Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“

(COM(2018) 770 final)

(2019/C 190/04)

Pranešėja Anne DEMELENNE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 2 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 2 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	124/1/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pateikiamas iš esmės teigiamas pastarosios ekonominės ir socialinės pažangos vertinimas, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, investicijas ir darbo rinkos pokyčius. Nepaisant nuo 2014 m. pasiektos palankiai vertinamos pažangos, remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad rezultatai, palyginti su kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių rezultatais, nebuvo įspūdingi.

1.2.

MAA minimi su išorės įvykiais susiję pavojai, tačiau joje nesiūlomos atitinkamos atsakomosios priemonės. Dėl išorės grėsmių reikėtų atkreipti dėmesį į poreikį parengti skatinimo politiką, skirtą augimo ir užimtumo apimtims išlaikyti. Tokia situacija turi pasekmių ES ir valstybių narių biudžetams.

1.3.

Didesnis našumas yra ypač svarbus siekiant išlaikyti ES konkurencinę padėtį ir didinti gerovę. Reikėtų palankiai vertinti reformas, kuriomis būtų galima pasiekti didesnio našumo. Tačiau atsižvelgiant į nevienareikšmius iki šiol gautus rezultatus, įskaitant lėtą ekonomikos atsigavimą, nuolatinį susirūpinimą dėl našumo (palyginti su konkurentais) ir didėjantį mažų garantijų darbą, būtina nuodugniai įvertinti ankstesnę politiką.

1.4.

Didesnis našumas priklauso nuo geresnio švietimo ir mokymo, kaip pabrėžta metinėje augimo apžvalgoje. Jį turėtų remti socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė, taip pat ir viešosiomis ir privačiomis investicijomis, įskaitant ES struktūrinių fondų remiamas investicijas.

1.5.

Socialiniam ramsčiui skiriama daug sveikintino dėmesio. Reikėtų patikslinti, kaip jis bus įgyvendintas, kaip bus suteikta galimybė pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Europos priemonių ištekliais ir kaip tai bus finansuojama ES ir valstybių narių lygmenimis.

1.6.

MAA nurodomos sritys, kuriose buvo pasiūlyta nauja politika, įskaitant sąžiningą apmokestinimą, bankų sąjungą ir euro zonos veikimą. Pažanga vyksta labai lėtai, o pasiūlymai dažnai yra gana kuklūs. Visapusiškas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas būtų naudingas.

1.7.

Trumpai užsimenama, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimą, atsižvelgiant į su tuo susijusią riziką ekonomikai, kaip aprašyta Pasaulio ekonomikos forumui skirtame pranešime dėl visuotinių grėsmių (1), tačiau šis klausimas nagrinėjamas lyg tarp kitko. Be to, nenagrinėjamas ir anglimi grindžiamos ekonomikos išorės sąnaudų klausimas. Iki šiol priimtų priemonių klimato kaitos srityje dar nepakanka. Ataskaitos pavadinimo pakeitimas iš „metinės augimo apžvalgos“į „metinę tvaraus augimo apžvalgą“būtų svarbus žingsnis. Be to, taip būtų pripažinta ne tik klimato kaitos, bet ir ribotų išteklių tvarumo, aplinkos apsaugos svarba, ir kartu apsaugoti ekonomikos bei ateities kartų interesai.

1.8.

Daugelyje sričių politikos įgyvendinimas priklauso nuo tam tikro privačiojo ir viešojo sektoriaus finansavimo. Palankesnės sąlygos tam turėtų būti sudaromos reformomis, kurios būtų skirtos sukurti palankią aplinką privačiojo sektoriaus investicijoms, ir pakankamu ES biudžetu bei įsipareigojimu taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, kuria būtų leidžiama iš valstybių narių biudžetų finansuoti ekonomikai ir visuomenei naudingas investicijas, nekeliančias grėsmės būsimo biudžeto tvarumui.

2.   Pagrindiniai Europos Komisijos prioritetai, nurodyti 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA)

2.1.

2019 m. metinė augimo apžvalga pateikiama platesniame dvidešimt dviejų iš eilės sekusių ekonomikos augimo ketvirčių kontekste, taip suteikiant galimybę įgyvendinti reformas, kurių reikia siekiant įveikti augantį pasaulinį neapibrėžtumą ir galimą vidaus riziką, kitaip tariant: — didesnes investicijas į viešąjį ir privatųjį sektorius siekiant padidinti bendrą gamybos veiksnių našumo augimą, — teikti aukštos kokybės investicijas į MTTP, inovacijas, švietimą, įgūdžius ir infrastruktūrą, — skatinti našumą, socialinę įtrauktį ir institucinius pajėgumus, — užtikrinti gerai veikiančias ir integruotas kapitalo rinkas, — užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir viešųjų finansų patikimumą.

3.   Bendrosios pastabos dėl Europos Komisijos rekomendacijų

3.1.

EESRK palankiai vertina nuolatinį įsipareigojimą remti reformas, siekiant didinti aukštos kokybės investicijas ir našumo augimą, įtraukumą ir institucinę kokybę, ir toliau užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir patikimus viešuosius finansus. Komitetas palankiai vertina tai, kad pripažįstama būtinybė daugiau investuoti į švietimą ir mokymą, labiau pripažįstama, kad reikia stiprinti socialinį ES aspektą, atsižvelgiant į skirtumus tarp regionų ir jų viduje ir į galimybes gauti išsilavinimą, ir užtikrinti politikos priemonių koordinavimą Tačiau dar reikia nurodyti, kaip šie tikslai bus pasiekti ir ekonominės veiklos efektyvumo vertinimas neatitinka visose srityse pateikiamų duomenų, kurie tam tikrais atvejais yra tenkinantys, jais pernelyg pabrėžiami teigiami aspektai, o, kai kuriais atvejais, daromi nepagrįsti teiginiai, kad ankstesnė politika turėjo teigiamą poveikį.

3.2.

Minimi pavojai ir neapibrėžtumas, įskaitant pasaulio ekonomikos pokyčius, JAV prekybos politiką ir būsimų santykių su Jungtine Karalyste neapibrėžtumą. Recesijos rizika artimiausioje arba vidutinės trukmės ateityje reiškia, kad reikia rengti skatinamąsias priemones, kuriomis būtų išlaikytos augimo ir užimtumo apimtys, kaip rekomenduoja EBPO (2). Siekiant šio tikslo, reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti ES biudžete makroekonominio stabilizavimo priemonę, kuri leistų padidinti ekonomikos atsparumą šioje srityje. Taip būtų galima apsisaugoti nuo sukrėtimų, taip pat būtų galima sudaryti sąlygas vykdyti palankią euro zonos fiskalinę politiką, kaip to reikalavo EESRK (3), net jei atskiros valstybės narės nepasinaudotų savo turimo fiskalinio manevravimo galimybėmis atsižvelgdamos į Europos tikslus.

3.3.

Taip pat esama pavojų, susijusių su vidaus politikos pokyčiais po gana nuviliančių ekonominės ir socialinės srities rezultatų laikotarpiu po 2008 m. Tuo taip pat pabrėžiama, kokios svarbios yra tokios reformos ir politikos priemonės, nes jos leistų padidinti našumą ir ekonomikos augimą, taip pat sustiprinti sanglaudą ir socialinius politikos aspektus.

3.4.   Augimas

3.4.1.

Nuo 2014 m. ES ekonomika penkerius metus augo, o augimo lygis viršijo ES vidurkį kelete mažesnes pajamas gaunančių šalių. Tai tam tikra dalimi leido sumažinti skirtumus tarp didžiausių ir mažiausių visose ES šalyse gaunamų pajamų, nors tam tikros šalys atsiliko ir tai paskatino atsirasti naujų atotrūkio aspektų.

3.4.2.

Nuo 2017 m. visose ES valstybėse narėse pirmą kartą nuo laikotarpio iki krizės buvo stebimas tam tikras augimas. Nepaisant to, augimas visoje ES vis dar yra lėtesnis nei laikotarpiu iki krizės ir, palyginti su kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių pastarųjų metų augimu, nėra toks įspūdingas. ES dar turi susigrąžinti nemažai to, ką prarado per išskirtinai ilgai trukusį nuosmukio laikotarpį, kurį lėmė 2008 m. krizė.

3.5.   Socialiniai aspektai

3.5.1.

Po nuosmukio laikotarpio, kurį lėmė 2008 m. krizė, tiek užimtumo apimtis, tiek užimtumo lygis labai atsigavo. Ir nors, kaip rodo prie MAA pridėti duomenys, buvo stebima tendencija kurti aukštesnio lygio įgūdžių reikalaujančias darbo vietas, tačiau kartu mažėjo naujų darbo vietų kokybė.

3.5.2.

Vis dažniau darbuotojai įdarbinami pagal terminuotąsias arba ne visos darbo dienos sutartis, nors didžioji šių darbuotojų dalis teiktų pirmenybę standartinei, visos darbo dienos sutarčiai (4). Nuo 2008 iki 2017 m. dirbančiųjų ne visą darbo dieną dalis išaugo nuo 16,8 iki 18,7 proc. visų darbo vietų. Didesnė apimtis ir didesnis augimas buvo stebimas tarp jaunesnių žmonių. Nors dabar dirba daugiau žmonių, bendras darbo valandų skaičius 2017 m. vis dėlto dar buvo šiek tiek mažesnis nei 2008 m. (5)

3.5.3.

Kaip pripažįstama MAA, dirbančių asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičius yra didelis, o kai kuriose valstybėse narėse jis toliau auga (2008 m. – 8,6 proc., 2017 m. – 9,6 proc. visų dirbančiųjų (6)). Aukštesnis bendras užimtumo lygis – nors pirmenybė turėtų būti teikiama užimtumui, o ne nedarbui – nėra integracinio augimo įrodymas.

3.5.4.

Pavyzdžiui, asmenų, gaunančių invalidumo išmokas, grupės dažnai neįtraukiamos į nedarbo lygio skaičiavimus (7). Į tai turėtų būti atsižvelgta rekomendacijose, ypač suteikiant lankstumo ir saugumo tokioms grupėms, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į atvirą darbo rinką, neprarandant teisės gauti išmokas.

3.5.5.

Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas užtikrinti, kad tokie asmenys kaip savarankiškai dirbantys asmenys, darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną, arba tie, kurie dirba platformose, sudarę mažų garantijų ir netipines darbo sutartis, turėtų galimybę naudotis tinkama socialine apsauga. Taip pat susirūpinimą kelia asmenys, kurių išlaidos dėl sveikatos būklės ar negalios, gali būti tokios didelės, kad jiems gali būti sunku sudurti galą su galu, ir kurie, pradėję dirbti apmokamą darbą, kartais praranda pakankamą finansinę pagalbą susijusioms išlaidoms.

3.5.6.

Komisija siūlo priimti naujomis užimtumo formomis pagrįstą socialinės apsaugos sistemą. Žinoma, reikės rasti naujų finansavimo šaltinių, tačiau į priekį galima žengti grįžtant prie kokybiškų darbo vietų, kurios atitiktų darbo rinkos poreikius, ir prie tvarių darbo sutarčių, suteikiančių žmonėms teisę į tinkamą socialinę apsaugą. Taip pat bus būtina kovoti su tam tikrų grupių – vyresnio amžiaus žmonių, užsieniečių, neįgaliųjų, jaunimo ir moterų (kurių dauguma dažnai turi aukštą kvalifikaciją) – diskriminacija darbo rinkoje.

3.5.7.

Nuorodos į tai, kad turi būti užtikrintos platesnės galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis ir gerinama tėvų (ir ypač moterų) galimybė patekti į darbo rinką, turėtų būti palankiai vertinamos už jų teigiamą poveikį kovojant su socialine atskirtimi ir didinant darbo jėgos pasiūlą. Taip pat reikėtų skatinti politikos kryptis, kuriomis remiama imigrantų socialinė integracija, ir tai turėtų sudaryti dalį migracijos politikos, kuri atspindėtų tokias europines vertybes kaip solidarumas, tolerancija ir pagarba žmogaus teisėms.

3.6.   Darbo užmokestis ir našumas

3.6.1.

Darbo užmokesčio augimas buvo labai nežymus, o jo skirtumai tarp šalių, net už tą patį darbą, ir toliau yra dideli. Darbo užmokesčio visoje ES augimas vis dar mažesnis už našumo augimo lygį.

3.6.2.

Tai reiškia, kad darbo užmokesčiui tenka mažesnė nacionalinių pajamų dalis. Tolygaus didesnio našumo naudos paskirstymas valstybėse narėse skiriasi, priklausomai nuo sėkmingų kolektyvinių derybų galimybių ir politikos priemonių, kuriomis skatinamas darbo užmokesčio augimas. Nors didesnis našumas paprastai turėtų būti laikomas būtina, nors ne vienintele, didesnio darbo užmokesčio sąlyga, nustatant darbo užmokestį sisteminis ryšys tarp našumo (kuris taip pat priklauso nuo investicijų) ir darbo užmokesčio neturėtų nustelbti pragyvenimo išlaidų augimo, kitaip tai gali sukelti didelę socialinę įtampą.

3.6.3.

Šalyse, kuriose darbo jėga yra pigesnė, mažas darbo užmokestis taip pat yra kliūtis didesniam našumui, nes labiausiai kvalifikuoti žmonės skatinami ieškoti darbo kitose šalyse. Reikėtų palankiai vertinti darbo jėgos judumą, jei taip pasirenka patys asmenys. Judumas taip pat leidžia įgyti įgūdžių ir patirties, kurie galėtų būti panaudoti kilmės šalyje. Tačiau, aukštos kvalifikacijos specialistų išorinė migracija taip pat neskatino investicijų į veiklą, kuriai reikia aukštos kvalifikacijos, iš šalių, kuriose darbo užmokestis mažas, atimant galimybę vystyti sudėtingiausią ekonominę veiklą.

3.6.4.

Padidinus minimalų darbo užmokestį ir padidėjus viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui, daugumoje valstybių narių (daugiausia Rytų ir Vidurio Europoje) augo ir darbo užmokesčio lygis. Dėl išaugusio vartojimo padidėjo BVP. Panašiai ir priemonės, skirtos minimaliam darbo užmokesčiui ir minimalioms pajamoms vykstant socialinės konvergencijos procesui ES užtikrinti, gali būti svarbus socialinės apsaugos ir gerovės elementas ir padėti pasiekti deramą gyvenimo lygį visose šalyse, kartu padedant remti augimą.

3.7.   Našumas ir įgūdžiai

3.7.1.

Kaip matyti iš 3 diagramos (8), po užsitęsusio sąstingio, kurį lėmė 2008 m. krizė, našumo augimas ėmė atsilikti (palyginti su pagrindiniais konkurentais pasaulyje). Šis atsilikimas buvo itin juntamas euro zonoje. Siekiant sumažinti šį atotrūkį reikės sukurti didesnėms privačioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms palankią aplinką. Taip pat reikės išnaudoti visą ES gyventojų potencialą, sumažinti darbo rinkos ir socialinę atskirtį, ir investuoti į priemones siekiant padėti įdarbinti ilgalaikius bedarbius darbo rinkoje.

3.7.2.

Žinių, įgūdžių, kvalifikacijos, požiūrio ir kūrybingumo tobulinimas toliau lieka būtina našumo didinimo sąlyga. Jis taip pat skatina demokratiją ir darnų vystymąsi. MAA teisingai pabrėžiama investicijų į įgūdžių plėtojimą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą svarba. 40 proc. darbdavių susiduria su sunkumais įdarbinant tinkamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus. Nemažai būsimų darbuotojų taip pat susiduria su sunkumais bandydami pritaikyti įgytas kvalifikacijas savo gimtosiose šalyse.

3.7.3.

Būtina kurti strategijas, kuriose būtų numatyti ateityje reikalingi įgūdžiai kartu parengiant tinkamų įgūdžių patvirtinimo sistemas ir užtikrinama, kad švietimas ir mokymas atitiktų užimtumo poreikius. Taip pat reikėtų užtikrinti paramą darbdaviams, kurie nori turimiems darbuotojams suteikti tinkamus įgūdžius ir kvalifikaciją, o to reikėtų siekti investuojant į paramos paslaugas, kuriomis siekiama išvengti mokyklos nebaigimo, ypač tarp tokių diskriminuojamų grupių kaip neįgalieji ar iš migrantų šeimų kilę asmenys, ir teikti paramą tęsiant studijas aukštojo mokslo įstaigose (9). Darbdaviams tenka svarbi atsakomybė suteikti galimybę ir sudaryti palankias sąlygas įgūdžių ir kvalifikacijos tobulinimui (tai kai kuriose valstybėse narėse labai skiriasi), o sėkmingų strategijų rengimas ir įgyvendinimas neįsivaizduojamas be visapusiško socialinių partnerių, pilietinės visuomenės, švietimo įstaigų ir mokymo įmonių dalyvavimo. MAA taip pat teigiama, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, „reikalingos atitinkamos investicijos“, taip pat ir viešos investicijos, kurias ES turėtų remti per konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir tinkamą struktūrinių fondų ir Investicijų plano dalyvavimą.

3.8.   Klimato problema

3.8.1.

MAA labai neaiškiai ir pernelyg mažai nagrinėjami su klimato kaita susiję pavojai ir ES pažangai įgyvendinant Paryžiaus susitarime iškeltus tikslus. Palyginti su pranešimu dėl globalinių grėsmių (10), kuris 2019 m. sausio mėn. buvo pateiktas Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams, klimato kaitos svarba augimui ir ekonomikai šiame dokumente nagrinėjama lyg tarp kitko. Vis dėlto pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodoma, kad trys (!) didžiausios grėsmės pasaulio ekonomikai kyla dėl klimato pokyčių ir neryžtingų politikų veiksmų mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl klimato apsauga jau seniai ne vien tik aplinkos apsaugos klausimas, bet ir gyvybiškai svarbi ekonomikos sąlyga. Reguliariai rengiamos „Bloomberg“NEF ataskaitos rodo, kad investicijos į švarią energiją nuo 2011 m. mažėjo (11). ES negali pretenduoti į pasaulinį lyderės statusą šioje arba su inovacijomis, kuriomis užtikrinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, susijusioje srityje.

3.8.2.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pabrėžiama, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų kovojant su klimato kaita, kuri per trejus metus gali tapti negrįžtama. Taip pat visais valdymo lygmenimis turėtų būti numatomi biudžetai (tiek viešosios, tiek privačiosios investicijos), skirti pramonei, transportui ir energetikai modernizuoti ir mažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

3.8.3.

Tai šiandieninei ekonomikai fiskaliniu požiūriu yra būtina ir dėl itin didelių išorės sąnaudų. Tačiau metinėje augimo apžvalgoje šiam klausimui beveik visai neskiriamas dėmesys, nors praktiškai kartu su metine augimo apžvalga Komisija paskelbė atitinkamus duomenis, kuriais remiantis 2017 m. dėl oro sąlygų sukeltų nelaimių patirta 283 mlrd. EUR išlaidų (12). EESRK ne kartą yra pažymėjęs, kad Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, tiesioginės ir netiesioginės subsidijos energijos gamybai naudojant anglį siekia 330 mlrd. EUR per metus. Metinės augimo apžvalgos trūkumas yra tai, kad joje nenagrinėjamas išorės sąnaudų internalizavimo klausimas ir neatsižvelgiama į diskusiją dėl BVP ir kitų rodiklių.

3.9.   Investicijos

3.9.1.

Investicijos labai svarbios siekiant padidinti našumą. ES šis klausimas yra ypač aktualus, nes ji atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų svarbiausiuose naujausių technologijų pramonės sektoriuose ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtros srityje. Nuolat stiprėjanti ekonomika yra labai svarbus pagrindas finansuoti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išmokas tokiu lygmeniu, kokio pageidauja Europos piliečiai. Iš tikrųjų, gerovės, sanglaudos ir socialinio teisingumo didinimas yra visiškai suderinamas su ekonomikos ir našumo augimu (13).

3.9.2.

EESRK dar kartą pabrėžia savo nuomonę, kad Komisija ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos kliūtys investicijoms ir sukurta investicijoms palanki aplinka. Energetikos sąjungos užbaigimas ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos bei žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas galėtų suteikti puikių galimybių investuoti. Be to, būtina apsvarstyti naujas galimybes žaliosioms investicijoms siekiant spręsti klimato kaitos problemas.

3.9.3.

Tarptautiniai prekybos susitarimai taip pat galėtų būti perspektyvi priemonė skatinant ekonomikos augimą. Šis klausimas yra ypač aktualus atsižvelgiant į pavojų, kurį kelia galimas Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES ir su JAV susiję prekybos konfliktai. ES turėtų remti taisyklėmis pagrįstą tarptautinių ekonominių santykių sistemą, papildytą derybomis dėl laisvosios prekybos susitarimų. Jais turėtų būti siekiama nustatyti minimalaus tarifo ribą, tinkamai atsižvelgiant į žmogaus teises, TDO standartus ir valstybių teisę reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą.

3.9.4.

MAA neatsižvelgiama į investicijų lygius, nes daroma išvada, kad po 2008 m. nustatytas atotrūkis beveik išnyko. Investicijos (suprantamos kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas) 2018 m. turėjo pasiekti 20,6 proc., palyginti su 22,5 proc. 2007 m. ir 19,4 proc. 2014 m. (14) Todėl šiais aspektais vertinamas investicijų atotrūkis buvo kažkiek sumažintas, tačiau jo pašalinti nepavyko.

3.9.5.

Investicijų apimtys, palyginti su JAV ir Korėjos – įprastų ES konkurentų inovacijų srityje – investicijų apimtimis, išlieka žemos. Apimtys išlieka ypač menkos daugelyje mažesnes pajamas gaunančių šalių ir tose šalyse, kuriose smukimas po 2008 m. buvo didžiausias.

3.9.6.

MAA pirmenybė teikiama daugeliui socialinių investicijų sričių, įskaitant sveikatos, ilgalaikės priežiūros sistemas ir viešąjį būstą. EESRK yra nurodęs teigiamą gerai suplanuotų, veiksmingų ir efektyvių, į ateitį orientuotų socialinių investicijų, kurios turėtų būti laikomos ne išlaidomis, o investicijomis į Europos augimą ir užimtumo potencialą, poveikį (15). Šių tikslų įgyvendinimui reikalinga viešosioms išlaidoms skirta erdvė.

3.9.7.

Investicijų planas Europai yra palankiai vertintinas kaip priemonė paremti investicijas, nukreiptas į ES politikos prioritetus. Tačiau skirti ištekliai buvo riboti ir, vertinant bendrai, jų pakako tik išlaikyti bendrą EIB kreditų sumą, bet ne ją padidinti (16). Tai buvo 7 proc. mažiau už vidutinį 2013–2016 m. lygį 2017 m. (17).

3.9.8.

Reikalingas požiūris, kuriuo remiantis būtų galima pasiūlyti tinkamai finansuojamą investicinę programą, įskaitant ES biudžeto išteklius ir paramą iš valstybių narių biudžetų. Atsižvelgiant į tai, ES bus pajėgesnė įgyvendinti savo nustatytus tikslus remti MVĮ vystymąsi, investicijas į naujas technologijas siekiant skatinti trokštamą perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir investicijas, kuriomis didinami švietimo ir įgūdžių lygiai ir gerinamos socialinės sąlygos. EESRK jau pareiškė, kad pagal Stabilumo ir augimo paktą šiuo metu leidžiamo lankstumo nepakanka ir kad ES lygmeniu reikėtų pradėti diskusijas dėl visapusiškos taisyklės, paprastai vadinamos subalansuoto biudžeto taisykle, pagal kurią į Stabilumo ir augimo pakto taikymo sritį nebūtų įtrauktos pridėtinę vertę teikiančios viešosios investicijos (18) skolos tvarumui užtikrinti.

3.10.   Skola

3.10.1.

EESRK, atsižvelgdamas į savo ankstesnę nuomonę (19), sutinka su metinėje augimo apžvalgoje išreikštu susirūpinimu, kad didelė viešojo ir privačiojo sektoriaus skola yra nuolatinis pažeidžiamumo, visų pirma euro zonoje, šaltinis. Bendroji valstybės skola sumažėjo nuo didžiausio savo lygio – 88,1 proc. BVP 2014 m. iki 81,4 proc. BVP 2018 m. – tačiau ji vis tiek gerokai viršija 2008 m. lygį ir yra kur kas didesnė už pamatinę 60 proc. BVP vertę. Tačiau remiantis tarptautiniais pavyzdžiais matyti, kad 60 proc. BVP vertę viršijantys valstybės skolos lygiai nebūtinai siejami su lėtesniu ekonomikos augimu. Atrodo, kad mažinti valstybės skolą lengviausia ten, kur sparčiai auga ekonomika. Todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo didelio skolos lygio – visiškai atstatyti ekonomiką augimą vykdant anticiklinę makroekonominę politiką. Be to, augimui palankus fiskalinis konsolidavimas ekonominio pakilimo laikotarpiu gali padėti išvengti neigiamų rinkos reakcijų nuosmukio metu.

3.10.2.

Privačiojo sektoriaus skola pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau tebėra didesnė nei buvo iki euro įvedimo daugumoje ES valstybių narių. Namų ūkių ir įmonių finansinio įsiskolinimo mažinimas yra ne toks ilgas ir sudėtingas, kai ekonomikos augimas yra spartus. Euro zonos šalių ekonomikos destabilizavimas per prociklinę būsto rinką turi būti atidžiai stebimas ir vengtinas reguliavimo priemonėmis, siekiant užkirsti kelią ekonomikos krizėms.

3.10.3.

Skolą mažinti padeda aukštos kokybės įstaigos kaip ir geriausių ekonominių rezultatų pasiekusios šalys. Jos užtikrina prekių, paslaugų, finansų ir darbo rinkų veiksmingumą, padeda siekti tinkamos kokybės viešojo administravimo ir remia tinkamas pensijas, konkurencijos ir mokesčių politiką.

3.11.   Bankų sąjunga

3.11.1.

Jei būtų įgyvendinti dabartiniai pasiūlymai dėl bankų sąjungos, atsižvelgiant į per ankstesnes krizes sukauptą patirtį matyti, kad jų nepakaktų. Reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad kapitalo rinkų plėtra būtų tinkamai stebima, neleidžiant į Europos kapitalo rinkas patekti jokiems žalingiems vertybiniais popieriais pakeistiems produktams, kurie galėtų prisidėti prie kitos finansų krizės. Europos Sąjungos priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad padidėjus įtampai finansų rinkoje kapitalo rinkų sąjunga nelemtų spartesnio kapitalo nutekėjimo iš valstybių narių. Siekiant užtikrinti palankesnes realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas, turėtų būti silpninamas neigiamas bankų ir valstybės palūkanų normų grįžtamojo ryšio ciklas. Dvi neatsiejamos šio tikslo sudedamosios dalys yra Europos indėlių garantijos ir Europos stabilumo mechanizmo nuostata dėl tinkamos Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Prieš sukuriant Europos indėlių garantijų sistemą, kuo daugiau neveiksnių paskolų turėtų būti pašalinta iš dalyvaujančių bankų balansų.

3.12.   Euro zonos reformos

3.12.1.

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo turėtų būti siekiama ryžtingiau ir pasitelkiant daugiau išmonės. Pasiūlymai dėl EPS reformos ir jos valdymo šiuo metu nėra pakankami, kad jais būtų galima apsisaugoti nuo asimetrinių sukrėtimų rizikos. Ankstesnis vienpusis, tik skolininkams skirtos einamosios sąskaitos perbalansavimas turėjo neigiamos įtakos visos euro zonos BVP ir prisidėjo prie jo lėto atsigavimo po 2008 m. Siekiant einamosios sąskaitos deficitą turėjusioms šalims suteikti daugiau erdvės savo ekonomikai plėsti (jų fiskalinio ir išorės balanso požiūriu), einamosios sąskaitos perviršį turinčios šalys turėtų būti ne tik skatinamos investuoti daugiau, bet ir didinti darbo užmokestį bei socialines išmokas ir taip remti privatųjį vartojimą.

3.12.2.

EESRK primygtinai ragina Europos vadovus paspartinti su EPS, bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga susijusios reformos įgyvendinimą. Tačiau kol euro zona neturi bendro biudžeto, kuriuo pasinaudojus būtų galima sukurti palankią fiskalinės politikos kryptį visoje euro zonoje, pinigų politikos skatinimas išliks reikalingas bet kokio ateityje vyksiančio nuosmukio metu. Numatoma, kad ECB vertybinių popierių pirkimo programos baigsis 2018 m. pabaigoje, todėl mes rekomenduojame, kad ECB apsvarstytų galimybę parengti tokią turto pirkimo programą, kurią, jei nepavyktų įgyvendinti fiskalinių skatinimo priemonių, būtų galima taikyti kuo greičiau. Programa turėtų būti orientuota į realiąją ekonomiką ir klimatui palankias investicijas.

3.13.   Teisingas apmokestinimas

3.13.1.

Atsižvelgdamas į Europos Komisijos diskusijas dėl to, kad apmokestinimui galėtų būti taikomas kvalifikuotos daugumos balsavimas, EESRK ir toliau pritaria tam, kad būtų akcentuojama sąžiningo apmokestinimo politika, kurioje atsižvelgiama į kiekvieno gebėjimą mokėti. Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones, EESRK palankiai vertina plačiai pripažintos bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės kūrimą, nes šios priemonės, supaprastindamos didesnių įmonių mokesčių reikalus, sustiprins bendrąją rinką ir padės kovoti su agresyviu mokesčių planavimu (20). Komitetas taip pat palankiai vertina iniciatyvas skaitmeninių mokesčių srityje, manydamas, kad labai svarbu sukurti naujus visuotinai priimtinus principus, kuriais būtų apibrėžta, kaip įmonių pelną, atitinkantį sukurtą vertę, priskirti kuriai nors ES šaliai ir jį atitinkamai apmokestinti (21). Taip pat jis palankiai vertina tai, kad didelė reikšmė MAA teikiama kovai su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, kaip teigiama ankstesnėse EESRK nuomonėse (22).

3.14.   Struktūrinės reformos

3.14.1.

MAA dar kartą pabrėžiama struktūrinių reformų svarba, nes manoma, kad jos yra naudingos kuriant darbo vietas ir mažinant skolą. Tačiau lieka neaišku, ką reiškia „struktūrinė reforma“. Taigi tampa sunku vertinti teiginius, kad ankstesnės reformos turėjo akivaizdžiai teigiamą poveikį. Savo ankstesnėse nuomonėse EESRK siūlė struktūrines reformas, kuriomis siekiama socialinės ir ekonominės pažangos: daugiau ir geresnių darbo vietų, palankesnių sąlygų patekti į darbo rinką, įgyti išsilavinimą ir mokymą bei įgūdžių, tvaraus augimo, administracinės ir institucinės kokybės ir aplinkos tvarumo (23). Jis tvirtino, jog tam, kad šiomis reformomis būtų didinama gerovė, jos turėtų būti pritaikytos konkrečiai šaliai, atitikti nacionalines reformų programas. Jos turėtų būti remiamos demokratiškai, o jas kuriant neturėtų būti vadovaujamasi požiūriu, kad vienas sprendimas tinka visoms valstybėms narėms (24).

3.14.2.

Atsižvelgiant į kuklius pastarojo meto augimo rezultatus ir nežymią darbo rinkos plėtrą, kyla abejonių dėl kai kurių ankstesnės politikos krypčių, kurios buvo įvardijamos kaip „struktūrinė reforma“, naudos. Kartu su augančia paklausa padaugėjo dirbančių asmenų, tačiau dažnai kartu blogėjo darbo vietų kokybė ir didėjo darbo rinkos segmentacija.

3.14.3.

Ankstesnių „struktūrinių reformų“rezultatai ir toliau vertinami prieštaringai. Kai kurie vertinimai buvo teigiami, nes buvo pranešama, kad darbdaviai išreiškė tam tikrą pasitenkinimą darbo rinkose vykdytomis reformomis (25). Tačiau taip pat esama pakankamai daug literatūros, dėl kurios iškilo rimtų abejonių, susijusių su ankstesnėmis Europos Komisijos rekomendacijomis dėl darbo rinkos politikos (26). Todėl naujausioje EBPO darbo vietų kūrimo strategijoje, remiantis „naujausiais moksliniais duomenimis“, dabar teigiama, kad šalyse, kuriose priimta politika ir įkurtomis įstaigomis skatinama darbo vietų kokybė, darbo vietų skaičiaus augimas ir didesnė įtrauktis, rezultatai yra geresni nei tose šalyse, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas rinkos lankstumui padidinti ar išlaikyti (27).

3.14.4.

EESRK pakartoja savo pastebėjimą, kad tam tikros reformos priemonės sėkmė ar nesėkmė dažnai pasireiškia tik per ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį (28). Turėtų būti imtasi ankstesnės politikos, pristatytos kaip „struktūrinės reformos“, poveikio vertinimo, kurį reikėtų atlikti remiantis įrodymais ir visapusiškai dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei, o jo metu surinkta informacija sudarytų pagrindą ateityje formuojamai politikai (29).

3.15.   Europos socialinių teisių ramstis

3.15.1.

EESRK palankiai vertina socialinio ramsčio svarbos pripažinimą pakartodamas, kad, atsižvelgiant į prastus ekonominius ir socialinius rezultatus daugelyje šalių nuo 2008 m., jį būtina įgyvendinti nedelsiant.

3.15.2.

Socialinis ramstis turėtų būti visiškai integruotas į Europos semestrą. Jis neturėtų būti tik priedas. Kartu skelbiamoje rezultatų suvestinėje pateikiamas planuojamų užduočių, kurias reikės įgyvendinti, jei ES nori pasiekti „trijų A socialinį reitingą“, mastas. Akivaizdu, kad ne visose valstybėse narėse buvo pasiektas priimtinas pajamų, gyvenimo kokybės, socialinės apsaugos, gerovės, išsilavinimo ir skaitmeninės prieigos lygis (30).

3.15.3.

Socialinių teisių ramstis turėtų būti naudojamas kaip priemonė valstybėms narėms skirtoms rekomendacijoms vertinti. 20 ramsčio principų turėtų būti naudojami kaip rodikliai, pagal kuriuos vertinama šalių sėkmė integruojant su socialiniu ramsčiu susijusį įsipareigojimą į savo ekonominę politiką.

3.15.4.

Taip pat pažymima, kad reikia tinkamų finansavimo priemonių, įskaitant ES lygmens įnašus. ES investicijų planas (jei jam būtų skirta pakankamai lėšų) ir ES sanglaudos politikas galėtų prisidėti, jei jie būtų derinami su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Tai reiškia, kad Stabilumo ir augimo pakte turėtų būti suteikiama atitinkamo lankstumo. Kaip buvo teigta ankstesnėje nuomonėje, tai taip pat reiškia, kad sanglaudos politikai ir toliau turėtų būti skiriamas atitinkamas ES biudžeto finansavimas (31).

3.15.5.

Taip pat reikėtų atidžiai apsvarstyti Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pateiktą pasiūlymą dėl Europos darbo institucijos. Tai galėtų padėti užtikrinti veiksmingą ES darbo ir socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir kovą su nesąžininga konkurencija.

3.15.6.

Prie socialinio ramsčio pridedama rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama ne tik kaip politinių rekomendacijų vadovas, bet ir kaip panašių veiklos, susijusios su aplinkos apsaugos ir klimato kaitos politika, rezultatų atskirose šalyse analizės pavyzdys, kad būtų galima juos vertinti vienodai rimtai.

3.15.7.

Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu skatinti ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu tvarų augimą, apžvalgos pavadinimas turėtų būti pakeistas iš „metinės augimo apžvalgos“į „metinę tvaraus augimo apžvalgą“.

3.16.   Socialinių partnerių vaidmuo Europos semestre

3.16.1.

Valstybių narių vyriausybės, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos turi susitarti dėl esminių nacionalinių reformų, kurios sudarytų geriausias sąlygas jų ekonomikai išlaikyti arba jų piliečių gyvenimo lygiui pagerinti. Todėl turėtų būti įtraukiama informacija, kurią pateikia vietos ES semestro pareigūnai, nacionalinės fiskalinės tarybos, nacionalinės našumo tarybos bei nacionaliniai socialinių ir ekonomikos reikalų komitetai. EESRK nariai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį šioje srityje.

---

(1)  WEF Global Risks Report 2019 (Pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. pranešimas dėl visuotinių grėsmių).

(2)  EBPO, „Economic Outlook“. 2018 m. lapkričio mėn., vyriausiojo ekonomisto vedamasis ir „Bendrasis makroekonominės situacijos vertinimas“ , p. 43–46.

(3)  2018 m. EESRK papildoma nuomonė dėl euro zonos ekonominės politikos ( OL C 62, 2019 2 15, p. 312 ).

(4)  COM(2018) 761 final, p. 14.

(5)  COM(2018) 761 final, p. 14.

(6)  COM(2018) 761 final, p. 41.

(7)  Europos Komisijos 2018 m. bendra užimtumo ataskaita rodo, kad tik 47,4 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba ES.

(8)  COM(2018) 770 final, p. 6.

(9)  Europos Komisijos 2018 m. bendroje užimtumo ataskaitoje nurodoma, kad neįgalieji 10,3 procentine dalimi dažniau nebaigia mokyklos, nei negalios neturintys asmenys (remiantis 2015 m. duomenimis), taip pat yra mažesnė tikimybė – 13,6 procentinė dalis, palyginti su negalios neturinčiais asmenimis – kad jie įgys tretinį išsilavinimą (remiantis 2015 m. duomenimis).

(10)  WEF Global Risks Report 2019 (Pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. pranešimas dėl visuotinių grėsmių).

(11)  BloombergNEF - Clean Energy Investment Trends, 3Q 2018.

(12)  COM(2018) 773 final.

(13)  EESRK nuomonė dėl 2017 m. euro zonos ekonominės politikos ( OL C 173, 2017 5 31, p. 33 ).

(14)  AMECO duomenų bazė.

(15)  EESRK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio finansavimo ( OL C 262, 2018 7 25, p. 1 ).

(16)  Europos Audito rūmų nuomonė „ESIF: pirmalaikis pasiūlymas dėl pratęsimo ir didinimo“ , p. 21.

(17)  EIB 2017 m. statistinė ataskaita.

(18)  EESRK nuomonė dėl 2017 m. euro zonos ekonominės politikos, 3.4 dalis ( OL C 81, 2018 3 2, p. 216 ).

(19)  2018 m. EESRK nuomonė dėl euro zonos ekonominės politikos ( OL C 197, 2018 6 8, p. 33 ).

(20)  EESRK nuomonė dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės ( OL C 434, 2017 12 15, p. 58 ).

(21)  EESRK nuomonė dėl tarptautinių įmonių pelno apmokestinimo skaitmeninėje ekonomikoje ( OL C 367, 2018 10 10, p. 73 ).

(22)  EESRK nuomonė „Mokesčių sistema konkurencingumui ir augimui“( OL C 434, 2017 12 15, p. 18 ).

(23)  Pavyzdžiui, verslo aplinkos gerinimo, bendrovių bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų finansavimo, bendrovių, sektorių ir ekonomikos našumo didinimo, geros kokybės darbo vietų su didesniu atlyginimu kūrimo skatinimo, tuo pačiu metu laikinų ir nestabilių darbo vietų su žemu darbo užmokesčiu mažinimo, kolektyvinių derybų ir socialinių partnerių jose savarankiškumo stiprinimo bei socialinio dialogo vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis stiprinimo, viešojo administravimo institucijų, kad jos taptų veiksmingesnės ekonominės ir socialinės plėtros požiūriu ir skaidresnės visuomenei, pertvarkymo, darbuotojų švietimo ir mokymo sistemų kokybės, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir rezultatus visoms socialinėms grupėms, skatinimo.

(24)  EESRK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio finansavimo ( OL C 262, 2018 7 25, p. 1 ) 2.5 punktas.

(25)  ECB, Euro zonos struktūrinė politika.

(26)  A. Piasna & M. Myant (eds) Myths of Employment Deregulation: How it neither creates jobs nor reduces labour market segmentation, Brussels, ETUI, 2017.

(27)  Good Jobs for All in a Changing World of Work, The OECD Jobs Strategy, p. 8.

(28)  Žr. nuomonę „Reformų rėmimo programa“( OL C 62, 2019 2 15, p. 121 ).

(29)  Žr. nuomonę „Reformų rėmimo programa“( OL C 62, 2019 2 15, p. 121 ).

(30)  EESRK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio finansavimo ( OL C 262, 2018 7 25, p. 1 ).

(31)  EESRK nuomonė dėl Daugiametės finansinės programos laikotarpiui po 2020 m. ( OL C 440, 2018 12 6, p. 106 ).