1.   Šiuo reglamentu nustatomos oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planų ir mokesčių sistemų veikimui reikalingos priemonės.

2.   Šis reglamentas taikomas bendrojo oro eismo oro navigacijos paslaugų teikimui ir tinklo funkcijoms Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Europos (EUR) regione, kuriame už oro navigacijos paslaugų teikimą yra atsakingos valstybės narės.

Šis reglamentas taikomas:

Be to, ekonominio efektyvumo tikslinių rodiklių nustatymo ir veiklos rezultatų stebėsenos tikslu šis reglamentas taikomas valdžios institucijoms arba subjektams, patiriantiems reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurios susigrąžintinos taikant mokesčius naudotojams, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio reglamento 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.

3.   Šis reglamentas taikomas terminalo oro navigacijos paslaugoms, teikiamoms valstybių narių teritorijose esančiuose oro uostuose, kuriuose per metus įvykdoma ne mažiau kaip 80 000 skrydžių laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių (SPT).

4.   Valstybės narės gali nuspręsti šio reglamento nuostatas taikyti ir toms terminalo oro navigacijos paslaugoms, kurios teikiamos kituose, 3 dalyje nenurodytuose oro uostuose, esančiuose atitinkamose jų teritorijose.

5.   Valstybės narės gali nuspręsti šio reglamento nuostatas taikyti ir:

6.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį sprendimą, priimtą pagal šio straipsnio 4 arba 5 dalį.

Valstybės narės užtikrina, kad tų sprendimų galiojimo trukmė atitiktų ataskaitinio laikotarpio trukmę. Jos nekeičia ir nepanaikina tų sprendimų per ataskaitinį laikotarpį.

7.   Šis reglamentas taikomas trečiajam ataskaitiniam laikotarpiui, nustatytam 7 straipsnyje, ir vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams.

1.   Kai būtina, kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų atlikti su išsamiai nustatytu veiklos rezultatų sistemos veikimu susijusias užduotis, oro navigacijos paslaugų teikėjai, gavę prašymą, nedelsdami pateikia toms institucijoms:

2.   Oro navigacijos paslaugų teikėjai palengvina 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos stebėsenos tikslais reikalingą veiklą, vykdomą kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos arba jos vardu pagal tos institucijos valstybės narės nacionalinę teisę, visų pirma pateikdami reikiamus dokumentus, duomenis, informaciją ir paaiškinimus žodžiu, kai prašoma, taip pat suteikdami galimybę patekti į atitinkamas patalpas, žemės valdas arba transporto priemones, kai tai leidžiama pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, ir laikantis tos nacionalinės teisės nuostatų.

1.   Trečiasis ataskaitinis laikotarpis apima 2020–2024 kalendorinius metus.

2.   Kiekvienas vėlesnis ataskaitinis laikotarpis trunka penkerius kalendorinius metus.

3.   1 ir 2 dalyse nustatyta ataskaitinių laikotarpių trukmė nedaro poveikio 10 straipsnio 6 dalies nuostatai.

1.   Pagrindiniai veiklos rezultatų vertinimo rodikliai ir rodikliai, skirti oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų stebėsenai Sąjungos lygmeniu kiekvienoje pagrindinėje veiklos srityje, yra nustatyti I priedo 1 skirsnyje.

2.   Pagrindiniai veiklos rezultatų vertinimo rodikliai ir rodikliai, skirti oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų stebėsenai nacionaliniu lygmeniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu, yra nustatyti I priedo 2 skirsnyje.

3.   Pagrindiniai veiklos rezultatų vertinimo rodikliai ir rodikliai, skirti tinklo funkcijų vykdymo veiksmingumo stebėsenai, yra nustatyti I priedo 3 skirsnyje.

4.   Valstybės narės kartu su 2 dalyje nurodytais rodikliais gali nustatyti papildomus pagrindinius veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir stebėsenos rodiklius, visų pirma dėl civilinių ir karinių ar meteorologinių aspektų.

1.   Iki ataskaitinio laikotarpio pradžios likus ne mažiau kaip 19 mėnesių, nacionalinės priežiūros institucijos, kaip savo indėlį nustatant Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius, pateikia Komisijai pradinius išlaidų duomenis ir informaciją apie 10 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas eismo prognozes dėl ateinančio ataskaitinio laikotarpio.

2.   Iki ataskaitinio laikotarpio pradžios likus ne mažiau kaip 15 mėnesių, Komisija dėl Sąjungos masto tikslinių veiklos rodiklių paskelbia orientacinius tikslinių rodiklių intervalus – tai yra mažiausios ir didžiausios metinės vertės, kurių intervale Komisija ketina nustatyti Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius.

Dėl tų tikslinių rodiklių orientacinių intervalų Komisija konsultuojasi su Reglamento (EB) Nr. 549/2004 10 straipsnio 3 dalyje nurodytais suinteresuotaisiais subjektais, kitais svarbiais asmenimis ir organizacijomis, o dėl susijusių saugos aspektų – su Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra.

3.   Iki ataskaitinio laikotarpio pradžios likus ne mažiau kaip septyniems mėnesiams, Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalies a punktą patvirtina Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius, nustatytus pagal pagrindinius veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, nurodytus 8 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo tikslu Komisija:

4.   Kartu su patvirtinamais Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais Komisija nustato:

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos parengia veiklos rezultatų planus nacionaliniu lygmeniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu.

2.   Veiklos rezultatų planai parengiami pagal II priede pateiktą šabloną ir apima:

Tačiau dėl f ir g punktų pažymėtina, kad nacionalinės priežiūros institucijos gali nuspręsti vietoj Eurokontrolės STATFOR bazine prognoze pagrįstų prognozių naudoti kitas maršrutinio ir terminalo eismo prognozes. Tuo atveju jos konsultuojasi su atitinkamais oro erdvės naudotojų atstovais ir oro navigacijos paslaugų teikėjais ir nurodo kitų prognozių naudojimo veiklos rezultatų plane priežastis. Bet kokie skirtumai, palyginti su Eurokontrolės STATFOR bazine prognoze, turi būti susiję su konkrečiais vietos veiksniais, į kuriuos nepakankamai atsižvelgta Eurokontrolės STATFOR bazinėje prognozėje. Tos pačios prognozės naudojamos visose pagrindinėse veiklos srityse.

3.   Veiklos rezultatų planuose galima pateikti papildomų tikslinių veiklos rodiklių, nustatytų pagal 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus pagrindinius veiklos rezultatų vertinimo rodiklius. Tie tiksliniai rodikliai turi padėti siekti tikslinių veiklos rodiklių, nurodytų 9 straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies a punkte.

4.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 3 dalies b punktą nacionalinės priežiūros institucijos konsultuojasi su oro navigacijos paslaugų teikėjais, oro erdvės naudotojų atstovais ir, kai tinka, su oro uostų operatoriais bei oro uostų koordinatoriais dėl veiklos rezultatų planų projektų, įskaitant į juos įtrauktus tikslinius veiklos rodiklius ir paskatų programas.

5.   Tinklo valdytojas parengia tinklo veiklos planą. Tinklo veiklos planas parengiamas pagal III priede pateiktą šabloną ir jame nustatoma:

6.   Kai Komisija, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalies c punkto ketvirtoje pastraipoje, peržiūri Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius, valstybės narės peržiūri savo veiklos rezultatų planus ir į juos įtraukia peržiūrėtus tikslinius veiklos rodiklius pagal šį reglamentą.

1.   Į valstybių narių patvirtintus veiklos rezultatų planus įtraukiamos paskatų programos:

2.   Paskatų programos, taikomos dėl tikslinių veiklos rodiklių su ekonominiu efektyvumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje, yra reglamentuojamos 27 ir 28 straipsniais.

3.   Paskatų programos, taikomos dėl tikslinių veiklos rodiklių su pajėgumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje, be 1 dalyje nustatytų principų dar atitinka šiuos principus:

4.   Į valstybių narių patvirtintus veiklos rezultatų planus įtrauktose paskatų programose taip pat gali būti numatytos finansinio pobūdžio paskatos siekti tikslinių veiklos rodiklių su aplinkos apsauga susijusioje pagrindinėje veiklos srityje arba siekti papildomų 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslinių veiklos rodiklių, laikantis 1 dalies b ir c punktų nuostatų, su sąlyga, kad tos paskatos būtų veiksmingos ir proporcingos. Tos paskatų programos turėtų būti taikomos papildomai ir nepriklausomai nuo 2 ir 3 dalyse nurodytų paskatų programų. Bendra dėl tų paskatų programų taikomo finansinio atlygio ar finansinės baudos vertė neturi viršyti atitinkamai 2 % ir 4 % nustatytųjų n metų išlaidų.

1.   Komisija patikrina, ar valstybių narių pagal 12 straipsnį pateiktuose veiklos rezultatų planų projektuose yra visi elementai, reikalingi vertinant 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir, kai tinka, 10 straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardytų reikalavimų laikymąsi.

2.   Kai Komisija, atlikusi 1 dalyje nurodytą patikrinimą, nustato, kad trūksta vieno arba kelių elementų, ji per vieną mėnesį nuo veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos paprašo atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių pateikti atnaujintą veiklos rezultatų plano projektą su įtrauktu trūkstamu elementu arba elementais.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė arba valstybės narės pateikia atnaujintą veiklos rezultatų plano projektą Komisijai nedelsdamos ir bet kokiu atveju per tris savaites nuo Komisijos prašymo dienos.

3.   Komisija pradeda 14 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų plano projekto vertinimą, kai atlikusi 1 dalyje nurodytą patikrinimą nustato, kad veiklos rezultatų plano projekte yra visi reikiami elementai, arba, atitinkamai, kai gauna atnaujintą veiklos rezultatų plano projektą, nurodytą 2 dalyje.

1.   Komisija įvertina veiklos rezultatų planų projektuose pateiktų nacionalinių tikslinių veiklos rodiklių arba FOEB tikslinių veiklos rodiklių derėjimą su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais pagal IV priedo 1 skirsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdama į vietos aplinkybes. Kartu su šiuo vertinimu Komisija papildomai gali peržiūrėti veiklos rezultatų planų projektus atsižvelgdama į IV priedo 2 dalyje nurodytus elementus.

2.   Kai Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytu vertinimu, nustato, kad veiklos rezultatų plano projekte pateikti tiksliniai veiklos rodikliai dera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, Komisija per penkis mėnesius nuo to veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos arba, kai tinka, nuo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyto atnaujinto veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos priima sprendimą ir apie jį praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms.

3.   Kai Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytu vertinimu, nustato, kad vienas arba daugiau tikslinių veiklos rodiklių, pateiktų veiklos rezultatų plano projekte, nedera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, Komisija per penkis mėnesius nuo to veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos arba, kai tinka, nuo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyto atnaujinto veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos priima sprendimą, kuriame pateikia Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalies c punkto antroje pastraipoje nurodytas rekomendacijas.

Tuo atveju atitinkama valstybė narė arba valstybės narės per tris mėnesius nuo tos dienos, kai priimtas Komisijos sprendimas, peržiūri tikslinius veiklos rodiklius ir imasi tinkamų priemonių, kad būtų atitinkamai peržiūrėtas veiklos rezultatų plano projektas, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, ir pateikia peržiūrėtą veiklos rezultatų plano projektą Komisijai.

1.   Gavusi peržiūrėtą veiklos rezultatų plano projektą, jai pateiktą pagal 14 straipsnio 3 dalį, Komisija įvertina tą peržiūrėtą veiklos rezultatų plano projektą ir jame pateiktų peržiūrėtų tikslinių veiklos rodiklių derėjimą su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais pagal IV priedo 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdama į vietos aplinkybes. Kartu su šiuo vertinimu Komisija papildomai gali peržiūrėti veiklos rezultatų planų projektus atsižvelgdama į IV priedo 2 dalyje nurodytus elementus.

2.   Kai Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytu vertinimu, nustato, kad peržiūrėtame veiklos rezultatų plano projekte pateikti peržiūrėti tiksliniai veiklos rodikliai dera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, Komisija per penkis mėnesius nuo peržiūrėto veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos priima sprendimą ir apie jį praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms.

3.   Kai Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytu vertinimu, nustato, kad yra abejonių, ar peržiūrėtame veiklos rezultatų plano projekte pateikti peržiūrėti tiksliniai veiklos rodikliai dera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, Komisija per penkis mėnesius nuo to peržiūrėto veiklos rezultatų plano projekto gavimo dienos pradeda išsamų tų tikslinių veiklos rodiklių ir atitinkamų vietos aplinkybių tyrimą (prireikus ji paprašo nacionalinių priežiūros institucijų pateikti papildomos informacijos) ir apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę arba valstybes nares.

4.   Kai Komisija, atlikusi 3 dalyje nurodytą išsamų tyrimą, nustato, kad peržiūrėtame veiklos rezultatų plano projekte pateikti peržiūrėti tiksliniai veiklos rodikliai dera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, Komisija per penkis mėnesius nuo to išsamaus tyrimo pradžios dienos priima sprendimą ir apie jį praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms.

5.   Kai Komisija, atlikusi 3 dalyje nurodytą išsamų tyrimą, nustato, kad peržiūrėtame veiklos rezultatų plano projekte pateikti peržiūrėti tiksliniai veiklos rodikliai nedera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, Komisija per penkis mėnesius nuo tos dienos, kai pradėtas išsamus tyrimas, priima sprendimą, kuriame nustatomos taisomosios priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė arba valstybės narės, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalies c punkto trečioje pastraipoje.

6.   Kai Komisija priima 5 dalyje nurodytą sprendimą, atitinkama valstybė narė arba valstybės narės per tris mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos praneša Komisijai apie priemones, kurių ėmėsi pagal tą sprendimą, ir pateikia informaciją, patvirtinančią, kad tos priemonės atitinka tą sprendimą.

7.   Komisija, remdamasi pagal 6 dalį jai pateikta informacija, įvertina, ar atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių taikomų priemonių pakanka, kad būtų užtikrintas 5 dalyje nurodyto sprendimo vykdymas, kaip reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 549/2004 ir šiame reglamente.

Kai Komisija nustato, kad tų priemonių pakanka 5 dalyje nurodyto sprendimo vykdymui užtikrinti, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms.

Kai Komisija nustato, kad tų priemonių nepakanka 5 dalyje nurodyto sprendimo vykdymui užtikrinti, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms ir, kai tinka, imasi veiksmų, kad ta nevykdymo problema būtų išspręsta, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje numatytus veiksmus.

1.   Kai valstybės narės negali iki ataskaitinio laikotarpio pradžios patvirtinti veiklos rezultatų planų pagal 16 straipsnį dėl tos priežasties, kad reikia daugiau laiko 14 ir 15 straipsniuose nurodytoms procedūroms užbaigti, iki veiklos rezultatų planų patvirtinimo laikinai taikomi tiksliniai veiklos rodikliai, pateikti naujausioje veiklos rezultatų planų projektų redakcijoje.

2.   Esant 1 dalyje nurodytai situacijai, kai patvirtinami veiklos rezultatų planai, tiksliniai veiklos rodikliai su ekonominiu efektyvumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje taikomi atgaline data, pakoreguojant vienetinius tarifus pagal 29 straipsnio 5 dalį.

1.   Per ataskaitinį laikotarpį valstybės narės gali peržiūrėti vieną arba daugiau tikslinių veiklos rodiklių, pateiktų veiklos rezultatų planuose, ir patvirtinti atitinkamai pakeistus veiklos rezultatų planus tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

Komisija priima b punkte nurodytą sprendimą per septynis mėnesius nuo tos dienos, kai pateiktas atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių išsamus prašymas.

2.   Jokios tikslinių veiklos rodiklių peržiūros, patvirtintos taikant šį straipsnį, netaikomos atgaline data.

1.   Tinklo valdytojas pateikia tinklo veiklos plano projektą Komisijai po to, kai jam pritaria tinklo valdyba, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/123 18 straipsnio 1 dalies o punkte, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki ataskaitinio laikotarpio pradžios.

2.   Komisija įvertina, ar tinklo veiklos plano projektas atitinka V priede nustatytus kriterijus.

Komisija gali prašyti tinklo valdytojo pateikti peržiūrėtą to tinklo veiklos plano projekto redakciją, kai tai reikalinga, kad būtų užtikrintas V priede nustatytų kriterijų laikymasis.

3.   Kai Komisija nustato, kad tinklo veiklos plano projektas atitinka V priede nustatytus kriterijus, ji patvirtina tą tinklo veiklos planą.

4.   Tinklo valdytojas paskelbia ir įgyvendina tinklo veiklos planą po to, kai jį pagal 3 dalį patvirtina Komisija.

5.   Kai Komisija nepatvirtina tinklo veiklos plano iki ataskaitinio laikotarpio pradžios dėl tos priežasties, kad reikia daugiau laiko 2 ir 3 dalyse nurodytoms procedūroms užbaigti, naujausia veiklos plano projekto redakcija, kuriai pritarė tinklo valdyba, laikinai taikoma iki tol, kol Komisija patvirtina tinklo veiklos planą.

1.   Maršruto oro navigacijos paslaugų teikimo nustatytosios išlaidos finansuojamos iš maršruto mokesčių, taikomų oro erdvės naudotojams, ir, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, iš kitų tame straipsnyje nurodytų pajamų.

2.   Terminalo oro navigacijos paslaugų teikimo nustatytosios išlaidos finansuojamos iš terminalo mokesčių, taikomų oro erdvės naudotojams, ir, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, iš kitų tame straipsnyje nurodytų pajamų.

3.   Pajamos, gautos iš maršruto arba terminalo mokesčių, nenaudojamos oro navigacijos paslaugų teikėjų komercinei veiklai finansuoti.

1.   Valstybės narės toje oro erdvėje, už kurią jos yra atsakingos ir kurioje oro erdvės naudotojams teikiamos oro navigacijos paslaugos, nustato vieną arba daugiau mokesčių zonų, skirtų maršruto mokesčiams rinkti (toliau – maršruto mokesčių zona), ir vieną arba daugiau mokesčių zonų, skirtų terminalo mokesčiams rinkti (toliau – terminalo mokesčių zona).

Prieš nustatydamos arba keisdamos tas zonas valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais oro erdvės naudotojų atstovais.

Apie tų mokesčių zonų nustatymą arba keitimą valstybės narės praneša Komisijai ir, kai tinka, Eurokontrolės centrinei maršruto mokesčių tarnybai (toliau – CRCO), likus ne mažiau kaip septyniems mėnesiams iki ataskaitinio laikotarpio pradžios.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių zonų geografinė aprėptis būtų aiškiai apibrėžta. Mokesčių zonos turi derėti su oro navigacijos paslaugų teikimu ir gali apimti su tarpvalstybine oro erdve susijusias paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsisteigęs oro navigacijos paslaugų teikėjas.

3.   Kai su orlaivių artėjimu tūpti ir išvykimu susijusios oro eismo paslaugos bendrai teikiamos oro uostų grupei, valstybės narės atitinkamoje terminalo zonoje gali nustatyti specialią terminalo mokesčių zoną.

4.   Kai valstybės narės nusprendžia nustatyti maršruto mokesčių zonas arba terminalo mokesčių zonas, apimančias oro erdvę, už kurią atsakinga daugiau kaip viena valstybė narė, arba kai valstybės narės nusprendžia nustatyti bendrą mokesčių zoną, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad šis reglamentas būtų nuosekliai ir vienodai taikomas oro navigacijos paslaugų teikimui toje oro erdvėje.

Apie bet kokį tokio pobūdžio sprendimą valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir Eurokontrolės CRCO.

5.   Valstybės narės gali pakeisti arba nustatyti naują terminalo mokesčių zoną per ataskaitinį laikotarpį, jeigu jos:

6.   Valstybės narės nekeičia maršruto mokesčių zonų per ataskaitinį laikotarpį.

1.   Maršruto ir terminalo mokesčiams apskaičiuoti naudojamą išlaidų bazę sudaro nustatytosios išlaidos, susijusios su oro navigacijos paslaugų teikimu atitinkamoje mokesčių zonoje.

Nustatytosios išlaidos, kurios patiriamos dėl išsamaus naujų OEV sistemų ir esamų OEV sistemų pertvarkymo, į išlaidų bazę įtraukiamos tik tuo atveju, jei tos sistemos dera su Europos pagrindinio OEV plano įgyvendinimu ir ypač su bendraisiais projektais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15a straipsnio 3 dalyje.

Valstybės narės gali nuspręsti į išlaidų bazę įtraukti šias nustatytąsias išlaidas, patirtas teikiant oro navigacijos paslaugas, pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies b punkto antrąjį sakinį:

2.   Nedarant poveikio 18 straipsniui, nustatytosios išlaidos, kurios įtraukiamos į maršruto ir terminalo mokesčiams apskaičiuoti naudojamas išlaidų bazes, prieš kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžią nustatomos veiklos rezultatų plane realiąja verte ir nurodomos kiekvieniems to laikotarpio kalendoriniams metams realiąja verte ir nominaliąja verte, išskyrus nustatytąsias išlaidas, nurodytas 1 dalies trečioje pastraipoje, ir nustatytąsias išlaidas, nurodytas 4 dalies c ir d punktuose, kurios nustatomos nominaliąja verte, kai taikoma išlaidų apskaita įsigijimo verte.

3.   Nustatytosios išlaidos, kurios įtraukiamos į maršruto ir terminalo mokesčiams apskaičiuoti naudojamas išlaidų bazes, yra apskaičiuojamos nacionaline valiuta. Kai yra nustatyta bendra mokesčių zona, kurioje taikomas bendras vienetinis tarifas, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad nustatytosios išlaidos būtų perskaičiuotos viena valiuta, kuri gali būti euro arba kita vienos iš atitinkamų valstybių narių nacionalinė valiuta, kad būtų užtikrintas skaidrus bendro vienetinio tarifo apskaičiavimas taikant 25 straipsnio 4 dalį.

4.   Nustatytąsias išlaidas, įtraukiamas į maršruto ir terminalo mokesčiams apskaičiuoti naudojamas išlaidų bazes, sudaro:

Personalo išlaidas pagal a punktą sudaro bruto darbo užmokestis, užmokestis už viršvalandžius ir darbdavių įmokos pagal socialinės apsaugos sistemas, taip pat pensijų išlaidos ir išlaidos dėl kitokių išmokų. Pensijų išlaidos apskaičiuojamos taikant apdairias prielaidas, padarytas remiantis taikytina pensijų sistema arba, kai tinka, nacionalinės teisės aktais. Tos prielaidos konkrečiai nurodomos veiklos rezultatų plane.

Kitos (ne personalo) veiklos išlaidos pagal b punktą apima išlaidas, patiriamas perkant prekes ir paslaugas, naudojamas oro navigacijos paslaugoms teikti, įskaitant užsakomąsias paslaugas, medžiagas, energiją, komunalines paslaugas, pastatų, įrangos ir įrenginių nuomą, techninę priežiūrą, draudimo išlaidas ir kelionių išlaidas.

Nusidėvėjimo išlaidos pagal c punktą apima su visu ilgalaikiu turtu, eksploatuojamu teikiant oro navigacijos paslaugas, susijusias išlaidas. Ilgalaikio turto vertė dėl nusidėvėjimo mažinama pagal numatomą jo eksploatacijos trukmę, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą turto, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas, išlaidoms. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant išlaidų apskaitą įsigijimo verte arba einamąja verte. Taikoma nusidėvėjimo išlaidų skaičiavimo metodika nekeičiama per visą nusidėvėjimo laikotarpį ir suderinama su taikomu kapitalo išlaidų skaičiavimu, t. y. pagal išlaidų apskaitą įsigijimo verte naudojamos nominaliosios kapitalo išlaidos, o pagal išlaidų apskaitą einamąja verte – realiosios kapitalo išlaidos. Kai taikoma išlaidų apskaita einamąja verte, kapitalo išlaidos pateikiamos neįskaitant infliacijos, taip pat pateikiami analogiški skaičiai pagal išlaidų apskaitą įsigijimo verte, kad būtų galima atlikti palyginimą ir įvertinimą.

Kapitalo išlaidos pagal d punktą yra lygios sandaugai šių elementų sandaugai:

Nustatant kapitalo išlaidas, svertiniai koeficientai grindžiami finansavimo skolintu arba nuosavu kapitalu proporcija. Skolų palūkanų norma yra lygi oro navigacijos paslaugų teikėjo skolų palūkanų normų svertiniam vidurkiui. Nuosavo kapitalo grąža yra tokia, kokia nurodyta to ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų plane, ir pagrįsta oro navigacijos paslaugų teikėjo patiriama finansine rizika.

Kai oro navigacijos paslaugų teikėjai patiria išlaidų dėl ilgalaikio turto nuomos, tos išlaidos neįtraukiamos skaičiuojant kapitalo išlaidas.

Išskirtinės išlaidos pagal e punktą yra vienkartinės su oro navigacijos paslaugų teikimu susijusios išlaidos, įskaitant bet kokius negrąžinamus mokesčius ir muitus.

5.   Nustatytosios išlaidos skaidriai priskiriamos toms mokesčių zonoms, kuriose jos patiriamos. Keliose mokesčių zonose patirtos nustatytosios išlaidos proporcingai paskirstomos pagal skaidrią metodiką.

Šiuo tikslu nacionalinės priežiūros institucijos prieš kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžią nustato kriterijus, taikomus priskiriant nustatytąsias išlaidas mokesčių zonoms, be kita ko, pagal šios dalies b ir c punktus, ir kriterijus, pagal kuriuos skirstomos maršruto ir terminalo paslaugų nustatytosios išlaidos, ir įtraukia šią informaciją į veiklos rezultatų planą pagal II priedo 3.3 dalies d punktą.

Nustatytosios išlaidos, įtraukiamos į terminalo mokesčių zonoms nustatomas išlaidos bazes, apima išlaidas, patiriamas teikiant šias paslaugas:

6.   Nustatytąsias išlaidas, patiriamas dėl skrydžių, kurie neapmokestinami pagal 31 straipsnio 3–5 dalis, sudaro:

Apskaičiuojant vienetinį tarifą neapmokestinamų VST skrydžių nustatytosios išlaidos skiriamos nuo nustatytųjų išlaidų, patiriamų dėl SPT skrydžių.

7.   Nacionalinės priežiūros institucijos patikrina, ar kiekvienoje mokesčių zonoje maršruto ir terminalo mokesčiams apskaičiuoti naudojamos išlaidų bazės atitinka Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir šį straipsnį. Šiuo tikslu nacionalinės priežiūros institucijos tikrina atitinkamus apskaitos dokumentus, įskaitant turto knygas ir kitą medžiagą, svarbią nustatant mokesčiams apskaičiuoti naudojamą išlaidų bazę.

1.   Valstybės narės skaidriai nustato išlaidų bazes, naudojamas mokesčiams apskaičiuoti kiekvienoje mokesčių zonoje.

2.   Iki ataskaitinio laikotarpio pradžios likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams, valstybės narės, tarpusavyje derindamos savo veiksmus, konsultuojasi su oro navigacijos paslaugų teikėjais, oro erdvės naudotojų atstovais ir, kai tinka, su oro uostų operatoriais bei oro uostų koordinatoriais dėl numatomų nustatyti į išlaidų bazę, kuri naudojama apskaičiuojant maršruto ir terminalo mokesčius, įtraukiamų nustatytųjų išlaidų, taip pat dėl naujų ir esamų investicijų, paslaugų vienetų prognozių ir mokesčių politikos tuo ataskaitiniu laikotarpiu.

Valstybės narės tai daro ir per ataskaitinį laikotarpį, kai ketina prašyti, kad būtų peržiūrėti tiksliniai veiklos rodikliai su ekonominiu efektyvumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje pagal 18 straipsnio 1 dalį.

Iki konsultacijų likus ne mažiau kaip trims savaitėms, valstybės narės pateikia subjektams, kviečiamiems dalyvauti konsultacijose, pagal VII ir IX priedus privalomas ataskaitų lenteles ir informaciją.

3.   Per ataskaitinį laikotarpį valstybės narės kasmet, tarpusavyje derindamos savo veiksmus, ir pagal XII priedo 1 dalį konsultuojasi su oro navigacijos paslaugų teikėjais, oro erdvės naudotojų atstovais ir, kai tinka, su oro uostų operatoriais bei oro uostų koordinatoriais dėl per praėjusius metus patirtų faktinių išlaidų ir dėl veiklos rezultatų plane pateiktų faktinių išlaidų ir nustatytųjų išlaidų skirtumo.

Iki konsultacijų likus ne mažiau kaip trims savaitėms, valstybės narės pateikia subjektams, kviečiamiems dalyvauti konsultacijose, pagal VII priedą privalomą ataskaitos lentelę ir informaciją.

4.   2 ir 3 dalių paskutinėje pastraipoje nurodytą informaciją valstybės narės pateikia Komisijai tą pačią dieną, kai ji pateikiama subjektams, su kuriais konsultuojamasi. Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie šių konsultacijų rezultatus.

1.   Prieš kiekvienų ataskaitinio laikotarpio metų pradžią valstybės narės apskaičiuoja maršruto ir terminalo vienetinius tarifus.

2.   Tie tarifai apskaičiuojami dalijant toliau išvardytų elementų algebrinę sumą iš prognozuojamo visų maršruto arba terminalo paslaugų vienetų skaičiaus atitinkamais metais, apskaičiuoto atitinkamai pagal VIII priedo 1 ir 2 dalis:

3.   Pagal 2 dalies i punktą iš nustatytųjų išlaidų kaip „kitos pajamos“ išskaitomos šios n metais gautos oro navigacijos paslaugų teikėjų pajamos:

Pagal a punktą viešosios lėšos, kuriomis padengiamos personalo išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, iš nustatytųjų išlaidų išskaitomos ne vėliau kaip n+2 metais. Viešosios lėšos, kuriomis padengiamos nusidėvėjimo išlaidos, iš nustatytųjų išlaidų išskaitomos pagal finansuojamo turto nusidėvėjimo grafiką (trukmę ir anuitetą). Valstybė narė gali nuspręsti iš nustatytųjų išlaidų neišskaityti sumos, susijusios su administracinėmis išlaidomis, patirtomis dėl atsiskaitymo pagal finansavimo sutartį, jei tos administracinės išlaidos nėra įtraukiamos į mokesčiams apskaičiuoti naudojamą išlaidų bazę. Be to, valstybė narė gali nuspręsti iš nustatytųjų išlaidų neišskaičiuoti viešųjų lėšų, skirtų išlaidoms, apie kurias nebuvo žinoma tuo metu, kai buvo rengiamas veiklos rezultatų planas, ir kurios dėl šios priežasties neįtrauktos į mokesčiams apskaičiuoti naudojamą išlaidų bazę, padengti. Dėl tų išlaidų, kurios padengiamos viešosiomis lėšomis, neimami mokesčiai iš oro erdvės naudotojų.

Pagal b ir c punktus pajamos, nurodytos tuose punktuose, išskaitomos iš nustatytųjų išlaidų ne vėliau kaip n+2 metais.

4.   Vienetiniai tarifai apskaičiuojami nacionaline valiuta.

Kai valstybės narės nusprendžia nustatyti bendrą mokesčių zoną pagal 21 straipsnio 4 dalį, vienetinis tarifas apskaičiuojamas viena valiuta, kuri gali būti euro arba kita vienos iš atitinkamų valstybių narių nacionalinė valiuta. Atitinkamos valstybės narės apie naudojamą valiutą praneša Komisijai ir Eurokontrolės centrinei maršruto mokesčių tarnybai (CRCO).

1.   Pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas paskatų programas taikomas su eismu susijusios rizikos pasidalijimo mechanizmas. Pagal šį mechanizmą rizika, kad pajamos keisis dėl nukrypimų nuo veiklos rezultatų plane pateiktos paslaugų vienetų prognozės, yra pasidalijama tarp oro navigacijos paslaugų teikėjų ir oro erdvės naudotojų pagal šio straipsnio nuostatas.

2.   Jei per tam tikrus n metus faktinis paslaugų vienetų skaičius nuo tų n metų veiklos rezultatų plane pateiktos prognozės nukrypsta ne daugiau kaip 2 %, visos dėl to gautos papildomos pajamos arba dėl negautų pajamų patirtas nuostolis tenka atitinkamam oro navigacijos paslaugų teikėjui arba teikėjams.

3.   Jei per tam tikrus n metus faktinis paslaugų vienetų skaičius daugiau kaip 2 % viršija tų n metų veiklos rezultatų plane pateiktą paslaugų vienetų prognozę, 70 % atitinkamo oro navigacijos paslaugų teikėjo arba teikėjų papildomų pajamų, gautų dėl 2 % perviršio, palyginti su faktinio paslaugų vienetų skaičiaus ir tos prognozės skirtumu, perleidžiama oro erdvės naudotojams, pakoreguojant vienetinius tarifus n+2 metais.

Jei per tam tikrus n metus faktinis paslaugų vienetų skaičius yra daugiau kaip 2 % mažesnis už tų n metų veiklos rezultatų plane pateiktą paslaugų vienetų prognozę, 70 % atitinkamo oro navigacijos paslaugų teikėjo arba teikėjų pajamų, prarastų dėl 2 % perviršio, palyginti su faktinio paslaugų vienetų skaičiaus ir tos prognozės skirtumu, iš oro erdvės naudotojų susigrąžinama pakoreguojant vienetinius tarifus n+2 metais.

4.   Jei per tam tikrus n metus faktinis paslaugų vienetų skaičius yra mažesnis negu 90 % tų n metų veiklos rezultatų plane pateiktos paslaugų vienetų prognozės, visa atitinkamo oro navigacijos paslaugų teikėjo arba teikėjų pajamų suma, prarasta dėl 10 % perviršio, palyginti su faktinio paslaugų vienetų skaičiaus ir tos prognozės skirtumu, iš oro erdvės naudotojų susigrąžinama pakoreguojant vienetinius tarifus n+2 metais.

Jei per tam tikrus n metus faktinis paslaugų vienetų skaičius viršija 110 % tų n metų veiklos rezultatų plane pateiktos paslaugų vienetų prognozės, visos atitinkamo oro navigacijos paslaugų teikėjo arba teikėjų papildomos pajamos, gautos dėl 10 % perviršio, palyginti su faktinio paslaugų vienetų skaičiaus ir tos prognozės skirtumu, perleidžiamos oro erdvės naudotojams, pakoreguojant vienetinius tarifus n+2 metais.

5.   Nacionalinės priežiūros institucijos gali pakeisti 2 ir 3 dalyse nustatytas su eismu susijusios rizikos pasidalijimo mechanizmo parametrų vertes. Keisdamos tas vertes, nacionalinės priežiūros institucijos:

6.   2–5 dalių nuostatos netaikomos šioms nustatytosioms išlaidoms:

7.   Valstybės narės gali netaikyti 2–5 dalių tų oro navigacijos paslaugų teikėjų, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnio 5 dalį yra gavę leidimą teikti oro navigacijos paslaugas be sertifikavimo, nustatytosioms išlaidoms.

8.   6 dalyje ir, jei taikytina, 7 dalyje nurodytų nustatytųjų išlaidų atžvilgiu bet kokios papildomos n metų pajamos, gautos dėl skirtumų tarp faktinių paslaugų vienetų ir į tų metų veiklos rezultatų planą įtrauktos paslaugų vienetų prognozės, perleidžiamos oro erdvės naudotojams, o bet kokios negautos pajamos susigrąžinamos iš oro erdvės naudotojų, atitinkamai pakoreguojant vienetinį tarifą n+2 metais.

9.   2–5 dalių nuostatos netaikomos vienetinių tarifų koregavimams, nurodytiems 25 straipsnio 2 dalies b, c, d, e, f, g, h, i, j, k ir l punktuose. 25 straipsnio 2 dalies b, c, d, e, f, g, i, j ir k punktuose nurodytų koregavimų atžvilgiu bet kokios papildomos n metų pajamos, gautos dėl skirtumų tarp faktinių paslaugų vienetų ir į tų metų veiklos rezultatų planą įtrauktos paslaugų vienetų prognozės, perleidžiamos oro erdvės naudotojams, o bet kokios negautos pajamos susigrąžinamos iš oro erdvės naudotojų, atitinkamai pakoreguojant vienetinį tarifą n+2 metais.

1.   Pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas paskatų programas taikomas su išlaidomis susijusios rizikos pasidalijimo mechanizmas. Taikant šį mechanizmą, skirtumai tarp nustatytųjų išlaidų, įtrauktų į veiklos rezultatų planą, ir faktinių išlaidų yra pasidalijami tarp oro navigacijos paslaugų teikėjų ir oro erdvės naudotojų pagal šio straipsnio nuostatas.

2.   1 dalyje nurodyti skirtumai pasidalijami taip:

3.   2 dalis netaikoma, jei skirtumai tarp nustatytųjų išlaidų ir faktinių išlaidų atsiranda dėl bent vieno iš šių pokyčių:

Su šioje dalyje nurodytomis išlaidomis susijusios nustatytosios išlaidos yra nustatomos ir klasifikuojamos veiklos rezultatų plane pagal II priedo 3.3 dalies h punktą.

Šioje dalyje nurodyti skirtumai tarp nustatytųjų ir faktinių išlaidų kasmet nustatomi ir paaiškinami pagal VII priedo ir IX priedo nuostatas.

4.   Išlaidų nenumatytų pokyčių, nurodytų 3 dalies a punkte, atveju skirtumai tarp nustatytųjų išlaidų ir faktinių išlaidų padalijami taip:

Kai per ataskaitinį laikotarpį oro navigacijos paslaugų teikėjai ketina daryti papildomų didelių investicijų, jas atšaukti arba pakeisti, palyginti su informacija apie dideles investicijas, apibūdintas veiklos rezultatų plane pagal II priedo 2.2 dalies b punktą, nacionalinė priežiūros institucija patvirtina tas investicijas pasikonsultavusi su oro erdvės naudotojų atstovais.

5.   Dėl išlaidų nenumatytų pokyčių, nurodytų 3 dalies b punkte, skirtumai tarp nustatytųjų išlaidų ir faktinių išlaidų padalijami taip:

6.   Dėl išlaidų nenumatytų pokyčių, nurodytų 3 dalies c, d ir e punktuose, skirtumai tarp nustatytųjų išlaidų ir faktinių išlaidų padalijami taip:

7.   Nacionalinės priežiūros institucijos kasmet tikrina, ar oro navigacijos paslaugų teikėjai tinkamai taiko šio straipsnio nuostatas. Nacionalinės priežiūros institucijos iki n+1 metų rugsėjo 1 d. parengia ataskaitą dėl 3 dalyje nurodytų išlaidų pokyčių, įvykusių n metais. Dėl šios ataskaitos konsultuojamasi su oro erdvės naudotojų atstovais.

Nacionalinės priežiūros institucijos į ataskaitą, kuri turi būti pateikta po paskutinių ataskaitinio laikotarpio metų iki kitų metų rugsėjo 1 d., taip pat įtraukia viso to ataskaitinio laikotarpio išlaidų nenumatytų pokyčių, nurodytų 3 dalies a, c, d ir e punktuose, balansą.

1.   Valstybės narės kasmet nustato kiekvienos mokesčių zonos vienetinį tarifą pagal 25 straipsnį. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, vienetiniai tarifai per metus nekeičiami.

2.   Valstybės narės nustato kiekvienos mokesčių zonos n metų vienetinį tarifą pagal šiuos reikalavimus:

3.   Komisija įsitikina, kad 2 dalyje nurodyti vienetiniai tarifai yra apskaičiuoti laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Kai Komisija nustato, kad vienetinis tarifas neatitinka 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei ir paprašo jos pateikti patikslintą vienetinį tarifą.

Kai Komisija nustato, kad patikslintas vienetinis tarifas yra apskaičiuotas laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei.

4.   Kai dėl tos priežasties, kad reikia daugiau laiko 3 dalyje nurodytai procedūrai užbaigti, n metų vienetinis tarifas patikslinamas jau prasidėjus tiems metams, kuriems jis skirtas, ir dėl tokio patikslinimo pasikeičia pajamos, vienetinis tarifas koreguojamas tokia tvarka:

5.   Jei valstybės narės nepatvirtina veiklos rezultatų plano iki ataskaitinio laikotarpio pradžios arba jei veiklos rezultatų planas pagal 18 straipsnį peržiūrimas per ataskaitinį laikotarpį, vienetiniai tarifai, kai reikia, perskaičiuojami ir kuo greičiau pradedami taikyti pagal patvirtintą veiklos rezultatų planą arba patvirtintą peržiūrėtą veiklos rezultatų planą.

Kai veiklos rezultatų planas patvirtinamas jau prasidėjus ataskaitiniam laikotarpiui, dėl bet kokio pajamų skirtumo, atsiradusio todėl, kad vietoj vienetinio tarifo arba tarifų, apskaičiuotų pagal patvirtintą veiklos rezultatų planą, taikytas vienetinis tarifas arba tarifai, apskaičiuoti pagal veiklos rezultatų plano projektą, pirmas vienetinio tarifo koregavimas atliekamas kitai metais po veiklos rezultatų plano patvirtinimo, o galutinis vienetinio tarifo koregavimas – po tų metų praėjus dvejiems metams. 27 ir 28 straipsnių nuostatos taikomos remiantis patvirtintu veiklos rezultatų planu ir taikomos atgaline data nuo pirmosios ataskaitinio laikotarpio dienos.

Kai veiklos rezultatų planas yra peržiūrimas per ataskaitinį laikotarpį pagal 18 straipsnį, dėl bet kokio pajamų skirtumo, atsiradusio todėl, kad vietoj vienetinio tarifo arba tarifų, apskaičiuotų pagal patvirtintą peržiūrėtą veiklos rezultatų planą, taikytas vienetinis tarifas arba tarifai, apskaičiuoti pagal patvirtintą veiklos rezultatų planą, pirmas vienetinio tarifo koregavimas atliekamas kitai metais po peržiūrėto veiklos rezultatų plano patvirtinimo, o galutinis vienetinio tarifo koregavimas – po tų metų praėjus dvejiems metams. 27 ir 28 straipsnių nuostatos taikomos remiantis patvirtintu peržiūrėtu veiklos rezultatų planu ir taikomos atgaline data nuo pirmosios tų metų, kuriais taikomas peržiūrėtas veiklos rezultatų planas, dienos.

6.   Nukrypstant nuo 25 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nuspręsti nustatyti 1 dalyje nurodytą vienetinį tarifą, kuris būtų mažesnis negu pagal 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuotas vienetinis tarifas. Tokiu atveju jos tą mažesnį vienetinį tarifą įtraukia į vienetinių tarifų apskaičiavimo ataskaitų lenteles pagal IX priedo 2 lentelėje pateiktą šabloną. Susidaręs pajamų skirtumas iš oro erdvės naudotojų nesusigrąžinamas.

1.   Valstybės narės iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d., tarpusavyje derindamos savo veiksmus, pasikonsultuoja su oro navigacijos paslaugų teikėjais, oro erdvės naudotojų atstovais ir, kai tinka, su oro uostų operatoriais bei oro uostų koordinatoriais dėl XII priedo 2 dalyje nurodytų esminių elementų, susijusių su šio reglamento įgyvendinimu. Šios konsultacijos gali vykti kartu su 24 straipsnio 3 dalyje nurodytomis konsultacijomis.

Iki konsultacijų likus ne mažiau kaip trims savaitėms, valstybės narės pateikia subjektams, su kuriais bus konsultuojamasi, pagal IX priedą privalomas ataskaitų lenteles ir informaciją.

2.   1 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją valstybės narės pateikia Komisijai tą pačią dieną, kai ji pateikiama subjektams, su kuriais konsultuojamasi. Valstybės narės informuoja Komisiją apie šių konsultacijų rezultatus.

1.   Maršruto mokestis, taikomas konkrečiam skrydžiui tam tikroje maršruto mokesčių zonoje, yra lygus toje maršruto mokesčių zonoje nustatyto vienetinio tarifo ir su tuo skrydžiu susijusių maršruto paslaugų vienetų sandaugai.

2.   Terminalo mokestis, taikomas konkrečiam skrydžiui tam tikroje terminalo mokesčių zonoje, yra lygus toje terminalo mokesčių zonoje nustatyto vienetinio tarifo ir su tuo skrydžiu susijusių terminalo paslaugų vienetų sandaugai.

Apskaičiuojant terminalo mokestį, orlaivio artėjimas tūpti ir išvykimas skrydžio metu yra skaičiuojami kaip vienas skrydis. Kaip skaičiavimo vienetas naudojamas atvykimo arba išvykimo skrydis.

3.   Valstybės narės maršruto mokesčių netaiko šiems skrydžiams:

4.   Valstybės narės gali netaikyti maršruto mokesčių šiems skrydžiams:

5.   Valstybės narės gali netaikyti terminalo mokesčių 3 ir 4 dalyse nurodytiems skrydžiams.

6.   Valstybės narės padengia išlaidas dėl tų paslaugų, kurias oro navigacijos paslaugų teikėjai suteikia maršruto mokesčiais arba terminalo mokesčiais neapmokestinamiems skrydžiams pagal 3, 4 arba 5 dalį.

1.   Valstybės narės gali be diskriminacijos ir skaidriai moduliuoti oro erdvės naudotojams taikomus oro navigacijos mokesčius, siekdamos užtikrinti, kad:

Valstybės narės užtikrina, kad dėl mokesčių moduliacijos pagal šios dalies a–c punktus apskritai niekaip nepakistų oro navigacijos paslaugų teikėjo metinės pajamos, palyginti su tokia situacija, kai mokesčiai nebūtų moduliuojami. Jei surenkamos per didelės arba per mažos sumos, n+2 metais atitinkamai pakoreguojamas vienetinis tarifas.

2.   Oro navigacijos mokesčių moduliacija taikoma maršruto mokesčiui, terminalo mokesčiui arba abiem šiems mokesčiams.

Prieš pradėdamos taikyti mokesčių moduliaciją, valstybės narės dėl tokios numatomos moduliacijos pasikonsultuoja su atitinkamais oro erdvės naudotojų atstovais ir oro navigacijos paslaugų teikėjais.

3.   Nacionalinės priežiūros institucijos prižiūri, kad oro navigacijos paslaugų teikėjų renkamų oro navigacijos mokesčių moduliacija būtų tinkamai įgyvendinama, ir apie tai praneša ataskaitose pagal 37 straipsnio 1 dalį.

1.   Valstybės narės gali rinkti mokesčius imdamos vieną mokestį už vieną skrydį. Kai mokėtinų mokesčių sąskaitos pateikiamos ir mokesčiai surenkami regioniniu lygmeniu, mokesčių sąskaitų valiuta gali būti euro, o prie atitinkamo vienetinio tarifo gali būti pridėtas administracinis vienetinis tarifas, skirtas sąskaitų išrašymo ir mokesčių surinkimo išlaidoms padengti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų vardu surenkamos sumos būtų panaudotos nustatytosioms išlaidoms finansuoti pagal šio reglamento nuostatas.

3.   Oro erdvės naudotojai nedelsdami sumoka visus mokėtinus oro navigacijos mokesčius pagal šį reglamentą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų taikomos veiksmingos ir proporcingos vykdymo užtikrinimo priemonės, kuriomis būtų užtikrintas oro navigacijos mokesčių surinkimas. Tos priemonės gali būti atsisakymas teikti paslaugas, orlaivių sulaikymas arba kitos vykdymo užtikrinimo priemonės pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

1.   Pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas valstybės narės gali nuspręsti nustatyti ir per visą ataskaitinį laikotarpį taikyti supaprastintą mokesčių sistemą:

2.   Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti ir taikyti 1 dalyje nurodytą supaprastintą mokesčių sistemą tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:

3.   Jeigu valstybės narės nusprendžia nustatyti ir taikyti supaprastintą mokesčių sistemą pagal 2 dalį, jos netaiko:

Apskaičiuojant vienetinius tarifus vis vien atsižvelgiama į bet kokias sumas, perkeltas iš ankstesnių metų, ėjusių prieš tą ataskaitinį laikotarpį, kuriuo taikoma supaprastinta mokesčių sistema.

4.   Jeigu valstybės narės nusprendžia nustatyti ir taikyti supaprastintą mokesčių sistemą pagal 2 dalį, jos nurodo ir pagrindžia šį savo sprendimą veiklos rezultatų plane pagal II priedo 1.7 dalį.

1.   Pagal šio straipsnio nuostatas valstybės narės gali prieš arba per ataskaitinį laikotarpį nuspręsti, kad kai kurios arba visos terminalo oro navigacijos paslaugos, CNS, MET, AIS paslaugos arba oro eismo valdymo duomenų paslaugos, kurios teikiamos pagal 21 straipsnį jų nustatytose mokesčių zonose, yra teikiamos rinkos sąlygomis.

2.   Kai valstybė narė arba valstybės narės nusprendžia taikyti 1 dalį atitinkamoms paslaugoms per ateinantį ataskaitinį laikotarpį arba, kai tinka, per likusią ataskaitinio laikotarpio dalį, jos:

Šios dalies d–f punktai taikomi tik terminalo oro navigacijos paslaugoms.

Kai per ataskaitinį laikotarpį valstybė narė nusprendžia taikyti šio straipsnio 1 dalį, ji taip pat dėl atitinkamų paslaugų peržiūri savo veiklos rezultatų planą pagal 18 straipsnio 1 dalį.

3.   Valstybė narė nusprendžia taikyti 1 dalį tik po to, kai atlieka visus šiuos veiksmus:

Pagal d punktą valstybė narė pateikia vertinimą likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki ataskaitinio laikotarpio pradžios arba, jei vertinimas atliekamas per ataskaitinį laikotarpį, nepagrįstai nedelsdama po to, kai baigia vertinimą. Komisija atitinkamai valstybei narei praneša, ar ji sutinka, kad tas vertinimas atliktas laikantis X priede nustatytų sąlygų. Komisija tai padaro nepagrįstai nedelsdama. Prireikus Komisija prašo atitinkamos valstybės narės pateikti papildomos informacijos, ir ta valstybė narė ją pateikia nepagrįstai nedelsdama.

4.   Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti 1 dalį, jos nacionalinė priežiūros institucija reguliariai vertina, ar tebetenkinamos X priede nustatytos sąlygos.

Jeigu nacionalinė priežiūros institucija nustato, kad tos sąlygos nebetenkinamos, valstybė narė nedelsdama atšaukia savo sprendimą, prieš tai atlikusi 3 dalies b–d punktuose nustatytus veiksmus.

Po to sprendimo atšaukimo valstybė narė per ateinantį ataskaitinį laikotarpį arba, kitu atveju, per likusią ataskaitinio laikotarpio dalį atitinkamoms paslaugoms netaiko 2 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų išimčių. Jeigu sprendimas atšaukiamas per ataskaitinį laikotarpį, atitinkama valstybė narė taip pat peržiūri savo veiklos rezultatų planą pagal 18 straipsnio 1 dalį.

5.   Jeigu tos paslaugos, kurioms taikoma 1 dalis, teikiamos pagal 21 straipsnio 4 dalį nustatytoje bendroje mokesčių zonoje, atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti nustatyti, kad kai kurios arba visos iš tų paslaugų yra tik bendrai teikiamos rinkos sąlygomis. Tuo atveju jos visos kartu užtikrina, kad būtų laikomasi šio straipsnio reikalavimų.

6.   Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti 1 dalį, ji pirmaisiais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio metais pateikia Komisijai XI priede nurodytą informaciją. Komisija tos informacijos neskelbia viešai.

1.   Pagal 37 straipsnį vykdomos stebėsenos tikslu nacionalinės priežiūros institucijos, oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro uostų operatoriai, oro uostų koordinatoriai, oro erdvės naudotojai ir tinklo valdytojas teikia Komisijai VI priede nurodytus duomenis pagal konkrečius tame priede nustatytus kiekvienai iš šių šalių taikomus reikalavimus. Tie duomenys nemokamai pateikiami elektroniniu formatu.

Šis straipsnis taikomas tik tiems iš oro erdvės naudotojų, kurie per metus įvykdo daugiau kaip 35 000 skrydžių Europos oro erdvėje; šis skaičius apskaičiuojamas kaip trejų praėjusių metų vidurkis.

2.   Kai 1 dalyje nurodytos šalys jau yra pateikusios kai kuriuos arba visus tuos duomenis Eurokontrolei arba Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai, jos neprivalo pateikti tų duomenų Komisijai, jeigu informuoja Komisiją apie tuos duomenis, kuriuos jau pateikė, kada juos pateikė ir ar jie pateikti Eurokontrolei, ar Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai.

3.   Kiekviena iš 1 dalyje nurodytų šalių imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų savo pagal 1 dalį teikiamų duomenų kokybę, jų tinkamumo patvirtinimą ir perdavimą laiku. Komisijos prašymu ji pateikia informaciją apie savo atliktas tų duomenų kokybės patikras ir tinkamumo patvirtinimo procesus.

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos stebi oro navigacijos paslaugų teikimo toje oro erdvėje, už kurią jos atsakingos, veiklos rezultatus, siekdamos įvertinti, ar pasiekti veiklos rezultatų planuose pateikti tiksliniai veiklos rodikliai.

Jei nacionalinė priežiūros institucija nustato, kad tie tiksliniai rodikliai nepasiekti arba gali būti nepasiekti, ji apie tai nedelsdama praneša Komisijai. Kad ištaisytų padėtį ir pasiektų veiklos rezultatų plane nustatytus tikslinius rodiklius, valstybė narė arba atitinkama nacionalinė priežiūros institucija, nepagrįstai nedelsdamos, taiko savo nustatytas tinkamas priemones, atsižvelgdamos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/123 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisomąsias priemones. Jos nepagrįstai nedelsdamos apie tas tinkamas priemones praneša Komisijai.

Kiekvienais metais ne vėliau kaip birželio 1 d. nacionalinės priežiūros institucijos pateikia Komisijai praėjusiais metais vykdytos stebėsenos, nurodytos pirmoje pastraipoje, rezultatų ataskaitą.

2.   Komisija stebi tinklo funkcijų vykdymo veiksmingumo stebėseną ir vertina, ar tinklo veiklos plane nustatyti tiksliniai veiklos rodikliai yra pasiekti.

Jei Komisija nustato, kad tinklo veiklos plane pateikti tiksliniai veiklos rodikliai nėra pasiekti arba rizikuojama jų nepasiekti, ji prašo tinklo valdytojo nustatyti tinkamas priemones, kad ši padėtis būtų ištaisyta ir tie tiksliniai rodikliai būtų pasiekti. Tinklo valdytojas nedelsdamas praneša Komisijai apie tas priemones.

3.   Komisija, remdamasi 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, savo vykdoma stebėsena, nurodyta 2 dalyje, ir pagal 36 straipsnio 1 dalį gautų duomenų analize, stebi oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatus ir reguliariai vertina tikslinių veiklos rodiklių pasiekimą. Bent kartą per metus Komisija apie savo stebėsenos veiklą informuoja valstybes nares.

1.   Valstybės narės viešai paskelbia, visų pirma elektroninėmis priemonėmis, šią informaciją:

2.   Tinklo valdytojas viešai paskelbia, visų pirma elektroninėmis priemonėmis, šią informaciją:

3.   Komisija viešai paskelbia, visų pirma elektroninėmis priemonėmis, veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos parengtas ataskaitas ir pagalbinę medžiagą, susijusias su šios įstaigos teikiama pagalba pagal 3 straipsnį.