17.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/7

1.

Ar galima aiškinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1) 13 straipsnio 3 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta teise gauti socialines pašalpas ir naudotis socialinėmis lengvatomis, tokiomis, kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, neatsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (2), 14 straipsnyje nurodytus patikslinimus, taigi nesant galimybės taikyti nurodyto reglamento 16 straipsnyje nustatytą procedūrą, taip, kad vidaus teisės, taikytinos situacijai, kai asmuo kartu dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai, nustatymui neturi įtakos neilga darbo laiko trukmė ar mažas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo darbo užmokestis, t. y., kad įgyvendinimo reglamento 14 straipsnis neturi įtakos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies aiškinimui?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar iškilus reglamentų, t. y. pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento, šiuo atveju atitinkamai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, taikymo kolizijai, nacionalinis teismas jų nuostatas gali vertinti atsižvelgdamas į jų teisinę galią arba į jų vietą Sąjungos teisės normų hierarchijoje?

3.

Ar pagrindinio reglamento 72 straipsnyje nurodytos administracinės komisijos pateiktą šio reglamento nuostatų išaiškinimą galima laikyti privalomu Europos Sąjungos institucijos pateiktu išaiškinimu, nuo kurio nacionalinis teismas negali nukrypti, ir dėl to negalima pateikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą, ar tai yra tik vienas iš galimų Europos Sąjungos teisės išaiškinimų, į kurį nacionalinis teismas turi atsižvelgti kaip į vieną iš jo sprendimą pagrindžiančių aspektų?