This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01994L0011-20040501
Directive 94/11/EC of European Parliament and Council of 23 March 1994 on the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the Member States relating to labelling of the materials used in the main components of footwear for sale to the consumer
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/11/EB 1994 m. kovo 23 d. dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiagų, naudojamų pagrindinėms vartotojams parduodamos avalynės dalims, ženklinimą, suderinimo
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/11/EB 1994 m. kovo 23 d. dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiagų, naudojamų pagrindinėms vartotojams parduodamos avalynės dalims, ženklinimą, suderinimo
1994L0011 — LT — 01.05.2004 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 94/11/EB 1994 m. kovo 23 d. (OL L 100, 19.4.1994, p.37) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
iš dalies keičiamas:
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 94/11/EB
1994 m. kovo 23 d.
dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiagų, naudojamų pagrindinėms vartotojams parduodamos avalynės dalims, ženklinimą, suderinimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos,
kadangi tam tikrose valstybėse narėse egzistuoja avalynės ženklinimą reglamentuojantys norminiai aktai, skirti visuomenei apsaugoti ir informuoti, taip pat teisėtiems pramonės interesams apsaugoti;
kadangi skirtumai tarp šių norminių aktų kelia prekybos kliūčių sukūrimo Bendrijoje pavojų, kuris kenktų vidaus rinkos veikimui;
kadangi, siekiant išvengti problemų, kylančių dėl skirtingų sistemų, turėtų būti aiškiai apibrėžtos bendros avalynės ženklinimo sistemos nuostatos;
kadangi 1989 m. lapkričio 9 d. Tarybos rezoliucijoje dėl vartotojų apsaugos politikos pertvarkymo ateities prioritetų ( 3 ) reikalaujama stengtis geriau informuoti vartotojus apie gaminius;
kadangi tiek vartotojai, tiek avalynės pramonė yra suinteresuoti, kad būtų sukurta apgaulės pavojų mažinanti sistema, nurodanti tikrą pagrindinių avalynės komponentų medžiagų kilmę;
kadangi 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos rezoliucijoje dėl būsimų veiksmų, ženklinant gaminius atsižvelgiant į vartotojų interesus ( 4 ), ženklinimas yra laikomas viena svarbesnių priemonių, siekiant geriau ir aiškiau pateikti informaciją vartotojui, bei garantuojant darnų vidaus rinkos veikimą;
kadangi nacionalinės teisės derinimas yra tinkamas būdas šioms laisvos prekybos kliūtims pašalinti; kadangi šio tikslo negalima pasiekti, įgyvendinant jį tik atskirose valstybėse narėse; kadangi ši direktyva nustato tik reikalavimus, būtinus laisvam prekių, kurioms ji yra taikoma, judėjimui,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Ši direktyva taikoma medžiagų, naudojamų pagrindinėms vartotojams parduodamos avalynės sudedamosioms dalims, ženklinimui.
Šioje direktyvoje „avalynė“ – tai visi turintys padus gaminiai, kurie apsaugo arba dengia kojos pėdą, įskaitant ir tokias avalynės sudedamąsias dalis, kurios yra realizuojamos atskirai, kaip nurodyta I priede.
II priede pateiktas neišsamus gaminių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašas.
Ši direktyva netaikoma toliau nurodytiems gaminiams:
— perparduodamai dėvėtai avalynei,
— apsauginei avalynei, kuriai taikoma Direktyva 89/686/EEB ( 5 ),
— avalynei, kuriai taikoma Direktyva 76/769/EEB ( 6 ),
— žaislinei avalynei.
2. Informacija apie avalynės sudedamąsias dalis turi būti pateikiama taip, kaip nurodyta 4 straipsnyje:
i) pateikiama informacija apie tris sudedamąsias avalynės dalis, kaip apibrėžta I priede, būtent apie:
a) avalynės viršų;
b) avalynės pamušalą ir įklotę;
c) avalynės padą;
ii) avalynės sudedamosios dalys nurodomos taip, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, pateikiant sutartinius ženklus (piktogramas) arba raštiškas nuorodas apie specifines medžiagas, kaip nurodyta I priede;
iii) pateikiant informaciją apie avalynės viršų, medžiagų klasifikacija nurodoma remiantis nuostatomis, pateiktomis 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede, neatsižvelgiant į priedus ar sutvirtinimus, tokius kaip kulkšninės aplikacijos, kraštų apvadai, puošmenos, sagtelės, batraiščių antgaliai, poakutiniai dirželiai ir panašūs priedai;
iv) pateikiant informaciją apie avalynės padus, medžiagų klasifikacija grindžiama panaudotų medžiagų kiekiu, kaip nurodyta 4 straipsnyje.
2 straipsnis
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad visa pateikiama į rinką avalynė atitiktų ženklinimo reikalavimus, nustatytus šioje direktyvoje, nepažeidžiant kitų atitinkamų Bendrijos nuostatų.
2. Jeigu į rinką patenka avalynė, neatitinkanti ženklinimo reikalavimų, atsakinga valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, nustatytų jos nacionaliniuose teisės aktuose.
3 straipsnis
Nepažeisdamos kitų atitinkamų Bendrijos nuostatų, valstybės narės nedraudžia ir netrukdo pateikti į rinką avalynės, kuri atitinka šioje direktyvoje nustatytus ženklinimo reikalavimus, taikydamos nesuderintas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias visos arba kai kurių rūšių avalynės ženklinimą.
4 straipsnis
1. Pateikiama informacija apie medžiagą, apibūdinamą pagal I priedą, kuri sudaro ne mažiau kaip 80 % avalynės viršaus, avalynės pamušalo ir įklotės paviršiaus ploto, ir ne mažiau kaip 80 % avalynės padų tūrio. Jeigu nei viena šių medžiagų nesudaro daugiau kaip 80 % atitinkamų avalynės dalių ploto ar tūrio, informacija pateikiama apie dvi pagrindines medžiagas, naudotas tokios avalynės gamybai.
2. Informacija nurodoma ant avalynės. Avalynės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, informacijai nurodyti gali pasirinkti sutartinius ženklus (piktogramas) arba raštiškas nuorodas bent ta kalba arba kalbomis, kurias gali nurodyti avalynę priimanti valstybė narė, remiantis Sutartimi, kaip yra apibrėžta ir iliustruojama I priede. Savo nacionalinėmis nuostatomis valstybės narės garantuoja, kad vartotojai būtų tinkamai informuoti apie šių sutartinių ženklų (piktogramų) reikšmes, kartu garantuodamos, kad tokios nuostatos nesudarys kliūčių prekybai.
3. Šioje direktyvoje ženklinimas reiškia, kad reikalaujama informacija nurodoma bent ant vienos kiekvienos avalynės poros pusporės. Informacija gali būti spausdinama, priklijuojama, įspaudžiama arba pateikiama pritvirtintoje etiketėje.
4. Ženklinimas turi būti matomas, patikimai pritvirtintas, pasiekiamas vartotojui, o sutartiniai ženklai (piktogramos) privalo būti pakankamai dideli, kad būtų lengva suprasti juose pateiktą informaciją. Ženklinimas negali klaidinti vartotojo.
5. Avalynės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, atsako už avalynės ženklinimą ir pateiktos informacijos teisingumą. Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, šio įpareigojimo vykdymas tenka asmeniui, pirmą kartą pateikusiam avalynę į Bendrijos rinką. Mažmenininkas atsako už tai, kad jo parduodama avalynė būtų atitinkamai ženklinama, kaip nurodyta šioje direktyvoje.
5 straipsnis
Esant reikalui, prie informacijos, kurios reikalaujama pagal šią direktyvą, gali būti pateikiama papildoma raštiška informacija. Tačiau pagal 3 straipsnį valstybės narės negali drausti ar trukdyti pateikti rinkai avalynės, atitinkančios šios direktyvos reikalavimus.
6 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui iki 1995 m. rugsėjo 23 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės taiko 1 dalyje nurodytas priemones nuo 1996 m. kovo 23 d. Prekių atsargoms, kurioms sąskaitos buvo parengtos arba kurios buvo pristatytos mažmenininkui iki nurodytos dienos, apibrėžtos priemonės netaikomos iki 1997 m. rugsėjo 23 d.
3. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
4. Po trejų metų nuo šios direktyvos taikymo pradžios, Komisija pateikia Tarybai įvertinamąją ataskaitą, atsižvelgdama į sunkumus, su kuriais susidūrė šios direktyvos nuostatas įgyvendinantys asmenys ir, iškilus reikalui, pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl jos peržiūrėjimo.
7 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
1. Nurodytinų avalynės dalių apibrėžimai ir atitinkamos piktogramos arba raštiškos nuorodos
|
Piktogramos |
Raštiškos nuorodos |
|
|
a) Avalynės viršus Šioje direktyvoje tai išorinė avalynės viršutinės sudedamosios dalies pusė, prie kurios yra pritvirtintas padas. |
|
F Tige D Obermaterial IT Tomaia NL Bovendeel EN Upper DK Overdel GR EΠANΩ MEPOΣ ES Empeine P Parte superior ►A1CZ Vrch EST Pealne LV Virsa LT Viršus HU Felsőrész M Wiċċ PL Wierzch SI Zgornji del SK Vrch ◄ |
|
b) Avalynės pamušalas ir įklotė Tai avalynės viršaus ir vidpadžio pamušalas, sudarantis avalynės vidinį paviršių. |
|
F Doublure et semelle de propreté D Futter und Decksohle IT Fodera e Sottopied NL Voering en inlegzool EN Lining and sock DK Foring og bindsål GR ΦOΔPEΣ ES Forro y plantilla P Forro e Palmilha ►A1CZ Podšívka a stélka EST Vooder ja sisetald LV Odere un ieliekamā saistzole LT Pamušalas ir įklotė HU Bélés és fedőtalpbélés M Inforra u suletta PL Podszewka z wyściółką SI Podloga in vložek (steljka) SK Podšívka a stielka ◄ |
|
c) Avalynės padas Tai susidėvinti apatinė avalynės sudedamoji dalis, pritvirtinta prie avalynės viršaus. |
|
F Semelle extérieure D Laufsohle IT Suola esterna NL Buitenzool EN Outer sole DK Ydersål GR ΣΟΛΑ ES Suela P Sola ►A1CZ Podešev EST Välistald LV Ārējā zole LT Padas HU Járótalp M Pett ta' barra PL Spód SI Podplat SK Podošva ◄ |
2. Medžiagų aprašymas ir atitinkamos piktogramos
|
Piktogramos |
Raštiškos nuorodos |
|
|
a) i) Oda Bendra sąvoka, apibrėžiant odą su pradine plaušeline struktūra, daugiau ar mažiau nesuardytą, išdirbtą apsaugoti nuo trūnijimo. Plaukai arba vilna gali būti pašalinti arba nepašalinti. Oda taip pat gali būti išdirbta iš žalios odos skeltos sluoksniais ar supjaustytos dalimis prieš arba po apdorojimo raugikliais. Tačiau, jeigu išdirbta oda ar kailis mechaniniu ir (arba) cheminiu būdu yra išskaidyta į plaušelius, mažas daleles ar miltelius, o po to, naudojant arba nenaudojant rišamąsias medžiagas, pagaminami lakštai ar kitokių formų medžiagos, tokie lakštai ar medžiagos nelaikomi oda. Jeigu odos paviršius yra padengtas arba ant jo užklijuotas apdailos sluoksnis, tokios paviršiaus dangos negali būti storesnės kaip 0,15 mm. Taip visos odos yra padengiamos nepažeidžiant kitų teisinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Vašingtono Konvencijos.Jeigu pasirinktinai pateikiant raštišką informaciją, apibrėžtą 5 straipsnyje, vartojamas terminas „oda natūralia valktimi“, šis terminas vartojamas pavadinti odai, turinčiai natūralų paviršių, kuris gaunamas pašalinant tik odos epidermio sluoksnį, tačiau nepašalinant odos paviršiaus pašlifuojant, šlifuojant ar skeliant. |
|
F Cuir D Leder IT Cuoio NL Leder EN Leather DK Læder GR ΔEPMA ES Cuero P Couros e peles curtidas ►A1CZ Useň EST Nahk LV Āda LT Oda HU Bőr M Ġilda PL Skóra SI Usnje SK Useň ◄ |
|
a) ii) Padengta oda Oda dirbtine valktimi, kurios paviršiaus danga neviršija vienos trečiosios bendro gaminio storio, tačiau storesnė kaip 0,15 mm. |
|
F Cuir enduit D Beschichtetes Leder IT Cuoio rivestito NL Gecoat leder EN Coated leather DK Overtrukket læder GR EΠENΔEΔYMENO ΔEPMA ES Cuero untado P Couro revestido ►A1CZ Povrstvená useň EST Kaetud nahk LV Pārklāta āda LT Padengta oda HU Bevonatos bőr M Ġilda miksija PL Skóra pokryta SI Krito usnje SK Povrstvená useň ◄ |
|
b) Natūralios tekstilinės, sintetinės ar neaustinės tekstilinės medžiagos „Tekstilė“ reiškia visus gaminius, patenkančius į Direktyvos 71/307/EEB bei ją papildančių teisės aktų taikymo sritį. |
|
F Textile D Textil IT Tessili NL Textiel EN Textile DK Tekstil-materialer GR YΦAΣMA ES Textil P Téxteis ►A1CZ Textilie EST Tekstiil LV Tekstilmateriāls LT Tekstilė HU Textil M Tessut PL Materiał włókienniczy SI Tekstil SK Textil ◄ |
|
c) Kitos medžiagos |
|
F Autres matériaux D Sonstiges Material IT Altre materie NL Overige materialen EN Other materials DK Andre materialer GR AΛΛA YΛIKA ES Otros materiales P Outros materiais ►A1CZ Ostatní materiály EST Teised materjalid LV Citi materiāli LT Kitos medžiagos HU Egyéb anyag M Materjal ieħor PL Inny materiał SI Drugi materiali SK Iný materiál ◄ |
II PRIEDAS
AVALYNĖS, KURIAI TAIKOMA ŠI DIREKTYVA, PAVYZDŽIAI
Avalynė gali varijuoti nuo sandalų su viršumi iš reguliuojamų raištelių ar dirželių iki batų ilgais aulais, kurių viršutinė dalis dengia blauzdą ir net šlaunį. Tarp tokių gaminių yra:
i) plokščiapadė ar aukštakulnė avalynė, įprastai avima patalpoje arba lauke;
ii) auliukiniai (batai su auliukais, dengiančiais kulkšnis), pusauliniai, auliniai, pušnys;
iii) įvairių tipų sandalai, „espadrilės“ (bateliai drobiniu, kiltiniu viršumi ir padais, pintais iš augalinės medžiagos), teniso bateliai, avalynė bėgioti bei kitaip sportuoti, dušo sandalai ir kitokia panaši kasdienė avalynė;
iv) speciali sportinė avalynė, skirta sportinei veiklai, su pritvirtintais ar numatytais pritvirtinti vinimis, kapliukais, stabdikliais, sąvaržomis, dirželiais bei panašiomis detalėmis ir čiuožimo batai, kalnų bei lygumų slidinėjimo avalynė; imtynių, bokso batai, dviračių sporto bateliai; taip pat ir kombinuota avalynė, gaminama su iškart pritvirtintais čiuožimo peiliais ar riedučiais;
v) bateliai šokiams;
vi) ištisinio formavimo iš gumos ar plastiko lietinė avalynė, išskyrus vienkartinio naudojimo avalynę iš nepatvarios medžiagos (popierius, plastikinės plėvelės ir t.t. be pritvirtinamo pado);
vii) įvairūs antbačiai, kurie tam tikrais atvejais gaminami be pakulnių ir yra avimi ant kitos avalynės;
viii) vienkartinio naudojimo avalynė su padu, skirta apsiauti vieną kartą;
ix) ortopedinė avalynė.
Vienodumo ir aiškumo tikslais, ir atsižvelgiant į nuostatas, apibrėžtas aprašant gaminius, kuriems taikoma ši direktyva, gaminiai, patenkantys į kombinuotos nomenklatūros (CN) 64 skirsnio taikymo sritį, paprastai laikomi patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį.
( 1 ) OL C 74, 1992 3 25, p. 10.
( 2 ) OL C 287, 1992 11 4, p. 36.
( 3 ) OL C 294, 1989 11 22, p. 1.
( 4 ) OL C 110, 1993 4 20, p. 3.
( 5 ) OL L 399, 1989 12 30, p. 18.
( 6 ) OL L 262, 1976 9 27 p. 201.