EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 01998L0026-20240408

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB 1998 m. gegužės 19 d. dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1998/26/2024-04-08

01998L0026 — LT — 08.04.2024 — 006.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/26/EB

1998 m. gegužės 19 d.

dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose

(OL L 166 1998.6.11, p. 45)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/44/EB,  2009 m. gegužės 6 d.

  L 146

37

10.6.2009

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/78/ES  2010 m. lapkričio 24 d.

  L 331

120

15.12.2010

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 648/2012  2012 m. liepos 4 d.

  L 201

1

27.7.2012

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 909/2014  2014 m. liepos 23 d.

  L 257

1

28.8.2014

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/879  2019 m. gegužės 20 d.

  L 150

296

7.6.2019

►M6

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/886  2024 m. kovo 13 d.

  L 886

1

19.3.2024




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/26/EB

1998 m. gegužės 19 d.

dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose



I SKIRSNIS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS

1 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos taikomos:

a) 

bet kuriai 2 straipsnio a punkte apibrėžtai sistemai, kurią reglamentuoja valstybės narės teisė ir kurios operacijos atliekamos bet kokia valiuta, ►M1  eurais ◄ arba įvairiomis valiutomis, kurias minėta sistema keičia vieną į kitą;

b) 

visiems tokios sistemos dalyviams;

c) 

įkaitui, kuris pateikiamas:

— 
dalyvaujant sistemoje arba

▼M1

— 
atliekant operacijas, kurias vykdo valstybių narių centriniai bankai arba Europos centrinis bankas, atlikdami savo, kaip centrinių bankų, funkcijas.

▼B

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) 

„sistema“ – tai oficialus susitarimas:

▼M1

— 
tarp trijų arba daugiau dalyvių, išskyrus tos sistemos operatorių, galimą atsiskaitymų tarpininką, galimą kitą pagrindinę sandorio šalį, galimus kliringo namus arba galimą netiesioginį sistemos dalyvį, kai pervedimo nurodymų kliringas, nesvarbu, ar vykdomas per kitą pagrindinę sandorio šalį, ar ne, arba pervedimo nurodymai tarp dalyvių vykdomi taikant bendras taisykles ir laikantis standartizuotos tvarkos,

▼B

— 
kurį reglamentuoja dalyvių pasirinktos valstybės narės teisė; tačiau dalyviai gali pasirinkti taikyti tik tos valstybės narės, kurioje yra bent vieno iš jų pagrindinė buveinė, teisę ir

▼M4

— 
kuris, nedarant poveikio kitoms griežtesnėms nacionalinėje teisėje nustatytoms bendro pobūdžio sąlygoms, laikomas sistema ir apie kurį valstybė narė, kurios teisė yra taikoma, praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai po to, kai ta valstybė narė įsitikina, kad sistemą reglamentuojančios taisyklės yra tinkamos.

▼B

Pagal pirmosios pastraipos sąlygas valstybė narė gali nuspręsti laikyti sistema tokį oficialų susitarimą, pagal kurį atliekama veikla apima pervedimo pavedimų, apibrėžtų i punkto antroje įtraukoje, vykdymą ir pagal kurį tam tikru ribotu mastu vykdomi su kitais finansiniais instrumentais susiję pavedimai, jeigu, minėtos valstybės narės nuomone, toks sprendimas pateisinamas sisteminės rizikos požiūriu.

Valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti laikyti sistema oficialų susitarimą tarp dviejų dalyvių, neįskaitant galimo atsiskaitymų tarpininko, galimos kitos pagrindinės sandorio šalies, galimų kliringo namų arba galimo netiesioginio sistemos dalyvio, jeigu, minėtos valstybės narės nuomone, toks sprendimas pateisinamas sisteminės rizikos požiūriu.

▼M1

Sąveikaujančių sistemų susitarimas nėra sistema;

▼M6

b) 

„įstaiga“ – tai:

— 
kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 1 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalyje išvardytus subjektus,
— 
investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 2 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas įstaigas,
— 
valdžios institucijos ir įmonės, kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, arba
— 
bet kuri įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra už Sąjungos ribų ir kurios atliekamos funkcijos atitinka Sąjungos kredito įstaigų arba investicinių įmonių, apibrėžtų pirmoje ir antroje įtraukose, atliekamas funkcijas,
kuri dalyvauja sistemoje ir yra atsakinga už finansinių įsipareigojimų pagal pervedimo pavedimus toje sistemoje vykdymą;
— 
mokėjimo įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 ( 3 ) 4 straipsnio 4 punkte, išskyrus fizinius ar juridinius asmenis, kuriems taikoma išimtis pagal tos direktyvos 32 arba 33 straipsnį, arba
— 
elektroninių pinigų įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB ( 4 ) 2 straipsnio 1 punkte, išskyrus juridinius asmenis, kuriems taikoma išimtis pagal tos direktyvos 9 straipsnį,
kuri dalyvauja sistemoje, kurios veikla apima pervedimo pavedimų vykdymą, kaip apibrėžta i punkto pirmoje įtraukoje, ir kuri yra atsakinga už finansinių įsipareigojimų, kylančių iš tokių pervedimo nurodymų, vykdymą toje sistemoje.

Jei sistema prižiūrima vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir yra skirta tik pervedimo pavedimams vykdyti, kaip apibrėžta i punkto antroje įtraukoje, bei mokėjimams pagal tokius pavedimus atlikti, valstybė narė gali nuspręsti, kad tokioje sistemoje dalyvaujančios ir už finansinių įsipareigojimų pagal pervedimo pavedimus toje sistemoje vykdymą atsakingos įmonės gali būti laikomos įstaigomis, jeigu ne mažiau kaip trys tokios sistemos dalyviai priskiriami šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytoms įstaigų grupėms ir jei toks sprendimas pateisinamas sisteminės rizikos požiūriu;

▼M5

c) 

„pagrindinė sandorio šalis arba PSŠ“ – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

▼B

d) 

„atsiskaitymų tarpininkas“ – tai subjektas, kuris atidaro ir tvarko įstaigų ir (arba) sistemose dalyvaujančios kitos pagrindinės sandorio šalies atsiskaitomąsias sąskaitas, per kurias tokiose sistemose atliekami atsiskaitymai pagal pervedimo pavedimus, ir kuris pagal aplinkybes teikia kreditus toms įstaigoms ir (arba) kitoms pagrindinėms sandorio šalims atsiskaitymo reikmėms;

e) 

„kliringo namai“ – tai subjektas, kuris yra atsakingas už įstaigų, galimos kitos pagrindinės sandorio šalies ir (arba) galimo atsiskaitymų tarpininko grynųjų pozicijų apskaičiavimą;

▼M6

f) 

„dalyvis“ – tai įstaiga, PSŠ, atsiskaitymų tarpininkas, tarpuskaitos namai, sistemos operatorius arba PSŠ, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 17 straipsnį, tarpuskaitos narys.

Vadovaujantis sistemos taisyklėmis tas pats dalyvis gali veikti kaip PSŠ, atsiskaitymų tarpininkas ar tarpuskaitos namai arba atlikti visas tas funkcijas ar jų dalį.

Šios direktyvos tikslais valstybė narė gali laikyti netiesioginį dalyvį dalyviu, kai tai pateisinama dėl sisteminės rizikos priežasčių, tačiau tai neapriboja dalyvio, per kurį netiesioginis dalyvis perduoda pervedimo nurodymus į sistemą, atsakomybės;

▼M1

g) 

„netiesioginis dalyvis“ – tai įstaiga, kita pagrindinė sandorio šalis, atsiskaitymų tarpininkas, kliringo namai arba sistemos operatorius, kurį su sistemos dalyviu, atliekančiu pervedimo nurodymus, sieja sutartiniai santykiai, leidžiantys netiesioginiam dalyviui per sistemą perduoti pervedimo nurodymus, su sąlyga, kad netiesioginis dalyvis yra žinomas sistemos operatoriui;

h) 

„vertybiniai popieriai“ – tai visos Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytos priemonės;

▼B

i) 

„pervedimo pavedimas“ – tai:

▼M1

— 
bet kuris dalyvio duotas nurodymas perduoti gavėjui disponuoti pinigų suma, darant įrašus kredito įstaigos, centrinio banko, kitos pagrindinės sandorio šalies arba atsiskaitymų tarpininko sąskaitose, arba bet kuris nurodymas, pagal kurį prisiimamas arba įvykdomas mokėjimo įsipareigojimas, kaip apibrėžta sistemos taisyklėse, arba

▼B

— 
dalyvio duotas nurodymas perduoti nuosavybės teisę į vertybinį popierių arba vertybinius popierius arba su jais susijusias turtines teises, darant įrašus registre arba kitu būdu;
j) 

„nemokumo byla“ – tai valstybės narės arba trečiosios šalies teisėje numatyta bet kuri bendrai taikoma sistemos dalyvio likvidavimo arba reorganizavimo priemonė, jeigu tokia priemonė yra susijusi su pervedimų arba mokėjimų sustabdymu arba apribojimu;

k) 

„tarpuskaita“ – tai reikalavimų ir įsipareigojimų, atsirandančių dėl pervedimo pavedimų, kuriuos dalyvis ar dalyviai duoda vienam arba daugiau kitų dalyvių arba gauna iš jų, perskaičiavimas į vieną grynąjį reikalavimą arba vieną grynąjį įsipareigojimą, dėl kurio galima pateikti tik grynąjį reikalavimą arba turėti tik grynąjį įsipareigojimą;

▼M1

l) 

„atsiskaitymų sąskaita“ – tai sąskaita centriniame banke, pas atsiskaitymų tarpininką arba pas kitą pagrindinę sandorio šalį, naudojama lėšoms arba vertybiniams popieriams laikyti ir atsiskaitymams tarp sistemos dalyvių atlikti;

m) 

„įkaitas“ – tai visas pagal įkeitimo (įskaitant pinigus, kurie pateikiami kaip įkeitimo objektas), atpirkimo arba panašią sutartį ar kitaip pateikiamas realizuotinas turtas, įskaitant, be apribojimų, 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito ( 5 ) 1 straipsnio 4 dalies a punkte nurodomą finansinį įkaitą, skirtas užtikrinti teises ir įsipareigojimus, galinčius atsirasti dėl naudojimosi sistema, arba pateikiamas valstybių narių centriniams bankams ar Europos centriniam bankui;

▼M1

n) 

„darbo diena“ apima dienos ir nakties atsiskaitymus ir visus įvykius, įvykusius per sistemos darbo ciklą;

o) 

„sąveikaujančios sistemos“ tai dvi ar daugiau sistemų, kurių sistemų operatoriai vienas su kitu sudarė susitarimą dėl tarpsisteminio pervedimo nurodymų vykdymo;

p) 

„sistemos operatorius“ – tai subjektas arba subjektai, turintys teisinę atsakomybę už sistemos veiklą. Sistemos operatorius taip pat gali veikti kaip atsiskaitymų tarpininkas, kita pagrindinė sandorio šalis arba kliringo namai.

▼B

II SKIRSNIS

TARPUSKAITA IR PERVEDIMO PAVEDIMAI

3 straipsnis

▼M1

1.  

Pervedimo nurodymų ir įskaitymo vykdymas yra teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims net ir tuo atveju, kai sistemos dalyviui yra iškelta nemokumo byla, jeigu pervedimo nurodymai buvo įvesti į sistemą iki to momento, kai buvo iškelta tokia nemokumo byla, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje. Tai taikoma net ir tuo atveju, kai (atitinkamos sistemos arba sąveikaujančios sistemos) dalyviui arba sąveikaujančios sistemos operatoriui, kuris nėra dalyvis, yra iškelta nemokumo byla.

Jeigu pervedimo nurodymai įvedami į sistemą jau iškėlus nemokumo bylą ir yra įvykdomi tą pačią darbo dieną, kaip nustatyta sistemos taisyklėse, kurią tokia byla iškeliama, jų vykdymas yra teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims tik jeigu sistemos operatorius gali įrodyti, kad tuomet, kai tokių pervedimo nurodymų jau nebebuvo galima atšaukti, jis nežinojo ir neturėjo žinoti apie tokios bylos iškėlimą.

▼B

2.  
Joks įstatymas, kitas teisės aktas, taisyklė arba praktika, susiję su sutarčių ir sandorių, sudarytų iki to momento, kai buvo iškelta nemokumo byla, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje, atidėjimu, nepanaikina tarpuskaitos.
3.  
Momentas, kada pervedimo pavedimas įvedamas į sistemą, apibrėžiamas tos sistemos taisyklėse. Jeigu sistemos veikimą reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose yra numatytos sąlygos, apibūdinančios pavedimo įvedimo į sistemą momentą, minėtos sistemos taisyklės turi atitikti tokias sąlygas.

▼M1

4.  
Sąveikaujančių sistemų atveju kiekviena sistema savo taisyklėse nustato įvedimo į sistemą momentą taip, kad kiek įmanoma užtikrintų, kad visų susijusių sąveikaujančių sistemų taisyklės šia prasme būtų suderintos. Jeigu visų atitinkamų sąveikaujančių sistemų taisyklėse aiškiai nenumatytos kitos nuostatos, sistemos taisyklėms dėl įvedimo momento neturi įtakos jokios kitų sistemų, su kuriomis ji sąveikauja, taisyklės.

▼M1

4 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti, kad nemokumo bylos iškėlimas sistemos dalyviui arba sąveikaujančios sistemos operatoriui nedraudžia nemokumo bylos iškėlimo darbo dieną panaudoti to dalyvio atsiskaitymų sąskaitoje esančių lėšų arba vertybinių popierių tokio dalyvio su sistema arba sąveikaujančia sistema susijusiems įsipareigojimams įvykdyti. Valstybės narės gali taip pat nustatyti, kad tokio dalyvio su sistema susijęs kreditas pagal turimą ir galiojantį įkaitą būtų panaudotas to dalyvio su sistema arba su sąveikaujančia sistema susijusiems įsipareigojimams įvykdyti.

▼B

5 straipsnis

Sistemos dalyvis arba trečioji šalis negali panaikinti pervedimo pavedimo po tam tikro sistemos taisyklėse nustatyto momento.

▼M1

Sąveikaujančių sistemų atveju kiekviena sistema savo taisyklėse nustato neatšaukiamumo momentą taip, kad kiek įmanoma užtikrintų, kad visų susijusių sąveikaujančių sistemų taisyklės šia prasme būtų suderintos. Jeigu visų sąveikaujančiose sistemose dalyvaujančių sistemų taisyklėse aiškiai nenumatytos kitos nuostatos, sistemos taisyklėms dėl neatšaukiamumo momento neturi įtakos jokios kitų sistemų, su kuriomis ji sąveikauja, taisyklės.

▼B

III SKIRSNIS

SU NEMOKUMO BYLA SUSIJUSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

1.  
Šioje direktyvoje nemokumo bylos iškėlimo momentas — tai momentas, kai tam tikra teismo ar administracinė institucija priima atitinkamą sprendimą.
2.  
Priėmus sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tam tikra teismo ar administracinė institucija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą instituciją, kurią pasirenka jos valstybė narė.

▼M2

3.  
2 dalyje nurodyta valstybė narė nedelsdama informuoja Europos sisteminės rizikos valdybą, kitas valstybes nares ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) (toliau – EVPRI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 6 )

▼M1

7 straipsnis

Nemokumo byla neturi atgalinio poveikio sistemos dalyvio teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems dėl jo dalyvavimo sistemoje ar susijusiems su tokiu dalyvavimu, kurie atsiranda iki to momento, kai buvo iškelta nemokumo byla, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje. Tai, inter alia, taikoma, kai kalbama apie sąveikaujančios sistemos dalyvio arba sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra dalyvis, teises ir įsipareigojimus.

▼B

8 straipsnis

Iškėlus nemokumo bylą sistemos dalyviui, tokio dalyvio teises ir įsipareigojimus, kylančius dėl jo dalyvavimo sistemoje ar susijusius su tokiu dalyvavimu, nustato minėtą sistemą reglamentuojantys teisės aktai.

IV SKIRSNIS

ĮKAITO TURĖTOJŲ TEISIŲ APSAUGOJIMAS NUO ĮKAITO DAVĖJO NEMOKUMO POVEIKIO

▼M1

9 straipsnis

1.  

Sistemos operatoriaus arba jos dalyvio teisėms į jiems pateiktą dalyvaujant sistemoje ar bet kurioje sąveikaujančioje sistemoje įkaitą ir valstybių narių centrinių bankų arba Europos centrinio banko teisėms į jiems pateiktą įkaitą neturi įtakos nemokumo bylos, susijusios su:

a) 

sistemos arba sąveikaujančios sistemos dalyviu;

b) 

sąveikaujančios sistemos operatoriumi, kuris nėra dalyvis;

c) 

valstybių narių centrinių bankų arba Europos centrinio banko kitos sandorio šalimi; arba

d) 

bet kuria trečiąja šalimi, kuri pateikė įkaitą.

Toks įkaitas gali būti realizuotas įgyvendinant šias teises.

▼M3

Jeigu vienas sistemos operatorius kitam sistemos operatoriui suteikia garantinį įkaitą, susijusį su sąveikos sistema, įkaitą suteikiančio sistemos operatoriaus teisėms į tą garantinį įkaitą neturi įtakos įkaitą gavusio sistemos operatoriaus atžvilgiu pradėta bankroto procedūra.

▼M1

2.  
Jeigu vertybiniai popieriai (taip pat ir teisės į vertybinius popierius) yra pateikiami kaip įkaitas sistemos dalyviams, sistemos operatoriams ir (arba) valstybių narių centriniams bankams arba Europos centriniam bankui, kaip nurodyta 1 dalyje, ir jų (arba jų vardu veikiančio įgaliotinio, tarpininko arba trečiosios šalies) teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, teisiškai pagrįstai įrašytos į valstybėje narėje esantį registrą, sąskaitą arba centralizuotą depozitoriumą, tokių subjektų, kaip įkaito turėtojų, teises, susijusias su minėtais vertybiniais popieriais, reglamentuoja tos valstybės narės teisė.

▼B

V SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

▼M1

10 straipsnis

▼M2

1.  

Valstybės narės apibrėžia sistemas ir atitinkamų sistemų operatorius, kurie turi būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį, ir praneša apie juos EVPRI, taip pat informuoja ją apie institucijas, kurias jos yra pasirinkusios pagal 6 straipsnio 2 dalį. EVPRI tą informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

▼M1

Sistemos operatorius nurodo valstybei narei, kurios teisė yra taikoma, sistemos dalyvius, įskaitant visus galimus netiesioginius dalyvius, taip pat praneša apie bet kokius jų pasikeitimus.

Be informacijos, pateikiamos pagal šio straipsnio antrąją pastraipą, valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso sistemos, gali nustatyti jų priežiūros arba leidimo veikti reikalavimus.

Kiekvieno teisėtų interesų turinčio asmens prašymu įstaiga jį informuoja apie sistemas, kuriose ji dalyvauja, ir pateikia informaciją apie tokių sistemų veikimą reglamentuojančias pagrindines taisykles.

2.  

Sistema, nustatyta prieš įsigaliojant 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/44/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų ( 7 ), įgyvendinančioms nacionalinėms nuostatoms, išlieka nustatyta pagal šią direktyvą.

Pervedimo nurodymas, kuris įvedamas į sistemą prieš įsigaliojant nacionalinėms Direktyvos 2009/44/EB įgyvendinimo nuostatoms, tačiau buvo įvykdytas po to, šioje direktyvoje laikomas pervedimo nurodymu.

▼M2

10a straipsnis

1.  
Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.
2.  
Kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.

▼B

11 straipsnis

1.  
Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 1999 m. gruodžio 11 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. Tokiame pranešime valstybės narės pateikia atitikimo lentelę, kurioje pagal kiekvieną šios direktyvos straipsnį nurodomos esamos arba priimtos nacionalinės teisės nuostatos.

▼M4

3.  
Valstybės narės nė vėliau kaip 2015 m. kovo 18 d. patvirtina ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 2 straipsnio a punkto pirmos pastraipos trečios įtraukos, ir apie jas praneša Komisijai.

▼B

12 straipsnis

Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos taikymą, jei reikia, kartu pateikdama pasiūlymus ją pataisyti.

▼M5

12a straipsnis

Komisija ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. peržiūri, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą savo nacionalinėms įstaigoms, kurios tiesiogiai dalyvauja trečiųjų valstybių teisės reglamentuojamose sistemose, ir įkaitui, kuris pateikiamas dalyvaujant tokiose sistemose. Komisija visų pirma įvertina, ar reikia toliau iš dalies keisti šios direktyvos nuostatas, susijusias su trečiosios valstybės teisės reglamentuojamomis sistemomis. Komisija pateikia ataskaitą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą.

▼B

13 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.



( 1 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 2 )  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 3 )  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

( 4 )  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

( 5 )  OL L 168, 2002 6 27, p. 43.

( 6 )  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

( 7 )  OL L 146, 2009 6 10, p. 37.

Top