a)  savininkas arba laikytojas reiškia bet kurį fizinį arba juridinį asmenį (asmenis), turinčius arklinių šeimos gyvūnų savininko teises ar įpareigotus juos laikyti už atlyginimą ar be jo;

b)  ligos sukėlėjo nešiotojas reiškia imicola Culicoides rūšies vabzdį arba bet kurį kitą Culicoides šeimos vabzdį, kuris gali pernešti afrikinę arklių ligą, atpažįstamą 19 straipsnyje nurodyta tvarka Veterinarijos moksliniam komitetui pareiškus savo nuomonę;

c)  infekcijos patvirtinimas reiškia kompetentingos institucijos pareiškimą apie afrikinę arklių ligą, paremtą laboratoriniais tyrimais; tačiau epizootijos atveju kompetentinga institucija dar gali patvirtinti ligą remdamasi klinikiniais tyrimais ir (arba) epizootiniais duomenimis;

d)  kompetentinga institucija reiškia valstybės narės centrinės valdžios instituciją, atsakingą už veterinarinius patikrinimus, arba bet kurią veterinarinę įstaigą, kuriai ji perdavė tą atsakomybę;

e)  oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas reiškia kompetentingos institucijos paskirtą veterinarijos gydytoją.

a) taiko įtariamam ūkiui (ūkiams) oficialią priežiūrą;

b) organizuoja:

i) oficialų arklinių šeimos gyvūnų surašymą, nurodant, kiek kiekvienos rūšies arklinių šeimos gyvūnų jau nugaišo, yra užsikrėtę arba gali užsikrėsti, papildant tą sąrašą atvesto prieauglio ir nugaišusių arklių skaičiais įtariamuoju laikotarpiu; registruojama informacija turi būti pateikiama jos paprašius, ir gali būti patikrinta kiekvienos apžiūros metu;

ii) vietų, kurios, kaip atrodo, yra palankios ligos nešiotojui išsilaikyti arba prisitaikyti, ir panaudotų tinkamų priemonių, skirtų vabzdžiams tokiose vietose išnaikinti, surašymą;

iii) 7 straipsnyje reglamentuojamą epizootinį tyrimą;

c) sistemingai lankosi ūkyje (ūkiuose), kur:

i) apžiūri kiekvieną laikomą arklį;

ii) atlieka išsamų įtariamų sergant arba nugaišusių gyvūnų klinikinį tyrimą arba skrodimą ir paima laboratoriniams tyrimams būtinus mėginius;

d) užtikrina, kad:

i) visi ūkyje (ūkiuose) esantys arklinių šeimos gyvūnų būtų laikomi savo vietose arba kitose nuo sukėlėjų nešiotojų apsaugotose vietose;

ii) būtų uždraustas bet koks arklinių šeimos gyvūnų įvežimas į ūkį (ūkius) arba išvežimas iš jo (jų);

iii) būtų naudojamos arklidėse ir apie jas esančioje teritorijoje vabzdžius naikinančios priemonės;

iv) ūkyje nugaišusių arklinių šeimos gyvūnų skerdenos būtų sunaikintos, pašalintos, sudegintos arba užkastos vadovaujantis 1990 m lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/667/EEB, nustatančia veterinarinius reikalavimus dėl gyvūninių atliekų pašalinimo bei perdirbimo, dėl jų išleidimo į rinką ir patogenų prevencijos gyvūninės arba žuvų kilmės pašaruose bei iš dalies pakeičiančia Direktyvą 90/425/EEB ( 1 ).

a) oficialiai prižiūrint tuoj pat atlieka sergančių arba užsikrėtusių arklinių šeimos gyvūnų numarinimą užkrėstuose ūkiuose;

b) organizuoja pirmiau minėtų arklinių šeimos gyvūnų skerdenų naikinimą, pašalinimą, deginimą arba užkasimą laikantis Direktyvos 90/667/EEB nuostatų ir (arba);

c) 4 straipsnyje nurodytas priemones taiko ir tiems ūkiams, kurie yra 20 km spinduliu (įskaitant apsaugos zoną) aplink užkrėstą ūkį (ūkius);

d) c punkte nurodytoje zonoje sistemingai vakcinuoja visus arklinių šeimos gyvūnus, naudodamas kompetentingos institucijos patvirtintą vakciną, ir, taikydamas 19 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintą metodą, paženklina juos nenusiplaunančiu ryškiu ženklu. Tačiau kompetentinga institucija, atsižvelgdama į epizootines, meteorologines, geografines arba klimatines sąlygas, gali atsisakyti vakcinavimo reikalavimų. Apie tai ji informuoja Komisiją;

e) vadovaudamasis 7 straipsniu, atlieka epizootinį tyrimą.

— galima afrikinės arklių ligos trukmė ūkyje,

— galimas afrikinės arklių ligos atsiradimo ūkyje šaltinis ir kiti ūkiai, kuriuose gali būti arklinių šeimos gyvūnų, apkrėstų to paties šaltinio,

— ligos nešiotojų paplitimas,

— arklinių šeimos gyvūnų įvežimas į užkrėstus ūkius ir jų arba jų skerdenų išvežimas iš ūkių.

a) Apsaugos zoną sudaro Bendrijos teritorijos dalis, esanti mažiausiai 100 km spinduliu apie visą užkrėstą ūkį.

b) Priežiūros zoną sudaro Bendrijos teritorijos dalis, esanti mažiausiai 50 km spinduliu nuo apsaugos zonos, kurioje per paskutiniuosius 12 mėnesių nebuvo periodiškai vakcinuojama.

c) Jei šios zonos yra kelių valstybių narių teritorijose, šių valstybių narių kompetentingos institucijos kartu apibrėžia a ir b punktuose nurodytas zonas. Tačiau, jei reikia, apsaugos ir priežiūros zonos apibrėžiamos 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

— geografinę padėtį ir ekologines sąlygas,

— meteorologines sąlygas,

— ligos nešiotojo paplitimą,

— epizoototinių tyrimų, atliekamų pagal 7 straipsnio nuostatas, duomenis,

— laboratorinių tyrimų rezultatus,

— kontrolės priemonių, ypač vabzdžių naikinimo, taikymą.

a) nustatomi visi zonoje arklinių šeimos gyvūnus laikantys ūkiai;

b) oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas:

— periodiškai vizituoja visus ūkius, kuriuose laikomi arklinių šeimos gyvūnai,

— kliniškai apžiūri minėtus arklinių šeimos gyvūnus, įskaitant, jei reikia, mėginių laboratoriniam tyrimui paėmimą; Vizitai ir jų metu nustatyti duomenys turi būti registruojami;

c) arklinių šeimos gyvūnų išgabenami iš ūkio, kuriame jie laikomi, tik oficialiai prižiūrint, į toje zonoje esančias skerdyklas skubiam skerdimui, o jeigu toje zonoje nėra skerdyklos, — į priežiūros zonoje esančią kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą.

1) priežiūros zonoje taikomos 9 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės. Tačiau, jeigu priežiūros zonoje nėra skerdyklos, arklinių šeimos gyvūnai gali būti skerdžiami apsaugos zonoje, kompetentingos institucijos paskirtoje skerdykloje;

2) priežiūros zonoje draudžiama naudoti bet kokią vakciną nuo afrikinės arklių ligos.

a) arklinių šeimos gyvūnai gali būti gabenami iš apsaugos ir priežiūros zonų, oficialiai prižiūrint ir laikantis Direktyvos 90/426/EEB 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, į šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas karantino stotis;

b) arklinių šeimos gyvūnų judėjimą tą patį statusą turinčiose zonose tvirtina kompetentingos institucijos, remdamosi šiomis taisyklėmis:

i) arklinių šeimos gyvūnai yra:

— prieš tai oficialiai tikrinami,

— būtinai ženklinami ir

— gabenami kartu su oficialiu dokumentu;

ii) valstybės narės visais atvejais užtikrina, kad arklinių šeimos gyvūnai, kurie buvo vakcinuoti mažiau nei prieš 60 dienų, negali būti išvežti iš ūkio, kuriame jie buvo vakcinavimo metu;

iii) valstybė narė praneša Komisijai Veterinarijos nuolatiniame komitete apie priemones, kurių buvo imtasi šioje srityje.

a) gali aprūpinti diagnostiniais reagentais diagnostines laboratorijas, kurios jų prašo;

b) kontroliuoja visų toje valstybėje narėje naudojamų diagnostinių reagentų kokybę;

c) periodiškai organizuoja lyginamuosius bandymus;

d) saugo iš toje valstybėje narėje patvirtintų afrikinės arklių ligos virusų išskirtąją medžiagą;

e) užtikrina regioninėse diagnostikos laboratorijose gautų teigiamų rezultatų patvirtinimą.

1. Pasitardama su Komisija, derina valstybių narių afrikinės arklių ligos diagnozavimo metodus:

a) rūšiuoja, laiko ir tiekia afrikinės arklių ligos viruso atmainas serologiniams bandymams bei antiserumui paruošti;

b) aprūpina nacionalines etalonines laboratorijas standartiniais serumais ir kitais standartiniais reagentais, kad būtų suvienodinti visose valstybėse narėse atliekami tyrimai ir jiems naudojami reagentai;

c) sukuria ir palaiko afrikinės arklių ligos viruso atmainų ir išskiriamų medžiagų rinkimą;

d) organizuoja periodinius Bendrijos diagnostikos procedūrų lyginamuosius tyrimus;

e) renka ir lygina duomenis bei informaciją apie taikomus diagnostikos metodus ir apie Bendrijoje atliktų tyrimų rezultatus;

f) pačiais moderniausiais metodais, leidžiančiais geriau suvokti afrikinės arklių ligos epizootiją, apibūdina šios ligos išskirtų medžiagų savybes;

g) stebi ir kontroliuoja afrikinės arklių ligos priežiūrą, išplitimą ir prevenciją visame pasaulyje.

2. Aktyviai padeda nustatyti afrikinės arklių ligos protrūkius valstybėse narėse, t. y. gauna viruso izoliatus, kad juos ištirtų ir patvirtintų, charakterizuotų bei atliktų epizootinius tyrimus.

3. Skatina ekspertus mokytis arba iš naujo moko laboratorinio diagnozavimo, kad visoje Bendrijoje būtų naudojamos vienodos technologijos.

4. Keičiasi informacija su Tarptautinio epizootijos biuro (IOE) paskirta pasauline afrikinės arklių ligos tyrimo laboratorija, ypač apie padėties, susijusios su afrikine arklių liga, pasaulyje gerinimu.

1) turi būti įkurtas nacionalinis krizės centras, derinantis visas toje valstybėje narėje taikomas krizės valdymo priemones;

2) turi būti pateiktas vietinių ligos kontrolės centrų, turinčių tinkamas sąlygas derinti ligos kontrolės priemones vietiniu mastu, sąrašas;

3) turi būti pateikta išsami informacija apie kontrolės priemones taikančius darbuotojus, jų kvalifikaciją ir atsakomybę;

4) kiekvienas vietinis ligos kontrolės centras turi turėti galimybę susisiekti su asmenimis (organizacijomis), tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiais su ligos protrūkiu;

5) turi būti prieinami reikalingi įrenginiai ir medžiagos, kad būtų galima tinkamai taikyti ligos kontrolės priemones;

6) turi būti duoti išsamūs nurodymai dėl veiksmų, kurių būtina imtis, įskaitant skerdenos pašalinimo priemones, įtarus ir patvirtinus infekciją arba užkrėtimą;

7) turi būti nustatytos mokymo programos, siekiant išlaikyti bei toliau tobulinti kvalifikaciją šioje srityje, ir administracinė tvarka;

8) diagnostinėse laboratorijose turi būti skerdenos patikrinimui skirtos patalpos, sudarytos galimybės atlikti serologinius, histologinius ir kt. tyrimus, garantuoti greitą diagnozavimą (tam tikslui turėtų būti numatytos priemonės, leidžiančios greitai nugabenti mėginius);

9) turi būti pateikta išsami informacija apie apskaičiuotą afrikinės arklių ligos vakcinos kiekį, kurio reikės papildyti krizės laikotarpiu sunaudotą vakciną;

10) turi būti numatytos nuostatos dėl teisinių galių, būtinų įgyvendinant nepaprastosios padėties planus, užtikrinimo.