This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01985L0611-20080320
Council Directive of 20 December 1985 on the coordination of laws, regulations and administrative provisions relating to undertakings for collective investment in transferable securities (UCITS) (85/611/EEC)
Consolidated text: Tarybos Direktyva 1985 m. gruodžio 20 d. dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (85/611/EEB)
Tarybos Direktyva 1985 m. gruodžio 20 d. dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (85/611/EEB)
No longer in force
1985L0611 — LT — 20.03.2008 — 007.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1985 m. gruodžio 20 d. dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (OL L 375, 31.12.1985, p.3) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 100 |
31 |
19.4.1988 |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 95/26/EB 1995 m. birželio 29 d. |
L 168 |
7 |
18.7.1995 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/64/EB 2000 m. lapkričio 7 d. |
L 290 |
27 |
17.11.2000 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2001/107/EB 2002 m. sausio 21 d. |
L 41 |
20 |
13.2.2002 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2001/108/EB 2002 m. sausio 21 d. |
L 41 |
35 |
13.2.2002 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/39/EB 2004 m. balandžio 21 d. |
L 145 |
1 |
30.4.2004 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/1/EB tekstas svarbus EEE 2005 m. kovo 9 d. |
L 79 |
9 |
24.3.2005 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/18/EB 2008 m. kovo 11 d. |
L 76 |
42 |
19.3.2008 |
|
TARYBOS DIREKTYVA
1985 m. gruodžio 20 d.
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo
(85/611/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 57 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi valstybių narių teisės aktai, susiję su kolektyvinio investavimo subjektais, įvairiose valstybėse labai skiriasi, ypač prievolių ir kontrolės, kuri taikoma tiems subjektams, atžvilgiu; kadangi tie skirtumai iškreipia konkurencijos sąlygas tarp tų subjektų ir neužtikrina atitinkamos apsaugos jų investicinių vienetų savininkams;
kadangi nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinio investavimo subjektus, turėtų būti suderinti, siekiant Bendrijos lygiu suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp tų subjektų ir kartu užtikrinti kuo veiksmingesnę ir vienodesnę jų investicinių vienetų apsaugą; kadangi toks suderinimas leis kolektyvinio investavimo subjektui, įsteigtam vienoje valstybėje narėje, lengviau prekiauti savo investiciniais vienetais kitose valstybėse narėse;
kadangi šių tikslų siekimas padės pašalinti suvaržymus, taikomus laisvai kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų apyvartai Bendrijoje, ir toks derinimas padės sukurti Europos kapitalo rinką;
kadangi, atsižvelgiant į tuos tikslus, pageidautina, kad būtų nustatytos bendrosios pagrindinės valstybėse narėse įsikūrusių kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo, priežiūros, struktūros ir veiklos bei informacijos, kurią jos turi skelbti, taisyklės;
kadangi tų bendrųjų taisyklių taikymas yra pakankama garantija, kad valstybėse narėse įsikūrusiems kolektyvinio investavimo subjektams priklausomai nuo taikomų nuostatų dėl kapitalo judėjimų būtų leista prekiauti savo investiciniais vienetais kitose valstybėse narėse, kai tos valstybės narės negali tiems subjektams ar jų investiciniams vienetams taikyti jokios nuostatos, tose valstybėse nepatenkančios į šios direktyvos reglamentuojamą sritį; kadangi, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, įsikūręs vienoje valstybėje narėje, prekiauja savo investiciniais vienetais kitoje valstybėje narėje, jis vis tiek turi imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad jų investicinių vienetų savininkai toje kitoje valstybėje narėje galėtų lengvai pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis ir gautų reikiamą informaciją;
kadangi valstybių narių teisės aktų suderinimas pirmiausia turėtų apsiriboti kolektyvinio investavimo subjektais, išskyrus uždarojo tipo, kurie skatina viešą prekybą savo investiciniais vienetais Bendrijoje ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į perleidžiamus vertybinius popierius (kurie yra daugiausia perleidžiami vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ar į kitos panašios reguliuojamos rinkos sąrašą); kadangi kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems netaikoma ši direktyva, reguliavimas sukelia daugybę problemų, kurias reikia spręsti taikant kitas nuostatas, todėl atitinkamai tokie subjektai suderinimo objektu taps vėliau; kadangi laukdama tokio suderinimo kiekviena valstybė narė gali, inter alia, numatyti, kad toms kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIAVPS) kategorijoms ši direktyva netaikoma dėl jų investavimo ir skolinimosi politikos, ir išdėstyti konkrečias taisykles, kurių tokie KIAVPS turi laikytis vykdydami savo veiklą tos valstybės teritorijoje;
kadangi laisva prekyba KIAVPS išleistais investiciniais vienetais, leidžianti iki 100 % jų turto investuoti į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius (valstybės, vietos valdžios ir t. t.), negali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio, trukdančio kapitalo rinkos veikimui ar valstybių narių finansavimui, arba negali sukurti ekonominių situacijų, panašių į tas, kurioms pagal Sutarties 68 straipsnio 3 dalį siekiama užkirsti kelią;
kadangi reikėtų atsižvelgti į konkrečią situaciją Graikijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos finansinėse rinkose ir suteikti šioms valstybėms papildomą laikotarpį šiai direktyvai įgyvendinti,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos ir taikymo sritis
1 straipsnis
1. Valstybės narės šią direktyvą taiko jų teritorijoje esantiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (toliau vadinamiems KIAVPS).
2. Šioje direktyvoje ir vadovaujantis 2 straipsniu KIAVPS laikomi subjektai:
— kurių vienintelis tikslas yra iš visuomenės pritraukto kapitalo kolektyvinis investavimas į perleidžiamus vertybinius popierius ir (arba) kitą likvidų finansinį turtą, minimą 19 straipsnio 1 dalyje, ir kurie veikia pasinaudodami rizikos paskirstymo principu,
— kurių investiciniai vienetai savininkų pageidavimu yra tiesiogiai ar netiesiogiai atperkami ar išperkami už tų subjektų turtą. Veiksmai, kurių imasi KIAVPS, siekdamas užtikrinti, kad jo investicinių vienetų biržos vertė labai nesiskirtų nuo jo grynojo turto vertės, laikomi lygiaverčiais tokiam atpirkimui ar išpirkimui.
3. Tokie subjektai gali būti steigiami remiantis teisės aktais arba pagal sutarčių teisę (kaip bendrieji investiciniai fondai, valdomi valdymo įmonių), arba pagal patikėjimo teisę (kaip patikėjimo fondai), arba pagal įstatus (kaip investicinės bendrovės).
Šioje direktyvoje „bendrieji investiciniai fondai“ taip pat apima patikėjimo fondus.
4. Tačiau ši direktyva nereglamentuoja investicinių bendrovių, kurių turtas tarpininkaujant dukterinėms įmonėms daugiausia yra investuojamas kitaip nei į perleidžiamus vertybinius popierius.
5. Valstybės narės draudžia šios direktyvos reglamentuojamiems KIAVP subjektams tapti kolektyvinio investavimo subjektais, kurių nereglamentuoja ši direktyva.
6. Vadovaujantis nuostatomis, reglamentuojančiomis kapitalo judėjimus, ir 44, 45 straipsniais bei 52 straipsnio 2 dalimi, nė viena valstybė narė toje srityje, kurią reglamentuoja ši direktyva, KIAVP subjektams, įsikūrusiems kitoje valstybėje narėje, ar investiciniams vienetams, išleistiems tokio KIAVPS, kai šis prekiauja savo investiciniais vienetais tos valstybės teritorijoje, negali taikyti jokių kitų nuostatų.
7. Nepažeisdama 6 dalies, valstybė narė gali jos teritorijoje įsikūrusiems KIAVP subjektams taikyti reikalavimus, kurie yra griežtesni nei arba papildantys šios direktyvos 4 et seq. straipsnyje pateiktus reikalavimus, jeigu jie bus bendro pobūdžio ir neprieštaraus šios direktyvos nuostatoms.
8. Šioje direktyvoje „perleidžiami vertybiniai popieriai“ reiškia:
— bendrovių akcijas ir kitus bendrovių akcijoms lygiaverčius vertybinius popierius („akcijos“),
— obligacijas ir kitas užtikrintos skolos formas („skolos vertybiniai popieriai“),
— kitus apyvarčius vertybinius popierius, suteikiančius teisę įsigyti bet kuriuos perleidžiamus vertybinius popierius pasirašymo arba keitimo būdu,
išskyrus 21 straipsnyje minimus metodus ir priemones.
9. Šioje direktyvoje „pinigų rinkos priemonės“ reiškia priemones, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurios yra likvidžios bei turi vertę, kurią bet kada galima tiksliai nustatyti.
1a straipsnis
Šioje direktyvoje:
1) „depozitoriumas“ — tai institucija, kuriai pavedama atlikti šios direktyvos 7 ir 14 straipsniuose nurodytas pareigas ir kuriai taikomos kitos IIIa ir IVa skirsnių nuostatos;
2) „valdymo įmonė“ — tai įmonė, kurios nuolatinė veikla yra KIPVPS, kaip patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) ir (arba) investicinių bendrovių, valdymas (KIPVPS kolektyvinio vertybinių popierių portfelio valdymas); ši veikla apima II priede nurodytas funkcijas;
3) „valdymo įmonės buveinės valstybė narė“ — tai valstybė narė, kurioje yra registruota valdymo įmonės buveinė;
4) „valdymo įmonės priimančioji valstybė narė“ — tai kitos valstybės narės, išskyrus buveinės valstybę narę, kurių teritorijoje valdymo įmonė turi filialą ar teikia paslaugas;
5) „KIPVPS buveinės valstybė narė“ — tai:
a) valstybė narė, kurioje yra KIPVPS, įsteigtos kaip patikėjimo fondas (bendrasis investicijų fondas), registruota valdymo įmonės buveinė;
b) valstybė narė, kurioje yra KIPVPS, įsteigtos kaip investicinė bendrovė, registruota valdymo įmonės buveinė;
6) „KIPVPS priimančioji valstybė narė“ — tai kitos valstybės narės, išskyrus KIPVPS buveinės valstybę narę, kuriose prekiaujama bendrojo investicinio fondo (patikėjimo fondo) ar investicinės bendrovės investiciniais vienetais;
7) „filialas“ — tai verslo vieta, kurioje yra valdymo įmonės dalis, neturinti juridinio asmens statuso ir teikianti tas pačias paslaugas, kurias leista teikti valdymo įmonei; visos verslo vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje turi valdymo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu;
8) „kompetentingos institucijos“ — tai, vadovaujantis šios direktyvos 49 straipsniu, valstybių narių paskirtos institucijos;
9) „glaudus ryšys“ — tai situacija, apibūdinta Direktyvos 95/26/EB 2 straipsnio 1 dalyje ( 4 );
10) „pakankamas akcijų paketas“ — tai tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas valdymo įmonės akcijų paketas, sudarantis 10 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių, arba paketas, leidžiantis daryti esminę įtaką tos valdymo įmonės valdymui.
Į šią sąvoką įeina ir balsavimo teisės pagal Direktyvos 88/627/EEB 7 straipsnį ( 5 );
11) „DIP“ — tai 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje ( 6 );
12) „patronuojanti įmonė“ — tai patronuojanti įmonė, kaip tai apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose ( 7 );
13) „dukterinė įmonė“ — tai dukterinė įmonė, kaip tai apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; bet kuri kurios nors dukterinės įmonės dukterinė įmonė taip pat laikoma patronuojančios įmonės, kuri yra tokių įmonių tiesioginė patronuojanti įmonė, dukterine įmone;
14) „pradinis kapitalas“ — tai kapitalas, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2000/12/EB 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ( 8 );
15) „nuosavos lėšos“ — tai nuosavos lėšos, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2000/12/EB V antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje, tačiau šis apibrėžimas gali būti papildytas esant aplinkybėms, išvardytoms Direktyvos 93/6/EEB V priede ( 9 ).
2 straipsnis
1. KIAVP subjektais pagal šią direktyvą nelaikomos:
— uždarojo tipo KIAVPS,
— KIAVP subjektai, kurie pritraukia kapitalą neskatindami savo investicinių vienetų pardavimo viešai Bendrijoje ar kurioje nors jos dalyje,
— KIAVP subjektai, kurių investiciniai vienetai pagal fondų taisykles ar investicinės bendrovės steigimo dokumentus gali būti parduodami visuomenei tik ne valstybėse narėse,
— KIAVP subjektų kategorijos, numatytos valstybių narių, kuriose tokie KIAVPS yra įsikūrę, teisės aktuose, kurioms V skirsnyje ir 36 straipsnyje išdėstytos taisyklės netinka dėl jų investavimo ir skolinimosi politikos.
2. Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įgyvendinimo Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie 1 dalies ir ypač apie jos ketvirtos įtraukos įgyvendinimą. Jeigu reikia, ji pasiūlo priemones, tinkamas taikymo sričiai išplėsti.
3 straipsnis
Šioje direktyvoje KIAVP subjektas laikomas įsteigtu valstybėje narėje, kurioje investicinė bendrovė ar patikėjimo fondo valdymo įmonė turi savo registruotą buveinę; valstybės narės turi reikalauti, kad pagrindinė buveinė būtų įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir registruota buveinė.
II SKIRSNIS
KIAVP subjektų licencijavimas
4 straipsnis
1. Joks subjektas negali vykdyti KIAVP subjekto veiklos, jeigu jis nėra gavęs valstybės narės, kurioje jis įsikūręs, kompetentingų institucijų, toliau – „kompetentingos institucijos“, leidimo.
Toks leidimas galioja visoms valstybėms narėms.
2. Patikėjimo fondas gauna leidimą veikti tik jeigu kompetentingos institucijos pritaria valdymo įmonei, fondo taisyklėms ir pasirinktam depozitoriumui. Investicinė bendrovė gauna leidimą veikti tik jeigu kompetentingos institucijos pritaria ir jos steigimo dokumentams, ir pasirinktam depozitoriumui.
3. Kompetentingos institucijos negali išduoti leidimo KIPVPS, jeigu valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesilaiko šios direktyvos atitinkamai III ir IV skirsniuose nustatytų reikalavimų.
Be to, kompetentingos institucijos negali išduoti leidimo KIPVPS, jeigu depozitoriumų direktoriai nėra pakankamai geros reputacijos arba neturi pakankamai patirties valdyti atitinkamų rūšių KIPVPS. Šiuo tikslu kompetentingoms institucijoms turi būti nedelsiant pateikiamos depozitoriumo direktorių ir visų jų pareigas perimančių asmenų pavardės.
Direktoriai — tai tie asmenys, kurie pagal teisės aktus ar steigimo dokumentus, atstovauja depozitoriumui arba iš esmės lemia depozitoriumo politiką.
3a. Kompetentingos institucijos neišduoda leidimo, jeigu KIPVPS teisinėmis priemonėmis (t. y. atitinkamomis nuostatomis fondo taisyklėse ar steigimo dokumentuose) neleidžiama prekiauti savo investiciniais vienetais akcijomis ar akcijomis buveinės valstybėje narėje.
4. Be kompetentingų institucijų pritarimo negali būti pakeisti nei valdymo įmonė, nei depozitoriumas, taip pat negali būti pakeistos fondo taisyklės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai.
III SKIRSNIS
Įsipareigojimai dėl valdymo įmonių
A
dalis
Sąlygos imtis veiklos
5 straipsnis
1. Imtis valdymo įmonės veiklos leidžiama tik iš anksto gavus buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą oficialų leidimą. Leidimas, išduotas valdymo įmonei pagal šią direktyvą, galioja visose valstybėse narėse.
2. Valdymo įmonė negali verstis jokia kita veikla, tik KIPVPS valdymu, kuriam leidimas išduodamas pagal šią direktyvą, išskyrus kitų kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems netaikoma ši direktyva, papildomą valdymą, dėl kurio valdymo įmonei taikoma riziką ribojanti priežiūrą, tačiau kuriuo ji negali verstis pagal šią direktyvą kitoje valstybėje.
Patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) ir investicinių bendrovių valdymo veikla pagal šią direktyvą apima funkcijas, nurodytas II priede, kuris nėra išsamus.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, be patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) ir investicinių bendrovių valdymo, valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms teikti šias paslaugas:
a) investicijų portfelio valdymas, įskaitant pensinių fondų investicijų portfelių valdymą pagal investuotojų išduotus įgaliojimus (savo nuožiūra ar kiekvieno konkretaus kliento prašymu), kai tokiuose portfeliuose yra vienas ar daugiau priemonių, išvardytų DIP priedo B skirsnyje;
b) kaip nepagrindinės paslaugos:
— investiciniai patarimai dėl vieno ar daugiau priemonių, nurodytų DIP priedo B skirsnyje,
— kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų saugojimas ir administravimas.
Be to, pagal šią direktyvą valdymo įmonėms jokiu būdu negali būti leidžiama teikti vien tik šioje dalyje išvardytas paslaugas arba teikti nepagrindines paslaugas, neturint oficialaus leidimo teikti a punkte nurodytas paslaugas.
4. … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ( 10 ) dėl finansinių priemonių rinkų ( 11 ) 2 straipsnio 2 dalis, 12, 13 ir 19 straipsniai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms valdymo įmonių teikiamoms paslaugoms.
5a straipsnis
1. Nepažeisdamos kitų nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrojo taikymo sąlygų, kompetentingos institucijos išduoda valdymo įmonei leidimą tik šiais atvejais:
a) pradinis valdymo įmonės kapitalas yra ne mažesnis negu 125 000 eurų:
— jei valdymo įmonės investicijų portfelių vertė viršija 250 000 000 eurų, reikalaujama, kad valdymo įmonės papildytų nuosavas lėšas. Ši papildoma nuosavų lėšų dalis turi būti lygi 0,02 % tos sumos, kuria valdymo įmonės investicijų portfelis viršija nustatytą 250 000 000 eurų dydį. Pradinio kapitalo ir papildoma nuosavų lėšų suma neturi viršyti 10 000 000 eurų,
— šiame straipsnyje valdymo įmonės portfeliais laikomi tokie portfeliai:
—i) patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų), kuriuos valdo valdymo įmonė, portfeliai, įskaitant portfelius, kurių valdymo funkciją valdymo įmonė yra delegavusi, išskyrus portfelius, kurių valdymas jai deleguotas;
ii) investicinių bendrovių, kurių valdymo įmonė yra paskirtoji valdymo įmonė, portfeliai;
iii) kitų kolektyvinio investavimo subjektų, valdomų valdymo įmonės, portfeliai, įskaitant portfelius, kurių valdymo funkcija valdymo įmonė yra delegavusi, išskyrus portfelius, kurių valdymas jai deleguotas,
— kad ir koks būtų šių reikalavimų dydis, valdymo įmonės nuosavos lėšos niekada negali būti mažesnės, negu nustatyta Direktyvos 93/6/EEB IV priede,
— valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms neapsirūpinti iki 50 % papildomų nuosavų lėšų, nurodytų pirmojoje įtraukoje, jeigu tos įmonės gali naudotis tos pačios sumos dydžio kredito įstaigos ar draudimo įmonės išduota garantija. Kredito įstaigos ar draudimo įmonės registruota buveinė turi būti valstybėje narėje arba valstybėje, kuri nėra narė, jeigu jai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiavertės Bendrijos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms,
— ne vėliau kaip iki 2005 m. vasario 13 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kaip laikomasi šio kapitalo reikalavimo, ir jei reikia, pateikti siūlymus dėl šio reikalavimo peržiūrėjimo ir pataisymo;
b) asmenys, kurie sėkmingai verčiasi valdymo įmonės veikla, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamos patirties valdant tuos KIPVPS, kuriuos valdo valdymo įmones. Šių asmenų ir visų juos įstaigoje pavaduojančių asmenų pavardės turi būti nedelsiant pateiktos atsakingoms institucijoms. Valdymo įmonės verslo klausimus turi spręsti mažiausiai du asmenys, atitinkantys minėtas sąlygas;
c) prie paraiškos gauti leidimą pridedama veiklos programa, kurioje, inter alia, nurodoma valdymo įmonės organizacinė struktūra;
d) buveinė, tiek pagrindinė, tiek registruota, yra toje pačioje valstybėje narėje.
2. Be to, tais atvejais, kai tarp valdymo įmonės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų yra glaudus ryšys, kompetentingos institucijos išduoda leidimus tik tada, jeigu šis ryšys neužkerta kelio veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.
Kompetentingos institucijos taip pat atsisako išduoti leidimus, jeigu valstybės, kuri nėra narė, įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, su kuriuo (kuriais) valdymo įmonę sieja glaudus ryšys, arba šių įstatymų ir teisės aktų vykdymo užtikrinimas užkerta kelią veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas
Kompetentingos institucijos reikalauja, kad valdymo įmonės pateiktų joms informaciją, reikalingą nuolat stebėti, ar laikomasi šioje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų.
3. Apie tai, ar pateikusiajam paraišką bus išduotas leidimas, pranešama per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo. Atsisakius išduoti leidimą, nurodomos atsisakymo priežastys.
4. Valdymo įmonė gali pradėti savo veiklą kai tik jai išduodamas leidimas.
5. Kompetentingos institucijos gali panaikinti valdymo įmonei, kuriai taikoma ši direktyva, išduotą leidimą tik tokiais atvejais:
a) valdymo įmonė nepasinaudoja leidimu per 12 mėnesių, aiškiai atsisako leidimo ar jau daugiau kaip prieš šešis mėnesius nustojo verstis šioje direktyvoje nurodyta veikla, nebent suinteresuota valstybė numatė, kad leidimas tokiais atvejais nustoja galioti;
b) valdymo įmonė gavo leidimą, pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c) valdymo įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas;
d) valdymo įmonė nebeatitinka Direktyvos 93/6/EEB sąlygų, jeigu pagal jai išduotą leidimą teikia portfelio valdymo, savo nuožiūra priimant sprendimus, paslaugą, kaip nurodyta šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies a punkte;
e) valdymo įmonė rimtai ir (ar) sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas; arba
f) kai nacionaliniai teisės aktai numato leidimo panaikinimą.
5b straipsnis
1. Kompetentingos institucijos neišduoda valdymo įmonei leidimo pradėti veiklą tol, kol negauna informacijos apie akcininkų ar dalyvių tapatybę, tiesiogiai ar netiesiogiai, fizinius ir juridinius asmenis, turinčius pakankamus akcijų paketus ir apie šių paketų dydį.
Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą, jeigu atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti patikimą riziką ribojantį įmonės valdymą, joms atrodo, kad anksčiau minėti akcininkai ar dalyviai yra netinkami.
2. Tais atvejais, kai valdymo įmonės filialai, kurių registruotos buveines už Europos Sąjungos ribų, pradeda savo veiklą ar verčiasi ja, valstybės narės netaiko šiems filialams palankesnių sąlygų negu tos, kurios yra taikomos valdymo įmonių, kurių registruotos buveinės yra valstybėse narėse, filialams.
3. Iš anksto pasitariama su kitos atitinkamos valstybės narės kompetentingomis institucijomis dėl leidimo išdavimo bet kuriai valdymo įmonei, kuri:
a) yra kitos valdymo įmonės, investicinės įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė, kuriai leidimą išdavė kita valstybė narė,
b) yra kitos valdymo įmonės, investicinės įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, kuriai leidimą išdavė kita valstybė narė, arba
c) yra kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kontroliuojančių kitą valdymo įmonę, investicinę įmonė, kredito įstaiga ar draudimo įmonę, kuriai leidimą išdavė kita valstybė narė.
B
dalis
Ryšiai su trečiosiomis šalimis
5c straipsnis
1. Ryšius su trečiosiomis šalimis nustato DIP 7 straipsnyje išdėstytos taisyklės.
Šioje direktyvoje sąvokos „įmonė“ („investicinė įmonė“) ir „investicinės įmonės“, vartojamos DIP 7 straipsnyje, aiškinamos kaip „valdymo įmonė“ ir „valdymo įmonės“; DIP 7 straipsnio 2 dalyje vartojami žodžiai „teikiantis investicines paslaugas“ aiškinami kaip „teikiantis paslaugas“
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie atsiradusius bendruosius sunkumus, su kuriais susiduria KIPVPS prekiaudami savo investiciniais vienetais trečiosiose šalyse.
C
dalis
Veiklos sąlygos
5d straipsnis
1. Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad valdymo įmonė, kuriai jos išdavė leidimą, visuomet atitiktų sąlygas, nustatytas šios direktyvos 5 straipsnyje, 5a straipsnio 1 ir 2 dalyse. Valdymo įmonės nuosavų lėšų suma neturi būti mažesnė, negu nurodyta 5a straipsnio 1 dalies a punkte. Jeigu nuosavų lėšų suma tampa mažesnė, esant pagrįstoms aplinkybėms kompetentingos institucijos tokioms įmonėms gali leisti per nustatytą laikotarpį ištaisyti padėtį arba nutraukti savo veiklą.
2. Už riziką ribojančios valdymo įmonės priežiūrą, nesvarbu, ar valdymo įmonė steigia savo filialą ar teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, atsako buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, nepažeisdamos šios direktyvos nuostatų, kurios suteikia atsakomybę priimančiosios valstybės narės atsakingoms institucijoms.
5e straipsnis
1. Valdymo įmonių pakankamam akcijų paketui taikomos tos pačios DIP 9 straipsnyje išdėstytos taisyklės.
2. DIP 9 straipsnyje vartojamos sąvokos „įmonė“ („investicinė įmonė“) ir{?INS ID=16} „investicinės įmonės“ šioje direktyvoje aiškinamos kaip „valdymo įmonė“ ir „valdymo įmonės“.
5f straipsnis
1. Kiekviena buveinės valstybė narė nustato riziką ribojančias taisykles, kurių visada turi laikytis valdymo įmonės, kurioms pagal šią direktyvą išduoti leidimai verstis KIPVPS valdymo veikla.
Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į valdymo įmonės valdomos KIPVPS pobūdį, pirmiausia reikalauja, kad visos tokios įmonės:
a) laikytųsi patikimų administravimo ir apskaitos procedūrų, elektroninio duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos tvarkos ir taikytų tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, pirmiausia — taisykles, reglamentuojančias darbuotojų asmeninius sandorius arba investicijų į finansines priemonės turėjimą ar valdymą siekiant investuoti nuosavas lėšas ir, inter alia, užtikrinant, kad visus su fondu susijusius sandorius galima būtų atkurti pagal jų kilmę, šalis, pobūdį, atlikimo vietą ir laiką bei užtikrinant, kad patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) ar investicinių bendrovių, kurias valdo valdymo įmonės, turtas yra investuotas pagal fondo taisykles, steigimo dokumentus ir galiojančias teisės nuostatas;
b) turėtų tokią struktūrą ir organizacinius principus, kurie, atsiradus interesų prieštaravimams tarp įmonės ir jos klientų, tarp kelių jos klientų, tarp kliento ir KIPVPS ar tarp dviejų KIPVPS, sumažintų KIPVPS ar klientų interesų pažeidimo riziką. Nepaisant to, jeigu įsteigiamas filialas, organizacinės priemonės negali prieštarauti veiklos taisyklėms, nustatytoms priimančiojoje valstybėje narėje tam, kad nekiltų interesų prieštaravimai.
2. Kiekvienai valdymo įmonei, kuriai išduodami leidimai teikti portfelio valdymo, kai sprendimai priimami savo nuožiūra, paslaugas, išvardytas šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies a punkte:
— neleidžiama investuoti viso ar dalies investuotojų investicijų portfelio į patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) investicinius vienetus ar jų valdomų investicinių įmonių investicinius vienetus tol, kol negaunama bendro išankstinio kliento sutikimo,
— teikiant paslaugas, išvardytas šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje, būtina vadovautis nuostatomis, išdėstytomis 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų ( 12 ).
5g straipsnis
1. Jeigu valstybės narės leidžia valdymo įmonėms, siekiančioms efektyviau vadovauti įmonių verslui, deleguoti trečiosioms šalims savo pačių vardu atlikti vieną ar daugiau tų įmonių funkcijų, turi būti laikomasi šių išankstinių sąlygų:
a) apie tai tinkamai turi būti pranešta kompetentingai institucijai;
b) įgaliojimai neturi užkirsti kelio veiksmingai prižiūrėti valdymo įmonę, o svarbiausia tai turi netrukdyti valdymo įmonei veikti arba KIPVPS būti valdomam siekiant kuo didesnės investuotojų naudos;
c) kai delegavimas susijęs su investicijų valdymu, įgaliojimai gali būti suteikti tik įmonėms, kurios turi leidimą arba įsteigtos turtui valdyti ir joms taikomi riziką ribojanti priežiūra; deleguojama atsižvelgiant į investicijų paskirstymo kriterijus, kuriuos periodiškai nustato valdymo įmonės;
d) kai delegavimas susijęs su investicijų valdymu ir tenka trečiosios šalies įmonei, reikia užtikrinti atitinkamų priežiūros institucijų bendradarbiavimą;
e) pagrindinė investicijų valdymo veikla negali būti deleguojama depozitoriumui ar kitai įmonei, kurios interesai gali prieštarauti valdymo įmonės ar jos investicinių vienetų savininkų interesams;
f) turi būti numatytos priemonės, įgalinančios valdymo įmonės veiklą vykdančius asmenis bet kuriuo metu veiksmingai stebėti įmonės, kuriai deleguotos tam tikros funkcijos, veiklą;
g) įgaliojimai neturi trukdyti valdymo įmonės veiklą vykdantiems asmenims bet kuriuo metu duoti papildomus nurodymus įmonei, kuriai deleguotos tam tikros funkcijos, ir nedelsiant atšaukti įgaliojimus, jei to reikalauja investuotojų interesai;
h) atsižvelgiant į deleguojamųjų funkcijų pobūdį, įmonė, kuriai bus deleguotos tam tikros funkcijos, turi būti tinkamai kvalifikuota ir pajėgi imtis tų funkcijų, ir
i) KIPVPS prospektuose turi būti pateiktas funkcijų, kurias valdymo įmonei leidžiama deleguoti, sąrašas.
2. Jokiais atvejais valdymo įmonės ir depozitoriumo atsakomybės neturi paveikti tai, kad valdymo įmonė delegavo kokias nors savo funkcijas trečiajai šaliai, ir jokiais atvejais valdymo įmonė negali deleguoti savo funkcijų tokiu mastu, kad jai liktų tik pašto dėžutės funkcijos.
5h straipsnis
Kiekviena valstybė narė nustato veiklos taisykles, kurių visada laikosi atitinkamoje valstybėje narėje leidimus turinčios valdymo įmonės. Šiuose taisyklėse turi būti nustatytos bent jau toliau esančiuose punktuose išvardyti principai, užtikrinantys, kad valdymo įmonė:
a) vykdydama savo veiklą, visų jos valdomų KIPVPS interesų ir rinkos vientisumo labui veikia dorai ir sąžiningai;
b) visų jos valdomų KIPVPS interesų ir rinkos vientisumo labui veikia profesionaliai, apdairiai ir stropiai;
c) turi reikiamus išteklius ir procedūras, būtinas tinkamai verslo eigai, ir veiksmingai jais naudojasi;
d) stengiasi išvengti interesų prieštaravimų, o jei tai neįmanoma, užtikrina, kad su jos valdomais KIPVPS elgiamasi sąžiningai, ir
e) norminių reikalavimų, taikomų jų veiklai, laikosi taip, kad paremtų visus savo investuotojų interesus ir rinkos vientisumą.
D
dalis
Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas
6 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo įmonė, gavusi kitos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą leidimą pagal šią direktyvą, jų teritorijose gali verstis leidime nurodyta veikla arba steigdamos filialą, arba naudodamosi laisve teikti paslaugas.
2. Valstybės narės negali reikalauti įsigyti leidimą steigti filialą ar teikti paslaugas, ar tam turėti atsarginio kapitalo ar kitų lygiaverčių priemonių.
6a straipsnis
1. Be to, kad būtina atitikti 5 ir 5a straipsniuose nustatytas sąlygas, visos valdymo įmonės, norinčios įsteigti savo filialą kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
2. Teikiant1 dalyje numatytus pranešimus, valstybės narės reikalauja, kad kiekviena valdymo įmonė, norinti įsteigti savo filialą kitos valstybės narės teritorijoje, pateiktų tokią informaciją ir dokumentus:
a) valstybės narės, kurios teritorijoje valdymo įmonė ketina įsteigti savo filialą, pavadinimą;
b) veiklos programą, kurioje išdėstoma numatoma veikla ir paslaugos pagal šios direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus bei filialo organizacinė struktūra;
c) adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus;
d) asmenų, atsakingų už filialo valdymą, vardus ir pavardes.
3. Jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į numatomą veiklą, turi priežasčių abejoti valdymo įmonės administracinės struktūros tinkamumu ar finansine padėtimi, gavusios šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją jos per tris mėnesius turi perduoti tą informaciją priimančiosios šalies kompetentingoms institucijoms, apie tai pranešdamos valdymo įmonės administracijai. Taip pat turi būti pranešama apie kompensavimo investuotojams sistemą.
Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako perduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios šalies atsakingoms institucijoms, per du mėnesius nuo visos informacijos gavimo jos turi nurodyti suinteresuotai valdymo įmonei atsisakymo priežastis. Atsisakymas pranešti informaciją ar jos nepranešimas yra pagrindas kreiptis į teismą buveinės valstybėje narėje.
4. Iki valdymo įmonės filialo veiklos pradžios priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, per du mėnesius pasirengia valdymo įmonės priežiūrai ir, jeigu būtina, nurodo sąlygas, įskaitant priimančiojoje valstybėje narėje veikiančias 44 ir 45 straipsniuose numatytas taisykles ir veiklos taisykles, kurių reikia laikytis teikiant 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą investicijų portfelio valdymo paslaugą, taip pat konsultavimo investicijų klausimais ir saugojimo paslaugąs, kuriomis vadovaujantis tokia veikla vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje bendram labui.
5. Filialas gali būti įsteigtas ir gali pradėti savo veiklą gavus priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų pranešimą arba negavus jokio pranešimo iš šių kompetentingų institucijų, tačiau praėjus šio straipsnio 4 dalyje numatytam laikui. Nuo šio momento valdymo įmonė gali pradėti prekiauti patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) ir valdymo įmonių, kurias ji valdo ir kurioms taikoma ši direktyva, investiciniais vienetais, nebent priimančiosios šalies kompetentingos institucijos, vadovaudamosi pagrįstu sprendimu, priimtu nepasibaigus minėtų dviejų mėnesių laikotarpiui, apie kurį praneša buveinės šalies kompetentingoms institucijoms, nustato, kad prekiavimo tokiais investiciniais vienetais tvarka neatitinka 44 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio sąlygų.
6. Jeigu informacija, kuri pateikiama pagal 2 dalies b, c ar d punktus, pasikeičia, valdymo įmonė buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingoms institucijoms raštu praneša apie šiuos pakeitimus mažiausiai prieš mėnesį iki tol, kol jie padaromi, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 3 dalies nuostatomis, galėtų priimti sprendimą dėl pakeitimų, o priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų padaryti tą patį pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas.
7. Jeigu informacija, kuri pateikiama pagal 3 dalies pirmąją pastraipą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
6b straipsnis
1. Visos valdymo įmonės, norinčios pirmą kartą imtis veiklos kitos valstybės narės teritorijoje vadovaudamosi paslaugų teikimo laisve, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia tokią informaciją:
a) valstybės narės, kurios teritorijoje valdymo įmonė ketina pradėti savo veiklą, pavadinimą;
b) veiklos programą, kurioje išdėstoma numatoma veikla ir paslaugos, nurodytos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
2. Gavusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per mėnesį nuo tos informacijos gavimo pateikia ją priimančiosios šalies atsakingoms institucijoms.
Taip pat turi būti pranešama apie kompensavimo investuotojams sistemą.
3. Tada, nepaisydama 46 straipsnio nuostatų, valdymo įmonė gali pradėti savo veiklą priimančiojoje valstybėje narėje.
Tam tikrais atvejais priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nurodo valdymo įmonei sąlygas, įskaitant veiklos taisykles, kurių reikia laikytis teikiant 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas investicijų portfelių valdymo paslaugas, taip pat konsultavimo investicijų klausimais ir saugojimo paslaugas, kuriomis valdymo įmonė turi vadovautis priimančiojoje valstybėje narėje bendram labui.
4. Jei informacijos, kuri pateikiama pagal 1 dalies b punktą, turinys pasikeičia, valdymo įmonė buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės atsakingoms institucijoms raštu praneša apie šiuos pakeitimus iki tol, kol jie padaromi, kad prireikus priimančiosios šalies kompetentingos institucijos galėtų informuoti valdymo įmonę apie bet kokius pagal 3 dalies reikalavimus pateiktos informacijos pakeitimus ar papildymus.
5. Jeigu valdymo įmonė įgalioja trečiąją šalį prekiauti investiciniais vienetais priimančiojoje valstybėje narėje, valdymo įmonei taip pat taikoma šiame straipsnyje nustatyta pranešimų teikimo tvarka.
6c straipsnis
1. Statistiniais tikslais priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad visos valdymo įmonės, turinčios savo filialus jų teritorijose, periodiškai praneštų apie savo veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse šių valstybių kompetentingoms institucijoms.
2. Atlikdamos savo pareigas pagal šią direktyvą, priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad valdymo įmonių filialai pateiktų tą pačią informaciją, kurią šiuo tikslu teikia nacionalinės valdymo įmonės.
Priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad valdymo įmonės, kurios vykdo veiklą jų teritorijose, vadovaudamosi paslaugų teikimo laisve, teiktų informaciją, būtiną stebėti, ar jos atitinka priimančiojoje valstybėje narėje taikomus standartus, kurie negali būti griežtesni negu tie, kuriuos ta priimančioji valstybė narė taiko stebėdama, kaip savo veikloje tų pačių standartų laikosi jos teritorijoje įsteigtos valdymo įmonės.
3. Jeigu priimančiosios šalies kompetentingos institucijos išaiškina, kad valdymo įmonė, kuri turi filialą ar teikia paslaugas jos teritorijoje, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatų, priimtų toje valstybėje narėje pagal šios direktyvos nuostatas, kurios suteikia įgaliojimus priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, šios institucijos pareikalauja, kad atitinkama valdymo įmonė ištaisytų susidariusią padėtį.
4. Jei minėta valdymo įmonė nesiima reikiamų priemonių, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai atitinkamai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Pastarosios kuo greičiau imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad minėta valdymo įmonė ištaisytų susidariusią padėtį. Apie tokių priemonių pobūdį pranešama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
5. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybė narė, arba jeigu tokios priemonės pasirodė netinkamos arba jų nėra minimoje valstybėje narėje, valdymo įmonė ir toliau nesilaiko šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymų ir norminių aktų nuostatų, galiojančių priimančiojoje valstybėje narėje, pastaroji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, gali imtis reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią teisės aktų nesilaikymui ar nubaustų už įstatymų nesilaikymą ir, jeigu būtina, uždraustų valdymo įmonei vykdyti kitus sandorius šios valstybės narės teritorijoje. Valstybės narės turi užtikrinti, kad, valstybių narių teritorijose būtų įmanoma gauti dokumentus, būtinus šioms priemonėms prieš valdymo įmones imtis.
6. Pirmiau išdėstytos nuostatos neturi įtakos priimančiosios šalies galioms imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti bendram labui priimtų įstatymų ir teisės aktų nuostatų nesilaikymo ar už jų nesilaikymą nubausti. Tai neturi paveikti ir galimybės uždrausti nusižengiančioms valdymo įmonėms sudaryti tolesnius sandorius šių valstybių teritorijose.
7. Visos priemonės, kurių imamasi vadovaujantis šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalimis ir pagal kurias baudžiama ar apribojama valdymo įmonės veikla, turi būti tinkamai įformintos ir apie jas turi būti pranešta atitinkamoms valdymo įmonėms. Dėl visų šių priemonių galima kreiptis į jas priėmusios valstybės narės teismą.
8. Prieš pradedant taikyti šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą tvarką, ypatingais atvejais priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imasi atsargumo priemonių, būtinų apsaugoti investuotojų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesus. Apie tai nedelsiant pranešama Komisijai ir kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
Komisija, pasitarusi su suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti, kad minėta valstybė narė privalo papildyti tokias priemones ar jas atšaukti.
9. Panaikinus leidimą, apie tai pranešama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios imasi reikiamų priemonių, kad uždraustų atitinkamai valdymo įmonei sudaryti kitus sandorius tų valstybių narių teritorijose ir apsaugotų investuotojų interesus. ►M7 Kas dveji metai Komisija pateikia ataskaitą apie tokius atvejus. ◄
10. Valstybės narės praneša Komisijai šios direktyvos 6a straipsnyje minėtų atsisakymų skaičių, jų pobūdį arba ar buvo imtasi šio straipsnio 5 dalyje numatytų priemonių. ►M7 Kas dveji metai Komisija pateikia ataskaitą apie tokius atvejus. ◄
IIIa SKIRSNIS
Įsipareigojimai dėl depozitoriumo
7 straipsnis
1. Patikėjimo fondo turtas turi būti patikėtas saugoti depozitoriumui.
2. Depozitoriumo įsipareigojimams, minimiems 9 straipsnyje, nedaro įtakos tai, kad jis trečiajai šaliai patiki visą savo saugomą turtą arba dalį jo.
3. Be to, depozitoriumas privalo:
a) užtikrinti, kad investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas, atliekamas patikėjimo fondo vardu arba valdymo įmonės, yra vykdomas pagal teisės aktus ir fondo taisykles;
b) užtikrinti, kad investicinių vienetų vertė būtų apskaičiuojama pagal teisės aktus ir fondo taisykles;
c) vykdyti valdymo įmonės nurodymus, jeigu šie neprieštarauja teisės aktams ar fondo taisyklėms;
d) užtikrinti, kad sandoriuose, susijusiuose su patikėjimo fondo turtu, kiekviena fondui priklausanti suma būtų jam pervedama per nustatytą laikotarpį;
e) užtikrinti, kad patikėjimo fondo pajamos būtų panaudojamos pagal teisės aktus ir fondo taisykles.
8 straipsnis
1. Depozitoriumas privalo arba turėti registruotą buveinę toje pačioje valstybėje narėje kaip ir valdymo įmonė, arba būti įsteigtas toje valstybėje narėje, jeigu jo registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje.
2. Depozitoriumas turi būti įstaiga, kuriai taikoma valstybės kontrolė. Jis taip pat turi teikti pakankamas finansines ir profesines garantijas, kad galėtų veiksmingai užsiimti depozitoriumo veikla ir vykdyti tai veiklai būdingus įsipareigojimus.
3. Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalyje paminėtų įstaigų kategorijų tinka būti depozitoriumais.
9 straipsnis
Depozitoriumas pagal valstybės, kurioje yra įsikūrusi valdymo įmonės registruota buveinė, nacionalinę teisę atsako valdymo įmonei bei investicinių vienetų savininkams už visus nuostolius, jų patirtus dėl nepateisinamo savo prievolių nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakomybė investicinių vienetų savininkams gali būti nustatoma arba tiesiogiai arba netiesiogiai per valdymo įmonę, atsižvelgiant į santykių tarp depozitoriumo, valdymo įmonės ir investicinių vienetų savininkų teisinį pobūdį.
10 straipsnis
1. Jokia įmonė negali veikti ir kaip valdymo įmonė, ir kaip depozitoriumas.
2. Atitinkamai pagal savo vaidmenis valdymo įmonė ir depozitoriumas turi veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi vien investicinių vienetų savininkų interesais.
11 straipsnis
Teisės aktuose ar fondo taisyklėse pateikiamos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos bei taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.
IV
SKIRSNIS
Įsipareigojimai dėl investicinių bendrovių
A
dalis
Sąlygos imtis veiklos
12 straipsnis
Imtis investicinės bendrovės veiklos leidžiama tik iš anksto gavus buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą oficialų leidimą.
Valstybės narės nustato investicinėms bendrovėms teisinį statusą.
13 straipsnis
Investicinė bendrovė negali verstis jokia kita veikla, išskyrus paminėtą 1 straipsnio 2 dalyje.
13a straipsnis
1. Nepažeisdamos kitų nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrojo taikymo sąlygų, kompetentingos institucijos išduoda leidimą investicinei bendrovei, kuri nėra paskyrusi valdymo įmonės, tik tuo atveju, kai investicinė bendrovė turi pakankamą ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.
Be to, kai investicinė bendrovė nėra paskyrusi turto valdymo įmonės, kuriai išduotas leidimas pagal šią direktyvą:
— leidimas neišduodamas, jeigu prie paraiškos nepridedama veiklos programa ir, inter alia, investicinės bendrovės organizacinė struktūra,
— leidimas neišduodamas, jeigu investicinių bendrovių direktoriai nėra pakankamai geros reputacijos ir neturi pakankamai verslo, kuriuo užsiima investicinė bendrovė, patirties. Šiuo tikslu, kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikiamos direktorių ir visų juos pavaduojančių asmenų pavardės. Įmonės verslo klausimus turi priimti mažiausiai du asmenys, atitinkantys minėtas sąlygas. Direktoriai — tai tie asmenys, kurie pagal teisės aktus ar steigimo dokumentus atstovauja investicinei bendrovei arba iš esmės lemia bendrovės politikai,
— be to, tais atvejais, kai tarp investicinės bendrovės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų yra glaudus ryšys, kompetentingos institucijos išduoda leidimus tik tada, jeigu šis ryšys neužkerta kelio veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.
Kompetentingos institucijos taip pat atsisako išduoti leidimus, jeigu valstybės, kuri nėra narė, įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, su kuriuo (kuriais) investicinę bendrovę sieja glaudus ryšys, arba šių įstatymų ir teisės aktų vykdymo užtikrinimas užkerta kelią veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.
Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės bendrovės pateiktų joms reikiamą informaciją.
2. Apie tai, ar pateikusiajam paraišką bus išduotas leidimas, pranešama per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo. Atsisakius išduoti leidimą, nurodomos atsisakymo priežastys.
3. Investicinė bendrovė gali pradėti savo veiklą kai tik jai išduodamas leidimas.
4. Kompetentingos institucijos gali panaikinti investicinei bendrovei, kuriai taikoma ši direktyva, išduotą leidimą tik tais atvejaisi:
a) investicinė bendrovė nepasinaudoja leidimu per 12 mėnesių, aiškiai atsisako leidimo ar jau daugiau kaip prieš šešis mėnesius nustojo verstis šioje direktyvoje nurodyta veikla, nebent suinteresuota valstybė numatė, kad leidimas tokiais atvejais nustoja galioti;
b) investicinė bendrovė gavo leidimą, pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c) investicinė bendrovė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas;
d) investicinė įmonė rimtai ir (ar) sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, arba
e) kai nacionaliniai įstatymai numato leidimo panaikinimą.
B
dalis
Veiklos sąlygos
13b straipsnis
Šios direktyvos 5g ir 5h straipsniai taikomi investicinėms bendrovėms, kurios neturi paskyrusios pagal šią direktyvą įgaliotos valdymo įmonės. Šiame straipsnyje sąvoka,, valdymo įmonė aiškinama kaip „investicinė bendrovė“.
Investicinės bendrovės gali valdyti tik savo investicijų portfelio turtą ir negali, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, gauti jokių įgaliojimų trečiosios šalies vardu valdyti turtą.
13c straipsnis
Kiekviena buveinės valstybė narė nustato riziką ribojančias taisykles, kurių visada turi laikytis investicinės bendrovės, neturinčios valdymo įmonės, kurioms leidimas išduotas pagal šią direktyvą
Pirmiausia buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į investicinės bendrovės rūšį, reikalauja, kad investicinė bendrovė laikytųsi patikimų administravimo ir apskaitos procedūrų, elektroninio duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos tvarkos ir taikytų tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, pirmiausia — taisykles, reglamentuojančias darbuotojų asmeninius sandorius arba investicijų į finansines priemones turėjimą ar valdymą siekiant investuoti pradinį kapitalą ir inter alia užtikrinant, kad visus su bendrove susijusius sandorius galima būtų atkurti pagal kilmę, šalis, pobūdį, atlikimo vietą ir laiką bei užtikrinant, kad investicinės bendrovės turtas yra investuotas pagal steigimo dokumentus ir galiojančias teisės nuostatas.
IVa SKIRSNIS
Įsipareigojimai dėl depozitoriumo
14 straipsnis
1. Investicinės bendrovės turtas turi būti patikėtas saugoti depozitoriumui.
2. Depozitoriumo įsipareigojimams, nurodytiems 16 straipsnyje, neturi įtakos tai, kad jis trečiajai šaliai patiki visą saugomą turtą arba dalį jo.
3. Be to, depozitoriumas privalo:
a) užtikrinti, kad bendrovės ar jos vardu atliekamas investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal teisės aktus ir bendrovės steigimo dokumentus;
b) užtikrinti, kad sandoriuose, susijusiuose su bendrovės turtu, kiekviena jai priklausanti suma būtų pervedama jai per nustatytą laikotarpį;
c) užtikrinti, kad bendrovės pajamos būtų panaudojamos pagal teisės aktus ir jos steigimo dokumentus.
4. Valstybė narė gali nuspręsti, kad jos teritorijoje esančioms investicinėms bendrovėms, prekiaujančiomis savo investiciniais vienetais išimtinai per vieną ar daugiau vertybinių popierių biržų, kuriose jų investiciniai vienetai įtraukti į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, nereikia turėti depozitoriumų pagal šią direktyvą.
34, 37 ir 38 straipsniai tokioms bendrovėms netaikomi. Tačiau tokių bendrovių turto įvertinimo taisyklės turi būti išdėstytos teisės aktuose ar jų steigimo dokumentuose.
5. Valstybė narė gali nuspręsti, kad jos teritorijoje esančioms investicinėms bendrovėms, kurios prekiauja ne mažiau kaip 80 % savo investicinių vienetų per vieną ar daugiau vertybinių popierių biržų, nurodytų jų steigimo dokumentuose, nereikia turėti depozitoriumų pagal šią direktyvą, jeigu jų investiciniai vienetai yra įtraukti į biržų oficialiuosius prekybos sąrašus tų valstybių narių, kurių teritorijose tais investiciniais vienetais prekiaujama, ir kad visi sandoriai su tokia bendrove, kurie gali įvykti už vertybinių popierių biržos ribų, yra vykdomi tik biržos kainomis. Bendrovės steigimo dokumentuose turi būti nurodyta vertybinių popierių birža prekybą vykdančioje šalyje, pagal kurios nustatytas kainas bendrovė toje šalyje vykdys visus nebiržinius sandorius.
Valstybė narė pasinaudoja ankstesnėje pastraipoje numatyta galimybe tik jeigu ji pripažįsta, kad investicinių vienetų savininkai turi apsaugą, lygiavertę KIAVP subjektų, turinčių depozitoriumus pagal šią direktyvą, teikiamai apsaugai.
Visų pirma tokios bendrovės ir bendrovės, minimos 4 dalyje, privalo:
a) jei atitinkamos nuostatos nėra teisės aktuose, nurodyti savo steigimo dokumentuose savo investicinių vienetų grynojo turto vertės apskaičiavimo metodiką;
b) įsikišti į rinką, kad sutrukdytų savo investicinių vienetų vertei vertybinių popierių biržose daugiau negu 5 % nukrypti nuo jų grynojo turto vertės;
c) nustatyti savo investicinių vienetų grynojo turto vertes, bent du kartus per savaitę pranešti jas kompetentingoms institucijoms ir du kartus per mėnesį jas viešai paskelbti.
Ne mažiau kaip du kartus per mėnesį nepriklausomas auditorius turi užtikrinti, kad investicinių vienetų vertė yra apskaičiuojama pagal teisės aktus ir bendrovės steigimo dokumentus. Tokiais atvejais auditorius turi įsitikinti, kad bendrovės turtas yra investuotas pagal taisykles, nustatytas teisės aktuose bei bendrovės steigimo dokumentuose.
6. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tas bendroves, kurios taikomos 4 ir 5 dalyse pateiktos išlygos.
▼M7 —————
15 straipsnis
1. Depozitoriumas privalo arba turėti savo registruotą buveinę toje pačioje valstybėje narėje kaip ir investicinė bendrovė, arba būti įsteigtu toje valstybėje narėje, jeigu jo registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje.
2. Depozitoriumas turi būti įstaiga, kuriai taikoma valstybės kontrolė. Jis taip pat turi teikti pakankamas finansines ir profesi nes garantijas, kad galėtų veiksmingai užsiimti savo veikla kaip depozitoriumas ir vykdyti tai veiklai būdingus įsipareigojimus.
3. Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalyje minėtų įstaigų tinka būti depozitoriumais.
16 straipsnis
Depozitoriumas pagal valstybės, kurioje yra įsikūrusi investicinės bendrovės registruota buveinė, nacionalinės teisės aktus atsako investicinei bendrovei bei investicinių vienetų savininkams už kiekvieną jų patirtą nuostolį dėl nepateisinamo savo prievolių nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
17 straipsnis
1. Jokia bendrovė negali veikti ir kaip investicinė bendrovė, ir kaip depozitoriumas.
2. Vykdydamas savo depozitoriumo funkcijas, depozitoriumas turi veikti vien investicinių vienetų savininkų interesais.
18 straipsnis
Teisės aktai ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai nustato depozitoriumo pakeitimo sąlygas bei taisykles, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.
V SKIRSNIS
Įsipareigojimai dėl KIAVP subjektų investavimo politikos
19 straipsnis
1. Patikėjimo fondo ar investicinės bendrovės investicijas privalo sudaryti tik:
a) perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurios yra reguliuojamoje rinkoje arba kuriomis joje prekiaujama, kaip numatyta DIP 1 straipsnio 13 dalyje, ir (arba)
b) perleidžiami vertybiniai popieriai ►M5 ir pinigų rinkos priemonės ◄ , kuriais prekiaujama kitoje reguliuojamoje, nuolat veikiančioje, pripažintoje, atviroje valstybės narės rinkoje, ir (ar)
c) perleidžiami vertybiniai popieriai ►M5 ir pinigų rinkos priemonės ◄ , įtraukti į valstybės, kuri nėra Bendrijos narė, vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą, arba popieriai, kuriais prekiaujama kitoje valstybės, kuri nėra Bendrijos narė, reguliuojamoje, nuolatos veikiančioje, pripažintoje, atviroje rinkoje, jeigu vertybinių popierių biržos ar rinkos pasirinkimui pritarė kompetentingos institucijos arba tai yra numatyta teisės aktuose ar fondo taisyklėse, ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose, ir (ar)
d) neseniai išleisti perleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu:
— išleidimo sąlygos apima įsipareigojimą, kad bus kreiptasi leidimo įtraukti tuos vertybinius popierius į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ar į kitos reguliuojamos, nuolat veikiančios, pripažintos, atviros rinkos sąrašą, jeigu vertybinių popierių biržos ar rinkos pasirinkimui pritarė kompetentingos institucijos, arba tai yra numatyta teisės aktuose ar fondo taisyklėse, ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose,
— toks įtraukimas yra užtikrinamas per metus nuo išleidimo, ►M5 ir (arba) ◄
e) pagal šią direktyvą leidimą veiklai gavusių KIPVPS ir (arba) kitų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalies pirmojoje ir antrojoje įtraukose, nesvarbu, ar jie yra valstybėje narėje, ar ne, su sąlyga, kad:
— tokiems kitiems kolektyvinio investavimo subjektams leidžia veikti įstatymai, kurie numato, kad jiems taikoma priežiūra, kompetentingų valdžios institucijų nuomone, būtų lygiavertė Bendrijos teisės aktuose numatytai priežiūrai, ir kad būtų pakankamai užtikrintas institucijų bendradarbiavimas,
— kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų savininkų apsauga būtų lygiavertė KIPVPS investicinių vienetų savininkams numatytai apsaugai, o ypač, kad turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamų vertybinių popierių bei pinigų rinkos priemonių pardavimo neturint tų priemonių pardavimo metu taisyklės būtų ekvivalentiškos šios direktyvos reikalavimams,
— tie kiti kolektyvinio investavimo subjektai pateikia savo veiklos rezultatus pusės metų bei metinėse ataskaitose, kad būtų galima įvertinti ataskaitinio laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas,
— ne daugiau kaip 10 % viso KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų planuojamo įsigyti turto, vadovaujantis jų fondo taisyklėmis arba steigimo dokumentais, gali būti investuota į kitų KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, ir (arba)
f) kredito įstaigų indėliai, kurie yra išmokami pareikalavus arba kuriuos galima atsiimti ir kurių terminas yra ne ilgesnis kaip 12 mėnesių, jeigu kredito įstaigos registruota buveinė yra valstybėje narėje, o jeigu kredito įstaigos registruota buveinė yra valstybėje, kuri nėra narė, su sąlyga, kad jai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kurios, KIPVPS kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiavertės Bendrijos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms, ir (arba)
g) išvestinės finansinės priemonės, įskaitant lygiavertes priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios minimos a, b ir c punktuose; ir (arba) išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje („nebiržinės išvestinės finansinės priemonės“), su sąlyga, kad:
— bazinės finansinės priemonės apima šioje dalyje minimas priemones, finansinius indeksus, palūkanų normas, valiutų keitimo kursus arba valiutas, į kurias KIPVPS gali investuoti, siekdama savo investicinių tikslų, kaip numatyta KIPVPS fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose,
— nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių šalys yra institucijos, kurioms yra taikoma riziką ribojanti priežiūra, ir kurios priklauso vienai iš kategorijų, kurias tvirtina kompetentinga KIPVPS priežiūros institucija, ir
— nebiržinės išvestinės finansinės priemonės kasdien turi būti patikimai ir tiksliai įvertinamos, o KIPVPS iniciatyva jos gali būti bet kada parduodamos, likviduojamos arba jų pozicija gali būti uždaroma įskaitymo sandoriu, teisingai nustačius jų vertę, ir (arba)
h) pinigų rinkos priemonės, kuriomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios patenka į 1 straipsnio 9 dalies taikymo sritį, jeigu tokių priemonių emisija arba emitentas yra reguliuojami, siekiant apsaugoti investuotojus ir santaupas, ir su sąlyga, kad jie yra:
— išleisti arba garantuoti valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos arba jos centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos arba Europos investicijų banko, valstybės, kuri nėra narė, arba vienos iš federaciją sudarančių narių, kai valstybė yra federacinė, arba viešojo tarptautinio subjekto, kuriam priklauso viena ar daugiau valstybių narių, arba
— išleisti įmonės, kurios visais vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamose rinkose, minimose a, b ir c punktuose, arba
— išleisti arba garantuoti įmonės, kuriai taikoma riziką ribojanti priežiūra, laikantis Bendrijos teisės aktuose apibrėžtų kriterijų, arba įmonės, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kompetentingos valdžios institucijos laikomos ne mažiau griežtomis nei Bendrijos teisės aktuose nustatytos taisyklės, ir kuri jų laikosi; arba
— išleisti kitų emitentų, priklausančių vienai iš kompetentingų KIPVPS priežiūros institucijų patvirtintų kategorijų, su sąlyga, kad investuotojams, investuojantiems į tokius instrumentus, yra suteikiama tokia apsauga, lygiavertė pirmojoje, antrojoje arba trečiojoje įtraukoje numatytai apsaugai, ir jeigu emitentas yra bendrovė, kurios kapitalas ir rezervai sudaro ne mažiau kaip 10 mln. eurų, ir kuri pateikia bei išleidžia savo metines ataskaitas, vadovaujantis Direktyva 78/660/EEB ( 13 ), ir jeigu ši bendrovė yra subjektas, kuris, priklausydamas bendrovių grupei, apimančiai vieną arba keletą į biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių, atlieka grupės finansavimo funkciją, arba yra subjektas, finansuojantis garantijos priemones, išleidžiant banko paskolomis finansuojamus vertybinius popierius.
2. Tačiau:
a) KIAVP subjektas gali ne daugiau kaip 10 % savo turto investuoti į perleidžiamus vertybinius popierius ►M5 ir pinigų rinkos priemones ◄ , nepaminėtus 1 dalyje;
▼M5 —————
c) investicinė bendrovė gali įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris yra svarbus tiesioginiam jos veiklos vykdymui;
d) KIAVP subjektas negali įsigyti nei brangiųjų metalų, nei jų nuosavybės liudijimų.
▼M5 —————
4. Patikėjimo fondai bei investicinės bendrovės gali turėti pagalbinį likvidų turtą.
▼M5 —————
21 straipsnis
1. Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė privalo imtis rizikos valdymo, kad galėtų stebėti ir bet kuriuo metu įvertinti pozicijų riziką ir jų įnašą į bendrą portfelio riziką; ji privalo imtis priemonių rizikai valdyti, kad galėtų tiksliai ir nepriklausomai nustatyti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių vertę. Vadovaudamasi kompetentingų institucijų nustatytomis išsamiomis taisyklėmis, ji privalo nuolat informuoti šias institucijas apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, egzistuojančią riziką, kiekybinius apribojimus ir metodus, kurie pasirenkami, siekiant įvertinti kiekvieno valdomo KIPVPS su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką.
2. Valstybės narės gali leisti KIPVPS naudotis metodais ir priemonėmis, susijusiomis su perleidžiamais vertybiniais popieriais bei pinigų rinkos priemonėmis, laikantis jų pačių nustatytų sąlygų bei apribojimų, jeigu tokie metodai ir priemonės yra naudojami siekiant veiksmingai valdyti portfelį. Kai šios operacijos yra susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, minėtosios sąlygos ir apribojimai turi atitikti šios direktyvos nuostatas.
Atlikdama šias operacijas, KIPVPS neleidžiama nukrypti nuo savo investicinių tikslų, nustatytų KIPVPS fondo taisyklėse, steigimo dokumentuose arba prospekte.
3. KIPVPS turi užtikrinti, kad jo visame pasaulyje turimų išvestinių finansinių priemonių pozicijos neviršytų jo portfelio bendros grynosios vertės.
Turima pozicija yra įvertinama atsižvelgiant į dabartinę pagrindinio turto vertę, su kita sandorio šalimi susijusią riziką, rinkos ateities tendencijas ir pozicijoms likviduoti turimą laiką. Tai taip pat taikoma paskesnėms dalims.
Vadovaudamosi savo investicine politika ir laikydamosi 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų apribojimų, KIPVPS gali investuoti į išvestines finansines priemones, jeigu baziniam turtui tenkanti bendra pozicija neviršija investicijoms taikomų apribojimų, nustatytų 22 straipsnyje. Valstybės narės gali leisti, kad KIPVPS investuojant į indeksu pagrįstas išvestines finansines priemones, šios investicijos nebūtų įtrauktos į 22 straipsniu ribojamą kiekį.
Kai perleidžiamas vertybinis popierius arba pinigų rinkos priemonė apima išvestinę finansinę priemonę, į ją turi būti atsižvelgta, siekiant atitikti šio straipsnio reikalavimus.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją ir nurodo visus paskesnius pasikeitimus teisės aktuose, reglamentuojančiuose metodus, kurie naudojami 3 dalyje minimai pozicijos rizikai, įskaitant nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies riziką, įvertinti, ne vėliau kaip iki 2004 m. vasario 13 d. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms. ►M7 Tokia informacija aptariama Europos vertybinių popierių komitete. ◄
22 straipsnis
1. KIPVPS gali investuoti ne daugiau kaip 5 % savo turto į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones. KIPVPS negali investuoti daugiau kaip 20 % savo turto į tą patį subjektą įnešamus indėlius.
Pozicija, kurią KIPVPS turi nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorio šalyje, negali viršyti:
— 10 % jo turto, kai kita sandorio šalis yra 19 straipsnio 1 dalies f punkte minima kredito įstaiga, arba
— 5 % jo turto kitais atvejais.
2. Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmame sakinyje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 10 %, tačiau bendra KIPVPS laikomų skirtingų emitentų, į kiekvieną iš kurių jis investuoja daugiau negu 5 % savo turto, perleidžiamų vertybinių popierių bei pinigų rinkos priemonių vertė neturi viršyti 40 % jo turto vertes. Šis apribojimas netaikomas indėliams ir nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriams, sudarytiems su finansinėmis institucijomis, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra.
Nepaisant individualių 1 dalyje nustatytų apribojimų, KIPVPS negali turėti:
— investicijų į perleidžiamus vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, išleistas vieno emitento,
— indėlių, įneštų į vieną subjektą, ir (arba)
— pozicijų, atsirandančių dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su vienu subjektu,
kurios kartu paėmus viršytų 20 % jo turto.
3. Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmame sakinyje nustatytą 5 % ribą ne daugiau kaip iki 35 %, jeigu perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės yra išleistos arba garantuotos valstybės narės, jos vietos valdžios institucijų, valstybės, kuri nėra narė, arba tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių.
4. Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmame sakinyje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 25 %, jeigu investuojama į tam tikras obligacijas, kurios yra išleistos valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuriai pagal įstatymus taikoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas yra apsaugoti obligacijų savininkus. Ypač sumos, gaunamos išleidus šias obligacijas, privalo būti pagal įstatymus investuotos į turtą, kuris per visą obligacijų galiojimo laikotarpį galėtų padengti su obligacijomis susijusias pretenzijas, ir kuris, emitentui negalint jų išpirkti, būtų pirmiausiai naudojamas pagrindinei paskolos sumai bei susikaupusioms palūkanoms apmokėti.
Kai daugiau negu 5 % savo turto KIPVPS investuoja į 1 punkte minimas obligacijas, išleistas vieno emitento, bendra šių investicijų vertė negali viršyti 80 % KIPVPS turto vertės.
Valstybės narės turi pateikti Komisijai pirmiau minėtų obligacijų kategorijų sąrašą kartu su emitentų, kuriems pagal 1 punkte minimus įstatymus ir priežiūros reikalavimus suteikiama teisė išleisti aukščiau nurodytus kriterijus atitinkančias obligacijas, kategorijų sąrašu. Prie šių sąrašų turi būti pridėtas dokumentas, kuriame nurodomos teikiamos garantijos. Komisija nedelsiant perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms kartu su visais komentarais, kuriuos ji laiko tinkamais, ir sudaro galimybes visuomenei susipažinti su šia informacija. ►M7 Tokia informacija gali būti aptariama Europos vertybinių popierių komitete. ◄
5. Taikant 2 dalyje minimą 40 % ribą, į 3 ir 4 dalyse minimus perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones neatsižvelgiama.
1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti apribojimai negali būti sudedami, todėl investicijos į to paties emitento išleistus perleidžiamus vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, arba į indėlius šiame subjekte, arba į jo išvestines finansines priemones, atliktos laikantis 1, 2, 3 ir 4 dalių, kartu paėmus negali viršyti 35 % KIPVPS turto.
Tai pačiai grupei dėl konsoliduotos atskaitomybės priskirtos bendrovės, kaip apibrėžta remiantis Direktyva 83/349/EEB ( 14 ) arba remiantis pripažintomis tarptautinėmis apskaitos taisyklėmis, yra laikomos vienu subjektu šiame straipsnyje numatytų ribų skaičiavimui.
Valstybės narės gali leisti atlikti kaupiamąsias investicijas į tos pačios grupės subjektų perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones iki 20 %.
22a straipsnis
1. Nepažeisdamos 25 straipsnyje nustatytų apribojimų, valstybės narės gali didinti 22 straipsnyje numatytas ribas, taikomas investicijoms į to paties emitento išleistas akcijas ir (arba) skolos vertybinius popierius, daugiausiai iki 20 %, jei pagal fondo taisykles arba steigimo dokumentus KIPVPS investicijų politikos tikslas yra atkartoti tam tikrą akcijų arba skolos vertybinių popierių indeksą, kuris yra pripažintas kompetentingų valdžios institucijų, remiantis tuo, kad:
— jo struktūra yra pakankamai diversifikuota,
— indeksas yra tinkamas tam tikros rinkos etalonas,
— jis yra tinkamai skelbiamas.
2. Valstybės narės gali didinti 1 dalyje numatytą ribą iki daugiausiai 35 %, jeigu tai yra pagrįsta ypatingomis rinkos sąlygomis, ypač reguliuojamose rinkose, kur labai dominuoja tam tikri perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės. Investicijos iki šios ribos yra leidžiamos tik vienam emitentui.
23 straipsnis
1. Taikydamos išlygą 22 straipsniui ir nepažeisdamos Sutarties 68 straipsnio 3 dalies valstybės narės gali leisti KIAVP subjektui pagal rizikos skaidymo principą investuoti iki 100 % savo turto į skirtingus perleidžiamus vertybinius popierius ►M5 ir pinigų rinkos priemones ◄ , kurie išleisti ar kuriuos garantuoja valstybė narė, jos vietos valdžios institucijos, valstybė, nepriklausanti Bendrijai, arba tarptautinės viešosios organizacijos, kurių narės yra viena valstybė narė ar daugiau jų.
Kompetentingos institucijos suteikia tokią išlygą tik tuo atveju, jeigu jos mano, kad investicinių vienetų savininkai KIAVP subjekte yra apsaugoti taip pat kaip ir investicinių vienetų savininkai KIAVP subjekte, kuris laikosi 22 straipsnyje nustatytų ribų.
Toks KIAVP subjektas turi laikyti ne mažiau kaip šešių skirtingų emitentų vertybinius popierius, tačiau vieno emitento vertybiniai popieriai negali sudaryti daugiau negu 30 % jo viso turto.
2. 1 dalyje paminėtas KIAVP subjektas fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti valstybes, vietos valdžios institucijas ar tarptautines viešąsias organizacijas, kurios išleidžia arba garantuoja vertybinius popierius, į kuriuos jis ketina investuoti daugiau negu 35 % savo turto; tokios fondo taisyklės ar steigimo dokumentai turi būti patvirtinti kompetentingų institucijų.
3. Be to, kiekvienas toks KIAVP subjektas, paminėtas 1 dalyje, turi savo prospekte bei reklaminėje literatūroje pateikti aiškią informaciją, atkreipiančią dėmesį į tokį kompetentingų institucijų patvirtinimą, bei nurodančią valstybes, vietos valdžios institucijas ir (ar) tarptautines viešąsias organizacijas, į kurių vertybinius popierius jis ketina investuoti ar jau investavo daugiau negu 35 % savo turto.
24 straipsnis
1. KIPVPS gali įsigyti KIPVPS ir (arba) kitų kolektyvinio investavimo subjektų, minimų 19 straipsnio 1 dalies e punkte, investicinius vienetus, jeigu ne daugiau kaip 10 % jo turto yra investuojama į vieno KIPVPS arba kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus. Valstybės narės gali didinti šią ribą daugiausiai iki 20 %.
2. Investicijos į kolektyvinio investavimo subjektus, kurie nėra KIPVPS, kartu paėmus negali viršyti 30 % KIPVPS turto.
Valstybės narės gali leisti, kad KIPVPS įsigijus KIPVPS ir (arba) kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų, atitinkamų KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų turtas nebūtų įtraukiamas į sumas, kurioms taikomi 22 straipsnyje nustatyti apribojimai.
3. Jeigu KIPVPS investuoja į kitų KIPVPS ir (arba) kitų kolektyvinio investavimo subjektų, kuriuos tiesiogiai arba pagal įgaliojimą valdo ta pati valdymo įmonė arba kita bendrovė, su kuria valdymo įmonę sieja bendras valdymas arba kontrolė, arba esminė tiesioginė arba netiesioginė įtaka, investicinius vienetus, ta valdymo įmonė arba kita bendrovė negali imti pasirašymo arba išpirkimo mokesčių už KIPVPS investicijas į kitų KIPVPS ir (arba) kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus.
KIPVPS, kuri didelę dalį savo turto investuoja į kitus KIPVPS, ir (arba) kitus kolektyvinio investavimo subjektus, savo prospekte turi nurodyti didžiausią valdymo mokesčių dydį, kuris gali būti imamas ir iš pačios KIPVPS, ir iš kitų KIPVPS, ir (arba) kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos jis planuoja investuoti. Savo metinėje ataskaitoje jis nurodo didžiausią valdymo mokesčių dalį, imamą ir iš pačio KIPVPS, ir iš kitų KIPVPS, ir (arba) kitų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos jis investuoja.
24a straipsnis
1. Prospekte turi būti nurodyta, į kurias turto kategorijas KIPVPS gali investuoti. Jame taip pat turi būti nurodyta, ar yra leidžiama sudaryti išvestinių finansinių priemonių sandorius; šiuo atveju jame turi būti aiškiai išdėstyta, ar šios operacijos gali būti atliekamos siekiant apsidrausti nuo rizikos, ar norint pasiekti investicinius tikslus, bei pateikiami galimi išvestinių finansinių priemonių panaudojimo rizikos valdyme rezultatai.
2. Jeigu KIPVPS daugiausiai investuoja į 19 straipsnyje apibrėžtas turto kategorijas, o ne į perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, arba atkartoja akcijų ar skolos vertybinių popierių indeksus pagal 22a straipsnį, jo prospekte, o prireikus ir kitoje reklaminėje medžiagoje, turi būti aiškiai išdėstyta jo investicinė politika.
3. Jeigu yra tikėtina, kad KIPVPS grynoji turto vertė labai keisis dėl portfelio sudėties arba portfelio valdymo metodų, kurie gali būti naudojami, jo prospekte, o prireikus ir kitoje reklaminėje medžiagoje, ši tikimybė turi būti išaiškinta.
4. Investuotojo prašymu valdymo įmonė taip pat privalo pateikti papildomą informaciją apie kiekybinius apribojimus, kurie yra taikomi valdant konkretaus KIPVPS riziką, bei šiuo tikslu pasirinktus metodus ir paskutinius pagrindinių priemonių kategorijų rizikos bei iš investicijų gaunamų pajamų pokyčius.
25 straipsnis
1. Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, dirbanti su visais patikėjimo fondais, kuriuos ji valdo ir kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, negali įsigyti akcijų, suteikiančių balsavimo teises, kurios leistų jai daryti reikšmingą įtaką emitento valdymui.
Laukdamos tolesnio derinimo, valstybės narės atsižvelgia į galiojančias taisykles, kurios principą, nurodytą pirmoje pastraipoje, apibrėžia pagal kitų valstybių narių teisės aktus.
2. Be to, investicinė bendrovė ar patikėjimo fondas gali įsigyti ne daugiau kaip:
— 10 % bet kurio vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisių,
— 10 % bet kurio vieno emitento skolos vertybinių popierių,
— 25 % bet kurio vieno KIPVPS ir (arba) kito kolektyvinio investavimo subjekto, apibrėžto 1 straipsnio 2 dalies pirmosios ir antrosios įtraukose, investicinių vienetų,
— 10 % bet kurio vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.
Įsigijimo metu antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje įtraukose nustatytų apribojimų galima nesilaikyti, jeigu tuo metu negalima apskaičiuoti skolos garantijų ar pinigų rinkos priemonių bendros sumos arba grynosios išleidžiamų vertybinių popierių vertės.
3. Valstybė narė gali netaikyti 1 ir 2 dalių:
a) perleidžiamiems vertybiniams popieriams ►M5 ir pinigų rinkos priemonėms ◄ , kuriuos išleido ar garantavo valstybė narė ar jos vietos valdžios institucijos;
b) perleidžiamiems vertybiniams popieriams ►M5 ir pinigų rinkos priemonėms ◄ , kuriuos išleido ar garantavo EB nepriklausanti valstybė;
c) perleidžiamiems vertybiniams popieriams ►M5 ir pinigų rinkos priemonėms ◄ , išleistiems ar garantuotiems tarptautinių viešųjų organizacijų, kurių narės yra viena valstybė narė ar daugiau jų;
d) bendrovės, įsteigtos Bendrijai nepriklausančioje valstybėje, savo turtą daugiausia investuojančios į emitentų, kurių registruotos buveinės yra toje valstybėje, vertybinius popierius, turimoms akcijoms, kai pagal tos valstybės teisės aktus tokia investicija yra vienintelis būdas KIAVP subjektui investuoti į tos valstybės emitentų vertybinius popierius. Tačiau ši išlyga taikoma tik, jeigu valstybės, kuri nepriklauso Bendrijai, bendrovė vykdydama savo investicinę politiką paiso ribų, nustatytų 22, 24 straipsniuose ir 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai ribos, nustatytos 22 ir 24 straipsniuose, yra viršijamos, 26 straipsnis taikomas mutatis mutandis;
e) investicinės bendrovės ar investicinių bendrovių akcijos dukterinėse įmonėse, kurios vykdo tik valdymo, konsultavimo arba prekiavimo veiklą išimtinai savo ar investicinių vienetų savininkų vardu toje šalyje, kur yra įsikūrusi dukterinė įmonė, turimos dukterinių įmonių akcijos, kai investicinių vienetų savininkų prašymu investiciniai vienetai yra atperkami.
26 straipsnis
1. KIPVPS neprivalo laikytis šiame skirsnyje nustatytų ribų, jei naudojasi pasirašymo teisėmis, kurias suteikia perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės, sudarančios dalį jų turto.
Užtikrindamos rizikos paskirstymo principo laikymąsi, valstybės narės gali leisti neseniai leidimą veiklai gavusiems KIPVPS šešis mėnesius nuo jų licencijavimo dienos nesilaikyti 22, 22a, 23 ir 24 straipsnių.
2. Jeigu 1 dalyje paminėtos ribos yra viršijamos dėl priežasčių, kurių KIAVP subjektas negali kontroliuoti, arba dėl pasinaudojimo pasirašymo teisėmis, tas KIAVP subjektas turi nustatyti prioritetinį savo prekybos operacijų tikslą — ištaisyti tokią padėtį, reikiamai atsižvelgiant į jo investicinių vienetų savininkų interesus.
VI SKIRSNIS
Įsipareigojimai dėl informacijos, kurią būtina teikti investicinių vienetų savininkams
A.
Prospekto ir periodinių ataskaitų skelbimas
27 straipsnis
1. Investicinė bendrovė ir valdymo įmonė apie kiekvieną patikėjimo fondą, kuriuos ji valdo, turi skelbti:
— supaprastintą prospektą,
— išsamų prospektą,
— metinę kiekvienų finansinių metų ataskaitą ir
— pusmetinę pirmojo finansinių metų pusmečio ataskaitą.
2. Metinė ir pusmetinė ataskaitos turi būti paskelbtos nuo laikotarpio, už kurį atsiskaitoma, pabaigos per šiuos laikotarpius:
— keturi mėnesiai metinei ataskaitai,
— du mėnesiai pusmetinei ataskaita.
28 straipsnis
1. Supaprastintame ir išsamiame prospekte turi būti pateikta informacija, reikalinga investuotojams, kad jie galėtų priimti kompetentingą sprendimą dėl siūlomos investicijos ir, svarbiausia, įvertinti susijusią riziką. Išsamiame prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškinta apie investavimo riziką, nesvarbu į kokią investavimo priemonę yra investuojama.
2. Išsamiame prospekte turi būti bent jau informacija, numatyta šios direktyvos I priedo A lentelėje, jeigu ši informacija nepateikiama fondo taisyklėse ar steigimo dokumentuose, pridedamuose prie prospekto vadovaujantis 29 straipsnio 1 dalimi.
3. Supaprastintame prospekte turi būti trumpai pateikta pagrindinė informacija, numatyta šios direktyvos I priedo C lentelėje. Supaprastintas prospektas turi būti sudarytas ir parašytas taip, kad jį lengvai suprastų vidutinis investuotojas. Valstybės narės gali leisti, kad supaprastintas prospektas būtų pridedamas prie išsamaus prospekto kaip atskira dalis. Supaprastintu prospektu gali būti naudojamasi kaip prekiavimo priemone, skirta, jos nekeičiant, išskyrus vertimą į kitą kalbą, naudoti visose valstybėse narėse. Todėl valstybės narės gali nereikalauti jokių kitų dokumentų ar papildomos informacijos.
4. Supaprastintas ir pilnas ir prospektas gali būti įtraukti į rašytinį dokumentą ar patvarią laikmeną, turinčią lygiavertį kompetentingų institucijų patvirtintą teisinį statusą.
5. Metinėje ataskaitoje turi būti balansas arba turto bei įsipareigojimų ataskaita, išsami finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita, finansinių metų veiklos ataskaita bei kita informacija, numatyta šios direktyvos I priedo B lentelėje, taip pat visa kita svarbi informacija, kuri leistų investuotojams priimti kompetentingą sprendimą dėl KIPVPS veiklos raidos ir jos rezultatų.
6. Pusmetinėje ataskaitoje turi būti pateikta bent informacija, numatyta šios direktyvos I priedo B lentelės I–IV dalyse; jeigu KIPVPS išmokėjo tarpinius dividendus ar žada juos mokėti, pateikiami skaičiai turi atspindėti atitinkamo pusmečio rezultatus, atskaičius mokesčius ir išmokėtus ar mokėtinus dividendus.
29 straipsnis
1. Fondo taisyklės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai sudaro išsamaus prospekto neatskiriamą dalį ir turi būti pridedami prie prospekto.
2. 1 dalyje nurodytų dokumentų nebūtina pridėti prie išsamaus prospekto, jeigu investicinių vienetų savininkas yra informuotas, kad jo prašymu tie dokumentai jam bus išsiųsti arba bus pranešta, kurioje vietoje kiekvienoje valstybėje narėje, kurios rinkoje prekiaujama tais investiciniais vienetais, su jais galima susipažinti.
30 straipsnis
Pagrindinės supaprastinto ir išsamaus prospekto dalys turi būti nuolat atnaujinamos.
31 straipsnis
Apskaitos informacija, pateikta metinėje ataskaitoje, turi būti audituota vieno ar daugiau asmenų, kurie pagal įstatymus turi teisę audituoti ataskaitas pagal 1984 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyvą 84/253/EEB, kuri grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įstatymų numatyto audito vykdymą, patvirtinimo ( 15 ). Auditoriaus ataskaita, įskaitant išlygas, turi būti visiškai atkartota metinėje ataskaitoje.
32 straipsnis
KIPVPS savo supaprastintą ir supaprastintą prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat savo metinę ir pusmetinę ataskaitas turi nusiųsti kompetentingoms institucijoms.
33 straipsnis
1. Supaprastintas prospektas turi būti nemokamai pasiūlytas visiems investicinius vienetus pasirašantiems investuotojams iki sutarties sudarymo.
Be to, pasirašančiųjų investuotojų prašymu nemokamai pateikiamas išsamus prospektas ir naujausios paskelbtos metinės ir pusmetinės ataskaitos.
2. Investicinių vienetų savininkų prašymu metinės ir pusmetinės ataskaitos pateikiamos nemokamai.
3. Metinė ir pusmetinė ataskaitos visuomenei turi būti prieinamos tose vietose ar tokiomis kompetentingų institucijų nustatytomis priemonėmis, kurios nurodytos išsamiame ir supaprastintame prospekte.
B.
Kitos informacijos skelbimas
34 straipsnis
Kiekvieną kartą, kai išleidžia, parduoda, atperka ar išperka savo investicinius vienetus, ir ne mažiau kaip du kartus per mėnesį KIAVP subjektas turi atitinkamu būdu viešai paskelbti apie savo investicinių vienetų emisijos, pardavimo, atpirkimo ar išpirkimo kainą. Tačiau kompetentingos institucijos gali leisti KIAVP subjektui tai daryti rečiau — vieną kartą per mėnesį, jeigu tokia išlyga nepakenks investicinių vienetų savininkų interesams.
35 straipsnis
Visoje viešai pateikiamoje reklaminėje medžiagoje kartu su kvietimu pirkti KIPVPS investicinius vienetus, turi būti nurodyta, kad egzistuoja prospektai ir kur juos galima įsigyti arba kaip galima su jais susipažinti.
VII SKIRSNIS
Bendrieji KIAVP subjekto įsipareigojimai
36 straipsnis
1. Nei
— investicinė bendrovė, nei
— valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis patikėjimo fondo vardu,
negali skolintis.
Tačiau KIAVP subjektas gali įsigyti užsienio valiutos pasinaudodamas kompensacine paskola.
2. Taikydama išlygą 1 daliai, valstybė narė gali leisti KIAVP subjektui skolintis:
a) iki 10 %
— savo turto vertės — investicinės bendrovės atveju, arba
— fondo vertės — patikėjimo fondo atveju,
jeigu skolinamasi laikinai;
b) iki 10 % savo turto vertės — investicinės bendrovės atveju, jeigu tas skolinimasis yra reikalingas, kad būtų galima įsigyti nekilnojamojo turto, kuris svarbus jos tiesioginei veiklai vykdyti; šiuo atveju to skolinimosi ir skolinimosi, paminėto a punkte, bendra suma negali viršyti 15 % skolininko turto.
37 straipsnis
1. KIAVP subjektas bet kurio investicinių vienetų savininko prašymu turi atpirkti ar išpirkti savo vertybinius popierius.
2. Taikant išlygą 1 daliai:
a) KIAVP subjektas teisės aktų numatytais atvejais ir tvarka pagal fondo taisykles ar investicinės bendrovės steigimo dokumentus gali sustabdyti savo investicinių vienetų atpirkimą ar išpirkimą. Sustabdymas gali būti numatomas tik išskirtiniais atvejais, kai tai reikalinga dėl aplinkybių, ir toks sustabdymas yra pateisinamas atsižvelgiant į investicinių vienetų savininkų interesus;
b) valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms reikalauti investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo sustabdymo investicinių vienetų savininkų ar visuomenės interesais.
3. 2 dalies a punkte paminėtais atvejais KIAVP subjektas privalo apie savo sprendimą nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms ir visų valstybių narių, kuriose jis prekiauja savo investiciniais vienetais, valdžios institucijoms.
38 straipsnis
Turto įvertinimo taisyklės ir KIAVP subjekto investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo, atpirkimo ar išpirkimo kainos apskaičiavimo taisyklės turi būti išdėstytos teisės aktuose, fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.
39 straipsnis
Patikėjimo fondo pajamos paskirstomos ar reinvestuojamos pagal teisės aktus ir fondo taisykles ar pagal investicinės bendrovės steigimo dokumentus.
40 straipsnis
KIAVP subjekto investicinis vienetas neišduodamas, jei per nustatytą laikotarpį į KIAVP subjekto turtą nesumokama atitinkama grynos emisijos kaina. Ši nuostata netaikoma nemokamų investicinių vienetų paskirstymui.
41 straipsnis
1. Nepažeidžiant 19 ir 21 straipsnių nuostatų, nei
— investicinė bendrovė, nei
— valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis patikėjimo fondo vardu,
negali suteikti paskolų ar būti garantu tretiesiems asmenims.
2. 1 dalis nedraudžia tokiems subjektams įsigyti 19 straipsnio 1 dalies e, g ir h punktuose minimų perleidžiamų vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių, kurios nėra visiškai apmokėtos.
42 straipsnis
Nei:
— investicinė bendrovė, nei
— valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantys patikėjimo fondo vardu,
negali vykdyti prekybos perleidžiamais vertybiniais popieriais, pinigų rinkos priemonėmis arba kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios yra minimos 19 straipsnio 1 dalies e, g ir h punktuose, kuriomis dar nedisponuoja.
43 straipsnis
Teisės aktuose ir fondo taisyklėse turi būti numatyta atlyginimas ir išlaidos, kurių gali pareikalauti valdymo įmonė iš patikėjimo fondo, bei tokio atlyginimo apskaičiavimo metodika.
Teisės aktuose ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose turi būti numatyta, kokias išlaidas turi apmokėti bendrovė.
VIII SKIRSNIS
Specialiosios nuostatos, taikomos KIAVP subjektams, savo investiciniais vienetais prekiaujantiems valstybėse narėse, kuriose jie nėra įsteigti
44 straipsnis
1. KIAVP subjektas, kuris savo investiciniais vienetais prekiauja kitoje valstybėje narėje, turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, galiojančių toje valstybėje ir reglamentuojančių šioje direktyvoje nereglamentuojamus klausimus.
2. KIAVP subjektas savo investicinius vienetus gali reklamuoti valstybėje narėje, kurioje jais prekiauja. Jis turi laikytis nuostatų, reguliuojančių reklamą toje valstybėje.
3. 1 ir 2 dalių nuostatos turi būti taikomos be diskriminacijos.
45 straipsnis
44 straipsnyje nurodytu atveju KIAVP subjektas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius valstybėje narėje, kurios rinkoje ji prekiauja, inter alia, turi imtis reikalingų priemonių, užtikrinančių toje valstybėje galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją, kurią KIAVP subjektas privalo pateikti.
46 straipsnis
Jeigu KIPVPS ketina savo investiciniais vienetais prekiauti valstybėje narėje, kuri nėra jo buvimo vieta, tai ji pirmiausia turi informuoti tos valstybės narės kompetentingas institucijas. Jis kartu turi šioms institucijoms nusiųsti:
— kompetentingų institucijų pažymą, kad KIPVPS visiškai atitinka šios direktyvos sąlygas,
— fondo taisykles ar steigimo dokumentus,
— išsamų ir supaprastintą prospektą,
— jeigu reikia, naujausią metinę ataskaitą ir paskesnę pusmetinę ataskaitą, ir
— informaciją apie savo investicinių vienetų prekybos toje kitoje valstybėje narėje tvarką.
Investicinė bendrovė arba valdymo įmonė gali pradėti prekiauti savo investiciniais vienetais toje kitoje valstybėje narėje praėjus dviem mėnesiams po tokio pranešimo, nebent atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, vadovaudamosi pagrįstu sprendimu, priimtu nepasibaigus minėtų dviejų mėnesių laikotarpiui, nustato, kad prekiavimo tokiais investiciniais vienetais tvarka neatitinka 44 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio sąlygų.
47 straipsnis
Jeigu KIPVPS savo investiciniais vienetais prekiauja valstybėje narėje, kuri nėra jo buvimo vieta, jis turi, laikydamasis tos pačios tvarkos, kuri nustatyta buveinės valstybėje narėje, išplatinti išsamius ir supaprastintus prospektus, metines ir pusmetines ataskaitas bei kitą informaciją, nurodytą 29 ir 30 straipsniuose.
Šie dokumentai turi būti pateikti priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinta kalba.
48 straipsnis
Vykdydamas savo veiklą KIAVP subjektas Bendrijoje gali naudoti tą patį bendrąjį pavadinimą (tokius kaip investicinė bendrovė ar patikėjimo fondas) kaip ir valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas. Jeigu baiminamasi nesusipratimo, priimančioji valstybė narė gali dėl aiškumo pareikalauti, kad pavadinimą papildytų tam tikri paaiškinimai.
IX SKIRSNIS
Nuostatos, susijusios su už licencijavimą ir priežiūrą atsakingomis institucijomis
49 straipsnis
1. Valstybės narės paskiria valdžios institucijas, kurios turi atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Jos informuoja apie tai Komisiją, nurodydamos pareigų pasiskirstymą.
2. 1 dalyje minimos institucijos turi būti valstybės valdžios institucijos ar valstybės valdžios institucijų paskirtos įstaigos.
3. Valstybės, kurioje įsteigtas KIAVP subjektas, valdžios institucijos turi turėti kompetenciją prižiūrėti tą KIAVP subjektą. Tuo tarpu valstybės, kurioje KIAVP subjektas savo investiciniais vienetais prekiauja pagal 44 straipsnį, valdžios institucijos turi būti kompetentingos prižiūrėti, kaip laikomasi VIII skirsnio.
4. Aukščiau minėtoms valdžios institucijoms turi būti suteiktos visos teisės, reikalingos jų užduočiai vykdyti.
50 straipsnis
1. 49 straipsnyje minėtos valstybių narių valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos savo užduotis ir vien dėl šios priežasties privalo siųsti viena kitai reikalingą informaciją.
2. Valstybės narės nustato, kad visi kompetentingosiose institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat kompetentingųjų institucijų nurodymus gaunantys auditoriai ir ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties. Tokia paslaptis reiškia, kad jiems draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad kolektyvinio investavimo subjektai ir valdymo įmonės bei depozitoriumai (toliau – įmonės, dalyvaujančios jų verslo veikloje) negalėtų būti nustatyti, išskyrus baudžiamosios teisės atvejus.
Vis dėlto tais atvejais, kai kolektyvinio investavimo subjektui arba įmonei, dalyvaujančiai jo verslo veikloje, paskelbiamas bankrotas ar jos veikla priverstinai nutraukiama, konfidencialią informaciją, kuri nėra susijusi su trečiosiomis šalimis, bandančiomis gelbėti įmonę nuo bankroto, galima teikti civilinių ar komercinių bylų nagrinėjimo atveju.
3. 2 dalis nedraudžia įvairių valstybių kompetentingosioms institucijoms keistis informacija, remiantis šia direktyva arba kitomis direktyvomis, kurios taikomos kolektyvinio investavimo subjektams ar įmonėms, dalyvaujančioms jų verslo veikloje. Tai informacijai taikomi 2 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.
4. Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis arba su trečiųjų valstybių institucijomis ar organais, nurodytais 6 ir 7 dalyse, tik jeigu pateikiamai informacijai taikomos profesinės paslapties saugojimo garantijos, bent jau lygiavertės nurodytoms šiame straipsnyje. Tokiu būdu informacija keičiamasi tik tam, kad minėtosios institucijos arba organai galėtų įvykdyti priežiūros užduotį.
Iš kitos valstybės narės gauta informacija gali būti atskleista tik gavus tiesioginį ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimą ir, prireikus, tik tiems tikslams, kuriems pritarė minėtosios institucijos.
5. Kompetentingosios institucijos, gaunančios konfidencialią informaciją pagal 2 ar 3 dalį, gali ja pasinaudoti tik vykdydamos savo pareigas:
— tikrinti, ar kolektyvinio investavimo subjektai ar įmonės, dalyvaujančios jų verslo veikloje, atitinka šiam verslui pradėti taikomus reikalavimus, stebėti jų verslo eigą, valdymo ir apskaitos tvarką bei vidinės kontrolės sistemą,
— taikyti sankcijas,
— administracinių skundų dėl kompetentingųjų institucijų priimtų sprendimų atvejais arba
— teismo procesuose, pradėtuose pagal 51 straipsnio 2 dalį.
6. 2 ir 5 dalys nedraudžia keistis informacija:
a) vienoje valstybėje narėje, jeigu joje yra dvi arba daugiau kompetentingųjų institucijų arba
b) vienos valstybės narės ar kelių valstybių narių kompetentingosioms institucijoms ir
— valdžios institucijoms, įgaliotoms prižiūrėti kredito įstaigas, investicines įmones, draudimo įmones ir kitas finansų organizacijas, ir institucijoms, atsakingoms už finansų rinkų priežiūrą,
— organizacijoms, dalyvaujančioms kolektyvinio investavimo subjektų bei įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, likvidavimo ar bankroto ir kitose panašiose procedūrose,
— asmenims, atsakingiems už draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų įstatymu nustatyto audito atlikimą,
kai jie atlieka priežiūros funkcijas, taip pat teikti informaciją kompensacijų sistemas administruojančioms organizacijoms, reikalingą jų funkcijoms atlikti. Tokiai informacijai taikomi 2 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.
7. Nepaisydamos 2–5 dalių nuostatų, valstybės narės gali leisti keistis informacija kompetentingosioms institucijoms ir:
— institucijoms, atsakingoms už organizacijų, dalyvaujančių finansų įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą arba
— institucijoms, atsakingoms už asmenų, kuriems pavesta atlikti draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų įstatymu nustatytą auditą, priežiūrą.
Valstybės narės, kurios naudojasi pirmojoje pastraipoje numatyta galimybe, reikalauja, kad būtų laikomasi bent jau tokių sąlygų:
— informacija naudojama atlikti pirmojoje pastraipoje nurodytą priežiūrą,
— tokiu atveju gautai informacijai taikomi 2 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai,
— jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ją galima atskleisti tik gavus ją pateikusių kompetentingųjų institucijų aiškų sutikimą ir, jeigu reikia, tik tiems tikslams, kuriems šios institucijos davė sutikimą.
Valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, galinčių gauti informaciją pagal šią dalį, pavadinimus.
8. Nepaisydamos 2-5 dalių nuostatų, kad finansų sistema būtų stabilesnė ir patikimesnė, valstybės narės gali leisti keistis informacija kompetentingosioms institucijoms ir institucijoms ar organizacijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių teisės pažeidimus.
Valstybės narės, kurios pasinaudoja pirmojoje pastraipoje suteikta galimybe, reikalauja, kad būtų laikomasi bent jau tokių sąlygų:
— ši informacija naudojama atlikti pirmojoje pastraipoje nurodytas užduotis,
— tokiu atveju gautai informacijai taikomi 2 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai,
— jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ją galima atskleisti tik gavus ją pateikusių kompetentingųjų institucijų aiškų sutikimą ir, jeigu reikia, tik tiems tikslams, kuriems šios institucijos davė sutikimą.
Jeigu valstybėje narėje pirmojoje pastraipoje nurodytos kompetentingosios institucijos ar organizacijos vykdo savo užduotį nustatyti ar tirti pažeidimus padedamos dėl specialios jų kompetencijos tuo tikslu paskirtų asmenų, kurie nedirba valstybiniame sektoriuje, pirmojoje pastraipoje numatyta galimybė keistis informacija gali būti taikoma ir šiems asmenims pagal antrojoje pastraipoje nustatytas sąlygas.
Kad būtų įgyvendintos paskutinės antrosios pastraipos įtraukos nuostatos, pirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos ar organizacijos pateikia informaciją pateikusioms kompetentingosioms institucijoms asmenų, kuriems reikia ją siųsti, pavardes ir tikslias pareigas.
Valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų ar organizacijų, galinčių gauti informaciją pagal šią dalį, pavadinimus.
Iki 2000 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą apie šios dalies nuostatų taikymą.
9. Šiuo straipsniu kompetentingosioms institucijoms nedraudžiama perduoti centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti, taip pat tokioms institucijoms ar organizacijoms nedraudžiama kompetentingosioms institucijoms pateikti tokią informaciją, kokios joms gali prireikti 5 dalyje aptariamais tikslais. Tokiu atveju gautai informacijai taikomi šiame straipsnyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.
10. Šis straipsnis nedraudžia kompetentingosioms institucijoms pateikti 2–5 dalyse nurodytą informaciją kliringo namams ar kitai panašiai organizacijai, pagal nacionalinę teisę įgaliotai teikti kliringo ar atsiskaitymų paslaugas vienai iš valstybių narių rinkų, jeigu kompetentingosios institucijos mano, kad būtina šią informaciją perduoti, kad būtų užtikrintas tinkamas šių organizacijų darbas tuo atveju, kai rinkos dalyviai neatlieka ar gali neatlikti savo prievolių. Tokiu atveju gautai informacijai taikomi 2 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad pagal 3 dalį gauta informacija nebus atskleista šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis be kompetentingųjų institucijų, pateikusių šią informaciją, aiškaus sutikimo.
11. Be to, nepaisydamos 2 ir 5 dalyse nurodytų nuostatų, remdamosi teisės aktų nuostatomis, valstybės narės gali leisti suteikti tam tikrą informaciją kitiems savo centrinės valdžios padaliniams, atsakingiems už teisės aktus, reglamentuojančius kolektyvinio investavimo subjektų ir įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicinių įmonių ir draudimo įmonių priežiūrą, ir šių padalinių nurodymus gaunantiems inspektoriams.
Tačiau tokią informaciją suteikti galima tik tuo atveju, jei tai reikalinga dėl riziką ribojančios kontrolės.
Tačiau valstybės narės nustato, kad pagal 3 ir 6 dalis gauta informacija niekada negali būti suteikta šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis be kompetentingųjų institucijų, pateikusių šią informaciją, aiškaus sutikimo.
50a straipsnis
1. Valstybės narės nustato bent tai, kad:
— reikšmingai pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys leidimus reglamentuojančias sąlygas ar reglamentuojantys finansų įmonių veiklos vykdymą, arba
— paveikta finansų įmonės nuolatinė veikla, arba
— atsisakyta patvirtinti finansinę atskaitomybę ar ji patvirtinta su pastabomis;
b) tas asmuo taip pat privalo nedelsdamas pranešti apie bet kokį faktą ar sprendimą, kurį jis sužino, vykdydamas savo užduotį, kaip nurodyta a punkte, įmonėje, susijusioje artimais ryšiais, kylančiais iš kontrolės santykių su finansų įmone, kurioje jis vykdo minėtą užduotį.
2. Įgaliotų asmenų, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningas informacijos perdavimas kompetentingosioms institucijoms apie bet kokį faktą ar sprendimą, nurodytą 1 dalyje, nelaikomas jokių apribojimų dėl informacijos perdavimo, nustatytų sutartyje arba įstatymuose ar kituose teisės aktuose, pažeidimu, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.
51 straipsnis
1. Valdžios institucijos, minėtos 49 straipsnyje, turi pagrįsti kiekvieną atsisakymą suteikti licenciją ir kiekvieną neigiamą spren dimą įgyvendinant bendrąsias priemones, priimtas taikant šią direktyvą, bei pranešti juos prašytojams.
2. Valstybės narės užtikrina teisę pagal įstatymus ir kitus teisės aktus apskųsti teismui sprendimus, priimtus dėl KIAVP subjekto pagal šios direktyvos nuostatas; ta pati nuostata galioja, jeigu sprendimas nepriimamas per 6 mėnesius po KIAVP subjekto prašymo suteikti licenciją verstis veikla padavimo, kuriame pateikiama visa pagal veikiančias nuostatas reikalaujama informacija.
52 straipsnis
1. Tik valstybės narės, kurioje įsteigtas KIAVP subjektas, valdžios institucijos turi teisę imtis priemonių prieš jį, jeigu jis pažeidžia kokį nors įstatymą, kitą teisės aktą arba taisyklę, išdėstytą fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.
2. Tačiau valstybės narės, kurioje yra prekiaujama kurio nors KIAVP subjekto investiciniais vienetais, valdžios institucijos gali imtis priemonių prieš tą subjektą, jeigu šis pažeidžia VIII skirsnyje išdėstytas nuostatas.
3. Apie kiekvieną sprendimą atimti licenciją ar imtis kokios nors kitos rimtos priemonės prieš KIAVP subjektą, arba apie kokį nors jam taikomą atpirkimo ar išpirkimo sustabdymą valstybės narės, kurioje tas KIAVP subjektas yra įsteigtas, valdžios institucijos turi nedelsiant pranešti kitos valstybės narės, kurioje jo investiciniais vienetais prekiaujama, valdžios institucijoms.
52a straipsnis
1. Tais atvejais, kai teikdama paslaugas ar steigdama savo filialus valdymo įmonė veikia vienoje ar daugiau priimančiųjų valstybių narių, visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti.
Kuriai nors šių institucijų paprašius, kitos pateikia informaciją dėl tokių valdymo įmonių valdymo ir nuosavybės, kuri gali palengvinti šių įmonių priežiūrą, ir pateikia visą informaciją, kuri gali palengvinti tokių įmonių stebėjimą. Pirmiausia buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos surinktų išsamią informaciją, nurodytą 6c straipsnio 2 dalyje.
2. Tiek, kiek tai susiję su priežiūros įgaliojimais, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visas priemones, kurių pagal 6c straipsnio 6 dalį ėmėsi priimančioji valstybė narė dėl baudų valdymo įmonėms ar valdymo įmonių veiklos apribojimo.
52b straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad, jeigu valdymo įmonė, kuriai leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, vykdo veiklą pirmosios valstybės narės teritorijoje per savo filialą, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali, apie tai pranešusios priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, pačios arba per tarpininkus, kuriems duodami specialūs nurodymai, vietoje patikrinti 52a straipsnyje nurodytą informaciją.
2. Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti valdymo įmonės priimančiosios valstybės kompetentingų institucijų atlikti tokį patikrinimą. Institucijos, gavusios tokius prašymus ir neviršydamos savo įgaliojimų, gali arba pačios atlikti tokį patikrinimą, arba leisti jį atlikti to prašiusioms institucijoms, arba leisti atlikti patikrinimą auditoriams ar ekspertams.
3. Šis straipsnis neturi įtakos priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų teisei, atliekant savo pareigas pagal šią direktyvą, daryti jų teritorijose įsteigtų filialų patikrinimus vietoje.
X SKIRSNIS
Europos vertybinių popierių komitetas
▼M7 —————
53a straipsnis
Komisija tvirtina techninius šios direktyvos pakeitimus šiose srityse:
a) apibrėžčių patikslinimas siekiant užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą visoje Bendrijoje;
b) terminijos suderinimas ir apibrėžčių suformulavimas, remiantis paskesniais teisės aktais, reglamentuojančiais KIPVPS ir susijusius klausimus.
Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 53b straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
53b straipsnis
1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB ( 18 ).
2. Jeigu yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
XI SKIRSNIS
Pereinamojo laikotarpio nuostatos, išlygos ir baigiamosios nuostatos
54 straipsnis
Išimtinai dėl Danijos KIAVP subjekto, pantebreve, išleisti Danijoje, laikomi lygiaverčiais perleidžiamiems vertybiniams popieriams, nurodytiems 19 straipsnio 1 dalies b punkte.
55 straipsnis
Taikydamos išlygą 7 straipsnio 1 daliai ir 14 straipsnio 1 daliai, kompetentingos valdžios institucijos gali leisti tiems KIAVP subjektams, kurie šios direktyvos priėmimo dieną pagal jų nacionalinės teisės aktus turi du ar daugiau depozitoriumus, išlaikyti tą depozitoriumų skaičių, jeigu tos valdžios institucijos turi garantijas, kad funkcijos, kurios turi būti vykdomos pagal 7 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį, bus praktiškai vykdomos.
56 straipsnis
1. Taikydamos išlygą 6 straipsniui, valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms išleisti pareikštinius sertifikatus, pažyminčius kitų bendrovių vardinius vertybinius popierius.
2. Valstybės narės gali leisti toms valdymo įmonėms, kurios šios direktyvos priėmimo dieną taip pat vykdo kitokią veiklą nei nurodyta 6 straipsnyje, tęsti tą kitą veiklą penkerius metus po šios datos.
57 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 1989 m spalio 1 d. priima priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės gali KIAVP subjektams, egzistuojantiems šios direktyvos įgyvendinimo dieną, suteikti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kad jie galėtų laikytis naujų nacionalinės teisės aktų reikalavimų.
3. Graikijos Respublikai ir Portugalijos Respublikai leidžiama atidėti šios direktyvos įgyvendinimą ne vėliau kaip iki 1992 m. balandžio 1 d.
Likus metams iki tos dienos Komisija praneša Tarybai apie direktyvos įgyvendinimą ir apie visus sunkumus, su kuriais gali susidurti Graikijos ar Portugalijos Respublikos įgyvendindamos šią direktyvą iki pirmoje pastraipoje nurodytos datos.
Jeigu reikia, Komisija pasiūlo Tarybai iki 4 metų pratęsti terminų atidėjimą.
58 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pateikti šios direktyvos taikymo srityje priimamų pagrindinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstai.
59 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
►M4 I ◄ PRIEDAS
A LENTELĖ
|
1. Informacija apie patikėjimo fondą |
1. Informacija apie valdymo įmonę |
1. Informacija apie investicinę bendrovę |
|
1.1. Pavadinimas |
1.1. Pavadinimas ar rūšis, įstatyminė forma, registruota buveinė ir pagrindinė buveinė, jeigu ji skiriasi nuo registruotosios. |
1.1. Pavadinimas ar rūšis, įstatyminė forma, registruota buveinė ir pagrindinė buveinė, jeigu ji skiriasi nuo registruotosios. |
|
1.2. Patikėjimo fondo įsteigimo data. Veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota. |
1.2. Įmonės įsteigimo data. Veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota. |
1.2. Bendrovės įsteigimo data. Veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota. |
|
1.3. Jeigu įmonė valdo kitus patikėjimo fondus, nurodomi tie kiti fondai. |
1.3. Padalinių nuorodos tais atvejais, kai investicinės bendrovės turi skirtingus investicinius padalinius. ◄ |
|
|
1.4. Vieta, kur galima gauti fondo taisykles, jeigu jos nėra pridedamos, ir periodines ataskaitas. |
1.4. Vieta, kur galima gauti bendrovės taisykles, jeigu jos nėra pridedamos, ir periodines ataskaitas. |
|
|
1.5. Trumpa, investicinių vienetų savininkams svarbi nuoroda dėl mokesčių sistemos, taikomos patikėjimo fondui. Išsami informacija apie tai, ar atskaitymai yra atliekami pajamų susidarymo vietoje iš pajamų ir kapitalo prieaugio, kuriuos patikėjimo fondas moka investicinių vienetų savininkams. |
1.5. Trumpa, investicinių vienetų savininkams svarbi nuoroda dėl mokesčių sistemos, taikomos investicinei bendrovei. Išsami informacija apie tai, ar atskaitymai yra atliekami pajamų susidarymo vietoje iš pajamų ir kapitalo prieaugio, kuriuos bendrovė moka investicinių vienetų savininkams. |
|
|
1.6. Apskaitos ir išplatinimo datos. |
1.6. Apskaitos ir išplatinimo datos. |
|
|
1.7. Pavardės asmenų, kurie atsakingi už 31 straipsnyje minimos apskaitos informacijos auditą. |
1.7. Pavardės asmenų, kurie atsakingi už 31 straipsnyje minimos apskaitos informacijos auditą. |
|
|
1.8. Administracijos, valdymo ir priežiūros įstaigų narių pavardės ir pareigos įmonėje. Informacija apie jų pagrindinę veiklą už įmonės ribų, jeigu ta veikla yra svarbi tai įmonei. |
1.8. Administracijos, valdymo ir priežiūros įstaigų narių pavardės ir pareigos bendrovėje. Informacija apie jų pagrindinę veiklą už įmonės ribų, jeigu ta veikla yra svarbi tai bendrovei. |
|
|
1.9. Pasirašyto kapitalo suma nurodant apmokėtą kapitalą. |
1.9. Kapitalas. |
|
|
1.10. Informacija apie investicinių vienetų rūšis ir svarbiausius ypatumus, būtent: — investicinio vieneto suteikiamos teisės (tikroji, asmeninė ar kt.), — vertybinių popierių ar pažymėjimų, patvirtinančių teisę į nuosavybę, originalai; įrašas registracijos žurnale ar sąskaitoje, — investicinių vienetų rūšys: vardiniai ar pareikštiniai vertybiniai popieriai; nominalas, jeigu numatytas, — investicinių vienetų savininkų balsavimo teisės, jeigu tokių esama, — aplinkybės, kuriomis gali būti nuspręsta dėl patikėjimo fondo likvidavimo, bei likvidavimo tvarka, visų pirma investicinių vienetų savininkų teisių atžvilgiu. |
1.10. Informacija apie investicinių vienetų rūšis ir svarbiausius ypatumus, būtent: — vertybinių popierių ar pažymėjimų, patvirtinančių teisę į nuosavybę, originalai; įrašas registracijos žurnale ar sąskaitoje, — investicinių vienetų rūšys: vardiniai ar pareikštiniai vertybiniai popieriai; nominalas, jeigu numatytas, — investicinių vienetų savininkų balsavimo teisės, jeigu tokių esama, — aplinkybės, kuriomis gali būti nuspręsta dėl investicinės bendrovės likvidavimo, bei likvidavimo tvarka, visų pirma investicinių vienetų savininkų teisių atžvilgiu. |
|
|
1.11. Jei taikytina, vertybinių popierių biržų ar rinkų, kuriose investiciniai vienetai yra listinguojami ar kuriose jais prekiaujama, pavadinimai. |
1.11. Jei taikytina, vertybinių popierių biržų ar rinkų, kuriose investiciniai vienetai yra listinguojami ar kuriose jais prekiaujama, pavadinimai. |
|
|
1.12. Investicinių vienetų išleidimo ir pardavimo tvarka bei sąlygos. |
1.12. Investicinių vienetų išleidimo ir pardavimo tvarka bei sąlygos. |
|
|
1.13. Investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo tvarka ir sąlygos bei aplinkybės, kuriomis atpirkimas ar išpirkimas gali būti sustabdytas. |
1.13. Investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo tvarka ir sąlygos bei aplinkybės, kuriomis atpirkimas ar išpirkimas gali būti sustabdytas. ►M4 Tais atvejais, kai investicinės bendrovės turi skirtingus investicinius padalinius, informacija apie tai, kaip investicinių vienetų turėtojas gali pereiti iš vieno padalinio į kitą ir kokius mokesčius reikia mokėti. ◄ |
|
|
1.14. Pajamų nustatymo bei panaudojimo taisyklės. |
1.14. Pajamų nustatymo bei panaudojimo taisyklės. |
|
|
1.15. Patikėjimo fondo investiciniai tikslai, įskaitant jo finansinius tikslus (pvz., kapitalo augimas ar pajamos), investicinė politika (pvz., specializacija geografiniame ar pramonės sektoriuje), visi tos investicinės politikos apribojimai bei metodika ir priemonės ar skolinimosi galios, kuriomis gali pasinaudoti patikėjimo fondas. |
1.15. Bendrovės investiciniai tikslai, įskaitant jo finansinius tikslus (pvz., kapitalo augimas ar pajamos), investicinė politika (pvz., specializacija geografiniame ar pramonės sektoriuje), visi tos investicinės politikos apribojimai bei metodika ir priemonės ar skolinimosi galios, kuriomis gali pasinaudoti bendrovė. |
|
|
1.16. Turto įvertinimo taisyklės. |
1.16. Turto įvertinimo taisyklės. |
|
|
1.17. Investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo kainos ir atpirkimo ar išpirkimo kainos nustatymas, būtent: — tų kainų apskaičiavimo metodas ir dažnumas, — informacija apie mokesčius už investicinių vienetų pardavimą ar išleidimą ir atpirkimą ar išpirkimą, — tų kainų paskelbimo priemonės, vietos bei dažnumas. |
1.17. Investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo kainos ir atpirkimo ar išpirkimo kainos nustatymas, būtent: — tų kainų apskaičiavimo metodas ir dažnumas, — informacija apie mokesčius už investicinių vienetų pardavimą ar išleidimą ir atpirkimą ar išpirkimą, — tų kainų paskelbimo priemonės, vietos bei dažnumas (1). |
|
|
1.18. Informacija apie atlyginimo, kurį patikėjimo fondas turi sumokėti valdymo įmonei, depozitoriumui ar trečiajai šaliai, mokėjimo būdą, sumą bei jo apskaičiavimą ir patikėjimo fondo vykdomą sąnaudų atlyginimą valdymo įmonei, depozitoriumui ar trečiajai šaliai. |
1.18. Informacija apie atlyginimo, kurį bendrovė sumokėjo savo direktoriams ir administracijos, valdymo bei priežiūros įstaigų nariams, depozitoriumui ar trečiajai šaliai, mokėjimo būdą, sumą bei jo apskaičiavimą ir bendrovės vykdomą sąnaudų atlyginimą jos direktoriams, depozitoriumui ar trečiajai šaliai. |
|
|
(1) Investicinės bendrovės, nurodytos šios direktyvos 14 straipsnio 5 dalyje, taip pat nurodo: — investicinių vienetų grynosios turto vertės apskaičiavimo metodą bei dažnumą, — tos vertės paskelbimo priemones, vietą ir dažnumą, — vertybinių popierių biržą šalyje, kurioje nustatoma kaina, pagal kurią toje šalyje nustatoma sandorių, vykdomų už vertybinių popierių biržų ribų, kaina. |
||
2. Informacija apie depozitoriumą:
2.1. pavadinimas ar depozitoriumo rūšis, teisinė forma, registruota buveinė ir pagrindinė buveinė, jeigu ji skiriasi nuo registruotosios;
2.2. pagrindinė veikla.
3. Informacija apie konsultacines firmas ar konsultantus iš šalies investavimo klausimais, kurie suteikia konsultacijas pagal sutartį, už kurią sumokama iš KIAVPS turto:
3.1. firmos pavadinimas ar rūšis arba konsultanto pavardė;
3.2. esminės sutarties su valdymo įmone ar investicine bendrove nuostatos, kurios gali būti svarbios investicinių vienetų savininkams, išskyrus nuostatas dėl atlyginimo;
3.3. kita svarbi veikla.
4. Informacija apie mokėjimus investicinių vienetų savininkams, investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo ir informacijos apie KIAVP subjektus suteikimo mechanizmus. Tokia informacija bet kuriuo atveju turi būti suteikiama valstybėje narėje, kurioje yra įsteigtas KIAVPS. Be to, kai investiciniais vienetais prekiaujama kitoje valstybėje narėje, tokia informacija suteikiama toje valstybėje narėje leidžiamame prospekte.
5. Kita investicinė informacija
5.1. ten, kur tinka, patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės veiklos istorija. Tokia informacija gali būti įtraukiama į prospektą arba gali būti jo priedas;
5.2. tipinio investuotojo — patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės kliento — apibūdinimas.
6. Ekonominė informacija
6.1. visos įmanomos išlaidos ir mokesčiai, išskyrus mokesčius, nurodytus 1.17 punkte, išskiriant tuos, kuriuos sumoka investicinių vienetų savininkas, ir tuos, kurie sumokami iš patikėjimo fondų (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės lėšų.
B LENTELĖ
Informacija, kuri turi būti pateikta periodinėse ataskaitose
I. Turto bei įsipareigojimų ataskaita:
— perleidžiami vertybiniai popieriai,
— 19 straipsnio 2 dalies b punkte minimos rūšies skolos priemonės,
— likučiai bankuose,
— kitas turtas,
— bendras turtas,
— įsipareigojimai,
— grynoji turto vertė.
II. Investicinių vienetų skaičius apyvartoje
III. Grynoji turto vertė, tenkanti vienam investiciniam vienetui
IV. Investicijų portfelis, atskiriant:
a) perleidžiamus vertybinius popierius, įtrauktus į biržos oficialųjį prekybos sąrašą;
b) perleidžiamus vertybinius popierius, kuriais prekiaujama kitoje reguliuojamoje rinkoje;
c) neseniai išleistus 19 straipsnio 1 dalies d punkte minimos rūšies perleidžiamus vertybinius popierius;
d) kitus 19 straipsnio 2 dalies a punkte minimos rūšies perleidžiamus vertybinius popierius;
e) skolos dokumentus, kurie laikomi lygiaverčiais vertybiniams popieriams pagal 19 straipsnio 2 dalies b punktą,
bei išanalizavus pagal tinkamiausius kriterijus, taikomus KIAVPS investicinei politikai (pvz., pagal ekonominius, geografinius ar valiutos kriterijus), grynojo turto procentines dalis; kiekvienai paminėtai investicijai turėtų būti nurodyta, kokią viso KIAVPS turto dalį jos dalis sudaro.
Ataskaita apie portfelio sudėties pakitimus per ataskaitinį laikotarpį.
V. Ataskaita apie pakitimus, susijusius su KIAVPS turtu per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant:
— pajamas iš investicijų,
— kitas pajamas,
— valdymo sąnaudas,
— depozitoriumo mokesčius,
— kitus mokesčius,
— grynąsias pajamas,
— paskirstymus ir reinvestuojamas pajamas,
— kapitalo sąskaitos pakitimus,
— investicijų vertės padidėjimus ar sumažėjimus,
— visus kitus pakitimus, turinčius įtakos KIAVPS turtui ir įsipareigojimams.
VI. Palyginamoji lentelė už trejus finansinius metus, kurioje kiekvieniems finansiniams metams metų pabaigoje būtų:
— bendroji grynojo turto vertė,
— grynojo turto vertė, tenkanti vienam investiciniam vienetui.
VII. Informacija apie galutinę įsipareigojimų sumą pagal sandorių, kuriuos KIAVPS vykdė per ataskaitinį laikotarpį, kategorijas, kaip apibrėžta 21 straipsnyje.
C LENTELĖ
Supaprastinto prospekto turinys
Trumpas KIPVPS pristatymas
— patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės įsteigimo data ir vieta, valstybė narė, kurioje patikėjimo fondas (bendrasis investicijų fondas) ar investicinė bendrovė buvo įregistruota,
— tais atvejais, kai KIPVPS turi skirtingus investicinius padalinius, nurodyti šią aplinkybę,
— valdymo įmonė (kai taikoma),
— numatoma gyvavimo trukmė (kur taikoma),
— depozitoriumas,
— auditoriai,
— finansinė grupė (t. y. bankas), skatinanti KIPVPS veiklą.
Informacija apie investicijas
— trumpas KIPVPS tikslų apibūdinimas,
— patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės investicinė politika ir trumpas kapitalo rizikos apibūdinimas, įskaitant, jeigu tai taikoma, informaciją numatytą pagal 24a straipsnį, ir tą, kurią teikia investiciniai padaliniai,
— ten, kur tinka, patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės veiklos istorija ir perspėjimas, kad tai nėra ateities veiklos rodiklis. Tokia informacija gali būti įtraukiama į prospektą arba gali būti jo priedas.
— tipinio investuotojo — patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės kliento — apibūdinimas.
Ekonominė informacija
— mokesčių mokėjimo tvarka,
— komisiniai už vertybinių popierių įsigijimą ir pardavimą,
— kitos įmanomos išlaidos ir mokesčiai, išskiriant tuos, kuriuos sumoka investicinių vienetų savininkas, ir tuos, kurie sumokami iš patikėjimo fondo (bendrojo investicijų fondo) ar investicinės bendrovės lėšų.
Komercinė informacija
— kaip pirkti investicinius vienetus,
— kaip parduoti investicinius vienetus,
— tais atvejais, kai KIPVPS turi skirtingus investicinius padalinius, kaip pereiti iš vieno į kitą investicinį padalinį ir kokius reikia mokėti mokesčius,
— kada ir kaip mokami dividendai už KIPVPS investicinius vienetus ar akcijas (jei taikoma),
— kaip dažnai, kaip ir kur skelbiama arba galima sužinoti apie kainas.
Papildoma informacija
— pranešimas apie tai, kad pareikalavus iki sutarties sudarymo ir po to galima nemokamai gauti išsamų prospektą, metinę ir pusmetinę ataskaitas,
— kompetentinga institucija,
— informacija ryšiams (vieta, laikas, asmuo ir pan.) apie galimybę prireikus gauti papildomus paaiškinimus,
— prospekto paskelbimo data.
II PRIEDAS
Kolektyvinio investicijų portfelio valdymo funkcijos:
— Investicijų valdymas
— Administravimas:
—a) teisinės ir fondų valdymo apskaitos paslaugos;
b) klientų užklausos;
c) vertinimas ir kainos nustatymas (įskaitant mokestines pajamas);
d) stebėjimas, ar laikomasi reikalavimų;
e) investicinių vienetų registro tvarkymas;
f) pajamų paskirstymas;
g) investicinių vienetų emisija ir išpirkimas;
h) sutarčių sudarymas (įskaitant sertifikatų išsiuntimą);
i) įrašų laikymas.
— Prekiavimas.
( 1 ) OL C 171, 1976 7 26, p. 1.
( 2 ) OL C 57, 1977 3 7, p. 31.
( 3 ) OL C 75, 1977 3 26, p. 10.
( 4 ) OL L 168, 1995 7 18, p. 7.
( 5 ) OL L 348, 1988 12 17, p. 62.
( 6 ) OL L 141, 1993 6 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/64/EB (OL L 290, 2000 11 17, p. 27).
( 7 ) OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
( 8 ) OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/28/EB (OL L 275, 2000 10 27, p. 37).
( 9 ) OL L 141, 1993 6 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/33/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 29).
( 10 ) OPOCE turi įterpti nuorodą į šią direktyvą.
( 11 ) OL L.
( 12 ) OL L 84, 1997 3 26, p. 22.
( 13 ) 1978 m. liepos 25 d. ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (OL L 222, 1978 8 14, p. 11). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/60/EB (OL L 162, 1999 6 26, p. 65).
( 14 ) 1983 m.birželio 13d. septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 193, 1983 718, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
( 15 ) OL L 126, 1984 5 12, p. 20.
( 16 ) OL L 126, 1984 5 12, p. 20.
( 17 ) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/605/EEB (OL L 317, 1990 11 16, p. 60)
( 18 ) OL L 191, 2001 7 13, p. 45. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/8/EB (OL L 3, 2004 1 7, p. 33).