja akreditacijos įstaigą apie visus pakeitimus, susijusius su akreditacija arba jos sritimi.
Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 24 mėnesius, turi būti užtikrinama, kad aplinkosaugos vertintojas toliau laikytųsi akreditacijos reikalavimų ir kad būtų kontroliuojama jo atliekamo vertinimo kokybė. Priežiūrą gali sudaryti įstaigos auditas, organizacijų parodymai, anketos, aplinkosaugos vertintojų patvirtintų aplinkosaugos ataskaitų ir vertinimo ataskaitos analizė. Priežiūra turi būti proporcinga aplinkosaugos vertintojo veiklai.
Akreditacijos įstaigos sprendimas panaikinti arba sustabdyti akreditaciją arba susiaurinti akreditacijos sritį priimamas tik tuo atveju, jeigu aplinkosaugos vertintojas turėjo galimybę dalyvauti svarstyme.
5.3.2. Aplinkosaugos vertintojų, atliekančių vertinimą kitoje, ne juos akreditavusioje valstybėje narėje, priežiūra
Vienoje valstybėje narėje akredituotas aplinkosaugos vertintojas, prieš pradėdamas vertinimą kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip prieš keturias savaites privalo pranešti pastarosios šalies akreditacijos įstaigai:
— informaciją apie savo akreditaciją, kompetenciją, o tam tikrais atvejais — ir komandos sudėtį,
— kada ir kur bus atliekamas vertinimas: organizacijos adresą ir kitą ryšiams su organizacija palaikyti svarbią informaciją, tam tikrais atvejais ir informaciją apie priemones, kurių imtasi teisiniams ir kalbos barjero klausimams spręsti.
Akreditacijos įstaiga gali pareikalauti išsamesnės informacijos apie minėtas teisinių klausimų ir kalbos žinias.
Ši informacija pateikiama prieš kiekvieną vertinimą.
Akreditacijos įstaiga negali kelti kitų reikalavimų, pažeidžiančių aplinkosaugos vertintojo teisę teikti paslaugas kitoje negu įgaliojimus suteikusioje valstybėje narėje. Pirmiausia draudžiama nustatyti diskriminacinius mokesčius už pateikiamą informaciją. Be to, akreditacijos įstaigai draudžiama pasinaudoti informacijos pateikimo procedūra, uždelsiant aplinkosaugos vertintojo atvykimą. Iškilus sunkumui atlikti aplinkosaugos vertintojo priežiūrą praneštu laiku, pateikiama pateisinama priežastis. Tuo atveju, jeigu priežiūros veikla pareikalauja sąnaudų, akreditacijos įstaigai leidžiama nustatyti atitinkamą mokestį.
Jeigu priežiūrą vykdanti akreditacijos įstaiga nėra patenkinta aplinkosaugos vertintojo atliktu darbu, priežiūros ataskaita pateikiama šiam aplinkosaugos vertintojui, akreditaciją suteikusiai įstaigai, tikrinamos organizacijos vietoje įsikūrusiai kompetentingai įstaigai, o iškilus ginčui — akreditacijos įstaigos forumui.
Organizacijoms draudžiama neleisti akreditacijos įstaigoms stebint auditą kontroliuoti aplinkosaugos vertintojo veiklą jų tikrinimo metu.
5.4. Aplinkosaugos vertintojų funkcija
|
5.4.1. |
Aplinkosaugos vertintojų funkcija yra patikrinti, nepažeidžiant valstybių narių įgaliojimų norminių reikalavimų atžvilgiu: a) jeigu reikia, pradinės aplinkosaugos analizės, aplinkosaugos vadybos sistemos, aplinkosaugos audito ir jo duomenų bei aplinkosaugos ataskaitos atitiktį visiems šio reglamento reikalavimams; b) duomenų ir informacijos patikimumą ir teisingumą: — aplinkosaugos ataskaitoje (III priedo 3.2 ir 3.3 dalys); — tvirtinamoje aplinkosaugos informacijoje (III priedo 3.5 dalis). Aplinkosaugos vertintojas pirmiausia protingai ir profesionaliai išanalizuoja pradinės aplinkosaugos analizės (jeigu reikia), organizacijos atlikto audito ar kitų procedūrų formalų galiojimą, vengdamas nereikalingai kartoti šiuos veiksmus. Inter alia, siekdamas nustatyti vidaus audito duomenų patikimumą, aplinkosaugos vertintojas turėtų naudotis atsitiktiniais patikrinimais. |
|
5.4.2. |
Pirmojo patikrinimo metu aplinkosaugos vertintojas visų pirma turi patikrinti, ar organizacija laikosi šių reikalavimų: a) ar visapusiškai funkcionuoja aplinkosaugos vadybos sistema, remiantis I priedo nuostatomis; b) ar prasidėjusi audito programa yra tiksliai suplanuota, remiantis II priedo nuostatomis, ir ar į ją įtrauktos bent jau didžiausią poveikį aplinkai turinčios sritys; c) ar užbaigta viena vadovybinė analizė; d) ar aplinkosaugos ataskaita parengta remiantis III priedo 3.2 dalies nuostatomis. |
|
5.4.3. |
Teisinė atitiktis Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad organizacijoje būtų nustatytos reikiamos procedūros, skirtos kontroliuoti tuos veiksmų aspektus, kuriems taikytini atitinkami Bendrijos arba nacionaliniai teisės aktai, ir kad ši tvarka galėtų užtikrinti atitiktį. Po audito patikrinimų turi būti pateikta įrodymų, kad nustatyta tvarka gali užtikrinti teisinę atitiktį. Aplinkosaugos vertintojas nepatvirtina aplinkosaugos ataskaitos, jeigu vertinimo metu, pavyzdžiui, atliekant atsitiktinį patikrinimą, jis pastebi, kad organizacija nesilaiko teisinės atitikties. |
|
5.4.4. |
Organizacijos apibrėžimas Vertindamas aplinkosaugos vadybos sistemą ir tvirtindamas aplinkosaugos ataskaitą, aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad būtų vienareikšmiškai apibrėžtos organizacijos sudedamosios dalys ir kad jos atitiktų tikrąjį veiklos pasiskirstymą. Ataskaitoje turi būti pateikta aiški informacija apie įvairias organizacijos dalis, kurioms taikomos EMAS nuostatos. |
5.5. Aplinkosaugos vertintojų veiklos sąlygos
5.5.1. Aplinkosaugos vertintojas veikia, neperžengdamas savo akreditacijos ribų ir remdamasis raštišku su organizacija sudarytu susitarimu, kuriuo apibrėžiama darbo apimtis, sudaromos sąlygos nepriklausomai profesionaliai aplinkosaugos vertintojo veiklai ir organizacija įpareigojama suteikti reikiamą pagalbą.
5.5.2. Vertinimas apima dokumentų analizę, apsilankymą organizacijoje, pokalbius su darbuotojais, ataskaitos parengimą organizacijos vadovybei ir organizacijos sprendimus dėl ataskaitoje iškeltų problemų.
5.5.3. Prieš vizitą patikrinama ši medžiaga: pagrindinė informacija apie organizaciją ir jos veiklą, aplinkos politika ir programa, organizacijoje veikiančios aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas, atliktos aplinkosaugos analizės arba audito duomenys, ataskaita apie analizę arba auditą ir visus tolesnius koregavimo veiksmus bei aplinkosaugos ataskaitos projektas.
5.5.4. Aplinkosaugos vertintojas parengia ataskaitą organizacijos vadovybei. Ataskaitoje nurodoma:
a) visi klausimai, susiję su aplinkosaugos vertintojo atliktu darbu;
b) organizacijos pradinis taškas, diegiant aplinkosaugos vadybos sistemą;
c) šio reglamento nuostatų nesilaikymo atvejai apskritai, o ypač:
— techniniai aplinkosaugos analizės, audito metodikos, aplinkosaugos vadybos sistemos arba bet kokio susijusio proceso trūkumai,
— aplinkosaugos ataskaitai prieštaraujantys klausimai bei informacija apie pakeitimus arba papildymus, kurie reikalingi aplinkosaugos ataskaitai;
d) palyginimas su ankstesnėmis ataskaitomis ir organizacijos veiksmingumo vertinimais.
5.6. Vertinimo dažnumas
Konsultuodamasis su organizacija aplinkosaugos vertintojas parengia programą, užtikrinančią, kad visų EMAS registracijai reikalingų elementų įvertinimas būtų atliktas ne ilgiau kaip per 36 mėnesius. Be to, aplinkosaugos vertintojas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių patvirtina atnaujintą aplinkosaugos ataskaitos medžiagą. Tais atvejais, kurie yra nustatyti Komisijos rekomendacijose, patvirtintose 14 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, informacija gali būti atnaujinama ir kitokiu dažnumu.
VI PRIEDAS
APLINKOSAUGOS ASPEKTAI
6.1. Bendrosios nuostatos
Organizacija, nustatydama savo aplinkosaugos tikslus ir uždavinius, išanalizuoja visus savo veiklos, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai aspektus ir, remdamasi kriterijais, nustatytais atsižvelgiant ir į Bendrijos teisės aktus, nusprendžia, kurie iš šių aspektų turi svarbų poveikį aplinkai. Šie kriterijai turi būti viešai prieinami.
Organizacija apsvarsto visus — ir tiesioginius, ir netiesioginius — savo veiklos, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai aspektus.
6.2. Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai
Šie aspektai apima organizacijos kontroliuojamą veiklą ir gali apimti, bet neapsiribojant:
a) teršalų išmetimą į atmosferą;
b) teršalų išleidimą į vandenį;
c) kietųjų ir kitokių atliekų, visų pirma pavojingų atliekų vengimą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, gabenimą ir šalinimą;
d) žemės panaudojimą ir teršimą;
e) gamtos išteklių ir žaliavų (įskaitant energiją) panaudojimą;
f) vietos klausimus (triukšmą, vibraciją, kvapą, dulkes, regimąjį vaizdą ir t. t.)
g) transporto klausimus (ir krovinių, ir paslaugų bei darbuotojų);
h) įvykių, avarijų ir galimų avarinių situacijų potencialiai keliamą ekologinių avarijų ir poveikio aplinkai grėsmę;
i) poveikį biologinei įvairovei.
6.3. Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai
Dėl organizacijos veiklos, produktų ir paslaugų gali atsirasti svarbių aplinkosaugos aspektų, nepavaldžių visiškai organizacijos kontrolei.
Šiuos aspektus sudaro, neapsiribojant:
a) klausimai, susiję su produktu (jo kūrimas, tobulinimas, pakavimas, gabenimas, naudojimas ir atliekų naudojimas/šalinimas);
b) kapitalinės investicijos, paskolų teikimas ir draudimo paslaugos;
c) naujos rinkos;
d) paslaugų pasirinkimas ir struktūra (pvz., transportas arba aprūpinimo maistu ir gėrimais verslas);
e) administraciniai ir planavimo sprendimai;
f) produkcijos asortimento struktūra;
g) rangovų, subrangovų ir tiekėjų aplinkosaugos veiksmingumas.
Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad yra nustatyti svarbūs aplinkosaugos aspektai, susiję su organizacijų pirkimų tvarka, ir kad vadybos sistema svarbiems su šiais aspektais susijusiems poveikiams skiria pakankamai dėmesio. Organizacija turėtų stengtis užtikrinti, kad tiekėjai ir organizacijos vardu veikiantys asmenys pagal sutartį vykdomoje veikloje laikytųsi organizacijos aplinkos politikos.
Šių netiesioginių aplinkosaugos aspektų atveju organizacijos turi įvertinti savo galimybes įtakoti šiuos aspektus ir imtis reikiamų priemonių poveikiui sumažinti.
6.4. Reikšmingumas
Organizacija turi apibrėžti savo veiklos, produktų ir paslaugų aplinkosaugos aspektų reikšmingumo vertinimo kriterijus, kad galėtų nustatyti, kurie iš šių aspektų turi reikšmingo poveikio aplinkai. Organizacijos parengti kriterijai turi būti išsamūs, tinkami nepriklausomam tikrinimui, atkuriami ir viešai prieinami.
Nustatant organizacijos aplinkosaugos aspektų reikšmės vertinimo kriterijus, gali būti analizuojama tokia medžiaga, bet neapsiribojant:
a) informacija apie aplinkos būklę, siekiant nustatyti poveikio aplinkai galinčias turėti organizacijos veiklos rūšis, produktus ir paslaugas;
b) organizacijos turimi duomenys apie medžiagų ir energijos sąnaudas, į vandenį išleidžiamus teršalus, atliekas ir į atmosferą išmetamus teršalus grėsmės atžvilgiu;
c) suinteresuotų šalių požiūriai;
d) reglamentuojama organizacijos aplinkosaugos veikla;
e) pirkimų veikla;
f) organizacijos produktų kūrimas, tobulinimas, gamyba, platinimas, priežiūra, panaudojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir šalinimas;
g) organizacijos veiklos rūšys, kurios reikalauja daugiausia aplinkos apsaugos sąnaudų, ir jų nauda aplinkai.
Vertindama savo veiklos poveikio aplinkai reikšmę, organizacija apsvarsto ne tik įprastinio funkcionavimo sąlygas, bet ir veiklos pradžios bei nutraukimo aplinkybes bei pagrįstai numatomas avarinių situacijų sąlygas. Būtina atsižvelgti į buvusią, dabartinę ir planuojamą veiklą.
VII PRIEDAS
APLINKOSAUGOS ANALIZĖ
7.1. Bendrosios nuostatos
Organizacija, nepateikusi reikiamos informacijos, kuri būtina nustatant ir vertinant svarbius aplinkosaugos aspektus pagal VI priedo nuostatas, turi apibrėžti savo esamą poziciją aplinkosaugos atžvilgiu atitinkama analize. Tokios analizės tikslas — išnagrinėti visus organizacijos aplinkosaugos aspektus, sudarant pagrindą aplinkosaugos vadybos sistemai įdiegti.
7.2. Reikalavimai
Analizę turėtų sudaryti šios penkios pagrindinės sritys:
a) teisiniai, norminiai ir kiti reikalavimai, kuriems pritaria organizacija;
b) visų atitinkamai kokybiškai ir kiekybiškai apibrėžtų aplinkosaugos aspektų, turinčių svarbų poveikį aplinkai, nustatymas remiantis VI priedo nuostatomis, ir svarbių aspektų registro sudarymas;
c) poveikio aplinkai reikšmės įvertinimo kriterijų apibūdinimas remiantis VI priedo 6.4 dalimi;
d) visų aplinkosaugos vadybos taikomų būdų ir procedūrų analizė;
e) atsakomosios reakcijos į ankstesnių incidentų tyrimo rezultatus įvertinimas.
VIII PRIEDAS
REGISTRACIJOS INFORMACIJA
Būtiniausi reikalavimai
Organizacijos pavadinimas:
Organizacijos adresas:
Asmuo ryšiams:
Veiklos rūšies NACE kodas:
Darbuotojų skaičius:
Aplinkosaugos vertintojo pavardė (pavadinimas):
Akreditacijos numeris:
Akreditacijos sritis:
Kitos aplinkosaugos ataskaitos data:
Kompetentingos vykdymo priežiūros valdžios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) pavaldi organizacija, pavadinimas ir ryšiams palaikyti svarbi informacija
Priimta …, 2000 m. … d.
Organizacijos atstovo parašas
…
( 1 ) OL C 400, 1998 12 22, p. 7 ir OL C 212 E, 2000 7 25, p. 1.
( 2 ) OL C 209, 1999 7 22, p. 43.
( 3 ) 1999 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 219, 1999 7 30, p. 385), patvirtinta 1999 m. gegužės 6 d. (OL C 279, 1999 10 1, p. 253), 2000 m. vasario 28 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 128, 2000 5 8, p. 1) ir 2000 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2001 m. vasario 14 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2001 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas.
( 4 ) Tarybos ir 1993 m. vasario 1 d. Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Bendrijos politikos krypčių ir veiksmų programos aplinkos apsaugos ir subalansuotos plėtros srityje (OL C 138, 1993 5 17, p. 1).
( 5 ) OL L 168, 1993 7 10, p. 1.
( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 7 ) OL L 107, 1996 4 30, p. 4.
( 8 ) Šio priedo tekstą galima naudoti tik ESK leidus. Visą tekstą galima įsigyti nacionalinėse standartizacijos institucijose, kurių sąrašas pateikiamas šiame priede. Šio priedo tekstą skelbti komerciniu tikslu yra draudžiama.
( 9 ) OL L 293, 1990 10 24, p. 1. Reglamentas, iš dalies pakeistas Reglamentu (EEB) Nr. 761/93 (OL L 83, 1993 4 3, p. 1).