EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01968L0151-20040501
First Council Directive of 9 March 1968 on co-ordination of safeguards which, for the protection of the interests of members and others, are required by Member States of companies within the meaning of the second paragraph of Article 58 of the Treaty, with a view to making such safeguards equivalent throughout the Community (68/151/EEC)
Consolidated text: Pirmoji Tarybos direktyva 1968 m. kovo 9 d. dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (68/151/EEB)
Pirmoji Tarybos direktyva 1968 m. kovo 9 d. dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (68/151/EEB)
1968L0151 — LT — 01.05.2004 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
PIRMOJI TARYBOS DIREKTYVA 1968 m. kovo 9 d. dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (OL L 065, 14.3.1968, p.8) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/58/EB 2003 m. liepos 15 d. |
L 221 |
13 |
4.9.2003 |
|
iš dalies keičiamas:
|
Danijos, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo aktas |
L 73 |
14 |
27.3.1972 |
|
|
L 291 |
17 |
19.11.1979 |
||
|
L 302 |
23 |
15.11.1985 |
||
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
PIRMOJI TARYBOS DIREKTYVA
1968 m. kovo 9 d.
dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo
(68/151/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 54 straipsnio 3 dalies g punktą,
atsižvelgdama į Bendrąją įsisteigimo laisvės suvaržymų panaikinimo programą ( 1 ), ypač į jos VI antraštinę dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi 54 straipsnio 3 dalies g punkte ir Bendrojoje įsisteigimo laisvės suvaržymų panaikinimo programoje numatytas koordinavimas turi būti įgyvendintas skubiai, ypač bendrovėse, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar kitaip ribotos turtinės atsakomybės bendrovėse, nes jų veikla dažnai peržengia nacionalinių teritorijų sienas;
kadangi itin svarbu yra suderinti nacionalinės teisės nuostatas dėl informacijos atskleidimo, tokių bendrovių prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių negaliojimo, ypač siekiant apsaugoti trečiųjų šalių interesus;
kadangi šiais klausimais Bendrijos nuostatos dėl tokių bendrovių turi būti priimtos tuo pačiu metu, nes vienintelė apsaugos priemonė, kurią jos siūlo trečiosioms šalims, yra turtas;
kadangi bendrovės pagrindiniai dokumentai turėtų būti prieinami tam, kad trečiosios šalys galėtų susipažinti su jų turiniu ir sužinoti kitą su bendrove susijusią informaciją, ypač duomenis apie asmenis, kurie yra įgalioti prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu;
kadangi trečiųjų šalių apsauga privalo būti užtikrinta priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja;
kadangi tam, kad būtų užtikrintas įstatymų, reguliuojančių santykius tarp bendrovės ir trečiųjų šalių bei santykius tarp bendrovės narių, aiškumas, atvejus, kuriais gali būti skelbiamas negaliojimas ir negaliojimo paskelbimo įsigaliojimas turėtų grįžtamąją galią, būtina apriboti bei nustatyti trumpą laikotarpį, per kurį trečiosios šalys gali užginčyti tokį paskelbimą,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Šioje direktyvoje nurodytos suderinimo priemonės turi būti taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl tokių rūšių bendrovių:
— Vokietijoje:
— die Aktiengesellschaft, die Kommanditgesellschaft auf Aktien, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung;
— Belgijoje:
—
|
de naamloze vennootschap, |
la société anonyme, |
|
de commanditaire vennootschap op aandelen, |
la société en commandite par actions, |
|
de personenvennootschap met beperkte aansprakelijkheid; |
la société de personnes à responsabilité limitée; |
— Prancūzijoje:
— la société anonyme, la société en commandite par actions, la société a responsabilité limite, la société par actions simplifiee;
— Italijoje:
— società per azioni, società in accomandita per azioni, società a responsabilità limitata;
— Liuksemburge:
— la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée;
— Nyderlanduose:
— de naamloze vennootschap, de besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;
— Jungtinėje Karalystėje:
— companies incorporated with limited liability;
— Airijoje:
— companies incorporated with limited liability;
— Danijoje:
— aktieselskab, kommanditaktieselskab, anpartsselskab;
— Graikijoje:
— ανώνυμη εταιρία εταιρία περιωρισμένης ευθύνης ετερόρρυθμη κατά μετοχές εταιρία;
— Ispanijoje:
— la sociedad anónima, la sociedad comanditaria por acciones, la sociedad de responsabilidad limitada;
— Portugalijoje:
— a sociedade anónima de responsabilidade limitada, a sociedade em comandita por acçoes, a sociedade por quotas de responsabilidade limitada;
— Austrijoje:
— die Aktiengesellschaft, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung;
— Suomijoje:
— yksityinen osakeyhtioprivat aktiebolag,julkinen osakeyhtiopublikt aktiebolag;
— Švedijoje:
— aktiebolag;
— Čekijoje:
— společnost s ručením omezeným, akciová společnost;
— Estijoje:
— aktsiaselts, osaühing;
— Kipre:
— δημόσιες εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση, ιδιωτικές εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση;
— Latvijoje:
— akciju sabiedrība, sabiedrība ar ierobežotu atbildību, komanditsabiedrība;
— Lietuvoje:
— akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė;
— Vengrijoje:
— részvénytársaság, korlátolt felelősségű társaság;
— Maltoje:
— kumpanija pubblika/public limited liability company,kumpanija privata/private limited liability company;
— Lenkijoje:
— spółka z ograniczoną odpowiedzialnością, spółka komandytowo-akcyjna, spółka akcyjna;
— Slovėnijoje:
— delniška družba, družba z omejeno odgovornostjo, komaditna delniška družba;
— Slovakijoje:
— akciová spoločnosť, spoločnosť s ručením obmedzeným.
I SKIRSNIS
Informacijos atskleidimas
2 straipsnis
1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad bendrovės būtinai skelbtų bent šiuos dokumentus ir duomenis:
a) steigimo dokumentą ir įstatus, jei tai yra atskiras dokumentas;
b) visus a punkte minėtų dokumentų pakeitimus, įskaitant bet kokį bendrovės veiklos trukmės pratęsimą;
c) po kiekvieno steigimo dokumento arba įstatų pakeitimo – visą steigimo dokumento ar įstatų tekstą su padarytais pakeitimais;
d) asmenų paskyrimą, atleidimą iš pareigų ir duomenis apie asmenis, kurie, kaip institucija arba kurios nors tokios institucijos nariai:
i) yra įgalioti atstovauti bendrovei jos santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose;
ii) dalyvauja atliekant bendrovės administravimo, priežiūros ar kontrolės darbus.
Atskleidžiant tokią informaciją, turi būti nurodyta, ar įgalioti atstovauti bendrovei asmenys gali tai daryti vieni, ar privalo veikti kartu;
e) mažiausiai vieną kartą per metus – duomenis apie pasirašytąjį kapitalą, jei steigimo dokumente ar įstatuose minimas įstatinis kapitalas, išskyrus atvejus, kai dėl bet kokio pasirašytojo kapitalo padidėjimo būtina pakeisti įstatus;
f) kiekvienų finansinių metų apskaitos dokumentus, kuriuos reikalaujama paskelbti laikantis Tarybos direktyvų 78/660/EEB ( 4 ), 83/349/EEB ( 5 ), 86/635/EEB ( 6 ) ir 91/674/EEB ( 7 );
g) bet kokį bendrovės buveinės perkėlimą;
h) bendrovės likvidavimą;
i) bet kokį teismo paskelbimą apie bendrovės negaliojimą;
j) likvidatorių paskyrimą, duomenis apie juos ir jų atitinkamus įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai tokie įgaliojimai tiesiogiai ir išimtinai yra numatyti įstatyme ar bendrovės įstatuose;
k) likvidavimo užbaigimą ir tose valstybėse narėse, kuriose pašalinimas iš registro sukelia teisines pasekmes – pranešimą apie bet kurio tokio pašalinimo faktą.
▼M1 —————
3 straipsnis
1. Kiekvienos valstybės narės centriniame registre, komerciniame registre ar įmonių registre yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.
2. Visi dokumentai ir duomenys, kuriuos privaloma atskleisti pagal 2 straipsnį, turi būti laikomi byloje ar įtraukti į registrą; kiekvieno registro įrašo turinys visada nurodomas ir byloje.
Valstybės narės užtikrina, kad iki 2007 m. sausio 1 d. bendrovės ir kiti asmenys bei institucijos, iš kurių reikalaujama parengti arba padėti rengti pranešimus, visus dokumentus ir duomenis, kurie yra reikalaujami atskleisti pagal 2 straipsnį, gali pateikti elektroninėmis priemonėmis. Be to, valstybės narės gali reikalauti, kad visos ar tam tikros bendrovių grupės pateiktų visus ar tam tikras tokių dokumentų ir duomenų rūšis elektroninėmis priemonėmis.
Visi 2 straipsnyje nurodyti dokumentai ar duomenys, kurie popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis pateikiami ne vėliau kaip nuo 2007 m. sausio 1 d., privalo būti saugomi byloje arba elektronine forma įtraukti į registrą. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad visi tokie dokumentai ir duomenys, kurie pateikti popierine forma, vėliausia nuo 2007 m. sausio 1 d. registre būtų pervesti į elektroninę formą.
Nereikalaujama, kad 2 straipsnyje nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo saugomi popierine forma, registre būtų automatiškai pervesti į elektroninę formą. Tačiau valstybės narės vis dėlto užtikrina, kad registre jie būtų pervesti į elektroninę formą gavus prašymą dėl informacijos atskleidimo elektroninėmis priemonėmis, kuris buvo pateiktas laikantis priimtų taisyklių, pagal kurias įsigalioja šio straipsnio 3 dalis.
3. Turi būti galimybė gauti visų 2 straipsnyje nurodytų dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopiją pateikus prašymą. Vėliausia nuo 2007 m. sausio 1 d. registrui prašymai gali būti pateikiami popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis, pareiškėjo pasirinkimu.
Nuo kiekvienos valstybės narės pasirinktos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2007 m. sausio 1 d., turi būti sudaryta galimybė gauti iš registro pirmoje šio straipsnio dalies pastraipoje nurodytas kopijas popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis, pareiškėjo pasirinkimu. Tai taikoma visiems dokumentams ir duomenims, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo pateikti iki ar po pasirinktos datos. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad visų ar tam tikrų dokumentų ir duomenų rūšių, pateiktų popierine forma iki tos dienos, bet ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d., nebus galima gauti iš registro elektroninėmis priemonėmis jei pasibaigė nustatytas laikotarpis nuo įtraukimo į bylą dienos iki prašymo padavimo registrui dienos. Toks nustatytas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 10 metų.
Mokestis už visų 2 straipsnyje nurodytų dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopiją popieriuje ar elektroninėmis priemonėmis neviršija administracinių tokios paslaugos išlaidų.
Pateikiamos kopijos turi būti patvirtintos užrašu „kopija tikra“, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas nereikalauja tokio patvirtinimo. Pateikiamos elektroninės kopijos nepatvirtinamos užrašu „kopija tikra“, išskyrus atvejus, kai to prašo pareiškėjas.
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad patvirtinus elektronines kopijas būtų garantuojamas jų kilmės autentiškumas ir jų turinio vientisumas, naudojant bent jau saugų elektroninį parašą, kaip numatyta 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos 2 straipsnio 2 dalyje ( 8 ).
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir duomenys atskleidžiami skelbiant tam tikslui valstybės narės skirtame nacionaliniame leidinyje visą tekstą ar jo dalį arba darant nuorodą į dokumentą, kuris buvo įtrauktas į bylą ar įrašytas į registrą. Tam tikslui skirtas nacionalinis leidinys gali būti laikomas elektronine forma.
Valstybės narės gali nuspręsti paskelbimą nacionaliniame leidinyje pakeisti kitomis vienodai veiksmingomis priemonėmis, kurios sąlygoja naudojimąsi tokia sistema, kuri leistų chronologine tvarka naudotis atskleista informacija per centrinę elektroninę bazę.
5. Bendrovė gali remtis dokumentais ir duomenimis prieš trečiąsias šalis tiktai po to, kai jie buvo atskleisti taip, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad trečiosios šalys žinojo apie juos.
Tačiau dėl operacijų, vykdomų anksčiau nei praėjus šešiolikai dienų po informacijos atskleidimo, prieš trečiąsias šalis dokumentais ir duomenimis remtis negalima, jeigu jos įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.
6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pagal šio straipsnio 4 dalį atskleistos informacijos ir registre ar byloje nurodytų duomenų neatitikimo.
Tačiau, jei duomenys neatitinka, laikantis šio straipsnio 4 dalies atskleista informacija negali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis; tačiau šios šalys gali ja remtis, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad jai buvo žinomi byloje nurodyti arba į registrą įtraukti tekstai.
7. Be to, trečiosios šalys visada gali remtis bet kokiais dokumentais ir duomenimis, kurių atskleidimo formalumai dar nėra baigti, išskyrus atvejus, kai dėl neatskleidimo jie neturi galios.
8. Šiame straipsnyje, „elektroninėmis priemonėmis“ reiškia, kad informacija iš pat pradžių siunčiama ir pasiekia jos paskirties vietą elektroninės įrangos pagalba, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) bei saugoti, bei iki galo perduodama, persiunčiama ar gaunama taip, kaip nustato valstybės narės – laidais, radijo pagalba, optinėmis priemonėmis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.
3a straipsnis
1. Dokumentai ir duomenys, kurie turi būti atskleisti remiantis 2 straipsniu, rengiami ir pateikiami viena iš kalbų, kurią leidžia valstybėje narėje, kurioje užvedama 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta byla, taikomos kalbos taisyklės.
2. Be 3 straipsnyje nurodyto privalomo atskleidimo, valstybės narės leidžia, kad 2 straipsnyje nurodyti dokumentai ir duomenys būtų atskleidžiami savanoriškai, laikantis 3 straipsnio, bet kuria (-iomis) oficialia (-iomis) Bendrijos kalba (-omis).
Valstybės narės gali nustatyti, kad tokių dokumentų ir duomenų vertimai būtų tvirtinami.
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad palengvintų trečiųjų šalių prieinamumą prie savanoriškai atskleistų vertimų.
3. Be 3 straipsnyje nurodyto privalomo atskleidimo ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto savanoriško atskleidimo, valstybės narės gali leisti, kad, laikantis 3 straipsnio, atitinkami dokumentai ir duomenys būtų atskleidžiami bet kuria (-iomis) kita (-omis) kalba (-omis)
Valstybės narės gali nustatyti, kad tokių dokumentų ir duomenų vertimai būtų tvirtinami.
4. Tačiau, jei oficialiomis registro kalbomis atskleisti dokumentai ir duomenys neatitinka savanoriškai atskleistų vertimų, pastaraisiais negali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis. Tačiau trečiosios šalys gali remtis savanoriškai atskleistais vertimais, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad trečiosios šalys žinojo apie tą redakciją, kuri turėjo būti privalomai atskleista.
4 straipsnis
Valstybės narės numato, kad laiškuose ar užsakymų formose, nepriklausomai nuo to, ar jos pateikiamos popierine ar bet kokia kita forma, būtų nurodomi šie duomenys:
a) informacija, reikalinga identifikuoti registrui, kuriame laikoma 3 straipsnyje minima byla, kartu su bendrovės numeriu tame registre;
b) bendrovės teisinė forma, jos buveinės vieta ir, tam tikrais atvejais, faktas, kad bendrovė yra likviduojama.
Kai šiuose dokumentuose minimas bendrovės kapitalas, pateikiama nuoroda į pasirašytą ir apmokėtą kapitalą.
Valstybės narės nustato, kad bendrovės tinklalapiuose būtų nurodyti bent šio straipsnio 1 dalyje minėti duomenys, ir, kai taikoma, nuoroda į pasirašytą ir apmokėtą kapitalą.
5 straipsnis
Kiekviena valstybė narė nustato, kokie asmenys atlieka atskleidimo formalumus.
6 straipsnis
Valstybės narės numato atitinkamas nuobaudas bent tokiais atvejais, kai:
a) neatskleidžiami apskaitos dokumentai, kaip reikalaujama 2 straipsnio 1 dalies f punkte;
b) komerciniuose dokumentuose ar bet kurioje bendrovės tinklalapyje nepateikiami 4 straipsnyje numatyti privalomi duomenys.
II SKIRSNIS
Bendrovės prisiimtų įsipareigojimų galiojimas
7 straipsnis
Jeigu iki tol, kol steigiama bendrovė įgijo juridinio asmens teises, jos vardu buvo atlikti veiksmai, o bendrovė neprisiima iš tokių veiksmų kilusių įsipareigojimų, už juos be apribojimų solidariai ir individualiai yra atsakingi veikę asmenys, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip.
8 straipsnis
Kai duomenų apie asmenis, kurie, kaip bendrovės organas, yra įgalioti jai atstovauti, atskleidimo formalumai yra visiškai baigti, trečiosios šalys nebegali remtis tokių asmenų paskyrimo pažeidimais, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tokios trečiosios šalys apie juos žinojo.
9 straipsnis
1. Bendrovės organų įvykdyti veiksmai įpareigoja bendrovę net ir tada, kai tokie veiksmai nėra viena iš bendrovės veiklos sričių, išskyrus atvejus, kai tokie organai atliko veiksmus, viršydami įgaliojimus, kuriuos šiems organams suteikia ar leidžia suteikti įstatymas.
Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad bendrovė nėra įpareigota, jei tokie veiksmai nėra viena iš bendrovės veiklos sričių ir jei ji įrodo, kad trečioji šalis tai žinojo arba pagal aplinkybes negalėjo to nežinoti; įstatų atskleidimas nėra pakankamas įrodymas.
2. Bendrovės organų įgaliojimų apribojimų, kuriuos nustato bendrovės įstatai arba kompetentingų organų sprendimas, negali užginčyti trečiosios šalys, netgi jeigu jie buvo skelbti.
3. Jei nacionaliniai įstatymai numato, kad įgaliojimus atstovauti bendrovei, nukrypstant nuo šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų, gali suteikti įstatai vienam asmeniui ar keletui kartu veikiančių asmenų, tie įstatymai gali numatyti, kad tokia įstatų nuostata gali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis su sąlyga, kad ji susijusi su bendraisiais įgaliojimais atstovauti; klausimas, ar tokia įstatų nuostata gali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis, turi būti sprendžiamas vadovaujantis 3 straipsniu.
III SKIRSNIS
Bendrovės negaliojimas
10 straipsnis
Visose valstybėse narėse, kurių įstatymai nenumato prevencinės - administracinės ar teismo – priežiūros steigiant bendrovę, bendrovės steigimo dokumentai, įstatai ir bet kokie šių dokumentų pakeitimai yra rengiami ir tvirtinami laikantis reikiamos teisinės formos.
11 straipsnis
Valstybių narių įstatymai numato, kad bendrovių negaliojimas pripažįstamas tiktai laikantis šių nuostatų:
1) negaliojimas privalo būti paskelbtas teismo sprendimu;
2) negaliojimas gali būti paskelbtas tik dėl šių priežasčių:
a) nebuvo sudarytas steigimo dokumentas arba nebuvo laikomasi prevencinės priežiūros taisyklių ar būtinų teisinių formalumų;
b) bendrovės veiklos sritys yra neteisėtos ar prieštarauja viešajai tvarkai;
c) steigimo dokumente ar įstatuose nenurodomas bendrovės pavadinimas, atskirų asmenų pasirašytojo kapitalo dydis, viso pasirašytojo kapitalo dydis ar bendrovės veiklos sritys;
d) nesilaikoma nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl mažiausio apmokėto kapitalo dydžio;
e) visų narių steigėjų neveiksnumas;
f) pažeidžiant nacionalinės teisės aktus, kuriais turi vadovautis bendrovė, narių steigėjų yra mažiau nei du.
Išskyrus pirmiau nurodytus bendrovės negaliojimo pagrindus, bendrovei netaikomi jokie neegzistavimo, absoliutaus negaliojimo, santykinio negaliojimo arba negaliojimo pagrindai.
12 straipsnis
1. Klausimas, ar teismo sprendimu dėl negaliojimo gali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis, yra sprendžiamas vadovaujantis 3 straipsniu. Kai nacionalinės teisės aktai suteikia teisę trečiajai šaliai užginčyti sprendimą, ji gali tai padaryti tik per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo viešo paskelbimo.
2. Bendrovės negaliojimas, kaip ir jos likvidavimas, reiškia, kad jį savo veiklą baigia.
3. Negaliojimas pats savaime neturi įtakos kokių nors bendrovės ar jos atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų galiojimui, nekeičiant bendrovės likvidavimo pasekmių.
4. Kiekvienos valstybės narės įstatymai gali numatyti nuostatas dėl negaliojimo pasekmių santykiams tarp bendrovės narių.
5. Akcijų turėtojams išlieka prievolė apmokėti jų sutartą pasirašyti, bet dar neapmokėtą kapitalą, jeigu to reikalauja įsipareigojimai kreditoriams.
IV SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
13 straipsnis
Valstybės narės priima įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, kurie, įsigalioję per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Atskleidimo prievolė, numatyta 2 straipsnio 1 dalies f punkte, negalioja trisdešimt mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos naamloze vennootschappen, veikiančių pagal Nyderlandų teisę, atžvilgiu, išskyrus bendroves, nurodytas dabartinio Nyderlandų Komercinio Kodekso 42 straipsnio c punkte.
Valstybės narės gali numatyti, kad nėra būtina iš karto atskleisti viso įstatų teksto su visais pakeitimais, padarytais nuo bendrovės steigimo tol, kol įstatai bus iš dalies pakeisti, arba iki 1970 m. gruodžio 31 d., žiūrint, kuri data yra ankstesnė.
Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pateikti šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstai.
14 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
( 1 ) OL 2, 1962 1 15, p. 36/62.
( 2 ) OL 96, 1966 5 28, p. 1519/66.
( 3 ) OL 194, 1964 11 27, p. 3248/64.
( 4 ) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2003/38/EB (OL L 120, 2003 5 15, p. 22).
( 5 ) OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).
( 6 ) OL L 372, 1986 12 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2003/51/EB.
( 7 ) OL L 374, 1991 12 31, p. 7.
( 8 ) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.