This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01991R1538-20060323
Commission Regulation (EEC) No 1538/91 of 5 June 1991 introducing detailed rules for implementing Regulation (EEC) No 1906/90 on certain marketing standards for poultrymeat
Consolidated text: Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1538/91 1991 m. birželio 5 d. nustatantis išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles
Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1538/91 1991 m. birželio 5 d. nustatantis išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles
1991R1538 — LT — 23.03.2006 — 007.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 1538/91 1991 m. birželio 5 d. (OL L 143, 7.6.1991, p.11) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2988/91 1991 m. spalio 11 d. |
L 284 |
26 |
12.10.1991 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 315/92 1992 m. vasario 10 d. |
L 34 |
23 |
11.2.1992 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 1980/92 1992 m. liepos 16 d. |
L 198 |
31 |
17.7.1992 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2891/93 1993 m. spalio 21 d. |
L 263 |
12 |
22.10.1993 |
|
|
L 112 |
32 |
3.5.1994 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 3239/94 1994 m. gruodžio 21 d. |
L 338 |
48 |
28.12.1994 |
|
|
L 244 |
60 |
12.10.1995 |
||
|
L 27 |
6 |
3.2.1996 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1000/96 1996 m. birželio 4 d. |
L 134 |
9 |
5.6.1996 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1072/2000 2000 m. gegužės 19 d. |
L 119 |
21 |
20.5.2000 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1321/2002 2002 m. liepos 22 d. |
L 194 |
17 |
23.7.2002 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 814/2004 2004 m. balandžio 29 d. |
L 153 |
1 |
30.4.2004 |
|
|
L 14 |
8 |
19.1.2006 |
||
|
L 79 |
16 |
16.3.2006 |
||
|
NB: Šioje suvestinėje dokumento redakcijoje pateiktos nuorodos į Europos valiutos vienetą ir (arba) ekiu, kurios nuo 1999 m. sausio 1 d. turi būti suprantamos kaip nuorodos į euro – Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3308/80 (OL L 345, 1980 12 20, p. 1) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 (OL L 162, 1997 6 19, p. 1). |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 1538/91
1991 m. birželio 5 d.
nustatantis išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1990 birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų ( 1 ), ypač į jo 9 straipsnį,
kadangi Reglamentu (EEB) Nr. 1906/90 buvo įteisinti tam tikri prekybos paukštiena standartai, kuriuos taikant visų pirma reikia priimti nuostatas dėl tų naminių paukščių skerdenų, jų dalių ir subproduktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašo, dėl jų klasifikavimo pagal pavidalą, išvaizdą ir masę, dėl pateikimo būdų, parduotinų produktų pavadinimų nurodymo, neprivalomų nuorodų apie šaldymo būdus ir ūkininkavimo būdą, dėl tam tikros rūšies paukštienos saugojimo ir gabenimo bei šių nuostatų laikymosi priežiūros tam, kad būtų garantuotas vienodas jų taikymas visoje Bendrijoje;
kadangi, siekiant numatyti paukštienos, suskirstytos į įvairias klases pagal pavidalą ir išvaizdą, pardavimą, būtina nustatyti skerdenų apibrėžimus, susijusius su naminių paukščių rūšimi, amžiumi bei skerdenų pateikimu, taip pat naminių paukščių skerdenų gabalų anatominiu pavidalu bei turiniu; kadangi dėl didelės produkto, vadinamo „Foie gras“, vertės ir to sąlygojamos didelės pažeidimų rizikos būtina nustatyti ypač tikslius minimalius prekybos standartus;
kadangi tam tikriems vietinę arba kitokią ribotą reikšmę turintiems produktams ir jų pateikimui nebūtina taikyti šių standartų; tačiau kadangi parduodamų produktų pavadinimai neturėtų klaidinti vartotojo, kad jis nesupainiotų šių produktų su tais, kuriems taikomos šios nuostatos; kadangi taip pat ši nuostata turėtų būti taikoma ir papildomiems aprašymo terminams, kurie vartojami apibrėžiant tokių produktų pavadinimus;
kadangi saugojimo ir tvarkymo temperatūra yra labai svarbi aukštiems kokybės standartams palaikyti; kadangi dėl to yra tikslinga nustatyti minimalią sušaldytų paukštienos produktų laikymo temperatūrą;
kadangi šio reglamento nuostatos, ypač dėl priežiūros ir vykdymo, turi būti vienodai taikomos visoje Bendrijoje; kadangi tam tikslui priimtos išsamios taisyklės taip pat turi būti vienodos; kadangi dėl to būtina nustatyti bendras priemones dėl mėginių ėmimo tvarkos ir leistinų nuokrypių;
kadangi tam, kad vartotojas gautų pakankamą, aiškią ir objektyvią informaciją apie tokius siūlomus parduoti produktus, ir tam, kad būtų užtikrintas laisvas tokių produktų judėjimas visoje Bendrijoje, būtina garantuoti, kad nustatant paukštienos prekybos standartus būtų atsižvelgta į 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvos 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo ( 2 ), nuostatas su pakeitimais, padarytais Direktyva 78/891/EEB ( 3 );
kadangi tarp kitų nuorodų, kurios gali būti pasirinktinai pateikiamos ženklinant etiketėmis, yra ir nuorodos apie atšaldymo būdą bei konkrečius ūkininkavimo būdus; kadangi, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ūkininkavimo būdai turi būti suderinti su smulkiai apibrėžtais ūkininkavimo sąlygų ir kiekių ribų kriterijais, kad būtų galima nustatyti tam tikrus, pavyzdžiui, skerdimo amžiaus arba penėjimo laikotarpio kriterijus ir tam tikrų maisto produktų sudedamųjų dalių turinį;
kadangi reikia, kad Komisija nuolat prižiūrėtų, kaip laikomasi Bendrijos teisės, įskaitant ir prekybos standartus, visų pirma visų nacionalinių priemonių, priimtų vadovaujantis šiomis nuostatomis; kadangi turėtų būti numatyta speciali nuostata dėl įmonių, kurioms leidžiama vartoti formuluotes, apibūdinančias konkrečius ūkininkavimo būdus, registravimo ir reguliaraus tikrinimo; kadangi šios įmonės turi būti įpareigotos tam tikslui turėti reguliariai daromus išsamius įrašus;
kadangi, atsižvelgiant į tai, kad šie patikrinimai yra specializuoti, suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos, kurios privalo taikyti atitinkamas priežiūros ir saugos priemones, gali perduoti atsakomybę už patikrinimus tinkamą kvalifikaciją ir tinkamas licencijas turinčioms nepriklausomoms įstaigoms;
kadangi trečiųjų šalių ūkio subjektai gali pageidauti naudotis neprivalomomis nuorodomis dėl atšaldymo ir ūkininkavimo būdų; kadangi turėtų būti numatyta nuostata, kad jie tai darytų gavę atitinkamą trečiosios šalies kompetentingos institucijos sertifikatą ir įtraukti į Komisijos sudarytą sąrašą;
kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti produktai šiame reglamente apibrėžiami taip:
1. Naminių paukščių skerdenos
a) VIŠTOS IR GAIDŽIAI (Gallus domesticus)
— – tai vištos ir gaidžiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— – tai vištos ir gaidžiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi),
— – tai vyriškosios lyties viščiukai, kastruojami chirurginiu būdu dar lytiškai nesubrendę ir skerdžiami ne jaunesni kaip 140 dienų amžiaus; iškastravus gaidžiai turi būti penimi ne mažiau kaip 77 dienas,
— – tai viščiukai, kurių skerdenos sveria mažiau kaip 650 g (be vidaus organų, galvų ir kojų); 650 g–750 g viščiukai gali būti vadinami „poussin“, jei jie skerdžiami ne vyresni kaip 28 dienų amžiaus. Tikrindamos šį skerdimo amžių, valstybės narės gali taikyti 11 straipsnį,
— – tai dedeklių veislėms priskiriami vyriškosios lyties viščiukai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti, bet dar visiškai nesukaulėjusi ir kurių skerdimo amžius yra ne mažiau kaip 90 dienų;
b) KALAKUTAI (Meleagris gallopavo dom.)
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi);
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi);
c) ANTYS (Anas platyrhynchos dom., cairina muschata), MULARDŲ ANTYS (c.m.x.a.p.)
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi);
d) ŽĄSYS (Anser anser dom)
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi). Per visą skerdeną einantis riebalų sluoksnis yra plonas arba vidutinio storumo; žąsiukų riebalai gali būti tam tikros spalvos, atspindinčios specialią dietą,
— žąsys – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi); per visą skerdeną einantis riebalų sluoksnis– nuo vidutinio iki storo;
e) PERLINĖS VIŠTOS (Numida meleagris domesticus)
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi).
Šiame reglamente paminėti terminai taikomi abiems lytims.
2. Naminių paukščių gabalai
a) – tai skerdenos pusė, gauta perpjaunant plokščiu pjovimo įtaisu išilgai krūtinkaulio ir nugarkaulio;
b) – tai kojos arba krūtinėlės ketvirtis, gautas skersai perpjovus puselę;
c) – tai abiejų kojų ketvirčiai su nugaros dalimi, su uodega arba be jos;
d) – tai krūtinkaulis ir abipus jo esanti šonkaulių dalis su šalia esančiais raumenimis. Krūtinėlė gali būti pateikta visa arba padalinta pusiau;
e) – tai šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis kartu su šalia esančiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;
f) – nugaros masė neturi viršyti 25 % visos gabalo masės;
g) – tai šlaunikaulis su šalia esančiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;
h) – tai blauzdikaulis ir šeivikaulis su šalia esančiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;
i) – tai žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnkaulis su šalia esančiais raumenimis. Kalakutų sparnelių žastikauliai, stipinkauliai ir alkūnkauliai su šalia esančiais raumenimis gali būti pateikiami atskirai. Plongalys, įskaitant riešo kaulus, gali būti paliktas arba pašalintas. Pjūviai daromi per sąnarius;
j) – tai abu sparneliai, sujungti nugarine dalimi, sudarančia ne daugiau kaip 45 % visos gabalo masės;
k) – visa arba pusė krūtinėlės be kaulo, ty. be krūtinkaulio ir šonkaulių. Kalakutų krūtinėlės filė gali būti tik gilusis krūtinės raumuo;
l) – tai krūtinėlės filė be odelės, tik su raktikauliu ir krūtinkaulio kremzle, kurių masė neturi viršyti 3 % visos gabalo masės;
m) – 3 punkte nurodytų rūšių ančių ir žąsų krūtinėlių filė su odele ir poodiniais riebalais, dengiančiais krūtinėlės raumenį, be giliojo krūtinės raumens;
n) – kalakutų šlaunelės ir (arba) kulšelės be kaulų, t. y., be šlaunikaulių, blauzdikaulių ir šeivikaulių, sveikos, supjaustytos kubeliais arba juostelėmis;
Formuluotė „pjūviai daromi per sąnarius“, vartojama kalbant apie e, g ir h punktuose minimus produktus, reiškia, kad pjaunama tarp dviejų sąnarius atskiriančių linijų, kaip parodyta Ia priedo grafiniame piešinyje.
Iki 1991 m. gruodžio 31 d. e, g ir h punktuose išvardyti produktai gali būti dviem pjūviais perjauti ties sąnariais.
Produktai, minimi d–k punktuose, gali būti pateikiami su odele arba be jos. Tai, kad d–j punktuose nurodyti produktai yra be odelės, o k punkte nurodytas produktas yra su odele, nurodoma etiketėje tokia prasme, kaip apibrėžta Tarybos ►M12 Direktyvą 2000/13/EB ◄ ( 4 ) 1 straipsnio 3 dalies a punkte.
3. Foie gras:
Tai cairina muschata arba c.m. x Anas platyrachos rūšių žąsų arba ančių, kurios buvo auginamos siekiant sukelti riebalinę kepenų ląstelių hipertrofiją, kepenėlės.
Paukščiams, iš kurių išimamos šios kepenėlės, turi būti nuleidžiamas visas kraujas, ir visos kepenėlės turi būti vienodos spalvos.
Kepenėlių masė turi būti tokia:
— ančių kepenėlių – ne mažiau kaip 300 g neto masės,
— žąsų kepenėlių – ne mažiau kaip 400 g neto masės.
1a straipsnis
Šiame reglamente:
„prekyba“ – tai laikymas arba išstatymas parduoti, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas ar kokia nors kita prekybos forma;
„siunta“ – tai tos pačios rūšies ir tipo, tos pačios klasės, to paties gamybos proceso, iš tos pačios skerdyklos arba toje pačioje vietoje esančios išpjaustymo įmonės gauta paukštiena, kuri turi būti patikrinta. 8 straipsnyje ir V bei VI prieduose siunta – tai tik tos pačios vardinės masės kategorijos fasuotės.
2 straipsnis
1. Kad naminių paukščių skerdenos būtų parduodamos pagal šio reglamento nuostatas, jos turi būti pateikiamos prekybai tokia forma:
— išdarinėtos iš dalies („effilé“, „roped“),
— su vidaus organais,
— be vidaus organų.
Galima pridėti žodį „išdarinėtos“.
2. Iš dalies išdarinėtos skerdenos yra skerdenos su nepašalinta širdimi, kepenėlėmis, plaučiais, skilviais, gūžiais ir inkstais.
3. Pateikiant skerdenas bet kokia forma, jei galva nepašalinta, skerdenoje gali būti palikta trachėja, stemplė ir gūžys.
4. Vidaus organai yra tik tokie:
Širdis, kaklas, skilvis, kepenėlės ir visos kitos dalys, kurios laikomos valgomomis toje rinkoje, kurioje produktas yra skirtas galutinai suvartoti. Kepenėlės turi būti be tulžies pūslės. Skilvis turi būti be raginio dangalo, o jo turinys – išimtas. Širdis gali būti su perikardiniu maišeliu arba be jo. Jei kaklas nėra atskirtas nuo skerdenos, jis nelaikomas vidaus organu.
Jei vienas iš šių keturių organų paprastai nėra pateikiamas parduoti kartu su skerdena, tai nurodoma etiketėje.
3 straipsnis
1. Parduodant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie parduodami tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 79/112/EEB 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vartojami 1 straipsnyje išvardyti pavadinimai ir I priede nurodytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos kalbomis:
— sveikas skerdenas – nuorodant vieną iš pateikimo formų, nustatytų 2 straipsnio 1 dalyje,
— naminių paukščių gabalus – nurodant atitinkamą rūšį.
2. 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžti pavadinimai gali būti papildyti kitomis formuluotėmis, jei šios iš esmės neklaidina vartotojo, ypač tokiais, dėl kurių šie produktai negalėtų būtų painiojami su 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais produktais, arba 10 straipsnyje pateiktomis nuorodomis.
4 straipsnis
1 straipsnyje neapibrėžti produktai gali būti parduodami Bendrijos rinkoje tik tokiais pavadinimais, kurie iš esmės neklaidina vartotojo, neleisdami supainioti juos su 1 straipsnyje nurodytais produktais, arba su 10 straipsnyje pateiktomis nuorodomis.
5 straipsnis
Sušaldytai paukštienai, apibrėžtai Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 2straipsnio 6 dalyje, papildomai taikomos šios nuostatos:
Šiame reglamente minimos sušaldytos paukštienos temperatūra visose produkto vietose turi būti pastoviai – 12 °C arba žemesnė, išskyrus galimus trumpus, ne daugiau kaip 3 °C svyravimus į viršų. Šie produkto temperatūros nuokrypiai leidžiami laikantis geros saugojimo ir paskirstymo praktikos paskirstant produktus vietoje bei išdėstant juos mažmeninės prekybos vitrinose.
6 straipsnis
1. Kad naminių paukščių skerdenas ir jų gabalus, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų galima priskirti A ir B klasėms, jie turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
— būti pateikti nepažeisti,
— būti švarūs, be pastebimų pašalinių medžiagų, nešvarumų arba kraujo,
— neturėti pašalinio kvapo,
— neturėti pastebimų kraujo dėmių, gali būti tik mažų ir sunkiai pastebimų,
— būti be išsikišusių sulaužytų kaulų,
— būti be didelių sumušimų.
Šviežia paukštiena negali turėti jokių ankstesnio jos sušaldymo pėdsakų.
2. Kad naminių paukščių skerdenas ir jų gabalus būtų galima priskirti A klasei, jiems taikomi dar ir šie reikalavimai:
— jie turi būti gero pavidalo. Mėsa turi būti minkšta, krūtinėlė – gerai išsivysčiusi, plati, ilga ir mėsinga, kojos – mėsingos. Viščiukų, ančių jauniklių arba ančiukų ir kalakutų krūtinėlių, nugarėlių, ir šlaunelių riebalų sluoksnis turi būti plonas ir vientisas. Gaidžių, vištų, ančių ir žąsų jauniklių riebalų sluoksnis gali būti storesnis. Riebalų sluoksnis, einantis per visą žąsies skerdeną, turi būti nuo vidutiniško iki storo,
— ant krūtinėlės, kojų, uodegos, pėdų sąnarių ir sparnelių plongalių gali būti likusios kelios mažos plunksnelės, padaigos ir pūkeliai. Jų gali būti ir ant kitų virimui skirtų naminių paukščių skerdenų dalių,
— išskyrus krūtinėlę ir kojas, leidžiami kai kurie maži ir sunkiai pastebimi sužalojimai, sumušimai bei spalvos pakitimai. Sparneliai gali būti be plongalių. Sparnelių plongaliai ir folikulas gali būti rausvos spalvos,
— sušaldytų ir greitai sušaldytų naminių paukščių neturi būti likę jokių nušalimo ( 5 ) pėdsakų, išskyrus mažas ir sunkiai pastebimas atsitiktines nušalimo žymes, bet ne ant krūtinėlės ir kojų.
7 straipsnis
1. Sprendimai, priimami, kai nesilaikoma 1, 2 ir 6 straipsnių, gali būti susiję tik su visa siunta, patikrinta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.
▼M4 —————
3. Iš kiekvienos siuntos, kuri turi būti tikrinama skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, didmeninės ir mažmeninės prekybos sandėliuose arba, importuojant iš trečiųjų šalių, – atliekant muitinės formalumus, atsitiktinai parenkamas reikiamas mėginys, kurį sudaro toks 1 straipsnyje apibrėžtų produktų skaičius:
|
Siuntos dydis |
Mėginio dydis |
Leidžiamas defektuotų vienetų skaičius |
|
|
Iš viso |
1 (1), 3 straipsniai ir 6 straipsnio 1 dalis |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
|
Nuo 100 iki 500 |
30 |
5 |
2 |
|
Nuo 501 iki 3 200 |
50 |
7 |
3 |
|
> 3 200 |
80 |
10 |
4 |
|
(1) Leistina paklaida kiekvienai rūšiai, o ne įvairių rūšių. |
|||
4. Tikrinant A klasės paukštienos siuntą, leidžiamas visas 3 dalyje pateiktos lentelės 3 skiltyje nurodytas leidžiamas defektuotų vienetų skaičius. Kremzlės (lanksčioji krūtinkaulio ketera) gali sudaryti iki 2 % defektuotų krūtinėlių filė masės.
Tačiau defektuotų vienetų, neatitinkančių 1 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, skaičius neviršija 3 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje nurodytų skaičių.
Kalbant apie 1 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje minimus produktus, nė vienas defektuotas vienetas nėra leistinas, jei jo masė nesiekia 240 g (ančių kepenėlės) ir 385 g (žąsų kepenėlės).
5. Tikrinant B klasės paukštienos siuntą, leidžiamas defektuotų vienetų skaičius yra dvigubinamas.
6. Jei nustatoma, kad patikrinta siunta neatitinka reikalavimų, priežiūros agentūra uždraudžia ją parduoti arba importuoti, kai tai yra siunta iš trečiosios šalies, nebent būtų pateikti įrodymai, jog buvo imtasi priemonių, kad produktai atitiktų 1 ir 6 straipsnių reikalavimus.
8 straipsnis
1. Fasuotą sušaldytą arba greitai sušaldytą paukštieną galima skirstyti į kategorijas pagal masę, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 3 straipsnio 3 dalyje, ją pateikiant fasuotėse tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 76/211/EEB 2 straipsnyje.
Šios fasuotės gali būti tokios:
— fasuotės, kuriose yra po vieną naminių paukščių skerdeną, arba
— fasuotės, kuriose yra po vieną ar kelis to paties tipo ir rūšies naminių paukščių gabalus,
kaip apibrėžta 1 straipsnyje.
2. Remiantis 3 ir 4 dalimis, ant visų fasuočių turi būti nurodyta produkto masė, vadinama „vardine mase“.
3. Fasuotės su sušaldyta arba greitai sušaldyta paukštiena gali būti skirstomos į kategorijas pagal vardinę masę taip:
— skerdenos
—— <1 100 g — 50 g klasės (1 050 — 1 000 –950 ir t. t.),
— 1 100 g <2 400 g — 100 g klasės (1 100 — 1 200 — 1 300 ir t. t.),
— ≥ 2 400 g — 200 g klasės (2 400 — 2 600 — 2 800 ir t. t.),
— gabalai:
—— <1 100 g — 50 g klasės (1 050 — 1 000 — 950 ir t. t.),
— ≥ 1 100 g — 100 g klasės (1 100 — 1 200 — 1 300 ir t. t.).
4. 1 dalyje minimos fasuotės turi atitikti šiuos reikalavimus:
— faktinis produkto kiekis vidutiniškai neturi mažesnis už vardinę masę,
— fasuotų prekių, kurių neigiamoji paklaida yra didesnė nei 9 straipsnyje nurodyta leidžiama neigiamoji paklaida, kiekis fasuotų prekių siuntose turi būti pakankamai mažas, kad jos atitiktų 10 dalyje nurodytus bandymų reikalavimus,
— fasuotos prekės, kurių neigiamoji paklaida dvigubai viršija 9 dalyje nurodytą leidžiamą neigiamąją paklaidą, negali būti parduodamos.
Šiam reglamentui taikomi Direktyvos 76/211/EEB I priede nurodyti vardinės masės, faktinio kiekio ir neigiamosios paklaidos apibrėžimai.
5. Sušaldytos arba greitai sušaldytos paukštienos pakuotojo ar importuotojo atsakomybę ir kompetentingų institucijų vykdytinus patikrinimus reglamentuoja Direktyvos 76/211/EEB I priedo 4, 5 ir 6 punktų nuostatos su atitinkamais pakeitimais.
6. Fasuotės tikrinamos imant mėginius. Tai daroma dviem etapais:
— tikrinamas faktinis kiekvienos fasuotos prekės kiekis mėginio pakuotėje,
— tikrinamas vidutinis faktinis fasuotų prekių kiekis mėginio pakuotėje.
Fasuotų prekių siunta laikoma priimtina, jeigu šių abiejų patikrinimų rezultatai atitinka 10 ir 11 dalyse nurodytus priėmimo kriterijus.
7. Siuntą sudaro visos tos pačios vardinės masės, to paties tipo ir partijos fasuotos prekės, supakuotos toje pačioje vietoje, kurios turi būti patikrintos.
Siuntos dydis ribojamas pagal tokius kiekybinius nurodymus:
— tikrinant fasuotas prekes pakavimo linijos gale, kiekvienos siuntos fasuočių skaičius turi būti lygus didžiausiam per vieną valandą pakavimo linijos pagamintų fasuočių skaičiui, netaikant jokių apribojimų siuntos didumui,
— kitais atvejais siuntos didumas yra ribojamas iki 10 000 fasuočių.
8. Iš kiekvienos tikrintinos siuntos imamas atsitiktinis mėginys, kurį sudaro toks fasuočių skaičius:
|
Siuntos dydis |
Mėginio dydis |
|
Nuo 100 iki 500 |
30 |
|
Nuo 501 iki 3 200 |
50 |
|
>3 200 |
80 |
Siuntoms, sudarytoms iš mažiau nei 100 fasuočių, taikomas neardomasis bandymas tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 76/211/EEB II priede, 100 % siuntos apimties.
9. Leidžiamos neigiamosios paklaidos atskiroms fasuotoms skerdenoms yra šios:
|
(gramais) |
||||
|
Vardinė masė (g) |
Leidžiama neigiamoji paklaida |
|||
|
Skerdenos |
Gabalai |
|||
|
< mažiau kaip 1 100 |
25 |
25 |
||
|
1 100<2 400 |
50 |
|
||
|
2 400 ir daugiau |
100 |
|||
10. Tikrinant faktinį kiekvienos fasuotos prekės kiekį mėginio pakuotėje, mažiausias priimtinas produkto kiekis apskaičiuojamas iš fasuotės vardinės masės atimant leidžiamą neigiamąją kiekio paklaidą.
Fasuotos prekės mėginio pakuotėje, kurių faktinis kiekis yra mažesnis už mažiausią priimtiną kiekį, laikomos su trūkumais.
Tikrinamoji fasuotų prekių siunta laikoma priimtina arba atmestina, jei mėginio defektuotų vienetų skaičius atitinka tą, kurio reikalauja priėmimo sąlyga, ar yra už jį mažesnis, arba atitinka ar viršija toliau nurodytus skaičius, nustatytus taikant atmetimo sąlygas:
|
Mėginio skaičius |
Defektuotų vienetų skaičius |
|
|
Priimtina norma |
Atmestina norma |
|
|
30 |
2 |
3 |
|
50 |
3 |
4 |
|
80 |
5 |
6 |
11. Tikrinant vidutinį faktinį kiekį, fasuotų prekių siunta laikoma priimtina, jei vidutinis faktinis mėginį sudarančių fasuotų prekių kiekis yra didesnis nei tas, kuris nustatytas pagal priėmimo sąlygas ir nurodytas šioje lentelėje:
|
Mėginio dydis |
Vidutinio faktinio kiekio priėmimo norma |
|
30 |
|
|
50 |
|
|
80 |
|
|
|
= |
vidutinis faktinis fasuotų prekių kiekis, |
|
Qn |
= |
vardinė fasuotos prekės masė, |
|
s |
= |
standartinis faktinio fasuotų prekių siuntoje kiekio nuokrypis. |
Standartinis nuokrypis apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta Direktyvos 76/211/EEB II priedo 2.3.2.2 punkte.
12. Kol Direktyva 80/181/EEB leidžia naudoti papildomas nuorodas, kartu su nuoroda apie fasuočių, kurioms taikomas šis straipsnis, vardinę masę gali būti pridedama ir papildoma nuoroda.
13. Kaip alternatyva 2-12 dalių nuostatoms, ūkio subjektai iki 1994 m. gruodžio 31 d. gali pateikti į Jungtinės Karalystės šiame straipsnyje minimas fasuotes, ant kurių, laikantis nacio nalinių teisės aktų, yra teisėtai nurodytos vardinės masės standartiniais vienetais.
Paukštiena, įvežama į Jungtinę Karalystę iš kitų valstybių narių ir atitinkanti ankstesnės straipsnio dalies nuostatas, tikrinama imant atsitiktinius mėginius ir netikrinama pasienyje.
9 straipsnis
Ženklinant etiketėmis tokia prasme, kaip apibrėžta ►M12 Direktyvą 2000/13/EB ◄ 1 straipsnio 3 dalies a punkte, galima pateikti nuorodą, kuris iš toliau nurodytų šaldymo būdų buvo taikytas, ir II priede išvardytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos kalbomis:
|
— šaldymas ore: |
— naminių paukščių skerdenų šaldymas šaltame ore, |
|
— šaldymas įpurškiant orą: |
— naminių paukščių skerdenų šaldymas šaltame ore, purškiant vandens garus arba smulkius vandens lašelius, |
|
— šaldymas panardinant: |
— naminių paukščių skerdenų šaldymas talpose su vandeniu arba su ledu ir vandeniu, taikant priešpriešinės srovės procesą, apibrėžtą Taribos direktyvos 71/118/ (1) EEB I priedo V skyriaus 28 punkto a ir b papunkčiuose. |
|
(1) OL L 55, 1971 3 8, p. 23. |
|
10 straipsnis
1. Nurodant ūkininkavimo būdus, išskyrus ekologinį arba biologinį ūkininkavimą, ant etiketės tokia prasme, kaip apibrėžta ►M12 Direktyvą 2000/13/EB ◄ 1 straipsnio 3 dalies a punkte, gali būti pateikiamos tik toliau nurodytos formuluotės bei III priede išvardytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos valstybių kalbomis, ir bet kuriuo atveju nuorodos gali būti pateikiamos tada, kai laikomasi atitinkamų IV priede nurodytų sąlygų:
a) „Lesinta… % …“;
b) „Patalpose laisvai auginti paukščiai“„Auginti tvartuose“;
c) „Ganyklinė paukštininkystė – pusiau laisvai auginti“;
d) „Tradicinė ganyklinė paukštininkystė – auginti po atviru dangumi“;
e) „Ganyklinė paukštininkystė – auginti visiškoje laisvėje“.
Kartu su šiomis formuluotėmis dar gali būti naudojamos nuorodos su konkrečiu atitinkamo ūkininkavimo būdo aprašymu.
Kai ant ančių ir žąsų, laikomų foie gras gamybai, mėsos etiketės pateikiama nuoroda apie ganyklinę paukštininkystę (c, d ir e punktai), šalia pateikiama ir tokia formuluotė – „iš foie gras produkcijos.
2. Paminėti paukščio skerdimo amžių arba jo penėjimo laiką leidžiama tik panaudojant 1 dalyje pateiktas formuluotes ir tik tada, jei paukštis nėra jaunesnis nei nurodyta IV priedo b, c arba d punktuose. Tačiau ši nuostata netaikoma 1 straipsnio 1 punkto a papunkčio ketvirtojoje įtraukoje nurodytiems gyvuliams.
3. Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant nacionalinių techninių priemonių, nepatenkančių į IV priede pateiktus būtiniausius reikalavimus, kurios taikomos tik konkrečios valstybės narės gamintojams, jei jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendruosius paukštienos prekybos standartus.
4. Apie šio straipsnio 3 dalyje minimas nacionalines priemones pranešama Komisijai.
5. Bet kuriuo metu Komisijos prašymu valstybės narės pateikia visą informaciją, būtiną norint įvertinti, ar šiame straipsnyje minimos priemonės atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendruosius paukštienos prekybos standartus.
11 straipsnis
1. Skerdyklos, kurioms leidžiama naudoti 10 straipsnyje nurodytas formuluotes, turi būti specialiai registruojamos. Atsižvelgiant į ūkininkavimo būdą, skerdyklose atskirai registruojama:
— tokių paukščių augintojų, kurie registruojami valstybės narės kompetentingajai institucijai patikrinus, pavardės ir adresai,
— šios institucijos prašymu – kiekvieno gamintojo vieną auginimo ciklą laikomų paukščių skaičius,
— tokių pristatytų arba perdirbtų paukščių skaičius ir bendras gyvasis svoris arba skerdenos masė,
— mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo – duomenys apie pardavimus, įskaitant pirkėjų pavardes ir adresus.
2. Minėtieji gamintojai po to yra reguliariai tikrinami. Jie mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruoja paukščių skaičių pagal auginimo sistemą ir nurodo parduotų paukščių skaičių, pirkėjų pavardes ir adresus bei tiekiamo lesalo kiekius ir šaltinį.
Be to gamintojai, naudojantys ganyklinės paukštininkystės sistemas, taip pat registruoja datą, kada paukščiai pirmą kartą buvo išleisti į ganyklą.
2a. Lesalo gamintojai ir tiekėjai mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruoja duomenis, įrodančius, kad lesalo, tiekiamo 10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą ūkininkavimo būdą naudojantiems gamintojams, sudėtis atitinka penėjimo nuorodas.
2b. Peryklose mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruojami duomenys apie 10 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytą ūkininkavimo būdą naudojantiems gamintojams pristatytus paukščius tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis.
3. Reguliarūs patikrinimai, ar laikomasi 10 ir 11 straipsnių nuostatų; atliekami:
— ūkyje – ne mažiau kaip kartą per vieną auginimo ciklą,
— lesalo gamintojas ir tiekėjas – ne mažiau kaip kartą per metus,
— skerdykloje – ne mažiau kaip keturiskart per metus,
— perykloje – ne mažiau kaip kartą per metus kiekvienam 10 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytam ūkininkavimo būdui.
3. Iki 1991 m. liepos 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai patvirtintų ir pagal 1 dalį įregistruotų skerdyklų sąrašą, kuriame nurodo kiekvienos iš jų pavadinimą, adresą ir joms skirtus numerius. Kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio pradžioje kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pranešama apie visus sąrašo pakeitimus.
12 straipsnis
Vykdydami Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 5 straipsnio 6 dalies antrojoje pastraipoje minimą ūkininkavimo būdo nurodymo priežiūrą, valstybių narių paskirti asmenys laikosi 1989 m. birželio 26 d. Europos normoje Nr. En/45011 nustatytų kriterijų, turi valstybių narių kompetentingų institucijų jiems išduotas licencijas ir yra jų prižiūrimi.
13 straipsnis
Iš trečiųjų šalių importuojama paukštiena gali turėti vieną arba kelias neprivalomomis nuorodomis, numatytomis 9 ir 10 straipsniuose, jei kartu su ja yra pateikiamas kilmės šalies kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad importuojami produktai atitinka reikiamas Bendrijos nuostatas.
Komisija, gavusi trečiųjų šalių prašymą, sudaro tokių institucijų sąrašą.
▼M12 —————
14a straipsnis
1. Nepažeidžiant 6 ir 10 dalių nuostatų, sušaldytais arba greitai sušaldytais viščiukais gali būti prekiaujama Bendrijoje verslo ar prekybos būdu tik tada, kai vandens kiekis juose neviršija dydžių, kurie yra neišvengiami dėl technologinio proceso ir kurie yra nustatyti V priede (lašėjimo metodas) arba VI priede (cheminis metodas) aprašytu analizės būdu.
2. Kompetentingos institucijos, kurias paskiria kiekviena valstybė narė, užtikrina, kad skerdyklos taikytų visas priemones, būtinas laikantis 1 dalies nuostatų, ypač kad:
— būtų imami mėginiai kontroliuoti šaldant atsirandančią vandens absorbciją ir vandens kiekį sušaldytuose bei greitai sušaldytuose viščiukuose,
— patikrinimų rezultatai būtų registruojami ir vienerius metus laikomi,
— kiekviena siunta būtų ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti jos pagaminimo datą; šis siuntos ženklas turi būti įrašytas produkcijos registravimo knygoje.
3. Ne mažiau kaip kartą per ►M11 aštuoni ◄ darbo proceso valandas skerdyklose turi būti atliekami VII priede nurodyti absorbuoto vandens patikrinimai arba V priede nurodyti patikrinimai.
Kai atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad absorbuoto vandens kiekis yra didesnis už šiuo reglamentu leidžiamą visą vandens kiekį, atsižvelgiant į vandenį, kurį skerdenos absorbavo tuose apdorojimo etapuose, kuriems tikrinimas netaikomas, ir jeigu bet kuriuo atveju absorbuoto vandens kiekis viršija VII priedo 9 punkte arba V priedo 7 punkte nurodytas normas, skerdykloje turi būti nedelsiant koreguojamas techninis procesas.
4. Visais 3 dalies antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais ir ne rečiau kaip kartą ►M8 kas du mėnesius ◄ imčių metodu atliekami 1 dalyje minimo vandens kiekio patikrinimai, sušaldytų ir greitai sušaldytų viščiukų iš kiekvienos skerdyklos imtis valstybės narės kompetentingai institucijai pasirenkant pagal V arba VI priedus. Netikrinamos tos skerdenos, dėl kurių kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikiami įrodymai, jog jos yra skirtos tik eksportui.
5. 3 ir 4 dalyse paminėtus patikrinimus atlieka kompetentingos institucijos arba jie atliekami joms prižiūrint. Ypatingais atvejais kompetentingos institucijos gali griežčiau taikyti 3 dalies nuostatas, ypač VII priedo 1 ir 9 punktų nuostatas ir 4 dalies nuostatas konkrečiai skerdyklai, kai pasitvirtina, kad tai yra būtina norint užtikrinti šiuo reglamentu leidžiamų viso vandens kiekio normų atitikimą.
Kiekvieną kartą, kai laikoma, kad sušaldytų arba greitai sušaldytų viščiukų siunta neatitinka šio reglamento reikalavimų, jos atnaujina tyrimą, tikrindamos ne rečiau nei nurodyta 4 dalyje, tik po to, kai triskart iš eilės atlikusios patikrinimus pagal V arba VI priedo reikalavimus, kai daugiausia keturias savaites turi būti imami trijų skirtingų gamybos dienų mėginiai, jos gavo neigiamus rezultatus. Su šiais patikrinimais susijusias išlaidas apmoka konkreti skerdykla.
5a. Jei šešis mėnesius, taikant šaldymo ore būdą, 3 ir 4 dalyse minimų patikrinimų duomenys rodo atitikimą V–VII prieduose nustatytiems kriterijams, 3 dalyje nurodytų patikrinimų dažnumą galima sumažinti iki vieno per tris mėnesius. Aptikus bet kokį šiuose prieduose nustatytų kriterijų pažeidimą, patikrinimai atnaujinami tokiu dažnumu, kaip nurodyta 3 dalyje.
6. Jei 4 dalyje minimų patikrinimų duomenys viršija leistinas ribas, ta siunta laikoma neatitinkančia šio reglamento. Tačiau tuo atveju konkreti skerdykla gali pareikalauti, kad valstybės narės etaloninėje laboratorijoje būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tos valstybės narės kompetentingos institucijos pasirinktą metodą. Šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka siuntos turėtojas.
7. Jei po tokios atsakomosios analizės ir toliau nustatoma, kad konkreti siunta neatitinka šio reglamento, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kurias panaudojus, būtų galima pateikti tokią siuntą į Bendrijos rinką, tačiau su sąlyga, kad skerdykloje, kompetentingai institucijai prižiūrint, tiek atskiros, tiek didžiosios minimų skerdenų pakuotės bus paženklintos juostele arba etikete, kurioje raudonos spalvos rašalu didžiosiomis raidėmis įrašoma bent viena iš toliau nurodytų formuluočių:
Contenido en agua superior al límite CEE
Obsah vody překračuje limit EHS
Vandindhold overstiger EØF-Normen
Wassergehalt über dem EWG-Höchstwert
Veesisaldus ületab EMÜ normi
Περιεκτικότητα σε νερό ανώτερη του ορίου ΕΟΚ
Water content exceeds EEK limit
Teneur en eau supérieure à la limite CEE
Tenore d'acqua superiore al limite CEE
Ūdens saturs pārsniedz EEK noteikto normu
Vandens kiekis viršija EEB nustatytą ribą
Víztartalom meghaladja az EGK által előírt határértéket
Il-kontenut ta' l-ilma superjuri għal-limitu KEE
Watergehalte hoger danhet EEG-maximum
Zawartość wody przekracza normę EWG
Teor de água superior ao limite CEE
Cudzia voda v hydinovom mäse EEK limit
Vsebnost vode presega EES omejitev
Vesipitoisuus ylittää ETY-normin
Vattenhalten överstiger den halt som är tillåten inom EEG.
Pirmojoje pastraipoje minima siunta pasilieka kompetentingos institucijos priežiūroje tol, kol su ja tvarkomasi taip, kaip nurodyta šioje dalyje, arba jos kaip nors kitaip atsikratoma. Jei kompetentingai institucijai patvirtinama, kad pirmojoje pastraipoje minima siunta turi būti eksportuojama, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, kad ji nebūtų realizuojama Bendrijoje. Pirmojoje pastraipoje numatytos formuluotės pateikiamos pastebimoje vietoje, kad būtų lengvai matomos, aiškiai įskaitomos ir neišsitrintų. Jos jokiu būdu negali būti paslėptos, neaiškios arba uždengtos kitais žodžiais ar piešiniais. Raidės ant atskirų pakuočių turi būti ne mažiau kaip 1 cm aukščio, ant bendros pakuotės – 2 cm aukščio.
8. Kai yra rimto pagrindo įtarti esant pažeidimų, paskirties valstybė narė, taikydama nediskriminacinį principą gali atlikti sušaldytų arba greitai sušaldytų viščiukų atsitiktinius patikrinimus, kad nustatytų, ar siunta atitinka šio straipsnio reikalavimus.
9. 8 dalyje minimi patikrinimai atliekami prekių paskirties vietoje arba kitoje tinkamoje vietoje, jei ta vieta nėra pasienyje ar netoli prekių judėjimo kelių ir jei paėmus atitinkamą mėginį prekės gali būti netrukdomai gabenamos į jų paskirties vietą. Tačiau kol negauti patikrinimo rezultatai, tokie produktai negali būti parduodami galutiniam vartotojui.
Tokie patikrinimai yra atliekami kuo greičiau, kad be reikalo nebūtų delsiama pateikti juos į rinką arba kad dėl delsimo nesuprastėtų jų kokybė.
Praėjus ne daugiau kaip dviem darbo dienoms nuo mėginių paėmimo siuntėjui, gavėjui arba jų atstovui pranešama apie šių patikrinimų rezultatus ir bet kokius vėlesnius sprendimus bei jų priėmimo motyvus. Apie paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus ir tokių sprendimų priežastis pranešama išsiuntimo valstybės narės kompetentingai institucijai.
Jei siuntėjas arba jo atstovas paprašo, minėtieji sprendimai ir motyvai jam pateikiami raštu su smulkia informacija apie paskirties valstybėje narėje galiojančiais įstatymais reglamentuojamą teisę į apeliaciją, kuria jis gali pasinaudoti, ir apie pačią procedūrą bei taikytinus terminus.
10. Jei 8 dalyje minimų patikrinimų duomenys viršija leistinas ribas, tos siuntos turėtojas gali pareikalauti, kad vienoje iš VIII priede išvardytų etaloninių laboratorijų būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tą metodą, kuris buvo naudojamas pirminio tyrimo metu. Galimas šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka siuntos turėtojas. Etaloninių laboratorijų uždaviniai ir kompetencija yra numatyti IX priede.
11. Jei atlikus patikrinimą pagal 8 ir 9 dalyse nurodytus reikalavimus ir prireikus – atsakomąją analizę, nustatoma, kad sušaldyti arba greitai sušaldyti viščiukai neatitinka šio straipsnio reikalavimų, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija taiko 7 dalyje numatytą tvarką.
12. Šiais 10 ir 11 dalyse numatytais atvejais paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama susisiekia su išsiuntimo valstybės narės kompetentingomis institucijomis. Pastarosios institucijos imasi visų būtinų priemonių ir informuoja pirmosios valstybės narės kompetentingą instituciją apie atliktų patikrinimų pobūdį, priimtus sprendimus bei tokių sprendimų motyvus.
Jei 8 ir 10 dalyse nurodyti patikrinimai atskleidžia pakartotinius pažeidimus arba jei išsiuntimo valstybėje narėje tokie patikrinimai atliekami jų pakankamai nepagrindus, suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos praneša apie tai Komisijai.
Kai tai yra būtina vienodam šio reglamento taikymui užtikrinti arba paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, Komisija gali:
— nusiųsti į konkrečią įmonę ekspertų grupę, įpareigotą kartu su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis atlikti neplaninius patikrinimus, arba
— pareikalauti, kad išsiuntimo valstybės narės kompetentinga institucija griežčiau parinktų tos įmonės produktų mėginius ir, jei reikia, taikytų sankcijas, vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 10 straipsniu.
Komisija praneša valstybėms narėms apie tyrimų išvadas. Valstybės narės, kurių teritorijose atliekami patikrinimai, teikia ekspertams visokeriopą pagalbą, būtiną tam, kad jie galėtų atlikti savo užduotis.
Laukdama Komisijos išvadų, išsiuntimo valstybė narė paskirties valstybės narės prašymu griežčiau tikrina iš minėtosios įmonės gautus produktus.
Tuo atveju, kai imamasi priemonių prieš įmonės padarytus pakartotinius pažeidimus, bet kokias išlaidas, susijusias su trečiosios pastraipos įtraukų taikymu, Komisija paveda apmokėti minėtoms įmonėms.
12a. Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša atitinkamai nacionalinei etaloninei laboratorijai apie savo pačių arba savo priežiūroje atliktų patikrinimų rezultatus.
Nacionalinės etaloninės laboratorijos šiuos duomenis perduoda 14 dalyje nurodytai ekspertų tarybai, kad jie toliau būtų vertinami ir aptariami su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis kiekvienais metais prieš liepos pirmąją. Išvados pateikiamos vadybos komitetui svarstyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2777/75 18 straipsnio nuostatas.
13. Valstybės narės patvirtina praktines priemones dėl šiame straipsnyje numatytų patikrinimų visuose prekybos etapuose įskaitant importo iš trečiųjų šalių patikrinimus muitinės formalumų atlikimo metu, laikantis V ir VI priedų. Apie šias priemones jos praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai iki 2000 m. rugsėjo 1 dienos. Apie bet kokius svarbius pakeitimus pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai tuoj pat.
14. Vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų taryba veikia kaip nacionalinių etaloninių laboratorijų tiriamąją veiklą koordinuojanti įstaiga. Ją sudaro Komisijos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų atstovai. Tarybos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų uždaviniai bei šios tarybos organizacinė struktūra yra numatyti IX priede.
14b straipsnis
1. Toliau nurodytais šviežiais, sušaldytais ir greitai sušaldytais naminių paukščių gabalais galima prekiauti vykdant verslą ar prekybą Bendrijoje tiktai tuomet, jeigu vandens kiekis neviršija techniškai neišvengiamų dydžių, kurie nustatomi VIa priede nurodytu analizės metodu (cheminis metodas):
a) viščiukų krūtinėlės filė, su krūtinkaulio išsišakojimu arba be jo, be odelės;
b) viščiukų krūtinėlė su odele;
c) viščiukų šlaunelės, kulšelės, kojos, kojos su nugaros dalimi, kojų ketvirčiai su odele;
d) kalakutų krūtinėlės filė be odelės;
e) kalakutų krūtinėlė su odele;
f) kalakutų šlaunelės, kulšelės, kojos su odele;
g) kalakutų kojų mėsa be kaulų, be odelės.
2. Kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos užtikrina, kad skerdyklos ir prie skerdyklų arba atskirai esančios išpjaustymo įmonės imtųsi visų priemonių, būtinų laikantis 1 dalies nuostatų, visų pirma:
— pagal 14a straipsnio 3 dalį skerdyklose būtų reguliariai tikrinamas 1 dalyje išvardytų šviežių, sušaldytų ir greitai sušaldytų naminių paukščių gabalų gamybai skirtų viščiukų ir kalakutų skerdenų vandens sugėrimas. Šie patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per aštuonias darbo valandas. Kalakutų skerdenoms taip pat taikomos VII priedo 9 punkte nustatytos ribinės vertės,
— patikrinimų rezultatai registruojami ir laikomi vienerius metus,
— kiekviena siunta ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti gamybos datą; šis siuntos ženklas turi būti įrašytas gamybos registravimo žurnale.
Jei šešis mėnesius, taikant šaldymo ore būdą, pirmojoje įtraukoje ir 3 dalyje minimų patikrinimų duomenys rodo atitikimą V–VII prieduose nustatytiems kriterijams, pirmojoje įtraukoje nurodytų patikrinimų dažnumą galima sumažinti iki vieno per mėnesį. Aptikus bet kokį V–VII prieduose nustatytų kriterijų pažeidimą, patikrinimai atnaujinami tokiu dažnumu, kaip nurodyta pirmojoje įtraukoje.
3. Mažiausiai kartą per tris mėnesius tikrinamas vandens kiekis, kaip minima 1 dalyje, imant sušaldytų ir greitai sušaldytų naminių paukščių gabalų mėginius kiekvienoje išpjaustymo įmonėje, kurioje tokie gabalai gaminami laikantis VIa priedo. Jeigu kompetentingai institucijai pateikiamas įrodymas, kad tokie naminių paukščių gabalai skirti išimtinai eksportui, tokie patikrinimai neatliekami.
Jeigu vienerius metus konkrečioje išpjaustymo įmonėje buvo laikomasi VIa priede nustatytų kriterijų, po šių metų patikrinimų dažnumas sumažinamas iki vieno per šešis mėnesius. Aptikus bet kokį šių kriterijų pažeidimą, patikrinimai atnaujinami tokiu dažnumu, kaip nustatyta pirmojoje pastraipoje.
4. 14a straipsnio 5–13 dalys taikomos mutatis mutandis 1 dalyje minimiems naminių paukščių gabalams.
15 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 1991 m. birželio 20 d.
Jis taikomas nuo 1991 m. liepos 1 d.
Importui iš trečiųjų šalių 8 straipsnis taikomas nuo 1992 m. kovo 1 d.
Tačiau iki ►M2 1992 m. gruodžio 31 d. ◄ ūkio subjektai gali pakuoti produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, į pakavimo medžiagą, ant kurios yra Bendrijos arba nacionaliniuose teisės aktuose, taikytinuose iki tol, kol įsigalios šis reglamentas, numatytos nuorodos. Šiais produktais galima prekiauti iki 1992 m. gruodžio 31 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
1 STRAIPSNIO 1 DALIS — PAUKŠTIENOS SKERDENĖLIŲ PAVADINIMAI
|
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
it |
lv |
|
|
1. |
Pollo (de carne) |
Kuře, brojler |
Kylling, slagtekylling |
Hähnchen Masthuhn |
Tibud, broiler |
Κοτόπουλο Πετανοί και κότες (κρεατοπαραγωγής) |
Chicken, broiler |
Poulet (de chair) |
Pollo, „Broiler“ |
Cālis, broilers |
|
2. |
Gallo, gallina |
Kohout, slepice, drůbež na pečení, nebo vaření |
Hane, høne, suppehøne |
Suppenhuhn |
Kuked, kanad, hautamiseks või keetmiseks mõeldud kodulinnud |
Πετεινοί και κότες (για βράσιμο) |
Cock, hen, casserole, or boiling fowl |
Coq, poule (à bouillir) |
Gallo, gallina Pollame da brodo |
Gailis, vista, sautēta vai vārīta mājputnu gaļa |
|
3. |
Capón |
Kapoun |
Kapun |
Kapaun |
Kohikukk |
Καπόνια |
Capon |
Chapon |
Cappone |
Kapauns |
|
4. |
Polluelo |
Kuřátko, Kohoutek |
Poussin, Coquelet |
Stubenküken |
Kana- ja kukepojad |
Νεοσσός, πετανάρι |
Poussin, Coquelet |
Poussin, coquelet |
Galletto |
Cālītis |
|
5. |
Gallo joven |
Mladý kohout |
Unghane |
Junger Hahn |
Noor kukk |
Πετεινάρι |
Young cock |
Jeune coq |
Giovane gallo |
Jauns gailis |
|
1. |
Pavo (joven) |
(Mladá) krůta |
(Mini) kalkun |
(Junge) Pute, (Junger) Truthahn |
(Noor) kalkun |
(Νεαροί) γάλοι και γαλοπούλες |
(Young) turkey |
Dindonneau, (jeune) dinde |
(Giovane) tacchino |
(Jauns) tītars |
|
2. |
Pavo |
Krůta |
Avlskalkun |
Pute, Truthahn |
Kalkun |
Γάλοι και γαλοπούλες |
Turkey |
Dinde (à bouillir) |
Tacchino/a |
Tītars |
|
1. |
Pato (joven o anadino), pato de Berberia (joven), Pato cruzado (joven) |
(Mladá) kachna, kachne, (Mladá) Pižmová kachna, (Mladá) Kachna Mulard |
(Ung) and (Ung) berberand (Ung) mulardand |
Frühmastente, Jungente, (Junge) Barbarieente (Junge) Mulardente |
(Noor) part, pardipoeg, (noor) muskuspart, (noor), (noor) mullard |
(Νεαρές) πάπιες ή παπάκια, (νεαρές) πάπιες βαρ βαριάς, (νεαρές) πάπιες mulard |
(Young) duck, duckling, (Young) Muscovy duck (Young) Mulard duck |
(Jeune) canard, caneton, (jeune) canard de barbarie, (jeune) canard mulard |
(Giovane) anatra (Giovane) Anatra muta (Giovane) Anatra „mulard“ |
(Jauna) pīle, pīlēns, (Jauna) Muskuss pīle, (Jauna) Mullard pīle |
|
2. |
Pato, pato de Berbería Pato cruzado |
Kachna, Pižmová kachna, Kachna Mulard |
Avlsand Berberand Mulardand |
Ente, Barbarieente Mulardente |
Part, muskuspart, mullard |
Πάπιες, πάπιες βαρβαρίας πάπιες mulard |
Duck, Muscovy duck, Mulard duck |
Canard, canard de Barbarie (à bouillir), canard mulard (à bouillir) |
Anatra Anatra muta Anatra „mulard“ |
Pīle, Muskuss pīle, Mullard pīle |
|
1. |
Oca (joven), ansarón |
Mladá husa, house |
(Ung) gås |
Frühmastgans, (Junge) Gans, Jungmastgans |
(Noor) hani, hanepoeg |
(Νεαρές) χήνες ή χηνάκια |
(Young) goose, gosling |
(Jeune) oie ou oison |
(Giovane) oca |
(Jauna) zoss, zoslēns |
|
2. |
Oca |
Husa |
Avlsgås |
Gans |
Hani |
Χήνες |
Goose |
Oie |
Oca |
Zoss |
|
1. |
Pintada (joven) |
Mladá perlička |
(Ung) perlehøne |
(Junges) Perlhuhn |
(Noor) pärlkana |
(Νεαρές) φραγκόκοτες |
(Young) guinea fowl |
(Jeune) pintade Pintadeau |
(Giovane) faraona |
(Jauna) pērļu vistiņa |
|
2. |
Pintada |
Perlička |
Avlsperlehøne |
Perlhuhn |
Pärlkana |
Φραγκόκοτες |
Guinea fowl |
Pintade |
Faraona |
Pērļu vistiņa |
|
lt |
hu |
mt |
nl |
pl |
pt |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
|
1. |
Viščiukas broileris |
Brojler csirke, pecsenyecsirke |
Fellus, brojler |
Kuiken, braadkuiken |
Kurczę, broiler |
Frango |
Kurča, brojler |
Pitovni piščanec-brojler |
Broileri |
Kyckling, slaktkyckling (broiler) |
|
2. |
Gaidys, višta, skirti troškinti arba virti |
Kakas és tyúk (főznivaló baromfi) |
Serduk, tigiega (tal-brodu) |
Haan, hen, soep-ofstoofkip |
Kura rosołowa |
Galo, galinha |
Kohút, sliepka |
Petelin, kokoš, perutnina za pečenje ali kuhanje |
Kukko, kaňa |
Tupp, höna, gryt-eller kokhöna |
|
3. |
Kaplūnas |
Kappan |
Hasi |
Kapoen |
Kapłon |
Capão |
Kapún |
Kopun |
Chapon (syöttökukko) |
Kapun |
|
4. |
Viščiukas |
Minicsirke |
Ghattuqa, coquelet |
Piepkuiken |
Kurczątko |
Franguitos |
Kuriatko |
Miad piščanec, mlad petelin (kokelet) |
Kananpoika, kukonpoika |
Poussin, Coquelet |
|
5. |
Gaidžiukas |
Fiatal kakas |
Serduk żgћir fl-eta |
Jonge han |
Młody kogut |
Galo jovem |
Mladý kohút |
Mlad petelin |
Nuori kukko |
Ung tupp |
|
1. |
Kalakučiukas |
Pecsenyepulyka, gigantpulyka, növendék pulyka |
Dundjan (żgћir fl-eta) |
(Jonge) kalkoen |
(Młody) indyk |
Peru |
Mladá morka |
(Mlada) pura |
(Nuori) kalkkuna |
(Ung) kalkon |
|
2. |
Kalakutas |
Pulyka |
Dundjan |
Kalkoen |
Indyk |
Peru adulto |
Morka |
Pura |
Kalkkuna |
Kalkon |
|
1. |
Ančiukai, Muskusinės anties ančiukai, Mulardinės anties ančiukai |
Pecsenyekacsa, Pecsenye pézsmakacsa, Pecsenye mulard -kacsa |
Papra (żgћira fl-eta), papra żgћira(fellus ta' papra), papra muskovy (żgћira fl-eta), papra mulard |
(Jonge) eend, (Jonge) Barbarijse eend (Jonge) „Mulard“ eend |
(Młoda) kaczka tuczona, (Młoda) kaczka piżmowa, (Młoda) kaczka mulard |
Pato, Pato Barbary, Pato Mulard |
(Mladá kačica), kačiatko, (Mladá) pyžmová kačica, (Mladý) mulard |
(Mlada) raca, račka, (Mlada) -muškatna raca, (Mlada) mulard raca |
(Nuori) ankka, (Nuori) myskiankka |
(Ung) anka, ankunge, (ung) mulardand (ung) myskand |
|
2. |
Antis, Muskusinė antis, Mulardinė antis |
Kacsa, Pézsma kacsa, Mulard kacsa |
Papra, papra muscovy, papra mulard |
Eend Barbarijse eend „Mulard“-eend |
Kaczka, Kaczka piżmowa, Kaczka mulard |
Pato adulto, pato adulto Barbary, pato adulto Mulard |
Kačica, Pyžmová kačica, Mulard |
Raca, Muškatna raca, Mulard raca |
Ankka, myskiankka |
Anka, mulardand, myskand |
|
1. |
Žąsiukas |
Fiatal liba, pecsenye liba |
Wiżża (żgћira fl-eta), fellusa ta' wiżża |
(Jonge) gans |
Młoda gęś |
Ganso |
(Mladá) hus, húsatko |
(Mlada) gos, goska |
(Nuori) hanhi |
(Ung) gås, gåsunge |
|
2. |
Žąsis |
Liba |
Wiżża |
Gans |
Gęś |
Ganso adulto |
Hus |
Gos |
Hanhi |
Gås |
|
1. |
Perlinių vištų viščiukai |
Pecsenyegyöngyös |
Fargћuna (żgћira fl-eta) |
(Jonge) parelhoen |
(Młoda) perliczka |
Pintada |
(Mladá) perlička |
(Mlada) pegatka |
(Nuori) helmikana |
(Ung) pärlhöna |
|
2. |
Perlinės vištos |
Gyöngytyúk |
Fargћuna |
Parelhoen |
Perlica |
Pintada adulta |
Perlička |
Pegatka |
Helmikana |
Pärlhöna |
1 STRAIPSNIO 2 DALIS — PAUKŠTIENOS DALIŲ PAVADINIMAI
|
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
it |
lv |
|
|
a) |
Medio |
Půlka |
Halvt |
Hälfte oder Halbes |
Pool |
Μισά |
Half |
Demi ou moitié |
Metà |
Puse |
|
b) |
Charto |
Čtvrtka |
Kvart |
(Vorder-, Hinter-) Viertel |
Veerand |
Τεταρτημόριο |
Quarter |
Quart |
Quarto |
Ceturtdaļa |
|
c) |
Cuartos traseros unidos |
Neoddelená zadní čtvrtka |
Sammenhæn-gende lårstykker |
Hinterviertel am Stück |
Lahtilõikamata koivad |
Αδιαχώριστα τεταρτημόρια ποδιών |
Unseparated leg quarters |
Quarts postérieurs non séparés |
Cosciotto |
Nesadalītas kāju ceturtdaļas |
|
d) |
Pechuga |
Prsa |
Bryst |
Brust, halbe Brust, halbierte Brust |
Rind |
Στήθος |
Breast |
Poitrine, blanc ou filet sur os |
Petto con osso |
Krūtiņa |
|
e) |
Muslo γ contramuslo |
Stehno |
Helt lår |
Schenkel, Keule |
Koib |
Πόδι |
Leg |
Cuisse |
Coscia |
Kāja |
|
f) |
Charto trasero de pollo |
Stehno kuřete s částí zad |
Kyllingelår med en del af ryggen |
Hähnchen-schenkel mit Rückenstück, Hühnerkeule mit Rückenstück |
Koib koos seljaosaga |
Πόδι από κοτόπουλο με ένα κομμάτι της ράχης |
Chicken leg with a portion of the back |
Cuisse de poulet avec une portion du dos |
Coscetta |
Cāļa kāja ar muguras daļu |
|
g) |
Contramuslo |
Horní stehno |
Overlår |
Oberschenkel, Oberkeule |
Reis |
Μηρός (μπούτι) |
Thigh |
Haut de cuisse |
Sovraccoscia |
Šķiņķis |
|
h) |
Muslo |
Dolní stehno (Palička) |
Underlår |
Unterschenkel, Unterkeule |
Sääretükk |
Κνήμη |
Drumstick |
Pilon |
Fuso |
Stilbs |
|
i) |
Ala |
Křídlo |
Vinge |
Flügel |
Tiib |
Φτερούγα |
Wing |
Aile |
Ala |
Spārns |
|
j) |
Alas unidas |
Neoddelená křídla |
Sammenhæn-gende vinger |
Beide Flügel, ungetrennt |
Lahtilõikamata tiivad |
Αδιαχώριστες φτερούγες |
Unseparated wings |
Ailes non séparées |
Ali non separate |
Nesadalīti spārni |
|
k) |
Filete de pechuga |
Prsní řízek |
Brystfilet |
Brustfilet, Filet aus der Brust, Filet |
Rinnafilee |
Φιλέτο στήθους |
Breast fillet |
Filet de poitrine, blanc, filet, noix |
Filetto, fesa (tacchino) |
Krūtiņas fileja |
|
l) |
Filete de pechuga con clavícula |
Filety z prsou (Klíční kost s chrupavkou prsní kosti včetne svaloviny v přirazené souvislosti, klíč. kost a chrupavka max.3 % z cel.hmotnosti) |
Brystfilet med ønskeben |
Brustfilet mit Schlüsselbein |
Rinnafilee koos harkluuga |
Φιλέτο στήθους με κλειδοκόκαλο |
Breast fillet with wishbone |
Filet de poitrine avec clavicule |
Petto (con forcella), fesa (con forcella) |
Krūtiņas fileja ar krūšukaulu |
|
m) |
Magret, maigret |
Magret, maigret (Filety z prsou kachen a hus s kůží a podkožním tukem pokrývajícím prsní sval, bez hlubokého svalu prsního) |
Magret, maigret |
Magret, Maigret |
Rinnaliha („magret“ või „maigret“) |
Maigret, magret |
Magret, maigret |
Magret, maigret |
Magret, maigret |
Pīles krūtiņa |
|
lt |
hu |
mt |
nl |
pl |
pt |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
|
a) |
Pusė |
Fél baromfi |
Nofs |
Helft |
Połówka |
Metade |
Polená hydina |
Polovica |
Puolikas |
Halva |
|
b) |
Ketvirtis |
Negyed baromfi |
Kwart |
Kwart |
Ćwiartka |
Quarto |
Štvrťka hydiny |
Četrt |
Neljännes |
Kvart |
|
c) |
Neatskirti kojų ketvirčiai |
Összefüggő (egész) combnegyedek |
ll-kwarti ta' wara tas-saqajn, mhux separati |
Niet-gescheiden achtérkwarten |
Ćwiartka tylna w całości |
Quartos de coxa não separados |
Neoddelené hydinové stehná |
Neločene četrti nog |
Takaneljännes |
Bakdelspart |
|
d) |
Krūtinėlė |
Mell |
Sidra |
Borst |
Pierś, połówka piersi |
Peito |
Prsia |
Prsi |
Rinta |
Bröst |
|
e) |
Koja |
Comb |
Koxxa |
Hele poot, hele dij |
Noga |
Perna inteira |
Hydinové stehno |
Bedro |
Koipireisi |
Klubba |
|
f) |
Viščiuko koja su neatskirta nugaros dalimi |
Csirkecomb a hát egy részével |
Koxxa tat-tigiega b'porzjon tad-dahar |
Poot/dij met rugdeel (bout) |
Noga kurczęca z częścią grzbietu |
Perna inteira de frango com uma porção do dorso |
Kuracie stehno s panvou |
Piščančja bedra z delom hrbta |
Koipireisi, jossa selkäosa |
Kycklingklubba med del av ryggben |
|
g) |
Šlaunelė |
Felsőcomb |
Il-bicca ta' fuq tal-koxxa |
Bovenpoot, bovendij |
Udo |
Coxa |
Horné hydinové stehno |
Stegno |
Reisi |
Lår |
|
h) |
Blauzdelė |
Alsócomb |
Il-bicca ťisfel tal-koxxa (drumstick) |
Onderpoot, onderdij (Drumstick) |
Podudzie |
Perna |
Dolné hydinové stehno |
Krača |
Koipi |
Ben |
|
i) |
Sparnas |
Szárny |
Gewnah |
Vleugel |
Skrzydło |
Asa |
Hydinové krídelko |
Peruti |
Siipi |
Vinge |
|
j) |
Neatskirti sparnai |
Összefüggő (egész) szárnyak |
Gwienah mhux separati |
Niet-gescheiden vleugels |
Skrzydła w całości |
Asas não separadas |
Neoddelené hydinové krídla |
Neločene peruti |
Siivet kiini toisissaan |
Sammanhängande vingar |
|
k) |
Krūtinėlės filė |
Mellfilé |
Flett tas-sidra |
Borstfilet |
Filet z piersi |
Carne de peito |
Hydinový rezeň |
Prsni file |
Rintafile' |
Bröstfilé |
|
l) |
Krūtinėlės filė su raktikauliu ir krūtinkauliu |
Mellfilé szegycsonttal |
Flett tas-sidra bil-wishbone |
Borstfilet met vorkbeen |
Filet z piersi z obojczykiem |
Carne de peito com fúrcula |
Hydinový rezeň s kosťou |
Prsni file s prsno kostjo |
Rintafile' solisluineen |
Bröstfilé med nyckelben |
|
m) |
Krūtinėlės filė be kiliojo raumens (magret) |
Bőrös libamell-filé, (maigret) |
Magret, maigret |
Magret |
Magret |
Magret, maigret |
Magret |
Magret |
Magret, maigret |
Magret, maigret |
I A PRIEDAS
Pjūvis, kuriuo šlaunelė (koja) atskiriama nuo nugaros
— klubo sąnario atskyrimas —
Pjūvis, kuriuo šlaunelė atskiriama nuo kulšies
— kelio sąnario atskyrimas —
II STRAIPSNIS
9 STRAIPSNIS — ATŠALDYMO BŪDAI
|
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
it |
lv |
|
|
1. |
Refrigeración por aire |
Vzduchem (Chlazení vzduchem) |
Luftkøling |
Luftkühlung |
Õhkjahutus |
Ψύξη με αέρα |
Air chilling |
Refroidissement à lair |
Raffreddamento ad aria |
Dzesēšana ar gaisu |
|
2. |
Refrigeración por aspersión ventilada |
Vychlazeným proudem vzduchu s postřikem |
Luftspraykøling |
Luft-Sprühkühlung |
Õhkpiserdusjahutus |
Ψύξη με ψεκασμό |
Air spray chilling |
Refroidissement par aspersion ventilée |
Raffreddamento per aspersione e ventilazione |
Dzesēšana ar izsmidzinātu gaisu |
|
3. |
Refrigeración por immersion |
Ve vodní lázni ponořením |
Neddypningskøling |
Gegenstrom-Tauchkühlung |
Sukeljahutus |
Ψύξη με βύθιση |
Immersion chilling |
Refroidissement par immersion |
Raffreddamento per immersione |
Dzesēšana iegremdējot |
|
lt |
hu |
mt |
nl |
pl |
pt |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
|
1. |
Atšaldymas ore |
Levegős hűtés |
Tkessih bl-arja |
Luchtkoeling |
Owiewowa |
Refrigeração por ventilação |
Chladené vzduchom |
Zračno hlajenje |
Ilmajahdytys |
Luftkylning |
|
2. |
Atšaldymas pučiant orą |
Permetezéses hűtés |
Tkessih b'air spray |
Luchtsproeikoeling |
Owiewowo-natryskowa |
Refrigeração por aspersão e ventilação |
Chladené sprejovaním |
Hlajerije s pršenjem |
Ilmasprayjäähdytys |
Evaporativ kylning |
|
3. |
Atšaldymas panardinant |
Bemerítéses hűtés |
Tkessih b'immersjoni |
Dompelkoeling |
Zanurzeniowa |
Refrigeração por imersão |
Chladené vo vode |
Hlajenje s potapljanjem |
Vesijähdytys |
Vattenkylning |
III PRIEDAS
10 STRAIPSNIO 1 DALIS — ŪKININKAVIMO TIPAI
|
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
it |
lv |
|
|
a) |
Alimentado con… %Oca engordada con avena |
Krmena (čím)…%(čeho)…krmená ovsem |
Fodret med… % Husa Havrefodret gås |
Mast mit… %… Hafermastgans |
Söödetud…, mis sisaldab…%…Kaeraga toidetud hani |
Έχει τραφεί με… %…Χήνα που παχαίνεται με βρώμη |
Fed with… % of…Oats fed goose |
Alimenté avec… % de…Oie nourrie à lavoine |
Alimentato con il… % di…Oca ingrassata con avena |
Barība ar… %…ar auzām barotas zosis |
|
b) |
Sistema extensivo en gallinero |
Extenzivní v hale |
Ekstensivt staldopdræt (skrabe…) |
Extensive Bodenhaltung |
Ekstensiivne seespidamine (lindlas pidamine) |
Εκτατικής εκτροφής |
Extensive indoor (barnreared) |
Élevé à l'intérieur: système extensif |
Estensivo al coperto |
Turēšana galvenokārt telpās („Audzēti kūtī“) |
|
c) |
Gallinero con salida libre |
Volný výběh |
Fritgående |
Auslaufhaltung |
Vabapidamine |
Ελεύθερης βοσκής |
Free range |
Sortant à l'extérieur |
Alľaperto |
Brīvā turēšana |
|
d) |
Granja al aire libre |
Tradiční volný výběh |
Frilands… |
Bäuerliche Auslaufhaltung |
Traditsiooniline Vabapidamine |
Πτηνοτροφείο παραδοσιακά ελεύθερης βοσκής |
Traditional free range |
Fermier-éléve en plein air |
Rurale all'aperto |
Tradicionālā brīvā turēšana |
|
e) |
Granja de cría en libertad |
Volný výběh -úplná volnost |
Frilands… opdrættet i fuld frihed |
Bäuerliche Freilandhaltung |
Täieliku liikumis-vabadusega traditsiooniline vabapidamine |
Πτηνοτροφείο απεριόριστης τροφής |
Free-range – total freedom |
Fermier-éléve en liberté |
Rurale in libertà |
Pilnīgā brīvība |
|
lt |
hu |
mt |
nl |
pl |
pt |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
|
a) |
Lesinta… %…Avižomis penėtos žąsys |
%-ban… -val etetettZabbal etetett liba |
Mitmugha b'… % ta'…Wiżża mitmug?a bil-?afur |
Gevoed met… %…Met haver vetgemeste gans |
Żywione z udziałem… %… tucz owsiany (gęsi). |
Alimentado com… % de…Ganso engordado com aveia |
Kŕmené… %…husi kŕmené ovsom |
Krmljeno s/z…%gos krmljena z ovsem |
Ruokittu… %…Kauralla ruokittu hanhi |
Utfodrad med…%… Havreutfodrad gås |
|
b) |
Patalpose laisvai auginti paukščiai (Auginti tvartuose) |
Istállóban külterjesen tartott |
Mrobbija gewwa: sistema estensiva |
Scharrel… binnengehouden |
Ekstensywny chów ściółkowy |
Produção extensiva em interior |
Extenzívne v halách |
Ekstenzivna zaprta reja |
Laajaperäinen siskasvatus |
Extensivt uppfödd inomhus |
|
c) |
Laisvai laikomi paukščiai |
Szabadtartás |
Barra (free range) |
Scharrel… met uitloop |
Chów wybiegowy |
Produção em semiliberdade |
Chované vo voľnom výbehu |
Prosta reja |
Ulkoilumahdollisuus |
Tillgång till utomhus vistelse |
|
d) |
Tradiciškai laisvai laikomi paukščiai |
Hagyományos szabadtartás |
Barra (free range) tradizzjonali |
Boerenscharrel… met uitloopHoeve… met uitloop |
Tradycyjny chów wybiegowy |
Produção ao ar livre |
Chované tradičným spôsobom v halách |
Tradicionalna prosta reja |
Ulkoiluvapaus |
Traditionell utomhusvistelse |
|
e) |
Visiškoje laisvėje laikomi paukščiai |
Teljes szabadtartás |
Barra íjree range) - liberta totali |
Boerenscharrel… met vrije uitloopHoeve… met vrije uitloop |
Chów wybiegowy bez ograniczeń |
Produção em liberdade |
Chované na paši |
Prosta reja -neomejen izpust |
Vapaa kasvatus |
Uppfödd i full frihe. |
IV PRIEDAS
10 straipsnyje minimos sąlygos yra tokios:
a) Lesinta (kokiu lesalu) … %
Toliau paminėtos konkrečios lesalo sudedamosios dalys gali būti nurodytos tada, kai:
— grūdai sudaro ne mažiau kaip 65 % lesalo formulės, kuri skiriama didžiąją penėjimo laiko dalį ir kurioje gali būti ne daugiau kaip 15 % šalutinių grūdų produktų; tačiau kai nurodoma viena konkreti grūdų rūšis, ji sudaro ne mažiau kaip 35 % lesalo formulės, o kukurūzai – 50 %,
— ankštiniai augalai arba žalios daržovės sudaro ne mažiau kaip 5 % lesalo formulės, skiriamos didžiąją penėjimo laikotarpio dalį,
— pieno produktai sudaro ne mažiau kaip 5 % lesalo formulės, skiriamos galutiniame etape.
Tačiau formuluotė „Avižomis penėtos žąsys“ gali būti vartojama tada, kai galutiniame etape tris savaites žąsims penėti avižų skiriama ne mažiau kaip po 500 g per dieną.
b) „Patalpose laisvai auginti paukščiai“ („auginti tvartuose“)
Šią formuluotę galima vartoti tada, kai:
— paukščių skaičius 1 m2 grindų plote neviršija šių skaičių:
—— viščiukų, gaidžių jauniklių ir kaplūnų – 15 vienetų, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,
— ančių, perlinių vištų, kalakutų – 25 kg gyvojo svorio,
— žąsų – 15 kg gyvojo svorio,
— paukščių skerdimo amžius:
—— viščiukų – 56 dienos ir daugiau,
— kalakutų – 70 dienų ir daugiau,
— žąsų – 112 dienų ir daugiau,
— Pekino ančių – 49 dienos ir daugiau,
— muskusinių ančių – 70 dienų ir daugiau, muskusinių antinų – 84 dienos ir daugiau,
— mulardinių ančių – 65 dienos ir daugiau,
— perlinių vištų – 82 dienos ir daugiau,
— jaunos žąsys (žąsiukai) – 60 dienų ir daugiau,
— gaidžių jauniklių – 90 dienų ir daugiau,
— kaplūnų – 140 dienų ir daugiau.
c) Ganyklinė paukštininkystė – pusiau laisvai auginti paukščiai
Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:
— paukščių tankumas patalpoje ir jų skerdimo amžius atitinka b punkte nurodytas ribas, išskyrus viščiukus, kurių tankumas gali būti padidintas iki 13, tačiau negali viršyti 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote, ir kaplūnus, kurių tankumas neviršija 7,5 ir ne daugiau kaip 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote,
— bent pusę savo gyvenimo paukščiai turėjo nuolatinę prieigą dieną prie aptvarų po atviru dangumi, kur jiems buvo skirtas ne mažiau kaip toliau nurodyto dydžio augalija apaugęs plotas:
—— viščiukui arba perlinei vištai – 1 m2,
— ančiai arba kaplūnui – 2 m2,
— kalakutui arba žąsiai – 4 m2.
Perlinėms vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktos, kurių grindų plotas turi būti bent toks pat, kaip patalpos, o aukštis – ne mažiau kaip 2 m. Iš viso paukščiui turi būti skirta ne mažiau kaip 10 cm ilgio lakta (patalpoje ir ant laktų),
— penėjimo stadijoje skiriama tokia lesalo formulė, kurioje grūdai sudaro ne mažiau kaip 70 %,
— paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto.
d) Tradicinė ganyklinė paukštininkystė – auginti po atviru dangumi
Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:
— paukščių uždarose patalpose tankumas 1 m2 ploto neviršija šių normų:
—— viščiukų – 12, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio; tačiau viščiukų, laikomų mobiliuose nameliuose, kurių grindų plotas ne didesnis kaip 150 m2 ir kurie nakčiai paliekami atviri, tankumas gali būti padidintas iki 20, bet ne daugiau kaip 40 kg gyvojo svorio 1 m2 ploto,
— kaplūnų – 6,25 (iki 91 dienos amžiaus – 12), bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,
— muskusinių ir Pekino antinų – 8, bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio, muskusinių ančių – 10, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,
— mulardinių ančių – 8, bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,
— perlinių vištų – 13, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,
— kalakutų – 6,25 (iki septynių savaičių amžiaus – 10), bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,
— žąsų – 5 (iki šešių savaičių amžiaus – 10), 3, jei paskutines tris penėjimo savaites buvo laikomos uždarytos, bet ne daugiau kaip 30 kg gyvojo svorio,
— bendras naudingas paukštidžių plotas bet kurioje gamybos vietoje neviršija 1 600 m2,
— kiekvienoje paukštidėje yra ne daugiau kaip:
—— 4 800 viščiukų,
— 5 200 perlinių vištų,
— 4 000 muskusinių arba Pekino ančių ir 3 200 muskusinių arba Pekino antinų bei 3 200 mulardų ančių,
— 2 500 kaplūnų, žąsų ir kalakutų,
— paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto,
— dienos metu yra nuolatinė prieiga prie aptvarų po atviru dangumi bent jau nuo šio amžiaus:
—— viščiukams ir gaidžiams – nuo šešių savaičių,
— antims, žąsims, perlinėms vištoms ir kalakutams – nuo aštuonių savaičių,
— aptvaruose po atviru dangumi vienam paukščiui yra skirtas ne mažesnis kaip toks augalija apaugęs plotas:
—— viščiukui, muskusinei arba Pekino ančiai ar perlinei vištai – 2 m2,
— mulardų ančiai – 3 m2,
— kaplūnui nuo 92 dienų amžiaus – 4 m2 (iki 91 dienos amžiaus – 2 m2),
— kalakutui – 6 m2,
— žąsiai – 10 m2.
— Perlinėms vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktos, kurių grindų plotas yra dukart didesnis už pastato grindų plotą, aukštis – bent 2 m. Iš viso (patalpoje ir laktose) vienam paukščiui skiriama ne mažiau kaip 10 cm ilgio lakta,
— penimos vištos yra tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis,
— penėjimo stadijoje skiriamo lesalo formulėje grūdų yra ne mažiau kaip 70 %,
— minimalus skerdimo amžius:
—— viščiukų – 81 diena,
— kaplūnų – 150 dienų,
— Pekino ančių – 49 dienos,
— muskusinių ančių – 70 dienų,
— muskusinių antinų – 84 dienos,
— mulardų ančių – 92 dienos,
— perlinių vištų – 94 dienos,
— kalakutų ir kepimui skirtų žąsų – 140 dienų,
— išpjaustymui skirtų kalakučių – 98 dienos,
— išpjaustymui skirtų kalakutų – 126 dienos,
— žąsų, iš kurių bus gaminama „foie gras“ ir „magret“ – 95 dienos,
— jaunų žąsų (žąsiukų – 60 dienų),
— prieš pjovimą uždaroje patalpoje neturi būti laikoma ilgiau kaip:
—— vyresni kaip 90 dienų amžiaus viščiukai – 15 dienų,
— kaplūnų – keturios savaitės,
— vyresnės kaip 70 dienų amžiaus žąsys ir mulardinės antys, iš kurių bus gaminama „foie gras“ ir „magret“ – 4 savaites.
e) Ganyklinė paukštininkystė – auginti visiškoje laisvėje
Kad būtų galima vartoti šią formuluotę, būtina laikytis d punkte nustatytų reikalavimų, išskyrus tai, kad paukščiai dienos metu turi turėti nuolatinę prieigą prie aptvarų po atviru dangumi, kurių plotas neribotas.
Tuo atveju, kai remiantis Bendrijos teise, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, nustatomas apribojimas, įskaitant veterinarinį apribojimą, kurio pasekmė yra ta, kad apribojama naminių paukščių galimybė būti aptvaruose po atviru dangumi, parduodant c, d ir e punktuose nurodytais ūkininkavimo būdais auginamus naminius paukščius, išskyrus voljeruose laikomas perlines vištas, per apribojimo laiką, tačiau ne ilgiau kaip dvylika savaičių, gali būti nurodomas tas pats ūkininkavimo būdas.
V PRIEDAS
ATITIRPUSIO VANDENS KIEKIO NUSTATYMAS
(Lašėjimo bandymas)
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šis bandymas taikomas, siekiant nustatyti, kokio kiekio vandens netenka sušaldyti arba greitai sušaldyti viščiukai, kai yra atitirpinami. Jei šio išlašėjusio vandens kiekis procentais, palyginus su visos skerdenos mase (įskaitant visus pakuotėje esančius subproduktus), viršija šio priedo 7 dalyje nustatytą ribinę vertę, vandens perteklius laikomas absorbuotu apdorojant.
2. Apibrėžimas
Šiuo metodu nustatytas išlašėjęs vandens kiekis išreiškiamas procentais nuo visos sušaldytos arba greitai sušaldytos skerdenos, įskaitant subproduktus, masės.
3. Principas
Sušaldyta arba greitai sušaldyta paukštiena, įskaitant kartu esančius subproduktus, atitirpinama reguliuojamomis sąlygomis, kurios leidžia apskaičiuoti netekto vandens kiekį.
4. Įranga
|
4.1. |
Svarstyklės, kuriomis galima sverti iki 5 kg tikslumu ±1 g. |
|
4.2. |
Plastikiniai maišeliai, kurie yra pakankamai dideli, kad juose tilptų skerdena, ir kurie gali būti saugiai įtvirtinti. |
|
4.3. |
Vandens vonia, kurioje yra įrenginys skerdenoms laikyti taip, kaip aprašyta 5.5 ir 5.6 punktuose, ir kurioje vandens temperatūrą reguliuoja termostatas. Vandens tūris vandens vonioje yra ne mažiau kaip aštuonis kartus didesnis už tikrintinos paukštienos tūrį, ir turi būti sudaryta galimybė palaikyti joje 42 ± 2° C vandens temperatūrą. |
|
4.4. |
Filtravimo popierius arba kiti sugeriamieji popieriniai rankšluosčiai. |
5. Metodai
|
5.1. |
Iš tikrintino paukštienos kiekio paimama 20 atsitiktinių skerdenų. Kol kiekvieną iš jų bus galima tirti 5.2–5.11 punktuose nurodytu būdu, jos laikomos ne aukštesnėje kaip – 18° C temperatūroje. |
|
5.2. |
Pakuotės išorinis paviršius nušluostomas, kad neliktų ledo ir vandens. Pakuotė su joje esančiu turiniu pasveriama ±1 g tikslumu, užrašoma masė M0. |
|
5.3. |
Skerdena bei kartu su ja parduodami subproduktai išimami iš išorinės fasuotės, kuri išdžiovinama ir pasveriama ±1 g tikslumu, užrašoma masė M1. |
|
5.4. |
Sušaldytos skerdenos ir subproduktų masė apskaičiuojama iš M0 atėmus M1. |
|
5.5. |
Skerdena su valgomaisiais subproduktais dedama į stiprų, vandeniui atsparų maišelį taip, kad pilvo ertmė būtų pasukta į jo dugną, kuris yra uždaras. Maišelis yra būti pakankamai ilgas, kad jį saugiai būtų galima įtvirtinti vandens vonioje, tačiau ne per daug platus, kad skerdena negalėtų pajudėti iš vertikalios padėties. |
|
5.6. |
Maišelio dalis, kurioje yra skerdena ir subproduktai, visiškai panardinami į vandens vonią, o maišelio viršus paliekamas atviras, kad iš jo išeitų kuo daugiau oro. Maišelis laikomas vertikaliai, jei reikia, prilaikomas specialiais laikikliais arba į jį įdedama svarelių, bet taip, kad į jį nepatektų vonioje esantis vanduo. Maišeliai vienas su kitu nesiliečia. |
|
5.7. |
Maišelis paliekamas vandens vonioje, kurioje palaikoma 42 ± 2° C temperatūra, nuolat sujudinant jį arba vandenį, kol skerdenos šilumos centras (giliausia krūtinėlės raumenų dalis, esanti šalia krūtinkaulio, viščiukuose be vidaus organų, arba vidaus organų vidurys viščiukuose su vidaus organais) pasieks ne mažiau kaip 4° C temperatūrą, matuojamą atsitiktinai pasirenkant dvi skerdenas. Skerdenos neturėtų būti laikomos vandenyje po to, kai atšyla iki 4° C. Būtinas – 18° C temperatūroje sandėliuojamų skerdenų panardinimo laikas yra toks:
Kiekvieniems papildomiems 100 g reikia pridėti po 7 minutes. Jei per siūlomą panardinimo laiką + 4° C temperatūra nėra pasiekiama, tų dviejų tikrinamų skerdenų atšildymo laikas pratęsiamas, kol temperatūra jų šilumos centre pasieks + 4° C. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5.8. |
Maišelis su turiniu išimamas iš vandens vonios; maišelio dugnas praplėšiamas, kad išbėgtų atitirpęs vanduo. Maišelis su turiniu valandai paliekamas nuo + 18° C iki + 25° C temperatūroje, kad ištekėtų vanduo. |
|
5.9. |
Atitirpinta skerdena išimama iš maišelio, o supakuoti subproduktai (jei jie yra) išimami iš pilvo ertmės. Skerdenos išorinė pusė bei vidus nusausinami filtravimo popieriumi arba popieriniais rankšluostėliais. Maišelis su subproduktais perplėšiamas ir, vandeniui nutekėjus, maišelis bei atitirpę subproduktai ypač kruopščiai nusausinami. |
|
5.10. |
Atitirpintos skerdenos, subproduktų ir pakuotės bendroji masė nustatoma ± 1 g tikslumu ir išreiškiama kaip M2. |
|
5.11. |
Pakuotės su subproduktais masė nustatoma ±1 g tikslumu ir išreiškiama kaip M3. |
6. Rezultatų apskaičiavimas
Atitirpusio vandens kiekis procentais nuo visos sušaldytos arba greitai sušaldytos skerdenos (įskaitant subproduktus) masės apskaičiuojamas pagal šią formulę:
7. Rezultatų įvertinimas
Jei atšildžius 20 imčiai atrinktų skerdenų vidutinis netekto vandens kiekis procentais viršija toliau nurodytus skaičius, vandens kiekis, absorbavęsis apdorojant paukštieną, laikomas viršijančiu nustatytąjį.
Absorbuoto vandens kiekis procentais pagal šaldymo būdą:
— šaldymas ore – 1,5 %,
— šaldymas įpurškiant orą – 3,3 %,
— šaldymas panardinant – 5,1 %.
VI PRIEDAS
BENDRO VANDENS KIEKIO VIŠČIUKUOSE NUSTATYMAS
(Cheminis bandymas)
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šis metodas taikomas bendrajam sušaldytuose arba greitai sušaldytuose viščiukuose esančiam vandens kiekiui nustatyti. Šiuo metodu dar nustatomas homogenizuotų naminių paukščių skerdenų mėginiuose esantis vandens ir baltymų kiekis. Nustatytas bendrasis vandens kiekis lyginamas su ribinėmis vertėmis, gaunamomis pagal 6 dalies 4 punkte nurodytą formulę, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei bandymą atliekantis asmuo įtaria, jog esama kokių nors medžiagų, galinčių sutrukdyti atlikti įvertinimą, jis pats turi imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
2. Apibrėžimai
„Skerdena“ – tai naminių paukščių skerdena su kaulais, kremzlėmis ir subproduktais, esančiais viduje.
„Subproduktai“ – tai kepenys, širdis, skilvis ir kaklas.
3. Principas
Vandens ir baltymų kiekis nustatomas pagal ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) metodus ir kitus Tarybos patvirtintus analizės metodus.
Didžiausias leistinas vandens kiekis skerdenoje bus apskaičiuojamas pagal joje esantį baltymų kiekį, kuris gali būti susijęs su fiziologiniu vandens kiekiu.
4. Įranga ir reagentai
|
4.1. |
Svarstyklės skerdenoms ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ±1 g. |
|
4.2. |
Kirvis mėsai arba pjūklas, kuriuo skerdenos pjaustomos į malti tinkamo dydžio gabalus. |
|
4.3. |
Galinga mėsmalė ir maišyklė, kuriomis įmanoma homogenizuoti didelius sušaldytos arba greitai sušaldytos paukštienos gabalus. Pastaba: Nėra tiksliai nurodoma, kokia mėsmalė turi būti naudojama. Ji turi būti pakankamo galingumo, kad būtų galima sumalti sušaldytą arba greitai sušaldytą mėsą bei kaulus ir gauti tokį homogenišką mišinį, koks gaunamas naudojant mėsmalę, į kurią įdėtas sietelis su 4 mm skersmens skylutėmis. |
|
4.4. |
ISO 1442 nurodytas prietaisas vandens kiekiui nustatyti. |
|
4.5. |
ISO 937 nurodytas prietaisas baltymų kiekiui nustatyti. |
5. Metodai
|
5.1. |
Iš tikrintino paukštienos kiekio imamos septynios atsitiktinės skerdenos ir kiekvienu atveju laikomos sušaldytos iki tol, kol pradedama 5.2–5.6 punktuose nurodyta analizė. Gali būti atskirai atliekama kiekvienos iš septynių skerdenų analizė arba atliekama septynių skerdenų mėginio analizė. |
|
5.2. |
Iš šaldiklio išimtos skerdenos per valandą paruošiamos tyrimui. |
|
5.3. |
a) Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Kiekviena skerdena pasveriama ir išpakuojama. Supjausčius skerdeną į smulkesnius gabaliukus, pašalinama medžiaga, į kurią buvo įpakuoti valgomieji subproduktai, ir ant skerdenos esantis ledas ± 1 g tikslumu ir nustatomas supakuotos skerdenos ir įpakavimo medžiagos masių skirtumas P1. b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatoma pagal šio priedo 5.3 punkto a papunktį paruoštų septynių skerdenų bendroji masė P7. |
|
5.4. |
a) Visa skerdena, kurios masė P1, malama 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti tipinį kiekvienos skerdenos mėginį. b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visos septynios skerdenos, kurių masė P7, sumalamos 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti du tipinius septynių skerdenų mėginius. Abu šie mėginiai turi būti tiriami taip, kaip aprašyta 5.5 ir 5.6 punktuose. |
|
5.5. |
Paskui imamas homogenizuotos medžiagos mėginys ir pagal ISO 1442 aprašymą nedelsiant nustatomas jame esančio vandens kiekis „a %“. |
|
5.6. |
Taip pat imamas homogenizuotos medžiagos mėginys azoto kiekiui pagal ISO 937 aprašymą nustatyti. Nustatytasis azoto kiekis paverčiamas neperdirbtų baltymų kiekiu „b %“, jį dauginant iš koeficiento 6,25. |
6. Rezultatų apskaičiavimas
|
6.1. |
a) Kiekvienoje skerdenoje esantis vandens kiekis (W) apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis (RP) – pagal formulę bP1/100, abu turi būti nurodomi gramais. Nustatomos septyniose skerdenose esančio vandens kiekių (W7) ir baltymų kiekių (RP7) sumos. b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas dviejose tiriamosiose skerdenose esantis vidutinis vandens kiekis „a %“ ir baltymų kiekis „b %“. Septynių skerdenų vandens kiekis (W7) apskaičiuojamas pagal formulę aP7/100, o baltymų kiekis (RP7) – pagal formulę bP7/100, abu turi būti nurodomi gramais. |
|
6.2. |
Vidutinis vandens (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas W7 ir RP7 dalijant iš septynių. |
|
6.3. |
Taikant šį metodą teorinį fiziologinio vandens kiekį gramais galima apskaičiuoti pagal šią formulę: — viščiukų: 3,53 x RPA + 23. |
|
6.4. |
a) Šaldymas ore Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 %1, pagal toliau nurodytą formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą) ir taikant šį metodą nustatoma aukščiausia leistina viso vandens kiekio (WG) riba gramais: — viščiukams: WG = 3,65 x RPA + 42. b) Šaldymas įpurškiant orą Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 4,5 %1, pagal toliau nurodytą formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą) ir taikant šį metodą nustatoma aukščiausia leistina viso vandens kiekio (WG) riba gramais: — viščiukams: WG = 3,79 x RP + 42. c) Šaldymas panardinant Darant prielaidą, kad dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 7 % ( 6 ), pagal toliau nurodytą formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą) ir taikant šį metodą nustatoma aukščiausia leistina viso vandens kiekio (WG) riba gramais: — viščiukams: WG = 3,93 x RPA + 42. |
|
6.5. |
Jei pagal 6.2 punktą apskaičiuotas septynių skerdenų vidutinis vandens kiekis (WA) neviršija 6.4 punkte nurodyto dydžio (WG), patikrintasis paukštienos kiekis laikomas atitinkančiu standartą. |
VIa PRIEDAS
BENDRO VANDENS KIEKIO NAMINIŲ PAUKŠČIŲ SKERDENŲ NUSTATYMAS
(Cheminis bandymas)
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šis metodas taikomas bendram tam tikrose naminių paukščių skerdenose esančiam vandens kiekiui nustatyti. Šiuo metodu dar nustatomas homogenizuotų naminių paukščių gabalų mėginiuose esantis vandens ir baltymų kiekis. Nustatytas bendrasis vandens kiekis lyginamas su ribinėmis vertėmis, gaunamomis pagal 6 dalies 4 punkte nurodytą formulę, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei bandymą atliekantis asmuo įtaria, jog esama kokių nors medžiagų, galinčių sutrukdyti atlikti įvertinimą, jis pats turi imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
2. Apibrėžimai ir mėginių ėmimo tvarka
1 straipsnio 2 dalyje pateikti apibrėžimai taikomi 14b straipsnyje minimiems naminių paukščių gabalams. Mėginio dydis turėtų būti bent jau toks:
— viščiuko krūtinėlė: pusė krūtinėlės,
— viščiuko krūtinėlės filė: pusė krūtinėlės su kaulais be odelės,
— kalakuto krūtinėlė, kalakuto krūtinėlės filė ir kojų mėsa su kaulais: maždaug 100 g porcijos,
— kiti gabalai: kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalyje.
Imant sušaldytų ar greitai sušaldytų didmeninių produktų (individualiai nesupakuotų gabalų) mėginius, didžiulius paketus, iš kurių imami mėginiai, galima palaikyti 0 °C, kol bus galima atskirti atskirus gabalus.
3. Principas
Vandens ir baltymų kiekis nustatomas pagal pripažintus ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) metodus arba kitą Tarybos patvirtintą analizę ar metodus.
Didžiausias leistinas bendras vandens kiekis naminių paukščių gabaluose bus apskaičiuojamas pagal juose esantį baltymų kiekį, kuris gali būti susijęs su fiziologiniu vandens kiekiu.
4. Įranga ir reagentai
|
4.1. |
Svarstyklės gabalams ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ± 1 g. |
|
4.2. |
Kirvis mėsai arba pjūklas, kuriuo gabalai pjaustomi į malti tinkamo dydžio gabalus. |
|
4.3. |
Galinga mėsmalė ir maišyklė, kuriomis galima homogenizuoti naminių paukščių gabalus ir jų dalis. Pastaba: Nėra tiksliai nurodoma, kokia mėsmalė turi būti naudojama. Ji turi būti pakankamo galingumo, kad būtų galima sumalti sušaldytą arba greitai sušaldytą mėsą bei kaulus ir gauti tokį homogenišką mišinį, koks gaunamas naudojant mėsmalę, į kurią įdėtas sietelis su 4 mm skersmens skylutėmis. |
|
4.4. |
ISO 1442 nurodytas prietaisas vandens kiekiui nustatyti. |
|
4.5. |
ISO 937 nurodytas prietaisas baltymų kiekiui nustatyti. |
5. Procedūra
|
5.1. |
Iš tikrintino naminių paukščių gabalų kiekio imami penki atsitiktiniai gabalai ir kiekvienu atveju laikomi sušaldyti arba užšaldyti, kol pradedama 5.2–5.6 punktuose nurodyta analizė. Sušaldytų ar greitai sušaldytų 2 dalyje minimų didmeninių produktų mėginiai gali būti laikomi 0 °C temperatūroje kol bus pradėta analizė. Gali būti atliekama kiekvieno iš penkių gabalų analizė arba atliekama penkių gabalų mėginio analizė. |
|
5.2. |
Iš šaldiklio ar šaldytuvo išimti gabalai per valandą paruošiami tyrimui. |
|
5.3. |
a) Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Kiekvienas gabalas pasveriamas ir išpakuojamas. Supjausčius gabalus į smulkesnius gabaliukus, naminių paukščių gabalo svoris nustatomas gramo tikslumu atėmus bet kokios pašalintos įpakavimo medžiagos masę, siekiant gauti P1. b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatoma pagal 5.3 punkto a papunktį paruoštų penkų gabalų bendroji masė P5. |
|
5.4. |
a) Visas gabalas, kurio svoris P1, malamas 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti tipinį kiekvieno gabalo mėginį. b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visi penki gabalai, kurių masė P5, sumalami 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti du tipinius penkių gabalų mėginius. Abu šie mėginiai turi būti tiriami taip, kaip aprašyta 5. 5 ir 5. 6 punktuose. |
|
5.5. |
Paskui imamas homogenizuotos medžiagos mėginys ir pagal ISO 1442 aprašymą nedelsiant nustatomas jame esančio vandens kiekis „a %“. |
|
5.6. |
Taip pat imamas homogenizuotos medžiagos mėginys azoto kiekiui pagal ISO 937 aprašymą nustatyti. Nustatytasis azoto kiekis paverčiamas neperdirbtų baltymų kiekiu „b %“, jį dauginant iš koeficiento 6,25. |
6. Rezultatų apskaičiavimas
|
6.1. |
a) Kiekviename gabale esantis vandens kiekis (W) apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis (RP) – pagal formulę bP1/100, abu turi būti nurodomi gramais. Nustatomos penkiuose tirtų atpjovų vandens svorių (W5) ir baltymų svorių (RP5) sumos. b) Jeigu tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas dviejuose tiriamuosiuose gabaluose esantis vidutinis vandens kiekis a % ir baltymų kiekis b %. Penkių gabalų vandens kiekis (W5) apskaičiuojamas pagal formulę aP5/100, o baltymų kiekis (RP5) – pagal formulę bP5/100, abu turi būti nurodomi gramais. |
|
6.2. |
Vidutinis vandens (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas W5 ir RP5 dalijant iš penkių. |
|
6.3. |
Taikant šį metodą vidutinis fiziologinis W/RP santykis nustatomas taip: — viščiuko krūtinėlės filė: 3,19 ± 0,12, — viščiuko kojos ir kojų ketvirčiai: 3,78 ± 0,19, — kalakuto krūtinėlės filė: 3,05 ± 0,15, — kalakuto kojos: 3,58 ± 0,15, — kalakuto kojų mėsa be kaulų: 3,65 ± 0,17. |
|
6.4. |
Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo techniškai neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 %, 4 % arba 6 % ( 7 ) priklausomai nuo produktų tipo ir taikomų šaldymo būdų, didžiausias leistinas šiuo metodu nustatomas W/RP santykis yra toks:
Jei pagal 6.2 punkto vertes apskaičiuotas vidutinis penkių gabalų WA/RPA santykis neviršija 6.4 punkte nurodyto santykio, patikrintas naminių paukščių gabalų kiekis laikomas atitinkančiu standartą. |
VII PRIEDAS
Vandens absorbavimo patikrinimas gamybos įmonėje
1. Ne mažiau kaip kartą per aštuonias darbo valandas: nuo išdarinėjimo linijos atsitiktinai parenkamos 25 skerdenos tuoj pat po to, kai jos buvo išdarinėtos, kai buvo pašalinti subproduktai ir riebalai ir prieš pirmąjį tolesnį plovimą.
2. Jei reikia, nupjaunamas kaklas, paliekant jį odele prisitvirtinusį prie skerdenos.
3. Kiekviena skerdena paženklinama. Kiekviena skerdena atskirai pasveriama ir jos svoris registruojamas ± 1 g tikslumu.
4. Tiriama skerdena vėl pakabinama ant išdarinėjimo linijos ir atliekami įprasti darbai: plovimas, šaldymas, nulašinimas ir t. t.
5. Paženklintos skerdenos nukabinamos nuo linijos, ant kurios jos buvo pakabintos nulašėti, kad jos nekabėtų ilgiau nei skirta paukštienai iš tos partijos, iš kurios buvo paimtas mėginys.
6. Mėginį sudaro 20 pirmųjų nuimtų skerdenų. Jos dar kartą pasveriamos. Šio ir ankstesnio svėrimo duomenys užrašomi greta ± 1 g tikslumu. Jei buvo nuimta mažiau kaip 20 paženklintų skerdenų, tyrimas laikomas niekiniu.
7. Nuo imčiai atrinktų skerdenų pašalinami ženklai, kad skerdenos būtų toliau pakuojamos įprastu būdu.
8. Nustatomas absorbuotos drėgmės kiekis procentais iš tiriamų 20 skerdenų bedrosios masės prieš išplovimą atėmus šių skerdenų bendrąją masę po išplovimo, atšaldymo ir nulašinimo, skirtumą padalijus iš pradinio svorio bei padauginus iš 100.
8a. Vietoje rankinio svėrimo, kaip apibūdinta 1–8 punktuose, galima panaudoti automatinio svėrimo linijas nustatant drėgmės sugėrimo procentą tam pačiam skerdenų skaičiui laikantis tų pačių principų, su sąlyga, kad automatinio svėrimo linija yra iš anksto kompetentingos institucijos patvirtinta šiam tikslui.
9. Gauti duomenys neturi būti didesni už toliau nurodytą skerdenos pradinę masę procentais arba kurį nors kitą skaičių, kuris rodo, kad neviršijamas didžiausias viso pašalinio vandens kiekis:
|
— šaldymas ore: |
0,1 %, |
|
— šaldymas įpurškiant orą: |
2,0 %, |
|
— šaldymas panardinant: |
4,5 %. |
VIII PRIEDAS
NACIONALINIŲ ETALONINIŲ LABORATORIJŲ SĄRAŠAS
Belgija
Instituut voor Landbouw- en Visserijonderzoek (ILVO)
Eenheid Technologie en Voeding
Productkwaliteit en voedselveiligheid
Brusselsesteenweg 370
BE-9090 Melle
Čekija
Státní veterinární ústav Jihlava
Národní referenční laboratoř pro mikrobiologické, chemické a senzorické analýzy masa a masných výrobků
Rantířovská 93
CZ-586 05 Jihlava
Danija
Fødevarestyrelsen
Fødevareregion Øst
Afdeling for Fødevarekemi
Søndervang 4
DK-4100 Ringsted
Vokietija
Bundesforschungsanstalt für Ernährung und Lebensmittel
Standort Kulmbach
EC-Baumann-Straße 20
D-95326 Kulmbach
Estija
Veterinaar- ja Toidulaboratoorium
Kreutzwaldi 30
EE-51006 Tartu
Graikija
Ministry of Rural Development & Food
Veterinary Laboratory of Larisa
7th km Larisa-Trikalon st.
EL-411 10 Larisa
Ispanija
Laboratorio Arbitral Agroalimentario
Carretera de La Coruña, km 10,700
ES-28023 Madrid
Prancūzija
Unité hygiène et qualité des produits avicoles
Laboratoire central de recherches avicoles et porcines
Centre National d'études vétérinaires et alimentaires
Beaucemaine — B.P. 53
FR-22400 Ploufragan
Airija
National Food Centre
Teagasc
Dunsinea
Castleknock
Dublin 15
Ireland
Italija
Ministero Politiche Agricole e Forestali
Ispettorato Centrale Repressione Frodi — Laboratorio di Modena
Via Jacopo Cavedone n. 29
IT-41100 Modena
Kipras
Agricultural Laboratory
Department of Agriculture
Loukis Akritas Ave; 14
CY-Lefcosia (Nicosia)
Latvija
Pārtikas un veterinārā dienesta
Nacionālais diagnostikas centrs
Lejupes iela 3,
LV-1076 Rīga
Lietuva
Nacionalinė veterinarijos laboratorija
J. Kairiūkščio g. 10
LT-2021 Vilnius
Liuksemburgas
Laboratoire National de Santé
Rue du Laboratoire, 42
LU-1911 Luxembourg
Vengrija
Országos Élelmiszervizsgáló Intézet
Budapest 94. Pf. 1740
Mester u. 81.
HU-1465
Malta
CE.FI.T S.r.l.
Sede Centrale e Laboratori
Viale Lido 108 A
IT-96012 Avola (SR)
Nyderlandai
RIKILT — Instituut voor Voedselveiligheid
Bornsesteeg 45, gebouw 123
NL-6708 AE Wageningen
Austrija
Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH
Institut für Lebensmitteluntersuchung Wien
Abteilung 6 — Fleisch und Fleischwaren
Spargelfeldstraße 191
AT-1226 Wien
Lenkija
Centralne Laboratorium Głównego Inspektoratu Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych
ul. Reymonta 11/13
PL-60-791 Poznań
Portugalija
Autoridade de Segurança Alimentar e Económica — ASAE
Laboratório Central da Qualidade Alimentar — LCQA
Av. Conde Valbom, 98
PT 1050-070 LISBOA
Slovėnija
Univerza v Ljubljani
Veterinarska fakulteta
Nacionalni veterinarski inštitut
Gerbičeva 60
SI-1115 Ljubljana
Slovakija
Štátny veterinárny a potravinový ústav
Botanická 15
SK-842 52 Bratislava
Suomija
Elintarviketurvallisuusvirasto Evira
Mustialankatu 3
FIN-00710 Helsinki
Švedija
Livsmedelsverket
Box 622
SE-75126 Uppsala
Jungtinė Karalystė
Laboratory of the Government Chemist
Queens Road
Teddington
United Kingdom
TW11 0LY
IX PRIEDAS
Vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų tarybos organizacinė struktūra ir užduotys
14a(14) straipsnyje minima ekspertų taryba yra atsakinga už šiuos uždavinius:
a) teikti nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms informaciją apie analitinius metodus ir lyginamuosius tyrimus, susijusius su vandens kiekio paukštienoje nustatymu;
b) koordinuoti nacionalinių etaloninių laboratorijų naudojamų a punkte nurodytų metodų taikymą, organizuojant lyginamuosius tyrimus, ypač kvalifikacijos tikrinimą;
c) remti nacionalinių etaloninių laboratorijų kvalifikacijos tikrinimą teikiant mokslinę paramą vertinant statistinius duomenis ir rengiant ataskaitas;
d) koordinuoti naujų analizės metodų kūrimą ir informuoti nacionalines etalonines laboratorijas apie šioje srityje padarytą pažangą;
e) teikti mokslinę ir techninę paramą Komisijai, ypač tais atvejais, kai valstybės narės nesutaria dėl tyrimų rezultatų.
14a(14) straipsnyje minima ekspertų taryba organizuojama tokiu būdu:
vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų tarybą sudaro Jungtinio tyrimų centro (JTC) generalinio direktorato – Pamatinių medžiagų ir matavimo vienetų instituto (IRMM), Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir trejų nacionalinių etaloninių laboratorijų atstovai. IRMM atstovas veikia kaip tarybos pirmininkas ir paskiria nacionalines etalonines laboratorijas rotacine tvarka. Valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už atrinktą nacionalinę etaloninę laboratoriją, vėliau paskiria atskirus vandens kiekio maiste priežiūros ekspertus darbui taryboje. Metinės rotacijos principu, vieną dalyvaujančią nacionalinę etaloninę laboratoriją vienu metu pakeičia kita, kad būtų užtikrintas tarybos tęstinumą. Valstybių narių ekspertų ir (arba) pagal šią straipsnio dalį savo funkcijas atliekančių nacionalinių etaloninių laboratorijų patirtas išlaidas padengia atitinkamos valstybės narės.
Nacionalinių etaloninių laboratorijų uždaviniai
VIII priede išvardytos nacionalinės etaloninės laboratorijos yra atsakingos už šiuos uždavinius:
a) nacionalinių laboratorijų, atsakingų už paukštienoje esančio vandens kiekio analizę, veiklos koordinavimą;
b) pagalbą valstybių narių kompetentingoms institucijoms organizuojant vandens kiekio paukštienoje priežiūros sistemą;
c) dalyvavimą lyginamuosiuose tyrimuose (kvalifikacijos tikrinimas) tarp įvairių a punkte nurodytų nacionalinių laboratorijų;
d) užtikrinti, kad ekspertų tarybos pateikta informacija būtų perduodama atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ir a punkte minimoms nacionalinėms laboratorijoms;
e) bendradarbiauti su ekspertų taryba ir, jeigu jos yra paskirtos, prisijungti prie ekspertų tarybos, paruošti būtinus tiriamuosius mėginius, įskaitant homogeniškumo tyrimus, ir organizuoti tinkamą jų gabenimą.
( 1 ) OL L 173, 1990 7 6, p. 1.
( 2 ) OL L 46, 1976 2 21, p. 1.
( 3 ) OL L 311, 1978 11 4, p. 21.
( 4 ) OL L 33, 1979 2 8, p. 1.
( 5 ) Nušalimas – (kokybės suprastėjimas) yra negrįžtamas tam tikrų odos ir (arba) mėsos vietų arba viso kūno išdžiovinimas, kuris gali reikštis šiais pakitimais:
— pradinės spalvos (dažniausiai ji pašviesėja), ir (arba)
— skonio ir kvapo (netenka kvapo arba apkarsta), ir (arba)
— konsistencijos (sausa, akyta).
( 6 ) Apskaičiuota imant skerdeną, kuri pašalinio vandens neabsorbavo.
( 7 ) Apskaičiuota pagal gabalą, neįskaitant sugerto pašalinio vandens. Filė (be odelės) ir kalakuto kojų mėsoje kiekis yra 2 % visiems šaldymo būdams.