This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01991L0628-20030605
Council Directive of 19 November 1991 on the protection of animals during transport and amending Directives 90/425/EEC and 91/496/EEC (91/628/EEC)
Consolidated text: Tarybos Direktyva 1991 m. lapkričio 19 d. dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies fkeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (91/628/EEB)
Tarybos Direktyva 1991 m. lapkričio 19 d. dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies fkeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (91/628/EEB)
No longer in force
1991L0628 — LT — 05.06.2003 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1991 m. lapkričio 19 d. dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies fkeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (OL L 340, 11.12.1991, p.17) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 243 |
27 |
25.8.1992 |
||
|
L 148 |
52 |
30.6.1995 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 806/2003 2003 m. balandžio 14 d. |
L 122 |
1 |
16.5.2003 |
|
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
TARYBOS DIREKTYVA
1991 m. lapkričio 19 d.
dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies fkeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB
(91/628/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi Europos Parlamento 1987 m. vasario 20 d. rezoliucijoje dėl gyvūnų gerovės ( 4 ) Komisija yra skatinama teikti pasiūlymus dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;
kadangi siekdama pašalinti technines prekybos gyvais gyvūnais kliūtis ir sudaryti palankias sąlygas atitinkamoms rinkos institucijoms bei garantuoti patenkinamą tokių gyvūnų apsaugą, Bendrija yra priėmusi atitinkamas taisykles;
kadangi visos valstybės narės ratifikavo Europos Konvenciją dėl gyvūnų apsaugos juos vežant tarptautiniu transportu ir pasirašė papildomą protokolą, kuriuo Bendrija prisijungia prie šios Konvencijos;
kadangi 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3626/82 dėl Konvencijos dėl tarptautinės prekybos nykstančių rūšių gyvūnija ir augalija įgyvendinimo Bendrijoje ( 5 ), toliau vadinamas cituojamu reglamentu, nustato tam tikrų rūšių vežimo sąlygas;
kadangi Direktyvoje 77/489/EEB ( 6 ) pateikiamos gyvūnų apsaugos juos vežant tarptautiniu transportu taisyklės; kadangi Direktyvoje 81/389/EEB ( 7 ) nustatytos Direktyvos 77/489/EEB įgyvendinimo priemonės, tarp jų Bendrijos vidaus pasienio kontrolė;
kadangi šiems tikslams, ypač vežant gyvūnus, taikoma apsauga, ir siekiant kurti vidaus rinką būtina keisti Direktyvos 90/425/EEB ( 8 ) taisykles ir, inter alia, suderinti ankstesnius su gyvūnų gerove vežant susijusius patikrinimus;
kadangi gyvūnų įvežimas, išvežimas ir vežimas Bendrijoje turi būti reglamentuoti ir turi būti panaikinti sistemingi tikrinimai Bendrijos vidaus pasienyje;
kadangi dėl gyvūnų gerovės būtina kuo labiau riboti gyvūnų, tarp jų skerstinų, vežimą tolimais atstumais;
kadangi siūlomos taisyklės turi užtikrinti geresnę gyvūnų apsaugą juos vežant;
kadangi Direktyva 91/496/EEB ( 9 ) turėtų būti pataisyta ir pritaikyta šiai direktyvai; kadangi Direktyvos 77/489/EEB ir 81/389/EEB turėtų būti panaikintos,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I
SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
1. Ši direktyva taikoma vežant:
a) naminius vienakanopius ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules;
b) naminius paukščius, namuose laikomus paukščius ir naminius triušius;
c) namines kates ir naminius šunis;
d) kitus žinduolius ir paukščius;
e) kitus stuburinius ir šaltakraujus gyvūnus.
2. Ši direktyva netaikoma:
— vežant gyvūnus ne komercijos tikslais ar vežant bet kokį gyvūną, kurį lydi fizinis asmuo, atsakingas už gyvūną jį vežant,
— vežant naminius gyvūnėlius, kuriuos lydi jų savininkas privačioje kelionėje;
b) nepažeidžiant atitinkamų nacionalinių nuostatų, vežant gyvūnus:
— ne daugiau negu 50 km, skaičiuojant nuo jų išvežimo vietos iki paskirties vietos,
— žemės ūkio arba kitomis transporto priemonėmis, priklausančiomis gyvūnų augintojams ar penėtojams, jeigu dėl tam tikrų geografinių sąlygų tenka atlikti sezoninius pelno nesiekiančius tam tikrų gyvūnų tipų pervežimus į naujas ganyklas.
2 straipsnis
1. Šioje direktyvoje taikomi Direktyvų 89/662/EEB ( 10 ), 90/425/EEB, 90/675/EEB ( 11 ) 2 straipsnio ir Direktyvos 91/496/EEB apibrėžimai.
2. Be to, šioje direktyvoje:
a) „transporto priemonė“ kelių ir geležinkelio priemonių, laivų ir orlaivių dalys, naudojamos gyvūnams pakrauti ir vežti, taip pat konteineriai, naudojami sausumos, jūrų ar oro transporto priemonėse;
b) „vežimas“ bet koks gyvūnų judėjimas transporto priemonėmis, taip pat gyvūnų pakrovimas ir iškrovimas;
c) „sustojimo punktas“ vieta, kurioje kelionė nutraukiama ir sustojama pailsinti, pašerti arba pagirdyti gyvūnus;
d) „perkėlimo punktas“ vieta, kurioje vežimas pertraukiamas ir gyvūnai perkeliami iš vienos transporto priemonės į kitą;
e) „išsiuntimo vieta“ vieta, kurioje, nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatų, gyvūnas pirmą kartą buvo pakrautas į transporto priemonę arba kurioje gyvūnai buvo ►M2 iškrauti 24 valandas ◄ , kad būtų pagirdyti, pašerti ir, jei reikia, apžiūrėti, išskyrus sustojimo ar perkėlimo punktą.
Turgavietės ir surinkimo centrai, patvirtinti pagal Bendrijos teisės aktus, taip pat gali būti laikomi išvykimo vietomis, jei:
— pirmoji gyvūnų pakrovimo vieta yra ne toliau kaip už 50 km nuo tokių turgaviečių ar surinkimo centrų,
— pirmoje įtraukoje minimas atstumas yra didesnis negu 50 km, tačiau gyvūnams buvo leista pailsėti tam tikrą laiką, kuris nustatomas 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jie buvo pagirdyti ir pašerti prieš vėl pakraunant;
f) „paskirties vieta“ vieta, kurioje gyvūnas pasibaigus kelionei buvo iškrautas iš transporto priemonės, išskyrus sustojimo ar perkėlimo punktus;
g) „kelionė“ vežimas nuo išsiuntimo vietos iki paskirties vietos;
h) „poilsio laikas“ — tęstinis laikotarpis kelionės metu, per kurį gyvūnai nėra vežami transporto priemone;
i) „vežėjas“, bet kuris juridinis ar fizinis asmuo, vežantis gyvūnus
— pats ar
— trečiosios šalies vardu, ar
— suteikdamas trečiajai šaliai transporto priemonę gyvūnams vežti
tais atvejais, kai vežama komercijos tikslais ar siekiant pelno.
II
SKYRIUS
Vežimas ir kontrolė Bendrijoje
3 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad:
a) gyvūnai būtų įvežami, išvežami ir vežami valstybėse narėse pagal šią direktyvą, o gyvūnai, nurodyti:
— 1 straipsnio a punkte – pagal priedo I skyriaus nuostatas,
— 1 straipsnio b punkte – pagal priedo II skyriaus nuostatas,
— 1 straipsnio c punkte – pagal priedo III skyriaus nuostatas,
— 1 straipsnio d punkte – pagal priedo IV skyriaus nuostatas,
— 1 straipsnio e punkte – pagal priedo V skyriaus nuostatas;
— gyvūnų pakrovimo tankumas bent jau atitinka normas, išdėstytas priedo VI skyriuje ir taikomas tame skyriuje nurodytiems gyvūnams bei transporto priemonėms,
— kelionės trukmė, poilsio laikas bei tam tikrų gyvūnų rūšių šėrimo ir girdymo intervalai atitinka normas, išdėstytas priedo VII skyriuje ir taikomas tame skyriuje minimiems gyvūnams, nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatų ( 12 );
b) būtų vežami tik kelionei tinkami gyvūnai, kurie kelionės metu ir atvykus į paskirties vietą būtų tinkamai prižiūrimi. Sergantys arba sužeisti gyvūnai nėra tinkami vežti. Tačiau ši nuostata netaikoma:
i) šiek tiek sužeistiems arba sergantiems gyvūnams, kuriems vežimas nesukeltų bereikalingų kančių;
ii) gyvūnams, kurie vežami kompetentingų institucijų patvirtintiems moksliniams tyrimams;
c) vežimo metu susirgę arba sužeisti gyvūnai kuo greičiau gautų pirmąją pagalbą; jiems turi būti suteikta tinkama veterinarinė pagalba, prireikus jie nedelsiant turi būti paskersti tokiu būdu, kuris nesukeltų bereikalingų kančių.
2. Nepaisydamos 1 straipsnio b punkto, valstybės narės gali leisti vežti gyvūnus skubiam veterinariniam gydymui arba skerdimui tokiomis sąlygomis, kurios neatitinka šios direktyvos reikalavimų. Valstybės narės užtikrina, kad tokio vežimo metu gyvūnai be reikalo nekentėtų ir su jais nebūtų blogai elgiamasi. Jei reikia, šio straipsnio dalis taikoma laikantis specialių taisyklių, kurios priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Nepažeisdama 1 dalies a ir b punktuose ir šios direktyvos priede išdėstytų reikalavimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato papildomas tam tikrų gyvūnų tipų, tarp jų vienakanopių, laukinių paukščių ir jūros žinduolių, vežimo sąlygas, kad būtų apsaugota jų gerovė.
Kol bus įgyvendintos šios nuostatos, valstybės narės, remdamosi bendrosiomis Sutarties nuostatomis, taiko atitinkamas nacionalines papildomas taisykles.
4 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai kelionės metu būtų identifikuojami ir registruojami pagal Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus ir būtų lydimi dokumentų, kurie yra numatyti Bendrijos arba nacionaliniais teisės aktais, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti:
— jų kilmę ir savininkus,
— jų išvykimo ir paskirties vietą,
— išvykimo datą ir laiką.
5 straipsnis
A. Valstybės narės užtikrina, kad:
1. Bet kuris vežėjas:
a) yra:
i) registruotas taip, kad kompetetinga institucija galėtų greitai nustatyti tokį asmenį, jeigu jis nesilaiko šios direktyvos reikalavimų;
ii) turintis leidimą vežti stuburinius gyvūnus vienoje iš teritorijų, nurodytų Direktyvos 90/675/EEB 1 priede, leidimą suteikus kompetetingai tos valstybės narės institucijai, arba, jeigu dalyvauja įmonė, įkurta trečiojoje šalyje, kompetentingai bet kurios Europos Sąjungos valstybës narės institucijai, esant raštiškam asmens, atsakingo už transporto įmonę, įsipareigojimui laikytis galiojančių Bendrijos veterinarijos teisės aktų reikalavimų.
Šiame raštiškame įsipareigojime turi būti ypač pabrėžiama, kad:
— antrame punkte minimas vežėjas ėmėsi visų priemonių, kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų iki pat paskirties vietos ir ypač, jeigu vežama į trečiąsias šalis, iki paskirties vietos, kaip ji yra apibrėžiama Bendrijos teisės aktuose,
— nepažeidžiant priedo 1 skyriaus A skirsnio 6 dalies b punkto nuostatų, personalas, minimas a punkto 2 papunktyje, yra tinkamai parengtas arba pačioje įmonėje, arba mokymo įstaigoje, arba turi pakankamai praktinës patirties, kad galėtų vežti stuburinius gyvūnus, o prireikus ir tinkamai jais rūpintis;
b) neveža jokio gyvūno ar neleidžia, kad jis būtų vežamas, jeigu dėl vežimo gyvūnas būtų sužalotas ar kitaip be reikalo kentėtų;
c) šioje direktyvoje minimiems gyvūnams vežti naudoja transporto priemones, kurios užtikrina, kad laikomasi Bendrijos reikalavimø dël gyvūnų saugos juos vežant ir ypač priede nustatytų reikalavimų bei tų, kurie dar bus nustatyti, remiantis 13 straipsnio 1 dalimi.
2. Vežėjas:
a) patiki vežti gyvus gyvūnus darbuotojams, turintiems būtinų sugebėjimų bei žinių, išdėstytų 1 punkto a papunktyje;
b) veždamas 1 straipsnio 1 dalies a punkte minimus gyvūnus, kurie vežami iš vienos valstybës narės į kitą ar eksportuojami į trečiąsias šalis, ir tais atvejais, kai kelionë trunka ilgiau negu 8 valandas, pagal pavyzdį, pateiktą priedo VIII skyriuje, sudaro maršruto planą, kuris kelionės metu pridedamas prie sveikatos sertifikato ir kuriame pažymimos perkėlimo punktai bei sustojimo punktai.
Vienas bendras maršruto planas visam kelionės laikui sudaromas c punkte numatyta tvarka;
c) pateikia b punkte minimą maršruto planą kompetentingai institucijai, kad ji galėtų išrašyti sveikatos sertifikatą, po to maršruto plane turi būti pažymėti tokių sveikatos sertifikatų numeris ar numeriai, be to, maršruto plane spaudą padeda išsiuntimo vietos veterinaras, kuris per Animo sistemą praneša, kad maršruto planas jau sudarytas;
d) užtikrina:
i) kad b punkte minimo maršruto plano originalas
— yra tinkamai sudarytas ir tam tikrų asmenų reikiamu metu visiškai užpildytas,
— yra pridėtas prie sveikatos sertifikato, kurį reikia turėti per visą kelionę;
ii) kad už vežimą atsakingas personalas
— maršruto plane nurodo, kada ir kur kelionėje vežami gyvūnai buvo šeriami ir girdomi,
— kai gyvūnai vežami į trečiąsias šalis ir kai vežimo laikas Bendrijos teritorijoje ilgesnis negu 8 val., pasirūpina, kad maršruto planą patikrinę patvirtintų atsakingi pasienio punkto arba valstybės narės nustatyto sienos kirtimo punkto pareigūnai (reikalaujama spaudų ir parašų). Prieš tai gyvūnus patikrina ir įvertina oficialiai paskirtas veterinaras, kuris nustato, ar gyvūnai gali toliau būti vežami.
— Valstybės narės gali nustatyti, kad šio veterinarinio tikrinimo išlaidas apmoka gyvūnus eksportuojanti įmonė,
— grįžę išsiunčia maršruto planą kompetetingai išsiuntimo vietos institucijai.
— Tos pačios nuostatos galioja, ir kai gyvūnai yra vežami į trečiąsias šalis jūra, ir kelionės laikas yra ilgesnis negu 8 valandos;
e) laiko per kompetentinga institucijos nustatytą laiką b punkte minimo maršruto plano kopiją, kuri prireikus pateikiama patvirtinti prašant kompetentingai institucijai;
f) rodo pagal vežamas rūšis ir, kai kelionės trukmė atitinka priedo VII skyriaus 4 punkto reikalavimus, kad imtasi priemonių, jog kelionės metu gyvūnams užtektų maisto ir vandens, netgi jeigu maršruto planas yra pakeistas ar pati kelionė sutrikdoma dėl nuo personalo nepriklausančių priežasčių;
g) užtikrina, kad gyvūnai į paskirties vietą vežami nedelsiant;
h) nepažeidžiant priedo III skyriuje nurodytų nuostatų, užtikrina, kad priedo VII skyriuje neminimų rūšių gyvūnai yra tinkamai šeriami ir girdomi, tinkamai paskirstant šėrimo ir girdymo intervalus per visą kelionę;
3. Kad sustojimo punktus, dėl kurių iš anksto susitaria 2 punkte nurodytas atsakingas asmuo, reguliariai tikrintų kompetentinga institucija, kuri pati taip pat turi įsitikinti, kad gyvūnai yra tinkamos būklės toliau būti vežami.
4. Kad gyvūnų šėrimo, girdymo ir ilsinimo išlaidas apmoka 1 punkte paminėtos įmonės.
B. Bet kokia šio straipsnio taikymo tvarka yra nustatoma remiantis 17 straipsnyje numatyta tvarka.
6 straipsnis
1. Direktyva 90/425/EEB iš dalies keičiama taip:
a) 1 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:
„Ši direktyva neturi įtakos patikrinimams, kurie yra dalis darbų, vykdomų nediskriminuojant institucijų, atsakingų už bendrą įstatymų taikymą valstybėje narėje“
;b) A priedo I dalis skirsnis papildomas tokia nuoroda:
„1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (OL L 340, 1991 12 11, p. 17).“
2. Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnyje nurodyti sertifikatai arba dokumentai yra papildomi 17 straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant atsižvelgti į šios direktyvos reikalavimus.
3. Informacija, kuria institucijos keičiasi pagal šios direktyvos reikalavimus, turi būti integruota į kompiuterinę sistemą, numatytą Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje (Animo), o informacija apie importą iš trečiųjų šalių – į Shift projektą, kaip nurodyta Direktyvos 91/496/EEB 12 straipsnio 4 dalyje.
Išsamios šios dalies taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
7 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad bus imtasi reikiamų priemonių išvengti arba iki minimumo sumažinti vėlinimą arba gyvūnų kančias juos vežant, tais atvejais, kai streikai arba kitos nenumatytos aplinkybės trukdo taikyti šią direktyvą. Visų pirma, uostuose, oro uostuose, geležinkelio stotyse, paskirstymo stotyse ir Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnyje minimuose pasienio kontrolės postuose imamasi specialių priemonių paspartinti gyvūnų išvežimą tomis sąlygomis laikantis šios direktyvos reikalavimų.
2. Nepažeidžiant kitur nustatytų Bendrijos gyvūnų sveikatos reikalavimų, vežamos gyvūnų siuntos nesulaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina dėl gyvūnų gerovės. Jei vežama gyvūnų siunta sulaikoma ilgiau kaip dvi valandas, imamasi atitinkamų priemonių, kad gyvūnais būtų pasirūpinta, prireikus, juos iškraunant ir tinkamai įkurdinant.
8 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvoje 90/425/EEB nustatytus kontrolės principus ir taisykles kompetentingos institucijos patikrintų, ar buvo laikomasi šios direktyvos reikalavimų, nediskriminuojant tikrindamos:
a) transporto priemones ir gyvūnus, vežant juos keliu;
b) į paskirties vietą atvykstančias transporto priemones ir atvežamus gyvūnus;
c) transporto priemones ir gyvūnus turgavietėse, išsiuntimo vietose, sustojimo ir perkėlimo punktuose;
d) lydimųjų dokumentų dokumentų įrašus.
Taip tikrinama, pasirenkant pakankamą kasmet per kiekvieną valstybę narę vežamų gyvūnų skaičių, ir tokie tikrinimai, be šio, gali turėti papildomų tikslų.
Kompetentinga kiekvienos valstybės narės institucija pateikia Komisijai kasmetinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kiek praėjusiais kalendoriniais metais atlikta tikrinimų, susijusių su a, b, c ir d punktais, bei nurodyti bet kokie pastebėti pažeidimai ir atitinkamos priemonės, kurių dėl to ėmėsi kompetentinga institucija.
Be to, jeigu valstybės narės kompetetinga institucija turi informacijos apie galimus pažeidimus, tokie tikrinimai gali būti atliekami vežant gyvūnus per jos teritoriją.
Šis straipsnis netaikomas tikrinimams, kuriuos pagal savo pareigas nediskriminuodama atlieka institucijos, atsakingos už bendrą įstatymų taikymą valstybėje narėje.
9 straipsnis
1. Jei vežant nustatoma, kad nesilaikoma arba buvo nesilaikoma šios direktyvos, tos vietos, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentinga institucija pareikalauja, kad už transporto priemonę atsakingas asmuo imtųsi visų, tos kompetentingos institucijos manymu būtinų veiksmų gyvūnų gerovei apsaugoti.
Atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, tai gali būti veiksmai, skirti:
a) užbaigti kelionę arba grąžinti gyvūnus į jų išsiuntimo vietą kuo trumpiausiu keliu, jeigu tokie veiksmai nesukels jiems bereikalingų kančių;
b) laikyti gyvūnus tinkamose patalpose jais tinkamai rūpinantis tol, kol išsprendžiama ši problema;
c) gyvūnus humaniškai paskersti. Skerdenų paskirties vietą ir panaudojimą reglamentuoja Direktyvoje 64/433/EEB ( 13 ) nustatytos nuostatos.
Kompetetinga institucija, imdamasi bet kokių 2 punkte numatytų priemonių, informuoja apie tai per Animo sistemą remdamasi tvarka, įskaitant ir finansinę, kuri nustatoma 17 straipsnyje numatyta tvarka.
2. Jei asmuo, atsakingas už transporto priemones, nesilaiko kompetentingos institucijos nurodymų, pastaroji nedelsdama įgyvendina tokias priemones, o išlaidas padengia tinkamu būdu.
3. Ši direktyva neturi įtakos pagal valstybių narių galiojančius įstatymus numatytai teisei apeliacine tvarka apskųsti kompetentingos institucijos sprendimus.
Kompetentingų valstybių narių institucijų priimti spendimai ir jų priėmimo motyvai pranešami siuntėjui arba jo atstovui ir išsiuntimo valstybės narės kompetentingai institucijai.
Siuntėjui arba jo atstovui pareikalavus, minėti sprendimai ir motyvai jam pateikiami raštu, kartu su informacija apie teisę apskųsti sprendimą, kuria jis gali pasinaudoti pagal galiojančią paskirties valstybės narės teisę, ir apie taikomą procedūrą bei terminus.
Ginčytini atvejai abiejų suinteresuotų šalių susitarimu ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali būti pateikti įvertinti vienam iš ekspertų, įrašytų į Bendrijos ekspertų sąrašą, kurį sudaro Komisija.
Ekspertai pateikia savo nuomones ne vėliau kaip per 72 valandas. Šalys laikosi eksperto nuomonės, tinkamai atsižvelgusios į Bendrijos veterinarijos teisės aktus.
10 straipsnis
1. Komisijos ekspertai, tiek, kiek tai yra būtina siekiant vienodo šios direktyvos taikymo, gali atlikti tikrinimus vietoje. Taip gali būti atliekami atsitiktinai parinkti nediskriminaciniai patikrinimai, kurie garantuotų, kad kompetetinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų.
Komisija informuoja valstybes nares apie tokių patikrinimų rezultatus.
2. 1 pastraipos dalyje minimi patikrinimai atliekami bendradarbiaujant su kompetetinga institucija.
3. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekami patikrinimai, teikia būtiną paramą, kad ekspertai galėtų atlikti jiems pavestą užduotį.
4. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
III
SKYRIUS
Importas iš trečiųjų šalių
11 straipsnis
1. Taikomos Direktyvoje 91/496/EEB nustatytos taisyklės, visų pirma, dėl organizavimo ir vėlesnių patikrinimų.
2. Gyvūnus, kuriems taikoma ši direktyva, importuoti iš trečiųjų šalių, vežti per Bendrijos teritoriją ir įvežti į ją leidžiama tik tuo atveju, jeigu vežėjas:
— raštu įsipareigoja laikytis šios direktyvos reikalavimų, ypač 5 straipsnyje minimų reikalavimų, ir ėmėsi priemonių, kad jų būtų laikomasi,
— pateikia maršruto planą, sudarytą pagal 5 straipsnį.
3. Be to, oficialiai paskirtas pasienio punkto veterinaras, tikrindamas, kaip laikomasi 2 straipsnio dalies reikalavimų, patvirtina, kad laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Jeigu jis nustato, kad nesilaikoma gyvūnų girdymo ir šėrimo reikalavimų, pats vežėjo sąskaita imasi priemonių, numatytų 9 straipsnyje.
4. Atsižvelgiant į šios direktyvos reikalavimus, sertifikatas arba dokumentai, išvardyti Direktyvos 91/496/EEB 4 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje, papildomi laikantis 17 straipsnyje nurodytos tvarkos.
Iki šių nuostatų priėmimo taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės, laikantis Sutartimi nustatytų bendrųjų taisyklių.
IV
SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
12 straipsnis
Direktyvoje 89/608/EEB ( 14 ) nustatytos taisyklės ir informavimo tvarka šiai direktyvai taikomos mutatis mutandis.
13 straipsnis
1. Iki 1995 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai pasiūlymus dėl standartų, kuriuos turi atitikti transporto priemonės, nustatymo. Taryba sprendžia dėl šių pasiūlymų kvalifikuota balsų dauguma.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma iki 1996 m. birželio 30 d. nustato sustojimo punktams privalomus kriterijus dël tam tikros rūšies gyvūnų priėmimo, šėrimo, girdymo, pakrovimo, iškrovimo ir, jei reikia, įkurdinimo juose bei gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikytinų tokiems sustojimo punktams.
3. Iki 1999 m. gruodžio 31 d. Komisija Tarybai pateikia pranešimą apie valstybių narių patirtį įgyvendinant šią direktyvą bei galimus pasiūlymus, dėl kurių Taryba priima atitinkamą sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.
4. Kol įsigalioja 1 ir 2 dalyse minimos nuostatos, taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės, laikantis bendrųjų Sutarties taisyklų.
14 straipsnis
Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu, kvalifikuota balsų dauguma keičia šios direktyvos priedus, visų pirma siekdama juos suderinti su technologijos ir mokslo pažanga.
15 straipsnis
17 straipsnyje nustatyta tvarka, sertifikatai arba lydimieji dokumentai, kuriuos Bendrijos taisyklės numato 1 straipsnyje minimų gyvūnų vežimui, gali būti papildyti pažyma iš kompetentingos institucijos kaip apibrėžta Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnio 6 dalyje, kuri patvirtintų, kad laikomasi šios direktyvos reikalavimų.
16 straipsnis
1. Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos nuostatų vežant gyvūnus tam tikrose Direktyvos 90/675/EEB I priede minimų teritorijų vietose, atsižvelgiant į didelį atstumą tarp tų vietų ir pagrindinės Bendrijos teritorijos.
2. Šia galimybe besinaudojančios valstybės narės informuoja apie priemones, kurių jos ėmėsi, kitas valstybes nares bei Komisijos Veterinarijos nuolatinį komitetą.
17 straipsnis
1. Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 178/2002 ( 15 ) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 16 ) 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
18 straipsnis
1. Valstybės narės imasi atitinkamų konkrečių priemonių baudžiant šią direktyvą pažeidusius fizinius arba juridinius asmenis.
2. Esant pakartotiniams šios direktyvos pažeidimams arba pažeidimui, dėl kurio gyvūnai patiria ypač didelių kančių, valstybė narė, nepažeisdama kitų taikytų sankcijų, gali imtis reikiamų priemonių trūkumams ištaisyti, įskaitant 5 straipsnio A dalies 1 pastraipos a punkto 2 papunktyje minimo leidimo sustabdymą ar atšaukimą.
Valstybės narės, įtraukdamos šias nuostatas į savo nacionalinius teisės aktus, numato priemones, kurių imsis, kad pašalintų pastebėtus trūkumus.
3 Kai valstybės narės, per kurią gyvūnai vežami arba į kurią įvežami, kompetetinga institucija nustato, kad transporto įmonė nesilaiko šios direktyvos nuostatų, ta institucija apie tai nedelsdama turi pranešti valstybės narės, kuri suteikė leidimą, kompetetingai institucijai. Pastaroji imasi visų būtinų priemonių, ypač numatytų straipsnio 2 dalyje. Ji praneša apie priimtą sprendimą ir jo priežastis valstybės narės, kurioje pažeidimas buvo nustatytas, kompetetingai institucijai bei Komisijai.
Komisija apie tai reguliariai informuoja kitas valstybes nares.
4. Valstybės narės, veikdamos pagal Direktyvos 89/608/EEB ( 17 ) nuostatas ir taikydamos šią direktyvą, suteikia viena kitai tarpusavio pagalbą, norėdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio nuostatų.
Kai nustatomi pakartotini ar rimti pažeidimai, ir jeigu visos tarpusavio paramos galimybės jau išnaudotos bei šalims ir Komisijai susižinojus, ta valstybė narė, kurioje nustatyti pažeidimai, gali laikinai neleisti įtariamam vežėjui vežti gyvūnus tos valstybės teritorija.
5. Šis straipsnis neturi įtakos nacionalinėms taisyklėms, kurios reguliuoja baudžiamąsias sankcijas.
19 straipsnis
Ši direktyva taikoma nepažeidžiant įsipareigojimų, kylančių iš muitinės teisės aktų.
20 straipsnis
Direktyvos 77/489/EEB ir 81/389/EEB panaikinamos ne vėliau 21 straipsnyje minimos datos.
21 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą.
2. Valstybės narės, tvirtindamos priemones, nustatytas 1 dalyje, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
22 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
PRIEDAS
I SKYRIUS
NAMINIAI VIENAKANOPIAI IR NAMINIAI JAUČIAI, AVYS, OŽKOS IR KIAULĖS
A. Bendrosios nuostatos
1. Nėščios pateles, kurios gali atsivesti arba prieš 48 valandas atsivedė jauniklius, ir jų jaunikliai su iki galo neužgijusia bamba nėra tinkami vežti. ►A1 Tačiau Švedija trejų metų pereinamuoju laikotarpiu, skaičiuojamu nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos, veršingų karvių ir neseniai gimusių veršelių transportui, kuris turi išvykimo punktą ir atvykimo tašką jos teritorijoje, gali ir toliau taikyti savo griežtesnes taisykles. ◄
a) Gyvūnams turi pakakti vietos stovėti įprasta poza, prireikus įrengiamos pertvaros, apsaugančios gyvūnus nuo transporto priemonės trūkčiojimų. Jei taisyklėse dėl gyvūnų apsaugos nenurodyta specialių sąlygų, gyvūnui skiriama tiek vietos, kad jis galėtų atsigulti;
b) transporto priemonė ir konteineriai yra sukonstruoti ir valdomi taip, kad apsaugotų gyvūnus nuo atšiauraus ir ypač permainingo klimato sąlygų. Ventiliacija ir oro kiekis atitinka vežimo sąlygas ir yra pritaikyti vežti tam tikras gyvūnų rūšis.
Vežamų gyvūnų konteineriuose bei kiekviename jų lygyje turi būti pakankamai vietos kad virš natūraliai stovinčių gyvūnų būtų pakankamai ventiliuojamo oro ir kad jokiu būdu nebūtų trukdoma jiems natūraliai judėti;
c) transporto priemonės ir konteineriai yra lengvai valomi, turi ištrūkti neleidžiančius įtaisus ir yra sukonstruoti ir valdomi taip, kad gyvūnai nesusižeistų ir nepatirtų bereikalingų kančių ir kad būtų garantuotas jų saugumas vežant. Konteineriai, kuriais vežami gyvūnai, žymimi specialiu simboliu, rodančiu, kad vežami gyvi gyvūnai, ir ženklu, nurodančiu, kad gyvūnai vežami stati. Tokie ženklai reiškia, kad gyvūnai gali būti tikrinami ir jais turi būti pasirūpinta, jie tvirtinami toliau nuo ventiliacijos angų. Vežami, pakraunami ar iškraunami konteineriai visada yra vertikalioje padėtyje, smarkiai netrankomi ir nekratomi;
d) vežami gyvūnai turi būti girdomi ir tinkamai šeriami tokiais laiko tarpais, kaip tai nurodyta VII skyriuje;
e) vienakanopiai vežami su apynasriais. Ši nuostata netaikoma neprajodinėtiems kumeliukams arba atskiruose garduose vežamiems gyvūnams;
f) virvės, kuriomis surišami gyvūnai, ir kiti įtvarai yra pakankamai tvirti, kad esant įprastoms vežimo sąlygoms nesutrūktų, ir pakankamai ilgi, kad gyvūnai prireikus galėtų atsigulti, paėsti ir atsigerti, o jų konstrukcija yra tokia, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus, jog gyvūnas pasismaugs ar susižeis. Gyvūnai nerišami už ragų arba nosies žiedų;
g) kad nebūtų kratomi, vienakanopiai vežami atskirose perdarynėse arba garduose. Tačiau jie gali būti vežami ir grupėmis; tokiu atveju reikia pasirūpinti, kad gyvūnai būtų vežami atskirai, o vežant juos kartu jų užpakalinės kanopos būtų nekaustytos;
h) vienakanopiai vežami transporto priemonėmis, turinčiomis ne daugiau kaip vieną platformą.
a) Vežant įvairių rūšių gyvūnus viena transporto priemone, jie išrūšiuojami, tačiau draugiškai nusiteikę gyvūnai netraumuojami ir paliekami kartu. Be to, imamasi specialių priemonių, kad gyvūnai, kurie iš prigimties yra priešiški, išvengtų susidūrimų. Vežant skirtingo amžiaus gyvūnus viena transporto priemone, suaugę ir jaunikliai laikomi atskirai; tačiau šis apribojimas netaikomas patelėms ir jų žindomiems jaunikliams. Nekastruoti patinai laikomi atskirai nuo patelių. Suaugusios veislinės kiaulės vežamos po vieną. Šis reikalavimas taikomas ir eržilams. Šios nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu gyvūnai buvo auginti ne vienoje bandoje arba yra nepripratę vienas prie kito;
b) kartu su gyvūnais garduose neturi būti jokių prekių, kurios galėtų pakenkti jų gerovei.
4. Gyvūnams pakrauti ir iškrauti naudojami tam tikri įrenginiai, pavyzdžiui, tilteliai, rampos arba varymo takai. Šių įrenginių grindų danga yra tokios konstrukcijos, kuri būtų neslidi, o patys įrenginiai, jei reikia, su borteliais. Vežimo metu gyvūnų negalima grūsti mechaniniu būdu, kelti ar vilkti už ragų, kanopų, kojų, uodegos arba vilnų. Be to, reikėtų vengti gyvūnus varyti elektriniais botagais.
5. Transporto priemonių ir konteinerių grindys yra neslidžios ir pakankamai tvirtos, kad išlaikytų vežamų gyvūnų svorį; jose esantys tarpai arba skylės pakankami glotnūs, kad gyvūnai nesusižeistų. Ant grindų pakankamai pakratų, išskyrus atvejus, jei mėšlas nuo grindų surenkamas kitokiu ne mažiau veiksmingu būdu arba yra reguliariai mėžiamas.
6. Vežamais gyvūnais rūpinasi juos lydintis palydovas, išskyrus tuos atvejus, kai:
a) kelionei tęsiantis dvigubai ilgiau, negu numatyta, gyvūnai vežami uždaruose konteineriuose su atitinkamai įrengta ventiliacija ir dozatoriais, kuriuose yra pakankamas pašarų ir vandens kiekis ir kurie nevirsta;
b) gyvūnus prižiūri vairuotojas;
c) gyvūnais sustojimo punktuose rūpinasi krovinio siuntėjo paskirtas agentas.
a) Gyvūnus prižiūri, šeria, girdo ir prireikus melžia prižiūrėtojas arba krovinio siuntėjo agentas;
b) pieningos karvės melžiamos maždaug kas 12 valandų, bet ne rečiau kaip kas 15 valandų;
c) kad prižiūrėtojas galėtų atlikti šias pareigas, jis prireikus turi atitinkamas apšvietimo priemones.
8. Gyvūnai kraunami į transporto priemonės, kurios yra kruopščiai išvalytos ir, jei reikia, dezinfekuotos. Kaip galima greičiau pašalinami negyvi gyvūnai, pakratai ir mėšlas.
B. Specialios nuostatos vežant gyvūnus geležinkeliu
9. Vagonai, kuriais vežami gyvūnai, žymimi specialiu ženklu, nurodančiu, kad vežami gyvi gyvūnai, konteineriai tokiu ženklu nežymimi. Jei nėra galimybės vežti gyvūnų specialiai tam pritaikytais vagonais, jie vežami uždarose platformose, kurios pritaikytos važiuoti dideliu greičiu, turi pakankamai dideles ventiliacijos angas arba ventiliacijos sistemą, kuri veiksmingai veikia net esant nedideliam greičiui. Vidinės vagono sienos yra medinės arba kitokios tinkamos medžiagos, jų paviršius pakankamai lygus, o atitinkamame aukštyje, jei reikia, yra žiedai arba kartelės gyvūnams pririšti.
10. Vienakanopiai, kurie vežami ne garduose, rišami taip, kad jų galvos būtų nukreiptos transporto priemonės judėjimo kryptimi arba viena į kitą. Kumeliukai ir neprajodinėti gyvūnai nerišami.
11. Tarp stambių gyvūnų paliekami tarpai prižiūrėtojui.
12. Jei gyvūnus būtina atskirti, kaip nurodyta 3 punkto a papunktyje, jie surišami ir, esant pakankamai vietos, laikomi skirtingose vagono vietose arba atskiriami pertvaromis.
13. Formuojant geležinkelio sąstatą ir judant vagonams, imamasi visų atsargumo priemonių pernelyg nekratyti vagonų su gyvūnais.
C. Specialios nuostatos vežant gyvūnus kelių transportu
14. Transporto priemonės turi ištrūkti neleidžiančius įtaisus, o jų konstrukcija yra tokia, kuri užtikrintų gyvūnų saugumą, taip pat yra su stogu, kuri yra veiksminga apsaugos priemonė esant blogam orui. ►A1 Tačiau dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu, skaičiuojamu nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos, nereikalaujama, kad vežami laukiniai elniai būtų uždengti stogu. Atsižvelgdama į Veterinarijos mokslinio komiteto nuomonę, Komisija, laikydamasi 17 straipsnyje numatytos tvarkos, gali nuspręsti šį nukrypimą palikti. ◄
15. Transporto priemonėse, vežančiose stambius gyvūnus, kurie paprastai turi būti rišami, yra jiems rišti naudojamos atitinkamos priemonės. Pertvaros, jei tokių reikalaujama, yra tvirtos.
16. Transporto priemonėse esantys įrenginiai atitinka 4 punkto reikalavimus.
D. Specialios nuostatos vežant gyvūnus vandens keliu
17. Laivai įrengiami taip, kad vežami gyvūnai nesusižeistų ir be reikalo nekentėtų.
18. Gyvūnų negalima vežti atvirame denyje, nebent suvarytus į saugius konteinerius arba kitokius atsakingų institucijų patvirtintus įrenginius, apsaugančius nuo vandens ir blogo oro.
19. Gyvūnai surišami arba suvaromi į saugius gardus ar konteinerius.
20. Tarp gardų, konteinerių arba transporto priemonių paliekama pakankamai vietos, kad būtų galima prieiti prie vežamų gyvūnų. Yra pakankamai apšvietimo priemonių.
21. Gyvūnus prižiūri pakankamai prižiūrėtojų, kurių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vežamų gyvūnų kiekį ir kelionės trukmę.
22. Tose laivo dalyse, kuriose laikomi gyvūnai, įrengiama kanalizacija ir laikomasi higienos reikalavimų.
23. Laive yra kompetentingos institucijos patvirtinto tipo instrumentas, kuriuo prireikus būtų galima gyvūnus paskersti.
24. Laivai, kuriais vežami gyvūnai ir kuriuose nėra atitinkamos geriamojo vandens gaminimo sistemos, prieš išplaukdami yra aprūpinami pakankamu geriamojo vandens ir pašarų kiekiu, kuris nustatomas atsižvelgiant į vežamų gyvūnų rūšis, jų skaičių ir kelionės trukmę.
25. Kelionės metu sunegalavę arba susižeidę gyvūnai yra izoliuojami ir, jei reikia, gydomi, suteikiant jiems pirmąją pagalbą.
a) Vežant laivais vagonus su gyvūnais, turi būti garantuota, kad kelionės metu jie bus tinkamai vėdinami. 17–19 punktai netaikomi, kai vagonai arba kelių transporto priemonės su gyvūnais plukdomi keltais arba panašiais laivais;
b) vežant laivais vagonus su gyvūnais, taikomos šios priemonės:
i) gardai su gyvūnais tinkamai pritvirtinami prie transporto priemonės; transporto priemonėse ir gyvūnų garduose yra atitinkamų priemonių, kuriomis jie tvirtai pririšami prie laivo. Visos transporto priemonės, vežamos uždaruose savaeigių laivų deniuose, pakankamai vėdinamos. Esant galimybei, transporto priemonė su gyvūnais statoma netoli ventiliacijos angų;
ii) garduose yra pakankamai ventiliacinių angų ar kitų priemonių, užtikrinančių tinkamą ventiliavimą, atsižvelgiant į tai, kad uždaroje laivo patalpoje stinga oro. Gardai turi būti pakankamai erdvūs, kad stovintiems gyvūnams pakaktų oro įvairiame jų aukštyje;
iii) gyvūnas turi būti pasiekiamas bet kurioje gardo vietoje, kad kelionės metu jais būtų galima, jei reikia, pasirūpinti, juos pašerti ir pagirdyti.
E. Specialios nuostatos vežant gyvūnus oro transportu
27. Gyvūnai vežami atitinkamai rūšiai pritaikytuose konteineriuose, garduose arba perdarynėse, kurie atitinka naujausius IATA gyvų gyvūnų vežimo reglamentus.
28. Atsižvelgiant į gyvūnų rūšis, lėktuve reikia vengti pernelyg didelių temperatūros bei oro slėgio svyravimų.
29. Krovininiame orlaivyje turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo instrumentas, kuriuo prireikus būtų galima gyvūnus paskersti.
II SKYRIUS
NAMINIAI PAUKŠČIAI, NAMUOSE LAIKOMI PAUKŠČIAI IR NAMINIAI TRIUŠIAI
30. Naminiams paukščiams, namuose laikomiems paukščiams ir naminiams triušiams vežti mutatis mutandis taikomos šios I skyriaus nuostatos: 2 punkto a, b ir c papunkčiai, 3, 5, 6, 8, 9, 13 ir 17–22 punktai, 24, 26–29 punktai.
31. Jie turi gauti pakankamai pašarų ir vandens, išskyrus tuos atvejus, kai:
i) kelionė trunka mažiau kaip 12 valandų, neskaičiuojant jiems pakrauti ir iškrauti būtino laiko;
ii) visų rūšių paukščių jaunikliai kelionėje būna mažiau kaip 24 valandas, bet ne ilgiau kaip 72 valandas nuo išsiritimo.
III SKYRIUS
NAMINĖS KATĖS IR NAMINIAI ŠUNYS
32. Nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies a punkto, naminėms katėms ir šunims mutatis mutandis taikomos šios I skyriaus nuostatos: 1 punktas, 2 punkto a, b ir c papunkčiai, 3, 5, 6 punktai, 7 punkto a ir c papunkčiai, 8, 9, 12, 13, 15 ir 17–29 punktai.
33. Gyvūnai šeriami ne rečiau kaip kas 24 valandas ir girdomi ne rečiau kaip kas 12 valandų. Turi būti aiškios raštu išdėstytos jų šėrimo ir girdymo taisyklės. Rujojančios katės ir kalės atskiriamos nuo katinų ir šunų.
IV SKYRIUS
KITI ŽINDUOLIAI IR PAUKŠČIAI
|
34. |
a) Šio skyriaus nuostatos taikomos žinduoliams ir paukščiams, kuriems netaikomos ankstesnių skyrių nuostatos; b) šiame skyriuje išvardytiems gyvūnams mutatis mutandis taikomos tokios I skyriaus nuostatos: 1 punktas, 2 punkto a, b ir c papunkčiai, 3 punkto b papunktis, 4, 5, 6 punktai, 7 punkto a ir c papunkčiai, 3 punkto b papunktis, 8, 9 ir 13–29 punktai. |
|
35. |
Nepažeidžiant 3 straipsnio 1 dalies b punkto, vežami tik sveiki ir transportuoti tinkami gyvūnai. Negalima vežti akivaizdžiai vaikingų arba ką tik jauniklius atsivedusių patelių, taip pat jauniklių, kurie patys nemoka maitintis ir nėra lydimi motinų. Šių nuostatų leidžiama nesilaikyti tik išimtiniais atvejais, kai gyvūnus geriau nuvežti į tokią vietą, kurioje jais būtų galima atitinkamai pasirūpinti. |
|
36. |
Raminamieji vaistai skiriami tik išimtiniais atvejais ir tik tiesiogiai prižiūrint veterinarijos gydytojui. Visi gyvūnams skirti raminamieji vaistai turi būti įrašyti juos iki paskirties vietos lydinčiuose dokumentuose. |
|
37. |
Gyvūnai vežami tik tinkamos konstrukcijos transporto priemonėmis, ant kurių, jei reikia, tvirtinamos lentelės, perspėjančios, kad juose yra laukinių, neprijaukintų arba pavojingų gyvūnų. Be to, juos lydinčiuose dokumentuose tiksliai surašomos gyvūnų šėrimo, girdymo ir, jei reikia, specialios pagalbos teikimo instrukcijos. Gyvūnai, kuriems taikomas cituojamas reglamentas, vežami laikantis naujausių cituojamo reglamento „laukinių gyvų gyvūnų ir augalų vežimo bei jų parengimo vežimui rekomendacijų“ nuostatų. Gyvūnai oru vežami laikantis bent jau naujausių IATA taisyklių, reglamentuojančių gyvų gyvūnų vežimą. Į paskirties vietą jie pristatomi kuo skubiau. |
|
38. |
Gyvūnais, kuriems taikomas šis skyrius, rūpinamasi laikantis 37 punkte minimomis instrukcijomis ir rekomendacijomis. |
|
39. |
Prieš išvežant, gyvūnai tam tikrą laiką praleidžia tam tikrose sąlygose, kurio metu prireikus palaipsniui perkeliami į jiems skirtus konteinerius. |
|
40. |
Tame pačiame konteineryje negali būti skirtingų rūšių gyvūnų. Be to, tame pačiame konteineryje laikomi tik tie vienos rūšies gyvūnai, kurie gerai sutaria. |
|
41. |
Elnių negalima vežti tol, kol nuo jų ragų nenukrenta pūkai. |
|
42. |
Paukščiai laikomi prietemoje. |
|
43. |
Nepažeidžiant pagal 3 straipsnio 3 dalį priimtų specialių priemonių, jūrų žinduoliai yra nuolat prižiūrimi kvalifikuoto prižiūrėtojo. Konteineriai nekraunami vienas ant kito. |
|
44. |
a) Konteineriai papildomai vėdinami, visose jo sienose išgręžus atitinkamo dydžio skyles, kad pro jas į vidų visą laiką plūstų šviežias oras. Šios skylės yra tokio dydžio, kad gyvūnai negalėtų pasiekti konteinerio prižiūrėtojo arba susižeisti; b) konteinerio sienose, lubose ir grindyse įrengiamos atitinkamo dydžio orlaidės, pro kurias visą laiką pučiamas oras ir gyvūnai gali kvėpuoti net tada, kai stovi krūvoje arba susispaudę. |
|
45. |
Gyvūnai neturėtų būti laikomi arti maisto produktų arba tokiose vietose, kur galėtų patekti pašaliniai asmenys. |
V SKYRIUS
KITI STUBURINIAI IR ŠALTAKRAUJAI GYVŪNAI
46. Kiti stuburiniai ir šaltakraujai gyvūnai turi būti vežami atitinkamomis sąlygomis ir tokiuose konteineriuose, kurių plotas, ventiliacija, temperatūra ir saugumas, taip pat vandens ir deguonies kiekis būtų pritaikyti tam tikrai gyvūnų rūšiai. Gyvūnai, kuriems taikomas cituojamas reglamentas, vežami laikantis cituojamo reglamento „laukinių gyvų gyvūnų ir augalų vežimo bei jų parengimo vežimui rekomendacijų“ nuostatų. Vežant gyvūnus oro transportu, laikomasi bent jau naujausių gyvų gyvūnų vežimą reglamentuojančių IATA taisyklių. Į paskirties vietą gyvūnai turi būti pristatyti kaip galima greičiau.
VI SKYRIUS
47. PAKROVIMO TANKUMAS
A. NAMINIAI VIENAKANOPIAI
Vežimas geležinkeliu
|
Suaugę arkliai |
1,75 m2 (0,7 × 2,5 m) (1) |
|
Jauni arkliai (6-24 mėn.) (kelionėms iki 48 val.) |
1,2 m2 (0,6 × 2 m) |
|
Jauni arkliai (6-24 mėn.) (kelionėms daugiau nei 48 val.) |
2,4 m2 (1,2 × 2 m) |
|
Poniai (mažesni negu 144 cm) |
1 m2 (0,6 × 1,8 m) |
|
Kumeliukai (0-6 mėn.) |
1,4 m2 (1 × 1,4 m) |
|
(1) Standartinis naudojamų vagonų plotas yra nuo 2,6 metrų iki 2,7 metrų. NB:Ilgų kelionių metu kumeliukai ir jauni arkliai turi turėti galimybę atsigulti. |
|
Šie skaičiai gali skirtis daugiausia 10 % kalbant apie suaugusius arklius ir ponius bei daugiausia 20 % kalbant apie jaunus arklius ir kumeliukus, atsižvelgiant ne vien tik į arklių svorį ir dydį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas ir numanomos kelionės trukmę.
Vežimas keliu
|
Suaugę arkliai |
1,75 m2 (0,7 × 2,5 m) |
|
Jauni arkliai (6-24 mėn.) (kelionėms daugiau nei 48 val.) |
1,2 m2 (0,6 × 2 m) |
|
Jauni arkliai (6-24 mėn.) (kelionėms iki 48 val.) |
2,4 m2 (1,2 × 2 m) |
|
Poniai (mažesni negu 144 cm) |
1 m2 (0,6 × 1,8 m) |
|
Kumeliukai (0-6 mėn.) |
1,4 m2 (1 × 1,4 m) |
|
NB.Ilgų kelionių metu kumeliukai ir jauni arkliai turi turėti galimybę atsigulti. |
|
Šie skaičiai gali skirtis daugiausia 10 % kalbant apie suaugusius arklius ir ponius bei daugiausia 20 % kalbant apie jaunus arklius ir kumeliukus, atsižvelgiant ne vien tik į arklių svorį ir dydį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas ir numanomos kelionės trukmę.
Vežimas oru:
Arklių pakrovimo tankumo ir paviršiaus ploto santykis
|
0–100 kg |
0,42 m2 |
|
100–200 kg |
0,66 m2 |
|
200–300 kg |
0,87 m2 |
|
300–400 kg |
1,04 m2 |
|
400–500 kg |
1,19 m2 |
|
500–600 kg |
1,34 m2 |
|
600–700 kg |
1,51 m2 |
|
700–800 kg |
1,73 m2 |
Vežimas jūra
|
Gyvas svoris, kg |
m2 vienam gyvūnui |
|
200/300 |
0,90/1,175 |
|
300/400 |
1,175/1,45 |
|
400/500 |
1,45/1,725 |
|
500/600 |
1,725/2 |
|
600/700 |
2/2,25 |
B. GALVIJAI
Vežimas geležinkeliu
|
Kategorija |
Apytikslis svoris kg |
plotas m2 vienam gyvūnui |
|
Maži veršiukai |
55 |
nuo 0,30 iki 0,40 |
|
Vidutinio dydžio veršiukai |
110 |
nuo 0,40 iki 0,70 |
|
Dideli veršiukai |
200 |
nuo 0,70 iki 0,95 |
|
Vidutinio dydžio galvijai |
325 |
nuo 0,95 iki 1,30 |
|
Sunkūs galvijai |
550 |
nuo 1,30 iki 1,60 |
|
Labai sunkūs galvijai |
>700 |
[>1,60] |
Šie skaičiai gali skirtis, atsižvelgiant ne tik į gyvūnų svorį ir dydį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numanomą kelionės trukmę.
Vežimas keliu
|
Kategorija |
Apytikslis svoris kg |
plotas m2 vienam gyvūnui |
|
Maži veršiukai |
55 |
nuo 0,30 iki 0,40 |
|
Vidutinio dydžio veršiukai |
110 |
nuo 0,40 iki 0,70 |
|
Dideli veršiukai |
200 |
nuo 0,70 iki 0,95 |
|
Vidutinio dydžio galvijai |
325 |
nuo 0,95 iki 1,30 |
|
Sunkūs galvijai |
550 |
nuo 1,30 iki 1,60 |
|
Labai sunkūs galvijai |
>700 |
[>1,60] |
Šie skaičiai gali skirtis, atsižvelgiant ne tik į gyvūnų svorį ir dydį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numanomą kelionės trukmę.
Vežimas oru:
|
Kategorija |
Vidutinis svoris kg |
Plotas m2 vienam gyvūnui |
|
Veršiukai |
50 |
0,23 |
|
70 |
0,28 |
|
|
Suaugę galvijai |
300 |
0,84 |
|
500 |
1,27 |
Vežimas jūra
|
Gyvasis svoris kg |
m2 vienam gyvūnui |
|
200/300 |
0,81/1,0575 |
|
300/400 |
1,0575/1,305 |
|
400/500 |
1,305/1,5525 |
|
500/600 |
1,5525/1,8 |
|
600/700 |
1,8/2,025 |
Nėščioms patelėms būtina suteikti 10 % daugiau vietos.
C. AVYS/OŽKOS
Vežimas geležinkeliu
|
Kategorija |
Svoris kg |
Plotas m2 vienam gyvūnui |
|
Kirptos avys |
< 55 |
nuo 0,20 iki 0,30 |
|
> 55 |
>0,30 |
|
|
Nekirptos avys |
< 55 |
nuo 0,30 iki 0,40 |
|
> 55 |
>0,40 |
|
|
Avelės baigiantis nėštumui |
< 55 |
nuo 0,40 iki 0,50 |
|
> 55 |
>0,50 |
|
|
Ožkos |
< 35 |
nuo 0,20 iki 0,30 |
|
nuo 35 iki 55 |
nuo 0,30 iki 0,40 |
|
|
> 55 |
nuo 0,40 iki 0,75 |
|
|
Ožkos baigiantis nėštumui |
< 55 |
nuo 0,40 iki 0,50 |
|
> 55 |
>0,50 |
Pirmiau nurodytas paviršiaus plotas gali kisti atsižvelgiant į gyvūnų veislę, dydį, fizinę būklę ir vilnos ilgį, taip pat į oro sąlygas bei kelionės trukmę.
Vežimas keliu
|
Kategorija |
Svoris kg |
Plotas m2 vienam gyvūnui |
|
Kirptos avys ir 26 kg ir daugiau sveriantys ėriukai |
< 55 |
nuo 0,20 iki 0,30 |
|
> 55 |
>0,30 |
|
|
Nekirptos avys |
< 55 |
nuo 0,30 iki 0,40 |
|
> 55 |
>0,40 |
|
|
Avelės baigiantis nėštumui |
< 55 |
nuo 0,40 iki 0,50 |
|
> 55 |
>0,50 |
|
|
Ožkos |
< 35 |
nuo 0,20 iki 0,30 |
|
nuo 35 iki 55 |
nuo 0,30 iki 0,40 |
|
|
> 55 |
nuo 0,40 iki 0,75 |
|
|
Ožkos baigiantis nėštumui |
< 55 |
nuo 0,40 iki 0,50 |
|
> 55 |
>0,50 |
Pirmiau nurodytas paviršiaus plotas gali kisti atsižvelgiant į gyvūnų veislę, dydį, fizinę būklę ir vilnos ilgį, taip pat į oro sąlygas bei kelionės trukmę. Pavyzdys: mažų ėriukų kategorijos vienam gyvūnui galima skirti ir mažesnį negu 0,2 m2
Vežimas oru
Ožkų ir avių pakrovimo tankumo bei paviršiaus ploto santykis:
|
Vidutinis svoris kg |
Paviršiaus plotas vienai aviai/ožkai (m2) |
|
25 |
0,20 |
|
50 |
0,30 |
|
75 |
0,40 |
Vežimas jūra
|
Gyvas svoris kg |
m2 vienam gyvūnui |
|
20/30 |
0,24/0,265 |
|
30/40 |
0,265/0,290 |
|
40/50 |
0,290/0,315 |
|
50/60 |
0,315/0,34 |
|
60/70 |
0,34/0,39 |
D. KIAULĖS
Vežimas geležinkeliu ir keliu
Visoms kiaulėms turi būti sudarytos sąlygos bent jau natūraliai atsigulti ir atsistoti.
Norint laikytis šių minimalių reikalavimų, maždaug 100 kg sveriančių kiaulių pakrovimo tankumas neturėtų viršyti 235 kg/ m2.
Atsižvelgiant į kiaulių veislę, dydį, ir fizinę būklę, gali prireikti padidinti pirmiau nurodytą minimalų reikalaujamą paviršiaus plotą; jį taip pat gali prireikti padidinti iki 20 % atsižvelgiant į oro sąlygas bei kelionės trukmę.
Vežimas oru
Pakrovimo tankumas turi būti santykinai didelis, kad gyvūnai nesusižeistų lėktuvui kylant ar leidžiantis ar nepalankiomis skrydžio sąlygomis, tačiau visi gyvūnai turi turėti galimybę atsigulti. Nusprendžiant dėl pakrovimo tankumo, būtina atsižvelgti į klimatą, visą kelionės trukmę bei atvykimo laiką.
|
Vidutinis svoris |
Paviršiaus plotas, tenkantis vienai kiaulei |
|
15 kg |
0,13 m2 |
|
25 kg |
0,15 m2 |
|
50 kg |
0,35 m2 |
|
100 kg |
0,51 m2 |
Vežimas jūra
|
Gyvas svoris kg |
m2 vienam gyvūnui |
|
10 ar mažiau |
0,20 |
|
20 |
0,28 |
|
45 |
0,37 |
|
70 |
0,60 |
|
100 |
0,85 |
|
140 |
0,95 |
|
180 |
1,10 |
|
270 |
1,50 |
E. NAMINIAI PAUKŠČIAI
|
Kategorija |
Plotas |
|
Vienos dienos amžiaus paukščiukai |
21-25 cm2 vienam viščiukui |
|
Paukščiai, sveriantys mažiau kaip 1,6 kg |
nuo 180 iki 200 cm2/kg |
|
Paukščiai, sveriantys 1,6 kg ir daugiau, bet mažiau negu 3 kg |
160 cm2/kg |
|
Paukščiai, sveriantys 3 kg ir daugiau, bet mažiau negu 5 kg |
115 cm2/kg |
|
Paukščiai, sveriantys 5 kg ir daugiau |
105 cm2/kg |
Šie skaičiai gali kisti, atsižvelgiant ne tik į paukščių svorį ir dydį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas ir numanomos kelionės trukmę.
VII SKYRIUS
48. Girdymo ir šėrimo intervalai, kelionės trukmė bei poilsio laikas
1. Šiame skyriuje išdėstyti reikalavimai taikomi vežant gyvūnų rūšis, išvardytas 1 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus vežimą oru, kurio reikalavimai išdėstyti I skyriaus E skirsnio 27-29 punktuose.
2. Gyvūnų, priklausančių I punkte minimoms rūšims, kelionės trukmė negali viršyti 8 val.
3. Maksimali kelionės trukmė, minima 2 punkte, gali būti pratęsta, jeigu gyvūnus vežanti transporto priemonė atitinka tokius papildomus reikalavimus:
— ant transporto priemonės dugno esama pakankamai pakrato,
— transporto priemone vežamas tinkamas pašaras transportuojamai gyvūnų rūšiai ir jo užtenka visai kelionei,
— prie gyvūnų galima tiesiogiai prieiti,
— įrengta tinkama ventiliacija, kurią galima keisti pagal temperatūrą (išorinė ir vidinė ventiliacija),
— įrengti stumdomi užtvarai, kad būtų galima sudaryti atskirus gardus,
— transporto priemonėje esama įrenginių, kuriuos prijungus prie vandens šaltinio sustojimo vietose galima būtų tiekti gyvūnams vandenį,
— transporto priemonėje, kuria vežamos kiaulės, vežama pakankamai vandens kelionės metu pagirdyti gyvūnus.
4. Girdymo ir šėrimo intervalai, kelionės trukmė ir poilsio laikas vežant automobiliais, atitinkančiais 3 punkte išdėstytus reikalavimus, nustatomi tokie:
a) nenujunkyti veršiukai, ėriukai, ožiukai ir kumeliukai, kurie geria tik pieną, bei nenujunkyti paršeliai po 9 val. kelionės turi būti pailsinami mažiausiai 1 val., kad per šį poilsio laiką jie galėtų būti pagirdyti ir, jeigu reikia, pašerti. Po šio poilsio laiko juos galima vežti dar 9 val.;
b) kiaules galima vežti daugiausia 24 val. Kelionės metu joms visada turi būti suteikta galimybė atsigerti;
c) naminius vienkanopius (išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, kaip juos apibrėžia Direktyva 90/426/EE ( 18 ), galima vežti daugiausia 24 val. Kelionės metu jiems būtina duoti gėralo ir, jeigu reikia, šerti kas 8 val.;
d) visi kiti I punkte minimų rūšių gyvūnai po 14 val. kelionės turi būti pailsinami mažiausiai 1 val., kad per šį poilsio laiką jie galėtų būti pagirdyti ir, jeigu reikia, pašerti. Po šio poilsio laiko juos galima vežti dar 14 val.
5. Pasibaigus nustatytam kelionės laikui, gyvūnus būtina iškrauti, pašerti, pagirdyti ir pailsinti mažiausiai 24 val.
6. Gyvūnų negalima vežti traukiniu, jeigu maksimali kelionės trukmė ilgesnė už nurodytą 2 punkte. Tačiau kelionės trukmė, nurodyta 4 punkte, taikoma, kai laikomasi sąlygų, numatytų 3 ir 4 punktuose, išskyrus sąlygas dėl poilsio laiko.
a) Gyvūnų negalima vežti jūra, jeigu maksimali kelionės trukmė ilgesnė negu nurodyta 2 punkte, nebent laikomasi sąlygų, išdėstytų 3 ir 4 punktuose, išskyrus sąlygas dėl poilsio laiko bei kelionės trukmės;
(b) vežant gyvūnus jūra reguliariu tiesioginiu maršrutu tarp dviejų Bendrijos geografinių taškų transporto priemonėmis, kurios pakrautos į laivą neiškraunant gyvūnų, pastaruosius būtina pailsinti 12 val., kai jie iškraunami paskirties uoste ar netoliese, nebent kelionės trukmė jūra tokia, kad kelionę galima laikyti atitinkančią 2, 3 ir 4 punkto reikalavimus.
8. Dėl gyvūnų interesų, kelionės trukmė, nurodyta 3 ir 4 punktuose ir 7 punkto b papunktyje, gali būti prailginta 2 val., ypač atsižvelgiant į paskirties vietos artumą.
9. Nepažeidžiant 3-8 punkto nuostatų, valstybės narės yra įgaliojamos nustatyti maksimalios neprailginamos 8 val. kelionės trukmės reikalavimą vežant skersti skirtus gyvūnus, kai vežama išimtinai tik iš išsiuntimo vietos iki paskirties vietos, abiem esant jų pačių teritorijoje.
VIII SKYRIUS
MARŠRUTO PLANAS
( 1 ) OL C 214, 1989 8 21, p. 36 ir OL C 154, 1990 6 23, p. 7.
( 2 ) OL C 113, 1990 5 7, p. 206.
( 3 ) OL C 56, 1990 3 7, p. 29.
( 4 ) OL C 76, 1987 3 7, p. 185.
( 5 ) OL L 384, 1982 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 197/90 (OL L 29, 1990 1 31, p. 1).
( 6 ) OL L 200, 1977 8 8, p. 10.
( 7 ) OL L 150, 1981 6 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3768/85 (OL L 362, 1985 12 31, p. 8).
( 8 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 9 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.
( 10 ) OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 11 ) OL L 373, 1990 12 31, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 12 ) OL L 370, 1985 12 31, p. 1.
( 13 ) Iš dalies pakeista ir konsoliduota Direktyva 91/497/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 68).
( 14 ) OL L 351, 1989 12 2, p. 34.
( 15 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 16 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 17 ) OL L 351, 1989 12 2, p. 34.
( 18 ) OJ L 224, 1990 8 18, p. 29.