This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01990L0429-20030605
Council Directive of 26 June 1990 laying down the animal health requirements applicable to intra-Community trade in and imports of semen of domestic animals of the porcine species (90/429/EEC
Consolidated text: Tarybos Direktyva 1990 m. birželio 26 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (90/429/EEB)
Tarybos Direktyva 1990 m. birželio 26 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (90/429/EEB)
1990L0429 — LT — 05.06.2003 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1990 m. birželio 26 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 18.8.1990, p.62) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 242 |
20 |
14.9.1999 |
||
|
L 13 |
21 |
19.1.2000 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 806/2003 2003 m. balandžio 14 d. |
L 122 |
1 |
16.5.2003 |
|
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
TARYBOS DIREKTYVA
1990 m. birželio 26 d.
dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui
(90/429/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 43 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi Direktyvoje 64/432/EEB ( 4 ), su paskutiniais pakeitimais padarytais Direktyva 89/360/EEB ( 5 ), pateiktos nuostatos susijusios su gyvūnų sveikatos problemomis prekiaujant galvijais ir kiaulėmis Bendrijos viduje; kadangi, be to, Direktyva 72/462/EEB ( 6 ), su paskutiniais pakeitimais padarytais Direktyva 89/227/EEB ( 7 ), pateikia nuostatas dėl veterinarinio patikrinimo problemų, nustatytų importavus iš trečiųjų valstybių galvijus ir kiaules;
kadangi kalbant apie galvijų ir kiaulių prekybą Bendrijos viduje ir importą iš trečiųjų valstybių į Bendriją, anksčiau išvardytos nuostatos užtikrino, kad kilmės valstybė garantuotų veterinarijos kriterijų laikymąsi, o tai leido beveik visiškai pašalinti gyvūnų ligų plitimo pavojų; kadangi prekiaujant sperma tam tikras šių ligų plitimo pavojus vis dėlto išlieka;
kadangi Bendrija siekia suvienodinti nacionalines veterinarijos nuostatas, reguliuojančias gyvūnų ir jų produktų prekybą Bendrijos viduje, nuo šiol būtina įvesti suderintą prekybos kuilių sperma Bendrijos viduje ir importo į Bendriją tvarką;
kadangi kalbant apie prekybą sperma Bendrijos viduje, valstybė narė, kurioje sperma surenkama, privalo garantuoti, kad ji surinkta ir paruošta patvirtintuose ir kontroliuojamuose spermos surinkimo centruose, kad sperma būtų paimta iš gyvūnų, kurių sveikatos būklė nekeltų jų ligų plitimo pavojaus, sperma surinkta, paruošta, saugoma ir gabenama pagal normas, leidžiančias išsaugoti jos tinkamą sveikatos būklę ir kad gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis šių garantijų laikymąsi, pristatomas paskirties valstybei;
kadangi skirtinga vakcinacijos nuo tam tikrų ligų politika Bendrijos viduje pateisina nukrypti leidžiančių laikinų nuostatų kuriomis remiantis valstybės narės gali, atsižvelgus į kai kurias ligas, reikalauti papildomos apsaugos nuo šių ligų, taikymą;
kadangi kalbant apie spermos importą iš trečiųjų valstybių į Bendriją, reikėtų, remiantis veterinarijos kriterijais, sudaryti trečiųjų valstybių sąrašą; kadangi, nepaisant šio sąrašo, valstybės narės turėtų leisti spermą importuoti tik iš oficialiai kontroliuojamų spermos surinkimo centrų, kurie laikosi tam tikrų standartų; kadangi, be to, tikslinga pagal aplinkybes nustatyti specifines veterinarijos sąlygas taikytinas sąraše išvardytoms valstybėms; kadangi, be to, vietoje turi būti įmanoma patikrinti kaip laikomasi šių normų;
kadangi ateityje numatoma kurti vidaus rinką ( 8 ), šioje direktyvoje tikslinga išplėsti 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/622/EEB numatytas veterinarijos kontrolės taisykles ir procedūrą, taikomas prekybai Bendrijos viduje;
kadangi norint užkirsti kelią perduoti tam tikras užkrečiamas ligas, importuotą spermos siuntą reikia patikrinti tuoj pat atgabenus į Bendrijos teritoriją, išskyrus išorinį tranzitą;
kadangi kilus užkrečiamos ligos protrūkiui vienoje valstybėje narėje arba vienoje iš trečiųjų valstybių, reikėtų kitai valstybei narei leisti imtis skubių priemonių; kadangi tikslinga, kad šių ligų pavojus ir būtinos apsaugos priemonės būtų įvertinami tuo pačiu būdu visoje Bendrijoje; kadangi šiuo tikslu būtina, kad Veterinarijos nuolatinis komitetas skubiai parengtų Bendrijos procedūrą, pagal kurią būtų priimamos reikalingos priemonės;
kadangi tikslinga, kad Komisijai būtų patikėta imtis tam tikrų priemonių, taikant šią direktyvą; kadangi šiuo tikslu reikėtų numatyti procedūrą, per Veterinarijos nuolatinį komitetą užtikrinančią glaudų ir veiksmingą Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;
kadangi ši direktyva netaikoma spermos, gautos iki tos datos, nuo kurios valstybės narės privalo laikytis šios direktyvos, prekybai,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
PIRMAS SKYRIUS
Pagrindinės nuostatos
1 straipsnis
Ši direktyva nustato veterinarijos sąlygas, taikomas kuilių spermos prekybai Bendrijos viduje ir importui iš trečiųjų valstybių.
2 straipsnis
Šioje direktyvoje, prireikus, taikomi Direktyvų 64/432/EEB, 72/462/EEB, 88/407/EEB ( 9 ) ir 90/425/EEB ( 10 ) 2 straipsnyje pavartoti sąvokų apibrėžimai.
Be to, „sperma“ – tai paruoštas ir praskiestas naminio kuilio ejakuliatas.
II
SKYRIUS
Prekyba Bendrijos viduje
3 straipsnis
Kiekviena valstybė narė prižiūri, kad prekybai būtų skirta tik šias pagrindines sąlygas atitinkanti sperma:
a) pagal 5 straipsnio 1 dalį skirta dirbtiniam apvaisinimui ir prekybai Bendrijos viduje, turi būti surinkta ir paruošta veterinarijos reikalavimus atitinkančiame patvirtintame spermos surinkimo centre;
b) turi būti paimta iš tų naminių kiaulių, kurių sveikatos būklė atitinka B priede nurodytas sąlygas;
c) turi būti surinkta, paruošta, saugoma ir gabenama pagal A ir C prieduose nurodytas sąlygas.
4 straipsnis
1. Iki 1992 m. gruodžio 31 d., pagal šios direktyvos nuostatas, valstybės narės, kurių visuose spermos surinkimo centruose buvo tiktai nevakcinuoti nuo Aujeskio ligos gyvūnai ir kurių seroneutralizacijos tyrimo arba ELISA tyrimo dėl Aujeskio ligos reakcija buvo neigiama:
— gali atsisakyti spermą įvežti į savo teritoriją, jei ji atvežama iš surinkimo centrų, kurie neatitinka šio statuso,
— negali uždrausti, kad būtų priimta vakcinuotų surinkimo centruose bent GI praskiesta vakcina kuilių sperma, jei:
—— buvo vakcinuoti tik tie kuiliai, kurių serologinė reakcija į Aujeskio ligos virusą buvo neigiama,
— jei kuilių serologiniai tyrimai, atlikti praėjus ne mažiau kaip trims savaitėms po vakcinacijos, nerodo antikūnių, kurie atsiranda dėl ligos viruso.
— Šiuo atveju, kiekvieną dieną surinktos spermos, skirtos prekybai, pavyzdys gali būti pateiktas ištirti paskirties valstybės patvirtintoje laboratorijoje.
— Šios pastraipos nuostatos bus taikomos tik tuomet, kai Komisija, vėliausiai iki 1991 m. liepos 1 d., vadovaudamasi 18 straipsnyje numatyta procedūra ir atsižvelgdama į Veterinarijos mokslinio komiteto nuomonę apie centruose atliekamų tyrimų, skirtų virusui nustatyti, dažnumą, taip pat apie praskiestos GI vakcinos veiksmingumą ir garantijas, pateiks protokolus dėl šiems tyrimams taikomų testų reikalingumo.
2. Pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą gali būti nutarta išplėsti šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą valstybės narės vienoje teritorijos dalyje tuomet, jei visuose toje teritorijos dalyje esančiuose surinkimo centruose bus ištirti tik tie gyvūnai, kurių seroneutralizacijos arba ELISA tyrimų reakcija į Aujeskio ligą bus neigiama.
3. Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita su pasiūlymais, peržiūri šį straipsnį iki 1992 m. gruodžio 31 d.
5 straipsnis
1. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra spermos surinkimo centras, prižiūri, kad 3 straipsnio a punkte numatytas leidimas būtų suteiktas tik tuomet, kai toks centras atitinka A priede nurodytas sąlygas ir laikosi kitų šios direktyvos reikalavimų.
Ji taip pat prižiūri, kad valstybės įgaliotas veterinaras kontroliuotų kaip laikomasi šių nuostatų. Šis veterinaras siūlo panaikinti leidimą, jei nėra laikomasi vienos ar daugiau nuostatų.
2. Visi patvirtinti spermos surinkimo centrai registruojami ir kiekvienam iš jų suteikiamas veterinarijos registracijos numeris. Kiekviena valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai spermos surinkimo centrų sąrašą ir jų veterinarijos registracijos numerius bei, prireikus, informuoja apie bet kokį leidimo panaikinimą.
3. Bendra šio straipsnio taikymo tvarka priimama pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą.
6 straipsnis
V alstybės narės prižiūri, kad gyvūnų sveikatos sertifikatas, atitinkąs D priede nurodytą pavyzdį, kurį užpildo valstybės narės, kurioje surenkama sperma, įgaliotas veterinaras, būtų pristatomas kartu su spermos siunta.
Šis sertifikatas privalo būti:
a) užpildytas bent viena iš oficialių valstybės narės, kurioje surenkama sperma, kalbų ir viena iš oficialių paskirties valstybės narės kalbų;
b) su pridėtu važtaraščio originalu, kuris kartu su siunta turi būti pristatomas į paskirties vietą;
c) surašytas viename lape;
d) skirtas vienam gavėjui.
2. Siekdama nustatyti atvejus, kada įtariama, jog sperma užteršta arba užkrėsta ligą sukeliančiais mikrobais, paskirties valstybė narė, be Direktyvos 90/425/EEB 8 straipsnyje numatytų priemonių, gali imtis būtinų priemonių, įskaitant ir karantiną, jei tai nepažeidžia spermos galiojimo laiko.
III
SKYRIUS
Spermos importavimas iš trečiųjų valstybių
7 straipsnis
1. Valstybė narė gali leisti importuoti spermą tik iš tų trečiųjų valstybių, kurios įtrauktos į sąrašą pagal 19 straipsnyje numatytą procedūrą. Šis sąrašas gali būti papildomas arba keičiamas pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą.
2. Sprendžiant, ar trečioji valstybė gali būti įtraukta į sąrašą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, ypač atsižvelgiama:
a) į tos valstybės galvijų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę, ypač į egzotiškas gyvūnų ligas, ir į tos valstybės aplinkos sveikatos padėtį, kuri gali kelti pavojų valstybių narių gyvūnų sveikatai;
b) į valstybės pateikiamos apie jos teritorijoje kilusias užkrečiamas gyvūnų ligas, perduodamas per spermą, informacijos reguliarumą ir operatyvumą, ypač dėl minimų Tarptautinio epizootijos biuro A ir B sąrašuose ligų;
c) į valstybės prevencijos ir kovos su gyvūnų ligomis reglamentus;
d) į valstybės veterinarijos tarnybų struktūrą ir jų įgaliojimus;
e) į prevencijos ir kovos su užkrečiamomis gyvūnų ligomis organizavimą ir vykdymą;
f) į garantijas, kurias valstybė gali suteikti dėl šios direktyvos nuostatų laikymosi.
3. Pirmoje dalyje nurodytas sąrašas ir visi jame padaryti pakeitimai paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
8 straipsnis
1. Pagal 19 straipsnyje numatytą procedūrą sudarytas spermos surinkimo centrų, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti spermą iš trečiųjų valstybių, sąrašas. Pagal tą pačią procedūrą, šis sąrašas gali būti keičiamas arba papildomas.
2. Sprendžiant, ar spermos surinkimo centras, įsikūręs trečiojoje valstybėje, gali būti įtrauktas į šio straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą, ypač atsižvelgiama į trečiojoje valstybėje vykdomą spermos gavybos būdų veterinarinę kontrolę, veterinarijos tarnybų įgaliojimus ir į spermos surinkimo centrų priežiūrą.
3. Spermos surinkimo centras gali būti įtrauktas į sąrašą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, tiktai tuomet, jei:
a) jis įsikūręs vienoje iš valstybių, nurodytų sąraše, kaip numatyta pagal 7 straipsnio 1 dalį;
b) jis atitinka A priedo I ir II skyriuose nurodytus reikalavimus;
c) trečiosios valstybės veterinarijos tarnybos jam davė oficialų leidimą eksportuoti į Bendriją;
d) trečiojoje valstybėje esančio centro veterinaras nuolat jį prižiūri;
e) trečiosios valstybės įgaliotas veterinaras jį patikrina mažiausiai du kartus per metus.
9 straipsnis
1. Sperma privalo būti paimama iš gyvūnų, kurie prieš pat spermos paėmimą, buvo praleidę ne mažiau kaip tris mėnesius trečiosios valstybės, kuri įtraukta į sąrašą, numatytą pagal 7 straipsnio 1 dalį, teritorijoje.
2. Nepažeisdamos 7 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia importuoti spermą iš trečiųjų valstybių, nurodytų sąraše, tik tuomet, kai sperma atitinka veterinarijos priežiūros tarnybų priimtus nurodymus pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą dėl spermos importo iš šių valstybių.
Priimant pirmoje pastraipoje numatytus nurodymus, atsižvelgiama į:
a) spermos surinkimo centrą supančios zonos sveikatos padėtį, ypač į Tarptautinio epizootijos biuro A sąraše nurodytas ligas;
b) spermos surinkimo centre esančių gyvūnų sveikatos būklę ir nurodymus dėl jų tyrimų;
c) gyvūno donoro sveikatos būklę ir numatytus jo tyrimus;
d) reikalavimus dėl spermos tyrimų.
3. Veterinarijos priežiūros sąlygoms nustatyti iš esmės taikomos II skyriuje ir atitinkamuose prieduose nurodytos taisyklės. Pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą ir, atsižvelgiant atskirai į kiekvieną atvejį, gali būti nuspręsta nukrypti nuo šių nuostatų, jei suinteresuota trečioji valstybė pateikia panašias ar lygiavertes veterinarijos priežiūros sąlygas.
4. Taikomas 4 straipsnis.
10 straipsnis
1. Valstybės narės leidžia importuoti spermą tik trečiajai valstybei, kurioje surenkama sperma, pateikus jos įgalioto veterinaro užpildytą ir pasirašytą gyvūnų sveikatos sertifikatą.
Šis sertifikatas privalo būti:
a) parašytas bent viena iš oficialių paskirties valstybės narės ir viena iš oficialių valstybės narės, kuri siuntą kontroliuoja, kaip numatyta 11 straipsnyje, kalbų;
b) pristatomas originaliu egzemplioriumi kartu su sperma iki paskirties vietos;
c) surašytas viename lape;
d) skirtas vienam gavėjui.
2. Gyvūnų sveikatos sertifikatas privalo atitikti pavyzdį, nustatytą pagal 19 straipsnio procedūrą.
11 straipsnis
1. Valstybės narės prižiūri, kad kiekviena atgabenta į Bendrijos muitinės teritoriją spermos siunta būtų patikrinta prieš ją išsiunčiant naudoti arba paliekant muitinėje ir draudžia įvežti į Bendriją spermą, jei įvežtos siuntos patikrinimo metu paaiškėja, kad:
— sperma gauta iš trečiosios valstybės, neįtrauktos į sąrašą, numatytą pagal 7 straipsnio 1 dalį,
— sperma gauta iš surinkimo centro, nenurodyto sąraše, numatytame pagal 8 straipsnio 1 dalį,
— sperma gauta iš trečiosios valstybės teritorijos, iš kurios importas uždraustas pagal 15 straipsnio 2 dalį,
— gyvūnų sveikatos sertifikatas, pristatomas kartu su sperma, neatitinka sąlygų, numatytų 10 straipsnyje ir nustatytų taikant šį straipsnį.
Ši straipsnio dalis netaikoma spermos siuntoms, kurios atgabentos į Bendrijos muitinės teritoriją ir kurioms pritaikytas muitinės tranzito režimas, kad jos toliau būtų nukreiptos į paskirties vietą už minėtos teritorijos sienų.
Tačiau, šio straipsnio dalis taikoma, jei gabenimo per Bendrijos teritoriją metu atsisakoma muitinės tranzito.
2. Norėdama nustatyti atvejus, kai įtariama, kad sperma užteršta arba užkrėsta ligą sukeliančiais mikrobais, paskirties valstybė narė gali imtis būtinų priemonių, taip pat ir įvesti karantiną, jeigu tai nepažeidžia spermos galiojimo laiko.
3. Valstybės narės gavėjos kompetentinga veterinarijos institucija gali įsakyti sunaikinti spermą, jei dėl vienos iš priežasčių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, spermos įvežimas buvo uždraustas ir trečioji valstybė eksportuotoja nesutinka ją reeksportuoti per trisdešimt dienų, jei sperma užšaldyta, arba nedelsiant, jei sperma šviežia.
12 straipsnis
Sertifikato originalas arba patvirtinta jo kopija privalo būti pristatyta kartu su kiekviena spermos siunta, kurią viena valstybė narė pagal 11 straipsnio 1 dalyje numatytą kontrolę leido įvežti į Bendriją; kompetentinga institucija, atsakinga už kontrolę, numatytą 11 straipsnyje, privalo, nustatyta tvarka, vizuoti šį originalą arba jo kopiją.
13 straipsnis
Jeigu nusprendžiama spermą sunaikinti, pritaikant 11 straipsnio 3 dalį, tai su tuo susijusias išlaidas padengia siuntėjas, gavėjas arba jo įgaliotinis; valstybė neatlygina jokių nuostolių.
IV
SKYRIUS
Apsaugos ir kontrolės priemonės
14 straipsnis
Taisyklės, numatytos Direktyvoje 90/425/EEB, ypač taikomos pradinei kontrolei, kontrolei organizuoti ir padariniams, kuriuos patiria paskirties valstybė narė, nustatyti.
15 straipsnis
1. Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės taikomos prekybai Bendrijos viduje.
2. Nepažeidžiant 8, 9 ir 10 straipsnių, paskirties valstybė narė uždraudžia importuoti spermą iš trečiosios valstybės visos teritorijos arba tik iš vienos jos dalies, nepaisant ar tai tiesioginis importas ar tarpininkauja kita valstybė narė, jeigu užkrečiama gyvūnų liga, galinti plisti per spermą ir pakenkti vienos iš valstybių narių galvijų sveikatos būklei, nustatoma arba paplinta trečiosios valstybės teritorijoje arba tokius veiksmus pateisina bet kokia kita veterinarinės priežiūros priežastis.
Valstybės narės, kurios remdamasi pirma pastraipa ėmėsi priemonių arba jas atšaukė, privalo nedelsdamos apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydamos šias priemones pateisinančius motyvus.
Pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą, gali būti nuspręsta pakeisti arba panaikinti šias priemones, ypač norint jas suderinti su kitų valstybių narių priimtomis priemonėmis.
Jeigu pasitaiko pirmoje pastraipoje numatytos aplinkybės ir paaiškėja, jog būtina, kad kitos valstybės narės taip pat taikytų priemones, priimtas pagal šią pastraipą ir, jei reikia, pakeistas pagal trečią pastraipą, tai atitinkamos nuostatos priimamos pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą.
Importą iš trečiųjų valstybių leidžiama atnaujinti pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą.
16 straipsnis
1. Komisijos veterinarai ekspertai gali, jei tai būtina siekiant vienodo šios direktyvos taikymo, atlikti patikrinimus vietoje, bendradarbiaudami su valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.
Valstybė, kurios teritorijoje surinkta sperma yra kontroliuojama, suteikia ekspertams visokeriopą jų užduočiai atlikti reikalingą pagalbą. Komisija informuoja valstybę narę arba atitinkamą valstybę, kurioje surinkta sperma, apie kontrolės rezultatus.
Atitinkama valstybė, kurioje surinkta sperma, turėtų imtis priemonių, kurias reikėtų taikyti, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus. Jei minėta valstybė nesiima anksčiau nurodytų priemonių, Komisija, ištyrusi padėtį, talkinant Veterinarijos nuolatiniam komitetui, gali pritaikyti nuostatas, numatytas 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.
2. Pagrindinės šio straipsnio nuostatos ir, ypač nuostatos dėl šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytos kontrolės dažnumo ir tvarkos, įtvirtinamos pagal procedūrą, numatytą 19 straipsnyje.
V
SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
17 straipsnis
Šios direktyvos priedai keičiami pagal 18 straipsnyje numatytą procedūrą siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į patobulėjusias technologijas.
18 straipsnis
1. Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 178/2002 ( 11 ) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 12 ) 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
19 straipsnis
1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra 15 dienų.
20 straipsnis
1. Ši direktyva netaikoma spermai, kuri buvo surinkta ir paruošta valstybės narės teritorijoje iki 1991 m. gruodžio 31 d.
2. Iki sprendimų, priimtų taikant 8, 9 ir 10 straipsnius, įsigaliojimo datos, valstybės narės netaiko spermos importui iš trečiųjų valstybių sąlygų, kurios palankesnės nei sąlygos, nurodytos II skyriuje.
21 straipsnis
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję ne vėliau kaip iki 1991 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
22 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
A PRIEDAS
I SKYRIUS
Spermos surinkimo centrų patvirtinimo sąlygos
Spermos surinkimo centruose privaloma:
1) nuolatinė centro veterinaro priežiūra;
2) juose mažiausiai turi būti:
a) gyvūnų laikymo patalpos, įskaitant izoliavimo patalpas tiems gyvūnams, kurių B priedo II skyriuje aprašytų tyrimų rezultatai neatitiko normų arba kuriems pasireiškia ligos požymiai;
b) spermos surinkimo patalpos bei atskira įrangos valymo ir dezinfekcijos arba sterilizacijos patalpa;
c) spermos apdorojimo patalpa, kuri nebūtinai turi būti toje pačioje vietoje;
d) spermos laikymo patalpa, kuri nebūtinai turi būti toje pačioje vietoje;
3) kad jie būtų pastatyti ar izoliuoti taip, jog juose esantys gyvūnai neturėtų sąlyčio su kitais, ne centruose laikomais gyvūnais;
4) kad jie būtų įrengti taip, jog gyvūnų laikymo, spermos surinkimo, jos apdorojimo ir laikymo patalpos būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos;
5) kad jie būtų suprojektuoti taip, jog gyvūnų laikymo zona būtų atskirta nuo spermos apdorojimo patalpos ir kad jos abi būtų atskirtos nuo spermos laikymo patalpos.
II SKYRIUS
Spermos surinkimo centrų priežiūros sąlygos
Surinkimo centruose privaloma:
1) laikyti tiktai tos rūšies gyvūnus, iš kurių renkama sperma;
2) turėti registracijos knygą, kartoteką arba informacijos laikmeną apie visas patalpose esančias kiaules su jų veislės, gimimo datos ir kiekvieno gyvūno atpažinimo duomenų nurodymais, taip pat registracijos knygą, kartoteką arba informacijos laikmeną apie visus ligų patikrinimus ir visas vakcinacijas bei duomenis iš bylų apie kiekvieno gyvūno ligos ir sveikatos būklę;
3) valstybės įgaliotam veterinarui reguliariai, mažiausiai du kartus per metus, patikrinti, kaip laikomasi priemonių taikymo ir priežiūros sąlygų;
4) uždrausti įeiti į centrą pašaliniams žmonėms. Be to, lankytojus, turinčius leidimus, priimti tik pagal centro veterinaro nustatytas sąlygas;
5) įdarbinti tik reikiamą kompetenciją turinčius darbuotojus, tinkamai apmokytus dezinfekcijos procedūrų ir išmanančius tokias higienos metodikas, kurios padeda apsisaugoti nuo ligų plitimo;
6) užtikrinti šias sąlygas, kad:
a) tik patvirtintame centre surinkta sperma būtų apdorojama ir laikoma patvirtintuose centruose, vengiant sąlyčio su bet kokia kita spermos siunta;
b) sperma būtų surenkama, apdorojama ir laikoma tiktai tam tikslui skirtose patalpose, laikantis pačių griežčiausių higienos sąlygų;
c) visi instrumentai, susiliečiantys su sperma arba gyvūnu donoru spermos surinkimo ir apdorojimo metu, būtų tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami prieš kiekvieną panaudojimą;
d) spermai apdoroti naudojamos gyvulinės kilmės medžiagos, įskaitant priedus ir skiediklius, būtų išgaunamos iš gyvūnų sveikatai jokio pavojaus nekeliančių šaltinių arba, norint išvengti šio pavojaus, būtų iš anksto atitinkamai apdorotos;
e) spermai laikyti ir gabenti naudojami indai būtų tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami kiekvieną kartą prieš juos pripildant;
f) spermai atšaldyti naudojama medžiaga nebūtų anksčiau naudota kitiems gyvulinės kilmės produktams;
g) kiekvieną kartą surinkta sperma, padalyta ar nepadalyta į individualias dozes, turėtų aiškų užrašą, pagal kurį būtų galima lengvai nustatyti spermos surinkimo datą, gyvūno donoro veislę ir tapatybę, taip pat centro pavadinimą ir jo registracijos numerį bei kilmės valstybės pavadinimą, prireikus užrašytą kodu; šio užrašo ypatybės ir forma bus nurodyti 19 straipsnyje nustatytoje tvarkoje.
B PRIEDAS
I SKYRIUS
Gyvūnų priėmimo į patvirtintus spermos surinkimo centrus sąlygos
1. Visiems spermos surinkimo centre laikomiems gyvūnams būtina:
a) prieš tai būti praleidusiems mažiausiai trisdešimt dienų karantino patalpose, kurias specialiai šiam tikslui valstybės narės kompetentinga institucija leido naudoti ir kuriose būtų buvę laikyti bent ne prastesnės sveikatos būklės gyvūnai;
b) prieš patekdami į a punkte aprašytas karantino patalpas, gyvūnai turi būti atrinkti iš bandų arba ūkių:
— kuriuose nesergama brucelioze atitinkamai pagal Tarptautinio gyvūnų sveikatos kodekso 3.5.2. straipsnio l dalį,
— kuriuose per pastaruosius dvylika mėnesių nebuvo laikytas joks gyvūnas, vakcinuotas nuo snukio ir nagų ligos,
— kuriuose per pastaruosius dvylika mėnesių nebuvo aptikta jokių klinikinių, serologinių arba virusologinių Aujeskio ligos požymių,
— kurie nėra Bendrijos teisės aktais dėl naminių kiaulių ligų protrūkių uždraustose teritorijose.
Negalima priimti tokių gyvūnų, kurie iki tol, kol pateko į centrą, buvo laikomi tokiose bandose, kuriose bendra sveikatos būklė buvo prastesnė;
c) iki a punkte numatyto karantino laikotarpio ir trisdešimt dienų iki jo, laikantis atitinkamose direktyvose nustatytų normų, jiems turi būti atlikti tokie tyrimai ir patvirtinti neigiami jų rezultatai:
— visos sudėties fiksavimo tyrimas arba buferinių brucelės antigenų tyrimas dėl bruceliozės (nuo 2001 m. sausio 1 d. buferinių brucelės antigenų tyrimas bus vienintelis sankcionuotas tyrimas),
— seroneutralizacijos arba ELISA tyrimai, naudojant visus Aujeskio ligos viruso antigenus tuo atveju, jeigu kiaulės nevakcinuotos,
— arba ELISA tyrimas dėl Aujeskio ligos G1 antigenų nustatymo tuo atveju, jeigu kiaulės vakcinuotos vakcina be G1,
— ELISA tyrimas arba seroneutralizacijos tyrimas dėl klasikinio kiaulių maro.
Jeigu gyvūnų tyrimų dėl bruceliozės rezultatai teigiami, iš to paties ūkio atvežti tie gyvūnai, kurių tų tyrimų rezultatai buvo neigiami, suleidžiami į karantino patalpas po to, kai patvirtinama, kad iš tų bandų ar ūkių, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, atvežti gyvūnai brucelioze nesergama.
Kompetentinga institucija gali leisti atlikti šioje dalyje minėtus tyrimus karantino patalpose tuo atveju, jeigu rezultatai bus gauti prieš a punkte nustatyto 30 dienų karantino laikotarpio pradžią;
d) per a punkte numatyto ne trumpesnio kaip 30 dienų trukmės karantino laikotarpio paskutiniąsias 15 dienų gyvūnams turi būti atlikti tokie tyrimai ir patvirtinti neigiami jų rezultatai:
— visos sudėties fiksavimo tyrimas arba buferinių brucelės antigenų tyrimas dėl bruceliozės (nuo 2001 m. sausio 1 d. buferinių brucelės antigenų tyrimas bus vienintelis sankcionuotas tyrimas),
— seroneutralizacijos arba ELISA tyrimai, naudojant visus Aujeskio ligos viruso antigenus, tuo atveju, jeigu kiaulės nevakcinuotos, arba ELISA tyrimas dėl Aujeskio ligos G1 antigenų nustatymo tuo atveju, jeigu kiaulės vakcinuotos vakcina be G1.
Nepažeidžiant nuostatų, taikomų diagnozavus snukio ir nagų ligą arba kitas ligas, įtrauktas į A sąrašą, jeigu bent vieno iš pirma nurodytų tyrimų rezultatai buvo teigiami, gyvūnas turi būti tuojau pat pašalintas iš karantino patalpų. Jeigu karantino patalpose gyvūnai buvo laikomi grupėmis, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, užtikrindama, kad kitų grupės gyvūnų sveikatos būklė išliktų patenkinama tol, kol jie bus priimti į surinkimo centrą, kaip numatyta šiame priede.
Tačiau tada, kai gaunami teigiami gyvūnų tyrimų dėl bruceliozės rezultatai, turi būti laikomasi tokios tvarkos:
i) su tais serumais, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, atliekamas seroagliutinacijos tyrimas, taip pat pirmiau pateiktoje pirmoje įtraukoje minėtas tyrimas, jeigu dar nebuvo atliktas;
ii) ūkiuose, iš kurių kilusių gyvūnų tyrimų rezultatai buvo teigiami, atliekami epidemiologiniai tyrimai;
iii) praėjus ne mažiau kaip septynioms dienoms po pirmųjų mėginių rinkimo, iš tų gyvūnų, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, dar kartą surenkami mėginiai ir su jais atliekama antroji bandymų serija (buferinio brucelės antigeno tyrimas, seroagliutinacijos, visos sudėties fiksavimo tyrimai).
Įtarimai dėl bruceliozės patvirtinami arba atmetami atsižvelgus į gyvūnų kilmės ūkiuose atliktų tyrimų rezultatus ir palyginus dviejų tyrimų serijų rezultatus.
Jeigu įtarimai dėl bruceliozės nepasitvirtina, tuos gyvūnus, kurių pirmojo bruceliozės tyrimo rezultatas buvo neigiamas, galima priimti į centrą. Gyvūnus, kurių vieno tyrimo rezultatai buvo teigiami, galima priimti tuo atveju, jeigu dviejų tyrimų serijų (buferinio brucelės antigeno tyrimas, seroagliutinacijos, visos sudėties fiksavimo tyrimai), atliktų su jais ne mažesniu kaip septynių dienų intervalu, rezultatai yra neigiami.
2. Visi tyrimai turi būti atliekami valstybės narės patvirtintoje laboratorijoje.
3. Gyvūnai gali būti priimti į spermos surinkimo centrą tik gavus specialų centro veterinaro leidimą. Visi gyvūnų perkėlimai į centrą ar iš jo turi būti registruojami.
4. Visi gyvūnai, priimti į spermos surinkimo centrą, priėmimo dieną turi būti be jokių klinikinių ligos požymių ir, nepažeidžiant 5 dalies, turi būti atkelti tiesiai iš tokių karantino patalpų, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, kurios išsiuntimo dieną turi oficialiai atitikti šias sąlygas:
a) jos nėra Bendrijos teisės aktais dėl naminių kiaulių ligų protrūkių uždraustose teritorijose;
b) ►M2 per pastarąsias 30 dienų nebuvo užregistruota jokių klinikinių, patologinių arba serologinių Aujeskio ligos požymių. ◄
5. Jeigu sąlygos, nustatytos 4 dalyje, įvykdytos, o įprastiniai tyrimai, išvardyti II skyriuje, atlikti per paskutiniuosius dvylika mėnesių, gyvūnus galima perkelti iš vieno patvirtinto spermos surinkimo centro į kitą tokį, kuriame sveikatos būklė yra ne prastesnė, neskiriant jiems karantino ar tyrimų, jei gyvūnai perkeliami tiesiogiai. Taip perkeliant gyvūnus, jie neturi tiesiogiai ar netiesiogiai sueiti į sąlytį su tais skeltanagiais gyvūnais, kurių sveikatos būklė prastesnė, o naudojamos transporto priemonės prieš pervežimą turi būti dezinfekuotos.
6. Vykstant prekybai tarp valstybių narių, pervežant gyvūnus kartu turi būti pateikiami jų veterinariniai sertifikatai, atitinkantys 2 pavyzdį, nustatytą Direktyvos 64/432/EEB F priede, o transporto priemonės dezinfekcija pažymima C skirsnio 4 punkte, kaip viena iš šių papildomų garantijų, atitinkančių jų būklę, t. y. gyvūnai atvežami tiesiai iš:
— spermos surinkimo centro, atitinkančio Direktyvos 90/429/EEB reikalavimus,
— karantino patalpų ir atitinka priėmimo į spermos surinkimo centrą sąlygas, nustatytas Direktyvos 90/429/EEB B priedo 1 skyriuje,
— gyvūnai atvežami tiesiai iš tokio ūkio, kuriame jiems buvo taikoma iki priėmimo į karantiną galiojanti tvarka, ir atitinka priėmimo į karantiną sąlygas, nustatytas Direktyvos 90/429/EEB B priedo I skyriaus 1 punkto b ir c papunkčiuose ir 2 punkte.
II SKYRIUS
Privalomi įprastiniai gyvūnų, laikomų patvirtintuose spermos surinkimo centruose, tyrimai
1. Visiems gyvūnams, laikomiems patvirtintame spermos surinkimo centre, turi būti atliekami tokie tyrimai ir gaunami neigiami jų rezultatai:
a) seroneutralizacijos arba ELISA tyrimai, naudojant visus Aujeskio ligos viruso antigenus, tuo atveju, jeigu kiaulės nevakcinuotos, arba ELISA tyrimai dėl Aujeskio ligos G1 antigenų nustatymo tuo atveju, jeigu kiaulės vakcinuotos vakcina be G1;
b) visos sudėties fiksavimo tyrimas arba buferinių brucelės antigenų tyrimas dėl bruceliozės (nuo 2001 m. sausio 1 d. buferinių brucelės antigenų tyrimas bus vienintelis sankcionuotas tyrimas);
c) ELISA tyrimas arba seroneutralizacijos tyrimas dėl klasikinio kiaulių maro antikūnų nustatymo.
Šie tyrimai atliekami arba:
visiems gyvūnams, išvežamiems iš centro, tačiau ne vėliau kaip 12 mėnesių nuo priėmimo dienos, jeigu per tą laiką jie nebuvo išvežti išcentro. Mėginius imti galima skerdykloje;
arba
25 % centre laikomų gyvūnų kas tris mėnesius.
Šiuo atveju centro veterinaras užtikrina, kad paimti mėginiai būtų tipiški visiems centre laikomiems gyvūnams, ypač atsižvelgiant į amžiaus grupę ir kuilių laikymo patalpas. Be to, centro veterinaras užtikrina, kad visi gyvūnai per savo buvimo centre laiką būtų patikrinti bent po vieną kartą ir bent kartą per 12 mėnesių, jeigu centre jie laikomi daugiau kaip metus.
2. Visi tyrimai turi būti atliekami valstybės narės patvirtintoje laboratorijoje.
3. Jeigu kurio nors iš pirmiau minėtų tyrimų rezultatai yra teigiami, gyvūnas turi būti izoliuotas, o iš jo surinkta po paskutinių tyrimų, kurių rezultatai buvo neigiami, sperma prekiauti Bendrijos viduje negalima.
Sperma, surinkta iš kiekvieno centre laikomo gyvūno po paskutinių to gyvūno tyrimų, kurių rezultatai buvo neigiami, dienos, laikoma atskiroje saugykloje ir ja negalima prekiauti Bendrijos viduje tol, kol vėl nenustatoma centre laikomų gyvūnų sveikatos būklė.
C PRIEDAS
Spermai, surinktai patvirtintuose centruose ir skirtai prekybai Bendrijos viduje, keliamos sąlygos
1. Sperma turi būti surinkta iš tokių gyvūnų, kurie:
a) spermos rinkimo dieną neturi jokių klinikinių ligos požymių;
b) nebuvo vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos;
c) atitinka B priedo I skyriaus reikalavimus;
d) nebuvo naudojami kergti;
e) laikomi spermos surinkimo centruose, nesančiuose Bendrijos teisės aktais dėl naminių kiaulių ligų protrūkių uždraustose teritorijose;
f) buvo laikomi tokiuose spermos surinkimo centruose, kuriuose per paskutines 30 dienų iki spermos rinkimo nebuvo sergama Aujeskio liga.
2. Į galutinai atskiestą spermą arba į skiediklį reikia įdėti veiksmingą antibiotikų mišinį, ypač nuo leptospirų ir mikoplazmų. Jeigu sperma užšaldoma, antibiotikų reikia įdėti prieš ją užšaldant.
Antibiotikų mišinio poveikis turi būti ne silpnesnis, negu šių mišinių:
|
ne mažiau kaip: |
500 μg streptomicino viename galutinio mišinio mililitre, |
|
500 tarpt. vnt. penicilino viename galutinio mišinio mililitre, |
|
|
150 μg linkomicino viename galutinio mišinio mililitre, |
|
|
300 μg spektinomicino viename galutinio mišinio mililitre. |
Tuojau po to, kai pridedama antibiotikų, praskiesta sperma ne mažiau kaip 45 minutes turi būti laikoma ne mažesnėje kaip 15 °C temperatūroje.
3. Sperma, skirta prekybai Bendrijos viduje, turi būti:
a) iki išsiuntimo laikoma pagal A priedo I ir II skyriuose nustatytus reikalavimus;
b) gabenama į valstybę narę gavėją tokiuose induose, kurie prieš naudojimą buvo išvalyti ir dezinfekuoti ar sterilizuoti ir kurie, prieš juos išvežant iš patvirtintų saugyklų, buvo hermetiškai uždaryti.
4. Valstybės narės gali neleisti spermos, atgabentos iš tokių surinkimo centrų, į kuriuos priimami nuo Aujeskio ligos vakcinuoti kuiliai, įvežti į savo teritoriją arba į kurį nors savo teritorijos regioną po to, kai pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį patvirtinama, kad toje teritorijoje ar regione nesergama Aujeskio liga.
D PRIEDAS
( 1 ) OL C 267, 1983 10 6, p. 5.
( 2 ) OL C 342, 1983 12 19, p. 11.
( 3 ) OL C 140, 1984 5 28, p. 6.
( 4 ) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.
( 5 ) OL L 153, 1989 6 6, p. 29.
( 6 ) OL L 302, 1972 12 31, p. 28.
( 7 ) OL L 93, 1989 4 6, p. 25.
( 8 ) OL L 395, 1989 12 31, p. 13.
( 9 ) OL L 194, 1988 7 22, p. 10.
( 10 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.
( 11 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 12 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.