01970L0311-19990216

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 01970L0311-19990216 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 01970L0311-19990216

Help

Consolidated text: Tarybos direktyva 1970 m. birželio 8 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo (70/311/EEB)

Access initial legal act

(

Legal status of the document No longer in force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1970/311/1999-02-16

HTML

PDF

1970L0311 — LT — 16.02.1999 — 003.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	TARYBOS DIREKTYVA 1970 m. birželio 8 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo (70/311/EEB) (OL L 133, 18.6.1970, p.10)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS DIREKTYVA 92/62/EEB 1992 m. liepos 2 d.	L 199	33	18.7.1992
►M2	KOMISIJOS DIREKTYVA 1999/7/EB tekstas svarbus EEE 1999 m. sausio 26 d.	L 40	36	13.2.1999

iš dalies keičiamas:

►A1

Danijos, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo aktas

L 73

27.3.1972

▼B

TARYBOS DIREKTYVA

1970 m. birželio 8 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo

(70/311/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos transporto priemonės turi atitikti pagal nacionalinius įstatymus inter alia siejasi su jų vairavimo mechanizmu;

kadangi šie reikalavimai valstybėse narėse skiriasi; kadangi dėl to būtina, kad visos valstybės narės arba papildydamos, arba vietoj galiojančių jose nuostatų priimtų vienodus reikalavimus ypač norint suteikti galimybę, kad EEB tipo patvirtinimo tvarka, kuri buvo 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo ( 3 ) objektas, galėtų būti taikoma kiekvienam transporto priemonės tipui,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

▼M2

1 straipsnis

Šioje direktyvoje „transporto priemonė“ — tai bet kuri Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą atitinkanti transporto priemonė.

▼B

2 straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti transporto priemonei suteikti EEB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą dėl priežasčių, susijusių su jos vairavimo mechanizmu, jeigu tas mechanizmas atitinka šio direktyvos ►M1 priedai ◄ nurodytus reikalavimus.

▼A1

2a straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti vykdyti arba uždrausti transporto priemonės pardavimą, registraciją, eksploataciją arba naudojimą dėl priežasčių, susijusių su jos vairavimo mechanizmu, jei šis mechanizmas atitinka priedo reikalavimus.

▼B

3 straipsnis

Būtini pakeitimai, kad ►M2 priedų ◄ reikalavimai būtų suderinti su technikos pažanga, priimami laikantis 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo 13 straipsnyje numatytos tvarkos.

4 straipsnis

1. Valstybės narės per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos priima nuostatas, kuriomis nustato būtinus reikalavimus, kad įgyvendintų šią direktyvą, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos taikymo srityje jų priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstai būtų perduoti Komisijai.

5 straipsnis

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

▼M2

PRIEDŲ SĄRAŠAS

1.	I priedas:	Taikymo sritis, apibrėžimai, paraiška EB tipo patvirtinimui gauti, EB tipo patvirtinimo suteikimas, nuostatos dėl konstrukcijos, nuostatos dėl bandymų, tipo modifikacijos ir patvirtinimų pakeitimai, gamybos atitiktis
	1 priedėlis:	Informacinis dokumentas
	2 priedėlis:	Tipo patvirtinimo pažymėjimas
2.	II priedas:	Transporto priemonių, kurios vairavimui ir stabdymui naudoja tą patį energijos šaltinį, stabdymo charakteristikos
3.	III priedas:	Transporto priemonėms su pagalbiniu vairavimo mechanizmu (ASE) taikomos papildomos nuostatos
4.	IV priedas:	Priekaboms su vien hidraulinėmis vairo mechanizmo transmisijomis taikomos nuostatos

▼M1

I PRIEDAS

▼M2

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI, PARAIŠKA EB TIPO PATVIRTINIMUI GAUTI, EB TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS, NUOSTATOS DĖL KONSTRUKCIJOS, NUOSTATOS DĖL BANDYMŲ, TIPO MODIFIKACIJOS IR PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI, GAMYBOS ATITIKTIS

▼M2

0. TAIKYMO SRITIS

0.1.	Ši direktyva taikoma Direktyvos 70/156/EEB II priedo A dalyje apibrėžtų M, N ir O kategorijų transporto priemonių vairavimo mechanizmui.

0.2.

Ji netaikoma vairavimo mechanizmui su vien tik pneumatinėmis, vien tik elektrinėmis arba hidraulinėmis transmisijomis, išskyrus:

0.2.1. M ir N kategorijų transporto priemonių pagalbinį vairavimo mechanizmą (ASE) su vien tik elektrinėmis arba hidraulinėmis transmisijomis.

0.2.2. O kategorijos transporto priemonių vairavimo mechanizmą su vien tik hidrauline transmisija.

▼M1

1. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

1.1.	transporto priemonės patvirtinimas — tai transporto priemonės tipo patvirtinimas jos vairo mechanizmo atžvilgiu;

1.2.	Transportlīdzekļa tipas — tai transporto priemonės kategorija, kuri nesiskiria gamintojo nurodytu transporto priemonės tipu ir (arba) variantais, galinčiais turėti įtakos jos vairavimui;

1.3.

vairavimo mechanizmas — tai visa įranga, kuria yra nustatoma transporto priemonės važiavimo kryptis.

Vairavimo mechanizmą sudaro:

— vairuotojo tiesiogiai valdomo vairavimo mechanizmo dalis,

— vairo pavaros,

— vairuojamieji ratai,

— energijos šaltinis, jeigu toks yra;

1.3.1.

vairuotojo tiesiogiai valdoma vairavimo mechanizmo dalis — tai ta vairavimo mechanizmo dalis, kuria jis yra valdomas, tą mechanizmą galima valdyti tiesioginiais vairuotojo veiksmais arba be jų. Kai tai taikoma vairavimo mechanizmui, kuriame vairavimo jėga sukuriama tik vairuotojo raumenų pastangomis arba ji taip sukuriama iš dalies, vairuotojo tiesiogiai valdoma vairavimo mechanizmo dalis apima visas dalis, esančias iki taško, kuriame vairavimo pastanga transformuojama mechaninėmis, hidraulinėmis arba elektrinėmis priemonėmis;

1.3.2.

vairo pavara apima visas vairavimo mechanizmo dalis, kuriomis vairavimo jėga iš tiesiogiai vairuotojo valdomos vairavimo mechanizmo dalies perduodama vairuojamiesiems ratams; vairo pavara apima visas dalis, esančias už taško, kuriame tiesiogiai vairuotojo valdomos vairo mechanizmo dalies valdymo pastanga transformuojama mechaninėmis, hidraulinėmis arba elektrinėmis priemonėmis;

1.3.3.

vairuojamieji ratai — tai ratai, kurių išlyginimą atsižvelgiant į išilginę transporto priemonės ašį galima tiesiogiai arba netiesiogiai keisti siekiant nustatyti transporto priemonės važiavimo kryptį. (Vairuojamieji ratai apima ašis, apie kurias jie yra sukinėjami siekiant pakeisti transporto priemonės važiavimo kryptį);

1.3.4.

energijos tiekimo sistema apima tas vairavimo mechanizmo dalis, kurios tiekia jam energiją, valdo energiją ir tam tikrais atvejais skirsto ir ją saugo. Energijos tiekimo sistema taip pat apima visus valdymo energijos saugojimo rezervuarus ir grąžinamąjį vamzdyną, tačiau ne transporto priemonės variklį (išskyrus 4.1.3 punkte nurodytus dalykus) arba tą sistemą su energijos šaltiniu jungiančią pavarą;

1.3.4.1. energijos šaltinis — tai reikalingą energiją tiekianti energijos tiekimo sistemos dalis, pvz., hidraulinis siurblys, oro kompresorius;

1.3.4.2. energijos rezervuaras — tai energijos tiekimo sistemos dalis, kurioje saugoma šaltinio tiekiama energija;

1.3.4.3. saugojimo rezervuaras — tai energijos tiekimo sistemos dalis, kurioje laikoma atmosferos slėgio arba beveik atmosferos slėgio valdymo energija.

1.4.

Vairo mechanizmo parametrai

1.4.1. Vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies valdymo pastanga — tai jėga, kuria veikiama vairuotojo tiesiogiai valdoma vairo mechanizmo dalis siekiant vairuoti transporto priemonę;

1.4.2. vairo mechanizmo veikimo trukmė — tai laikas nuo vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies pasukimo iki momento, kai vairuojamieji ratai pasisuka tam tikru posūkio kampu;

1.4.3. vairuojamojo rato posūkio kampas — tai kampas tarp transporto priemonės išilginės ašies projekcijos ir ratų plokštumos (vidurinės padangų plokštumos, kuri paprastai nustatoma pagal rato sukimosi ašį) bei kelio paviršiaus;

1.4.4. vairavimo jėgos — tai visos vairo mechanizme sukuriamos jėgos;

1.4.5 vidutinis vairo mechanizmo perdavimo skaičius — tai vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies kampinio poslinkio ir vairuojamųjų ratų posūkio vidutinio kampo santykis, kai vairaratis pasukamas iš vienos kraštinės padėties į kitą;

1.4.6. posūkio spindulys — tai apskritimas, kuriame yra visų transporto priemonės taškų projekcijos į horizontaliąją plokštumą, išskyrus išorinius veidrodžius ir priekinius posūkių rodiklius, kai transporto priemonė važiuoja ratu;

1.4.7. nominalus vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies spindulys — (kai taikoma vairaračio atžvilgiu) trumpiausias atstumas nuo vairaračio sukimosi centro iki jo lanko išorinio krašto. Jei tai taikoma bet kuriai vairuotojo tiesiogiai valdomai kitokios formos vairavimo mechanizmo daliai, pirmiau minėtas spindulys yra atstumas nuo tos dalies sukimosi centro iki tos vietos, kurioje ta kitokios formos vairuotojo tiesiogiai valdoma vairo mechanizmo dalis yra veikiama vairavimo pastanga. Jeigu yra nustatytas daugiau kaip vienas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies veikimo sukimo pastanga taškas, pasirenkamas tas taškas, kuriame yra didžiausia sukimo pastanga.

1.5.

Vairavimo mechanizmo tipai

Pagal vairavimo jėgų sukūrimo būdą skiriami šie vairavimo mechanizmo tipai:

1.5.1. Kai taikoma motorinėms transporto priemonėms

1.5.1.1.

rankinis vairavimo mechanizmas — tai toks mechanizmas, kuriame vairavimo jėgas sukuria tik vairuotojo raumenų jėga;

1.5.1.2.

vairavimo mechanizmas su papildomu energijos šaltiniu — tai toks mechanizmas, kuriame vairavimo jėgas sukuria ir vairuotojo raumenų pastanga, ir energijos tiekimo sistema (sistemos);

1.5.1.2.1. vairavimo mechanizmas, kuriame vairavimo jėgas sukuria tik viena arba daugiau energijos tiekimo sistemų, kai vairo mechanizmas veikia, tačiau kuriame, jeigu sugestų vairo mechanizmas (integruota energijos tiekimo sistema), vairavimo jėgas galima sukurti tik vairuotojo raumenų pastanga, taip pat laikomas vairavimo mechanizmu su papildomu energijos šaltiniu;

1.5.1.3.

Energijos šaltiniais valdomas vairavimo mechanizmas — tai toks mechanizmas, kuriame vairavimo jėgas sukuria tik viena arba daugiau energijos tiekimo sistemų;

1.5.1.4.

priekinio ir galinio rato riedėjimą ta pačia tarpvėže užtikrinanti sistema — tai sistema, skirta užtikrinti, kad vieno arba daugiau ratų posūkio kampas pasikeistų tik tada, kai padangą paveikia sąlyčio su kelio paviršiumi metu atsirandančios jėgos ir (arba) jėgos momentai.

1.5.2. Kai taikoma priekaboms

1.5.2.1. Priekinio ir galinio rato riedėjimą ta pačia tarpvėže užtikrinanti sistema

žr. pirmesnį 1.5.1.4 punktą.

1.5.2.2.

Sujungtasis vairavimo mechanizmas — tai toks mechanizmas, kuriame vairavimo jėgas sukuria vilkiko važiavimo krypties pokytis, o vairuojamųjų priekabos ratų važiavimo kryptis priklauso nuo santykinio kampo tarp išilginės vilkiko ašies ir priekabos išilginės ašies;

1.5.2.3.

savikreipių ratų sistema - tai tokia sistema, kurioje vairavimo jėgas sukuria vilkiko važiavimo krypties pokytis ir kuriame vairuojamųjų priekabos ratų riedėjimas yra visada susietas su santykiniu kampu tarp priekabos rėmo išilginės ašies arba ją atstojančio krovinio ir porėmio, prie kurio yra pritvirtintas (pritvirtinti) tiltas (tiltai), išilginės ašies.

1.5.3.

Pagal vairuojamųjų ratų išdėstymą išskiriami šie vairavimo mechanizmų tipai:

1.5.3.1.

priekinių ratų vairavimo mechanizmas — tai tokia sistema, kurioje vairuojami tik priekinės (priekinių) ašies (ašių) ratai. Šis apibrėžimas taikomas visiems ratams, kurie vairuojami ta pačia kryptimi;

1.5.3.2.

užpakalinių ratų vairavimo sistema — tai tokia sistema, kurioje vairuojami tik galinio (galinių) tilto (tiltų) ratai. Šis apibrėžimas taikomas visiems ratams, kurie vairuojami ta pačia kryptimi;

1.5.3.3.

kombinuotas vairavimo mechanizmas — tai tokia sistema, kurioje vairuojami kiekvienos priekinės ir užpakalinės (užpakalinių) ašies (ašių) vienas arba daugiau ratų;

1.5.3.3.1. visų ratų vairavimo mechanizmas — tai tokia sistema, kurioje vairuojami visi ratai;

1.5.3.3.2. lankstaus sujungimo vairavimo mechanizmas — tai tokia sistema, kurioje viena su kita susijusių važiuoklės dalių judėjimą tiesiogiai sukelia vairavimo jėgos.

▼M2

1.5.3.4.

pagalbinis vairavimo mechanizmas (ASE) — tai toks mechanizmas, kuriuo, be pagrindinių valdymo ratų, valdomų ne vien elektriniu, hidrauliniu ar pneumatiniu būdu, M ir N kategorijų transporto priemonių ašies (ašių) ratai papildomai valdomi ta pačia arba priešinga pagrindiniams valdymo ratams kryptimi ir (arba) priekinių, vidurinių ir (arba) galinių ratų posūkio kampą galima reguliuoti pagal transporto priemonės judėjimą.

▼M1

1.6.

Vairavimo mechanizmo pavaros tipai

Atsižvelgiant į vairavimo jėgų perdavimo būdą, yra šie vairavimo mechanizmo pavaros tipai:

1.6.1.

mechaninė vairo mechanizmo pavara — tai vairo mechanizmo pavara, kurioje vairavimo jėga yra perduodama tik mechaninėmis priemonėmis;

1.6.2.

hidraulinė vairo mechanizmo pavara — tai vairo mechanizmo pavara, kurios tam tikroje dalyje vairavimo jėga perduodama tik hidraulinėmis priemonėmis;

1.6.3.

elektrinė vairo mechanizmo pavara — tai vairo mechanizmo pavara, kurios tam tikroje dalyje vairavimo jėga perduodama tik elektrinėmis priemonėmis;

1.6.4.

kombinuota vairo mechanizmo pavara — tai vairo mechanizmo pavara, kurioje tam tikra vairavimo jėgos dalis perduodama viena, o kita vairavimo jėgos dalis perduodama kitokia iš pirmiau minėtų priemonių;

1.6.4.1.

kombinuota mechaninė vairo mechanizmo pavara — tai vairo mechanizmo pavara, kurioje vairavimo jėgos dalis perduodama tik mechaninėmis priemonėmis, o kitos vairavimo jėgos dalys perduodamos šiomis priemonėmis:

1.6.4.1.1.

hidraulinėmis arba mechaninėmis/hidraulinėmis

arba

1.6.4.1.2.

elektrinėmis arba mechaninėmis/elektrinėmis

arba

1.6.4.1.3.

pneumatinėmis arba mechaninėmis/pneumatinėmis priemonėmis.

Kiekvienu atveju, jeigu mechaninė pavaros dalis skirta tik pozicijos grįžtamajam ryšiui užtikrinti ir yra per silpna visai vairavimo jėgai perduoti, ta sistema laikoma hidrauline, atitinkamai elektrine arba pneumatine vairo mechanizmo pavara;

1.6.4.2.

kitos kombinuotos vairo mechanizmo pavaros — tai visi kiti pirmiau minėtų vairo mechanizmo pavarų deriniai.

2. PARAIŠKA EEB TIPO PATVIRTINIMUI GAUTI

▼M2

2.1. Pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalį gamintojas pateikia paraišką dėl transporto priemonių vairavimo mechanizmo EB tipo patvirtinimo.

2.2. Informacinio dokumento pavyzdys pateikiamas 1 priedėlyje.

▼M1

2.3. Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingai techninei tarnybai pateikiama patvirtintino tipo reikalavimus atitinkanti pavyzdinė transporto priemonė.

▼M2

3. TRANSPORTO PRIEMONIŲ EB TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS

3.1. Jei laikomasi atitinkamų reikalavimų, atsižvelgiant į Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio 3 dalį ir, jei taikytina, į 4 straipsnio 4 dalį, suteikiamas EB tipo patvirtinimas.

3.2. EB tipo patvirtinimo pažymėjimo pavyzdys pateikiamas 2 priedėlyje.

3.3. Tipo patvirtinimo numeris suteikiamas kiekvienam patvirtintam transporto priemonių tipui, laikantis Direktyvos 70/156/EEB VII priedo nuostatų. Ta pati valstybė narė to paties numerio kitų tipų transporto priemonėms nepriskiria.

▼M1

4. KONSTRUKCIJAI TAIKOMOS NUOSTATOS

4.1. Bendrosios nuostatos

4.1.1.

Vairavimo mechanizmas užtikrina lengvą ir saugų transporto priemonės valdymą jai važiuojant maksimaliu konstrukciniu greičiu arba, jei tai taikoma priekabai, važiuojant techniškai leistinu didžiausiu greičiu. Atliekant bandymą pagal 5 punktą, transporto priemonė turi krypti į apskritimo centrą. Motorinės transporto priemonės atitinka 5.2 punkte išdėstytus reikalavimus, o priekabos atitinka 5.3 punkte nurodytus reikalavimus.

Jeigu transporto priemonėje įrengta pagalbinė vairavimo sistema, ji taip pat atitinka ►M2 III priedas ◄ reikalavimus. Tik hidraulinę vairavimo sistemą turinčios priekabos taip pat atitinka ►M2 V priedas ◄ reikalavimus.

4.1.1.1. Tiesia kelio atkarpa transporto priemonė turi važiuoti vairuotojui specialiai nereguliuojant važiavimo krypties ir be neįprastos vairavimo sistemos vibracijos, kai transporto priemonė važiuoja maksimaliu konstrukciniu greičiu.

4.1.1.2. Turi būti užtikrintas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies ir vairuojamųjų ratų eigos sinchronizavimas, išskyrus pagalbine vairavimo sistema vairuojamus ratus.

4.1.1.3. Turi būti užtikrintas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies ir vairuojamųjų ratų sinchronizavimas laiko atžvilgiu, išskyrus pagalbine vairavimo sistema vairuojamus ratus.

4.1.2.

Vairavimo mechanizmas projektuojamas, gaminamas ir montuojamas taip, kad jis galėtų atlaikyti normaliai eksploatuojant transporto priemonę arba transporto priemonių junginį atsirandančias apkrovas. Didžiausio posūkio kampo neapriboja jokia vairavimo pavaros dalis, jeigu vairavimo pavara tam tikslui nebuvo specialiai skirta.

4.1.2.1. Jeigu nenurodyta kitaip, tai yra laikoma, kad atsižvelgiant į šią direktyvą tuo pačiu metu gali įvykti ne daugiau kaip vienas vairavimo mechanizmo gedimas, o dvi vieno vežimėlio ašys laikomos viena ašimi.

4.1.3.

Jeigu nustotų veikęs variklis arba jeigu sugestų vairavimo mechanizmo dalis, išskyrus 4.1.4 punkte išvardytas dalis, kai taikoma motorinėms transporto priemonėms, vairavimo mechanizmas visada atitinka 5.2.6 punkte išdėstytus reikalavimus, o kai taikoma priekaboms — 5.3 punkte nurodytus reikalavimus.

4.1.4.

Šioje direktyvoje vairuojamieji ratai, vairuotojo tiesiogiai valdoma vairavimo mechanizmo dalis ir visos mechaninės vairo pavaros dalys nelaikomos lengvai lūžtančiomis, jeigu tarp jų išlaikomi atitinkami atstumai, tų dalių atžvilgiu galima greitai atlikti techninę priežiūrą ir joms būdingos bent tokios pačios saugos ypatybės kaip ir kitų pagrindinių transporto priemonių sistemų (pvz., stabdžių sistemos) atžvilgiu nustatytos ypatybės. Jeigu sugedus kuriai nors iš tų dalių atsiranda tikimybė, kad transporto priemonė bus nevaldoma, ta dalis turi būti pagaminta iš metalo arba iš panašių charakteristikų medžiagos, o normaliai eksploatuojant vairavimo sistemą, pirmiau minėta dalis neturi būti pastebimiau deformuota.

4.1.5.

Apie visus pavaros, išskyrus mechaninę pavarą, gedimus aiškiai pranešama transporto priemonės vairuotojui; kai tai taikoma motorinei transporto priemonei, padidėjusi vairavimo pastanga laikoma įspėjamuoju signalu; kai tai taikoma priekabai, leidžiama įrengti mechaninį rodytuvą. Sugedus kuriai nors vairo mechanizmo daliai, leidžiama, kad pasikeistų vidutinis vairo mechanizmo perdavimo skaičius, jeigu vairavimo pastanga neviršija vairavimo pastangos, toliau nustatytos 5.2.6 punkte.

▼M2 —————

▼M1

4.2. Specialios nuostatos

4.2.1. Vairuotojo tiesiogiai valdoma vairavimo mechanizmo dalis

4.2.1.1.

Jeigu vairuotojo tiesiogiai valdomą vairavimo mechanizmo dalį tiesiogiai valdo vairuotojas,

4.2.1.1.1. ji turi būti lengvai valdoma;

4.2.1.1.2. vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies pasukimo kryptis turi sutapti su numatoma transporto priemonės važiavimo keitimo kryptimi;

4.2.1.1.3. išskyrus pagalbinę vairavimo sistemą, tarp vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies pasukimo kampo ir vairuojamųjų ratų posūkio kampo visada turi būti vienodas santykis.

4.2.2. Vairavimo mechanizmo pavara

4.2.2.1. Vairo mechanizmo geometrijos derintuvai turi būti tokie, kad ją sureguliavus pritaikomąsias dalis būtų galima tiksliai sujungti atitinkamais fiksavimo įtaisais.

4.2.2.2. Vairo mechanizmo pavara, kurią galima atjungti siekiant ją pritaikyti skirtingoms transporto priemonės konfigūracijoms (pvz., kai taikoma keičiamosios bazės priekaboms), turi turėti tikslų komponentų perkėlimą užtikrinančius fiksavimo įtaisus; jeigu naudojamas automatinis fiksavimo įtaisas, turi būti papildomas saugos užraktas, kuris valdomas rankiniu būdu.

4.2.3. Vairuojamieji ratai

4.2.3.1. Neleidžiama, kad vairuojamieji ratai būtų tik užpakaliniai. Šis reikalavimas netaikomas puspriekabėms.

4.2.3.2. Daugiau kaip vieną ašį su vairuojamaisiais ratais turinčios priekabos (išskyrus puspriekabes) ir bent vieną ašį su vairuojamaisiais ratais turinčios puspriekabės turi atitikti toliau 5.3 punkte nustatytas sąlygas. Tačiau su priekinio ir galinio rato riedėjimą ta pačia tarpvėže užtikrinančią sistemą turinčiomis priekabomis nebūtina atlikti bandymo pagal 5.3 punktą, jeigu visomis pakrautos priekabos sąlygomis nevairuojamos ir švytuojančiosios ašies apkrovos santykis yra 1,6 arba viršija jį.

4.2.4. Energijos tiekimo sistema

4.2.4.1.

Iš to paties energijos šaltinio energiją galima tiekti ir vairavimo mechanizmui, ir stabdžių sistemai. Tačiau jeigu sugenda energijos tiekimo sistema arba vairo mechanizmas ar stabdžių sistema, turi būti vykdomos toliau nurodytos sąlygos.

4.2.4.1.1. Vairavimo mechanizmas atitinka 5.2.6 punkto reikalavimus.

4.2.4.1.2. Jeigu sugenda energijos šaltinis, pirmą kartą paspaudus stabdį, stabdymo poveikis neturi būti silpnesnis už nustatytą darbinio stabdžio poveikį, kaip nurodyta ►M2 II priedas ◄ ►M2 ( 4 ) ◄ .

4.2.4.1.3. Jeigu sugenda energijos tiekimo sistema, stabdymo charakteristikos turi atitikti ►M2 II priedas ◄ ►M2 (4) ◄ reikalavimus.

4.2.4.1.4. Jeigu skysčio lygis laikymo rezervuare sumažėja tiek, kad dėl to gali didėti vairavimo pastanga arba stabdymo pastanga, vairuotojas turi būti informuojamas garso arba optiniu įspėjamuoju signalu. Šį įspėjimo signalą galima derinti su įtaisu, skirtu signalizuoti apie stabdžių sistemos gedimą; vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos lengvai patikrinti, ar signalas atitinka nustatytus reikalavimus.

4.2.4.2.

Iš to paties energijos šaltinio energiją galima tiekti vairavimo mechanizmui ir kitoms sistemoms, išskyrus stabdžių sistemą, jeigu skysčio lygiui laikymo rezervuare sumažėjus tiek, kad dėl to gali didėti vairavimo pastanga, vairuotojui pranešama garso arba optiniu įspėjamuoju signalu; vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos lengvai patikrinti, ar signalas atitinka nustatytus reikalavimus.

4.2.4.3.

Signalo įtaisai nuolat turi būti tiesiogiai sujungti su grandine. Kai variklis veikia normaliomis sąlygomis ir vairavimo mechanizmas nesugedęs, pavojaus signalo įtaisas neturi perduoti jokio signalo, išskyrus energijos rezervuaro (rezervuarų) pripildymo metu įjungus variklį.

5. BANDYMO NUOSTATOS

5.1. Bendrosios nuostatos

5.1.1. Bandymas atliekamas ant gerą sukibimą užtikrinančio lygaus paviršiaus.

5.1.2. Bandymo (bandymų) metu transporto priemonė pakraunama taip, kad jos masė atitiktų didžiausią techniškai leistiną masę ir didžiausią techniškai leistiną vairuojamosios (vairuojamųjų) ašies (ašių) apkrovą. Jeigu ašys turi pagalbinę vairavimo sistemą, tas bandymas kartojamas transporto priemonę pakrovus taip, kad jos masė atitiktų didžiausią techniškai leistiną masę, o pagalbinę vairavimo sistemą turinčios ašies apkrova atitiktų didžiausią leistiną apkrovą.

5.1.3. Prieš bandymo pradžią slėgis stovinčios transporto priemonės padangose atitinka gamintojo nustatytą slėgį esant 5.1.2 punkte nurodytai apkrovai.

5.2. Motorinėms transporto priemonėms taikomos nuostatos

5.2.1.

Turi būti įmanoma 50 m spindulio kreive važiuoti tiesia linija be neįprastos vairavimo mechanizmo vibracijos šiuo greičiu:

▼M2

M1 kategorijos transporto priemonės: 50 km/h,

M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės: 40 km/h,

arba maksimaliu konstrukciniu greičiu, jeigu jis yra mažesnis už pirmiau nurodytą greitį.

▼M1

5.2.2.

Sugedus vairavimo mechanizmui, taip pat laikomasi 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 5.2.1 punktų reikalavimų.

5.2.3.

Jeigu apskritimu transporto priemonė važiuoja pastoviu bent 10 km/h greičiu, kai jos vairuojamieji ratai pasukti maždaug puse posūkio kampo, posūkio spindulys neturi keistis arba padidėti, jeigu yra paleidžiama vairuotojo tiesiogiai valdoma vairavimo mechanizmo dalis.

5.2.4.

Matuojant kontrolinę pastangą, neatsižvelgiama į mažesnės kaip 0,2 sekundės trukmės jėgas.

5.2.5.

Nesugedusį vairavimo mechanizmą turinčių motorinių transporto priemonių vairavimo pastangos matavimas

5.2.5.1. Tiesiai į priekį važiuojanti transporto priemonė 10 km/h greičiu pasukama taip, kad imtų važiuoti įvijai. Vairavimo pastanga matuojama vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies nominalaus spindulio atstumu tol, kol tos dalies padėtis atitiks toliau lentelėje nurodytą nesugedusį vairo mechanizmą turinčios konkrečios kategorijos transporto priemonės posūkio spindulį. Vairaratis vieną kartą sukamas į dešinę, o paskui — į kairę.

5.2.5.2. Visų kategorijų transporto priemonių didžiausia leistina vairo mechanizmo suveikimo trukmė ir didžiausia leistina vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies pasukimo pastanga, jeigu nėra sugedęs vairavimo mechanizmas, nurodytos toliau pateiktoje lentelėje.

5.2.6.

Sugedusį vairo mechanizmą turinčių motorinių transporto priemonių vairavimo pastangos matavimas

5.2.6.1.

5.2.5 punkte aprašytas bandymas pakartojamas su sugedusiu vairavimo mechanizmu. Vairavimo pastanga matuojama tol, kol vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies padėtis atitiks toliau lentelėje nurodytą sugedusį vairo mechanizmą turinčios konkrečios kategorijos transporto priemonės posūkio spindulį.

5.2.6.2.

Visų kategorijų transporto priemonių didžiausia leistina vairavimo mechanizmo suveikimo trukmė ir didžiausia leistina vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies pasukimo pastanga, jeigu sugedęs vairo mechanizmas, nurodytos toliau pateiktoje lentelėje.

Vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies vairavimo pastangai taikomi reikalavimai

Transporto priemonės kategorija	Nesugedęs vairo mechanizmas			Sugedęs vairo mechanizmas
Transporto priemonės kategorija	Didžiausia pastanga (daN)	Laikas (s)	Posūkio spindulys (m)	Didžiausia pastanga (daN)	Laikas (s)	Posūkio spindulys (m)
M1	15	4	12	30	4	20
M2	15	4	12	30	4	20
M3	20	4	12 ►M2 (1) ◄	45	6	20
N1	20	4	12	30	4	20
N2	25	4	12	40	4	20
N3	20	4	12 (1)	45 (2)	6	20
(1) Arba vairaratis sukamas iki galo, jeigu negalima užtikrinti 12 m spindulio. (2) 50 daN taikoma du arba daugiau vairuojamųjų ašių turinčioms rėminėms transporto priemonėms, išskyrus priekinio ir galinio ratų riedėjimą ta pačia tarpvėže užtikrinančią sistemą.

5.3. Priekaboms taikomos nuostatos

5.3.1. Priekabos, kurią velka 80 km/h greičiu lygiu horizontaliu keliu tiesia linija važiuojantis vilkikas arba didžiausiu leistinu priekabos gamintojo nurodytu greičiu, jeigu tas greitis yra mažesnis kaip 80 km/h, vairavimo sistema turi užtikrinti, kad priekaba važiuotų pernelyg nenukrypdama į šalis ir be neįprastų vairavimo mechanizmovibracijų.

5.3.2. Vilkikui ir priekabai vienodu 5 km/h greičiu tolygiai sukantis taip, kad priekinis išorinis vilkiko kraštas brėžtų 25 m spindulio apskritimą pagal 1.4.6 punktą, išmatuojamas galinio išorinio priekabos krašto nubrėžtas apskritimas. Šis manevras kartojamas tomis pačiomis sąlygomis, tačiau vilkikui važiuojant 25 km/h ± 1 km/h greičiu. Atliekant tuos manevrus, 25 km/h ± 1 km/h greičiu važiuojančios priekabos galinis išorinis kraštas už vienodu 5 km/h greičiu važiuojant nubrėžto apskritimo neturi išsikišti daugiau kaip 0,7 m.

5.3.3. Jokia priekabos dalis neturi daugiau kaip 0,5 m atsidurti už 25 m spindulio apskritimo liestinės, kai tą priekabą velkantis 5.3.2 punkte aprašytą apskritimą brėžiantis vilkikas išilgai liestinės važiuoja 25 km/h greičiu. Šio reikalavimo turi būti laikomasi nuo liestinės kirtimosi su apskritimu vietos iki už 40 m išilgai liestinės nuo pirmiau minėtos vietos esančio taško. Nuo to taško priekaba turi atitikti 5.3.1 punkte nurodytas sąlygas.

5.3.4. 5.3.2 ir 5.3.3 punktuose aprašyti bandymai atliekami vieną kartą vairą pasukant į kairę ir vieną kartą — į dešinę.

▼M2

6. TIPO MODIFIKACIJOS IR PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI

6.1. Modifikavus pagal šią direktyvą patvirtintus tipus, taikomos Direktyvos 70/156/EEB 5 straipsnio nuostatos.

7. GAMYBOS ATITIKTIS

7.1. Imamasi priemonių gamybos atitikčiai užtikrinti pagal Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnyje numatytas nuostatas.

1 priedėlis

2 priedėlis

▼M2 —————

▼M1

►M2 II ◄ PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ENERGIJA IŠ VIENO ŠALTINIO TIEKIAMA VAIRO MECHANIZMUI IR STABDYMO ĮRENGINIUI, STABDYMO CHARAKTERISTIKOS

Jeigu sugenda energijos šaltinis, darbinį stabdį įjungus pirmą kartą, jo charakteristikos atitinka toliau pateiktoje lentelėje nurodytas charakteristikas.

Kategorija	V (km/h)	m/s2	Jėga (daN)
M1	80	5,8	50
M2 ir M3	60	5,0	70
N1	80	5,0	70
N2 ir N3	60	5,0	70

Atsiradus bet kokiam vairo mechanizmo arba energijos tiekimo sistemos gedimui, aštuonis kartus iki galo nuspaudus darbinio stabdžio valdiklį, devintu paspaudimu įmanoma užtikrinti bent avariniam stabdžiui (žr. toliau pateiktą lentelę) taikomas stabdymo charakteristikas.

Tuo atveju, jeigu antrinės charakteristikos, kurioms užtikrinti būtina naudoti sukauptą energiją, užtikrinamos atskiru valdikliu, darbinio stabdžio valdiklį iki galo nuspaudus aštuonis kartus, devintu paspaudimu įmanoma užtikrinti liekamojo stabdymo charakteristikas (žr. toliau pateiktą lentelę).

Avarinio ir liekamojo stabdymo efektyvumas

Kategorija	V (km/h)	Avarinis stabdymas (m/s2)	Liekamasis stabdymo veiksmingumas (m/s2)
M1	80	2,9	1,7
M2	60	2,5	1,5
M3	60	2,5	1,5
N1	70	2,2	1,3
N2	50	2,2	1,3
N3	40	2,2	1,3

▼M2 —————

▼M1

►M2 III ◄ PRIEDAS

PAGALBINĘ VAIRAVIMO SISTEMĄ TURINČIOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMOS PAPILDOMOS NUOSTATOS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiame priede nenustatyta, kad transporto priemonėse turi būti įrengta pagalbinė vairavimo sistema. Tačiau jeigu transporto priemonėse yra įrengta pagalbinė vairavimo sistema, jos turi atitikti šio priedo nuostatas.

2. KONKREČIOS NUOSTATOS

2.1. Pavara

2.1.1. Mechaninės vairo mechanizmo pavaros

Taikomas šios direktyvos I priedo 4.1.4 punktas.

2.1.2. Hidraulinės vairo mechanizmo pavaros

Hidraulinės vairo mechanizmo pavaros turi būti apsaugotos, kad neviršytų didžiausio leistino darbinio slėgio T.

2.1.3. Elektrinės vairo mechanizmo pavaros

Elektrinės vairo mechanizmo pavaros turi būti apsaugotos, kad joms nebūtų tiekiamas pernelyg didelis energijos kiekis.

2.1.4. Kombinuotos vairo mechanizmo pavaros

Mechaninių, hidraulinių ir elektrinių pavarų derinys atitinka pirmiau minėtuose 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose nurodytus reikalavimus.

2.2. Patikrinimas, ar vykdomi reikalavimai, kurie taikomi įvykus gedimui

2.2.1.

Sugedus kokiai nors pagalbinės vairavimo sistemos daliai arba sutrikus jos veikimui (išskyrus šios direktyvos I priedo 4.1.4 punkte nurodytas dalis, kurios nelaikomos lengvai lūžtančiomis) staigiai nepasikeičia transporto priemonės vairavimo būdas ir toliau laikomasi šios direktyvos I priedo 5.2.1-5.2.4 ir 5.2.6 punktuose nustatytų reikalavimų.

Be to, turi būti įmanoma transporto priemonę valdyti be neįprastų važiavimo kryptį koreguojančių veiksmų. To reikalavimo vykdymas patikrinamas šiais bandymais:

▼M2

2.2.1.1. Važiavimo ratu bandymas

Transporto priemonių kategorija	R (1)	V (2) (3)
M1, N1	100	80
M2, N2	50	50
M3, N3	50	45
(1) Jei važiuojant nurodytu greičiu pagalbinis vairavimo mechanizmas yra mechaniškai blokuojamas, bandymų greitis pakeičiamas į didžiausią, kuriuo važiuojant sistema veikia. Didžiausias greitis apskaičiuojamas iš ASE užblokavimo greičio atėmus 5 km/h. (2) Jei dėl savo matmenų transporto priemonė gali apvirsti, gamintojas techninei tarnybai pateikia važiavimo sąlygų modeliavimo duomenis, pagal kuriuos būtų nustatytas mažesnis didžiausias saugus bandymų greitis. Tada techninė tarnyba taiko šį greitį. (3) Jei dėl bandymų aikštelės konfigūracijos negalima važiuoti nurodyto spindulio ratu, bandymai gali būti atliekami važiuojant kitokio spindulio ratu (maksimalus nuokrypis yra ± 25 %), kai greitis keičiasi taip, kad išcentrinis pagreitis būtų toks pats, koks atsiranda esant lentelėje nurodytoms atitinkamos transporto priemonių kategorijos spindulio ir greičio vertėms.

Gedimas įvyksta transporto priemonei ėmus važiuoti nustatytu greičiu. Bandymas atliekamas transporto priemonei važiuojant pagal laikrodžio rodyklę ir priešinga kryptimi.

▼M1

2.2.1.2. Pereinamojo režimo bandymas

Kol nėra nustatytų vienodų bandymo atlikimo procedūrų, transporto priemonės gamintojas techninėms tarnyboms nurodo bandymų atlikimo procedūras ir transporto priemonės veikos pereinamuoju režimu, jeigu įvyksta gedimas, rezultatus.

2.3. Įspėjamieji signalai gedimo atveju

2.3.1.

Išskyrus šios direktyvos I priedo 4.1.4 punkte nurodytas pagalbinės vairavimo sistemos dalis, kurios laikomos lengvai nelūžtančiomis, vairuotojas aiškiai informuojamas apie šiuos pagalbinės vairavimo sistemos gedimus:

2.3.1.1. pagalbinės vairavimo sistemos elektrinio arba hidraulinio valdiklio bendrą išsijungimą;

2.3.1.2. pagalbinės vairavimo sistemos energijos tiekimo sistemos gedimą;

2.3.1.3. elektrinio valdiklio, jeigu jis įmontuotas, elektros išorinės instaliacijos gedimą.

2.4. Elektromagnetiniai trukdžiai

2.4.1. Elektromagnetiniai laukai neturi mažinti pagalbinės vairavimo sistemos veikimo patikimumo. Kol nėra nustatytų vienodų bandymo atlikimo procedūrų, transporto priemonės gamintojas techninėms tarnyboms pateikia bandymų atlikimo procedūras ir jų rezultatus.

►M2 IV ◄ PRIEDAS

NUOSTATOS, TAIKOMOS TIK HIDRAULINES VAIRAVIMO SISTEMOS PAVARAS TURINČIOMS PRIEKABOMS

1.	Jeigu priekabos turi tik hidraulines vairavimo sistemos pavaras, jos turi atitikti šio priedo nuostatas.

KONKREČIOS NUOSTATOS

2.1. Hidraulinių vamzdynų ir lanksčiųjų vamzdžių jungčių veikimas

2.1.1. Tik hidraulinę pavarą turinčios vairavimo sistemos hidrauliniai vamzdynai turi išlaikyti bent keturis kartus didesnį slėgį už gamintojo nurodytą normalų darbinį slėgį (T). Lanksčiųjų vamzdžių jungtys atitinka šiuos ISO standartus: 1402 (1984), 6605 (1986) ir 7751 (1983).

2.2. Nuo energijos tiekimo priklausančios sistemos

2.2.1. Energijos tiekimo sistema nuo perteklinio slėgio turi būti apsaugota slėgio ribojimo vožtuvu, kurio darbinis slėgis yra T.

2.3. Vairo mechanizmo pavaros apsauga

2.3.1. Vairo mechanizmo pavara turi būti apsaugota slėgio ribojimo vožtuvu, kurio darbinis slėgis yra 1,5T ir 2,2T.

2.4. Sureguliavimas siekiant, kad priekaba važiuotų vilkiko vėžėmis

2.4.1. Kai vilkiko ir priekabos junginio vilkikas važiuoja tiesia linija, priekaba turi važiuoti vilkiko vėžėmis.

2.4.2. Siekiant, kad pagal pirmiau minėtą 2.4.1 punktą būtų išlaikytas priekabos važiavimą vilkiko vėžėmis užtikrinantis sureguliavimas, priekabose turi būti sumontuotos automatinės arba rankinės reguliavimo priemonės.

2.5. Manevringumas sugedus vairo mechanizmo pavarai

2.5.1. Tik hidraulinę vairo mechanizmo pavarą turinčių transporto priemonių manevringumas išlaikomas sugedus bet kokiai pavaros daliai. Transporto priemonės išbandomos esant sugedusiai kokiai nors vairo mechanizmo pavaros daliai ir jos atitinka šios direktyvos I priedo 5.3 punkto reikalavimus. Pirmiausia atliekami 5.3.2 punkte nurodyti 5 km/h ir 25 km/h bandymai su nesugedusia vairo mechanizmo pavara ir su sugedusia pavara.

2.6. Elektromagnetiniai trukdžiai

2.6.1. Elektromagnetiniai laukai neturi trikdyti vairo mechanizmo veikimo. Kol nėra nustatytų vienodų bandymo atlikimo procedūrų, transporto priemonės gamintojas techninėms tarnyboms pateikia bandymų atlikimo procedūras ir jų rezultatus.

▼M2 —————

( 1 ) OL C 160, 1969 12 18, p. 7.

( 2 ) OL C 10, 1970 1 27, p. 18.

( 3 ) OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

( 4 ) Atliekant patvirtinimo bandymus pagal Direktyvą 71/320/EEB, galima patikrinti, kaip laikomasi II priede išdėstytų reikalavimų.

Top

Choose the experimental features you want to try