(2)

kadangi 1995 m. gruodžio 15-16 d. Madride Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl „ekiu“ termino, kuris Sutartyje vartojamas kalbant apie Europos piniginį vienetą, laikymo bendriniu terminu; kadangi 15 valstybių narių Vyriausybės priėmė bendrą susitarimą dėl to, kad šis sprendimas yra patvirtintas ir galutinis atitinkamų Sutarties nuostatų interpretavimas; kadangi Europos valiutai suteikiamas pavadinimas yra „euro“; kadangi euro, kaip dalyvaujančių valstybių narių piniginis vienetas, bus padalytas į šimtą smulkesnių vienetų, kurie vadinami „centais“; kadangi „cento“ apibrėžimas netrukdo valstybėse narėse vartoti šio pavadinimo bendrai vartojamų variantų; kadangi, be to, Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad bendros valiutos pavadinimas turi būti vienodas visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis atsižvelgiant į abėcėlių skirtumus;

(3)

kadangi Taryba, veikdama pagal Sutarties 109l straipsnio 4 dalies trečią sakinį, turi imtis kitų priemonių, neskaitant perskaičiavimo kursų patvirtinimo, būtinų sparčiam euro įvedimui;

(4)

kadangi, pagal Sutarties 109k straipsnio 2 dalį valstybei narei tapus dalyvaujančia valstybe nare, Taryba imasi kitų 109l straipsnio 5 dalyje numatytų priemonių, būtinų sparčiam euro, kaip bendros šios valstybės narės valiutos, įvedimui;

(5)

kadangi Taryba, vadovaudamasi Sutarties 109l straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu, trečiojo etapo pradžioje patvirtina perskaičiavimo kursus, pagal kuriuos neatšaukiamai nustatomi dalyvaujančių valstybių narių valiutų kursai ir pagal kuriuos neatšaukiamai nustatomu kursu euro pakeičia šias valiutas;

(6)

kadangi įstatymų nuostatos turėtų būti interpretuojamos atsižvelgiant į tai, kad tarp euro vienetų ir nacionalinių valiutų vienetų arba tarp tų nacionalinių valiutų vienetų nėra valiutų keitimo rizikos;

(7)

kadangi „sutarties“ sąvoka, vartojama teisės priemonėms apibrėžti, apima visų rūšių sutartis nepriklausomai nuo jų sudarymo būdo;

(8)

kadangi, siekiant pasirengti tolygiai pereiti prie euro, reikia pereinamojo laikotarpio nuo dalyvaujančių valstybių narių valiutų pakeitimo euru iki euro banknotų ir monetų įvedimo; kadangi per šį laikotarpį nacionalinių valiutų vienetai bus apibrėžiami kaip euro padalijimai; kadangi tokiu būdu tarp euro vieneto ir nacionalinių valiutų vienetų nustatomas teisinis lygiavertiškumas;

(9)

kadangi, vadovaujantis Sutarties 109g straipsniu ir Reglamentu (EB) Nr. 1103/97, nuo 1999 m. sausio 1 d. euro pakeis ekiu kaip Europos Bendrijų institucijų apskaitos vienetą; kadangi euro taip pat turėtų būti Europos centrinio banko (ECB) ir dalyvaujančių valstybių narių centrinių bankų apskaitos vienetu; kadangi, sutinkamai su Madrido išvadomis, Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) pinigų politikos operacijos bus atliekamos euro vienetais; kadangi tai netrukdo nacionaliniams centriniams bankams pereinamuoju laikotarpiu apskaitai naudoti savo nacionalinės valiutos vienetą, ypač savo darbuotojams ir viešajam administravimui;

(10)

kadangi kiekviena dalyvaujanti valstybė narė gali leisti pereinamuoju laikotarpiu eurą laisvai naudoti savo teritorijoje;

(11)

kadangi pereinamuoju laikotarpiu sutartys, nacionaliniai įstatymai ir kitos teisės priemonės gali būti teisėtai parengti numatant euro vienetą arba nacionalinės valiutos vienetą; kadangi per šį laikotarpį jokia šio reglamento nuostata negali daryti įtakos teisės priemonėje padarytų nuorodų į nacionalinės valiutos vienetą galiojimui;

(12)

kadangi, nebent susitarta kitaip, ūkio subjektai turi atsižvelgti į teisės priemonės išraišką atlikdami visus būtinus jame numatytus veiksmus;

(13)

kadangi euro vienetas ir nacionalinių valiutų vienetai yra tos pačios valiutos vienetai; kadangi reikėtų užtikrinti, kad mokėjimai dalyvaujančios valstybės narės viduje kredituojant sąskaitą galėtų būti vykdomi arba euro vienetais, arba atitinkamos nacionalinės valiutos vienetais; kadangi nuostatos dėl mokėjimų kredituojant sąskaitą turėtų būti taip pat taikomos tiems tarptautiniams mokėjimams, kurie išreiškiami euro vienetais arba kreditoriaus nacionalinės valiutos apskaitos vienetais; kadangi tolygų mokėjimo sistemų veikimą būtina užtikrinti priimant nuostatas dėl sąskaitų kreditavimo mokėjimo priemonėmis, kredituojamomis per minėtas sistemas; kadangi nuostatos dėl mokėjimų kredituojant sąskaitą neturėtų reikšti, kad finansiniai tarpininkai privalo pateikti tinkamas arba kitas mokėjimų galimybes arba produktus, išreikštus bet kuriuo euro vienetu; kadangi nuostatos dėl mokėjimų kredituojant sąskaitą nedraudžia finansiniams tarpininkams derinti euro vienetais išreikštų mokėjimo priemonių įvedimo, pagrįsto bendra technine infrastruktūra pereinamuoju laikotarpiu;

(14)

kadangi, vadovaujantis Madride vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, dalyvaujančios valstybės narės nuo 1999 m. sausio 1 d. naują apyvartinę valstybės skolą išleis euro vienetais; kadangi pageidaujama, kad skolos emitentai negrąžintą skolą perskaičiuotų euro vienetais; kadangi reikėtų patvirtinti tokias perskaičiavimo nuostatas, kurias būtų galima taikyti ir trečiųjų šalių jurisdikcijose; kadangi emitentams reikėtų suteikti galimybę perskaičiuoti negrąžintą skolą, jeigu ji yra išreikšta valstybės narės, perskaičiavusios visą savo šalies Vyriausybės negrąžintą skolą arba jos dalį, nacionaline valiuta; kadangi šios nuostatos nesusijusios su papildomų priemonių įvedimu siekiant iš dalies pakeisti negrąžintos skolos sąlygas, kad, be kita ko, būtų pakeista negrąžintos skolos nominali suma, nes šiuos klausimus reglamentuoja nacionaliniai įstatymai; kadangi pageidautina leisti valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių keičiant organizuotų rinkų operacijų apskaitos vienetą;

(15)

kadangi taip pat gali prireikti tolesnių veiksmų Bendrijos lygiu, būtinų paaiškinti euro įvedimo įtaką esamų Bendrijos įstatymo nuostatų taikymui, ypač susijusių su įskaita, priešpriešinių reikalavimų įskaita ir panašaus poveikio metodais;

(16)

kadangi bet koks įsipareigojimas naudoti euro vienetą gali būti taikomas tik pagal Bendrijos teisės aktus; kadangi sandoriuose su valstybiniu sektoriumi dalyvaujančios valstybės narės gali leisti naudoti euro vienetą; kadangi pagal scenarijų, kurį Madride įvykusiame susitikime priėmė Europos Vadovų Taryba, Bendrijos teisės aktai, nustatantys pereinamąjį laikotarpį bendram euro vieneto naudojimui, valstybėms narėms suteikia tam tikrą veiksmų laisvę;

(17)

kadangi pagal Sutarties 105a straipsnį Taryba gali patvirtinti visų monetų nominalų ir techninių reikalavimų derinimo priemones;

(18)

kadangi banknotai ir monetos turi būti deramai apsaugoti nuo padirbinėjimo;

(19)

kadangi nacionalinės valiutos vienetais išreikšti banknotai ir monetos praranda savo, kaip mokėjimo priemonės, statusą ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po pereinamojo laikotarpio pabaigos; kadangi dėl visuomeninių priežasčių valstybių narių nustatyti mokėjimų banknotais ir monetomis apribojimai neprieštarauja euro banknotų ir monetų, kaip mokėjimo priemonės, statusui, jeigu egzistuoja kitos teisėtos piniginių skolų grąžinimo priemonės;

(20)

kadangi, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuorodos teisinėse priemonėse, veikiančiose pereinamojo laikotarpio pabaigoje, turės būti laikomos nuorodomis į euro vienetą pagal atitinkamus perskaičiavimo kursus; kadangi dėl to fizinis esamų teisinių priemonių išraiškos pakeitimas nėra būtinas šiam rezultatui pasiekti; kadangi apvalinimo taisyklės, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1103/97 taip pat taikomos perskaičiavimams, kurie turi būti atlikti pereinamojo laikotarpio pabaigoje arba jam pasibaigus; kadangi, siekiant aiškumo, gali būti pageidautina fizinį išraiškos pakeitimą atlikti kuo greičiau;

(21)

kadangi 11 protokolo dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, 2 pastraipoje yra nustatyta, kad, inter alia, to Protokolo 5 pastraipa galioja tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė Tarybai praneša, kad ji neketina pereiti į trečiąjį etapą; kadangi 1997 m. spalio 30 d. Jungtinė Karalystė informavo Tarybą, kad ji neketina pereiti į trečiąjį etapą; kadangi penktoje pastraipoje yra nustatyta, kad, inter alia, Sutarties 109l straipsnio 4 dalis Jungtinei Karalystei netaikoma;

(22)

kadangi Danija, atsižvelgdama į 12 protokolo dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų 1 pastraipą, pagal 1992 m. gruodžio 12 d. Edinburge priimtą sprendimą, informavo, kad ji nedalyvaus trečiajame etape; kadangi dėl to pagal pirmiau nurodyto Protokolo antrą pastraipą visi Sutarties straipsniai ir nuostatos ir Protokolas dėl ECBS statuto, remiantis nukrypti leidžiančia nuostata, yra taikomi Danijai;

(23)

kadangi pagal Sutarties 1091 straipsnio 4 dalį bendra valiuta bus įvesta tik tose valstybėse narėse, kurioms netaikoma nukrypti leidžianti nuostata;

(24)

kadangi šis reglamentas yra taikomas pagal Sutarties 189 straipsnį laikantis 11 ir 12 protokolų ir 109k straipsnio 1 dalies,