29.3.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/28/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų tiekimu rinkai ir priežiūra, nuostatų suderinimo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	1993 m. balandžio 5 d. Direktyva 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (3) buvo iš esmės keičiama (4). Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

šioje direktyvoje svarbu patikslinti, kad remiantis Jungtinių Tautų rekomendacijomis dėl pavojingų krovinių vežimo tam tikri gaminiai buvo priskirti pirotechnikos gaminių arba šaudmenų kategorijoms, t. y. nepateko į šios direktyvos taikymo sritį. Todėl 2004 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyva 2004/57/EB, nustatanti pirotechninių gaminių ir kai kurių šaudmenų, minimų Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (5), kurioje pateikiamas tokių gaminių sąrašas, turėtų būti panaikinta;

(3)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6), nustatomos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatoma gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema bei nustatomi bendrieji žymėjimo CE ženklu principai;

(4)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (7) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirtos taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų tų teisės aktų pakeitimo ar jų naujos redakcijos rengimo pagrindą. Todėl Direktyva 93/15/EEB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(5)

sauga sandėliavimo metu reglamentuojama 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (8), kurioje nustatomi saugos reikalavimai įmonėms, kuriose laikomi sprogmenys. Sprogmenų pervežimo sauga reglamentuojama tarptautinėmis konvencijomis ir susitarimais, įskaitant Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl pavojingų krovinių vežimo. Todėl šie aspektai neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį;

(6)

pirotechnikos gaminiams reikalingos atitinkamos priemonės, kurios užtikrintų galutinių vartotojų apsaugą ir visuomenės saugą. Pirotechnikos gaminiai reglamentuojami 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (9). Todėl pirotechnikos gaminiams neturėtų būti taikoma ši direktyva;

(7)

šios direktyvos taikymas šaudmenims turėtų apsiriboti jų gabenimo ir panašių priemonių kontrolės taisyklėmis. Kadangi šaudmenys gabenami panašiomis sąlygomis kaip ir ginklai, jų gabenimui taip pat turėtų būti taikomos nuostatos, panašios į nustatytąsias 1991 m. birželio 18 d. Direktyvoje 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (10);

(8)	ši direktyva turėtų būti taikoma esant visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(9)	sprogmenų, kuriems taikoma ši direktyva, apibrėžtis turi remtis Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų krovinių vežimo pateikta tokių gaminių apibrėžtimi;

(10)	siekiant užtikrinti laisvą sprogmenų judėjimą reikia suderinti sprogmenų tiekimo rinkai įstatymus;

(11)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už sprogmenų atitiktį šiai direktyvai jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų, kaip antai sveikatos ir saugos, apsaugos lygis ir vartotojų apsauga bei sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(12)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visi jų rinkai tiekiami sprogmenys atitiktų šią direktyvą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(13)	tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir galutinių naudotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus papildomai be pašto adreso įtraukti interneto svetainės adresą;

(14)	gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti atitikties įvertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(15)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys sprogmenys atitiktų šią direktyvą, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų sprogmenų atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog jų rinkai pateikiami sprogmenys atitiktų šios direktyvos reikalavimus ir kad jie nepateiktų rinkai tokių reikalavimų neatitinkančių arba pavojų keliančių sprogmenų. Taip pat reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad gamintojas paženklino sprogmenis ir parengė dokumentus, jog kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti;

(16)	platintojas tiekia sprogmenį rinkai po to, kai jį rinkai pateikia gamintojas ar importuotojas, todėl jis turi deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas tą sprogmenį nepadarytų neigiamo poveikio jo atitikčiai;

(17)	ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis sprogmenį rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičiantis sprogmenį taip, kad gali pasikeisti jo atitiktis šiai direktyvai, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(18)	platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl ir jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą rinkos priežiūros darbą ir būti pasirengę aktyviai jame dalyvauti teikdami toms institucijoms visą reikalingą informaciją apie atitinkamą sprogmenį;

(19)

norint, kad visuose tiekimo grandinės etapuose būtų kaupiami tikslūs ir išsamūs duomenys, labai svarbu, kad sprogmenys turėtų unikalų atpažinties žymenį. Identifikaciniai numeriai turėtų sudaryti sąlygas identifikuoti ir atsekti sprogmenį nuo jo pagaminimo ir pateikimo rinkai vietos iki jo galutinio naudotojo ir panaudojimo ir leisti užkirsti kelią netinkamam sprogmenų naudojimui bei vagystėms ir padėti teisėsaugos institucijoms atsekti pamestų ar pavogtų sprogmenų kilmę. Efektyvi atsekamumo sistema taip pat palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančius sprogmenis. Saugant pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją, skirtą identifikuoti kitus veiklos vykdytojus, nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai atnaujintų tokią informaciją apie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė sprogmenis arba kuriems jie patiekė sprogmenis;

(20)

šios direktyvos nuostatos, susijusios su sprogmenų tiekimu rinkai, turėtų būti pagrįstos esminiais saugos reikalavimais, kad nebūtų keliamas pavojus asmenų sveikatai ir turto bei aplinkos apsaugai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį šiems reikalavimams, būtina numatyti sprogmenų, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (11), kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prezumpciją;

(21)	Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus;

(22)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, jog jų rinkai tiekiami sprogmenys atitinka esminius saugos reikalavimus, o kompetentingos valdžios institucijos galėtų užtikrinti tų gaminių atitiktį esminiams saugos reikalavimams, būtina numatyti atitikties vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš tų modulių. Dėl specifinių charakteristikų ir susijusių pavojų sprogmenims visada turėtų būti atliekamas trečiųjų šalių atitikties vertinimas.

(23)	Gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją apie sprogmens atitiktį šiai direktyvai ir kitiems susijusiems derinamiesiems Sąjungos teisės aktams;

(24)

tam, kad būtų užtikrinta efektyvi prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(25)	CE ženklas, kuriuo nurodoma sprogmens atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje reikėtų nustatyti žymėjimo CE ženklu taisykles;

(26)	pagal šioje direktyvoje nustatytas atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(27)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 93/15/EEB nustatyti kriterijai, kuriuos atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori būti paskirtos teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(28)	siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir pranešant apie notifikuotas įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(29)	jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitinkanti darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šioje direktyvoje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(30)	šioje direktyvoje nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir pranešimo tikslais;

(31)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytą skaidrią akreditaciją, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinės institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį nustatytiems norminiams reikalavimams;

(32)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą Sąjungos rinkai pateikiamų sprogmenų apsaugos lygį, labai svarbu, kad subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus, kurie yra taikomi notifikuotosioms įstaigoms. Todėl svarbu, kad vertinant įstaigų, siekiančių būti notifikuotomis atitikties vertinimo įstaigomis, kompetenciją bei veiklos rezultatus ir stebint notifikuotųjų įstaigų veiklą taip pat būtų vertinama ir stebima subrangovų bei pavaldžiųjų įstaigų veikla;

(33)	būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė, ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad pranešimą būtų galima atlikti internetu;

(34)

notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimą dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(35)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(36)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą būtina patikslinti, kad sprogmenims taikomos Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytos Sąjungos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolės taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms rinktis kompetentingas institucijas toms užduotims atlikti;

(37)

valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad sprogmenis būtų galima pateikti į rinką tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį arba tokiomis sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai. Sprogmenys turėtų būti laikomi neatitinkančiais šioje direktyvoje nustatytų esminių saugos reikalavimų tik esant tokioms naudojimo sąlygoms, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas atsirastų dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio;

(38)

esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl sprogmenų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba turtui ar aplinkai. Be to, ta sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūroms institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų tokių sprogmenų atžvilgiu imtis ankstesniame etape;

(39)	kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl valstybės narės taikomų priemonių pagrįstumo, Komisija neturėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai gaminys reikalavimų neatitinka dėl darniojo standarto trūkumų;

(40)

iškilus rimtai visuomenės saugumo ar užpuolimų grėsmei dėl neteisėto sprogmenų ar šaudmenų turėjimo ar naudojimo derėtų leisti valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis nukrypti nuo šios direktyvos dėl sprogmenų ir šaudmenų gabenimo, kad būtų užkirstas kelias tokiam neteisėtam turėjimui ar naudojimui;

(41)

labai svarbu nustatyti valstybių narių kompetentingų institucijų administracinio bendradarbiavimo mechanizmus. Dėl to kompetentingos institucijos turėtų remtis 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų (12) taikymą;

(42)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių galioms imtis priemonių, užkertančių kelią neteisėtai prekybai sprogmenimis ir šaudmenimis;

(43)

kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl Sąjungos priemonių, susijusių su šios direktyvos suderinimu su Jungtinių Tautų rekomendacijomis dėl pavojingųjų krovinių vežimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13);

(45)	patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais reikalaujama, kad notifikuojančiosios valstybės narės imtųsi taisomųjų priemonių notifikuotųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka pranešimo apie jas reikalavimų, atžvilgiu, priimti;

(46)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatoma praktinė tvarka, susijusi su sistemos, skirtos sprogmenų unikaliai atpažinčiai ir atsekamumui, taip pat nustatomi techniniai susitarimai dėl sprogmenų gabenimo nuostatų taikymo, visų pirma naudotino dokumento pavyzdys, priimti;

(47)	nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl reikalavimus atitinkančių sprogmenų, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai ar kitiems viešųjų interesų apsaugos aspektams, priimti;

(48)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su reikalavimus atitinkančiais sprogmenimis, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba turtui ar aplinkai, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(49)	pagal nusistovėjusią praktiką pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali atlikti naudingą vaidmenį nagrinėjant šios direktyvos taikymo klausimus, kuriuos, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, gali pateikti arba jo pirmininkas, arba valstybės narės atstovas;

(50)	kai nagrinėjami kiti su šia direktyva susiję klausimai nei jos įgyvendinimas ar pažeidimai, t. y. Komisijos ekspertų grupėje, Europos Parlamentas, laikydamasis esamos praktikos, turėtų gauti visapusišką informaciją ir dokumentus bei, kai taikoma, kvietimą dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(51)	Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybių narių priemonės, priimtos reikalavimų neatitinkančio sprogmens atžvilgiu, yra pateisinamos;

(52)	valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir užtikrinti, kad tos taisyklės būtų vykdomos. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(53)

reikia numatyti tinkamą pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią nereikalaujant atitikties tolesniems reikalavimams, kurie taikomi gaminiams, būtų galima rinkai tiekti sprogmenis, kurie rinkai jau pateikti pagal Direktyvą 93/15/EEB anksčiau nei pradėtos taikyti nacionalinės priemonės, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva. Todėl platintojams turėtų būti leidžiama tiekti sprogmenis, kurie jau buvo pateikti rinkai, t. y. jų atsargas, jau esančias platinimo grandinėje, anksčiau nei pradedamos taikyti nacionalinės priemonės, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva;

(54)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esantys sprogmenys atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas sveikatos, saugos ir kitų visuomenės interesų apsaugos lygis, tuo pačiu metu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(55)	pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas;

(56)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos V priedo B dalyje nurodytais perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma civiliniam naudojimui skirtiems sprogmenims.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)	sprogmenims, įskaitant šaudmenis, pagal nacionalinius įstatymus skirtiems ginkluotosioms pajėgoms ir policijai naudoti;

b)	pirotechnikos gaminiams, kuriems taikoma Direktyva 2013/29/ES;

c)	šaudmenims, išskyrus 12, 13 ir 14 straipsnių nuostatas.

I priede pateiktas neišsamus šios dalies b punkte ir atitinkamai 2 straipsnio 2 punkte minėtųjų pirotechnikos gaminių ir šaudmenų sąrašas remiantis Jungtinių Tautų rekomendacijomis dėl pavojingų krovinių vežimo.

3.   Ši direktyva nedraudžia valstybėms narėms savo nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose tam tikras medžiagas, kurioms ši direktyva netaikoma, priskirti sprogmenims.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   sprogmenys– medžiagos ir gaminiai, kurie sprogmenimis laikomi Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų krovinių, priskiriamų tų rekomendacijų 1 klasei, vežimo;

2)   šaudmenys– sviediniai su šaunamaisiais užtaisais ar be jų ir tušti šoviniai, naudojami nešiojamuosiuose ginkluose, kituose šaunamuosiuose ginkluose ir artilerijoje;

3)   sauga– nelaimingų atsitikimų prevencija ir, kai prevencija nepasiteisina, jų padarinių mažinimas;

4)   saugumas– naudojimo ne pagal įstatymus ir tvarką prevencija;

5)   sutikimas– sprendimas leisti planuojamą sprogmenų gabenimą Sąjungos teritorijoje;

6)   gabenimas– bet koks fizinis sprogmenų gabenimas Sąjungoje, išskyrus kilnojimą jų laikymo vietoje;

7)   tiekimas rinkai– sprogmens, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

8)   pateikimas rinkai– sprogmens tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

9)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina sprogmenį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti sprogmenį ir parduoda jį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą, arba kuris naudoja tą sprogmenį savo tikslais;

10)   įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

11)   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia sprogmenį iš trečiosios šalies;

12)   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris patiekia rinkai sprogmenį ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

13)   ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsiima sprogmenų laikymu, naudojimu, gabenimu, importu, eksportu ar prekyba;

14)   prekiautojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio išskirtinis ar dalinis užsiėmimas– šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamyba, prekyba, mainai, nuoma, remontas ar perdirbimas į tokius ginklus ir šaudmenis;

15)   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti sprogmuo;

16)   darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

17)   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

18)   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

19)   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar sprogmuo atitinka pagal šią direktyvą nustatytus esminius saugos reikalavimus;

20)   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus;

21)   atšaukimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas sprogmuo;

22)   pašalinimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią sprogmens tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

23)   derinamieji Sąjungos teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

24)   CE ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad sprogmuo atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl ženklinimo šiuo ženklu reikalavimus.

3 straipsnis

Laisvas judėjimas

Valstybės narės neuždraudžia, neapriboja ar netrukdo tiekti rinkai sprogmenų, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

4 straipsnis

Tiekimas rinkai

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad sprogmenys galėtų būti tiekiami rinkai tik jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2   SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

5 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami savo sprogmenis rinkai arba patys juos naudodami savo tikslams gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis II priede nustatytų esminių saugos reikalavimų.

2.   Gamintojai parengia III priede nurodytus techninius dokumentus ir užtikrina, kad būtų atlikta 20 straipsnyje nurodyta atitikties vertinimo procedūra.

Kai atlikus tą procedūrą nustatoma, kad sprogmuo atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi sprogmenį CE ženklu.

3.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po sprogmens pateikimo rinkai dienos.

4.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės produkcijos atitiktis šios direktyvos reikalavimams. Tinkamai atsižvelgiama į sprogmens projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama sprogmens atitiktis, pakeitimus.

5.   Gamintojai užtikrina, kad sprogmenys, kuriuos jie pateikė rinkai, turėtų unikalų atpažinties žymenį, kaip nurodyta 15 straipsnyje apibrėžtoje sprogmenų identifikavimo ir atsekamumo sistemoje. Jei sprogmenims toji sistema netaikoma, gamintojas turi:

a)

užtikrinti, kad ant jų rinkai pateiktų sprogmenų būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris arba kita informacija, leidžianti nustatyti jų tapatumą, arba, jeigu dėl sprogmens dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikiama informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar sprogmens lydimajame dokumente;

b)

ant sprogmens, o jei tai neįmanoma – ant pakuotės ar prie sprogmens pridedamame lydimajame dokumente – nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su juo galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

6.   Gamintojai užtikrina, kad prie sprogmenų, kuriuos jie pateikė rinkai, būtų pridėtos instrukcijos ir saugumo informacija, ir kad jos būtų pateikiamos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Tokios instrukcijos ir saugos informacija, taip pat visas ženklinimas turi būti aiškūs, suprantami ir suvokiami.

7.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas sprogmuo neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to sprogmens atitiktį, jį pašalintų arba atšauktų, jei tikslinga. Be to, jei sprogmuo kelia pavojų, gamintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokį sprogmenį, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad sprogmuo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Šios institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti sprogmenų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

6 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.   Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir rengti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų techninių dokumentų.

2.   Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)	saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 10 metų po sprogmens pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

b)	jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus sprogmens atitikčiai reikalavimams įrodyti;

c)	kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti sprogmenų, dėl kurių įgaliotasis atstovas gavo įgaliojimus, keliamą pavojų.

7 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius sprogmenis.

2.   Prieš pateikdami sprogmenį į rinką, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko reikiamą atitikties įvertinimo procedūrą, nurodytą 20 straipsnyje. Jie užtikrina, kad gamintojas parengė techninius dokumentus, kad sprogmuo būtų paženklintas CE ženklu ir kad prie jo pridėti reikalaujami dokumentai ir kad gamintojas įvykdytų 5 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad sprogmuo neatitinka II priede nustatytų esminių saugos reikalavimų, jis nepateikia sprogmens rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei sprogmuo kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Importuotojai ant sprogmens arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba sprogmens lydinčiame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad prie sprogmens būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, ir kad jos būtų pateikiamos galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustatė atitinkama valstybė narė.

5.   Kai atsakomybė už sprogmenį tenka importuotojams, jie užtikrina, kad jo laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai II priede nustatytiems esminiams reikalavimams.

6.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas sprogmuo neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti to sprogmens atitiktį, jį pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei sprogmuo kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį sprogmenį, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

7.   Importuotojai 10 metų po sprogmens pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad šių institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

8.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus sprogmens atitikčiai įrodyti. Šios institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti sprogmenų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

8 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai sprogmenį, platintojai veikia deramai laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami sprogmenį rinkai, platintojai patikrina, ar sprogmuo pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai ir valstybės narės, kurioje sprogmuo bus tiekiamas rinkai, galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtos instrukcijos ir saugos informacija, bei ar gamintojas bei importuotojas įvykdė 5 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad sprogmuo neatitinka II priede nustatytų esminių saugos reikalavimų, jis netiekia sprogmens rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei sprogmuo kelia pavojų, platintojas apie tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Kai atsakomybė už sprogmenį tenka platintojams, jie užtikrina, kad sprogmens laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai II priede nustatytiems esminiams reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai patiektas sprogmuo neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių to sprogmens atitikčiai užtikrinti, jį pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei sprogmuo kelia pavojų, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokį sprogmenį, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai suteikia tai institucijai popierine arba elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus sprogmens atitikčiai įrodyti. Šios institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti sprogmenų, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.

9 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Taikant šią direktyvą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir todėl įgyja 5 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jei jis sprogmenį rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą sprogmenį, kad gali pasikeisti jo atitiktis šiai direktyvos reikalavimams.

10 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Jei sprogmenims netaikoma 15 straipsnyje nurodyta sistema, rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti:

a)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pateikė sprogmenis;

b)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pateikė sprogmenis.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateiktas sprogmuo, ir 10 metų po to, kai jie pateikė sprogmenį.

3   SKYRIUS

SAUGUMO NUOSTATOS

11 straipsnis

Sprogmenų gabenimas

1.   Sprogmenys gali būti gabenami tik laikantis 2–8 dalių.

2.   Siuntos gavėjas iš gavėjo valstybės narės kompetentingos institucijos gauna sutikimą sprogmenų gabenimui. Kompetentinga institucija patikrina, ar siuntos gavėjas turi teisę įsigyti sprogmenis ir būtinas licencijas arba leidimus. Atsakingas už perdavimą ekonominės veiklos vykdytojas tranzito valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms praneša apie sprogmenų gabenimą per atitinkamas valstybes nares ir gauna išankstinį susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) sutikimą.

3.   Jei valstybė narė mano, kad kyla problemų dėl šio straipsnio 2 dalyje minimos sprogmenų įsigijimo teisės tyrimo, toji valstybė narė nusiunčia turimą šiuo klausimu informaciją Komisijai, kuri apie tai informuoja kitas valstybes nares.

4.   Jei gavėjo valstybės narės kompetentinga institucija duoda sutikimą gabenti sprogmenis, siuntos gavėjui ji išduoda dokumentą, kuriame nurodoma visa šio straipsnio 5 dalyje minima informacija. Toks dokumentas lydi sprogmenis iki jų nurodytos paskirties vietos. Dokumentas pateikiamas atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu. Siuntos gavėjas pasilieka to dokumento kopiją, kurią pateikia gavėjo valstybės narės kompetentingai institucijai patikrinti, jei ši paprašo.

5.   Jei sprogmenų gabenimas turi būti specialiai prižiūrimas, kad valstybės narės teritorijoje ar jos dalyje būtų laikomasi specialių saugumo reikalavimų, siuntos gavėjas gavėjo valstybės narės kompetentingai institucijai prieš sprogmenų gabenimą pateikia šią informaciją:

a)	atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų pavardes ir adresus;

b)	gabenamų sprogmenų skaičių ir kiekį;

c)	išsamų sprogmenų ir jų identifikavimo priemonių aprašą, įskaitant Jungtinių Tautų identifikacinį numerį;

d)	jei ketinama sprogmenis pateikti rinkai, informaciją apie pateikimo rinkai sąlygų tenkinimą;

e)	gabenimo priemonę ir maršrutą;

f)	numatomas išsiuntimo ir gavimo datas;

g)	jei būtina, tikslią įvežimo į valstybę narę ir išvežimo iš jos vietą.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta informacija turi būti pakankamai išsami, kad sudarytų sąlygas kompetentingoms institucijoms susisiekti su ekonominės veiklos vykdytojais ir gauti patvirtinimą, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai turi teisę gauti siuntą.

Gavėjo valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama pirmiausia į specialius saugumo reikalavimus, ištiria sąlygas, kuriomis gali vykti gabenimas. Jei specialūs saugumo reikalavimai tenkinami, sutikimas gabenti išduodamas. Jei gabenama tranzitu per kitų valstybių narių teritoriją, tos valstybės narės taip pat nagrinėja ir patvirtina su gabenimu susijusius duomenis.

6.   Jei valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad specialių 4 ir 5 dalyje minimų saugumo reikalavimų nebūtina paisyti, sprogmenys jų teritorijoje ar teritorijos dalyje gali būti gabenami iš anksto nepateikus 5 dalyje nurodytos informacijos. Tuomet gavėjo valstybės narės kompetentinga institucija sutikimą išduoda tam tikram nustatytam laikui, tačiau jei atsiranda motyvuotas pagrindas, ji gali bet kuriuo metu sustabdyti jo galiojimą arba jį atšaukti. 4 dalyje minimame dokumente, su kuriuo sprogmenys turi būti gabenami iki jų paskirties vietos, nurodomas tik tas sutikimas.

7.   Nepažeidžiant įprastų patikrinimų, kuriuos savo teritorijoje atlieka išsiuntimo valstybė narė, atitinkami siuntos gavėjai ir ekonominės veiklos vykdytojai išsiuntimo ir tranzito valstybės narės įstaigoms perduoda, atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, visą svarbią informaciją, kurią jie turi apie sprogmenų gabenimą.

8.   Ekonominės veiklos vykdytojai negali gabenti sprogmenų, jei siuntos gavėjas nėra gavęs gabenimo leidimų pagal 2, 4, 5 ir 6 dalis.

12 straipsnis

Šaudmenų gabenimas

1.   Šaudmenys gali būti gabenami iš vienos valstybės narės į kitą tik laikantis 2–5 dalyse nustatytos tvarkos. Tos dalys taip pat taikomos pagal užsakymus paštu gabenamiems šaudmenims.

2.   Jei šaudmenys turi būti gabenami į kitą valstybę narę, atitinkamas asmuo prieš išsiunčiant šaudmenis praneša valstybei narei, kurioje šaudmenys yra:

a)	šaudmenis parduodančio ar gabenančio asmens, šaudmenis perkančio ar įsigyjančio asmens ir prireikus jų savininko pavardes bei adresus;

b)	adresą, kuriuo šaudmenis ketinama siųsti ar vežti;

c)	ketinamų siųsti ar vežti šaudmenų kiekį;

d)	duomenis, kurie leidžia šaudmenis identifikuoti, ir nurodymą, kad šaudmenys yra patikrinti pagal 1969 m. liepos 1 d. Konvenciją dėl šaulių ginklų patvirtinimo žymenų abipusio pripažinimo;

e)	gabenimo priemonę;

f)	išsiuntimo datą ir numatomą gavimo datą.

Pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodytos informacijos galima neteikti, jei šaudmenis vienas prekiautojas gabena kitam. Valstybė narė nagrinėja sąlygas, kuriomis šaudmenys bus gabenami, pirmiausia atsižvelgdama į saugumą. Jei valstybė narė leidžia šaudmenis gabenti, ji išduoda licenciją, kurioje yra visa pirmoje pastraipoje nurodyta informacija. Šaudmenys su ta licencija gabenami iki jų paskirties vietos. Ji pateikiama visada, kai to reikalauja valstybių narių kompetentingos institucijos.

3.   Kiekviena valstybė narė prekiautojams gali suteikti teisę be išankstinio 2 dalyje minimo leidimo gabenti šaudmenis iš savo teritorijos prekiautojui, įsisteigusiam kitoje valstybėje narėje. Šiuo tikslu ji išduoda trejus metus galiojantį leidimą, kurio galiojimas, priėmus motyvuotą sprendimą, gali būti bet kuriuo metu sustabdytas arba atšauktas. Šaudmenys turi būti gabenami su dokumentu, kuriame yra nuoroda į tą leidimą, iki jų paskirties vietos. Ji pateikiama visada, kai to reikalauja valstybių narių kompetentingos institucijos.

Prekiautojas, prieš pradėdamas gabenti šaudmenis, valstybės narės, iš kurios jie gabenami, institucijoms pateikia visus duomenis, išvardytus 2 dalies pirmoje pastraipoje.

4.   Kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms pateikia sąrašą šaudmenų, kuriuos į jos teritoriją galima atgabenti be išankstinio sutikimo.

Tokie šaudmenų sąrašai perduodami prekiautojams, kurie yra gavę sutikimą gabenti šaudmenis 3 dalyje nustatyta tvarka be išankstinio leidimo.

5.   Kiekviena valstybė narė perduoda kitai valstybei narei visą turimą naudingą informaciją apie tikrai įvykusį šaudmenų gabenimą į jos teritoriją.

Visa informacija, kurią valstybės narės gauna pagal 2 ir 3 dalis dar nepradėjus atitinkamo gabenimo, perduodama šaudmenų paskirties valstybėms narėms ir, jei tinkama, dar nepradėjus gabenimo į tranzito valstybes nares.

13 straipsnis

Su saugumu susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypstant nuo 11 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių ir 12 straipsnio, tais atvejais, kai dėl neteisėto sprogmenų ar šaudmenų turėjimo ar naudojimo visuomenės saugumui iškyla rimta grėsmė arba jam gali būti smarkiai pakenkta, valstybė narė gali imtis visų būtinų priemonių, susijusių su sprogmenų ar šaudmenų gabenimu, kad užkirstų kelią tokiam neteisėtam sprogmenų ar šaudmenų turėjimui ar naudojimui.

Pirmoje pastraipoje minimos priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Jomis neturi būti nei savavališkai diskriminuojama, nei slaptai ribojama valstybių narių prekyba.

Kiekviena valstybė narė, kuri imasi tokių priemonių, nedelsdama praneša apie jas Komisijai. Komisija apie jas informuoja kitas valstybes nares.

14 straipsnis

Informacijos mainai

1.   Įgyvendindamos 11 ir 12 straipsnius, valstybės narės sukuria keitimosi informacija tinklą. Kitoms valstybėms narėms ir Komisijai jos praneša, kurios nacionalinės institucijos yra atsakingos už informacijos siuntimą bei priėmimą ir už tuose straipsniuose nurodytų procedūrų taikymą.

Valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai suteikia galimybę susipažinti su naujausia informacija apie ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi 16 straipsnyje nurodytas licencijas ir leidimus.

2.   Įgyvendinant šią direktyvą, Reglamentas (EB) Nr. 515/97, ypač jo su slaptumu susiję reikalavimai, taikomas mutatis mutandis.

15 straipsnis

Sprogmenų identifikavimas ir atsekamumas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai taiko vienodą sprogmenų identifikavimo ir atsekamumo sistemą, pagal kurią fiksuojamas sprogmenų dydis, pobūdis arba dizainas, išskyrus atvejus, kai unikalus atpažinties žymuo nebūtinas dėl nedidelio sprogmens pavojaus lygio arba dėl jo savybių ir veiksnių, pavyzdžiui, nedidelio sprogimo poveikio, jo naudojimo ir nedidelės jo sukeliamos saugumo rizikos, kurią lemia nedidelis galimo neteisingo naudojimo poveikis.

Sistema netaikoma sprogmenims, kurie vežami ir pristatomi nesupakuoti arba cisternose ir iš karto iškraunami į sprogdinimo ertmes, taip pat sprogmenims, kurie gaminami sprogdinimo vietose ir yra pakraunami iš karto, kai pagaminami (in situ gamyba).

2.   Toje sistemoje numatytas duomenų rinkimas ir kaupimas, taip pat, jei tinkama, ir elektroninėmis priemonėmis, sudarantis sąlygas identifikuoti ir atsekti sprogmenį bei pažymėti jį ir (arba) jo pakuotę unikaliu identifikavimo kodu, padėsiančiu surasti tuos duomenis. Duomenys suteikia galimybę identifikuoti sprogmenį, taip pat nustatyti jo buvimo vietą, kol jį turi ekonominės veiklos vykdytojai, ir nustatyti tų ekonominės veiklos vykdytojų tapatybę.

3.   2 dalyje nurodyti duomenys reguliariai tikrinami ir saugomi nuo atsitiktinės arba tyčinės žalos ar sunaikinimo. Tie duomenys saugomi 10 metų po to, kai atlikti sandoriai, arba, jei sprogmenys buvo panaudoti arba sunaikinti, 10 metų po panaudojimo arba sunaikinimo, netgi ir tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas nutraukia prekybą. Kompetentingų institucijų prašymu jie nedelsiant pateikiami.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais:

a)	nustatoma praktinė 1 dalyje nurodytos sprogmenų identifikavimo ir atsekamumo sistemos taikymo tvarka, pagal kurią fiksuojamas sprogmenų dydis, pobūdis arba dizainas, ypač unikalaus identifikavimo kodo forma ir struktūra, kaip nurodyta 2 dalyje;

b)	nustatomi 1 dalyje numatyti atvejai, kuriais dėl nedidelio sprogmens pavojaus lygio ekonominės veiklos operatoriai nebūtų įpareigoti taikyti toje dalyje nurodytos sprogmenų identifikavimo ir atsekamumo sistemos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Licencijos ar leidimai

Ekonominės veiklos vykdytojai privalo turėti licenciją ar leidimą, kuriuo jiems suteikiama teisė gaminti, sandėliuoti, naudoti, importuoti, eksportuoti ir gabenti sprogmenis arba jais prekiauti.

Licenciją ar leidimą turinčio ekonominės veiklos vykdytojo darbuotojams pirmoji pastraipa netaikoma.

17 straipsnis

Gamybos licencijavimas

Kai valstybė narė išduoda 16 straipsnyje nurodytą sprogmenų gamybos licenciją ar leidimą, ji pirmiausia patikrina, ar atsakingi ekonominės veiklos vykdytojai gali laikytis prisiimtų techninių įsipareigojimų.

18 straipsnis

Konfiskavimas

Kiekviena valstybė narė patvirtina būtinas priemones, kad kompetentingos institucijos galėtų konfiskuoti bet kurį sprogmenį, jei yra pakankamai įrodymų, kad toks sprogmuo bus neteisėtai įsigytas, naudojamas ar juo bus neteisėtai prekiaujama.

4   SKYRIUS

SPROGMENŲ ATITIKTIS

19 straipsnis

Sprogmenų atitikties prezumpcija

Jei sprogmenys atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad jie atitinka II priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai arba jų dalys.

20 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūros

Sprogmenų atitikties vertinimui gamintojas taiko vieną iš šių III priede nurodytų procedūrų:

a)

ES tipo tyrimą (B modulis) ir, gamintojo pasirinkimu, vieną iš šių procedūrų: i) gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu gaminių tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįstą atitikties tipui (C2 modulis) procedūrą; ii) gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįstą atitikties tipui (D modulis) procedūrą; iii) gaminio kokybės užtikrinimu pagrįstą atitikties tipui (E modulis) procedūrą; iv) gaminio kokybės užtikrinimu pagrįstą atitikties tipui (F modulis) procedūrą;

b)	vieneto patikra pagrįstos atitikties (G modulis) procedūrą;

21 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti II priede nustatyti esminiai saugos reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija atitinka IV priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama atitinkamuose III priede aprašytuose moduliuose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje sprogmuo pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.   Kai sprogmeniui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Tokioje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę už sprogmens atitiktį šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

22 straipsnis

Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai

Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

23 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1.   Sprogmuo CE ženklu žymimas taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. Jeigu taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl sprogmens pobūdžio, CE ženklu žymima pakuotė ir lydimieji dokumentai.

2.   Sprogmuo CE ženklu pažymimas prieš jį pateikiant rinkai.

3.   Šalia CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę.

Sprogmenį notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu pažymi pati notifikuotoji įstaiga arba jos pavedimu tą daro gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.

4.   Prie CE ženklo ir, kai tinkama, notifikuotosios įstaigos identifikacinio numerio gali būti pateikiamas bet koks kitas ženklas, nurodantis konkretų pavojų ar naudojimo atvejį.

5.   Jei sprogmenys gaminami savo reikmėms, jei jie vežami ir pristatomi nesupakuoti arba mobiliuose sprogmenų gamybos įrenginiuose (MSGĮ) ir iš karto iškraunami į sprogdinimo ertmes, taip pat jei jie gaminami sprogdinimo vietose ir yra pakraunami iš karto, kai pagaminami (in situ gamyba), CE ženklu žymimi lydimieji dokumentai.

6.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma ženklinimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo to ženklinimo naudojimo atveju imamasi tinkamų veiksmų.

5   SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS

24 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šią direktyvą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.

25 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, būtinų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti ir pranešti apie jas bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenai, įskaitant 30 straipsnio laikymąsi, atlikti, nustatymą ir taikymą.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėjimą vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

26 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir įstaiga turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija saugo informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

27 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, pranešimo ir notifikuotųjų institucijų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius jų pakeitimus.

Komisija šią informaciją skelbia viešai.

28 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga įsteigiama pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies valdoma įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar sprogmenų.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti sprogmenų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti jos veiklai būtinus sprogmenis arba naudoti sprogmenis asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant sprogmenis ar atliekant techninę jų priežiūrą, taip pat negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo veiklą vykdančios atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms (visų pirma finansinėms), kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal III priedą ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar šias užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai sprogmenų rūšiai ar kategorijai, kuriai apie atitikties vertinimo įstaigą yra pranešta, atitikties vertinimo įstaiga turi reikiamų:

a)	darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamai tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)	procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)	procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)	turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)	pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)	turi reikiamų žinių ir išmano II priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)	turi gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal III priedą arba bet kurią nacionalinės teisės aktų nuostatą, kuria remiantis jis įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti ir kad šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taikytų kaip bendrąsias gaires.

29 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prezumiuojama, kad ji atitinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai juos apima.

30 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucija.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir jų pagal III priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

31 straipsnis

Pranešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir sprogmens ar sprogmenų, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 28 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

32 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms siunčia naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.

3.   Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamus sprogmenis ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 31 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir atitiks 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo apie notifikuotąją įstaigą, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo apie notifikuotąją įstaigą, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga pagal šią direktyvą laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius pranešimo pakeitimus.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

34 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į reikalavimų nesilaikymo arba pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios institucijos ir rinkos priežiūros institucijos.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau vykdo jai nustatytus reikalavimus ir pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų pranešimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, pranešimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

36 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimą pagal III priede numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimas atliekamas laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kokio reikia sprogmenų atitikčiai šiai direktyvai užtikrinti.

3.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė II priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių saugos reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4.   Kai po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga vykdydama atitikties stebėseną nustato, kad sprogmenys nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

37 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)	kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)	bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos pranešimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)	kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)	jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, pavyzdžiui, tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotoms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių sprogmenų atitikties vertinimo veiklą, teikia informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

39 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų skelbimo politiką, patirties mainai.

40 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų notifikuotųjų įstaigų grupėje.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, apie kurias jos pranešė, tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų to tos grupės veikloje.

6   SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIŲ SPROGMENŲ KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

41 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių sprogmenų kontrolė

Sprogmenims taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 16 ir 29 straipsniai.

Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad sprogmenis būtų galima pateikti į rinką tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai.

42 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančių sprogmenų atveju taikoma procedūra

1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių teigti, kad sprogmenys kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba turtui ar aplinkai, jos atlieka su atitinkamais sprogmenimis susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad sprogmenys neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų sprogmenų atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų sprogmenis iš rinkos arba juos atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų nurodymu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų tinkamų taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių sprogmenų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas sprogmenų tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad sprogmenys būtų pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją pateikiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkantiems sprogmenims identifikuoti būtini duomenys, sprogmenų kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat susijusio ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)	sprogmenys neatitinka reikalavimų, susijusių su žmonių sveikata ar sauga arba su turto ar aplinkos apsauga, arba

b)	19 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prezumpcija, turi trūkumų.

6.   Kitos, nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės, nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamų sprogmenų neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimtąja nacionaline priemone, pareiškia prieštaravimus.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamų sprogmenų atžvilgiu būtų nedelsiant imtasi reikiamų ribojamųjų priemonių, kaip antai sprogmenys būtų pašalinti iš rinkos.

43 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Kai užbaigus 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonių, kurių ėmėsi kuri nors valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nusprendžia, ar nacionalinė priemonė pagrįsta.

Komisija sprendimą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama praneša apie jį joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys sprogmenys būtų pašalinti iš jų rinkos, ir praneša apie tai Komisijai. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o sprogmenų neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 42 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

44 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys sprogmenys, kurie kelia pavojų

1.   Kai valstybė narė, kuri pagal 42 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šią direktyvą atitinkantys sprogmenys vis dėlto kelia pavojų žmonių sveikatai ir saugai arba turtui ar aplinkai, ji reikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateikti sprogmenys nebekeltų pavojaus, pašalintų sprogmenis iš rinkos arba atšauktų juos per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į pavojaus pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių sprogmenų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi susijusiems sprogmenims identifikuoti būtini duomenys, sprogmenų kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, jeigu būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikata ir sauga arba turto ar aplinkos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 49 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

5.   Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

45 straipsnis

Oficiali neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 42 straipsnio taikymui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį:

a)	gaminys CE ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 23 straipsnį;

b)	nepritvirtintas CE ženklas;

c)	gaminys notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, pažymėtas pažeidžiant 23 straipsnį arba nepažymėtas;

d)	neparengta ES atitikties deklaracija;

e)	ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

f)	techninių dokumentų nėra arba yra pateikti ne visi techniniai dokumentai;

g)	5 straipsnio 5 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, neteisinga ar neišsami;

h)	neįvykdytas bet kuris kitas 5 ar 7 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas sprogmenų tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad sprogmenys būtų atšaukti ar pašalinti iš rinkos.

7   SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR KOMITETAS

46 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 47 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo atnaujinimo siekiant jį suderinti su Jungtinių Tautų rekomendacijomis dėl pavojingųjų krovinių vežimo.

47 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   46 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 46 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 46 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

48 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai susitarimai dėl 11 straipsnio taikymo, visų pirma naudotino dokumento pavyzdys.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

49 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis, kartu su to reglamento 5 straipsniu.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas gali nagrinėti bet kurį kitą klausimą dėl šios direktyvos taikymo, kurį, remdamasis Darbo tvarkos taisyklėmis, gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

8   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams, pažeidusiems pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų vykdomos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

51 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai sprogmenų, kuriems taikoma Direktyva 93/15/EEB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie rinkai buvo pateikti iki 2016 m. balandžio 20 d.

2.   Remiantis Direktyva 93/15/EEB išduoti sertifikatai galioja pagal šią direktyvą.

3.   Kol nepakeista pagal šios direktyvos 15 straipsnį priimtomis priemonėmis, toliau taikoma 2008 m. balandžio 4 d. Direktyva 2008/43/EB, nustatanti civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų identifikavimo ir atsekamumo sistemą pagal Tarybos direktyvą 93/15/EEB (14).

52 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 19 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 straipsnio 2, 7–13 ir 15–24 punktų, 3–10 straipsnių, 14 straipsnio 1 dalies, 15 ir 16 straipsnių, 20 straipsnio a punkto i papunkčio, 21–27 straipsnių, 28 straipsnio 1–4, 6, 7, 10 ir 11 dalių, 29–45 straipsnių, 50 ir 51 straipsnių bei III ir IV priedų. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. balandžio 20 d.

Valstybės narės, patvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

53 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 93/15/EEB su pakeitimais, padarytais reglamentais, nurodytais V priedo A dalyje, ir Direktyva 2004/57/EB panaikinamos nuo 2016 m. balandžio 20 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo datomis.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 3–6 dalys, 2 straipsnio 14 dalis, 11, 12, 13 straipsniai, 14 straipsnio 2 dalis, 17–19 straipsniai, 20 straipsnio a punkto ii–iv papunkčiai ir b punktas, 28 straipsnio 5, 8 ir 9 dalys, 46, 47, 48 ir 49 straipsniai bei I, II, V bei VI priedai taikomi nuo 2016 m. balandžio 20 d.

55 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 105.

(2)  2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

(4)  Žr. V priedo A dalį.

(5)  OL L 127, 2004 4 29, p. 73.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(7)  OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(8)  OL L 10, 1997 1 14, p. 13.

(9)  OL L 178, 2013 6 28, p. 27.

(10)  OL L 256, 1991 9 13, p. 51.

(11)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(12)  OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

(13)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(14)  OL L 94, 2008 4 5, p. 8.

---

---

---

---

---

---

---

---