(1)

2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriame UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendžia toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kuriose teigiama, jog užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, galima tik tuo atveju, jei nedelsiant per šį dešimtmetį bus ryžtingai ir tvariai sumažintas visuotinai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tampa dar svarbiau įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 C° tikslą;

(3)

siekis spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus yra pagrindinė 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimto komunikato „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) tema;

(4)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka daro skirtingą poveikį darbuotojams iš įvairių sektorių. Be to, ta pertvarka turi ir lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims, rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ir periferiniams regionams, taip pat saloms. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(5)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso įgyvendinimo būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo. Šis poveikis parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti teisingomis priemonėmis, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, įskaitant tuos, kuriems gresia energijos nepriteklius. Europos piliečiai ir toliau reiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą;

(6)

Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti visos Sąjungos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikusi atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

(7)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (5), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir nustatyta, kad Komisija turi stengtis suderinti visus būsimus priemonių projektus arba pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant pasiūlymus dėl biudžeto, su to reglamento tikslais, o visais nesuderinimo atvejais prie tų pasiūlymų pridedamame poveikio vertinime nurodyti tokio nesuderinimo priežastis;

(8)

kad būtų sumažintas Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytas išmetamų teršalų kiekis, turi prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (6) iš dalies keičiama, kad į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ES ATLPS) būtų įtraukta jūrų transporto veikla, siekiant užtikrinti, kad ta veikla sąžiningai prisidėtų prie didesnių Sąjungos klimato srities tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Todėl reikia iš dalies pakeisti ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 (7) siekiant atsižvelgti į jūrų transporto veiklos įtraukimą į ES ATLPS;

(9)

siekiant atsižvelgti į didesnius Sąjungos klimato srities tikslus ir Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat turėtų būti iš dalies pakeista Reglamento (ES) 2015/757 taikymo sritis. Kad Sąjungos arba pasaulio lygmeniu būtų galima taikyti rinka grindžiamas priemones, efektyvumo standartus ar kitas atitinkamas priemones, būtina patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Nors anglies dioksidas (CO2) sudaro didžiąją dalį jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nemažą tokių išmetamųjų teršalų dalį sudaro ir metanas (CH4) bei azoto suboksidas (N2O). Išmetamo CH4 ir N2O kiekio įtraukimas į Reglamentą (ES) 2015/757 padėtų išlaikyti aplinkosauginį naudingumą ir paskatintų taikyti gerąją praktiką ir turėtų įsigalioti nuo 2024 m. Bendrosios paskirties krovininiai laivai, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400, sudaro didelę visų bendrosios paskirties krovininių laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį. Siekiant padidinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos aplinkosauginį veiksmingumą, užtikrinti vienodas sąlygas ir sumažinti reikalavimų nesilaikymo riziką, nuo 2025 m. į Reglamentą (ES) 2015/757 turėtų būti įtraukti bendrosios paskirties krovininiai laivai, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400. Jūrinės veiklos laivai išmeta reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamųjų teršalų dalį. Todėl nuo 2025 m. tas reglamentas taip pat turėtų būti taikomas jūrinės veiklos laivams, kurių bendroji talpa yra 400 arba didesnė. Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėtų įvertinti, ar į Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų įtraukti papildomų tipų laivus, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400;

(10)

Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones pranešti bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis, teikti šiuos duomenis atsakingai administruojančiajai institucijai bei teikti tvirtinti tai institucijai patikrintus stebėsenos planus. Atlikdamas patikrinimus bendrovės lygmeniu, tikrintojas neturėtų tikrinti laivo lygmens išmetamo teršalų kiekio ataskaitų ar laivo lygmens išmetamo teršalų kiekio ataskaitų pasikeitus bendrovei, nes tos ataskaitos jau bus patikrintos laivo lygmeniu. Siekiant užtikrinti administravimo ir vykdymo užtikrinimo darną, už Reglamento (ES) 2015/757 laikymąsi atsakingas subjektas turėtų būti tas pats subjektas, kuris yra atsakingas už Direktyvos 2003/87/EB laikymąsi;

(11)

siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS taikymą administraciniu lygmeniu ir atsižvelgti į išmetamo CH4 ir N2O kiekio, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimą į Reglamento (ES) 2015/757 taikymo sritį, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2015/757, stebėsenos metodų ir taisyklių bei ataskaitų teikimo taisyklių, taip pat bet kokios kitos tame reglamente išdėstytos atitinkamos informacijos, taisyklių dėl atsakingų administruojančių institucijų atliekamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, dėl suvestinių išmetamųjų teršalų duomenų stebėsenos, ataskaitų ir duomenų teikimo bendrovės lygmeniu taisyklių, taip pat dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimo taisyklių ir dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimo ataskaitų rengimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, kurių reikia, kad ES ATLPS būtų taikoma ir jūrų transporto veiklai, ir numatyti papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir papildomų laivų tipų išmetamų teršalų išmetimo stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl priemonės masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(13)

todėl Reglamentas (ES) 2015/757 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB“;

2)

visame reglamente, išskyrus 2 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 5 dalį bei I ir II priedus, terminas „CO2“ pakeičiamas terminu „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

3)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

4)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

5)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

7)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

8)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

10 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

11)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

įterpiamas šis straipsnis:

13)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

15 straipsnis papildomas šia dalimi:

17)

16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

18)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

įterpiamas šis straipsnis:

21)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip: