EUR-Lex - 01991L0067-20030605 - EN

TARYBOS DIREKTYVA

1991 m. sausio 28 d.

dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką

(91/67/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),

kadangi akvakultūros gyvūnai ir produktai yra nurodyti Sutarties II priedo sąraše;

kadangi akvakultūros gyvūnų veisimas ir auginimas bei akvakultūros gyvūnų ir produktų teikimas į rinką yra asmenų, dirbančių žuvininkystės sektoriuje, pajamų šaltinis;

kadangi norint užtikrinti racionalų šio sektoriaus vystymąsi ir padidinti jo produktyvumą, sveikatos taisyklės šiam sektoriui turi būti nustatytos Bendrijos lygiu;

kadangi šiomis sąlygomis būtina prisidėti, kad būtų sukurta vidaus rinka, stengiantis išvengti infekcinių arba užkrečiamųjų ligų;

kadangi akvakultūros gyvūnų sveikatos padėtis visoje Bendrijos teritorijoje nėra vienoda; kadangi dėl tos priežasties turi būti remiamasi zonų koncepcija, kai atsižvelgiama į suinteresuotos teritorijos dalis;

kadangi turėtų būti numatyti tokių teritorijų patvirtinimo suteikimo, išsaugojimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo kriterijai ir tvarka;

kadangi taip pat turėtų būti remiamasi ūkių, turinčių ypatingą gyvūnų sveikatos priežiūros statusą, koncepcija;

kadangi turėtų būti numatyti patvirtinimo tokiems ūkiams suteikimo, išsaugojimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo kriterijai ir tvarka;

kadangi yra būtina nustatyti Bendrijos reikalavimus, taikomus akvakultūros gyvūnų ir produktų importui iš trečiųjų šalių; kadangi šiuose reikalavimuose turi būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės;

kadangi turėtų būti sukurta Bendrijos kontrolės sistema, kad būtų tikrinama, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų;

kadangi turėtų būti vykdomi moksliniai tyrimai, kad ateityje būtų galima papildyti šioje direktyvoje nustatytas taisykles;

kadangi turėtų būti numatyta glaudaus ir veiksmingo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo Veterinarijos nuolatiniame komitete tvarka,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Ši direktyva apibrėžia gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius akvakultūros gyvūnų ir produktų teikimą į rinką.

Ši direktyva yra taikoma nepažeidžiant Bendrijos arba nacionalinių nuostatų dėl rūšių išsaugojimo.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1) „akvakultūros gyvūnai“ – gyvos žuvys, vėžiagyviai arba moliuskai, užauginti ūkiuose, taip pat sugauti natūralioje aplinkoje;

2) „akvakultūros produktai“ – produktai, pagaminti iš akvakultūros gyvūnų, skirti ūkininkavimui, pavyzdžiui, kiaušiniai ir lytinės ląstelės, arba žmogui vartoti;

3) „žuvys, vėžiagyviai arba moliuskai“ – bet kurio išsivystymo laipsnio žuvys, vėžiagyviai arba moliuskai;

4) „ūkis“ – kiekvienas veiklos vienetas arba kiekvienas geografiškai bendrąja prasme apibrėžtas įrenginys, kuriame yra auginami arba laikomi akvakultūros gyvūnai, siekiant juos teikti į rinką;

5) „patvirtintas ūkis“ – ūkis, atitinkantis, atsižvelgiant į aplinkybes, C priedo I, II arba III dalies reikalavimus, ir patvirtintas pagal 6 straipsnį;

6) „patvirtinta zona“ – zona, atitinkanti, atsižvelgiant į aplinkybes, B priedo I, II arba III dalies reikalavimus ir patvirtinta pagal 5 straipsnį;

7) „patvirtinta laboratorija“ – laboratorija, esanti valstybės narės teritorijoje, kurią kompetentinga institucija paskyrė savo iniciatyva atlikti šioje direktyvoje numatytus diagnostinius tyrimus;

8) „oficiali tarnyba“ – veterinarijos tarnyba arba bet kuri kita lygiaverčio lygmens tarnyba, kurią paskiria valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentinga institucija ir kuri atsako už šioje direktyvoje numatytos kontrolės vykdymą;

9) „sveikatos patikrinimas“ – oficialios tarnybos arba tarnybų apsilankymas, kurio tikslas – patikrinti ūkyje arba teritorijoje sveikatos apsaugą;

10) „teikimas į rinką“ – nuosavybės turėjimas arba pateikimas pardavimui, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas, perkėlimas arba kitoks Bendrijoje teikimas į rinką, išskyrus mažmeninę prekybą.

SKYRIUS

Bendrijos akvakultūros gyvūnų ir produktų teikimas į rinką

3 straipsnis

1. Akvakultūros gyvūnų teikimą į rinką reglamentuoja tokie bendrieji reikalavimai:

a) gyvūnų pakrovimo dieną jie neturi turėti jokių klinikinių ligos požymių;

b) jie neturi būti skirti sunaikinti arba skersti pagal ligų, išvardytų A priedo sąraše, likvidavimo schemą;

c) jie neturi būti iš ūkio, kuriam taikomas draudimas dėl veterinarinės būklės, ir neturi turėti sąlyčio su tokiame ūkyje auginamais gyvūnais, ypač iš ūkio, kuriam taikomos kontrolės priemonės pagal 1993 m. birželio 24 d. Komisijos direktyvą 93/53/EEB, nustatančią būtiniausias Bendrijos tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones ( 4 ).

2. Akvakultūros produktai, teikiami į rinką veisimo tikslais (kiaušiniai ir lytinės ląstelės), turi būti gaunami iš gyvūnų, kurie atitinka 1 dalies reikalavimus.

3. Akvakultūros produktai, teikiami į rinką žmogui vartoti, turi būti gaunami iš gyvūnų, atitinkančių 1 dalies a punkto reikalavimus.

4. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 93/53/EEB nuostatų dėl tam tikrų žuvų ligų kontrolės, ypač I sąraše išvardytų žuvų.

4 straipsnis

Akvakultūros gyvūnai turi būti išsiunčiami į paskirties vietą per kuo trumpesnį laiką transporto priemonėmis, kurios yra išvalytos ir, jei būtina, iš anksto dezinfekuotos bet kuria dezinfekcijos priemone, kuri yra oficialiai patvirtinta siunčiančioje valstybėje narėje.

Jei sausumos transporto priemonėje yra naudojamas vanduo, tos transporto priemonės yra sukonstruotos taip, kad vežimo metu iš transporto priemonės negalėtų ištekėti vanduo. Gyvūnai yra vežami taip, kad jų sveikata būtų veiksmingai apsaugota, visų pirma keičiant vandenį. Vanduo turi būti keičiamas D priedo reikalavimus atitinkančiose vietose. Kiekviena valstybė narė tokių vietų sąrašą ir bet kuriuos paskesnius jų pataisymus turi nurodyti Komisijai, kuri išsiunčia tą informaciją kitoms valstybėms narėms.

5 straipsnis

1. Valstybės narės, siekdamos patvirtintos zonos statuso dėl vienos arba kelių A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytų ligų, Komisijai pateikia:

— visus pagrįstus įrodymus dėl nustatytų, atitinkamai, B priedo I B, II B arba III B dalyse reikalavimų,

— nacionalines taisykles, užtikrinančias, kad laikomasi, atitinkamai, B priedo I C, II C arba III C dalyse numatytų reikalavimų.

2. Komisija kruopščiai ištiria 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisija 26 straipsnyje nustatyta tvarka naudoja šią informaciją patvirtindama zonas. Jei pagal B priedo I.D dalies 5 punktą, II.D dalį arba III.D dalies 5 punktą oficiali tarnyba panaikina zonos patvirtinimą, Komisija panaikina sprendimą dėl patvirtinimo. Atitinkamos zonos pakartotinis patvirtinimas atliekamas 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Komisija sudaro patvirtintų zonų sąrašą. Ji iš dalies keičia šį sąrašą atsižvelgdama į naujus patvirtinimus arba patvirtinimų panaikinimus. Tokį sąrašą ir jo pakeitimus Komisija siunčia valstybėms narėms.

6 straipsnis

1. Valstybės narės, siekdamos patvirtinto ūkio nepatvirtintoje zonoje statuso dėl vienos arba kelių A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytų ligų, Komisijai pateikia:

— visus pagrįstus įrodymus dėl nustatytų, atitinkamai, C priedo I A, II A arba III A dalyse reikalavimų,

— nacionalines taisykles, užtikrinančias, kad laikomasi, atitinkamai, C priedo I B, II B arba III B dalyse numatytų sąlygų.

2. Komisija, gavusi dokumentus, susijusius su prašymu patvirtinti arba pakartotinai patvirtinti ūkį nepatvirtintoje zonoje, per mėnesį turi išnagrinėti tokius dokumentus. Nagrinėjama atsižvelgiant į 1 dalyje minėtą informaciją ir, prireikus, į patikrinimus, kurie atliekami vietoje pagal 17 straipsnyje nustatytas nuostatas.

Jei patikrinimų išvados yra patenkinamos, Komisija pateikia tokias išvadas valstybėms narėms. Valstybės narės per dvi savaites turi pateikti savo pastabas.

Jei praėjus šiam laikui pastabų nepateikiama arba valstybių narių pastabos neprieštarauja Komisijos išvadoms, Komisija patvirtina arba pakartotinai patvirtina ūkį.

Jei Komisijos nuomonė ir valstybių narių pastabos labai skiriasi arba jeigu Komisija, išnagrinėjusi dokumentus, mano, kad patvirtinimas arba pakartotinas patvirtinimas neturėtų būti suteikiamas, Komisija per du mėnesius turi perduoti klausimą nagrinėti Veterinarijos nuolatiniam komitetui ir gauti jo nuomonę. Tokiu atveju patvirtinimas arba pakartotinas patvirtinimas suteikiamas 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei pagal C priedo I C, II C arba III C dalis oficiali tarnyba panaikina ūkio patvirtinimą, Komisija panaikina sprendimą dėl patvirtinimo.

3. Komisija sudaro patvirtintų ūkių sąrašą. Šį sąrašą ji iš dalies keičia, kad būtų atsižvelgiama į naujus patvirtinimus arba panaikintus patvirtinimus. Šį sąrašą ir jo pakeitimus Komisija siunčia valstybėms narėms.

7 straipsnis

1. Gyvų žuvų, priskiriamų A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, jų kiaušinėlių arba lytinių ląstelių teikimą į rinką reglamentuoja šios garantijos:

a) jei jos turi būti vežamos į patvirtintą zoną – pagal 11 straipsnį jas turi lydėti dokumentas, atitinkantis E priedo 1 arba 2 skyriuje pateiktą pavyzdį, patvirtinantis, kad jos yra iš patvirtintos zonos arba patvirtinto ūkio. Laukiant 28 straipsnyje nustatyto patikrinimo rezultatų, papildomos garantijos, kurios turi būti pateiktos vežant į patvirtintą zoną žuvis iš patvirtinto ūkio, esančio nepatvirtintoje zonoje, yra nustatomos 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Laukiant tokio sprendimo, toliau taikomos nacionalinės taisyklės, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų;

b) jei jos turi būti vežamos į ūkį, kuris nors ir nėra patvirtintoje zonoje, bet atitinka C priedo I dalyje nustatytas sąlygas – pagal 11 straipsnį jas turi lydėti dokumentas, atitinkantis E priedo 1 arba 2 skyriuje pateiktą pavyzdį, patvirtinantis, kad jos yra atitinkamai iš patvirtintos zonos arba ūkio, kurio sveikatos būklės statusas toks pat, kaip ir paskirties ūkio.

2. Komisija gali 26 straipsnyje nustatyta tvarka pritaikyti arba panaikinti 1 dalyje minimas papildomas garantijas, atsižvelgdama į gyvūnų sveikatos būklės Bendrijoje raidą, visų pirma siekdama atsižvelgti į ligų, minimų A priedo I sąrašo 1 skiltyje, likvidavimo priemonių rezultatus.

8 straipsnis

1. Gyvų moliuskų, nurodytų A priedo II sąrašo 2 skiltyje, teikimą į rinką reglamentuoja šios papildomos garantijos:

a) jei jie turi būti perduodami į patvirtintą pakrantės zoną – pagal 11 straipsnį juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis E priedo 3 arba 4 skyriuje nustatytą pavyzdį, patvirtinantį, kad jie yra iš patvirtintos pakrantės zonos arba, atskirais atvejais, iš patvirtinto ūkio, esančio nepatvirtintoje pakrantės zonoje;

b) jei jie turi būti perduodami į ūkį, kuris nors ir nėra patvirtintoje pakrantės zonoje, bet atitinka C priedo III dalyje nustatytas sąlygas – pagal 11 straipsnį juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis E priedo 3 arba 4 skyriuje pateiktą pavyzdį, patvirtinantis, kad jie yra atitinkamai iš patvirtintos pakrantės zonos arba iš ūkio, kurio sveikatos būklės statusas yra toks pat, kaip ir paskirties ūkio.

2. Komisija gali 26 straipsnyje nustatyta tvarka pritaikyti arba panaikinti 1 dalyje minimas papildomas garantijas, atsižvelgdama į gyvūnų sveikatos būklę Bendrijoje.

9 straipsnis

Akvakultūros gyvūnų ir produktų iš nepatvirtintos zonos teikimą į patvirtintos zonos rinką žmonėms vartoti reglamentuoja šie reikalavimai:

1. Žuvys, imlios A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytoms ligoms, prieš išsiunčiant turi būti išdarinėjamos.

Tačiau kol nėra 28 straipsnyje numatytų patikrinimo rezultatų, nereikalaujama vykdyti įpareigojimo žuvį išdoroti, jei ji vežama iš nepatvirtintoje zonoje įsikūrusio patvirtinto ūkio. Nukrypti nuo šio principo leidžiančios nuostatos tvirtinamos 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kol tokio sprendimo nėra, taikomos nacionalinės taisyklės pagal bendrąsias Sutarties nuostatas.

2. Gyvi moliuskai, imlūs A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytoms ligoms, turi būti pristatomi arba iš karto žmonėms vartoti, arba konservavimo pramonės įmonėms ir neperduodami, išskyrus atvejus, jei:

— jie yra iš nepatvirtintoje pakrantės zonoje įsikūrusio patvirtinto ūkio arba

— jie laikinai panardinami į vandens rezervuarus arba valymo centrus, tam tikslui specialiai įrengtus ir patvirtintus kompetentingos institucijos ir turinčius, visų pirma, įrengtą nuotekų apdorojimo ir dezinfekavimo sistemą. Tokio patvirtinimo sąlygas Komisija nustatys 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Komisija 26 straipsnyje nustatyta tvarka prireikus imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi šio straipsnio.

10 straipsnis

1. Jei valstybė narė parengia arba yra parengusi programą, kurios paskirtis – leisti jai vėliau inicijuoti 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatytas procedūras, savo programą ji pateikia Komisijai, visų pirma nurodydama:

— geografinę zoną ir atitinkamą ūkį arba ūkius,

— priemones, kurių turi imtis oficialios tarnybos užtikrinti šios programos įgyvendinimą,

— patvirtintų laboratorijų darbo tvarką, jų skaičių ir vietą,

— ligos arba ligų, kurių sąrašas pateiktas A priedo I ir II sąrašų 1 skiltyje, paplitimą,

— priemones, numatytas kovai su šiomis ligomis, jei jos nustatomos.

2. Komisija kruopščiai ištiria valstybių narių pateiktas programas. Programos yra tvirtinamos 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Priėmus šias programas, akvakultūros gyvūnai ir produktai yra įvežami į zonas arba ūkius, nurodytus tose programose, laikantis 7 ir 8 straipsnyje nustatytų taisyklių.

3. Valstybių narių pateiktos programos gali būti keičiamos ir papildomos 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija ta pačia tvarka gali patvirtinti programos arba garantijų pakeitimus arba papildymus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje minimose taisyklėse.

11 straipsnis

1. Kilmės vietoje oficiali tarnyba per 48 valandas prieš pakrovimą oficialiąja paskirties vietos kalba arba kalbomis užpildo 7 ir 8 straipsniuose nurodytus dokumentus. Jie turi būti vieno lapo, skirti vienam gavėjui. Jie galioja 10 dienų.

2. Kiekviena akvakultūros gyvūnų ir produktų siunta turi būti aiškiai paženklinta, kad būtų galima atsekti jos kilmės ūkį ir atitinkamais atvejais patikrinti, ar šie gyvūnai arba produktai atitinka lydimajame dokumente nurodytą informaciją. Ši informacija gali būti pateikta tiesiai ant talpyklos arba ant jos pritvirtintos kortelės arba nurodyta lydimajame dokumente.

12 straipsnis

1. Jei valstybė narė vienai iš A priedo III sąrašo 1 skiltyje minimų ligų sudaro arba yra sudariusi neprivalomą arba privalomą kontrolės programą, tą programą ji pateikia Komisijai, visų pirma pabrėždama:

— ligos paplitimą toje valstybėje narėje,

— programos pagrįstumą, atsižvelgdama į ligos pavojingumą ir galimą programos veiksmingumą jos išlaidų atžvilgiu,

— geografinę sritį, kurioje ta programa bus įgyvendinama,

— ūkių statusą, kurį reikia įsteigti, ir standartus, kuriuos turi atitikti kiekvienos kategorijos ūkiai, taip pat tyrimų procedūras,

— taisykles, taikomas įvežant į ūkį blogesnės sveikatos būklės gyvūnus,

— veiksmus, kurių reikia imtis, jei dėl kokių nors priežasčių ūkis netenka savo statuso,

— tvarką, pagal kurią atliekamas programos monitoringas.

2. Komisija kruopščiai ištiria valstybių narių pateiktas programas. Šios programos gali būti tvirtinamos 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Papildomos garantijos, bendrosios arba ypatingosios, kurių gali būti reikalaujama į oficialiai patikrintas zonas arba ūkius įvežant akvakultūros gyvūnus ir produktus, yra apibrėžiamos ta pačia tvarka.

3. Valstybių narių įteiktos programos gali būti keičiamos arba papildomos 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija ta pačia tvarka gali patvirtinti jau patvirtintos programos arba garantijų, kurios apibrėžtos pagal 2 dalį, pakeitimą arba papildymą.

▼A1

4. Komisija kaip galima greičiau išnagrinėja Švedijos pateiktas programas, skirtas infekcinei kasos nekrozei (IPN), korinebakteriozei arba BKD, lašišinių žuvų furunkuliozei ir jerziniozei arba enterinei žiaunų ligai, arba ERM. Remiantis šios programos analize, ir jei tai yra pagrįsta, galima taikyti 2 dalyje išvardytas nuostatas. Atitinkami 2 dalyje numatyti sprendimai priimami kaip galima greičiau.Kol sprendimai bus priimti, Švedija vienerius metus nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos gali pirmiau minėtų ligų atveju taikyti savo nacionalines taisykles, galiojančias iki nurodytos dienos. Jei būtina, šį vienerių metų laikotarpį galima pratęsti 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

▼M4

1. Jei valstybė narė mano, kad jos teritorija arba teritorijos dalis nėra apimta kurios nors iš A priedo III sąrašo 1 skiltyje išvardintų ligų, ji pateikia Komisijai atitinkamus pagrindimus, visų pirma nurodydama:

— ligos pavadinimą ir jos ankstesnio paplitimo toje valstybėje narėje istoriją,

— priežiūros tyrimų, paremtų serologiniais, virusologiniais, mikrobiologiniais ar patologiniais duomenimis, rezultatus ar parazitų identifikavimo rezultatus ir, atsižvelgdama į tai, kad apie ligą yra privaloma pranešti kompetentingoms institucijoms,

— laikotarpį, kurį buvo vykdoma priežiūra,

— kontrolės priemones patikrinti, ar atitinkama teritorija nėra apimta ligos.

Komisija 26 straipsnyje nustatyta tvarka nustato bendruosius kriterijus, užtikrinančius vienodą šios dalies įgyvendinimą.

2. Komisija išnagrinėja valstybės narės perduotus pagrindimus ir 26 straipsnyje nustatyta tvarka nustato zonas, kurios turi būti laikomos neužkrėstomis konkrečios ligos, ir rūšis, imlias tai ligai, taip pat papildomas garantijas, bendrąsias ar specialias, kurių gali būti reikalaujama įvežant akvakultūros gyvūnus ir produktus į minėtas zonas. Įvežant į tokias zonas gyvas žuvis, moliuskus ar vėžiagyvius ir, kai reikia, jų kiaušinius ir lytines ląsteles, juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti nustatytas 26 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtinantis, kad jie atitinka šias papildomas garantijas.

3. Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie 1 dalyje apibrėžtos informacijos pakeitimus, kurie yra susiję su konkrečia liga. Garantijos, apibrėžtos taip, kaip nurodyta 2 dalyje, remiantis tokiu pranešimu gali būti keičiamos arba panaikinamos 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

▼A1

4. Komisija kaip galima greičiau išnagrinėja Švedijos nurodytas pavasarinės karpių viremijos (SVC) priežastis. Remiantis šių priežasčių analize, ir jei tai yra pagrįsta, galima taikyti 2 dalyje išvardytas nuostatas. Atitinkami 2 dalyje numatyti sprendimai priimami kaip galima greičiau. Kol sprendimai bus priimti, Švedija vienerius metus nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos gali pirmiau minėtų ligų atveju taikyti savo nacionalines taisykles, galiojančias iki nurodytos dienos. Jei būtina, šį vienerių metų laikotarpį galima pratęsti 26 straipsnyje nutatyta tvarka.

14 straipsnis

1. Nepažeidžiant reikalavimų dėl A priedo III sąrašo 1 skiltyje nurodytų ligų, kurie nustatyti 12 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka, gyvų ūkyje išaugintų žuvų, nepriklausančių A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, taip pat jų kiaušinėlių ir lytinių ląstelių teikimą į rinką reglamentuoja šie papildomi reikalavimai:

a) jei jie turi būti įvežami į patvirtintą zoną – pagal 11 straipsnį juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti nustatytas 26 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtinantis, kad jie yra iš tokios pat sveikatos būklės zonos, iš patvirtinto ūkio, esančio nepatvirtintoje zonoje, arba iš ūkio, kuris gali būti nepatvirtintoje zonoje tik tuo atveju, jeigu tokiame ūkyje nėra žuvų, priskiriamų A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, ir jei jis nėra sujungtas su kokiu nors vandens telkiniu arba pakrantės ar upės žiočių vandenimis.

Tačiau valstybės narės, kol nėra 28 straipsnyje numatyto patikrinimo rezultatų, gali prašyti 26 straipsnyje nustatyta tvarka leisti nukrypti nuo ankstesnės straipsnio dalies reikalavimų, visų pirma dėl to, kad iš patvirtinto ūkio, esančio nepavirtintoje zonoje, į patvirtintą zoną būtų uždrausta įvežti šioje straipsnio dalyje nurodytą žuvį, bet tik tuo atveju, jeigu šiame ūkyje nėra žuvų, priskiriamų A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, ir jei tas ūkis nėra sujungtas su vandens telkiniu arba pakrantės ar upės žiočių vandenimis. Siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi šios nuostatos, konkrečios sąlygos ir priemonės yra nustatomos ta pačia tvarka. Kol nėra tokių sprendimų, taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės pagal bendrąsias Sutarties nuostatas;

b) jei jie turi būti įvežami į ūkį, kuris, nors ir yra nepatvirtintoje zonoje, atitinka C priedo sąlygas, – pagal 11 straipsnį juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti nustatytas 26 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtinantis, kad jie yra iš patvirtintos zonos, iš tokį pat sveikatos būklės statusą turinčio ūkio, arba iš ūkio, kuris gali būti nepatvirtintoje zonoje, bet tik tuo atveju, jeigu tokiame ūkyje nėra žuvų, priskiriamų A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, ir jei jis nėra sujungtas su vandens telkiniu arba pakrantės ar upės žiočių vandenimis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ūkyje auginamų moliuskų, kurie nepriklauso A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, teikimui į rinką.

3. Nepažeidžiant A priedo III sąrašo 1 skiltyje nurodytoms ligoms taikomų reikalavimų, kurie nustatyti 12 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka, natūralioje aplinkoje augančių žuvų, moliuskų arba vėžiagyvių, jų kiaušinių arba lytinių ląstelių teikimą į rinką reglamentuoja šie papildomi reikalavimai:

a) jei jie turi būti įvežami į patvirtintą zoną, pagal 11 straipsnį juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti nustatytas 26 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtinantis, kad jie yra iš zonos, turinčios tokį patį sveikatos būklės statusą;

b) jei jie turi būti įvežami į ūkį, kuris, nors ir yra nepatvirtintoje zonoje, atitinka C priedo sąlygas, pagal 11 straipsnį juos turi lydėti dokumentas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti nustatytas 26 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtinantis, kad jie yra įvežami iš patvirtintos zonos;

c) jeigu tokie gyvūnai sužvejojami giluminės žvejybos būdu ir skirti naudoti veisimui patvirtintose zonose bei patvirtintuose ūkiuose, jiems būtinai taikomas karantinas tinkamuose įrenginiuose ir tinkamomis sąlygomis, prižiūrint oficialiai tarnybai, 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu praktine patirtimi ir (arba) moksliniais faktais įrodyta, kad negalimas ligos pasyvus perdavimas, kai akvakultūros gyvūnai, jų kiaušinėliai ir lytinės ląstelės, nepriklausantys A priedo II sąrašo 2 skiltyje nurodytoms imlioms rūšims, yra pervežami iš nepatvirtintos į patvirtintą zoną.

Komisija 26 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro akvakultūros gyvūnų, kuriems taikoma šio straipsnio pirmame papunktyje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, sąrašą ir, jei būtina, šį sąrašą iš dalies pakeičia, atsižvelgdama į mokslo ir technologijų plėtrą. Specialios tokių gyvūnų teikimo į rinką sąlygos, įskaitant reikalaujamo lydimojo dokumento pavyzdį, yra nustatomos ir iš dalies keičiamos ta pačia tvarka.

5. Šis straipsnis netaikomas nuolatos akvariumuose laikomoms dekoratyvinėms tropinėms žuvytėms.

15 straipsnis

Mėginių ėmimo planai ir diagnostikos metodai, kurie turi būti taikomi A priedo 1 skiltyje nurodytoms ligoms aptikti ir patvirtinti, yra nustatomi 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuose mėginių ėmimo planuose turi būti atsižvelgiama į tai, ar akvatorijoje yra natūralioje aplinkoje augančių žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų.

16 straipsnis

1. Taikomos taisyklės, nustatytos 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus rinkoje, siekiant sukurti vidaus rinką ( 5 ), susijusios su žmonėms vartoti skirtais akvakultūros produktais, ir 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos tam tikrais gyvūnais ir produktais veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, atliekamų siekiant sukurti vidaus rinką ( 6 ), susijusios su į rinkai teikiamais akvakultūros gyvūnais ir produktais, visų pirma susijusios su patikrinimų, kuriuos turi atlikti paskirties valstybė narė, organizavimu ir veiksmais, kurių turi būti imamasi po tokių patikrinimų, ir su apsaugos priemonėmis, kurios turi būti įgyvendinamos. ►M4 Be to, Komisija, laikydamasi 26 straipsnyje nustatytos tvarkos, parengia sertifikatų, kurie turi būti siunčiami kartu su akvakultūros gyvūnais, jų kiaušiniais ir lytinėmis ląstelėmis Bendrijos vidaus prekybai tarp nepatvirtintų zonų pavyzdžius dėl A priedo II sąraše nurodytų ligų, bei nusprendžia dėl ANIMO kompiuterinės sistemos, sujungiančios kompetentingas institucijas, kuri apimtų prekybą pirmiau nurodytais gyvūnais ir produktais, išplėtimo priemonių. ◄

2. Direktyva 89/662/EEB yra keičiama taip:

a) A priedas papildomas tokia įtrauka:

„– 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1)“

;

b) B priede panaikinama tokia įtrauka:

„– akvakultūros produktai, skirti žmogui vartoti“

3. Direktyvos 90/425/EEB A priedo 1 punktas papildomas tokia nuoroda:

„1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1)“

17 straipsnis

1. Komisijos veterinarijos ekspertai tais atvejais, kai yra būtina vienodai taikyti šią direktyvą, gali vykdyti patikrinimus vietoje kartu su kompetentingomis institucijomis. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra vykdomas patikrinimas, suteikia ekspertams visą tos užduoties vykdymui reikalingą pagalbą. Komisija praneša valstybėms narėms apie tokių patikrinimų rezultatus.

2. Bendrosios šio straipsnio taikymo nuostatos yra priimamos 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taisyklės, kurių turi būti laikomasi atliekant šiame straipsnyje numatytus patikrinimus, yra rengiamos ta pačia tvarka.

SKYRIUS

Importą iš trečiųjų šalių reglamentuojančios taisyklės

18 straipsnis

Į Bendriją įvežami akvakultūros gyvūnai ir produktai atitinka 19, 20 ir 21 straipsniuose nustatytas sąlygas.

19 straipsnis

1. Iš trečiųjų šalių ir jų dalių, nurodytų Komisijos sudarytame sąraše, akvakultūros gyvūnai ir produktai turi būti įvežami laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos. Šis sąrašas gali būti keičiamas arba papildomas tokia pačia tvarka.

2. Priimant sprendimą dėl trečiosios šalies arba jos dalies galimo įtraukimo į 1 dalyje nurodytą sąrašą, visų pirma atsižvelgiama į:

a) akvakultūros gyvūnų sveikatos būklę, ypatingą dėmesį skiriant egzotinėms ligoms ir į aplinkos sveikatos būklę trečiojoje šalyje, kuri valstybių narių gyvulių sveikatai gali kelti pavojų;

b) informacijos, kurią teikia šalis apie jos teritorijoje esančias akvakultūros gyvūnų infekcines arba užkrečiamąsias ligas, visų pirma minimas Tarptautinio epizootijų biuro B sąraše, teikimo reguliarumą ir skubumą;

c) trečiųjų šalių akvakultūros gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės taisykles;

d) trečiųjų šalių oficialių tarnybų struktūrą ir jų įgaliojimus;

e) akvakultūros gyvūnų infekcinių ir užkrečiamųjų ligų apsaugos ir kontrolės priemonių organizavimą ir įgyvendinimą;

f) garantijas, kurias gali suteikti trečioji šalis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių atžvilgiu.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas ir visi jo pakeitimai skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

4. Jeigu iki 1994 m. sausio 1 d. nepriimamas sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo sudarymo, 26 straipsnyje nustatyta tvarka trejų metų laikotarpiui gali būti priimtos būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės.

20 straipsnis

1. Kiekvienos trečiosios šalies akvakultūros gyvūnai ir produktai atitinka sveikatos sąlygas, tvirtinamas 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę atitinkamoje trečiojoje šalyje, 1 dalyje minimas sąlygas visų pirma sudaro:

— importo iš trečiosios šalies dalies apribojimas,

— tam tikrų rūšių bet kuriame jų vystymosi etape apribojimas,

— tam tikro apdorojimo, pvz., kiaušinių dezinfekavimas, taikymas,

— tam tikro vartojimo būdo, kuriam šie gyvūnai arba produktai yra numatyti, taikymas,

— priemonės, kurios turi būti taikomos po importo, pavyzdžiui, karantinas arba kiaušinių dezinfekavimas.

3. Kol bus nustatytos šioje direktyvoje numatytos importo sąlygos, valstybės narės užtikrina, kad akvakultūros gyvūnų ir produktų importui iš trečiųjų šalių būtų taikomos sąlygos, ne mažiau negu lygiavertės toms, kurios taikomos Bendrijoje produktų gamybai ir jų pateikimui į rinką.

21 straipsnis

1. Akvakultūros gyvūnai ir produktai yra vežami su sertifikatais, kuriuos parengia eksportuojančios trečiosios šalies oficialios tarnybos. Šis sertifikatas:

a) turi būti išduotas siuntos, siunčiamos į paskirties valstybę narę, pakrovimo dieną;

b) turi būti originalas, lydintis siuntą;

c) turi patvirtinti, kad akvakultūros gyvūnai ir tam tikri žuvininkystės produktai atitinka šios direktyvos reikalavimus ir importo iš trečiosios šalies reikalavimus, nustatytus pagal šią direktyvą;

d) turi galioti 10 dienų;

e) turi būti vieno lapo;

f) turi būti skirtas vienam gavėjui.

2. 1 dalyje minimas sertifikatas turi atitikti pavyzdį, nustatytą 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

22 straipsnis

Patikrinimus vietoje atlieka valstybių narių ir Komisijos veterinarijos ekspertai, kad būtų patikrinama, ar šios direktyvos nuostatos ir ypač jos 19 ir 20 straipsniai yra taikomi praktikoje.

Komisija, remdamasi valstybių narių pasiūlymu, skiria tų šalių ekspertus, kuriems pavedama vykdyti šiuos tikrinimus.

Šie tikrinimai vykdomi Bendrijos vardu, kuri padengia su tuo susijusias išlaidas.

Šių tikrinimų dažnumas ir tvarka nustatomi 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

▼M3

23 straipsnis

Direktyvose 91/496/EEB ir 97/78/EB nustatyti principai ir taisyklės yra taikomi visų pirma atsižvelgiant į valstybių narių atliktinų patikrinimų organizavimą bei po jų atliktinus veiksmus ir apsaugos priemones, kurias jos privalo įgyvendinti.

▼M3 —————

SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

25 straipsnis

C ir E priedai gali būti keičiami 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

A, B ir C priedus keičia tik Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma, visų pirma atsižvelgdama į jų pritaikymą prie technologinės pažangos.

▼M5

26 straipsnis

1. Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 178/2002 ( 7 ) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 8 ) 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

27 straipsnis

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra 15 dienų.

28 straipsnis

Taryba iki 1992 m. liepos 1 d. peržiūri šios direktyvos nuostatas dėl A priede išvardytų ligų ir iki 1997 m. sausio 1 d. – dėl sveikatos būklės ūkiuose, esančiuose nepatvirtintoje zonoje, remdamasi iš Komisijos gauta įgytos patirties ataskaita, parengta atsižvelgus į Veterinarijos mokslinio komiteto nuomonę ir pasiūlymus, dėl kurių sprendimas priimamas kvalifikuota dauguma, visų pirma tas nuostatas, kurios susijusios su prekyba gyva žuvimi iš nepatvirtintose zonose esančių patvirtintų ūkių.

▼A1

28a straipsnis

Žuvų, žuvų ikrelių ir gametų, skirtų žuvininkystei ir žuvų būrių papildymui, siuntos į Suomiją ir iš jos draudžiamos trejų metų pereinamuoju laikotarpiu, skaičiuojamu nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos.

28b straipsnis

26 straipsnyje nustatyta tvarka galima priimti atitinkamus sprendimus, patvirtinančius Suomijos ir Švedijos pateiktas programas, skirtas A priedo II sąraše nurodytoms ligoms. Šie sprendimai įsigalioja įstojus arba 28a straipsnyje nustatytais pereinamaisiais laikotarpiais. Šiuo atžvilgiu B priedo I skyriaus B skirsnyje nustatytas ketverių metų laikotarpis Suomijai sumažinamas iki trejų metų, numatant, kad per šį laikotarpį kiekviename ūkyje bus atlikti du patikrinimai.

29 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą.

2. Valstybės narės, tvirtindamos 1 dalyje minimas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

30 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

A PRIEDAS

ŽUVŲ, MOLIUSKŲ IR VĖŽIAGYVIŲ LIGŲ/LIGŲ SUKĖLĖJŲ SĄRAŠAS

1	2
Liga/sukėlėjas	Imlios rūšys
I SĄRAŠAS
Žuvys
Infekcinė lašišų anemija (ILA)	Atlanto lašišos (Salmo salar)
II SĄRAŠAS
Žuvys
Virusinė hemoraginė septicemija (VHS)	Lašišinių rūšys, Kiršliai (Thymallus thymallus); Baltamėsės žuvys (Coregonus spp.); Lydeka (Esox lucius); Otas (Scophthalmus maximus);
Infekcinė hematopoezinė nekrozė (IHN)	Lašišinių rūšys Lydekų mailius (Esox lucius)
Moliuskai
Bonamia ostreae	Plokščiosios austrės (Ostrea edulis)
Marteilla refringens	Plokščiosios austrės (Ostrea edulis)
III SĄRAŠAS
Žuvys
Infekcinė kasos nekrozė (IPN) Pavasarinė karpių viremija (SVC) Renobakteriozė (BKD) (Renibacterium salmonidarum) Furunkuliozė (Aeromonas salmonicida) (Enterinė žiaunų liga) (ERM) (Yersinia ruckeri) Girodaktiliozė (Gyrodactylus salaris)	Turi būti patikslinta 12 ir 13 straipsniuose nurodytoje programoje.
Vėžiagyviai
Upinių vėžių maras (Aphanomyces astaci)

B PRIEDAS

PATVIRTINTOS ZONOS

I. Žuvų kontinentinės zonos (A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 2 skiltis)

A. Kontinentinių zonų apibrėžimas

Kontinentinę zoną sudaro:

— teritorijos dalis, į kurią įeina visa žuvų sugavimo zona nuo vandens telkinio ištakų iki žiočių, arba daugiau negu viena žuvų sugavimo zona, kur yra auginamos, laikomos arba gaudomos žuvys, arba

— žuvų sugavimo teritorijos dalis nuo vandens telkinio ištakų iki gamtinių arba dirbtinių kliūčių, neleidžiančių žuvims migruoti pasroviui nuo šios kliūties.

Kontinentinės zonos dydis ir geografinė padėtis turi būti tokia, kad pakartotinė tarša, pvz., migruojančiomis žuvimis, būtų sumažinama iki žemiausio lygio. Todėl gali tekti sukurti buferinę zoną, kurioje monitoringo programa būtų vykdoma neįgyjant patvirtintos zonos statuso.

B. Patvirtinimo suteikimas

Kad būtų patvirtinta, kontinentinė zona turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) visos žuvys ne trumpiau kaip ketverius metus neturi jokių klinikinių ar kitokių vienos arba kelių A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje minimų ligų požymių;

2) visus kontinentinės zonos ūkius prižiūri oficialios tarnybos. Kiekvienais metais dvejus metus iš eilės turi būti atliekami du sveikatos patikrinimai.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami tuo metų laiku, kai vandens temperatūra yra palanki šių ligų vystymuisi. Sveikatos patikrinimą turi sudaryti bent:

— žuvų, turinčių ligos požymius, patikrinimas,

— mėginių pagal programą, sudarytą 15 straipsnyje numatyta tvarka, kurie kuo greičiau yra siunčiami į patvirtintą laboratoriją konkretiems ligų sukėlėjams ištirti, ėmimas.

Tačiau zonos, turinčios archyvinius įrašus apie tai, kad jose nėra A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytų ligų, gali būti patvirtintos, jeigu:

a) dėl jų geografinės padėties šioms ligoms nėra lengva į jas patekti;

b) oficiali ligų kontrolės sistema buvo taikoma gana ilgą laiką, ne trumpiau kaip dešimt metų, per kurį:

— visi ūkiai buvo nuolatos stebimi,

— buvo taikoma pranešimo apie ligas sistema,

— nebuvo pranešta nė apie vieną ligos atvejį,

— pagal galiojančias taisykles tik žuvų ikreliai arba lytinės ląstelės iš neužkrėstų zonų arba ūkių, kurie oficialiai tikrinami ir pateikia lygiavertes sveikatos garantijas, galėjo būti įvežti į šią zoną.

Šio straipsnio pirmame papunktyje nurodytas 10 metų laikotarpis gali būti sumažintas iki penkerių metų po to, kai gaunami tyrimų, kuriuos atlieka prašančiosios valstybės narės oficiali tarnyba, rezultatai, ir jei kartu su šio straipsnio pirmame papunktyje nurodytais reikalavimais iš pirmiau nurodytų ūkių reguliarių patikrinimų bent du sveikatos patikrinimai per metus apėmė:

— žuvų, turinčių ligos požymius, patikrinimą,

— kiekvieno patikrinimo metu ne mažiau kaip 30 žuvų mėginių ėmimą.

Valstybės narės, norinčios pasinaudoti nuostatomis dėl archyvinių įrašų, savo prašymus turi pateikti ne vėliau kaip iki 1996 m. gruodžio 31 d.;

3) jeigu kontinentinėje zonoje, kuri turi būti patvirtinta, nėra nė vieno ūkio, oficialios tarnybos pagal 2 dalį per ketverius metus du kartus per metus sveikatos kontrolei turi pateikti iš žemesnės žuvų sugavimo teritorijos dalies įvežtas žuvis;

4) sveikatos patikrinimo metu atliekamų žuvų laboratorinių tyrimų dėl konkrečių ligos sukėlėjų rezultatai yra neigiami;

5) kai valstybė narė paprašė patvirtinimo vandens baseinui arba vandens baseino daliai, kuri ribojasi su kaimynine valstybe nare arba priklauso dviem valstybėms narėms, taikomos šios nuostatos:

— abi suinteresuotos valstybės narės turėtų vienu metu pateikti prašymą dėl patvirtinimo 5 arba 10 straipsnyje nustatyta tvarka,

— Komisija, laikydamasi 26 straipsnyje nustatytos tvarkos, ištyrusi ir patikrinusi minėtus prašymus ir įvertinusi sveikatos būklę, prireikus nustato kitas nuostatas, būtinas, kad toks patvirtinimas būtų suteiktas.

Valstybės narės pagal Direktyvą 89/608/EEB ( 9 ) teikia savitarpio pagalbą, reikalingą šios direktyvos taikymui, ir ypač šios dalies taikymui.

C. Patvirtinimo išsaugojimas

Kad būtų išsaugomas patvirtinimas, jis turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) į zoną įvežama žuvis turi būti iš kitos patvirtintos zonos arba iš patvirtinto ūkio;

▼M4

2) kiekvienais metais kiekviename ūkyje pagal B dalies 2 punktą turi būti atliekami du sveikatos patikrinimai, išskyrus neveislinius ūkius, kurie turi būti tikrinami kartą per metus. Tačiau iš 50 % kontinentinėje zonoje esančių žuvų ūkių, kiekvienais metais iš eilės bus imami mėginiai;

3) žuvų mėginių, paimtų sveikatos tikrinimo metu, laboratorinių tyrimų, atliekamų aptikti ligų sukėlėjus, nurodytus A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje, rezultatai turi būti neigiami;

4) ūkininkai arba asmenys, atsakingi už žuvų įvežimą, turi turėti registrą, kuriame būtų visa informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuolat kontroliuoti žuvų sveikatos būklę.

D. Patvirtinimo laikinas sustabdymas, atkūrimas ir panaikinimas

1. Apie bet kokią nenatūralią mirtį arba kitus simptomus, dėl kurių galėtų būti įtariamas A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje nurodytų ligų protrūkis, turi būti kuo skubiau pranešama oficialiai tarnybai. ►M2 Ši tuojau pat sustabdo zonos ar zonos dalies patvirtinimą, jeigu zonos dalis, kuri turi patvirtintos zonos statusą, ir toliau atitinka A dalies apibrėžimą. ◄

2. Ne mažiau kaip dešimties susirgusių žuvų bandinys turi būti nusiunčiamas į patvirtintą laboratoriją, kad būtų ištirti konkretūs ligos sukėlėjai. Tyrimų duomenys turi būti nedelsiant išsiunčiami oficialiai tarnybai.

3. Jeigu tyrimų dėl konkrečių ligos sukėlėjų rezultatai yra neigiami, bet dėl kitos priežasties jie yra teigiami, oficiali tarnyba atkuria patvirtinimą.

4. Tačiau jeigu diagnozės neįmanoma nustatyti, papildomas sveikatos patikrinimas turi būti atliktas per 15 dienų nuo pirmojo mėginių ėmimo ir pakankamas sergančių žuvų kiekis turi būti nusiunčiamas į patvirtintą laboratoriją, kad būtų ištirti konkretūs ligos sukėlėjai.

Jeigu tyrimų rezultatai vėl bus neigiami arba daugiau nebebus sergančių žuvų, oficiali tarnyba turės atkurti patvirtinimą.

5. Jeigu tyrimų rezultatai yra teigiami, oficiali tarnyba panaikina 1 punkte nurodytos zonos, zonos dalies patvirtinimą.

6. 1 punkte nurodytos zonos arba zonos dalies patvirtinimas yra atkuriamas, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:

a) kai prasideda ligos protrūkis:

— visos užkrėstų ūkių žuvys turi būti išgaudomos, o užsikrėtusios arba užkrėstos žuvys turi būti sunaikinamos,

— priemonės ir įranga turi būti dezinfekuojami oficialios tarnybos nustatyta tvarka;

b) likvidavus protrūkį, turi būti laikomasi B dalyje nustatytų reikalavimų.

7. Centrinė kompetentinga institucija praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 punkte nurodytų zonų arba zonų dalių patvirtinimo laikiną sustabdymą, atkūrimą ar panaikinimą.

II. Žuvų pakrantės zonos (A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 2 skiltis)

Pakrantės zoną sudaro pakrantės, jūros vandenų dalis arba upės žiotys, kurių geografinės padėtis yra tiksliai apibrėžta ir kurią sudaro vienarūšė hidrologinė sistema arba tokių sistemų grupė. Kai būtina, gali būti laikoma, kad pakrantės zoną sudaro pakrantės, jūros vandenų dalis ar upės žiotys, esančios tarp dviejų vandens telkinių, pakrantės dalies, jūros vandenų arba upės žiočių, kur yra vienas arba daugiau ūkių, jeigu yra priimtos nuostatos dėl buferinės zonos, esančios iš abiejų ūkio arba ūkių pusių, kurios dydį kiekvienu atveju nustato Komisija 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

B.	Patvirtinimo suteikimas Norint, kad pakrantės zonai būtų suteiktas patvirtintos žuvų zonos statusas, ji turi atitikti I skirsnio B dalyje nurodytus kontinentinių zonų reikalavimus.

C.	Statuso išsaugojimas Pakrantės zonos patvirtinimas yra išsaugomas, jeigu ji atitinka I skirsnio C dalyje nurodytus reikalavimus.

Patvirtinimo sustabdymas, atkūrimas ir panaikinimas

Taisyklės yra lygiavertės I skirsnio D dalyje nustatytoms taisyklėms; tačiau, jeigu zoną sudaro grupė hidrologinių sistemų, patvirtinimo sustabdymas, atkūrimas ir panaikinimas gali būti susiję su šios grupės dalimi, jeigu ši dalis yra tiksliai apibrėžta ir ją sudaro vienalytė hidrologinė sistema, su sąlyga, kad ta dalis, kuri turi patvirtintos zonos statusą, ir toliau atitinka A dalies apibrėžimą.

III. Moliuskų pakrantės zonos (A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 2 skiltis)

A.	Pakrantės zona turi atitikti II skirsnio A dalies apibrėžimą.

Patvirtinimo suteikimas

Norint, kad pakrantės zona būtų patvirtinta, ji turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) moliuskai ne mažiau kaip dvejus metus turi neturėti jokių klinikinių arba kitokių požymių, susijusių su viena arba keliomis A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje nurodytomis ligomis;

2) visus pakrantės zonos ūkius turi prižiūrėti oficialios tarnybos. Sveikatos patikrinimai yra atliekami tokiais laiko tarpais, kurie atitinka konkrečių ligos sukėlėjų vystymosi laiką.

Šių patikrinimų metu mėginiai yra imami ir nedelsiant siunčiami į patvirtintą laboratoriją, kad būtų ištirti konkretūs ligos sukėlėjai;

3) jei kontinentinėje zonoje ūkio nėra, oficiali tarnyba turi pateikti moliuskus sveikatos patikrinimui pagal 2 dalį tokiais laiko tarpais, kurie atitinka konkrečių ligos sukėlėjų vystymosi laiką. Tačiau, jeigu išsamiais faunos tyrimais nustatoma, kad toje zonoje nėra nė vieno moliusko, priskiriamo užkrato pernešėjui, nešiotojui arba jautrioms rūšims, oficiali tarnyba gali patvirtinti tą zoną prieš įvežant moliuskus;

4) jei moliuskų laboratorinių tyrimų, kuriuos sveikatos patikrinimo metu atlieka oficialios tarnybos, rezultatai konkretaus ligos sukėlėjų atžvilgiu yra neigiami.

Į tokią informaciją gali būti atsižvelgiama tvirtinant zonas, turinčias archyvinius įrašus, patvirtinančius, kad A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje nėra nurodytų ligų.

Patvirtinimo išsaugojimas

Patvirtinimas yra išsaugomas, jei laikomasi šių sąlygų:

1) į pakrantės zoną įvežti moliuskai turi būti iš kitos patvirtintos pakrantės zonos arba iš patvirtintų ūkių, esančių nepatvirtintose pakrantės zonose;

2) kiekviename ūkyje turi būti atliekami sveikatos patikrinimai pagal B skirsnio 2 dalį tokiais laiko tarpais, kurie atitinka konkrečių ligos sukėlėjų vystymosi laiką;

3) moliuskų mėginių, paimtų sveikatos patikrinimo metu, laboratorinių tyrimų rezultatai turi būti neigiami ligų, nurodytų A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje, sukėlėjų atžvilgiu;

4) ūkininkai arba asmenys, atsakingi už moliuskų įvežimą, turi daryti įrašus registravimo knygoje, kurioje saugoma visa informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuolat stebėti moliuskų sveikatos būklę.

Patvirtinimo laikinas sustabdymas, atkūrimas ir panaikinimas

1. Apie bet kokią nenatūralią mirtį arba kitus simptomus, dėl kurių galėjo kilti moliuskų ligos, nurodytos A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 1 skiltyje, protrūkis, turi būti kuo skubiau pranešama oficialiai tarnybai. ►M2 Ši tuojau pat sustabdo zonos patvirtinimą arba, jeigu zoną sudaro grupė hidrologinių sistemų, tokios grupės dalies patvirtinimą, jeigu šios dalies geografinė padėtis yra tiksliai apibrėžta ir ją sudaro vienalytė hidrologinė sistema, su sąlyga, kad ta dalis, kuri turi patvirtintos zonos statusą, ir toliau atitinka A dalies apibrėžimą. ◄

2. Susirgusių moliuskų mėginiai turi būti siunčiami į patvirtintą laboratoriją, kad būtų ištirti konkretūs ligos sukėlėjai.

Tyrimų rezultatai turi būti nedelsiant pranešami oficialiai tarnybai.

3. Jeigu tyrimų dėl konkrečių ligos sukėlėjų rezultatai yra neigiami, bet dėl kitos priežasties jie yra teigiami, patvirtinimas yra atkuriamas.

4. Tačiau jeigu neįmanoma nustatyti diagnozės, vėlesnis sveikatos patikrinimas turi būti atliktas per 15 dienų nuo pirmojo mėginių ėmimo, į patvirtintą laboratoriją turi būti nusiųstas pakankamas sergančių moliuskų kiekis, kad būtų ištirti konkretūs ligos sukėlėjai. Jeigu tyrimo rezultatai vėl bus neigiami arba daugiau nebebus sergančių moliuskų, oficiali tarnyba turės atkurti patvirtinimą.

5. Jeigu tyrimų rezultatai yra teigiami, oficiali tarnyba panaikina 1 punkte nurodytos zonos ar zonos dalies patvirtinimą.

6. Šios dalies 1 punkte nurodytos zonos arba zonos dalies patvirtinimas yra atkuriamas, jeigu ji atitinka šiuose reikalavimus:

a) kai prasideda ligos protrūkis:

— visi užsikrėtę arba užkrėsti moliuskai turi būti sunaikinami,

— priemonės ir įranga turi būti dezinfekuojami oficialios tarnybos nustatyta tvarka;

b) pašalinus protrūkį, turi būti laikomasi B skirsnyje nustatytų reikalavimų.

7. Centrinė kompetentinga institucija praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie šios dalies 1 punkte nurodytų zonų arba zonų dalių patvirtinimo sustabdymą, atkūrimą ar panaikinimą.

C PRIEDAS

NEPATVIRTINTOJE ZONOJE ĮSIKŪRĘ PATVIRTINTI ŪKIAI

I. Kontinentiniai žuvų ūkiai (A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 2 skiltis)

A. Patvirtinimo suteikimas

Kad būtų patvirtintas, ūkis turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) vanduo turi būti tiekiamas iš šulinio, gręžinio arba šaltinio. Jei toks vandens šaltinis yra toliau nuo ūkio, vanduo turi būti tiekiamas tiesiai į ūkį ir tekėti vamzdynu arba, oficialios tarnybos sutikimu, atviru kanalu arba natūraliu kanalu, jeigu tai netaps infekcijos šaltiniu ūkyje ir neleis į jį patekti natūralioje aplinkoje augančioms žuvims. Vandens kanalą turi kontroliuoti ūkis arba tais atvejais, kai tai neįmanoma, – oficiali tarnyba;

2) pasroviui turi būti natūrali arba dirbtinė kliūtis, neleidžianti žuvims patekti į minėtą ūkį;

3) kai būtina, kanalas turi būti apsaugotas nuo užtvinimo ir vandens prasisunkimo;

4) ūkis mutatis mutandis turi atitikti B priedo I skirsnio B dalyje nustatytus reikalavimus. Be to, tais atvejais, kai patvirtinimo reikalaujama remiantis archyviniais įrašais, su oficialia kontrolės sistema 10 metų laikotarpiui, jis turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus:

— ne rečiau kaip kartą per metus ūkyje turi būti atliekamas klinikinis patikrinimas ir paimti tirtini mėginiai, kurie turi būti ištirti patvirtintoje laboratorijoje dėl konkrečių ligos sukėlėjų;

5) ūkiui gali būti taikomos papildomos priemonės, kurias skiria oficiali tarnyba, kai, jos manymu, tai būtina, siekiant užkirsti kelią ligoms. Į tokias priemones gali įeiti buferinės zonos sukūrimas aplink ūkį, kuriame vykdoma stebėsenos programa, bei apsaugos priemonės nuo galimų ligos sukėlėjų nešėjų arba užkrato pernešėjų patekimo į ūkį;

6) tačiau:

a) naujas ūkis, kuris atitinka 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus, bet kuris pradeda savo veiklą su žuvimis, ikreliais arba lytinėmis ląstelėmis, gautomis iš patvirtintos zonos arba nepatvirtintoje zonoje esančio patvirtinto ūkio, patvirtinimą gali gauti be mėginių ėmimo, kuris reikalaujamas suteikiant patvirtinimą;

b) ūkis, kuris atitinka 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus, bet kuris po pertraukos iš naujo pradeda savo veiklą su žuvimis, ikreliais arba lytinėmis ląstelėmis, gautomis iš patvirtintos zonos arba nepatvirtintoje zonoje esančio patvirtinto ūkio, patvirtinimą gali gauti be mėginių ėmimo, kuris reikalaujamas suteikiant patvirtinimą, jeigu:

— per pastaruosius ketverius ūkio veiklos metus oficiali tarnyba žino apie sveikatos būklę tame ūkyje; tačiau, jeigu atitinkamas ūkis vykdė veiklą mažiau nei ketverius metus, atsižvelgiama į faktinį jo veiklos laikotarpį,

— ūkiui nebuvo taikytos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės dėl A priedo II sąraše išvardintų ligų ir anksčiau šiame ūkyje nebuvo šių ligų,

— prieš įvežant žuvis, ikrelius ar lytines ląsteles, ūkis yra išvalomas ir išdezinfekuojamas, po to jis ne mažiau kaip 15 dienų paliekamas tuščias prižiūrint oficialiai tarnybai.

B. Patvirtinimo išsaugojimas

Patvirtinimas išsaugomas, jeigu laikomasi B priedo I dalies C skirsnio reikalavimų. Tačiau mėginiai turi būti imami vieną kartą per metus.

C. Patvirtinimo sustabdymas, atkūrimas ir panaikinimas

Taikomi B priedo I dalies D skirsnio reikalavimai.

II. Pakrantės žuvų ūkiai (A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 2 skiltis)

A. Patvirtinimo suteikimas

Kad būtų patvirtintas, ūkis turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) vanduo turi būti tiekiamas taikant tokią sistemą, kuri apima A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytų ligų sukėlėjų sunaikinimo įrangą; kriterijai, būtini vienodam šių nuostatų taikymui, o ypač tie, kurie yra susiję su tinkamu sistemos veikimu, yra nustatomi 26 straipsnyje numatyta tvarka;

2) jis turi mutatis mutandis atitikti B priedo II dalies B skirsnyje nurodytus reikalavimus;

3) tačiau:

a) naujas ūkis, kuris atitinka 1 ir 2 punktų reikalavimus, bet kuris pradeda savo veiklą su žuvimis, ikreliais arba lytinėmis ląstelėmis, gautomis iš patvirtintos zonos arba nepatvirtintoje zonoje esančio patvirtinto ūkio, patvirtinimą gali gauti be mėginių ėmimo, kuris reikalaujamas suteikiant patvirtinimą;

b) ūkis, kuris atitinka 1 ir 2 punktų reikalavimus, bet kuris po pertraukos iš naujo pradeda savo veiklą su žuvimis, ikreliais arba lytinėmis ląstelėmis, gautomis iš patvirtintos zonos arba nepatvirtintoje zonoje esančio patvirtinto ūkio, patvirtinimą gali gauti be mėginių ėmimo, kuris reikalaujamas suteikiant patvirtinimą, jeigu:

— ūkiui nebuvo taikytos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės dėl A priedo II sąraše išvardintų ligų ir anksčiau šiame ūkyje nebuvo šių ligų,

— prieš įvežant žuvis, ikrelius ar lytines ląsteles, ūkis yra išvalomas ir išdezinfekuojamas, po to jis ne mažiau kaip 15 dienų paliekamas tuščias prižiūrint oficialiai tarnybai.

B. Patvirtinimo išsaugojimas

Patvirtinimas išsaugomas laikantis mutatis mutandis B priedo II dalies C skirsnyje nurodytų reikalavimų.

C. Patvirtinimo sustabdymas, atkūrimas ir panaikinimas

B priedo II dalies D skirsnio reikalavimai yra taikomi mutatis mutandis.

III. Pakrantės moliuskų ūkiai (A priedo ►M1 ————— ◄ ir II 2 skiltis)

A. Patvirtinimo suteikimas

Kad būtų patvirtintas, ūkis turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) vanduo turi būti tiekiamas taikant tokią sistema, kuri apima A priedo II sąrašo 1 skiltyje nurodytų ligų sukėlėjų sunaikinimo įranga; kriterijai, būtini vienodam šių nuostatų taikymui, o ypač tie, kurie yra susiję su tinkamu sistemos veikimu, yra nustatomi 26 straipsnyje numatyta tvarka;

2) jis turi mutatis mutandis atitikti B priedo III dalies B skirsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus;

3) tačiau:

a) naujas ūkis, kuris atitinka 1 ir 2 punktų reikalavimus, bet kuris pradeda savo veiklą su moliuskais, gautais iš patvirtintos zonos arba nepatvirtintoje zonoje esančio patvirtinto ūkio, patvirtinimą gali gauti be mėginių ėmimo, kuris reikalaujamas suteikiant patvirtinimą;

b) ūkis, kuris atitinka 1 ir 2 punktų reikalavimus, bet kuris po pertraukos iš naujo pradeda savo veiklą su moliuskais, gautais iš patvirtintos zonos arba nepatvirtintoje zonoje esančio patvirtinto ūkio, patvirtinimą gali gauti be mėginių ėmimo, kuris reikalaujamas suteikiant patvirtinimą, jeigu:

— ūkiui nebuvo taikytos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės dėl A priedo II sąraše išvardintų ligų ir anksčiau šiame ūkyje nebuvo šių ligų,

— prieš įvežant moliuskus, ūkis yra išvalomas ir išdezinfekuojamas, po ne mažiau kaip 15 dienų jis paliekamas tuščias prižiūrint oficialiai tarnybai.