(1)

2019 m. vasario 21 d. Europos Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Egipto (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų (toliau – SPM). Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi 2019 m. sausio 8 d. bendrovės „Tech-Fab Europe“ (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų SPM Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, inicijavo tyrimą. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

2019 m. gegužės 16 d. Komisija inicijavo atskirą antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR ir Egipto kilmės SPM ir pradėjo atskirą tyrimą. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3).

(4)

2019 m. liepos 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį registruoti importuojamas nagrinėjamųjų šalių kilmės SPM. Skundo pateikėjas pareiškė, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui SPM importas gerokai padidėjo ir šios medžiagos Sąjungoje kaupiasi tokiu mastu, kad kyla grėsmė, jog sumažės taisomasis galimų antidempingo priemonių poveikis.

(5)

Prieštaravimą dėl prašymo registruoti pareiškė vienas eksportuojantis gamintojas, vienas naudotojas ir Kinijos lengvosios pramonės gaminių, meno kūrinių ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCLA). Šios šalys teigė, kad prašyme nėra pakankamų įrodymų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Jos taip pat tvirtino, kad KLR ir Egipto importo duomenis reikėtų nagrinėti atskirai ir kad bet kuriuo atveju nėra tikėtina, kad nagrinėjamasis importas smarkiai pakenktų taisomajam galutinio antidempingo muito poveikiui, nes vidutinė vieneto importo kaina nuo 2018 m. iki 2019 m. padidėjo.

(6)

Kaip paaiškinta 48 ir 50 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė laikinųjų priemonių šiuo atveju nenustatyti. Taigi, prašymas registruoti tapo nebereikalingas, todėl toliau jo nagrinėti ir analizuoti 5 konstatuojamojoje dalyje apibendrintų pastabų nebereikia.

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos bei Egipto valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

„Zhejiang Hengshi Fiberglass Fabrics Co. Ltd.“ paprašė, kad dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas. Klausymas įvyko 2019 m. spalio 28 d. Per klausymą nagrinėtas pasiūlymas tai bendrovei taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija išnagrinėjo iškeltus klausimus ir į juos atsakė galutinio faktų atskleidimo dokumente. Bylas nagrinėjantis pareigūnas jokių konkrečių tolesnių veiksmų nerekomendavo.

(10)

Kaip minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama tyrimą Komisija patikslino produkto apibrėžtąją sritį ir sudarė galimybę suinteresuotosioms šalims, susijusioms su šiuo patikslinimu arba galbūt nepranešusioms apie save, nes manė, jog nėra susijusios su tyrimu, per nustatytą laikotarpį pranešti apie save ir paprašyti klausimyno. Jokios papildomos šalys apie save nepranešė.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad nusprendė sumažinti per tyrimą tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus taikydama atranką. Ji taip pat pažymėjo, kad preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus remdamasi nurodyta panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimtimi nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. ir atsižvelgdama į geografinę aprėptį. Buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 40 % viso numatomo SPM kiekio Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Pastabų pateikė tik vienas Sąjungos gamintojas, pasiūlęs atrinkti ketvirtą bendrovę, kad būtų didesnis geografinis tipiškumas ir didesnė gamybos apimtis, taip pat kad būtų įtraukta daugiau produkto rūšių.

(14)

Siekdama atrinkti bendroves, kurioms tektų didžiausia tipiška gamybos apimtis, Komisija nusprendė atrinkti keturias bendroves. Galiausiai atrinkti Sąjungos gamintojai pagamina daugiau nei 40 % viso numatomo SPM kiekio Sąjungoje. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamas, tik vienas nesusijęs importuotojas („Euroresins UK Ltd.“). Atsižvelgdama į nedidelį skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Devyni KLR eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms per tiriamąjį laikotarpį teko 79 % nurodyto SPM eksporto iš KLR į Sąjungą.

(19)

Atrinkti šie eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės:

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis.

(21)

Pastabų dėl atrinktų bendrovių pateikė vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas ir CCCLA.

(22)

Neatrinktas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių gamybos procesas yra vertikaliai integruotas, o jo gamybos procesas yra kitoks (neintegruotas), tad, jo nuomone, atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės nėra tipiškos jo padėties atžvilgiu. CCCLA taip pat pažymėjo, kad dvi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės yra vertikaliai integruotos, tad atrinktos bendrovės nėra tipiškos Kinijos stiklo pluošto medžiagų pramonės, kurioje yra ir neintegruotų gamintojų, atžvilgiu.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį bendroves reikia atrinkti remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms per tiriamąjį laikotarpį teko 79 % nurodyto SPM eksporto iš KLR į Sąjungą, o tai laikoma tipiška apimtimi. Bet kuriuo atveju abiejose atrinktose eksportuojančių gamintojų grupėse yra ir vertikaliai integruotų, ir neintegruotų bendrovių, o Komisija, atlikdama analizę, į tai deramai atsižvelgė. Iš tiesų, daugiausia į ES eksportavo neintegruotos bendrovės. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(24)

Be to, visi neatrinkti eksportuojantys gamintojai pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį turėjo galimybę pateikti individualaus nagrinėjimo prašymus. Kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, individualaus nagrinėjimo nepaprašė nė vienas eksportuojantis gamintojas.

(25)

CCCLA taip pat tvirtino, kad atrinkus tik dvi eksportuojančių gamintojų grupes, jeigu viena iš atrinktų grupių nutrauktų bendradarbiavimą arba nuspręstų nebedalyvauti tyrime, kyla pavojus, kad bus padarytas didelis poveikis tyrimo rezultatams, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį.

(26)

CCCLA teigė, kad tokiu atveju neatrinktiems bendradarbiaujantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams (jeigu tokių būtų) taikoma muito norma būtų grindžiama likusiai atrinktai grupei nustatyta muito norma ir kad atrinktos bendrovės nebebūtų tipiškos. Todėl CCCLA Komisijos paprašė atrinkti dar vieną eksportuojantį gamintoją.

(27)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes sudaro penki eksportuojantys gamintojai. Be to, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinktoms bendrovėms teko 79 % nurodyto SPM eksporto iš KLR į Sąjungą, o tokia apimtis laikyta tipiška. Todėl Komisija nusprendė daugiau bendrovių neatrinkti, nes negalėtų ištirti visų bendrovių per tyrimui skirtą laikotarpį. Vis dėlto, kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujančios neatrinktos bendrovės pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį turėjo galimybę pateikti individualaus nagrinėjimo prašymus, bet to nepadarė nė vienas eksportuojantis gamintojas.

(28)

Kalbant apie CNBM grupę, nors bendrovės „Jushi“ ir „Hengshi“ neginčijo fakto, kad yra susijusios bendrovės, jos tvirtino, kad nėra susijusios su bendrove „Taishan“. „Jushi“ tvirtino, kad Komisija negali automatiškai remtis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (4) (toliau – Muitinės kodekso įgyvendinimo aktas) 127 straipsnio 1 dalies d ar f punktu ir laikyti „Hengshi“, „Jushi“ ir „Taishan“ vienu subjektu. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą bendrovė „Jushi“ nurodė PPO kolegijos ataskaitą dėl Korėjos ir tam tikro popieriaus (5) ir Gaires dėl į Šanchajaus vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų bendrovių susijusių sandorių.

(29)

„Taishan“ taip pat nesutiko, kad ji yra susijusi su „Jushi“ ir „Hengshi“, pažymėdama, kad i) jos nėra viena kitos akcijų tiesioginės savininkės, ii) jos neturi bendrų tiesiogiai joms priklausančių akcijų, iii) jų sprendimų priėmimo procesai ir valdymo organai skiriasi, iv) jų valdybose nėra tų pačių narių, v) „Hengshi“/„Jushi“ nevykdo susijusių sandorių su „Taishan“, vi) jos tarpusavyje konkuruoja rinkoje ir vii) geografiškai „Taishan“ yra toli nuo „Jushi“ ir „Hengshi“. Galiausiai „Taishan“ tvirtino, kad panašiu atveju anksčiau atliekant antidempingo tyrimą dėl importuojamų KLR kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (6) bendrovės nebuvo laikomos susijusiomis.

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad „China National Building Materials“ (toliau – CNBM) yra Kinijos valstybės įmonė, kurios tiesioginė ir netiesioginė (41,27 % akcijų) savininkė yra CNBM patronuojančioji įmonė, kuri savo ruožtu visiškai priklauso Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijai (toliau – SASAC). CNBM priklauso 26,97 % bendrovės „China Jushi Co., Ltd.“ (toliau – „China Jushi“), kuri yra vienintelė „Jushi“ grupės akcininkė (7), akcijų.

(31)

2017 m. rugsėjo mėn. CNBM su bendrove „Sinoma“ sudarė susijungimo susitarimą (8), kuris įsigaliojo 2018 m. gegužės mėn. Bendrovė „Sinoma“ per savo patronuojamąją bendrovę „Sinoma Science & Technology Co.“ buvo „Taishan“ savininkė. Po susijungimo bendrovė „Sinoma“ tapo CNBM dalimi. Taigi CNBM priklauso 26,97 % „China Jushi“ (vienintelės „Jushi“ akcininkės) akcijų ir 60,24 % „Sinoma Science & Technology Co. Ltd.“ (vienintelės „Taishan“ akcininkės) akcijų.

(32)

Muitinės kodekso įgyvendinimo akto 127 straipsnio d punkte nustatyta, kad du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas. CNBM priklauso 26,97 % „China Jushi“ (vienintelės „Jushi“ akcininkės) akcijų ir 60,24 % „Sinoma Science & Technology Co. Ltd.“ (vienintelės „Taishan“ akcininkės) akcijų. Todėl buvo konstatuota, kad šios bendrovės yra susijusios.

(33)

Be to, remiantis 2019 m. Kinijos tarpininkavimo įmonės „Guotai Junan Securities“ ataskaita (9), nuo 2017 m. CNBM ėmėsi reorganizuoti savo veikiančius subjektus, kad sustiprintų regioninį koordinavimą ir panaikintų horizontalią konkurenciją tarp į biržos sąrašus įtrauktų patronuojamųjų bendrovių. CNBM taip pat ketina iki 2020 m. išspręsti horizontalios konkurencijos problemas. Remiantis ataskaitoje pateikta viešai skelbiama informacija, CNBM planavo šį procesą pradėti konsoliduodama savo stiklo pluošto veiklą „China Jushi“ ir „Sinoma Science & Technology“ (vienintelės „Taishan“ akcininkės) turto injekcijomis. Taigi bendrovių argumentas, kad bendras akcijų valdymas neturi praktinio poveikio ir kad bendrovės vykdo veiklą nepriklausomai, nepatvirtintas per tiriamąjį laikotarpį surinktais įrodymais. Priešingai, iš tų įrodymų matyti, kad, be paties akcijų paketo (vien jis verčia daryti išvadą, kad bendrovės yra susijusios), trys bendrovės taip pat gali daryti didelę įtaką viena kitos verslo sprendimams ir kad jų kontroliuojančioji bendrovė (CNBM) siekia bent koordinuoti (o gal ir integruoti) jų veiklą („išspręsti horizontalios konkurencijos problemas“). Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad jai padarius išvadą, jog trys bendrovės yra susijusios, nebuvo atsižvelgta į faktines ir ekonomines aplinkybes.

(34)

Kalbant apie argumentą, kad Komisija negali laikyti „Hengshi“, „Jushi“ ir „Taishan“ viena grupe, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, kai tarp tiekėjų yra korporatyvių ryšių, Komisija gali nustatyti vieną individualų antidempingo muitą. Taip siekiama užtikrinti, kad muitinė galėtų veiksmingai imtis priemonių, kuriomis neleidžiama susijusioms bendrovėms nukreipti savo eksportuojamus produktus per bendrovę, kuriai nustatytas mažiausias muitas. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, susijusioje su normaliąja verte, nustatyta, kad aiškindamasi, ar dvi šalys yra susijusios, Komisija gali atsižvelgti į Muitinės kodekso įgyvendinimo akto 127 straipsnį. Komisija neturi priežasties eksportuojantiems gamintojams taikyti skirtingų standartų nustatydama normaliąją vertę ir tai, ar jie yra susiję ar ne, taikydama pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Taigi, taikydama pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, Komisija nuosekliai taiko Muitinės kodekso įgyvendinimo akto 127 straipsnyje nustatytus kriterijus. Be to, apie šią nuoseklią praktiką tyrimo pradžioje visoms šalims buvo pranešta pranešime apie inicijavimą. Bendrovės tvirtinimo nepatvirtina ir PPO byla (10), kurią bendrovė „Jushi“ nurodo 28 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų, priešingai, nei siekia įrodyti „Jushi“ ir „Hengshi“, PPO kolegija toje byloje patvirtino, kad, siekiant nustatyti dempingą antidempingo tyrimuose, PPO susitarimo dėl antidempingo 6 straipsnio 10 dalies taisyklė (pagal kurią dempingo skirtumas turėtų būti apskaičiuotas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui) nebūtinai užkerta kelią tam, kad atskiri juridiniai subjektai būtų laikomi vienu eksportuotoju ar gamintoju. Kolegija pažymėjo, kad tai būtų įmanoma, „jei atitinkamų bendrovių struktūriniai ir prekybiniai ryšiai būtų pakankamai glaudūs, kad jas būtų galima laikyti vienu eksportuotoju“ (11). Taikydama šią nuostatą kolegija nenustatė kriterijų, kuriuos tyrimą atliekančios institucijos privalo taikyti vertindamos, ar bendrovės yra susijusios. Kolegija tiesiog nagrinėjo konkrečius elementus (kaip antai akcijų paketus, direktorių valdybą, pardavimo kanalus), kuriuos toje byloje turėjo tyrimą atliekanti institucija. Bylos EB – tvirtinimo detalės Apeliacinis komitetas patvirtino galimybę tam tikrą skaičių eksportuotojų laikyti vienu subjektu ir išvardijo elementus, kurie galėtų būti aktualūs, kaip antai: i) eksportuotojų korporatyvių ir struktūrinių ryšių – bendros kontrolės, akcijų paketo ir valdymo – buvimas; ii) valstybės ir eksportuotojų korporatyvių ir struktūrinių ryšių – bendros kontrolės, akcijų paketo ir valdymo – buvimas, ir iii) valstybės kontrolė ar reikšminga įtaka kainodarai ir produkcijai (12). Šiuo atžvilgiu, remiantis teisinėmis ir faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, neginčijama, kad esama „Jushi“, „Hengshi“ ir „Taishan“ korporatyvių ryšių. Todėl Komisija gali jas laikyti vienu subjektu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(35)

Dėl „Taishan“ tvirtinimo, kad panašiu atveju atliekant ankstesnį antidempingo tyrimą (13) tam tikros bendrovės nebuvo laikomos susijusiomis, Komisija pažymėjo, kad „Taishan“ nurodytame tyrime klausimų dėl bendrovių ryšio nekilo. Taigi ji nesupranta, kaip ta byla padėtų „Taishan“ pagrįsti tvirtinimą dėl jos ryšių su „Jushi“ ir „Hengshi“. Bet kuriuo atveju padėtis šioje byloje buvo vertinama atsižvelgiant būtent į jos aplinkybes ir taikytiną teisinę sistemą.

(36)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šio tyrimo tikslais šios bendrovės yra susijusios, todėl visi su tuo susiję tvirtinimai buvo atmesti.

(37)

2019 m. gruodžio 19 d. gavusi bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą (toliau – galutinis faktų atskleidimas), „Taishan“ tvirtino, kad CNBM vykdė tik labai ribotą „Jushi“ arba „Hengshi“ verslo ir veiklos sprendimų kontrolę. Pakartota, kad „Taishan“ ir „Hengshi“/„Jushi“ rinkoje buvo konkurentės, ir pažymėta, kad anksčiau pateikta įrodymų šiems tvirtinimams pagrįsti, kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje. Be to, „Taishan“ tvirtino, kad, nors ji buvo susijusi su „Hengshi“/„Jushi“ per bendrą valstybės nuosavybę, nustačius priemones ji nebuvo suinteresuota koordinuoti savo eksporto veiklą su „Hengshi“/„Jushi“. „Taishan“ pasiūlė įsipareigojimą, kuriuo būtų veiksmingai nutraukti bet kokie prekybiniai ryšiai tarp „Taishan“ ir „Hengshi“/„Jushi“, todėl nebūtų galima nukreipti jokio SPM eksporto iš „Hengshi“/„Jushi“ į Sąjungą per „Taishan“. Todėl nereikėtų nustatyti vieno antidempingo muito visai grupei.

(38)

Kaip aprašyta 33 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad per savo bendrus akcininkus visos trys bendrovės gali daryti didelę įtaką viena kitos verslo sprendimams. Iš turimų įrodymų matyti, kad bendrovės šiuo metu konsoliduoja ir koordinuoja stiklo pluošto operacijas. Nebuvo pateikta jokios naujos informacijos ar įrodymų, kurie galėtų paneigti šias išvadas. Iš tiesų „Taishan“ neginčijo savo pagrindinio akcininko planų konsoliduoti stiklo pluošto verslą. Tokie planai aiškiai prieštarauja bet kokiam įsipareigojimui nutraukti „Taishan“ ir „Hengshi“/„Jushi“ prekybinius ryšius. Be to, neturėdama pozicijos dėl to, ar Komisija galėtų priimti tokį įsipareigojimą, bendrovė akivaizdžiai negali prisiimti jokio įsipareigojimo be galutinių ją kontroliuojančių subjektų patvirtinimo. Todėl „Taishan“ tvirtinimai ir įsipareigojimo prašymas buvo atmesti.

(39)

Septyni Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formas, Komisijai pranešė apie ketinimą pateikti individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Komisijos klausimynus internete buvo galima rasti nuo inicijavimo dienos. Be to, Komisija pranešė neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kad, jei pageidauja, kad būtų nagrinėjami individualiai, jie turi pateikti klausimyno atsakymus. Tačiau nė viena iš šių bendrovių klausimyno atsakymų nepateikė.

(40)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Klausimynus Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir KLR ir Egipto eksportuojantiems gamintojams internete (14) buvo galima rasti nuo inicijavimo dienos.

(41)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš keturių atrinktų Sąjungos gamintojų, penkių naudotojų, vieno nesusijusio importuotojo, visų atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų ir dviejų Egipto eksportuojančių gamintojų, kurie priklauso tai pačiai grupei (CNBM). Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų dėl reikšmingų iškraipymų buvimo KLR nepateikė.

(42)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių šalių patalpose:

(43)

CNBM grupei priklausantys du atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai („Jushi“ ir „Hengshi“) atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Todėl Komisija nusprendė išvadas padaryti remdamasi turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje ir kaip išsamiai paaiškinta 3.1 skirsnyje. Be to, Komisija priėmė informaciją iš CNBM grupės susijusios prekybos dalies – bendrovės „CNBM International Corporation“ (toliau – „CNBM International“), kuri iš dalies pateikė reikiamą informaciją vėlesniu etapu pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį (žr. 85–87 konstatuojamąsias dalis).

(44)

Eksportuojantys gamintojai „Jushi“ ir „Hengshi“ paprašė dalį jų pateiktos informacijos laikyti konfidencialia. Nepaisant to, kad jų kelis kartus buvo paprašyta, bendrovės negalėjo pagrįsti, kodėl būtent tą informaciją reikėtų laikyti konfidencialia. Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad beveik tokią pat informaciją jau buvo pateikusi kita suinteresuotoji šalis neprašydama jos laikyti konfidencialia ir su ja nekonfidencialioje byloje galėjo susipažinti kitos suinteresuotosios šalys. Todėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia patenkinti negalima. Atsižvelgdama į tai, kad bendrovės vis tiek nenorėjo pateikti informacijos, jeigu ji nebūtų laikoma konfidencialia, Komisija nusprendė šiame reglamente tų pastabų neatskleisti.

(45)

Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ta kita suinteresuotoji šalis buvo pateikusi beveik tokias pat pastabas ir (arba) informaciją neprašydama jos laikyti konfidencialia, į bendrovių „Jushi“ ir „Hengshi“ argumentus šiame reglamente iš esmės išsamiai atsakyta.

(46)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(47)

Ir šio antidempingo tyrimo, ir 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyto antisubsidijų tyrimo tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis sutampa.

(48)

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad kai kurie ekonominės veiklos vykdytojai apie save nepranešė, nes neteisingai suprato tiriamojo produkto apibrėžtį. Todėl 2019 m. rugsėjo 18 d. Komisija paskelbė pranešimą (toliau – patikslinamasis pranešimas) (15), kuriame patikslino pranešime apie inicijavimą pateiktą produkto apibrėžtosios srities formuluotę. Patikslinamajame pranešime taip pat pažymėta, kad šalys gali per nustatytą laikotarpį apie save pranešti ir, jeigu pageidauja, paprašyti išsiųsti joms klausimyną. Jokia suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl patikslinamojo pranešimo ir nepaprašė klausimyno.

(49)

Dėl tikimybės, kad apie save gali pranešti naujos šalys, ir dėl to, kad tokiu atveju reikia visiškai įgyvendinti jų procedūrines teises į gynybą, Komisija nusprendė tęsti tyrimą nenustatydama laikinųjų priemonių.

(50)

2019 m. rugsėjo 26 d. pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą.

(51)

Paskelbus patikslinamąjį pranešimą ir tęsiant tyrimą buvo patvirtinta, kad nebuvo tokių ekonominės veiklos vykdytojų, kurie būtų apie save nepranešę, nes galbūt neteisingai suprato pranešime apie inicijavimą pateiktą nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(52)

Nagrinėjamasis produktas (16) yra KLR ir Egipto kilmės medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesnis nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2 (toliau – SPM), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 39 00, ex 7019 40 00, ex 7019 59 00 ir ex 7019 90 00 (TARIC kodai 7019390080, 7019400080, 7019590080 ir 7019900080) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(53)

SPM naudojamos įvairiais tikslais, pavyzdžiui, gaminant vėjo jėgainių mentes ir laivus, sunkvežimius ir sporto įrangą, taip pat vamzdynų rekonstrukcijos sistemose.

(54)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCLA tvirtino, kad produkto apibrėžtoji sritis buvo neaiški ir kad reikėtų patikslinti, ar produktai, kurių KN kodai yra 7019 59 00 ir 7019 90 00, buvo įtraukti į tyrimo aprėptį.

(55)

Komisija primena, kad, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, tiriamasis produktas apibrėžiamas produkto apibrėžtimi, o ne KN ar TARIC kodais (kurie pateikiami tik informacijai). Pranešime apie inicijavimą Komisija aiškiai apibrėžė nagrinėjamąjį produktą. Tą patvirtina tai, kad po to, kai Komisija paskelbė patikslinamąjį pranešimą dėl 48 konstatuojamojoje dalyje minėtos produkto apibrėžtosios srities, apie save nepranešė nė viena suinteresuotoji šalis. Todėl tvirtinimas, kad produkto apibrėžtoji sritis yra neaiški, buvo atmestas.

(56)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią pagrindinę naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(57)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(58)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir Egipto Arabų Respublikos prekybos ministerija tvirtino, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai neturėtų būtų įtraukti į tyrimo aprėptį. Jie teigė, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai yra tolesnės gamybos grandies produktas, kuriam pagaminti reikia papildomų gamybos etapų, kurio fizinės savybės skiriasi ir kurio dydis daug mažesnis. Jis būna įvairių formų, įvairiai supakuotas; jį sudaro keli mažesni tarpusavyje sudygsniuoti medžiagos gabalai. Buvo taip pat pažymėta, kad neįtraukus rinkinių nekiltų jokios priemonių vengimo rizikos, nes pjaustymo procesas yra negrįžtamas, ir kad šio produkto negalima pakeisti nesupjaustyta SPM.

(59)

Skundo pateikėjas teigė, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai ir nesupjaustytos SPM turi tokias pat pagrindines savybes ir tą pačią galutinio naudojimo paskirtį. SPM – tai sutvirtinančios medžiagos, kurias reikia supjaustyti taip, kad jos atitiktų produkto, kurį reikia sutvirtinti, formą, bet jų pagrindinės savybės dėl to nepasikeičia. Pjaustyti gali SPM gamintojas, nepriklausomas pramoninis pjaustytojas arba pats pirkėjas. Tai labai paprasta ir nedaug kainuojanti operacija. Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad naudotojai neskiria iš anksto supjaustytų SPM nuo kitų SPM, nes SPM paprastai gaminamos pagal naudotojo specifikacijas. Jeigu pjaustant keistųsi SPM savybės, SPM taptų netinkamos naudoti konkrečiam pirkėjui.

(60)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dėl išankstinio pjaustymo ir rinkinių formavimo procesų pagrindinės SPM fizinės, techninės ar cheminės savybės ar pagrindinė galutinė naudojimo paskirtis nesikeičia. Abiejų produktų pirkėjai iš esmės yra tie patys, abu produktai parduodami tais pačiais platinimo kanalais.

(61)

Atlikus tyrimą taip pat buvo patvirtinta, kad daugeliu naudojimo atvejų SPM gaminamos pagal užsakymą pagal pirkėjų specifikacijas. Iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai tėra papildoma pirkėjo užsakymo specifikacija. Dėl to, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai kitaip supakuojami, jų savybės taip pat nesikeičia. Kadangi SPM vis dažniau užsakomos kaip iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai ir vis dažniau naudojamasi išorės rinkinių formuotojų paslaugomis, kiltų didelė priemonių vengimo rizika, jeigu iš anksto supjaustytos SPM nebūtų įtrauktos į tyrimo aprėptį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš anksto supjaustytų SPM negalima neįtraukti į tyrimo aprėptį.

(62)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCLA ir Egipto Vyriausybė tvirtino, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes tai tolesnės gamybos grandies produktai, kuriems reikia papildomų gamybos etapų ir kurių fizinės savybės daro didelį poveikį sąnaudoms ir kainoms. Abi šalys tvirtino, kad taip pat nebūtų priemonių vengimo pavojaus, jei iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai nebūtų įtraukti į priemonių taikymo sritį, visų pirma dėl susijusių papildomų sąnaudų ir dėl to, kad pjaustymo procesas būtų negrįžtamas.

(63)

Komisija negali priimti šio tvirtinimo. Kaip paaiškinta 61 konstatuojamojoje dalyje, taikant pjaustymo ir rinkinių formavimo procesus nesukuriamas tolesnės gamybos grandies produktas – tai yra papildoma pirkėjo užsakymo specifikacija. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(64)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad į tyrimo aprėptį nereikėtų įtraukti stiklo pluošto verpalų. Šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad stiklo pluošto verpalai nebuvo aiškiai paminėti klausimyne, skunde arba pranešime apie inicijavimą ir kad tai reiškia, jog jie nėra įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Jis taip pat teigė, kad SPM iš verpalų negali būti klasifikuojamos pagal produkto kontrolės numeriui (PKN) priskiriamas savybes, kad SPM iš verpalų importuojamos pagal kitus KN kodus nei nurodyti skunde ir kad stiklo pluošto verpalams taip pat netaikomos priemonės, kurios kituose tyrimuose nustatytos stiklo pluošto pusverpaliams.

(65)

Skundo pateikėjas ir kitas Sąjungos gamintojas (ne skundo šalis) tvirtino, kad į tyrimą reikėtų įtraukti tik SPM iš nesuktųjų (dar vadinamų besukriais) stiklo pluošto verpalų, o suktųjų verpalų į tyrimo aprėptį galima neįtraukti. Skundo pateikėjas tvirtino, kad nesuktiesiems stiklo pluošto verpalams būdingos stiklo pluošto pusverpalių savybės – juos sudaro nesuktųjų gijų ar sruogų pluoštas, jie taip pat naudojami tais pačiais tikslais kaip pusverpaliai ir paprastai yra 13–24 mikrometrų skersmens ir 300–4800 teksų tankio.

(66)

Kalbant apie SPM iš stiklo pluošto verpalų įtraukimą, pranešime apie inicijavimą tiriamasis produktas apibrėžtas taip: „medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų […]“ (17). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nesuktiesiems stiklo pluošto verpalams būdingos tos pačios pagrindinės savybės, kaip stiklo pluošto pusverpaliams, t. y. juos sudaro nesuktųjų gijų ar sruogų pluoštas ir jie naudojami tais pačiais tikslais. Abiem atvejais skersmuo paprastai yra 13–24 mikrometrų, o tankis – 300–4800 teksų. Taigi šių rūšių produktų negalima neįtraukti į tyrimo aprėptį.

(67)

Kalbant apie SPM, gaminamas pirmiausia iš suktųjų stiklo pluošto verpalų, Komisija pažymi, kad šis produktas, kuriam būdingos kitos pagrindinės savybės ir kurio galutinio naudojimo paskirtis taip pat skiriasi (pvz., spausdintinės plokštės), niekada nebuvo nagrinėjamojo produkto dalis. Komisija aiškiai pabrėžė šį aspektą patikslinamajame pranešime.

(68)

Kaip minėta 43 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendrovės „Jushi“ ir „Hengshi“ nebendradarbiavo. Komisija priėmė informaciją iš trečios susijusios bendrovės, kuri pateikė reikiamą informaciją vėlesniu etapu. Šiame skirsnyje nagrinėjama trijų bendrovių padėtis ir jų pastabos.

(69)

Vertikaliai integruotas eksportuojantis gamintojas „Jushi“ klausimyno atsakymuose ir paskesniame rašte dėl informacijos neišsamumo nepateikė esminės informacijos apie savo gamybos procesą. Trūkstama informacija buvo būtina bendrovės normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį; iš jos turėtų matytis vertikaliai integruotos bendrovės gamybos procesas. Komisija paprašė informacijos apie gamybos sąnaudas pagal PKN. Šią informaciją sudarė bendrovės „Jushi“ SPM pagaminti naudojamų gamybos veiksnių apimtis ir vertė pagal PKN. Tačiau bendrovė „Jushi“ atsisakė pateikti prašomą informaciją apie tam tikrus gamybos veiksnius, kaip antai išsamius duomenis apie klijinimo mišinį, naudojamą stiklo pluošto pusverpaliams (SPP) gaminti, ir pagrindines žaliavas SPM gaminti pagal PKN. Nepaisant kelių Komisijos prašymų pateikti tą informaciją ir paaiškinimų, kodėl ta informacija yra būtina, bendrovė „Jushi“ atsisakė pateikti informaciją. Todėl Komisija pranešė bendrovei „Jushi“, kad nustatydama normaliąją vertę ji ketina remtis turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(70)

Be to, bendrovei buvo pranešta, kad jai atsisakius bendradarbiauti tikrinamojo vizito metu nebus priimama jokia informacija apie normaliąją vertę. Prieš tikrinamąjį vizitą būtinai reikėjo atlikti tos informacijos analizę, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir prasmingą patikrinimą vietoje, siekiant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nustatyti normaliąją vertę. Be to, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą tyrimui atlikti skirtą terminą ir tai, kad eksportuojančiam gamintojui buvo skirta pakankamai laiko ir sudarytos galimybės pateikti reikiamą informaciją, Komisija nebegalėjo priimti jokios naujos informacijos apie normaliąją vertę.

(71)

„Jushi“ teigė, kad Komisija galėtų padaryti pagrįstą išvadą laikydama ją ne vertikaliai integruotu gamintoju, t. y. nustatydama jos gamybos veiksnius ir gamybos sąnaudas pagal SPP, kurie yra pagrindinė žaliava SPM gaminti. Ji tvirtino, kad atitinkama informacija buvo pateikta iki nustatyto termino ir kad ją buvo galima patikrinti. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad darė viską, ką galėjo, ir atskleidė Komisijai visą informaciją, kurios nelaikė konfidencialia verslo informacija. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad negalėjo nurodyti savo SPP gamybos sąnaudų, visų pirma, susijusių su klijinimo mišiniu, kuris yra kelių tik šios bendrovės naudojamų cheminių medžiagų mišinys ir kuris dėl to yra konfidenciali verslo informacija.

(72)

Tačiau trūkstama informacija (išsami informacija apie klijinimo mišinį pagal PKN siekiant nustatyti SPP gamybos sąnaudas) buvo būtina norint nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, nes ji turėtų atspindėti eksportuojančio gamintojo gamybos procesą. Be to, eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, kaip Komisija galėjo padaryti pagrįstą išvadą, nepaisant to, kad jis neatskleidė būtinos informacijos apie visas savo gamybos sąnaudas.

(73)

Komisija taip pat patikslino, kad visa konfidenciali verslo informacija, pateikiama atliekant antidempingo tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį laikoma griežtai konfidencialia ir kad nė viena kita suinteresuotoji šalis neturi galimybės su ja susipažinti.

(74)

Taigi Komisija atmetė eksportuojančio gamintojo pateiktus argumentus ir nusprendė daryti išvadas remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

(75)

Kita neintegruota CNBM grupės bendrovė „Hengshi“ tikrinamojo vizito metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, taip pat itin trukdė atlikti tikrinimą – slėpė svarbią informaciją ir be reikalo pakartotinai vilkino tikrinimą. Visų pirma, pateikta informacija apie PKN, paskirstymo formules, naudojamas suvartojamam elektros energijos kiekiui apskaičiuoti, darbo jėgos ir pridėtines išlaidas, sudarančias gamybos sąnaudas pagal PKN, 2018 m. bandomąjį balansą ir akcininkų struktūrą, pripažinta nepatikima ir jos nebuvo galima naudoti norint nustatyti to eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumą.

(76)

Taigi Komisija pranešė susijusiai bendrovei, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų padaryta išvada, jog reikia taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, apskaičiuodama normaliąją vertę ji ketina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį suinteresuotajai šaliai buvo pranešta apie priežastis, kodėl nebus atsižvelgta į pateiktą informaciją, ir suteikta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų.

(77)

Bendrovė „Hengshi“ pateikė pastabą dėl Komisijos ketinimo daryti išvadas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir pateikė prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Klausymas surengtas 2019 m. spalio 28 d. Bendrovė tvirtino, kad tyčia nevilkino ar nestabdė tyrimo ir kad dėjo visas pastangas. Visų pirma, bendrovė tvirtino, kad pateikta informacija nėra neteisinga ar klaidinanti ir kad tikrinamojo vizito metu ji pateikė beveik visiškai teisingą PKN lentelės variantą. Visiškai teisingą PKN lentelę ji pateikė per lygiagretų antisubsidijų tyrimą; ta lentelė buvo patikrinta vykdant tą antisubsidijų tyrimą ir ją reikėtų naudoti šiame tyrime kaip turimus faktus. Be to, bendrovė tvirtino, kad pateiktos paskirstymo formulės gamybos sąnaudoms pagal PKN apskaičiuoti yra koeficientai, kuriuos bendrovė seniai naudoja kasdienėje veikloje valdymo ir sąnaudų apskaitos tikslais. Bendrovė tvirtino, kad tos paskirstymo formulės objektyviai perteikia faktines gamybos sąnaudas. Dėl 2018 m. bandomojo balanso bendrovė paaiškino, kad tikrinamojo vizito metu pateikdama patvirtinamuosius dokumentus nesuprato, jog dėl techninių sistemos apribojimų tie taisymai dokumentuose nebuvo akivaizdūs. Buvo paaiškinta, kad taip nutiko dėl to, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėta naudotis nauja apskaitos sistema; anksčiau Komisija nebuvo gavusi informacijos apie tai. Bendrovė nesutiko, kad neatskleidus informacijos apie tą naująją sistemą buvo be reikalo vilkinamas tikrinimas. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad vienam iš akcininkų priklausanti akcijų dalis procentais buvo nurodyta neteisingai dėl tipografinės klaidos, kuri buvo ištaisyta per tikrinamąjį vizitą. Taigi tokios klaidos nederėtų laikyti klaidinančia informacija, dėl kurios reikėtų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Galiausiai eksportuojantis gamintojas nesutiko, kad kelis kartus trikdė tikrinimo procesą, visų pirma, nepateikęs i) paaiškinimų dėl tam tikro klausimyne nurodyto (konfidencialaus) dokumento ir ii) peržiūrėtų darbinių dokumentų.

(78)

Pirma, atliekant tyrimą bendrovė „Hengshi“ pateikė neteisingą PKN, nors per šešių dienų tikrinamąjį vizitą eksportuojančiam gamintojui buvo sudaryta daug galimybių peržiūrėti PKN. Remdamasi pateikta informacija Komisija negalėjo nustatyti patikimų vidutinių pardavimo kainų pagal PKN, tad pateiktą informaciją teko atmesti.

(79)

Antra, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pagal eksportuojančio gamintojo naudojamą paskirstymo formulę suvartojamas elektros energijos kiekis ir darbo jėgos ir pridėtinės išlaidos pagal PKN buvo apskaičiuotos neteisingai. Mat rengdama paskirstymo formules bendrovė neatsižvelgė į gamybos įrangos prastovos laiką. Dėl to mažais kiekiais gaminamiems produktams buvo priskirta per daug gamybos procese suvartojamo elektros energijos kiekio ir pridėtinių išlaidų, o dideliais kiekiais gaminamiems produktams – per mažai. Be to, eksportuojančiam gamintojui taikant tokias paskirstymo formules darbo valandų skaičius pagal PKN buvo priskiriamas padrikai. 2019 m. liepos 22 d. rašte Komisijos tarnyboms eksportuojantis gamintojas pripažino šią klaidą. Be to, tikrinamojo vizito metu tikrintojų grupė kelis kartus atkreipė dėmesį į nenuoseklius rezultatus, gaunamus taikant bendrovės siūlomas paskirstymo formules, bet bendrovė atsisakė spręsti šią problemą. NET jeigu eksportuojantis gamintojas naudojo tas paskirstymo formules anksčiau, jos teisingai nerodo suvartojamos elektros energijos kiekio ir darbo jėgos ir pridėtinių išlaidų pagal PKN. Todėl Komisija nusprendė, kad taikant tas paskirstymo formules neįmanoma pagrįstai nustatyti bendrovės gamybos sąnaudų pagal PKN. Taigi ir šią informaciją teko atmesti.

(80)

Trečia, Komisija nesutinka, kad šis eksportuojantis gamintojas netrikdė tikrinimo proceso neatskleidęs informacijos apie tai, kad naudojama nauja apskaitos sistema. Naujosios sistemos poveikio bendrovės pateiktai informacijai vertinimas pareikalavo daugiau laiko, nei būtina. Stebina ir tai, kad tikrinamajame vizite dalyvavęs bendrovės finansų vadovas iš karto neatskleidė šios informacijos. Jeigu tai nebūtų nuslėpta nuo tikrintojų grupės, nebūtų reikėję tikrinti, ar naujoji sistema darė poveikį pateiktiems 2018 m. duomenims. Tą papildomą laiką būtų buvę galima skirti svarbesnėms klausimyno dalims patikrinti. Komisija pažymi, kad, nors tikrintojų grupė pratęsė tikrinamąjį vizitą vienai papildomai dienai, per tą papildomą laiką ji vis tiek negalėjo tinkamai užbaigti bendrovės pateiktų duomenų tikrinimo.

(81)

Ketvirta, didelį poveikį padarė akcininko duomenų klaida, kuri buvo lemiama nustatant, ar šis eksportuojantis gamintojas yra susijęs su kitu eksportuojančiu gamintoju (ir todėl priklauso tai pačiai grupei, kuriai nustatomas vienas antidempingo muitas). Taigi ši klaida buvo įvertinta kaip didelė ir klaidinanti, nesvarbu, ar neteisinga informacija buvo pateikta tyčia ar ne.

(82)

Galiausiai Komisija tvirtina, kad bendrovė kelis kartus trikdė tikrinimo procesą. Dėl to, kad nebuvo pateikta paaiškinimų dėl klausimyno atsakymuose nurodyto konfidencialaus dokumento, Komisija pažymi, kad atliekant patikrinimą vietoje nuo tikrintojų grupės buvo nuslėpta esminė informacija, kuri buvo pateikta tik daug vėliau, kaip nurodyta bendrovei pateiktoje misijos ataskaitoje (18). Be to, tikrinamojo vizito metu Komisija prašė informacijos, kad patikrintų, ar nagrinėjamojo produkto PKN struktūra yra teisinga. Tačiau bendrovė „Hengshi“ pateikė išsamią informaciją apie PKN struktūrą tik po to, kai buvo nustatyta, kad PKN yra neteisingas. Be to, tikrinamojo vizito metu bendrovė nuslėpė peržiūrėtus PKN, kol tikrintojų grupė pateiktuose dokumentuose nepastebėjo kitų klaidų. Tuo metu tikrintojų grupė jau buvo skyrusi daug laiko PKN tikrinimui ir sudariusi galimybę bendrovei pateikti darbinius dokumentus ir pradėti PKN tikrinimą iš naujo. Toks elgesys iš tiesų trukdė atlikti tyrimą, nes Komisijos pareigūnai negalėjo užbaigti pateiktų PKN tikrinimo. Todėl Komisija nesutinka, kad bendrovė netrikdė tikrinimo proceso.

(83)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytus reikšmingus šio eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos trūkumus Komisija nusprendė į tą informaciją neatsižvelgti (į visus PKN ir gamybos sąnaudas pagal PKN) ir padarė išvadas remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį (19).

(84)

Kadangi dėl pastabų, kurias pateikė bendrovė ir kurios buvo išsakytos per klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, nustatyti faktai ir padarytos išvados nepasikeitė, Komisija patvirtino, kad nustatydama šio eksportuojančio gamintojo eksporto kainą ir normaliąją vertę vadovausis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

(85)

Galiausiai CNBM grupei priklausantis susijęs prekiautojas „CNBM International“ nepateikė klausimyno I priedo atsakymo, kaip prašyta. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad trūko būtinos informacijos apie SPM pardavimą, ir Komisija paprašė bendrovės „CNMB International“ pateikti tokio pardavimo duomenis ir paaiškinti, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau.

(86)

Bendrovė „CNBM International“ pateikė prašomus pardavimo duomenis ir teigė, kad apie tą pardavimą sužinojo tik kai rengė atsakymą į Komisijos raštą dėl informacijos neišsamumo per 3 konstatuojamojoje dalyje minėtą lygiagretų antisubsidijų tyrimą.

(87)

Tačiau tokiu vėlyvu etapu pateiktą informaciją buvo galima patikrinti tik iš dalies. Atsižvelgdama į nedidelę apimtį Komisija nusprendė išimties tvarka priimti su tais pardavimo sandoriais susijusią informaciją ir remtis turimais faktais, susijusiais su tam tikra informacija, kaip antai susijusio prekiautojo pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį.

(88)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR vidaus rinkoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga su KLR susijusį tyrimą inicijuoti vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(89)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie SPM gamybai naudojamus gamybos išteklius. Prašomą informaciją pateikė devyni KLR eksportuojantys gamintojai, kuriems per TL teko visas į Sąjungą eksportuojamas SPM kiekis.

(90)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus KLR vidaus rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Kinijos Vyriausybė neatsakė.

(91)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo Kinijai tinkamumo. Bendrovės „Hengshi“, „Jushi“ ir CCCLA pateikė pastabą dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, į kurią atsakyta 106 ir 107 konstatuojamosiose dalyse.

(92)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti KLR eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(93)

2019 m. kovo 27 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą įtrauką pateikė suinteresuotosioms šalims pirmąjį pranešimą byloje (toliau – 2019 m. kovo mėn. pranešimas), kad siekia surinkti jų nuomones dėl susijusių šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis KLR eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagų, energijos, darbo jėgos ir atliekų, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais Komisija nustatė kelias galimas tipiškas šalis: Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją.

(94)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija pastabų gavo iš „Taishan“, „Jushi“, „Hengshi“ ir skundo pateikėjo. Kinijos Vyriausybė pastabų nepateikė.

(95)

Komisija į gautas pastabas dėl 2019 m. kovo mėn. pranešimo atsakė 2019 m. rugsėjo 4 d. antrame pranešime byloje (toliau – 2019 m. rugsėjo mėn. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. Komisija taip pat pateikė peržiūrėtą gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tuo etapu Turkija buvo laikoma tinkamiausia tipiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. Komisija taip pat sudarė Turkijos naudojamų kodų sąrašą ir nekonfidencialioje byloje pateikė atitinkamus Turkijos muitinės statistinius duomenis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisija pastabų gavo iš dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų, priklausančių CNBM grupei. Šiame reglamente į tas pastabas atsakyta 106, 177 ir 207–211 konstatuojamosiose dalyse.

(96)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(97)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, taikytina pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis.

(98)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, be kitų dalykų, atsižvelgiama į nebaigtinį elementų sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(100)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(101)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė KLR ataskaitą (toliau – ataskaita) (20), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(102)

Visų pirma skunde buvo pateikta informacija, kad Kinijos Vyriausybė aktyviai skatina Kinijos SPM ir SPP pramonės šakas. Skundo pateikėjo teigimu, Kinijos 12-ajame penkmečio plane pabrėžiama naujųjų medžiagų, įskaitant SPM, pramonės kaip „besiformuojančios strateginės pramonės“ svarba ir pažymima, kad ją reikėtų išplėtoti iki „pirmaujančios pagrindinės pramonės“ teikiant jai visapusę politinę paramą ir pagalbą. Be to, pagal 13-ąjį penkmečio planą siekiama toliau plėtoti naujųjų medžiagų pramonės šakas stiprinant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir didinant apdirbamosios pramonės gebėjimus kurti inovacijas (21).

(103)

Skunde taip pat tvirtinama, kad naujųjų medžiagų pramonė yra ir skatinamoji pramonės šaka pagal iniciatyvą „Made in China 2025“, todėl ji atitinka reikalavimus gauti didelį valstybės finansavimą. Skunde išvardijami keli fondai, įsteigti siekiant remti iniciatyvą „Made in China 2025“ ir netiesiogiai – SPM pramonę (22).

(104)

Galiausiai skunde pažymima, kad 13-ajame penkmečio plane yra raginimų optimizuoti pramonės struktūrą, be kita ko, plečiant besiformuojančias pramonės šakas, kaip antai stiklo pagrindu pagamintų medžiagų, pramoninės keramikos, intraokulinių lęšių, padidinto atsparumo pluoštų ir jų kompozitų, grafeno ir modifikuotų medžiagų sektorius. Tai pasiekiama valstybės finansavimo, apmokestinimo, finansinės, kainodaros, energetikos ir aplinkos apsaugos politikos priemonėmis bei remiant kapitalą, naudojamą dalyvaujant statybinių medžiagų įmonių susijungimo, įsigijimo ir restruktūrizavimo procesuose pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant skolinimą (23).

(105)

Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(106)

Pastabų dėl iškraipymų gauta iš bendrovių „Hengshi“, „Jushi“ ir CCCLA, kurios tvirtino, kad pagal PPO teisės aktus Sąjunga privalo nustatyti sąnaudas normaliajai vertei apskaičiuoti, kad parodytų KLR susiklosčiusias sąlygas, kaip numatyta Antidempingo susitarimo 2 straipsnyje ir kaip nurodyta PPO apeliacinio komiteto ataskaitoje DS 473 „ES. Biodyzelinas (Argentina)“.

(107)

Atlikdama šį tyrimą Komisija 161 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad būtų tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Taigi Komisija mano, kad 2 straipsnio 6a dalis yra taikytina. Be to, Komisijos nuomone, ši nuostata atitinka Europos Sąjungos PPO prievoles. Komisijos nuomone, kaip paaiškinta byloje DS473 „ES. Biodyzelinas (Argentina)“, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Galiausiai Komisija priminė, kad ginčas DS473 „ES. Biodyzelinas (Argentina)“ nebuvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Todėl Komisija tą tvirtinimą atmetė.

(108)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(109)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (24). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra ne tik sudaro sąlygas svarbiam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet ir aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Viešosios nuosavybės viršenybės prieš privačiąją sąvoka dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (25).

(110)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (toliau – KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (26) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(111)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (27). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(112)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.1.5 skirsnį) (28).

(113)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį) (29). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (30).

(114)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai turi būti vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (31). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (32).

(115)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (33).

(116)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(117)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau ji taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.3.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (34). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (35).

(118)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent SPM ir SPP sektoriuose. Valstybei priklauso didžioji abiejų atrinktų gamintojų grupių – CNBM grupės ir „Yuntianhua“ grupės, kurios yra didžiausios SPM ir SPP gamintojos Kinijoje, akcijų dalis. Šioms bendrovėms tenka apie 68 % visų Kinijos stiklo pluošto pramonės, kuriai priklauso SPM ir SPP, gamybos pajėgumų (36).

(119)

Kadangi SPM pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms SPM sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.3.1.5 skirsnyje. Tas pats pasakytina apie SPP sektorių, kuriame gaminamos pagrindinės žaliavos SPM gaminti.

(120)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (37), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (38)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba ne visada buvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (39). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (40). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, SPM gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(121)

Konkrečiai SPM sektoriuje, kaip jau minėta, daug SPM gamintojų priklauso valstybei. Konfidencialioje byloje taip pat yra įrodymų, kad valstybei priklauso atrinktų eksportuojančių gamintojų akcijų dalis, leidžianti jai daryti įtaką bendrovių sprendimams ir galiausiai kištis į kainas ar sąnaudas. Kadangi konkretūs patvirtinamieji elementai yra įtraukti į bendrovės įstatus ar kitus dokumentus, kurie yra konfidencialūs, jie buvo atskleisti susijusiai šaliai atskirai.

(122)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (41). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei SPM ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(123)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (42).

(124)

SPM pramonė laikoma svarbia Kinijos Vyriausybės remiama pramonės šaka. Tai patvirtinama įvairiuose pramonės plėtros planuose, kaip antai 13-ajame KLR ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane arba iniciatyvoje „Made in China 2025“ (43).

(125)

Be to, SPM dažnai minimos, kai kalbama apie naująsias medžiagas. Iniciatyvos „Made in China 2025“ veiksmų gairėse (44) aprašytas 9 skirsnis „Naujosios medžiagos“ ir jų pakategorės, įskaitant pažangiąsias pagrindines medžiagas (9.1 dalis), pagrindines strategines medžiagas (9.2 dalis), įskaitant padidinto atsparumo pluoštus ir jų kompozitus, ir naująsias energetines medžiagas (45).

(126)

Be to, be iniciatyvos „Made in China 2025“ veiksmų gairių, 2016 m. lapkričio mėn. 10 strateginių sektorių sąrašas virto Nacionalinio patariamojo komiteto gamybos strategijos klausimais (NMSAC), kuris yra Nacionalinės gamybos milžinės kūrimo mažosios grupės patariamoji grupė, Keturių esminių sričių žinynu. Šiame žinyne kiekvienas iš 10 strateginių sektorių padalijamas į keturis skyrius: i) pagrindinės atsarginės dalys, ii) svarbiausios pagrindinės medžiagos, iii) pažangieji pagrindiniai procesai/technologijos ir iv) pramonės technologijų platformos. Stiklo pluoštas įtrauktas į 7 skirsnio „Elektros įranga“ II dalies „Pagrindinės medžiagos“ 16 punktą „Stiklo pluošto izoliacinės plokštės“ ir į 9 skirsnio „Naujosios medžiagos“ II dalies „Pagrindinės medžiagos“ 10 punktą „Padidinto atsparumo pluoštas, monomerai ir kompozitinės medžiagos“ ir 24 punktą „Stiklo pagrindu gaminamos medžiagos“.

(127)

13-ajame KLR ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane naujosios medžiagos minimos kelis kartus: „Veiksime sparčiau, kad pasiektume pagrindinių technologijų proveržį tokiose srityse, kaip naujos kartos informacija ir komunikacija, naujų rūšių energija, naujosios medžiagos <…>“ (46). Plane taip pat numatoma, kad bus įgyvendinami projektai, susiję su pagrindinių naujųjų medžiagų moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir taikymu (47).

(128)

Iniciatyvos „Made in China 2025“ veiksmų gairėse išvardyti 10 strateginių sektorių, kurie Kinijos Vyriausybei yra pagrindinės pramonės šakos. Naujųjų medžiagų sektorius, kuris yra vienas iš tų 10 strateginių sektorių, naudojasi dokumente išvardytais paramos mechanizmais, įskaitant, be kita ko, finansinės paramos politiką, fiskalinę ir mokesčių politiką, Valstybės tarybos priežiūrą ir paramą (48).

(129)

Pluošto produktai taip pat aiškiai minimi Pramonės struktūros koregavimo žinyno (NDRC) 2011 m. leidime – dokumente, kurio skyriuose dėl statybinių medžiagų ir tekstilės išvardijamos pramonės šakos, tenkinančios lengvatinio finansavimo sąlygas:

„ Statybinės medžiagos

<…>

Tekstilė

<…>

<…>

<…>

(130)

Be to, 2011 m. pramonės struktūros koregavimo žinyne (Sprendimas Nr. 9) kaip skatinamoji pramonės šaka aiškiai minima: „E tipo stiklo pluošto gijų tempimo krosnis <…>, padidinto atsparumo stiklo pluošto ir jo produktų kūrimas ir gamyba“.

(131)

SPM ir SPP įtraukiami ir į 2016–2020 m. Statybinių medžiagų pramonės plėtros planą, kuriame, be kita ko, numatoma statybinių medžiagų pramonę paversti „iš didelės pramonės – stipria pramone“, optimizuoti statybos sektoriaus struktūras ir didinti pagrindinių medžiagų tiekimo saugumą, pramonės koncentracijos lygį ir tarptautinį konkurencingumą (49). Plane nustatyti kiekybiniai plėtros tikslai, numatoma Vyriausybės vykdoma gamybos pajėgumų kontrolė, išsamūs gamybos tikslai, geografinis pramonės šakų pasiskirstymas KLR provincijose, tiekimo patikimumas, konkrečių pramonės šakų plėtra, Vyriausybės vykdoma įmonių kontrolė ir įtaka joms bei pramonės paramos priemonės (50). Tai rodo, kad valstybė labai aktyvi stiklo pluošto sektoriuje ir į jį kišasi.

(132)

13-asis pluošto ir kompozitinių medžiagų pramonės penkmečio planas (51) – tai planas, konkrečiai skirtas pluošto medžiagų pramonei. Juo aiškiai nubrėžiama sektoriaus plėtra, pavyzdžiui, III.3 skirsnyje nustatytas toks tikslas:

„ Aktyviai integruoti ir modernizuoti pradinę ir tolesnės gamybos grandis siekiant užtikrinti sveiką ir stabilią pluošto ir kompozitinių medžiagų pramonės plėtrą. Skatinti dideles tempimo krosnių įmones laipsniškai įgyvendinti į pasaulinį lygį orientuotą plėtros strategiją ir pasaulinius gamybos pajėgumų modelius. Tuo remiantis: – išlaikyti žemo lygio vidaus stiklo pluošto gamybos apimties augimo kontrolę; – taip pat mažinti vidaus stiklo pluošto ir jo produktų eksporto mastą; – aktyviai pritaikyti produktų struktūras; <…> – aktyviai pritaikyti produktų struktūras ir nurodyti įmonėms įgyvendinti diferencijuotą plėtrą, atkakliai plėtoti giluminį stiklo pluošto produktų apdorojimą, didinti pluošto ir kompozitinių medžiagų produktų rinką vidutinės ir aukščiausios klasės taikymo srityse ir gerinti produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę. Užtikrinti, kad pagrindinės veiklos pajamų pluošto ir kompozitinių medžiagų sektoriuje metinis augimo tempas būtų maždaug 5–6 procentiniais punktais didesnis nei nacionalinis BVP augimo tempas, t. y. 2020 m. bendros didesnių nei nustatyta riba įmonių pajamos sieks 500 mlrd. juanių, t. y. bus dvigubai didesnės, palyginti su padėtimi 12-ojo penkmečio plano laikotarpio pabaigoje. “  (52).

(133)

Be to, to plano IV.3.4 skirsnyje nustatytas Vyriausybės gairių įmonėms ir visam sektoriui pagrindas:

„Nurodyti įvairių rūšių įmonėms pradėti diferencijuotą veiklą atsižvelgiant į individualius pranašumus ir konkrečius rinkos segmentus. Visų pirma, mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia nurodyti siekti augimo užpildant konkrečias spragas, užtikrinant, kad mažosios įmonės papildytų didžiąsias ir laikantis požiūrio, kad sėkmę lemia specializacija. Vykdant diferencijuotą veiklą išvengiama masto konkurencijos tarp didelių įmonių ir tarp panašių įmonių, taip užkertant kelią mažų sąnaudų konkurencijos rinkos formavimuisi. Be to, vykdydamos specializuotą gamybą mažosios ir vidutinės įmonės taip pat gali pelnyti didelių įmonių pagarbą ir dėmesį, užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su didelėmis įmonėmis ir veiksmingai remti ir skatinti didelių įmonių plėtrą.“

(134)

Kaip paaiškinta ataskaitoje, pramonės asociacijos yra glaudžiai susijusios su valstybe, pirmiausia dėl svarbaus KKP vaidmens tokiose asociacijose (53). Taigi iš to plano IV.3.6 skirsnio nuostatų taip pat matyti, kad valstybė kišasi į pluoštų gamybą, įskaitant SPM sektorių:

„ [Asociacija]

(135)

KLR aktyviai rėmė SPM ir SPP pramonės šakas įvairiais Vyriausybės lygmenimis; vietos iniciatyvos pavyzdys, susijęs su viena iš atrinktų bendrovių, pateikiamas Dziudziango miesto 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane:

„III 2.2 skirsnis. Veiksmingai įgyvendinti strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų plėtros planą

(136)

Kalbant apie žaliavas, vertikaliai neintegruoto bendradarbiaujančio gamintojo atveju pagrindinė žaliava yra SPP, sudarantys daugiau nei 70 % bendrų gamybos sąnaudų. Per ankstesnį SPP antisubsidijų tyrimą jau buvo nustatyta, kad Kinijos Vyriausybė šiam sektoriui skiria dideles subsidijas, todėl jis yra iškreiptas. Nustatyta, kad SPP pramonei teikiamos lengvatinės paskolos, mažinami mokesčiai pagal aukštųjų ir naujų technologijų įmonių schemą ir netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programas ir suteikiamos žemės naudojimo teisės (55).

(137)

Vertikaliai integruoti gamintojai naudoja daug gamybos veiksnių, kurie taip pat yra iškraipyti. Pavyzdžiui, dujas, kurios yra vienas iš svarbių gamybos veiksnių, gamina daugiausia valstybės įmonės (96 % gamtinių dujų kontroliuoja „China National Petroleum Corporation“ (toliau – CNPC), „China Petroleum & Chemical Corporation“ (toliau – „Sinopec“) ir „China National Offshore Oil Corporation“ (toliau – CNOOC)), o dujų kainas reguliuoja Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (toliau – NDRC) (56). Kvarcas, kaolinas ir fluoritas, kurie taip pat yra svarbios žaliavos gaminant SPM, yra įtraukti į 13-ąjį mineralinių išteklių penkmečio planą, o kvarcas ir kaolinas yra įtraukti ir į 13-ąjį statybinių medžiagų pramonės penkmečio planą. Tuose dviejuose planuose įtvirtinama Vyriausybės vykdoma pramonės kontrolė apskritai, nustatomi minimalieji standartai, be kita ko, taikomi konkrečiai kvarcui, skatinamas valstybės įmonių reformavimas, numatomos įvairios paramos priemonės ir Vyriausybės kišimasis į privačias iniciatyvas. Paaiškėjo, kad aliuminio oksidas buvo valstybės kišimosi objektas Hebėjaus provincijoje, kurioje jis buvo įtrauktas į pagrindinių investicinių projektų sąrašą ir 2016 m. Hebėjaus naujųjų medžiagų pramonės plėtros planą, kuriame numatoma valstybės pagalba siekiant užtikrinti nustatytą gamybos išeigą (57). Natrio karbonatas yra įtrauktas į 13-ąjį naftos chemijos ir chemijos pramonės penkmečio planą, kuriame nustatyta, kad valstybė turėtų ir toliau kontroliuoti gamybos pajėgumus: „griežtai kontroliuoti naujų pajėgumų padidėjimą perteklinių pajėgumų sektoriuose, kaip antai <…>, natrio karbonato sektoriuje, <…> (58)“. Dolomitas yra dar vienas gamybos veiksnys, kuriam KLR skiriama valstybės parama; pavyzdžiui, tai viena iš skatinamųjų pramonės šakų Vidurio Mongolijos autonominiame regione, kaip numatyta Vidurio ir Vakarų Kinijos užsienio investicijų žinyne. Vyriausybės parama skiriama ir polipropilenui, kuris yra paminėtas NDRC pramonės struktūros koregavimo žinyne: „nauja polipropileno gamybos objektų statyba numatant mažiau nei 70 000 tonų išeigos per metus (vykstant tęstiniam procesui ir periodiniam procesui)“ (59), ir Hebėjaus provincijos 13-ajame naftos chemijos penkmečio plane: „pramonės optimizavimas: iki 2020 m. [Hebėjus] <…> užtikrins, kad susiformuotų sintetinių medžiagų pramonės branduoliai, sutelkti į PVC, kaprolaktamą (nailoną), TDI, MDI (poliuretaną), polipropileną, <…>“ (60).

(138)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamąsias pramonės šakas, įskaitant vertikaliai neintegruotų gamintojų nagrinėjamajam produktui gaminti naudojamų SPP kaip pagrindinės žaliavos ir kelių žaliavų, kurias SPM gaminti naudoja vertikaliai integruoti gamintojai, gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(139)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (61).

(140)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR atžvilgiu (62). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (63). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (64).

(141)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, SPM gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta nieko, dėl ko būtų galima suabejoti anksčiau nustatytais faktais. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir SPM sektoriui.

(142)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad SPM sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su nagrinėjamuoju produktu.

(143)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (65). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (66). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (67). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(144)

Darbo jėga yra svarbus SPM gamybos veiksnys. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad darbas sudaro nuo 5–25 % bendrų gamybos sąnaudų.

(145)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad SPM sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi SPM sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(146)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(147)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (68) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (69), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (70). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (71).

(148)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(149)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (72).

(150)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (73). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(151)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant staigaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(152)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis skolinimas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(153)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(154)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(155)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad SPM sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Faktiškai iš SPP antisubsidijų tyrimo, kuris gana glaudžiai susijęs ir su vertikaliai integruotais SPM gamintojais, matyti, kad KLR SPP gamintojams lengvatines paskolas teikia ir valstybės bankai, ir privatūs bankai (74). Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. Atrinkti eksportuojantys gamintojai skolinasi iš bankų dideles sumas, tad tikriausiai naudojasi lengvatinės politikos priemonėmis ir tokiu iškraipymu.

(156)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.1.1–3.3.1.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.1.6–3.3.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(157)

Komisija primena, kad SPM pagaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Remiantis byloje surinktais įrodymais atrinkti eksportuojantys gamintojai daugiau nei 96 % savo gamybos išteklių gavo KLR. Kai SPM gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(158)

Todėl negalima naudoti ne tik SPM pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(159)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad medžiagų ir energijos pirkimas SPM ir kitiems produktams gaminti Kinijoje nėra iškraipytas, nes jų kainas lemia rinkos jėgos. Tas pats eksportuojantis gamintojas Komisijos paprašė naudoti faktines medžiagų ir energijos pirkimo kainas normaliajai vertei nustatyti arba pagrįsti normaliąją vertę faktinėmis SPM pardavimo Kinijos vidaus rinkoje kainomis.

(160)

Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad jo medžiagų ir energijos pirkimas SPM gaminti nebūtų iškraipytas. Todėl, atsižvelgiant į 98–162 konstatuojamosiose dalyse nurodytus per tyrimą nustatytus faktus, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(161)

3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į SPM sektorių, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(162)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip nurodyta kitame skirsnyje.

(163)

Po galutinio faktų atskleidimo „Taishan“ teigė, kad nenustatyta jokių didelių rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu, nes ataskaitoje nebuvo atskiro skyriaus, kuriame būtų aprašytos stiklo pluošto medžiagos ir stiklo pluošto sektoriai. Ši šalis taip pat tvirtino, kad ataskaitoje pateikti įrodymai buvo pateikti 2017 m. gruodžio mėn. ir kol kas ataskaita nebuvo atnaujinta.

(164)

Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, kad, ar esama atskiro sektorių skyriaus, kuriame aprašytas tiriamasis produktas. Ataskaitoje aprašyti įvairių rūšių KLR esantys iškraipymai, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visai Kinijos ekonomikai ir kurie daro poveikį tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms bei gamybos sąnaudoms. Kaip paaiškinta 3.3.1.5 skirsnyje, stiklo pluošto pramonei taikomos įvairios ataskaitoje aprašytos Vyriausybės intervencijos (penkerių metų planai ir kiti dokumentai, žaliavų rinkos iškraipymai, finansiniai iškraipymai ir t. t.), kurios yra aiškiai išvardytos su nuorodomis šiame reglamente. Be to, šio reglamento 124–138 konstatuojamosiose dalyse taip pat išsamiai aprašyti įvairūs iškraipymai, taikytini stiklo pluošto sektoriui ir (arba) stiklo pluošto žaliavoms ir gamybos ištekliams, be ataskaitoje jau nurodytų didelių iškraipymų. Nepaisant to, kad ataskaita buvo paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., rinkos aplinkybės ir pagrindinė politika bei planai, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų, vis dar taikomi stiklo pluošto sektoriui ir stiklo pluošto gamybos sąnaudoms. Nė viena šalis nepateikė priešingų įrodymų. Be to, vis dar galioja 98–160 konstatuojamosiose dalyse nurodyti papildomi įrodymai dėl didelių iškraipymų ir nė viena šalis nepateikė jokių priešingų įrodymų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(165)

Po galutinio faktų atskleidimo surengtame klausyme „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad nėra įrodymų dėl su ja susijusių didelių iškraipymų. Bendrovė teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį Komisija turėjo atskirai pagal kiekvieną bendrovę įvertinti, ar yra didelių iškraipymų. Ji taip pat teigė, kad jos, kaip vertikaliai integruoto gamintojo, gamybos procesas prasidėjo ne nuo SPP, o nuo žaliavų SPP gaminti. Todėl Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, turėjo atsižvelgti į šias žaliavas.

(166)

Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad jo SPM kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nebūtų iškraipytos. Be to, Komisija pažymi, kad didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, buvimas nustatytas visos šalies mastu. Jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos taikomos visiems KLR eksportuojantiems gamintojams. Bet kuriuo atveju ta pačia pagrindinio reglamento nuostata eksportuojantiems gamintojams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų vidaus sąnaudoms dideli iškraipymai poveikio nedaro, ir tokiais atvejais tos sąnaudos naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl, atsižvelgiant į 98–162 konstatuojamosiose dalyse pateiktus nustatytus faktus ir nesant jokių įrodymų, kad šie faktai netaikomi šio eksportuojančio gamintojo vidaus sąnaudoms, šis tvirtinimas buvo atmestas. Bet kuriuo atveju, atlikus tyrimą nustatyta, kad esama didelių kompleksinių iškraipymų, kurie daro poveikį nagrinėjamojo produkto gamybai ir (arba) jo sąnaudoms, todėl šie dideli iškraipymai jiems bet kuriuo atveju daro poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar gamintojai pradeda gamybą nuo SPP, ar jų gamyba yra visiškai integruota.

(167)

Todėl patvirtinamos 162 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados.

(168)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(169)

Kaip paaiškinta 93–95 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė suinteresuotosioms šalims du pranešimus byloje (77) dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti.

(170)

2019 m. balandžio 8 d. pastabose vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neturėtų bandyti ieškoti alternatyvių šaltinių, kad nustatytų Kinijos eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę, nes dar nėra įrodyta, kad KLR būtų didelių SPM gamybos ir pardavimo sąnaudų ir kainų iškraipymų.

(171)

Skunde yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima matyti, kad KLR esama didelių iškraipymų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį, taikomą kartu su 2 straipsnio 6a dalies a, b ir e punktais. Taigi pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą Komisija privalo rinktis šaltinius, susijusius su galimomis tinkamomis tipiškomis šalimis, jeigu atlikus tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija nurodė šias keturias šalis: Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją, kurios, Pasaulio banko nuomone, yra panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalys, kaip KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) jos laikomos didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis.

(173)

2019 m. balandžio 8 d. pastabose vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad remiantis Pasaulio banko BNP duomenų baze, pagal BNP (bendrąsias nacionalines pajamas) vienam gyventojui KLR yra artimesnė ir Brazilija, ir Meksika. Jis taip pat pažymėjo, kad Turkijos BNP yra daug didesnis nei kitų keturių šalių (įskaitant KLR), o Rusijoje BNP vienam gyventojui yra didesnis nei KLR, bet mažesnis nei Turkijoje. Taigi, šio atrinkto eksportuojančio gamintojo teigimu, pagal šį kriterijų Brazilija ir Meksika, atrodo, yra tinkamesnės šalys nei Rusija ir Turkija.

(174)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad apskaičiuodama šalių, kuriose esama didelių iškraipymų, normaliąją vertę, Komisija gali kaip eksportuojančią šalį naudoti tipišką panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį. Komisija taip pat gali naudoti neiškraipytas tarptautines kainas, sąnaudas ar lyginamuosius dydžius arba kitą tinkamą informaciją. Siekdama nustatyti, kurių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies, Komisija kiekvienu atveju naudoja šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria prie tos pačios pajamų kategorijos. Ši duomenų bazė leidžia Komisijai turėti pakankamą skaičių galimų tinkamų šalių, kurių išsivystymo lygis yra panašus, kad galėtų pasirinkti tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(175)

Pagal pagrindinį reglamentą nėra reikalaujama, kad tipiška šalis būtų artimiausia eksportuojančiai šaliai pagal faktines BNP. Taigi tai, kad vienos šalies BNP vienam gyventojui gali būti panašesnis į KLR nei kitos, nėra lemiamas veiksnys pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Šiuo atveju buvo aktualu remtis Pasaulio banko didesnių nei vidutinių pajamų šalių kategorija, prie kurios priskirta KLR. Nors Turkijos BNP yra didžiausios, visų keturių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR ir laikoma, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą kriterijų. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(176)

Todėl Komisija nusprendė, kad visos keturios nustatytos galimos tipiškos šalys vienodai panašios į KLR pagal ekonominio išsivystymo lygį, kaip konstatuojama 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime.

(177)

2019 m. rugsėjo 16 d. pastabose tas pats atrinktas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo argumentus, išdėstytus 173 konstatuojamojoje dalyje, ir pateikė nuorodą į du ankstesnius antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės karštai valcuotų plieninių įlaidinių polių ir tam tikrų importuojamų KLR kilmės organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų (78), kuriuose Komisija ketino pasirinkti šalis, kurių BNP vienam gyventojui lygis būtų panašus į KLR.

(178)

Šio tyrimo ir dviejų ankstesnių tyrimų, į kuriuos nuorodą pateikė eksportuojantis gamintojas, metodika nesiskiria. Visais atvejais buvo taikomas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte aprašytas standartas, t. y. Komisija gali kaip eksportuojančią šalį naudoti tipišką panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį. Kaip minėta 175 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinį reglamentą nereikalaujama, kad tipiškos šalies BNP būtų panašios į eksportuojančios šalies; svarbu, kad būtų panašus jos ekonominio išsivystymo lygis. Taigi, tai, kad vienos šalies BNP gali būti panašesnės nei kitos, negali būti lemiamas veiksnys atrenkant tinkamą tipišką šalį, jeigu jos priklauso tai pačiai panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalių kategorijai, kaip KLR. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(179)

2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija pažymėjo, kad žinoma, jog SPM gaminamos Brazilijoje, Meksikoje, Rusijoje ir Turkijoje. Komisija taip pat tyrė, kokių viešai skelbiamų finansinių duomenų apie tas keturias šalis galima rasti. Komisija taip pat pasiūlė suinteresuotosioms šalims nurodyti kitus tiriamojo produkto gamintojus.

(180)

Dėl Brazilijos, po 2019 m. kovo mėn. pranešimo, kuriame Komisija pažymėjo, kad apie Brazilijos bendroves nerado viešai skelbiamos finansinės informacijos, skundo pateikėjas pateikė audituotą 2017 m. „Owens Corning Fiberglas A.S. Ltda.“ metinę ataskaitą ir „Saertex Tecidos Brasil Ltda.“ pajamų ataskaitą, tariamai paimtą iš bendrovės metinės ataskaitos. Šie dokumentai buvo įtraukti į nekonfidencialią tyrimo bylą. Tuo remdamasis skundo pateikėjas Komisijos prašė pripažinti Braziliją tinkama tipiška šalimi.

(181)

Komisija atsižvelgė į skundo pateikėjo pateiktos informacijos apimtį ir atliko papildomus tyrimus dėl Brazilijos. Tačiau duomenų bazėje „Orbis“, „Bloomberg“ ar kituose viešuose šaltiniuose nepavyko rasti papildomos viešai skelbiamos finansinės informacijos apie Brazilijos SPM ar su SPM susijusių produktų gamintojus. Nustačiusi tam tikrų problemų, susijusių su gamybos veiksniais, kaip aprašyta 196–198 konstatuojamosiose dalyse, ir manydama, kad remiantis visais susijusiais veiksniais, kaip aprašyta 211 konstatuojamojoje dalyje, tinkama tipiška šalis yra Turkija, Komisija nusprendė, kad nėra būtina priimti pozicijos dėl informacijos, kuri nėra prieinama plačiajai visuomenei, bet yra prieinama visoms suinteresuotosioms šalims nekonfidencialioje byloje, naudojimo.

(182)

2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija pažymėjo, kad ir Meksikos nelaikys galima tipiška šalimi, nes nėra pakankamai finansinės informacijos apie dvi nustatytas bendroves („Oscar Alberto Torres Aguilar“ ir „Plásticos Reforzados de México, S.A.“).

(183)

Vis dėlto po to pranešimo paskelbimo atlikus tolesnį tyrimą paaiškėjo, kad Meksikoje yra dar du SPM ir (arba) jų pagrindinės žaliavos SPP gamintojai: „Saint-Gobain Mexico S.A de C.V.“ ir „Owens Corning Mexico S.A de C.V.“ Tačiau Komisijai nepavyko rasti viešai skelbiamos informacijos apie nė vieno iš šių gamintojų svarbius finansinius rodiklius. Komisijai taip pat nepavyko rasti jokios papildomos finansinės informacijos apie „Oscar Alberto Torres Aguilar“ ir „Plásticos Reforzados de México, S.A.“

(184)

Dėl Rusijos 2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija pažymėjo, kad nustatė tris SPM gamintojus („P-D Tatneft-Alabuga Steklovolokno LLC“ (toliau – „P-D Tatneft“), „OCV Steklovolokno OJSC“ (toliau – „OC Russia“) ir „Steklonit JSC“ (toliau – „Steklonit“)), kurių 2017 m. duomenys buvo įkelti į duomenų bazę „Orbis“. Per tą laiką duomenų bazėje „Orbis“ atsirado 2018 m. „Steklonit“ duomenų, o 2018 m. „P-D Tatneft“ ir „OC Russia“ finansinių duomenų vis dar nėra (duomenų bazėje „Orbis“ arba bet kokiuose kituose viešai skelbiamuose šaltiniuose). Tačiau, kaip paaiškinta 199 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė tam tikrus su gamybos veiksniais susijusius klausimus.

(185)

Galiausiai dėl Turkijos 2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija pažymėjo, kad nustatė aštuonis SPM gamintojus. Komisijai atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, kad iš tų aštuonių gamintojų SPM gamina tik „Metyx“, o SPP – „Cam Elyaf“. Atlikus papildomą tyrimą taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo mėn. pranešime nurodyta „Metyx“ finansinė informacija iš tikrųjų yra susijusios bendrovės, kuri negamina SPM, informacija. Duomenų bazėje „Orbis“, „Bloomberg“ arba kituose viešai skelbiamuose šaltiniuose nėra nė vienų metų „Metyx“ finansinių duomenų. „Cam Elyaf“ atveju 2018 m. finansiniai duomenys buvo paskelbti bendrovės interneto svetainėje kaip konsoliduoti „Sisecam Group“, kuriai priklauso „Cam Elyaf“, duomenys (79). Finansiniai duomenys apima grupės chemijos pramonės segmentą, į kurį įtraukiami ir SPP. Be to, remiantis „Sisecam Group“ paskelbtu finansiniu prospektu (80), 2018 m. „Cam Elyaf“ pardavė 28 985 tonas SPP. 2018 m. pardavimo apimtis Turkijoje ir už jos ribų atitinkamai sudarė iš viso 21 033 tonas ir 7 952 tonas. 2018 m. „Cam Elyaf“ pardavimas siekė 190 mln. TRY, o EBITDA – 39 mln. TRY. Taigi 2019 m. rugsėjo mėn. pranešimu Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną naudos 2018 m. Turkijos grupės „Sisecam“ chemijos pramonės segmento, į kurį įtraukiami ir SPP, finansinius duomenis.

(186)

Paskelbus 2019 m. rugsėjo mėn. pranešimą vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad grupei „Sisecam“ priklausantis SPM gamintojas „Cam Elyaf“ gamina ir parduoda ne SPM, o SPP, ir tos bendrovės finansinės informacijos negalima laikyti patikima informacija apie SPM. Be to, 2019 m. rugsėjo 13 d. pastabose CCCLA ir kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neturėtų naudoti grupės „Sisecam“ chemijos pramonės segmento finansinių duomenų, nes SPP gamyba sudaro tik nedidelę jo veiklos dalį ir nėra aišku, ar SPP gamyba yra pelninga. Taip pat teigiama, kad 2017 m. „Cam Elyaf“ pateikė Turkijos valdžios institucijoms antidempingo skundą, kuriame nurodė, kad dėl dempingo kaina iš Egipto importuojamų SPP patiria žalą, tad šios bendrovės veikla gali būti mažiau pelninga nei viso grupės „Sisecam“ chemijos pramonės segmento. CCCLA ir eksportuojantis gamintojas pasiūlė Komisijai naudoti kitų Turkijos SPM gamintojų, kaip antai „Setex“, „Kivanc Group“, „Dost Kimya“ ir „Aytu Teknik“, finansinius duomenis. Taip pat tvirtinama, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime Komisija nepaaiškino, kodėl nusprendė nenaudoti „Istanbul Teknik“ ir „Sonmez Holding“ kaip galimų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną, nes tos bendrovės taip pat gamina su stiklo pluoštu susijusius produktus.

(187)

Kaip nurodyta 205 konstatuojamojoje dalyje, nė vieno iš Turkijos SPM gamintojų finansinė informacija nėra prieinama. Be to, nei CCCLA, nei eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios finansinės informacijos dėl nė vieno iš Turkijos SPM gamintojų, nors 2019 m. kovo mėn. pranešimo I priede prašoma nurodyti tiriamojo produkto gamintojus. Be to, duomenų bazėje „Orbis“, „Bloomberg“ ar kituose viešuose šaltiniuose Komisijai nepavyko rasti jokios viešai skelbiamos finansinės informacijos apie CCCLA ir eksportuojančio gamintojo 186 konstatuojamojoje dalyje nurodytus SPM gamintojus. Be to, kalbant apie „Istanbul Teknik“ (81) ir „Sonmez Holding“ (82), remiantis informacija jų interneto svetainėje, šios bendrovės gamina ne su SPP arba SPM susijusius produktus, o poliesterio pluošto produktus. Todėl visi šie tvirtinimai buvo atmesti. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija manė, kad SPP gamintojų, kurių gamybos sąnaudos sudaro daugiau nei 70 % visų SPM gamybos sąnaudų, finansinius duomenis galima laikyti tipiškais ir SPM gamintojams.

(188)

Galiausiai Komisija taip pat atmetė „Jushi“/„Hengshi“ tvirtinimą, kad „Cam Elyaf“ gauna mažiau pelno nei visas „Sisecam“ grupės chemijos pramonės segmentas, nes „Cam Elyaf“ 2017 m. pateikė antidempingo skundą dėl importo iš Egipto, tvirtindama, kad jai buvo padaryta materialinė žala. Iš tiesų „Jushi“/„Hengshi“ pateikti įrodymai prieštaravo teiginiui, kad dėl importo iš Egipto sumažėjo „Cam Elyaf“ pelnas. Remiantis šiais įrodymais, Turkijos valdžios institucijos nustatė, kad „Cam Elyaf“ nebuvo padaryta materialinė žala, ir baigė tyrimą. Taigi „Jushi“/„Hengshi“ pateikta informacija buvo faktiškai neteisinga ir turi būti atmesta.

(189)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita svarbia į bylą įtraukta informacija, Komisija sudarė pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir su SPM susijusių šaltinių, kuriuos ketino naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagoms, energijai ir darbo jėgai, susijusiems su eksportuojančių gamintojų tiriamojo produkto gamyba, nustatyti. Be gautos informacijos ir įrodymų, gautų iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, buvo peržiūrėti kai kurie 2019 m. kovo mėn. pranešime paskelbti Suderintos sistemos kodai (toliau – SS kodai) (kai kuriais atvejais liko pirminis SS kodas, kuris buvo papildytas papildomais SS kodais, o kitais atvejais jis buvo pakeistas nauju SS kodu ir buvo nustatyti nauji gamybos veiksniai). Atnaujintas gamybos veiksnių ir SS kodų sąrašas buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime.

(190)

2019 m. balandžio 8 d. pastabose vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad 2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija nurodė kiekvieną žaliavą tik 6 skaitmenų SS kodo lygmeniu, todėl tikriausiai buvo aprėpta daug produktų, kurie nėra ta konkreti žaliava, kurios vertę reikia nustatyti. Taigi, kad būtų surinkti tikslesni duomenys, šis eksportuojantis gamintojas pasiūlė Komisijai naudoti 8 skaitmenų prekių kodus. Komisija pažymėjo, kad tikslesnius nei 6 skaitmenų prekių kodus pagal konkrečios šalies kodus gali nustatyti tik kai išsirinks tipišką šalį. Tai buvo pažymėta 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime, kai buvo pateikti iki 12 skaitmenų Turkijos prekių kodai (kurie buvo žinomi).

(191)

2019 m. balandžio 8 d. pastabose tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad gamybos veiksnių importo duomenys nėra prasmingi, nes pagal importo kainas trečiojoje šalyje neįmanoma nustatyti nei faktinių kainų tos šalies vidaus rinkoje, nei pirkimo kainų. Tas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad importo kainų lygiui daro poveikį tokie veiksniai, kaip importuojamo produkto kiekis, produkto rūšis ir galimybė tokį produktą gauti ir importuojančioje, ir eksportuojančioje šalyje. Taigi tam tikrų produktų atveju importo iš KLR kaina buvo mažesnė nei iš kitų šalių, o kitų produktų atveju – atvirkščiai. Kalbant apie Rusiją, importo iš KLR kainos buvo sistemingai didesnės nei iš kitų šalių. Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad kvarcinio smėlio natūraliai yra daugumoje šalių, todėl importo kainos turėtų būti panašios visose šalyse. Vadinasi, visus KLR ir kitų šalių kainų skirtumus galima paaiškinti produkto kokybės ir rūšies skirtumais. Todėl eksportuojantis gamintojas pasiūlė Komisijai naudoti kiekvieno gamybos veiksnio kainą kiekvienos galimos tipiškos šalies vidaus rinkoje ir, jeigu nėra pakankamai informacijos apie vidaus rinkos kainas, Komisija bet kuriuo atveju turėtų nekreipti dėmesio į „neįprastai dideles“ importo kainas.

(192)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą reikia naudoti atitinkamus duomenis atitinkamoje tipiškoje šalyje, „jei reikiami duomenys prieinami“. Komisija neturi duomenų apie kainas galimų tipiškų šalių vidaus rinkoje ir tokie duomenys nėra prieinami. Kita vertus, yra prieinami importo kainų duomenys; kaip tokių duomenų šaltinį Komisija naudoja Pasaulio prekybos atlasą (GTA). Jeigu surinkus įrodymus pasitvirtins, kad būtų pagrįsta taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte išdėstytą metodiką, Komisija pakoreguos importo kainas (pvz., pridėdama atitinkamus muito mokesčius), kad apskaičiuotų pagrįstą pakaitinį kintamąjį, kuris rodytų neiškraipytą kainą pasirinktos tipiškos šalies vidaus rinkoje. Komisija taip pat patikrino, kad būtų pakankamas tipiškas neiškraipytas tokių importuojamų produktų kiekis, kad naudojant vidutinę kainą būtų sumažintas bet kokių galimų neįprastai mažų ir neįprastai didelių kainų poveikis. Taigi pakoreguotos tam tikrų gamybos išteklių kainos atspindi įvairius kokybės aspektus ir jų buvimą susijusiose rinkose. Galiausiai Komisija taip pat neįtraukė importo iš šalių, kurios nėra PPO narės, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (83) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/755) 1 priede, duomenų. Jeigu gamybos veiksnių importo apimtis yra pakankamai tipiška ir nėra jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių tie duomenys taptų netipiški arba netinkami, nėra jokio objektyvaus pagrindo neįtraukti šių duomenų į analizę. Be to, šis eksportuojantis gamintojas nenurodė jokio galimų tipiškų šalių vidaus rinkos kainų šaltinio. Todėl, nesant jokių įrodymų, kad naudojami duomenys nėra tipiški, Komisija tą tvirtinimą atmetė.

(193)

2019 m. balandžio 4 d. pastabose kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Turkijos elektros kainos yra paskelbtos Turkijos statistikos instituto interneto svetainėje, o Rusijos elektros kainos, kurias skelbia Rusijos federalinė valstybės statistikos tarnyba, jau kelerius metus neatnaujinamos.

(194)

Komisija atliko papildomą Rusijos elektros energijos kainų tyrimą. Atlikus tą tyrimą paaiškėjo, kad viešai skelbiami Rusijos elektros energijos kainų duomenys yra pasenę. Taigi, viešai skelbiami Turkijos elektros energijos kainų duomenys buvo tinkamesni nei Rusijos, nes Turkijos elektros energijos kainos yra naujesnės.

(195)

Tas pats atrinktas eksportuojantis gamintojas ir skundo pateikėjas pabrėžė, kad Rusijoje gamtinių dujų, kurios yra SPP ir SPM gamybos energijos šaltinis, kaina yra iškraipyta. Šiuo požiūriu skundo pateikėjas, teigdamas, kad Rusija nėra tinkama tipiška šalis, padarė nuorodą į ankstesnį antidempingo tyrimą dėl importuojamo Rusijos kilmės amonio nitrato (84) ir antidempingo tyrimą dėl importuojamo KLR kilmės silicio (85). Gamtinės dujos yra svarbus energijos, naudojamos gaminant SPM, šaltinis, sudarantis 6–10 % atrinkto bendradarbiaujančio vertikaliai integruoto eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų. Atsižvelgiant į tai ir turint omenyje, kad Rusijoje, atrodo, gamtinių dujų kainos yra iškraipytos, gamtinių dujų kainų Rusijoje duomenys būtų netinkami lyginamiesiems dydžiams nustatyti.

(196)

Kadangi Komisija nerado jokios informacijos apie Meksikos gamintojų finansinius duomenis, kaip pažymėta 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime, ji atliko tik Brazilijos, Rusijos ir Turkijos visų gamybos veiksnių importo duomenų analizę. Importo duomenys buvo gauti taikant išsamiausią turimą kiekvienos atitinkamos šalies produktų kodifikaciją. Tipiškos šalies importo iš KLR ir iš ne PPO narių, išvardytų Reglamento (ES) 2015/755 1 priede, duomenys taip pat nebuvo įtraukti.

(197)

Remdamasi tokia analize Komisija nustatė, kad Brazilijos atveju SPP, kurie yra pagrindinė SPM gamybos žaliava, daugiausia importuojami iš KLR. Tik 9,35 % viso SPP importo buvo iš kitų šaltinių ir nebuvo iškraipytas. Todėl šių gamybos išteklių tipiškumas ir pagrindinė vertė nėra visiškai patikimi. Komisija pažymi, kad SPP sudaro daugiau nei 70 % vertikaliai neintegruotų gamintojų SPM gamybos sąnaudų, tad tai svarbūs gamybos ištekliai, darantys poveikį didelei normaliosios vertės daliai. Be to, 50 % importuojamų stiklo pluošto verpalų, kurie sudaro apie 2 % vertikaliai neintegruotų gamintojų SPM gamybos sąnaudų, taip pat importuojama iš KLR, tad ir šių išteklių tipiškumas ir pagrindinė vertė nėra visiškai patikimi.

(198)

Dėl visų šių priežasčių ir kaip pažymėta 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime, Komisija padarė išvadą, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(199)

Be to, kalbant apie Rusiją, neiškraipyto importo dalis bendrame importuojamame visų gamybos veiksnių kiekyje yra mažiausia iš visų trijų nagrinėjamų šalių, tad buvo nuspręsta, kad iškraipytas importas iš KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių daro didelę įtaką importo vertėms. Kalbant apie apimtį, 2018 m. iš šalių, kurių rinkose nėra iškraipymų, buvo importuota tik 2,32 % pirofilito (pagrindinė vertikaliai integruotų gamintojų naudojama žaliava, sudaranti daugiau nei 5 % gamybos sąnaudų), 11,23 % SPP (pagrindinė vertikaliai neintegruotų gamintojų naudojama žaliava, sudaranti daugiau nei 70 % gamybos sąnaudų) ir 39,78 % sintetinių verpalų (sudaro apie 2 % gamybos sąnaudų). Be to, kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, naujausių Rusijos elektros energijos kainų duomenų nėra, o iš neseniai atliktų tyrimų matyti, kad Rusijos dujų kainos gali būti iškraipytos.

(200)

Kalbant apie Turkiją, didžioji dalis SPP ir pirofilito importo (atitinkamai 75,07 % ir 81,96 % bendro importuojamo kiekio) nėra iškraipyta. Apskritai neiškraipytų importuojamų gamybos išteklių dalis buvo 97,97 %. Taigi Turkija pasižymi dideliu neiškraipyto importo tipiškumu.

(201)

2019 m. balandžio 10 d. pastabose skundo pateikėjas tvirtino, kad 2014–2018 m. sumažėjusi Rusijos rublio vertė euro atžvilgiu daro iškraipomąjį poveikį gamybos sąnaudoms Rusijoje. Skundo pateikėjo paminėta rublio ir euro santykio raida nėra konkrečiai susijusi su tiriamuoju laikotarpiu ir jos poveikis gamybos sąnaudoms Rusijoje nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(202)

Be to, 2019 m. balandžio 8 d. pastabose vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas suabejojo, ar 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d. šalių, kurių valiutos vertė smarkiai sumažėjo, visų pirma, Turkijos liromis ir Rusijos rubliais išreikštų importo kainų, gamybos sąnaudų ir pelno dydžio duomenys, perskaičiuoti eurais, yra patikimi.

(203)

Nustatant lyginamuosius dydžius pagal importo kainas normaliajai vertei apskaičiuoti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, importo į tipiškas šalis vertės galiausiai perskaičiuojamos jas išreiškiant eksportuojančios šalies valiuta. Komisija pažymi, kad eksportuojantis gamintojas neįrodė, ar ir kaip Rusijos ir (arba) Turkijos valiutos devalvacija 2017–2019 m. iš tikrųjų padarė poveikį gamybos sąnaudoms ir pelno dydžiams šiose šalyse. Todėl Komisija nusprendė, kad tvirtinimas nėra pagrįstas, ir jį atmetė.

(204)

Kalbant apie Rusiją, remdamasi 199 konstatuojamojoje dalyje išvardytais elementais Komisija padarė išvadą, kad dėl nedidelio neiškraipyto importo į Rusiją kiekio apskritai ir dėl to, kad buvo iškraipytos kai kurios pagrindinės žaliavos, sudarančios didelę gamybos sąnaudų dalį (pvz., dujos), arba dėl jų nebuvo naujos informacijos (pvz., elektra), šie duomenys nėra pakankamai tipiški, kad būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę. Todėl buvo nuspręsta, kad Rusija nėra tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(205)

Atsižvelgdama į ribotą tipiško importo į Braziliją ir Rusiją duomenų kiekį, palyginti su kokybiškais gamybos veiksnių Turkijoje duomenimis, kaip paaiškinta 200 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau vertino viešai skelbiamų finansinių duomenų apie tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) tiriamojo produkto sektoriaus produktus gaminančias bendroves prieinamumą Turkijoje. Kaip paaiškinta, 185 konstatuojamojoje dalyje, viešai prieinamų SPM gamintojų duomenų nebuvo. Tiksliau Komisija sutelkė dėmesį į SPP gamintojus, nes atlikus tyrimą paaiškėjo, kad SPP sudaro daugiau nei 70 % bendrų SPM gamybos sąnaudų. Taigi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą buvo nuspręsta, kad SPP gamintojų finansinius duomenis galima laikyti tipiškais ir SPM gamintojams.

(206)

Atsižvelgdama į visus pirmiau išvardytus veiksnius ir kaip pažymėta 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime, Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą šiame tyrime tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkiją.

(207)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo pastabas, jau išdėstytas 191 konstatuojamojoje dalyje, bet jokios naujos informacijos nepateikė. Todėl pateiktos pastabos buvo atmestos dėl tų pačių priežasčių, kurios yra išdėstytos 192 konstatuojamojoje dalyje.

(208)

Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat pakartojo savo tvirtinimą, išdėstytą 202 konstatuojamojoje dalyje. Jis taip pat pridūrė, kad Turkijos liros devalvacija beveik 35 % per tiriamąjį laikotarpį daro didelį poveikį bendrovės sąnaudoms ir apyvartai Turkijoje visų pirma todėl, kad už daugelį importuojamų produktų atsiskaitoma JAV doleriais arba eksportuojančios šalies valiuta. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad valiutos kursas daro tiesioginį poveikį galutiniam bendrovės pelno dydžiui, ir pateikė nuorodą į du ankstesnius antidempingo tyrimus dėl iš KLR importuojamų SPP (86) ir iš KLR importuojamų tinklinių stiklo pluošto audinių (87), kuriuose Komisija atitinkamai naudojo 5 % ir 12 % tikslinį pelną.

(209)

Šiuo požiūriu šio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas yra visiškai hipotetinis, nes jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais nei dėl bendrovės importuojamų produktų pirkimo valiutos, naudojamos nustatant pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas ir pelną, nei dėl tariamo poveikio bendrovės sąnaudų ir apyvartos duomenims ar pelnui. Be to, šis eksportuojantis gamintojas nenurodė, kokį poveikį devalvacija daro sąnaudoms, apyvartai ir pelnui – teigiamą ar neigiamą. Šis tvirtinimas pripažintas neaiškiu ir nepagrįstu, todėl buvo atmestas.

(210)

Kalbant apie nuorodą į 208 konstatuojamojoje dalyje paminėtus ankstesnius antidempingo tyrimus, reikėtų pažymėti, kad tikslinis pelnas ir pelnas tipiškoje šalyje nėra lygintini, nes tai skirtingos sąvokos ir skirtingos šalys. Visų pirma, tikslinis pelnas, kurį nurodo šalis, – tai pelnas, kurį uždirba Sąjungos pramonė parduodama produktą Sąjungos vidaus rinkoje įprastomis konkurencijos sąlygomis; jis naudojamas žalos skirtumui apskaičiuoti. Pelnas tipiškoje šalyje naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti remiantis tinkama tipiška šalimi, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Pagal šį pelną galima nustatyti tiriamąjį produktą ar panašų produktą gaminančios bendrovės uždirbamą pelną tipiškoje šalyje. Kadangi šie du skirtingi pelno rodikliai nėra lygintini, o tvirtinimas grindžiamas pelnu, kuriuo remiantis normalioji vertė nustatoma esant kitoms aplinkybėms, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, šis tvirtinimas nėra aktualus ir todėl buvo atmestas.

(211)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šio tyrimo tikslais Turkija yra tinkama tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(212)

Po galutinio faktų atskleidimo „Taishan“ tvirtino, kad Komisija neanalizavo importo duomenų tikslumo ir komercinės realybės. Pavyzdžiui, kalbant apie importo duomenis, naudotus pirofilito lyginamajam dydžiui apskaičiuoti, nebuvo įmanoma nustatyti, kokia importo dalis pagal atitinkamą Turkijos prekių kodą buvo aktuali pirofilitui. Be to, bendrovė pridūrė, kad dėl šio gamybos veiksnio Turkija prekes importavo pagal atitinkamą prekių kodą iš 33 skirtingų šalių, o vieneto kainos svyravo nuo 0,13 EUR/t iki 207 EUR/t. Be to, pirofilito atveju Komisijos naudotas lyginamasis dydis buvo 3,89 CNY/kg, t. y. beveik 10 kartų daugiau nei faktinė vieneto pirkimo kaina.

(213)

Kaip paaiškinta 192 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudoja GTA kaip importo duomenų šaltinį lyginamiesiems dydžiams nustatyti, kai atliekant tyrimą nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta metodika. Tokiais atvejais Komisija patikrina, ar tipiškas neiškraipytas tokių importuojamų produktų kiekis yra pakankamas, kad naudojamai vidutinei kainai didelio poveikio nedarytų potencialiai neįprastai mažos ir neįprastai didelės kainos. Tai užtikrina, kad tam tikrų gamybos išteklių vidutinės kainos atspindėtų įvairius kokybės aspektus ir jų prieinamumą susijusiose rinkose. Jeigu gamybos veiksnių importo apimtis yra pakankamai tipiška ir nėra jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių tie duomenys taptų nepatikimi arba netinkami, nėra objektyvaus pagrindo neįtraukti šių duomenų į analizę. Be to, Komisija renka duomenis išsamiausiu kiekvienos atitinkamos šalies produkto kodifikavimo lygiu, kad kuo labiau atitiktų kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos procese naudojamus gamybos veiksnius. Taip siekiama užtikrinti, kad lyginamieji dydžiai tinkamai atspindėtų žaliavos ir (arba) gamybos išteklių sąnaudas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir neturėdama jokių įrodymų, kad naudoti duomenys ir metodika neatspindi neiškraipytų kiekvieno gamybos ištekliaus sąnaudų, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(214)

Tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija nepatikrino pelno lyginamojo dydžio komercinės realybės ir į ją neatsižvelgė. Pagrįsdamas savo tvirtinimą eksportuojantis gamintojas palygino 39,26 % pelno lyginamąjį dydį su 6 % tiksliniu pelnu, naudotu apskaičiuojant Europos gamintojų nežalingą kainą, ir su Sąjungos pramonės pelningumu nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuris svyravo nuo 2,5 % iki - 3,4 %. Be to, „Yuntianhua“ grupė paprašė Komisijos apskaičiuojant normaliąją vertę naudoti 6 % pelno dydį (Sąjungos pramonės tikslinį pelną), o ne 39,26 % dydį, apskaičiuotą remiantis tipiška šalimi. Bendrovė teigė, kad 39,26 % pelno dydis būtų nepagrįstas, o 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama, kad pelno dydis būtų pagrįstas.

(215)

Kaip paaiškinta 210 konstatuojamojoje dalyje, tikslinis pelnas, Sąjungos pramonės pelnas ir pelnas tipiškoje šalyje yra skirtingos sąvokos, susijusios su skirtingomis šalimis, todėl jų negalima palyginti. Tikslinis pelnas yra pelnas, kurį Sąjungos pramonė gauna įprastomis konkurencijos sąlygomis parduodama produktą Sąjungos vidaus rinkoje. Jis naudojamas žalos skirtumui apskaičiuoti. Sąjungos pramonės pelno dydis yra nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės registruotas pelnas (t. y. pelnas, kurį paveikė importas dempingo kaina iš KLR ir Egipto). Tai vienas iš žalos rodiklių, naudotų analizuojant Sąjungos pramonės padėtį. Galiausiai pelnas tipiškoje šalyje yra faktinis bendrovės pelnas, kuris, kaip nustatyta, yra tinkamas nagrinėjamojo produkto neiškraipyto pelno dydžio tiriamoje šalyje kintamasis. Todėl, siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamas tinkamas lyginamasis dydis, tipiška šalis turi būti tokio paties išsivystymo lygio kaip ir tiriama šalis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Dar svarbiau tai, kad eksportuojantis gamintojas neįrodė, kaip ir, jei taip, kodėl bendrovės pelno dydis tinkamoje tipiškoje šalyje yra nepagrįstas. Komisija priminė, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių šios bendrovės pelno nepagrįstumą. Tuo remiantis šie tvirtinimai laikyti nepagrįstais ir atmesti.

(216)

Be to, „Taishan“ tvirtino, kad Komisija turėtų patikrinti tvirtinimą dėl valiutos devalvacijos, pateiktą 202 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė nesutiko su tuo, kad tvirtinimas atmestas dėl to, kad eksportuojantis gamintojas neįrodė, ar ir kaip valiutos devalvacija Turkijoje 2017–2019 m. faktiškai paveikė šių šalių gamybos sąnaudas ir pelno dydį.

(217)

Reikėtų pažymėti, kad valiutos devalvacija bendrovės sąnaudas ir pelną gali paveikti arba teigiamai, arba neigiamai. Jei visuose sandoriuose naudojama ta pati valiuta, kai sąnaudos paveikiamos neigiamai, t. y. padidėja, parduotų prekių sąnaudos ir PBA išlaidos padidėja, todėl pelnas finansinėse ataskaitose sumažėja. Jei sąnaudos paveikiamos teigiamai, padėtis būna atvirkštinė. Šiuo atveju eksportuojantis gamintojas neįrodė, kaip valiutos devalvacija iš tikrųjų paveikė jo finansinių ataskaitų sąnaudų ir (arba) pelno komponentą, o tiesiog pateikė nepagrįstą bendrą pareiškimą. Taigi neteisinga daryti bendrą išvadą, kad bet kokie svyravimai turėtų susijusį ir akivaizdų poveikį duomenų rinkinio patikimumui. Dėl šios priežasties Komisija toliau laikėsi išvados, kad nesant išsamaus tvirtinimo, iš kurio būtų matyti, kaip valiutos devalvacija būtų turėjusi įtakos PBA išlaidoms ir pelnui, dėl kurios šie duomenys taptų netinkami normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, tvirtinimas turi būti atmestas.

(218)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(219)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(220)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi“ tvirtino, kad Komisija neturėjo atmesti „Kivanc Group“, „Dost Kimya“, „Istanbul Teknik“ ir „Sonmez Holding“ kaip galimų šaltinių neiškraipytoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, kaip nurodyta 186 ir 187 konstatuojamosiose dalyse, nes tai SPM arba susijusių produktų gamintojai, o jų finansiniai duomenys yra viešai prieinami. Tvirtinta, kad „Kivanc Group“ 2010–2018 m. ir „Dost Kimya“ 2008–2015 m. finansinės ataskaitos buvo pateiktos „Orbis“ duomenų bazėje. Be to, tvirtinta, kad „Sonmez Holding“ gamino su stiklo pluoštu susijusius produktus, o „Instabul Teknik“ naudojo stiklo pluošto produktus kitiems produktams gaminti – tai reiškia, kad šių dviejų bendrovių gamybos asortimentą reikėtų laikyti glaudžiai susijusiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(221)

Nors eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad šių SPM gamintojų finansiniai duomenys buvo prieinami „Orbis“ duomenų bazėje, jis šių duomenų nepateikė nei kartu su pastabomis dėl galutinio faktų atskleidimo, nei po 2019 m. kovo mėn. pranešimo, kuriame šalių prašoma nurodyti tiriamojo produkto gamintojus galimose tipiškose šalyse. Bendrovei pateikus informaciją Komisija vis dėlto atliko dar vieną paiešką „Orbis“ duomenų bazėje, kad patvirtintų, ar „Jushi“/„Hengshi“ nurodyti duomenys buvo prieinami „Orbis“ duomenų bazėje ir todėl į juos turėjo būti atsižvelgta. Tačiau šis papildomas patikrinimas (88) parodė, kad, priešingai nei nurodė „Jushi“/„Hengshi“, duomenų bazėje „Orbis“ nėra finansinės informacijos apie SPM ar panašius produktus gaminančią bendrovę. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(222)

Tas pats eksportuojantis gamintojas po galutinio faktų atskleidimo tvirtino, kad labai tikėtina, jog „Sisecam“ grupės veikla, susijusi su SPP, 2018 m. buvo nuostolinga, nes natrio karbonato pardavimas sudarė 86 % viso „Sisecam“ chemijos pramonės segmento pardavimo ir 94 % veiklos pajamų (vertės). Eksportuojantis gamintojas taip pat nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų.

(223)

Atsižvelgiant į turimą informaciją, nėra pagrindo daryti išvadą, kad SPP verslo segmentas yra nuostolingas. NET jei SPP segmento pardavimas sudarė tik nedidelę chemijos pramonės segmento pardavimų dalį ir atitinkamai nedidelę veiklos pajamų dalį, šis pardavimas vis tiek galėtų būti labai pelningas (iš tiesų, net pelningesnis už natrio karbonato pardavimą). Todėl tvirtinimas laikytas hipotetiniu ir atmestas.

(224)

„Taishan“ tvirtino, kad „Sisecam“ grupės chemijos pramonės segmento PBA išlaidos ir pelnas negalėjo būti naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti, nes i) tik dalis „Sisecam“ grupės patronuojamųjų įmonių turėjo galimybių gaminti SPM, ii) „Sisecam“ grupės stiklo pluošto sektorius patyrė didelių naujų įrenginių paleidimo sąnaudų, todėl Komisija turėtų iš naujo įvertinti tiriamojo produkto sąnaudas, PBA išlaidas ir pelną, ir iii) chemijos pramonės segmentas ir stiklo pluošto sektorius yra iškraipyti dėl Turkijos Vyriausybės skiriamų dotacijų.

(225)

Dėl šio eksportuojančio gamintojo pirmojo tvirtinimo, kaip jau išsamiai paaiškinta 185 konstatuojamojoje dalyje, neturėdama jokios viešai prieinamos finansinės informacijos apie Turkijos SPM gamintojus, Komisija padarė išvadą, kad „Sisecam“ grupės chemijos pramonės sektoriaus 2018 m. finansiniai duomenys buvo tinkami šiam tyrimui. Taip yra todėl, kad, neturėdama su tiriamuoju produktu susijusių finansinių duomenų, apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija gali atsižvelgti į tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) tiriamojo produkto sektoriaus gamybą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(226)

Dėl koregavimo atsižvelgiant į naujų įrenginių paleidimo sąnaudas – nors tokios sąnaudos gali turėti įtakos PBA išlaidoms ir pelningumui, nurodytoms nelygu taikomos apskaitos taisyklės, eksportuojantis gamintojas kiekybiškai neįvertino tariamo poveikio ir nenurodė, kaip tariamas koregavimas turėtų būti atliktas. Bet kuriuo atveju bet kokios 2018 m. užregistruotos naujų įrenginių paleidimo sąnaudos sumažintų faktinį pelno dydį. Todėl net jei buvo padarytas poveikis bendrovės PBA išlaidoms ir pelningumui, Komisijos taikytas metodas buvo konservatyvus ir palankus eksportuojantiems gamintojams. Todėl Komisija nustatė, kad šio tyrimo tikslais sąnaudos buvo tipiškos. Taip pat nėra įrodymų, kad dėl tariamai bendrovės gautų dotacijų informacija šio tyrimo tikslais taptų nepatikima. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios informacijos apie tariamas dotacijas ir jų iškraipomąjį poveikį. Todėl Komisija nusprendė atmesti šio eksportuojančio gamintojo tvirtinimus.

(227)

Be to, „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad tipiškos šalies bendrovės PBA išlaidos ir pelnas turėtų būti apskaičiuojami remiantis ne tik veiklos pajamomis ir veiklos išlaidomis, o visomis pajamomis, parduotų prekių sąnaudomis (PPS) ir išlaidomis. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad PBA išlaidos buvo apibrėžtos ir kiekybiškai įvertintos finansinėse ataskaitose ir dėl jų nereikia jokių papildymų ar atskaitymų. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad į pajamas buvo įskaičiuotas pardavimas susijusioms šalims (toliau – grupės vidaus pardavimas), o apskaičiuojant normaliąją vertę naudotos PBA išlaidos ir pelnas turėtų būti susiję tik su pardavimu nesusijusioms šalims. Galiausiai eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad normaliajai vertei apskaičiuoti naudojamos PBA išlaidos ir pelnas turėtų apimti tik pardavimą Turkijos vidaus rinkoje, o ne visą aptariamos bendrovės pardavimą.

(228)

Dėl pirmo punkto: tinkamoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija daugiausia dėmesio skyrė tiesiogiai su gamyba susijusioms sąnaudoms, t. y. veiklos pajamoms ir išlaidoms. Tada ir dėl to, kad chemijos pramonės segmente užregistruoti teigiami finansiniai rezultatai, finansinis pelnas iš PBA išlaidų buvo atskaitytas. Pritaikius šį skaičiavimą nustatytos patikimos bendrovės chemijos pramonės segmento PBA išlaidos ir pelnas, nes tinkamai atsižvelgta į sąnaudas, kurios yra visiškai nesusijusios su gamyba ir pardavimu. Priešingai nei tvirtino bendrovė, bendrosios išlaidos metinėje ataskaitoje buvo nurodytos visos grupės, o ne verslo segmentų lygmeniu. Nors teisinga, kad nurodyti pardavimai apima pardavimus grupės viduje, siekiant užtikrinti skaidrumą ir suinteresuotųjų šalių teisę į gynybą, kai turi būti taikoma 2 straipsnio 6a dalis, pagrindiniame reglamente reikalaujama naudoti lengvai prieinamus duomenis, kurie ne visada pateikiami išskaidyti. Taikydama šią nuostatą Komisija visada užtikrina, kad informacija, kuria remiamasi apskaičiuojant normaliąją vertę, būtų geriausia iš viešai prieinamų duomenų. Tyrimo pradžioje suinteresuotosioms šalims pranešama apie duomenis, kuriuos ketinama naudoti, ir suteikiama joms pakankamai galimybių teikti pastabas ir išsamesnius duomenis. Nors šiame tyrime kelios šalys kritikavo informaciją, kuria Komisija remiasi, nė viena iš jų nepateikė geresnių ir išsamesnių alternatyvių duomenų ar metodikos. Tai patvirtina, kad Komisija šiuo atžvilgiu rėmėsi geriausia viešai prieinama informacija. Šiuo konkrečiu atveju daugiausia (85 %) parduota nesusijusioms šalims, todėl iš esmės matyti pardavimo šioms šalims rezultatas. Panašiai PBA išlaidos ir pelningumas taip pat yra tipiški tipiškos šalies pardavimo vidaus rinkoje atžvilgiu, nes 61 % buvo parduota Turkijoje. Tuo remdamasi Komisija mano, kad normaliajai vertei apskaičiuoti naudojami duomenys atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies reikalavimus ir šiuo konkrečiu atveju yra patikimiausi ir tipiškiausi. Todėl tvirtinimai, kuriais abejojama šios informacijos kokybe, turi būti atmesti.

(229)

2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija pažymėjo, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis Pasaulio prekybos atlasu (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas, o nustatant neiškraipytas darbo jėgos, energijos ir atliekų sąnaudas naudojamas šaltinis priklausys nuo pasirinktos tipiškos šalies.

(230)

Be to, remdamasi sprendimu laikyti Turkiją tipiška šalimi, kaip nurodyta 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad neiškraipytas gamybos veiksnių sąnaudas nustatys naudodama GTA, o neiškraipytas darbo jėgos ir energijos sąnaudas – remdamasi Turkijos statistikos instituto duomenimis.

(231)

Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, jeigu Komisija nustatytų, kad medžiagų ir energijos pirkimo kainas KLR reikėtų pakeisti referencinėmis kainomis, ji turėtų naudoti faktines penkių per tiriamąjį laikotarpį importuotų žaliavų pirkimo kainas, nes tos kainos nebuvo iškraipytos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečioje įtraukoje. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat paprašė Komisijos naudoti tas importo kainas ir kaip referencines KLR pirktų medžiagų kainas.

(232)

Eksportuojantis gamintojas pateikė patvirtinamuosius dokumentus (t. y. pirkimo sąskaitas faktūras, importo dokumentus ir sutartis) dėl penkių 231 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų. Pirkta JAV doleriais iš rinkų, kuriose nebuvo jokių iškraipymų buvimo įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių iškraipymų, susijusių su šio konkretaus eksportuojančio gamintojo per konkretų tiriamąjį laikotarpį vykdytu šių žaliavų importu į KLR, Komisija priėmė šį tvirtinimą. Tačiau Komisija negalėjo priimti bendrovės tvirtinimo dėl KLR pirktų medžiagų. Kaip nurodyta 219 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju Turkija buvo išrinkta kaip tipiška šalis, tad neiškraipytos gamybos veiksnių sąnaudos turi būti grindžiamos atitinkamomis neiškraipytomis importo kainomis Turkijoje.

(233)

Tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, jeigu Komisija nuspręstų naudoti referencines kainas, ji bet kuriuo atveju turėtų neatsižvelgti į visas „neįprastas“ kainas, kaip antai i) prekių, kurių eksportuojantis gamintojas nenaudoja, kategorijos kainas, ii) medžiagų, kurių rūšis, grynumas ir fizinės savybės nėra tokios pat, kaip eksportuojančio gamintojo naudojamų medžiagų, kainas arba iii) itin mažomis pardavimo ir (arba) importo apimtimis grindžiamas kainas. Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad daugumos pagrindinių medžiagų, kaip antai kvarcinio smėlio (miltelių) ar kitų rūdų, atveju Komisija neturėtų naudoti pasirinktos tipiškos šalies importo duomenų. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad tokios medžiagos paprastai importuojamos tik labai specifiniais tikslais didelėmis kainomis. Tokiais atvejais kainos referencinės šalies vidaus rinkoje tiksliau atitiktų faktinį kainų lygį.

(234)

Nekonfidencialioje byloje Komisija nurodė Turkijos vykdomo visų gamybos veiksnių importo apimtį ir vertes pagal GTA. Komisija taip pat patikrino, kad būtų pakankamas tipiškas neiškraipytas tokių importuojamų produktų kiekis, kad naudojant vidutinę kainą būtų sumažintas bet kokių galimų neįprastai mažų ir neįprastai didelių kainų poveikis. Taigi pakoreguotos tam tikrų gamybos išteklių kainos atspindi įvairius kokybės aspektus ir jų buvimą susijusiose rinkose. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad maža pardavimo ir (arba) importo apimtimi grindžiamos kainos nėra tinkamos, tad Komisija neturi jokių objektyvių priežasčių atlikdama analizę neatsižvelgti į tokius duomenis. Be to, kalbant apie tvirtinimą dėl silicio ir rūdos, pažymėtina, kad šios žaliavos nėra įtrauktos į 242 konstatuojamojoje dalyje nurodytą gamybos veiksnių sąrašą. Todėl 233 konstatuojamojoje dalyje pateiktas tvirtinimas atmetamas.

(235)

Kaip paminėta 185 konstatuojamojoje dalyje, siekdama nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną Komisija naudos 2018 m. Turkijos grupės „Sisecam“ chemijos pramonės segmento finansinius duomenis, į kuriuos įtraukiami ir SPP.

(236)

Po galutinio faktų atskleidimo „Taishan“ pakartojo 231 konstatuojamojoje dalyje aprašytą tvirtinimą, kad Komisija penkių žaliavų, importuotų iš neiškraipytų šaltinių, importo kainas turėtų naudoti kaip referencinę tų pačių KLR pirktų medžiagų kainą.

(237)

Eksportuojantis gamintojas šio tvirtinimo teisiškai nepagrindė, t. y. kad šaltiniai nebuvo iškraipyti. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad importo kaina (net jei ji būtų laikoma neiškraipyta) galėtų būti tipiška kaip neiškraipytas lyginamasis dydis. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(238)

Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, 2019 m. kovo mėn. pranešime Komisija siekė sudaryti pradinį sąrašą su SPM susijusių gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagoms, energijai ir darbo jėgai, susijusiems su eksportuojančių gamintojų vykdoma SPM gamyba, nustatyti.

(239)

Be to, kaip nustatyta 95 konstatuojamojoje dalyje, 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime Komisija pateikė peržiūrėtą gamybos veiksnių sąrašą ir nustatė Turkijos prekių kodus, atitinkančius tipiškoje šalyje Turkijoje gaminant SPM naudojamus gamybos veiksnius.

(240)

Nei po 2019 m. kovo mėn. pranešimo, nei po 2019 m. rugsėjo mėn. pranešimo Komisija negavo jokių pastabų dėl gamybos veiksnių sąrašo.

(241)

Komisija taip pat negavo pastabų dėl 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime nurodytų Turkijos prekių kodų. Komisija vis dėlto atliko papildomą tyrimą, kad tiksliau susietų Turkijos prekių kodus su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojamais gamybos veiksniais, ir atitinkamai peržiūrėjo pirofilito ir poliesterio siūlų Turkijos prekių kodus. Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų gamybos procese naudoja suskystintas gamtines dujas. Tačiau per tiriamąjį laikotarpį suskystintos gamtinės dujos nebuvo importuojamos į Turkiją. Taigi, norėdama nustatyti suskystintų gamtinių dujų lyginamąjį dydį neturėdama suskystintų gamtinių dujų importo statistinių duomenų Komisija vietoj jų naudojo suskystinto propano importo duomenis. Be to, vieno iš eksportuojančių gamintojų nurodytos žaliavos pavadinimas „rišamoji medžiaga silanas“ buvo pakeistas pavadinimu „silicio produktai“, kad būtų užtikrintas suderinamumas su muitinės nomenklatūra.

(242)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikoma, Turkijos prekių kodai:

1 lentelė

(243)

Per SPM gamintojų tikrinamuosius vizitus Komisija patikrino, kokios žaliavos naudotos ir koks laužas susidarė gaminant SPM.

(244)

Dėl visų žaliavų, neturėdama informacijos apie tipiškos šalies rinką, Komisija rėmėsi importo kainomis. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir ne rinkos ekonomikos šalių, kaina, kaip nurodyta 196 konstatuojamojoje dalyje. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes, kaip nurodyta 98–162 konstatuojamosiose dalyse, ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinių žaliavų, kurios iš KLR buvo eksportuojamos į Turkiją, importo kaina buvo mažesnė nei importo iš kitų šalių kaina. Neatsižvelgdama į importą iš KLR ir ne rinkos ekonomikos šalių į Turkiją, Komisija nustatė, kad importas iš kitų trečiųjų šalių išliko tipiškas ir sudarė 43–100 % bendro į Turkiją importuojamo kiekio.

(245)

Komisija siekė nustatyti neiškraipytą SPM gamyboje naudojamų žaliavų kainą jas pristatant prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Tam tipiškos šalies importo muitą ji pritaikė kiekvienai atitinkamai kilmės šaliai ir prie importo kainos pridėjo vežimo vidaus rinkoje išlaidas. Visų žaliavų vežimo vidaus rinkoje išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais patikrintais duomenimis ir nebuvo įtrauktos į 1 lentelėje išvardytus lyginamuosius dydžius.

(246)

Pagrindinės atliekos (laužas), apie kurias pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, yra SPP gamybos procese susidarantis laužas. Eksportuojantys gamintojai pardavė tą laužą vidaus rinkoje kaina, sudarančia maždaug 15 % SPP gamybos sąnaudų. Taigi neiškraipyta laužo kaina vertinama kaip 15 % neiškraipytos SPP kainos.

(247)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo paskelbtus 2016 m. duomenis apie Turkijos gamybos sektoriuje mokėtą darbo užmokestį, susijusį su ekonomine veikla, kurios kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių (89) yra C.23 (Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba) (90). Taikant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (91), 2016 m. vidutinė mėnesinė vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją.

(248)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas ir CCCLA tvirtino, kad 1 lentelėje pateikta darbo sąnaudų lyginamojo dydžio vertė buvo nerealistiška. Per 2020 m. sausio 16 d. surengtą klausymą Komisija paaiškino, kad bendrajame faktų atskleidimo dokumente buvo aiški klaida, susijusi su darbo sąnaudų matavimo vienetu, t. y. vietoje „CNY/kg“ buvo nurodyta „CNY/val.“2019 m. gruodžio 19 d. pranešime byloje, kuriame pateikti visų 1 lentelėje nurodytų lyginamųjų dydžių, įskaitant darbo jėgą, skaičiavimai, nurodytas teisingas matavimo vienetas, t. y. „CNY/val.“

(249)

Siekdama nustatyti elektros energijos ir gamtinių dujų lyginamąjį dydį Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtus elektros energijos ir gamtinių dujų statistinius duomenis (92) reguliariai teikiamuose pranešimuose spaudai. Iš tų statistinių duomenų Komisija naudojo tiriamojo laikotarpio pramoninių elektros energijos ir dujų kainų (Kuruș/kWh) duomenis atitinkamoje vartotojų grupėje.

(250)

Neiškraipytos elektros energijos sąnaudos 1 lentelėje nurodytos intervalu, nes individualiems vartotojams taikomi skirtingi tarifai, kurie priklauso nuo jų suvartojimo.

(251)

Dėl didelio atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojamų gamybos veiksnių skaičiaus kai kurios žaliavos, kurių dalis bendrose eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudose ir PKN lygmeniu yra nedidelė, buvo priskirtos vartojimo prekėms.

(252)

Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(253)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas ir CCCLA paprašė Komisijos atskleisti 1 lentelėje nurodytų lyginamųjų dydžių skaičiavimo metodiką.

(254)

Per 2020 m. sausio 16 d. surengtą klausymą Komisija atkreipė šių šalių dėmesį į tai, kad atskleidimo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d., buvo pateiktas pranešimas tyrimo nekonfidencialioje byloje, kuriame paaiškinta 1 lentelėje nurodytų lyginamųjų dydžių skaičiavimo metodika. Galutinio faktų atskleidimo dieną visoms suinteresuotosioms šalims per TRON sistemą buvo automatiškai pranešta apie naują dokumentą. Kadangi prašomą informaciją šalys jau turėjo, papildomo faktų atskleidimo neprireikė.

(255)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(256)

Nustatydama PBA išlaidas ir pelną Komisija naudojo 2018 m. Turkijos grupės „Sisecam“ chemijos pramonės segmento finansinius duomenis, kaip buvo paskelbta 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime ir nurodyta 185 konstatuojamojoje dalyje.

(257)

Po galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad Komisija nenustatė jokių didelių iškraipymų, susijusių su jos PBA išlaidomis, todėl pasielgė neteisingai neatsižvelgdama į faktines PBA išlaidų vertes, kurias bendrovė nurodė pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Bendrovė tvirtino, kad naudojant faktines PBA išlaidas būtų laikomasi metodikos, taikytos nustatant atliekų ir (arba) laužo, vartojimo prekių ir pridėtinių išlaidų lyginamąjį dydį, kuriam, bendrovės teigimu, naudotos faktinės vertės, išreikštos bendrovės faktinių sąnaudų santykiu. Bendrovė taip pat tvirtino, kad ši metodika atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką dėl aiškiai nustatytų ir neiškraipytų faktinių vidaus rinkos sąnaudų naudojimo.

(258)

Komisija pirmiausia pažymi, kad, priešingai nei supranta šis eksportuojantis gamintojas, sąnaudos, susijusios su atliekomis ir (arba) laužu, vartojimo prekėmis ir pridėtinėmis išlaidomis, nebuvo laikomos neiškraipytomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką. Kaip paaiškinta 251–255 konstatuojamosiose dalyse ir konkrečiai atitinkamiems eksportuojantiems gamintojams atskleistoje informacijoje, vartojimo prekių ir pridėtinių išlaidų santykiai, apskaičiuoti remiantis faktinėmis eksportuojančio gamintojo sąnaudomis, vėliau buvo išreikšti kaip neiškraipytos sąnaudos tipiškoje šalyje. Ši metodika taikyta, nes turimuose duomenyse nebuvo informacijos apie pridėtines išlaidas, ir atsižvelgiant į nedidelį vartojimo prekių poveikį bendroms sąnaudoms. Dėl atliekų ir (arba) laužo, bendrovės, kuriose jos sudarė tik nedidelę visų gamybos sąnaudų dalį, kaip paaiškinta 251 konstatuojamojoje dalyje, jas priskyrė vartojimo prekėms. Priešingu atveju Komisija naudojo 1 lentelėje ir 246 konstatuojamojoje dalyje nurodytą lyginamąjį dydį.

(259)

Komisija taip pat pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą nustačius, kad eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais atitinkamoje tipiškoje šalyje. Komisija pabrėžė, kad pagal šią nuostatą taip pat konkrečiai reikalaujama, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę būtų įtraukta pagrįsta neiškraipytų PBA išlaidų tinkamoje tipiškoje šalyje suma. Komisijai nustačius, kad esama didelių iškraipymų, darančių poveikį tiriamajam produktui eksportuojančioje šalyje, ji negalėjo naudoti atskirų eksportuojančių gamintojų faktinių PBA išlaidų, nes buvo nustatyta, kad jos buvo iškraipytos. Galiausiai eksportuojantis gamintojas šio tvirtinimo teisiškai nepagrindė. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(260)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.

(261)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas SPM gamybos sąnaudas. Ji pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktiniam suvartojimui.

(262)

Antra, Komisija prie neiškraipytų SPM gamybos sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, nustatytas kaip aprašyta 255 konstatuojamojoje dalyje, kad gautų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(263)

Galiausiai neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, nustatytoms kaip aprašyta 261 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė 2018 m. Turkijos grupės „Sisecam“ chemijos pramonės segmento PBA išlaidas ir pelną, kaip paaiškinta 185 konstatuojamojoje dalyje.

(264)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 20,57 %.

(265)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 39,26 %.

(266)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(267)

Kaip paaiškinta 68–87 konstatuojamosiose dalyse, CNBM grupei priklausantiems eksportuojantiems gamintojams „Hengshi“ ir „Jushi“ apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija nusprendė naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

(268)

Visų pirma, „Hengshi“ atveju, kaip paaiškinta 275 ir 276 konstatuojamosiose dalyse, Komisija išimties tvarka nusprendė remtis 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyto antisubsidijų tyrimo PKN kaip turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Tačiau normaliosios vertės negalima pagrįsti pačios bendrovės duomenimis, nes buvo nustatyta, kad tai neteisinga, kaip paaiškinta 75–83 konstatuojamosiose dalyse. Taigi abiejų eksportuojančių gamintojų „Jushi“ ir „Hengshi“ atveju jų normaliajai vertei nustatyti buvo naudojama normalioji vertė pagal PKN arba labai panašius bendradarbiaujančių atrinktų eksportuojančių gamintojų, vykdančių panašius gamybos procesus (vertikaliai arba nevertikaliai integruotus), PKN. Nesant bendradarbiaujančio atrinkto eksportuojančio gamintojo, vykdančio panašų gamybos procesą, sutampančio PKN, buvo naudojami kito bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, vykdančio kitokį gamybos procesą, duomenys. Nesant nė vieno iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sutampančio PKN, buvo naudojamas labiausiai panašus PKN, priskirtas bendradarbiaujantiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, vykdantiems panašų gamybos procesą. Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų dėl taikomo metodo.

(269)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupė į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip eksportuotojas ar importuotojas.

(270)

Pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir per susijusias prekybos bendroves kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(271)

Pardavimo eksportui per susijusius importuotojus kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir pagrįstą pelną.

(272)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas nesusijęs prekiautojas, kuris per tiriamąjį laikotarpį importavo tik nedidelius SPM kiekius. Todėl jo pelno dydis nebuvo laikomas tipišku. Nesant jokios kitos informacijos, apskaičiuotas SPM sektoriuje veiklą vykdančio nepriklausomo prekiautojo pelno dydis yra 5 %.

(273)

Kaip nurodyta 75–84 konstatuojamosiose dalyse, vienas iš CNBM grupei priklausančių eksportuojančių gamintojų atliekant tyrimą nebendradarbiavo ir Komisija nusprendė nustatyti eksporto kainą remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

(274)

Pastabose dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo eksportuojantis gamintojas paprašė, kad nustatydama eksporto kainą Komisija naudotų informaciją (konkrečiai PKN), pateiktą per lygiagretų antisubsidijų tyrimą, nurodytą 3 konstatuojamojoje dalyje.

(275)

Tačiau pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 6 dalį gauta informacija turi būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo buvo prašoma ją pateikti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (93) 29 straipsnio 6 dalyje nustatytas toks pat apribojimas. Taigi atliekant antidempingo ar antisubsidijų tyrimą surinktų duomenų negalima naudoti kitu tikslu, nei buvo prašoma juos pateikti.

(276)

Šiuo konkrečiu atveju du nagrinėjamojo produkto tyrimai buvo vykdomi lygiagrečiai; vienas iš jų buvo inicijuotas maždaug trimis mėnesiais anksčiau nei kitas. Bendrovė „Hengshi“ konkrečiai prašė, kad atliekant antisubsidijų tyrimą surinkta teisinga informacija būtų panaudota kaip geriausia turima informacija atliekant šį tyrimą. Bendrovė „Hengshi“ aiškiai atsisakė garantijos, numatytos pagrindinio reglamento 19 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento (ES) 2016/1037 29 straipsnio 6 dalyje, kad prekybos apsaugos tyrimų metu pateikta informacija bus naudojama tik tuo tikslu, kuriuo buvo surinkta. Be to, šiuo atveju Komisija nebuvo nustačiusi laikinųjų antidempingo priemonių, kaip nurodyta 54–56 konstatuojamosiose dalyse, tad atsižvelgiant į šių dviejų tyrimų laiką buvo galima surinkti ir patikrinti antisubsidijų tyrimo metu pateiktą eksporto kainų informaciją prieš nustatant galutinius antidempingo muitus. Todėl Komisija išimtinai vis dar turėjo pakankamai laiko, kad apsvarstytų šią informaciją vykdydama šį tyrimą ir nedarydama poveikio kitų suinteresuotųjų šalių teisėms bei nekeldama pavojaus savo vidaus sprendimų priėmimo procesui. Tad Komisija išimties tvarka nusprendė naudoti 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyto antisubsidijų tyrimo metu surinktus PKN duomenis kaip turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Todėl ji apskaičiavo eksporto kainą pagal PKN, remdamasi paties eksportuojančio gamintojo duomenimis ir naudodama 269–272 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką.

(277)

Kitų dviejų CNBM grupei priklausančių eksportuojančių gamintojų eksporto kaina buvo apskaičiuota, kaip nurodyta 269–272 konstatuojamosiose dalyse.

(278)

Komisija palygino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(279)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo eksporto kainą, atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Faktiniais bendradarbiaujančios bendrovės duomenimis grindžiami koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į tvarkymo mokesčius, frachtą, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas, banko mokesčius, muitus, komisinius ir importo rinkliavas bei netiesioginius mokesčius. Be to, pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pardavimą per susijusias prekybos įmones. Buvo nustatyta, kad prekiautojų funkcijos Honkonge yra panašios į tarpininko funkcijas. Tie prekiautojai ieškojo pirkėjų ir užmezgė su jais ryšį. Jie buvo atsakingi už pardavimo procesą ir gavo antkainį už savo paslaugas. Koregavimą sudarė prekybos bendrovių PBA išlaidos ir 5 % pelnas. Tas pelno dydis buvo pripažintas pagrįstu, nes kitos informacijos nebuvo.

(280)

Po galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad būtų neteisinga lyginti jos eksporto kainą ir apskaičiuotą normaliąją vertę. Grupė tvirtino, kad nors Komisija pakoregavo eksporto kainą atsižvelgdama į visas tiesiogines pardavimo išlaidas, kaip antai vežimo išlaidas ir banko mokesčius, Turkijos grupės „Sisecam“ PBA išlaidos, kurios buvo naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti, tikriausiai apėmė kai kurias Turkijos vidaus rinkoje patirtas tiesiogines pardavimo išlaidas, taigi eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas tapo asimetriškas.

(281)

Šis eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų, kad į PBA išlaidas, naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, būtų įtrauktos kokios nors tiesioginės pardavimo išlaidos arba kad naudoti duomenys būtų netipiški.

(282)

Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį reikalaujama naudoti lengvai prieinamus duomenis. Komisija siekia užtikrinti, kad informacija, kuria remiamasi apskaičiuojant normaliąją vertę, būtų geriausia iš viešai prieinamų duomenų, ir suteikia šalims galimybę teikti pastabas ir alternatyvius duomenis, kurie, jų nuomone, yra tipiškesni. Šiuo konkrečiu atveju 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime Komisija atskleidė PBA išlaidas, kurias ji ketino naudoti, tačiau negavo jokių pastabų ar išsamesnių alternatyvių duomenų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(283)

Tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nors normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į negrąžintiną eksporto pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), Komisija neįrodė, kad Turkijos gamintojai moka PVM, kurį galima visiškai susigrąžinti produktą pardavus vidaus rinkoje. Taigi toks koregavimas būtų neteisėtas.

(284)

Komisija atliko koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atsižvelgdama į netiesioginių mokesčių skirtumą tarp KLR pardavimo eksportui į Sąjungą ir normaliosios vertės, kurią apskaičiuojant neįtraukiami tam tikri netiesioginiai mokesčiai, kaip antai PVM. Komisija neturi įrodyti, kad Turkijos gamintojai iš tikrųjų moka PVM, kurį gali visiškai susigrąžinti pardavę produktus vidaus rinkoje, kaip teigia eksportuojantis gamintojas, nes tai nėra aktualu. Į normaliąją vertę, kuri buvo apskaičiuota, kaip nurodyta 260–266 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo įtrauktas PVM, nes neiškraipytos vertės tipiškoje šalyje naudojamos normaliajai vertei eksportuojančioje šalyje apskaičiuoti atėmus taikomą PVM režimą. Faktinė padėtis, susijusi su PVM režimu, taikomu pardavimui vidaus rinkoje ir eksportui, yra tik KLR. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad KLR eksportuojantys gamintojai eksporto metu privalo mokėti 17 % arba 16 % PVM, kurio 5 % arba 10 % grąžinami.

(285)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, Komisija tinkamai pakoregavo normaliąją vertę atsižvelgdama į netiesioginių mokesčių skirtumą, šiuo atveju – PVM, kuris iš dalies grąžinamas produktą pardavus eksportui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(286)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(287)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutinis vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra toks:

(288)

Kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje, viena iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių, t. y. CNBM grupė, nebendradarbiavo. Todėl neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo įmanoma nustatyti vidutinio svertinio dempingo skirtumo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl visų kitų bendradarbiaujančių neatrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas buvo nustatytas tokio pat lygio, kaip vienintelės bendradarbiaujančios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės („Yuntianhua“ grupės) dempingo skirtumas.

(289)

Visiems kitiems galimiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Atsižvelgdama į aukštą eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį aprėpiant visą SPM eksportą iš KLR į Sąjungą, remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis, Komisija nusprendė, kad didžiausias atrinktų eksportuojančių gamintojų/eksportuojančių gamintojų grupių, tiksliau CNBM grupės, dempingo skirtumas laikytinas tipišku dempingo skirtumui kitiems eksportuotojams nustatyti.

(290)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(291)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Egipte yra viena eksportuojančių gamintojų grupė, kuriai teko 100 % eksporto tiriamuoju laikotarpiu. Jai priklauso du susiję eksportuojantys gamintojai: „Jushi Egypt for Fiberglass Industry S.A.E.“ (toliau – „Jushi Egypt“) ir „Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics S.A.E.“ (toliau – „Hengshi Egypt“). Abi bendrovės priklauso CNBM grupei ir atliekant tyrimą bendradarbiavo.

(292)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad normalioji vertė Egiptui turėtų būti apskaičiuota remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atspindinčiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Teigiama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą esama didelių iškraipymų dėl šių priežasčių: eksportuojantys gamintojai buvo įsteigti specialiojoje ekonominėje zonoje, sukurtoje pagal oficialų Kinijos ir Egipto Vyriausybių susitarimą, kurią kontroliuoja Kinijos Vyriausybės agentūra („China-Africa TEDA Investment Co. Ltd.“). Be to, skundo pateikėjo teigimu, abu eksportuojantys gamintojai Egipte gavo dideles Vyriausybės subsidijas joms įsisteigus specialiojoje ekonominėje zonoje.

(293)

Dėl šio tvirtinimo abu eksportuojantys gamintojai nurodė, kad įtarimai dėl Egipto rinkos iškraipymų buvo pateikti nesilaikant pagrindinio reglamento reikalavimų, ir, jeigu jie būtų priimti, būtų pažeistos eksportuojančių gamintojų teisės į gynybą. Konkrečiau kalbant, eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad skunde nebuvo išdėstyta jokių įtarimų ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Egipto ekonomikai poveikį darytų dideli iškraipymai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalyje. Eksportuojantys gamintojai taip pat pareiškė, kad bet kuriuo atveju įtarimai buvo pareikšti nesilaikant privalomo įrodymų rinkimo standarto, taikomo pagal pagrindinį reglamentą nustatant didelių iškraipymų buvimą.

(294)

Kaip matyti iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies d ir e punktų, skundo pateikėjas privalo pateikti visus didelių iškraipymų buvimo eksportuojančioje šalyje įrodymus kartu su skundu. Tuomet Komisija gali įvertinti, ar pateikti įrodymai iš tikrųjų yra pakankami, kad atliekant tyrimą jais būtų galima pagrįsti tariamų didelių iškraipymų vertinimą ir padaryti išvadas.

(295)

Tačiau apie didelių iškraipymų buvimą Egipte buvo pareikšta tik praėjus keliems mėnesiams po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo, kai terminas, iki kurio suinteresuotosios šalys galėjo pateikti klausimyno atsakymus, jau buvo praėjęs, o duomenų rinkimo procese jau buvo pasiektas baigiamasis etapas.

(296)

Apibendrinant, prašymas Egiptui taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nurodytą normaliosios vertės apskaičiavimo metodiką buvo atmestas.

(297)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(298)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad bendra bendrovės „Jushi Egypt“ panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje yra tipiška. Kitas eksportuojantis gamintojas „Hengshi Egypt“ vidaus rinkoje neprekiauja.

(299)

Po to Komisija nustatė, kurie eksportuojančio gamintojo, kurio bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas („Jushi Egypt“), vidaus rinkoje parduoti tam tikrų rūšių produktai buvo tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamus produktus.

(300)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, to eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(301)

Vėliau Komisija nustatė bendrovės „Jushi Egypt“ kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(302)

Normalioji vertė buvo grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(303)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(304)

Tų rūšių panašaus produkto, kuris vidaus rinkoje nebuvo parduodamas, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(305)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(306)

Bendrovės „Jushi Egypt“ atveju Komisija pradžioje nustatė, kad penkių iš aštuonių rūšių eksportuojami produktai yra tokie patys arba labai panašūs į produktus, kurie vidaus rinkoje buvo parduodami tipiškais kiekiais.

(307)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ nesutiko su tuo, kaip Komisija, lygindama normaliąją vertę ir eksporto kainą, vertino skirtingų rūšių pirkėjus. Atlikusi išsamesnę analizę Komisija patvirtino, kad nėra nuoseklių ir akivaizdžių pardavėjo funkcijų skirtumų, susijusių su skirtingais prekybos lygiais Egipto vidaus rinkoje, kurie pateisintų pirkėjų skirstymą pagal rūšis. Todėl ji sutiko su bendrovės tvirtinimu ir perskaičiavo skirtumus, neišskirdama pirkėjų rūšių. Todėl Komisija taip pat patikslino „Hengshi Egypt“ apskaičiuotą normaliąją vertę.

(308)

Išanalizavus bendrovės „Jushi Egypt“ kiekvienos rūšies produktų pardavimą vidaus rinkoje (kuris yra tipiškas) taip pat nustatyta, kad pelningo pardavimo dalis sudarė daugiau nei 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl šių rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį kainų svertinis vidurkis. Kitos rūšies produkto, kurio nebuvo parduodama vidaus rinkoje, atveju normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 305 konstatuojamojoje dalyje.

(309)

Antrasis eksportuojantis gamintojas „Hengshi Egypt“ savo SPM produktus pardavė tik eksportui, tad vidaus rinkoje jais neprekiavo. Taigi, kadangi vidaus rinkoje panašus produktas nebuvo parduodamas, Komisija normaliąją vertę nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(310)

Per tiriamąjį laikotarpį „Hengshi Egypt“ pirko pagrindinę SPM gaminti naudojamą žaliavą (SPP) iš „Jushi Egypt“ ir iš kito susijusio tiekėjo.

(311)

Todėl eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad atsižvelgiant į bendrovės „Jushi Egypt“ parduodant SPP bendrovei „Hengshi Egypt“ gaunamą pelną, laikytina, kad sandoriai sudaromi rinkos kainomis. Gamintojai taip pat pateikė nuorodą į esamą jurisprudenciją (94), kuria remiantis duomenų, įtrauktų į tiriamosios bendrovės dokumentus, naudojimas yra taisyklė, o tų duomenų pritaikymas ar pakeitimas yra išimtis. Jie taip pat minėjo, kad iškraipomųjų Vyriausybės priemonių nėra, kad gamybos sąnaudos teisingai nurodytos bendrovės „Hengshi Egypt“ dokumentuose ir kad tuos dokumentus reikėtų naudoti siekiant nustatyti gamybos sąnaudas ir atitinkamą apskaičiuotąją bendrovės „Hengshi Egypt“ normaliąją vertę.

(312)

Priešingai, nei teigia eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad kainos, kuriomis bendrovė „Hengshi Egypt“ pirko SPP iš bendrovės „Jushi Egypt“, nėra nustatomos įprastomis rinkos sąlygomis, nes jos nuolat buvo gerokai mažesnės nei kainos, kurias bendrovė „Jushi Egypt“ taikė nepriklausomiems pirkėjams Egipto vidaus rinkoje už tą patį produktą. Atsižvelgdama į didelį kainų skirtumą Komisija padarė išvadą, kad kainų, kurias bendrovė „Hengshi Egypt“ mokėjo bendrovei „Jushi Egypt“, negalima laikyti nustatytomis įprastomis rinkos sąlygomis. Nepaisant to, kad tos kainos yra pelningos, jos neatitinka rinkos kainų Egipte ir nesant korporatyvių ryšių bendrovė „Hengshi Egypt“ mokėtų už SPP daug didesnę kainą. Be to, nuspręsta, kad nuoroda į tai, kad nustatant žaliavų kainas nėra taikomos jokios iškraipomosios Vyriausybės priemonės, nėra aktuali, nes lemiamas vaidmuo šiuo atveju tenka įprastų rinkos sąlygų analizei.

(313)

Atsakydamos į galutinį faktų atskleidimą „Jushi“/„Hengshi Egypt“ pakartojo tvirtinimą, kad SPP kainos, kurias „Jushi Egypt“ taikė „Hengshi Egypt“, buvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis, ir teigė, kad pardavimas tarp susijusių šalių buvo pelningas, o gautas pelno dydis buvo panašus į skundo pateikėjo skunde nurodytą tikslinį pelną, kuris būtų pakankamas, kad būtų galima „tvariai veikti rinkoje ilgą laiką“. Komisija pažymėjo, kad tikslinis pelnas yra pelnas, kurį Sąjungos pramonė gali pagrįstai gauti Sąjungos rinkoje, jei nėra importo dempingo kaina, todėl tai nėra tinkamas lyginamasis dydis siekiant įvertinti, ar kaina, dėl kurios susitarė susijusios šalys, yra nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis. Svarbūs tokio vertinimo kriterijai yra kainų lygis, kurį Egipte būtų galima pasiekti, jei bendrovės būtų nesusijusios. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainų (ir pelno) lygis Egipto rinkoje iš tiesų buvo didesnis nei šių susijusių bendrovių taikytas tarpusavyje.

(314)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir dėl 312 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių tvirtinimas, kad kainos buvo nustatomos įprastomis rinkos sąlygomis dėl gauto pelno lygio, buvo atmestas.

(315)

„Jushi“/„Hengshi Egypt“ taip pat tvirtino, kad 309–311 konstatuojamosiose dalyse aprašyta Komisijos metodika pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, kuri turėtų būti aiškinama siaurai, taip pat pateikė nuorodą į ES teismų ir PPO praktiką. „Jushi“/„Hengshi Egypt“ teigimu, negalima neatsižvelgti į SPP pirkimo kainą tarp „Hengshi Egypt“ ir „Jushi Egypt“ vien dėl to, kad ji nustatyta ne įprastomis rinkos sąlygomis. „Jushi“/„Hengshi Egypt“ teigė, kad Komisija taip pat turėjo įrodyti, kokiu mastu „Hengshi Egypt“ įrašuose tinkamai neatspindėtos su SPM gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos.

(316)

Komisija nesutinka su šiuo aiškinimu ir mano, kad nė vienas „Jushi“/„Hengshi Egypt“ nurodytas atvejis nepanaikina Komisijos išvadų šioje byloje. Iš tiesų PPO organai (95) nuosekliai nuspręsdavo, kad gali būti nustatyta, jog eksportuojančių gamintojų įrašai tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų, kai, pavyzdžiui, gamintojas priklauso bendrovių grupei (taip yra „Jushi“ ir „Hengshi Egypt“ atveju) ir kai sandoriai, susiję su nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudomis, nėra vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(317)

Remdamosi teismų praktika (96)„Jushi“/„Hengshi Egypt“ taip pat tvirtino, kad Komisijos metodika vertinant, ar SPP pirkimo kaina buvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis, buvo neteisinga. „Jushi“/„Hengshi Egypt“ tvirtino, kad Komisija nepalygino panašių kainų ir kad ji turėjo atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, susijusius su aptariamu pardavimu, konkrečiai: i) pristatymo sąlygas; ii) žaliavų importo muitus; iii) nepalyginamus kiekius; iv) „Jushi Egypt“ vykdomą susijusių sandorių kainodaros politiką.

(318)

Peržiūrėjusi byloje surinktus duomenis Komisija sutiko su prašymu atlikti koregavimą atsižvelgiant į pristatymo sąlygų skirtumus ir prireikus atskaitė vežimo išlaidas iš SPP pardavimo kainos. Vežimo išlaidos apskaičiuotos remiantis faktinėmis SPM vežimo išlaidomis, kurias patikrino Komisija.

(319)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi Egypt“ tvirtino, kad kredito išlaidos turėjo būti atskaitytos kartu su vežimo išlaidomis. Dėl prašomo atlikti kredito išlaidų koregavimo, tokios pardavėjo patirtos išlaidos iš tiesų yra neatskiriama sandorių, vykdomų atviroje rinkoje įprastomis rinkos sąlygomis, dalis. Todėl Komisija tokį tvirtinimą turi atmesti.

(320)

Kalbant apie importo muitus, nepriimant pozicijos dėl to, ar šiuo atveju koregavimas būtų pagrįstas, byloje nėra įrodymų, kad „Jushi Egypt“ mokėjo muitus arba kad muitus rinko Egipto valdžios institucijos. Bendrovė su pastabomis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo šiuos muitus, ir iš tikrųjų nurodė, kad muitai „paprastai taikomi“ ir kad „„Jushi Egypt“ turėtų juos mokėti“. Kalbant apie kiekius, bendrovės negalėjo pateikti jokių bendrai taikomos nuolaidų politikos įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginį, kad kainų skirtumas tarp susijusių ir nesusijusių šalių atsirado dėl nuolaidų, taikomų už kiekį. Iš tikrųjų vieninteliame bendrovės pateiktame dokumente paaiškinta, kad kaina, kurią „Jushi Egypt“ taikė „Hengshi Egypt“, yra pagrįsta vidutine kaina, kurią „Jushi Egypt“ taikė nesusijusiems pirkėjams praėjusiais metais, padidinta tam tikra procentine dalimi, nelygu pusverpalių rūšis. Tačiau tikrovė rinkoje ir dideli kainų bendrovei „Hengshi Egypt“ ir nesusijusiems pirkėjams skirtumai rodo, kad „Jushi Egypt“ neįgyvendino pirmiau minėtos kainodaros politikos. Todėl „Jushi Egypt“ kainodaros politika neatspindėjo susijusios šalies („Hengshi Egypt“) faktinės sumokėtos kainos. Todėl tvirtinimai, kad SPP pardavimo kainos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į šiuos elementus, buvo atmesti.

(321)

Be to, Egipto Vyriausybė po galutinio faktų atskleidimo teigė, kad svarstant, ar eksportuotojų įrašai atitinka įprastas rinkos sąlygas, kaina yra tik viena iš sandorio sąlygų, ir kad galutiniame faktų atskleidimo dokumente nepateikta jokių įrodymų, kad Komisija atsižvelgė į tas kitas aptariamų sandorių sąlygas. Egipto Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija nesilaikė PPO susitarimo dėl antidempingo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio pirmo sakinio, nes neatsižvelgė į sąnaudų duomenis, kurie atitiko du to straipsnio nuostatose nustatytus reikalavimus, t. y. „pagal bendruosius apskaitos principus“ ir „pagrįstai atspindi sąnaudas“.

(322)

Kaip minėta 318 ir 319 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko koregavimą atsižvelgdama į vežimo išlaidas. Tačiau, remdamasi šios bylos faktais, ji nustatė, kad kitų elementų koregavimas nebuvo pagrįstas, todėl jis nebuvo aktualus vertinant, ar kainos nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Be to, kaip nustatyta 312 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad kainos, kuriomis „Hengshi Egypt“ pirko SPP iš „Jushi Egypt“, buvo nuolat gerokai mažesnės už kainas, kurias „Jushi Egypt“ taikė nepriklausomiems pirkėjams Egipto vidaus rinkoje už tą patį produktą, net po to, kai buvo atlikti pagrįsti koregavimai. Atsižvelgdama į didelį kainų skirtumą Komisija padarė išvadą, kad negalima laikyti, jog kainos nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad jos tinkamai neatspindėjo su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, kurios formuluotė yra tokia pati kaip PPO susitarimo dėl antidempingo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio. Todėl abu tvirtinimai buvo atmesti.

(323)

Be to, „Jushi“/„Hengshi Egypt“ teigė, kad, atsižvelgiant į jų bendrovės SPP taikomus vidaus produktų kodus, vidaus rinkoje susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams parduoto kiekio palyginimo rezultatas nebūtų tipiškas. Vietoj to „Jushi“/„Hengshi Egypt“ pasiūlė atlikti palyginimą remiantis PKN (produkto kontrolės numerio) struktūra, kurią Komisija nustatė per kitą antidempingo tyrimą dėl Bahreino ir Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktų (97). Bendrovės tvirtino, kad taikant šį metodą rezultatas būtų tipiškesnis. Taip pat teigta, kad, kadangi, skaičiuojant dempingo ir žalos skirtumą, PKN buvo laikomi tinkamais kainų palyginimui, jie taip pat turėtų būti laikomi tinkamais SPP kainoms, kurias „Jushi Egypt“ taikė „Hengshi Egypt“ ir nesusijusiems pirkėjams vidaus rinkoje, palyginti.

(324)

Pagal Komisijos taikytą metodą buvo galima palyginti pardavimą bendrovei „Hengshi Egypt“ ir nesusijusioms šalims remiantis tiksliai sutampančiais produktų vidaus kodais, dėl kurių buvo galima tiksliai palyginti abiejų rūšių pirkėjams parduodamus atitinkamų rūšių produktus. „Jushi“/„Hengshi Egypt“ neįrodė, kaip lyginimas remiantis kitu tikslu sukurtais PKN galėtų būti tinkamesnis nei visiškai to paties produkto kainų palyginimas. Komisija iš tiesų padarė išvadą, kad taikant „Jushi“/„Hengshi Egypt“ pasiūlytą alternatyvų metodą rezultatas būtų ne toks tikslus, ir šį tvirtinimą atmetė.

(325)

Todėl Komisija patvirtino išvadą, kad bendrovės apskaitoje nurodytos SPP sąnaudos tinkamai neatspindėjo „Hengshi Egypt“ sąnaudų, susijusių su SPM gamyba. Taigi skaičiuojant normaliąją vertę sąnaudas reikėjo koreguoti atsižvelgiant į kainų, taikomų nesusijusiems pirkėjams vidaus rinkoje, lygį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.

(326)

Kaip minėta 548 konstatuojamojoje dalyje, 2020 m. vasario 10 d. Komisija paskelbė papildomą galutinį faktų atskleidimą ir paragino bendroves teikti pastabas dėl šios papildomos informacijos turinio. 2020 m. vasario 13 d.„Jushi“/„Hengshi Egypt“ pateikė pastabų, tačiau jos nebuvo susijusios su papildomo galutinio faktų atskleidimo turiniu. Bendrovės tiesiog pakartojo savo abejones dėl Komisijos metodikos, taikytos apskaičiuojant „Hengshi“ normaliąją vertę, visų pirma tvirtinimus, kurių Komisija nepriėmė.

(327)

Komisija pabrėžia, kad ši informacija, susijusi su bendrajame faktų atskleidimo dokumente bendrovei pateikta informacija, pateikta pasibaigus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui (t. y. 2020 m. sausio 9 d.). Bet kuriuo atveju Komisija nusprendė į tas pastabas atsakyti šiame reglamente.

(328)

Pirma, „Jushi“/„Hengshi“ tvirtino, kad jos yra vienas ūkio subjektas, nes jų gaminami produktai nesutampa ir jos yra įsikūrusios toje pačioje zonoje. Antra, jos teigė, kad Komisija pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nes pagal šią nuostatą Komisija negali atlikti įprastų rinkos sąlygų tyrimo. Jos nurodė kelias kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitas, kurios tariamai patvirtintų šį teiginį. Per klausymą bendrovių atstovai teigė, kad pelno negalima laikyti sąnaudomis. Galiausiai jos pakartojo savo tvirtinimus, kad naudodama Egipto SPP rinkos kainą (pagrįstą „Jushi“ pardavimu nesusijusioms šalims Egipto rinkoje) Komisija du kartus apskaičiavo su SPP susijusias PBA išlaidas ir pelną.

(329)

Dėl pirmojo tvirtinimo, Komisija bendroves gali laikyti vienu ūkio subjektu tik tuo atveju, jei iš turimos informacijos matyti, kad jos veikia kartu visais aspektais. Nesant kitų elementų, įsikūrimo vieta ir gamybos rūšys nėra rodiklis, kad bendrovės veikia kaip vienas ūkio subjektas. Taigi Komisija mano, kad nors „Jushi“ ir „Hengshi“ priklauso tai pačiai grupei, iš bylos medžiagos matyti, kad abu juridiniai subjektai veikia savarankiškai ir todėl negali būti laikomi vienu ūkio subjektu.

(330)

Dėl antrojo tvirtinimo, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies apskaitoje, jos turi būti koreguojamos. Komisija mano, kad sandorių kaina gali būti laikoma neatspindinčia su tiriamojo produkto gamyba susijusių sąnaudų, kai ji nustatoma ne įprastomis rinkos sąlygomis. Šį aiškinimą patvirtino PPO apeliacinis komitetas (98). PPO jurisprudencija, kurią „Jushi“/„Hengshi“ savo pastabose pateikė be konteksto (99), iš tiesų patvirtina Komisijos aiškinimą šiuo atveju. Iš tiesų šiomis aplinkybėmis Apeliacinis komitetas patvirtino, kad vis dėlto gali būti nustatyta, jog įrašai, kurie atitinka bendruosius apskaitos principus, tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų, jei, pavyzdžiui, tiriamasis eksportuotojas arba gamintojas priklauso bendrovių grupei, kurioje tam tikrų žaliavų sąnaudos, susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, paskirstomos skirtingų bendrovių įrašuose, arba jei su tokiomis žaliavomis susiję sandoriai sudaromi ne įprastomis rinkos sąlygomis. Būtent taip yra nagrinėjamu atveju.

(331)

Be to, šie eksportuojantys gamintojai taip pat neteisingai supranta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą sąnaudų sąvoką. Jos reiškia tiriamojo produkto gamintojo (o ne žaliavų gamintojo) patirtas sąnaudas. Pirkėjo požiūriu, pardavėjo pelnas yra sąnaudos, įtrauktos į kainą, sumokėtą už žaliavas. Komisija teisingai įvertino, ar „Hengshi“ įrašai tinkamai atspindėjo su SPM gamyba susijusias sąnaudas, ir nustatė, kad SPP pirkimo sandorių kainos buvo gerokai defliuotos, palyginti su tų pačių rūšių produkto rinkos kaina Egipte, t. y. jos nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl ji pakoregavo SPP sąnaudas remdamasi kainomis, kurias „Jushi“ taikė nesusijusioms bendrovėms Egipto rinkoje.

(332)

Galiausiai tvirtinimas dėl dvigubo skaičiavimo išsamiai išnagrinėtas šio reglamento 337–345 konstatuojamosiose dalyse.

(333)

Kalbant apie SPP pirkimą iš kito susijusio tiekėjo, tas tiekėjas nepardavė SPP nepriklausomiems pirkėjams Egipte. Taigi Komisija palygino SPP pirkimo iš to tiekėjo kainas su kainomis, kurias „Jushi Egypt“ taikė nesusijusioms šalims vidaus rinkoje. Todėl buvo nustatyta, kad „Hengshi Egypt“ mokamos SPP pirkimo iš kito susijusio tiekėjo kainos atitinka kainas, vyraujančias Egipto atvirojoje vidaus rinkoje, tad nustatyta, kad SPP buvo pirkti įprastomis rinkos sąlygomis.

(334)

Kalbant apie PBA išlaidų ir pelno sumas, kadangi „Hengshi Egypt“ produkto vidaus rinkoje nepardavė, PBA išlaidų ir pelno sumos buvo grindžiamos kito Egipto eksportuojančio gamintojo „Jushi Egypt“ per tiriamąjį laikotarpį vykdomu panašaus produkto pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis ir pradžioje tuo pačiu prekybos lygiu (t. y. tik galutiniams naudotojams).

(335)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi Egypt“ tvirtino, kad Komisijos metodas taikyti „Jushi Egypt“ PBA išlaidas ir pardavimo tik galutiniams naudotojams pelną siekiant apskaičiuoti „Hengshi Egypt“ normaliąją vertę neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies ir nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip minėta 306 konstatuojamojoje dalyje, nėra nuoseklių ir akivaizdžių pardavėjo funkcijų skirtumų, susijusių su skirtingais prekybos lygiais Egipto vidaus rinkoje, kurie pateisintų pirkėjų skirstymą pagal rūšis. Todėl nustatant PBA išlaidas ir pelną, naudotinus „Hengshi Egypt“ normaliajai vertei apskaičiuoti, remiamasi „Jushi Egypt“ pardavimu vidaus rinkoje visais pardavimo kanalais įprastomis prekybos sąlygomis.

(336)

Bendrovė „Hengshi Egypt“ tvirtino, kad apskaičiuojant bendrovės „Hengshi Egypt“ normaliąją vertę bendrovės „Jushi Egypt“ gautą SPP pardavimo pelną reikėtų atskaityti. Šį tvirtinimą bendrovė pagrindė tuo, kad i) bendrovės yra vienas ūkio subjektas ir tuo, kad ii) jeigu nustatant normaliąją vertę ir apskaičiuojant gamybos sąnaudas bendrovės „Jushi Egypt“ gautas pelnas būtų įtrauktas, tai būtų dvigubas skaičiavimas.

(337)

Komisija mano, kad šie du Egipto eksportuojantys gamintojai nėra vienas ūkio subjektas (nors jie priklauso tai pačiai CNBM grupei), nes jie yra atskiri subjektai, turintys atskirų juridinių asmenų statusą ir savarankiškai vykdantys gamybos ir pardavimo veiklą.

(338)

Be to, apskaičiuojant normaliąją vertę bendrovės „Hengshi Egypt“ gamybos sąnaudos buvo pakoreguotos remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, kad jos atspindėtų įprastomis rinkos sąlygomis nustatytas rinkos kainas (taip faktiškai neatsižvelgiant į SPP pardavimą tarp susijusių šalių). Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį pelno dydis, naudotas normaliajai vertei apskaičiuoti, grindžiamas panašaus produkto (t. y. SPM, ne SPP) pardavimu nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Tas pelno dydis taip pat atspindi pelno lygį, kurį paprastai gali pasiekti gamintojas, parduodamas SPM Egipto rinkoje. Todėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytas tvirtinimas buvo atmestas.

(339)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi Egypt“ pakartojo tvirtinimą, kad apskaičiuota „Hengshi Egypt“ normalioji vertė buvo dirbtinai padidinta dėl dvigubo PBA išlaidų ir pelno, susijusių su „Jushi Egypt“ SPP pardavimu, skaičiavimo. Bendrovės nurodė du ankstesnius antidempingo tyrimus, per kuriuos Komisija vienu atveju atskaitė PBA išlaidas iš pusgaminių pardavimo, o kitu atveju – PBA išlaidas iš žaliavų tiekėjo pardavimo (100), ir tvirtino, kad tų atvejų aplinkybės buvo panašios į šio tyrimo aplinkybes. Todėl bendrovės teigė, kad Komisija, atsižvelgdama į šiuos ankstesnius atvejus, turėtų atskaityti „Jushi Egypt“ PBA išlaidas ir pelną už SPP pardavimą iš PBA išlaidų ir pelno, naudotų su SPM susijusiai normaliajai vertei bendrovei „Hengshi Egypt“ nustatyti.

(340)

Tačiau „Jushi“/„Henshi Egypt“ nurodytų bylų aplinkybės skiriasi nuo šio tyrimo aplinkybių. Vienu atveju klausimas iškilo ne apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, bet nustatant, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, remiantis visomis atitinkamos bendrovės sąnaudomis. Tuo atveju atitinkamos susijusios bendrovės pardavė tiriamąjį produktą vidaus rinkoje, todėl abiejų bendrovių PBA išlaidos buvo susijusios su tiriamojo produkto pardavimu, o šiame tyrime taip nėra.

(341)

Šiame tyrime nustatant „Henshi Egypt“ SPM gamybos sąnaudas naudotasi SPP kaina laisvojoje rinkoje. Į šią kainą įskaičiuotos PBA išlaidos ir pelnas (iš SPP pardavimo), taip nustatytos bendros „Hengshi Egypt“ SPM gamybos sąnaudos. Tačiau į ją nebuvo įtrauktas joks „Hengshi Egypt“ SPM pardavimo vidaus rinkoje SPBA išlaidos ir pelnas, nes bendrovė nepardavė SPM vidaus rinkoje. Siekiant nustatyti normaliąją vertę, prie gamybos sąnaudų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį pridėta pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Ši pagrįsta suma atspindėjo patirtas PBA išlaidas ir pelną, gautą už SPM pardavimą Egipto vidaus rinkoje.

(342)

Kalbant apie antrąjį tyrimą, kurį nurodė „Jushi“/„Hengshi Egypt“, susijusių eksportuojančių gamintojų prašymas iš eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų atskaityti žaliavų tiekėjų PBA išlaidas, buvo atmestas remiantis tuo, kad „kiekvieną kartą perkant žaliavas į sumokėtą kainą įtraukiamos tam tikros PBA išlaidos, tačiau tai yra tiekėjo, o ne susijusio eksportuotojo PBA išlaidos“. Tas pats taikytina ir šiuo atveju.

(343)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šių precedentų negalima laikyti pagrindžiančiais eksportuojančių gamintojų tvirtinimą, kad šis atvejis neatitinka ankstesnių tyrimų.

(344)

„Jushi“/„Hengshi Egypt“ taip pat teigė, kad „Jushi Egypt“ yra integruotas gamintojas, gaminantis SPP tolesniam perdirbimui į SPM, todėl į jo SPM pardavimo kainą taip pat įskaičiuotos PBA išlaidos ir pelnas, susiję su SPP gamyba. Todėl „Jushi“/„Hengshi Egypt“ tvirtino, kad, apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, tariamai su SPP susijusios PBA išlaidos ir pelnas turėtų būti atskaityti iš „Jushi Egypt“ PBA išlaidų ir pelno už SPM pardavimą, pridėtinų prie „Hengshi Egypt“ SPM gamybos sąnaudų. Po galutinio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė taip pat pateikė panašų argumentą.

(345)

Komisija pažymėjo, kad bet koks SPM pardavimo pelno ir PBA išlaidų priskyrimas SPP būtų grynai hipotetinis, nes pelnas ir PBA išlaidos atsiranda iš produkto, su kuriuo jie susiję, pardavimo ir negali būti siejami su pradinės grandies gamybos ištekliais, kuriuos naudojant produktas pagamintas. Todėl į PBA išlaidas ir pelną, kuriuos bendrovė priskyrė SPM pardavimui, neturėtų būti įtrauktos jokios su kitu produktu susijusios sąnaudos. Be to, bendrovės „Jushi Egypt“ apskaitos įrašuose aiškiai atskirtos uždirbtos pajamos ir patirtos išlaidos, susijusios su kiekvienu bendrovės veiklos segmentu, t. y. SPM ir kitais produktais. Jei bendrovių tvirtinimas būtų teisingas, iš tiesų kiltų abejonių dėl metodo, kurį „Jushi Egypt“ taikė šio tyrimo tikslais priskirdamas sąnaudas nagrinėjamajam produktui, patikimumo.

(346)

Todėl nustatyta, kad tvirtinimas, jog su SPM susijusios „Jushi Egypt“ PBA išlaidos ir pelnas taip pat apėmė su SPP pardavimu susijusias PBA išlaidas ir pelną, todėl apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį buvo du kartus apskaičiuotos PBA išlaidos ir GFR pelnas, yra faktiškai neteisingas ir atitinkamai atmestas.

(347)

Be to, Egipto Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad dėl to, kaip buvo apskaičiuota „Hengshi Egypt“ normalioji vertė, buvo padidintas grupei apskaičiuotas dempingo skirtumas. Egipto Vyriausybės teigimu, Komisija nusprendė, kad šie du gamintojai nėra vienas ūkio subjektas, ir kartu neatsižvelgė į šių dviejų subjektų SPP pardavimo kainas remdamasi tuo, kad šie du subjektai yra tarpusavyje susiję. Šiuo atžvilgiu ji nurodė ankstesnę praktiką, pagal kurią buvo atskaitytas bendrovių, sudarančių vieną ūkio subjektą, tarpusavio pelnas.

(348)

Tačiau tai, kad „Jushi Egypt“ ir „Hengshi Egypt“ priklausė tai pačiai bendrovių grupei ir buvo tarpusavyje susijusios, nereiškia, kad jos sudaro vieną ūkio subjektą. Kaip paaiškinta 329 konstatuojamojoje dalyje, abi bendrovės yra atskiri subjektai, turintys atskirų juridinių asmenų statusą ir savarankiškai vykdantys gamybos ir pardavimo veiklą. Aptariamos bendrovės šių faktų niekada neginčijo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(349)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai vykdė eksportą į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, per susijusius prekiautojus už Sąjungos ribų arba per susijusius importuotojus Sąjungoje.

(350)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje arba per susijusią bendrovę, veikiančią kaip prekiautojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(351)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuoja per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, susijusių importuotojų Sąjungoje išlaidas ir pagrįstą pelną.

(352)

Tik vienas nesusijęs prekiautojas bendradarbiavo tyrime. Kadangi per tiriamąjį laikotarpį jis importavo tik nedidelį SPM kiekį, jo pelno dydis nelaikomas tipišku. Nesant jokios kitos informacijos, apskaičiuotas SPM sektoriuje veiklą vykdančio nepriklausomo prekiautojo pelno dydis yra 5 %.

(353)

Komisija palygino dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(354)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Šiuo atveju koreguojant atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(355)

Be to, per tiriamąjį laikotarpį abu bendradarbiaujantys gamintojai eksportavo į Sąjungą SPM per susijusius prekiautojus, įsisteigusius už Sąjungos ribų, Honkonge. Prekiautojai Honkonge ieškojo pirkėjų ir užmezgė su jais ryšį. Jie taip pat buvo atsakingi už pardavimo procesą ir gavo antkainį už savo paslaugas. Todėl Komisija nustatė, kad tų prekiautojų funkcijos yra panašios į tarpininko funkcijas. Taigi pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pardavimą per tokias susijusias prekybos bendroves. Koreguojant buvo atskaitytos tų prekybos bendrovių PBA išlaidos ir 5 % pelnas. Tas pelno dydis buvo pripažintas pagrįstu, nes kitos informacijos nebuvo.

(356)

Siekdama nustatyti dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(357)

Kadangi du bendradarbiaujantys gamintojai yra susiję, buvo nustatytas vienas dempingo skirtumas, grindžiamas svertiniu jų individualių dempingo skirtumų vidurkiu.

(358)

Po galutinio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė nesutiko su tuo, kaip Komisija apskaičiavo CNBM grupės dempingo skirtumą. Egipto Vyriausybė tvirtino, kad pagal PPO susitarimo dėl antidempingo 6 straipsnio 10 dalį kiekvienam tyrime bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui turėtų būti apskaičiuoti individualūs skirtumai. Šiuo atžvilgiu visos CNBM grupės normalioji vertė ir vidutinė svertinė „Hengshi Egypt“ ir „Jushi Egypt“ eksporto kaina turėjo būti grindžiamos faktinėmis „Jushi Egypt“ pardavimo vidaus rinkoje kainomis.

(359)

Kaip minėta 34 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį Komisija gali nustatyti vienintelį individualų antidempingo muitą, kai tarp eksportuojančių gamintojų yra korporatyvių ryšių. Tai, kad „Jushi Egypt“ ir „Hengshi Egypt“ yra susijusios bendrovės, buvo nustatyta šio tyrimo metu ir nebuvo ginčijama. Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį apskaičiavo vienintelį individualų CNBM grupės dempingo skirtumą. Apskaičiuojant vieną grupės skirtumą remiamasi nagrinėjamų bendrovių individualiais dempingo skirtumais. Šiuo atžvilgiu normalioji vertė ir eksporto kaina turi būti nustatytos kiekvienai bendrovei atskirai pagal pagrindinio reglamento 2 ir 3 straipsnius. Pagrindinio reglamento 2 straipsnyje aprašyta normaliosios vertės nustatymo metodika, taikoma tuo atveju, kai pardavimo vidaus rinkoje kainos nėra tipiškos, ir nenumatyta, kad normalioji vertė būtų paprasčiausiai grindžiama kitos bendrovės pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Panašiai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį taip pat neleidžiama dempingo skirtumo apskaičiuoti remiantis dviejų ar daugiau bendrovių vidutinėmis svertinėmis eksporto kainomis. Todėl tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(360)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė pastebėjo, kad Komisija neatsakė į daugumą „Hengshi“/„Jushi Egypt“ po galutinio faktų atskleidimo pateiktų pastabų ir argumentų, ir pareiškė, kad jas reikėtų išnagrinėti. Komisija pažymėjo, kad į visas „Hengshi“/„Jushi Egypt“ po galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo pateiktas pastabas išsamiai atsakyta šio reglamento ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse. Kaip taip pat minėta 548 konstatuojamojoje dalyje, papildomas galutinis faktų atskleidimas apsiribojo faktais ir aplinkybėmis, kuriais remiantis buvo padarytos galutinės išvados, kurios pasikeitė, palyginti su galutiniu faktų atskleidimu.

(361)

Bendradarbiavimo lygis šiuo atveju yra aukštas, nes, remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis, atliekant tyrimą bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams per tiriamąjį laikotarpį iš esmės teko visas nagrinėjamojo produkto importas į Sąjungą. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams turi būti lygus bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytam individualiam dempingo skirtumui.

(362)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(363)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 16 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(364)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra SPM gamybos apimtis Sąjungoje buvo beveik 115 000 tonų. Komisija šį skaičių apskaičiavo remdamasi patikrintais skundo pateikėjo klausimyno atsakymais, kurie buvo sutikrinti ir, kai tinkama, atnaujinti pagal patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus. Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos bendrovės – tai keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 40 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(365)

Siekdama nustatyti Sąjungos suvartojimo ir importo apimtis Komisija vadovavosi pakoreguotais Eurostato duomenimis ir laikėsi skundo pateikėjo pasiūlytos neužginčytos metodikos. Remiantis TARIC duomenimis, nedidelė gamybos išteklių dalis buvo išbraukta iš naudojamų importo statistinių duomenų. Remdamasi iš bendradarbiaujančių KLR ir Egipto eksportuojančių gamintojų gauta informacija Komisija patikrino ir patvirtino skundo pateikėjo skaičiavimus, susijusius tuo, kokią importo pagal KN kodus (101), nurodytus pranešime apie inicijavimą (102), dalį sudarė nagrinėjamasis produktas.

(366)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis ir vertė atliekant tyrimą buvo nustatytos remiantis tiesioginėmis žiniomis apie bendroves, gaminančias SPM kitose trečiosiose šalyse ir importuojančias jas į Sąjungą. Dėl visų trečiųjų šalių, be skunde paminėtų skaičių, skundo pateikėjas pateikė atnaujintą rinkos informaciją, susijusią su tiriamuoju laikotarpiu.

(367)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, prie jos pridėjus Eurostato duomenų bazėje COMEXT užregistruotą importą iš visų trečiųjų šalių, pakoreguota, kaip aprašyta 365 ir 366 konstatuojamosiose dalyse.

(368)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(369)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo nuo maždaug 153 000 tonų 2015 m. iki maždaug 168 000 tonų per tiriamąjį laikotarpį, t. y. 9,8 %.

(370)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi China“ ir CCCLA paprašė papildomo faktų atskleidimo, kuriame būtų paaiškinti pagrindiniai importo ir suvartojimo duomenys ir išsami jų nustatymo metodika. Šalys teigė, kad tai būtina, nes skunde naudojami skaičiai skiriasi nuo atskleistų skaičių.

(371)

Tvirtinimas, kad susiję skaičiai nebuvo atskleisti, yra neteisingas. Skaičiai, naudoti SPM suvartojimui Sąjungoje nustatyti, buvo atskleisti visoms suinteresuotosioms šalims per 2019 m. gruodžio 19 d. galutinį faktų atskleidimą. Skunde naudoti skaičiai skiriasi ne dėl to, kad pasikeitė metodika, o dėl to, kad, viena vertus, nuo skundo iki tyrimo praėjo skirtingi laikotarpiai, kaip paaiškinta pirmiau, ir, kita vertus, dėl to, kad tyrimo metu buvo surinkti išsamesni duomenys. Skundo pateikėjas turėjo remtis rinkos tyrimais, kad galėtų išbraukti importo pagal atitinkamus KN kodus, kurie nebuvo susiję su SPM, duomenis, tačiau Komisija turi prieigą prie TARIC lygmens importo duomenų. Kaip minėta 365 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šiuos duomenis naudojo, kad galėtų išbraukti produktus, kurie buvo importuoto pagal kitiems produktams skirtus TARIC kodus. Be laikotarpių skirtumų, Komisija turėjo prieigą prie atrinktų Europos gamintojų faktinių duomenų ir tam tikrais atvejais patikrinus šiuos duomenis buvo peržiūrėti nurodyti duomenys.

(372)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės SPM importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(373)

Pagal tą nuostatą importas iš daugiau nei vienos šalies turi būti bendrai vertinamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad:

(374)

Nustatyti su importu iš KLR ir Egipto susijusio dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Iš tikrųjų per tiriamąjį laikotarpį importo iš KLR rinkos dalis buvo 22,3 % (37 558 tonos), o importo iš Egipto – 9,1 % (15 334 tonos).

(375)

Importo dempingo kaina iš KLR ir Egipto bei šio importo ir panašaus produkto importo Sąjungoje konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamomis SPM, nes jie buvo parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams. Kalbant apie importo kainas, 4 lentelėje parodyta, kad, nors bendri kainų lygiai kiekvienoje nagrinėjamojoje šalyje skyrėsi, tendencijos buvo iš esmės vienodos, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo stebimas bendras sumažėjimas, o 2017 m. ir per tiriamąjį laikotarpį padėtis stabilizavosi ir dėl to Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo smarkiai priverstinai sumažintos.

(376)

Taigi, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai buvo įvykdyti ir siekiant nustatyti žalą importas iš KLR ir Egipto buvo nagrinėjamas bendrai.

(377)

Kaip paaiškinta 365 ir 366 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė importo apimtį ir kainas remdamasi pakoreguotais Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį su Sąjungos suvartojimu.

(378)

Importo į Sąjungą iš KLR ir Egipto raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(379)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 53 % – nuo beveik 35 000 tonų 2015 m. iki beveik 53 000 tonų per tiriamąjį laikotarpį. Taigi nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 22,6 %. 2015 m. iki 31,4 % per tiriamąjį laikotarpį beveik 9 procentiniais punktais. Ji didėjo visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir absoliučiaisiais skaičiais, ir santykinai.

(380)

Kaip paaiškinta 365 konstatuojamojoje dalyje, importo kainų tendencijas Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(381)

Tuo remiantis, vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/kg)

(382)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos visuomet buvo mažesnės nei vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos, kaip parodyta 8 lentelėje. Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo nuo 1,78 EUR/kg iki 1,54 EUR/kg per nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. beveik 14 %.

(383)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija taip pat nustatė lygindama:

(384)

Lygintos kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas hipotetinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Ji nustatoma vidutinę Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainą padauginant iš panašių į Sąjungą eksportuojamų rūšių produktų kiekių. Nustatyti reikšmingi 15,4–55,8 % KLR vykdomo priverstinio kainų mažinimo ir 30,5–54,9 % Egipto vykdomo priverstinio kainų mažinimo skirtumai, kuriuos įvertinus bendradarbiaujantiems atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams nustatytas 15,4 % vidutinis svertinis skirtumas, o bendradarbiaujantiems Egipto eksportuojantiems gamintojams – 31,5 % vidutinis svertinis skirtumas.

(385)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi China“ ir CCCLA pažymėjo, kad atskleistas bendradarbiaujančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumas (41,1 %) veikiausiai buvo neteisingas.

(386)

Komisija atsižvelgė į šią pastabą ir paaiškino, kad taip yra dėl korektūros klaidos. Iš tiesų bendradarbiaujančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 15,4 %, o ne 41,1 %.

(387)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Jushi“/„Hengshi China“ atkreipė dėmesį į skirtumą tarp joms nustatyto priverstinio kainų mažinimo skirtumo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo (atitinkamai 42,4 % ir 116,9 %) ir palygino jį su skirtumu tarp bendrovėms „Jushi“/„Hengshi Egypt“ nustatytų skirtumų (atitinkamai 30,5 % ir 61,4 %). Eksportuojantis gamintojas taip pat pažymėjo, kad šio palyginimo rezultatas labai skiriasi tiek absoliučiaisiais abiejų rūšių skirtumų procentiniais dydžiais, tiek priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo padidėjimu, palyginti su priverstinio kainų mažinimo skirtumu. Eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad tai stebina, ypač atsižvelgiant į tai, kad „Jushi“/„Hengshi China“ ir „Jushi“/„Hengshi Egypt“ vidutinės svertinės vieneto CIF kainos yra panašios.

(388)

Komisija pažymėjo, kad tokie skirtumai nėra neįprasti, jei atitinkamos bendrovės Sąjungos rinkai parduoda skirtingų asortimentų produktų. Jeigu produktų asortimentas skiriasi, kaip šiuo atveju, vidutinių vieneto CIF kainų panašumas neleidžia prasmingai palyginti abiejų subjektų priverstinio kainų mažinimo arba priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų ir šių skirtumų deltų. Todėl ši pastaba buvo atmesta.

(389)

„Jushi“/„Hengshi China“ ir „Jushi“/„Hengshi Egypt“ pažymėjo, kad eksportuojančių gamintojų pardavimo per susijusius importuotojus CIF vertė buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad tokios apskaičiuotosios CIF vertės naudojimas apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus pažeidžia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį, nes pagrindinio reglamento 3 straipsnyje Komisijai nėra nurodyta apskaičiuotąją CIF eksporto kainą naudoti žalos skirtumui apskaičiuoti.

(390)

Eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad apskaičiuotąja CIF verte pagrįstas priverstinio kainų mažinimo skirtumų skaičiavimas yra klaidingas. Šių eksportuojančių gamintojų teigimu, Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis ir atitinkamai 3 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalis, nes neįvertino tariamo importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės parduodamų panašių produktų kainoms palygindama Sąjungos pramonės pardavimo kainą su galutine eksportuojančių gamintojų pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina.

(391)

Pirma, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje kalbama apie importo dempingo kaina poveikį, dėl kurio Sąjungos pramonei gali būti daroma žala, o ne apie bendrovės (susijusio importuotojo) perpardavimo kitam pirkėjui Sąjungoje kainą.

(392)

Antra, dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumų pagrindiniame reglamente nenustatyta jokia konkreti tam skirta metodika. Taigi vertindama šį žalos veiksnį Komisija turi didelę veikimo laisvę. Šią veikimo laisvę riboja būtinybė išvadas grįsti tiesioginiais įrodymais ir atlikti objektyvų nagrinėjimą, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį.

(393)

Kalbant apie elementus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumus (visų pirma, eksporto kainą), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (arba gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos pramone Sąjungos rinkoje. Šis momentas faktiškai yra pirmojo nesusijusio importuotojo pirkimo kaina, nes ta bendrovė iš principo gali rinktis: pirkti iš Sąjungos pramonės arba iš užsienio pirkėjų. Kita vertus, nesusijusių importuotojų perpardavimo kainos nėra tas momentas, kada prasideda tikroji konkurencija. Tai tėra momentas, kada eksportuotojo sukurtos pardavimo struktūros bando rasti pirkėjų, bet tai vyksta jau po to, kai priimamas sprendimas importuoti. Iš tiesų, kai eksportuojantis gamintojas sukuria Sąjungoje savo susijusių bendrovių sistemą, šios bendrovės jau būna nusprendusios, kad jų prekės bus tiekiamos iš užsienio. Taigi turėtų būti lyginamas momentas iš karto po to, kai prekė kerta Sąjungos sieną, o ne vėlesniu etapu platinimo grandinėje, pvz., kai prekės parduodamos galutiniam naudotojui.

(394)

Šis metodas taip pat užtikrina nuoseklumą tais atvejais, kai eksportuojantis gamintojas parduoda prekes tiesiogiai nesusijusiam pirkėjui (importuotojui arba galutiniam naudotojui), nes pagal šį scenarijų perpardavimo kainos iš esmės nebūtų naudojamos. Pasirinkus kitą metodą eksportuojantys gamintojai būtų diskriminuojami remiantis vien jų naudojamu pardavimo kanalu.

(395)

Šiuo atveju negalima naudoti importo kainos jos nominaliąja verte, nes eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra susiję. Todėl, norint atkurti patikimą importo kainą įprastomis rinkos sąlygomis, ji turi būti iš naujo apskaičiuota naudojant susijusio importuotojo pradinio momento perpardavimo kainą. Norint ją iš naujo apskaičiuoti laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatytų eksporto kainos skaičiavimo taisyklių, kaip kad jų laikomasi skaičiuojant eksporto kainą dempingui nustatyti. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį galima gauti kainą, kuri būtų visiškai panaši į CIF kainą (Sąjungos pasienyje), kuri yra naudojama nagrinėjant pardavimą nesusijusiems pirkėjams.

(396)

Komisija taip pat pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju didžioji dalis Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų pardavimo vykdoma tiesiogiai (t. y. be prekiautojų ar importuotojų). Šis tiesioginis pardavimas sudaro daugiau kaip 95 % Sąjungos pramonės pardavimo ir daugiau kaip 95 % eksportuojančių gamintojų pardavimo.

(397)

Nors Komisija sutinka su pirmiau išdėstytais argumentais, siekiant išsamumo buvo atlikti papildomi priverstinio kainų mažinimo skirtumų skaičiavimai.

(398)

Per pirmąjį skaičiavimą buvo atsižvelgta į galutinį pirkėją, todėl produkto rūšys buvo lyginamos pagal galutinio pirkėjo rūšį, kuri buvo pridėta kaip produkto kontrolės numerio savybė. Remiantis šiuo skaičiavimu nustatyta, kad dėl CNBM grupės kainų Kinijoje, CNBM grupės kainų Egipte ir „Yuntianhua“ grupės kainų Sąjungos pramonės kainos priverstinai mažintos atitinkamai 42,7 %, 32,1 % ir 17,2 %.

(399)

Per antrąjį priverstinio kainų mažinimo skirtumų skaičiavimą Komisija atsižvelgė tik į tiesioginį Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų pardavimą, kuris, kaip minėta pirmiau, sudaro didžiąją abiejų šalių pardavimo dalį. Remiantis šiuo skaičiavimu nustatyta, kad dėl CNBM grupės kainų Kinijoje, CNBM grupės kainų Egipte ir „Yuntianhua“ grupės kainų Sąjungos pramonės kainos priverstinai mažintos atitinkamai 45,4 %, 30,8 % ir 14,7 %.

(400)

Apibendrinant, priverstinio kainų mažinimo skirtumai labai nesiskiria, nepriklausomai nuo to, kaip jie skaičiuojami. Tai nestebina, nes Sąjungos pramonė ir eksportuojantys gamintojai panašių rūšių produktus parduoda daugiausia tiesiogiai panašių rūšių pirkėjams. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(401)

Po galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė paprašė papildomo faktų atskleidimo dėl jai taikytų išsamių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų skaičiavimų pagal produkto rūšį. Ji paprašė, kad jai būtų atskleisti Sąjungos pramonės parduoto produkto kontrolės numeriai (toliau – PKN), taip pat vidutinis parduotas kiekis pagal PKN ir vidutinės pardavimo kainos. Per 2020 m. sausio 17 d. klausymą „Yuntianhua“ grupė, be kita ko, pridūrė, kad iš atskleistos informacijos neaišku, ar Komisija taikė prilyginimo nuliui metodą. „Yuntianhua“ grupė taip pat paprašė papildomo faktų atskleidimo dėl Sąjungos pramonės pardavimo ir platinimo kanalų Sąjungos rinkoje.

(402)

Komisija patvirtino, kad šiame tyrime prilyginimo nuliui metodas nebuvo taikomas. Tačiau pagal bendrą verslo paslapčių apsaugos praktiką Komisija negalėjo atskleisti visų prašomų duomenų pagal produkto rūšį. Atskleidus tokią išsamią informaciją būtų galima tiesiogiai arba kartu su rinkos tyrimų informacija atkurti konfidencialius atskirų Sąjungos gamintojų pardavimo arba gamybos duomenis. Laikydamasi savo praktikos saugoti konfidencialią verslo informaciją Komisija nusprendė iš dalies priimti bendrovės tvirtinimą ir atskleisti informaciją apie trijų ar daugiau atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų produktų rūšis. Ji buvo atskleista atskirai kartu su papildomu galutiniu faktų atskleidimu visiems aptariamiems eksportuojantiems gamintojams.

(403)

„Yuntianhua“ grupės prašymu papildomai atskleisti faktus apie Sąjungos pramonės pardavimo ir platinimo kanalus ir Komisijos prašymu visi atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė papildomos informacijos apie savo pardavimo kanalus. Ši informacija buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje netrukus po to, kai buvo pateiktas prašymas ir apie tai pranešta suinteresuotosioms šalims. Sąjungos gamintojai taip pat paprašė, kad išsamesnė informacija, susijusi su jų pardavimo kanalais, būtų laikoma konfidencialia. Komisija įvertino šiuos prašymus ir padarė išvadą, kad jie yra tinkamai pagrįsti, todėl informacija laikoma konfidencialia pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(404)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė teigė, kad, kadangi, skirtingai nei „Yuntianhua“ grupė, visi atrinkti Sąjungos gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė per susijusius prekiautojus Sąjungoje, Komisija turėtų pakoreguoti „Yuntianhua“ grupės CIF vertę ir ją padidinti atsižvelgdama į su atrinktais ES gamintojais susijusių prekybos bendrovių PBA išlaidas ir tariamą pelno dydį, kad užtikrintų, jog palyginimas su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis būtų atliktas tuo pačiu prekybos lygiu.

(405)

Kaip minėta 396 konstatuojamojoje dalyje, daugiau kaip 95 % Sąjungos pramonės pardavimo sudarė tiesioginis pardavimas. Be to, kaip pažymėta 397–400 konstatuojamosiose dalyse, priverstinio kainų mažinimo skirtumų skaičiavimai, pagrįsti pardavimu galutiniams naudotojams ir tik tiesioginiu pardavimu, rodo visų eksportuojančių gamintojų, įskaitant „Yuntianhua“ grupę, vykdomo priverstinio kainų mažinimo skirtumus. Todėl ši pastaba buvo atmesta.

(406)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose „Yuntianhua“ grupė pakartojo tvirtinimą, kad žalos skirtumo skaičiavimo atskleidimas buvo neišsamus. Bendrovė tvirtino, kad jai turėtų būti atskleistos visų rūšių Sąjungos pramonės parduotų produktų pardavimo kainos ir kiekis, neatsižvelgiant į tai, kiek atrinktų Sąjungos gamintojų pardavė konkrečiam PKN priskiriamus produktus. Ji atmetė Komisijos nuomonę, kad, jei pardavimo duomenys, susiję su tam tikru PKN, būtų susiję tik su dviem ar mažiau Sąjungos gamintojų, trečioji šalis galėtų atsekti duomenis ir nustatyti Sąjungos pramonės gamintoją. Kadangi „Yuntianhua“ grupė neturi tinkamų žinių apie rinką, kad tą padarytų, ji taip pat tvirtino, kad nėra jokio pagrindo laikyti šiuos duomenis konfidencialiais. Kita vertus, „Yuntianhua“ grupė teigė, kad Komisija turėtų bent pateikti prasmingą nekonfidencialią žalos skirtumo skaičiavimo santrauką ir nurodyti pardavimo duomenų, susijusių su PKN, pagal kuriuos produktą gamino du ar mažiau Sąjungos gamintojų, intervalus.

(407)

Komisija kartoja, kad duomenys, susiję tik su vienu ar dviem Sąjungos gamintojais, negali būti atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių. Tas pat taikoma ir eksportuojantiems gamintojams, kurie neturi pateikti individualios informacijos, net ir anonimiškai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad SPM rinka yra palyginti skaidri, nes didelių kiekių naudotojai produktą perka iš riboto skaičiaus sertifikuotų Sąjungos ir Kinijos gamintojų. Todėl galima pagrįstai manyti, kad Sąjungos ir nagrinėjamųjų šalių SPM gamintojai dažnai žino, kas tiekia tam tikros rūšies produktą. Taigi atskleidus duomenų intervalą kiltų didelė rizika atskleisti konfidencialius verslo duomenis, kuriuos Komisija siekia apsaugoti. Bet kuriuo atveju Komisija atskleidė išsamius visų rūšių produktų, kuriuos pagamino trys ar daugiau Sąjungos gamintojų ir kurie sudarė apie 70 % „Yuntianhua“ grupės Sąjungai parduoto kiekio ir daugiau kaip 70 % Sąjungos pramonės parduoto atitinkamų rūšių produktų kiekio, skaičiavimus. „Yuntianhua“ grupė neiškėlė jokių klausimų dėl šių skaičiavimų. Bendrovė taip pat nesikreipė pagalbos į bylas nagrinėjantį pareigūną, kuris pasiūlė bendrovės vardu atlikti būtinus neatskleistų duomenų patikrinimus. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(408)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose, pagrįstose klausymu dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, „Yuntianhua“ grupė teigė, kad kiekvienas atrinktas Sąjungos gamintojas specializuojasi vienos ar kelių rūšių nagrinėjamojo produkto, gaminamo konkrečiai tam tikram naudotojui, gamyboje. Tada „Yuntianhua“ grupė teigė, kad tai yra pirminės įrangos gamintojo (PĮG) konkrečiam pirkėjui skirti produktai, dėl kurių nebuvo nustatyti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai. Todėl, „Yuntianhua“ grupės teigimu, reikėtų atlikti konkretaus segmento dempingo ir žalos analizę ir iš tikrųjų PĮG segmentui neturėtų būti nustatyta jokių priemonių.

(409)

Eksportuojančio gamintojo prielaida yra faktiškai klaidinga. Atlikus tyrimą nustatyta, kad SPM buvo gaminamos ne PĮG pagrindu. Kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad daugeliui naudojimo paskirčių SPM gaminamos pagal pirkėjų specifikacijas, todėl didžioji dalis pardavimo (tiek Sąjungos gamintojų, tiek eksportuojančių gamintojų) vykdoma tiesiogiai nepriklausomiems galutiniams pirkėjams. Taigi SPM rinkai yra būdingas pardavimas pagal pirkėjų specifikacijas ir tai jokiu būdu nereiškia, kad egzistuoja atskiras PĮG segmentas. Tai matyti ir iš „Yuntianhua“ grupei atskleistų duomenų. Apie 70 % „Yuntianhua“ grupės į Sąjungą eksportuotų produktų pagal PKN pagamino 3 arba 4 atrinkti Sąjungos gamintojai. Komisija taip pat pažymi, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės ir „Yuntianhua“ grupės pardavimas sutapo 92 %. Tai taip pat prieštarauja tam, kad rinkoje yra konkreti specializacija ir kad ES gamintojai gamina vienos ar kelių rūšių produktą konkrečiam naudotojui. Be to, teiginys, kad dėl produktų pagal konkrečius PKN, kuriuos gamino tik vienas ar du Sąjungos gamintojai, pardavimo kainų nebuvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos arba nebuvo vykdomas priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis, yra neteisingas. Komisija nustatė kad priverstinis kainų mažinimas buvo vykdomas dėl pagal keturis iš septynių PKN gaminamų produktų, kurių atveju išsamių skaičiavimų nebuvo galima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių. Tai reiškia, kad iš 18 sutampančių PKN tik dėl pagal keturis PKN gaminamų produktų (kurie sudaro nedidelę „Yuntianhua“ grupės eksporto apimties procentinę dalį) Sąjungos pramonės pardavimo kaina nebuvo priverstinai mažinama. Be abejo, priverstinio kainų mažinimo nustatymas PKN lygiu yra tik tarpinis ir parengiamasis kainų palyginimo pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį, etapas, t. y. priverstinio kainų mažinimo nustatymas viso nagrinėjamojo produkto atžvilgiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad turėjo būti atlikta atskira skirtingų segmentų analizė, buvo atmestas.

(410)

Pastabose, pateiktose po papildomo galutinio faktų atskleidimo, „Yuntianhua“ grupė teigė, kad Komisija į išvadas dėl žalos įtraukė produktus, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, teigdama, kad pagal vieną iš PKN grupės eksportuoto produkto KN kodas nebuvo įtrauktas į tyrimą.

(411)

Kaip Komisija nurodė pranešime, kuriuo inicijuojamas šis tyrimas, „KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija“. Jie nėra tiriamojo produkto aprašymas. Iš tiesų, šiuo konkrečiu atveju jau Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/44 (104) buvo pažymėta, kad net inicijavus tyrimą importuojamas tiriamasis produktas buvo labai klaidingai deklaruojamas. Be to, atliekant tyrimą atrinktų eksportuojančių gamintojų paprašyta nurodyti produkto, kuris atitinka tyrimo inicijavimo pranešime pateiktą aprašymą, eksportą į Sąjungą. Todėl „Yuntianhua“ grupė nurodė konkretų aptariamą PKN kaip nagrinėjamąjį produktą. Bet kuriuo atveju per patikrinimą vietoje buvo patikrinta ir patvirtinta, kad visi klausimyne nurodyti PKN patenka į tyrimo aprėptį. 2019 m. gruodžio 19 d.„Yuntianhua“ grupei taip pat buvo atskleista, kad šis PKN naudojamas dempingui ir žalai apskaičiuoti. „Yuntianhua“ grupė to neginčijo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(412)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(413)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(414)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir skundo pateikėjo specialaus klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais ir prireikus buvo atnaujinti po tikrinamųjų vizitų atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(415)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(416)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, vidutinės darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(417)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(418)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamyba svyravo, bet sumažėjo 8 %. Kadangi gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu praktiškai nesikeitė, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 63 % iki 59 %.

(419)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(420)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %, o bendras importas iš KLR ir Egipto padidėjo 53 %. Atsižvelgiant į padidėjusį suvartojimą, tai reiškė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 73,7 % 2015 m. iki 63,4 % per tiriamąjį laikotarpį, t. y. sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų, o KLR ir Egipto rinkos dalis padidėjo nuo 22,6 % 2015 m. iki 31,4 % per tiriamąjį laikotarpį, t. y. padidėjo beveik 9 procentiniais punktais.

(421)

Iš pirmiau pateiktų gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenų matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė negalėjo augti augančioje rinkoje nei absoliučiaisiais skaičiais, nei palyginti su suvartojimu.

(422)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(423)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas Sąjungoje išliko palyginti stabilus ir tik šiek tiek padidėjo 1 %. Iš tikrųjų užimtumas negalėjo padidėti tiek pat, kiek suvartojimas, nes pardavimo ir gamybos apimtis sumažėjo. Kadangi gamyba sumažėjo 8 %, Sąjungos pramonės našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %.

(424)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš KLR ir Egipto apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(425)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje (EUR/kg)

(426)

Nors Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 %, pirmiausia dėl didelės apimties sutarčių vėjo jėgainių sektoriuje nutraukimo, vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %. Tai rodo, kad kainos buvo smarkiai smukdomos dėl sparčiai didėjančios nagrinėjamojo produkto importo apimties. Kaip paaiškinta 431 ir 439 konstatuojamosiose dalyse, tai turėjo didelės įtakos Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, nes Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai.

(427)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

(428)

Nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio atrinktų Sąjungos gamintojų vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 6 %.

(429)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(430)

Nepaisant to, kad įprastomis rinkos sąlygomis SPM daugiausia gaminamos pagal užsakymą ir jų atsargų nėra, per nagrinėjamąjį laikotarpį jų atsargos padidėjo net 26 %. Tai paaiškinama tuo, kad Sąjungos pramonė buvo priversta kompensuoti tai, kad prarado didelės apimties užsakymus, kuriuos perėmė jos konkurentai iš nagrinėjamųjų šalių. Stengdamasi išlaikyti mažesnio lygio vidutines vieneto sąnaudas Sąjungos pramonė siekė užtikrinti, kad įrangos prastova būtų kuo mažesnė, ir gamino SPM, kurių nebuvo galima iš karto parduoti pirkėjams.

(431)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža