This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01989L0396-19920311
Council Directive of 14 June 1989 on indications or marks identifying the lot to which a foodstuff belongs (89/396/EEC)
Consolidated text: Tarybos direktyva 1989 m. birželio 14 d. dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (89/396/EEB)
Tarybos direktyva 1989 m. birželio 14 d. dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (89/396/EEB)
No longer in force
1989L0396 — LT — 11.03.1992 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1989 m. birželio 14 d. dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (OL L 186, 30.6.1989, p.21) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 107 |
50 |
27.4.1991 |
||
|
L 65 |
32 |
11.3.1992 |
||
TARYBOS DIREKTYVA
1989 m. birželio 14 d.
dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti
(89/396/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi būtina patvirtinti priemones, skirtas palaipsniui sukurti vidaus rinką per laikotarpį, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d.; kadangi vidaus rinka apima erdvę be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;
kadangi prekyba maisto produktais užima labai svarbią vietą vidaus rinkoje;
kadangi nurodant partiją, kuriai priklauso maisto produktas, tenkinamas poreikis gauti geresnę informaciją apie produktų tapatybę; kadangi tai yra geras informacijos šaltinis tuo atveju, jei maisto produktai tampa ginčų objektu arba kelia pavojų vartotojų sveikatai;
kadangi 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama, suderinimo ( 4 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/395/EEB ( 5 ), nėra nuostatų dėl nuorodų partijoms identifikuoti; kadangi kai kurios valstybės narės yra patvirtinusios nacionalines priemones, reikalaujančias tokio nuorodų pateikimo;
kadangi tarptautiniu lygiu šiuo metu egzistuoja bendra prievolė pateikti nuorodą į fasuotų maisto produktų partijos pagaminimą ir supakavimą; kadangi Bendrijos pareiga prisidėti prie tarptautinės prekybos vystymo;
kadangi dėl to patartina priimti bendro ir horizontalaus pobūdžio taisykles, kad galima būtų nustatyti bendrą partijų identifikavimo sistemą;
kadangi šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo jos taikymo įvairiuose prekybos etapuose; kadangi vis dėlto pageidautina daryti išimtis tam tikriems produktams ir operacijoms, ypač toms, kurios atliekamos žemės ūkio produktų platinimo tinklo veiklos pradžioje;
kadangi partijos sąvoka reiškia, kad kai kurie parduoti skirti maisto produktų vienetai turi beveik tokias pat pagaminimo ir supakavimo charakteristikas; kadangi dėl to šios sąvokos negalima taikyti nefasuotiems ar tiems produktams, kurių dėl jų individualaus specifiškumo ar įvairiarūšiškumo negalima laikyti viena vienalyte partija;
kadangi dėl didelės naudojamų identifikavimo metodų įvairovės partiją nustato ir jos atitinkamą žymėjimą pritvirtinant nuorodą ar žymenį atlieka prekybininkas;
kadangi siekiant, kad toks žymėjimas atitiktų informacijos teikimo reikalavimus, tokios nuorodos ar žymenys turi būti aiškiai matomi ar atpažįstami kaip tokie;
kadangi pagal Direktyvą 79/112/EEB minimalaus tinkamumo vartoti termino data arba „vartoti iki“ data gali būti naudojama partijai identifikuoti, jeigu tik toji data yra tiksliai nurodyta,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Ši direktyva skirta nuorodoms, kurios leidžia identifikuoti partiją, kuriai priklauso maisto produktas.
2. Šioje direktyvoje „partija“ reiškia praktiškai vienodomis sąlygomis pagamintų arba supakuotų parduoti skirtų maisto produkto vienetų grupę.
2 straipsnis
1. Maisto produktu negalima prekiauti, jei jis neturi nuorodos, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalyje.
2. Tačiau šio straipsnio 1 dalis netaikoma:
a) žemės ūkio produktams, kurie, išvežus juos iš ūkio:
— parduodami ar pristatomi į laikinas saugyklas, paruošimo ar pakavimo punktus,
— vežami į gamintojų organizacijas, arba
— surenkami ir nedelsiant integruojami į eksploatuojamą paruošimo ar perdirbimo sistemą;
b) jei pardavimo galutiniam vartotojui vietoje maisto produktai nėra fasuojami, yra pakuojami pirkėjui prašant arba yra fasuojami, kad būtų nedelsiant parduoti;
c) pakuotėms ir konteineriams, kurių didžiausio šono plotas yra mažesnis kaip 10 cm2;
d) atskiroms ledų porcijoms. Užrašas, leidžiantis identifikuoti partiją, turi būti ant bendros pakuotės.
3. Valstybės narės gali iki 1996 m. gruodžio 31 d. nereikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalyje minimos nuorodos būtų siejamos su pakartotiniam naudojimui skirtais stikliniais buteliais, kurie turi nenudildomus ženklus ir dėl to ant jų nėra jokios etiketės, žiedo formos arba apjuosiančiosios etiketės.
3 straipsnis
Kiekviena partija nurodoma pagal maisto produkto gamintoją ar pakuotoją arba pirmąjį Bendrijoje įsisteigusį jo pardavėją.
1 straipsnio 1 dalyje minimas nuorodas savo atsakomybe nustato ir pritvirtina vienas ar kitas iš minėtų veiklos vykdytojų. Prieš kiekvieną nuorodą yra raidė L, išskyrus tuos atvejus, kai ji aiškiai skiriasi nuo kitų ant etiketės esančių nuorodų.
4 straipsnis
Jei maisto prekės yra fasuotos, 1 straipsnio 1 dalyje minima nuoroda ir, atitinkamais atvejais, raidė L yra ant fasavimo pakuotės arba ant tokios pakuotės pritvirtintoje etiketėje.
Jei maisto produktai nėra fasuoti, 1 straipsnio 1 dalyje minima nuoroda ir, atitinkamais atvejais, raidė L yra ant pakuotės ar ant konteinerio, arba atitinkamuose prekybos dokumentuose.
Visais atvejais tokia nuoroda yra aiškiai matoma, lengvai įskaitoma ir neištrinama.
5 straipsnis
Jei etiketėje yra nurodyta minimalaus tinkamumo vartoti termino data arba „vartoti iki“ data, 1 straipsnio 1 dalyje minimos nuorodos ant maisto produkto gali nebūti, tačiau tuo atveju tokia data bent jau yra neužkoduota ir nurodyta tokia tvarka: diena, mėnuo.
6 straipsnis
Ši direktyva taikoma nepažeidžiant nuorodų, numatytų konkrečiose Bendrijos nuostatose.
Komisija skelbia ir nuolatos atnaujina tų nuostatų sąrašą.
7 straipsnis
Prireikus valstybės narės iš dalies pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kad:
— ne vėliau kaip iki 1990 m. birželio 20 d. galima būtų leisti prekiauti produktais, kurie atitinka šią direktyvą,
— nuo 1992 m. liepos 1 d. būtų uždrausta prekiauti produktais, kurie neatitinka šios direktyvos, tačiau prekiauti šios direktyvos neatitinkančiais produktais, kurie yra pateikti į rinką arba paženklinti prieš tą datą, gali būti leidžiama ir toliau, kol pasibaigs jų atsargos.
Apie tokius pakeitimus valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai.
8 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
( 1 ) OL C 310, 1987 11 20, p. 2.
( 2 ) OL C 167, 1988 6 27, p. 425 ir OL C 120, 1989 5 16.
( 3 ) OL C 95, 1988 4 11, p. 1.
( 4 ) OL L 33, 1979 2 8, p. 1.
( 5 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 17.