EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019L2034

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 2019 m. lapkričio 27 d. dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (Tekstas svarbus EEE)

PE/79/2019/REV/1

OL L 314, 2019 12 5, p. 64–114 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 09/01/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/2034/oj

5.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/64


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2034

2019 m. lapkričio 27 d.

dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

tvirta riziką ribojanti priežiūra yra neatskiriama reguliavimo sąlygų, kurių laikydamosi finansų įstaigos Sąjungoje teikia paslaugas, dalis. Riziką ribojančios tvarkos ir priežiūros atžvilgiu investicinėms įmonėms, kaip ir kredito įstaigoms, taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5), o veiklos leidimų joms išdavimo ir kiti organizaciniai bei veiklos reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (6);

(2)

esama Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyta riziką ribojanti tvarka yra iš esmės grindžiama nuosekliu tarptautinių reguliavimo standartų, nustatytų Bazelio bankų priežiūros komiteto nustatytų didelėms bankų grupėms, taikymu, ir tik iš dalies skirta valdyti specifinę riziką, būdingą daugelio investicinių įmonių įvairiapusei veiklai. Todėl toms investicinėms įmonėms būdingam specifiniam pažeidžiamumui ir rizikai papildomai valdyti turėtų būti taikomos Sąjungos lygmens veiksmingos, tinkamos ir proporcingos riziką ribojančios priemonės, kurios visoje Sąjungoje padėtų sudaryti vienodas veiklos sąlygas, užtikrintų veiksmingą riziką ribojančią priežiūrą, kartu kontroliuojant reikalavimų laikymosi išlaidas, ir užtikrintų pakankamą kapitalą investicinių įmonių rizikai valdyti;

(3)

patikima riziką ribojanti priežiūra turėtų būti užtikrinta, kad investicinės įmonės būtų tvarkingai valdomos ir kad būtų paisoma jų klientų interesų. Ja turėtų būti atsižvelgiama į investicinių įmonių ir jų klientų galimybes prisiimti pernelyg didelę riziką ir į skirtingą investicinių įmonių prisiimamos ir keliamos rizikos laipsnį. Be to, tokia riziką ribojančia priežiūra turėtų būti siekiama išvengti neproporcingos administracinės naštos investicinėms įmonėms nustatymo. Kartu tokia riziką ribojanti priežiūra turėtų padėti pasiekti pusiausvyrą užtikrinant investicinių įmonių saugumą ir patikimumą ir vengiant pernelyg didelių išlaidų, kurios galėtų pakenkti tų įmonių verslo veiklos gyvybingumui;

(4)

daugeliu Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos sistemos reikalavimų siekiama valdyti įprastą kredito įstaigoms kylančią riziką. Taigi esami reikalavimai iš esmės sukalibruoti taip, kad būtų išsaugotas kredito įstaigų skolinimo pajėgumas keičiantis ekonomikos ciklams ir kad indėlininkai bei mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo, bet jie nepritaikyti visiems įvairiems investicinių įmonių rizikos profiliams. Investicinės įmonės neturi didelių mažmeninių paskolų bei paskolų įmonėms portfelių ir nepriima indėlių. Tikimybė, kad jų negebėjimas vykdyti įsipareigojimus gali padaryti žalingą poveikį bendram finansiniam stabilumui, yra mažesnė nei kredito įstaigų atveju, tačiau investicinės įmonės vis tiek kelia riziką, kuri turi būti valdoma sukuriant tvirtą sistemą. Todėl daugeliui investicinių įmonių kylanti ir jų keliama rizika iš esmės skiriasi nuo kredito įstaigoms kylančios ir jų keliamos rizikos, ir tie skirtumai turėtų būti aiškiai atspindėti Sąjungos riziką ribojančioje sistemoje;

(5)

įvairiose valstybėse narėse skirtingai taikant esamą riziką ribojančią sistemą kyla grėsmė, kad Sąjungoje investicinėms įmonėms nebus taikomos vienodos sąlygos, o tai trukdytų investuotojams pasinaudoti naujomis galimybėmis ir rasti geresnių rizikos valdymo būdų. Tų skirtumų atsiranda dėl to, kad įvairioms investicinėms įmonėms apskritai sudėtinga taikyti sistemą, atsižvelgiant į tų įmonių teikiamas paslaugas, ir kai kurios nacionalinės institucijos tokį taikymą savo nacionalinėje teisėje ar praktikoje pakoreguoja arba supaprastina. Kadangi esama riziką ribojančia sistema valdoma ne visa tam tikrų rūšių investicinėms įmonėms kylanti arba jų keliama rizika, kai kuriose valstybėse narėse tam tikroms investicinėms įmonėms taikomas didelio papildomo kapitalo reikalavimas. Reikėtų nustatyti vienodas tos rizikos valdymo nuostatas, kad būtų galima visoje Sąjungoje užtikrinti suderintą investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą;

(6)

todėl investicinėms įmonėms, kurios dėl savo dydžio ir jų tarpusavio sąsajų su kitais finansinės ir ekonominės veiklos vykdytojais nėra sisteminės, reikia taikyti joms skirtą riziką ribojančią sistemą. Tačiau sisteminėms investicinėms įmonėms turėtų būti ir toliau taikoma esama riziką ribojanti sistema pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES. Tos investicinės įmonės yra investicinių įmonių, kurioms dabar taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyta sistema, pogrupis, ir joms netaikomos specialiosios tos sistemos pagrindinių reikalavimų išimtys. Didžiausių ir daugiausia tarpusavio sąsajų turinčių investicinių įmonių verslo modeliai ir rizikos profiliai yra panašūs į svarbių kredito įstaigų verslo modelius ir rizikos profilius. Jos teikia į bankų paslaugas panašias paslaugas ir prisiima didelę riziką. Be to, sisteminės investicinės įmonės yra pakankamai didelės, o jų, kaip ir didelių kredito įstaigų, verslo modeliai ir rizikos profiliai kelia grėsmę stabiliam ir tvarkingam finansų rinkų veikimui. Todėl tikslinga toms investicinėms įmonėms ir toliau taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas nuostatas;

(7)

investicinių įmonių, kurios dideliu mastu vykdo prekybą savo sąskaita, kurios organizuoja ir vykdo finansinių priemonių emisiją arba platina finansines priemones rinkoje prisiimdamos tvirtus įsipareigojimus pirkti, arba kurios yra pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos nariai, verslo modeliai ir rizikos profiliai gali būti panašūs į kredito įstaigų verslo modelius ir rizikos profilius. Atsižvelgiant į tokių investicinių įmonių dydį ir veiklą, jos gali kelti riziką finansiniam stabilumui, kuri panaši į kredito įstaigų keliamą riziką. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti, kad joms ir toliau būtų taikoma ta pati riziką ribojanti tvarka, kokia taikoma kredito įstaigoms, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, ir kad jos laikytųsi riziką ribojančios priežiūros reikalavimų pagal Direktyvą 2013/36/ES;

(8)

gali būti, kad kai kurių valstybių narių institucijos, kompetentingos vykdyti investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą, nėra tos pačios institucijos, kurios kompetentingos vykdyti elgesio rinkoje priežiūrą. Todėl būtina sukurti tų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mechanizmą, kad visoje Sąjungoje būtų galima užtikrinti suderintą investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą, kuri veiktų greitai ir efektyviai;

(9)

investicinė įmonė gali prekiauti per tarpuskaitos narį kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju reikėtų nustatyti mechanizmą, skirtą informacijos mainams tarp atitinkamų kompetentingų institucijų skirtingose valstybėse narėse. Toks mechanizmas leistų kompetentingai institucijai, atliekančiai investicinės įmonės riziką ribojančią priežiūrą, ir institucijai, kuri prižiūri tarpuskaitos narį, arba institucijai, kuri prižiūri pagrindinę sandorio šalį, keistis informacija apie modelį ir parametrus, naudojamus investicinės įmonės garantinės įmokos reikalavimams apskaičiuoti, kai toks apskaičiavimo metodas naudojamas skaičiuojant investicinės įmonės nuosavų lėšų reikalavimus;

(10)

siekiant, kad Sąjungoje būtų skatinamas priežiūros standartų ir praktikos suderinimas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje (toliau – EFPIS) turėtų išlaikyti pirminę kompetenciją, susijusią su priežiūros praktikos koordinavimu ir konvergencija investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros srityje;

(11)

reikalaujamas investicinės įmonės pradinio kapitalo dydis turėtų būti grindžiamas paslaugomis ir veikla, kurioms teikti ir kurią vykdyti ta investicinė įmonė turi veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES. Viena vertus, valstybės narės turi galimybę tam tikromis aplinkybėmis sumažinti reikalaujamo pradinio kapitalo dydį, kaip numatyta Direktyvoje 2013/36/ES, o, kita vertus, ta direktyva įgyvendinama nevienodai, todėl susidarė tokia padėtis, kad Sąjungoje reikalaujamas pradinio kapitalo dydis skiriasi. Siekiant, kad tokio susiskaidymo nebebūtų, reikalaujamas pradinio kapitalo lygis turėtų būti atitinkamai suderintas visoms Sąjungos investicinėms įmonėms. Siekiant mažinti kliūtis patekti į rinką, kurios šiuo metu gali kilti daugiašalėms prekybos sistemoms (DPS) ir organizuotos prekybos sistemoms (OPS), investicinėms įmonėms, kurios valdo DPS arba OPS, turėtų būti nustatytas šioje direktyvoje nurodyto dydžio pradinis kapitalas. Jei investicinei įmonei, turinčiai leidimą valdyti OPS, taip pat leidžiama sudaryti sandorius savo sąskaita laikantis sąlygų, numatytų Direktyvos 2014/65/ES 20 straipsnyje, jai turėtų būti nustatytas šioje direktyvoje nurodyto dydžio pradinis kapitalas;

(12)

nors investicinės įmonės nebepatenka į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 arba Direktyvos 2013/36/ES taikymo sritį, tam tikros sąvokos, vartojamos taikant tuos teisės aktus, turėtų išlaikyti nusistovėjusią prasmę. Siekiant sudaryti sąlygas nuosekliai aiškinti tokias sąvokas, kai Sąjungos teisės aktuose jos vartojamos su investicinėmis įmonėmis susijusiame kontekste, ir palengvinti jų aiškinimą, tokiuose Sąjungos teisės aktuose daromos nuorodos į pradinį investicinių įmonių kapitalą, į investicinių įmonių kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimus, į investicinių įmonių vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, į investicinių įmonių kompetentingų institucijų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą ir į investicinėms įmonėms taikomas valdymo ir atlygio nuostatas turėtų būti laikomos nuorodomis į atitinkamas šios direktyvos nuostatas;

(13)

tam, kad vidaus rinka veiktų tinkamai, reikia užtikrinti, kad atsakomybė už investicinės įmonės riziką ribojančią priežiūrą, visų pirma jos mokumo ir finansinio patikimumo priežiūrą, tektų jos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Siekiant užtikrinti veiksmingą investicinių įmonių priežiūrą ir kitose valstybėse narėse, kuriose jos teikia paslaugas arba turi filialą, reikėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir informacijos mainus su tų valstybių narių kompetentingomis institucijomis;

(14)

informaciniais ir priežiūros tikslais ir, visų pirma, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę konkrečiais atvejais atlikti patikras vietoje ir tikrinti jų teritorijoje esančių investicinių įmonių filialų veiklą ir reikalauti informacijos apie tų filialų veiklą. Tačiau už tiems filialams taikomas priežiūros priemones ir toliau turėtų būti atsakinga buveinės valstybė narė;

(15)

siekiant apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją, kompetentingos institucijos, vykdydamos savo priežiūros užduotis ir keisdamosi konfidencialia informacija, turėtų privalėti laikytis profesinės paslapties taisyklių;

(16)

siekiant stiprinti investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą ir investicinių įmonių klientų apsaugą, auditoriai turėtų nešališkai atlikti patikrinimą ir kompetentingoms institucijoms skubiai pranešti apie tuos faktus, kurie gali turėti didelį poveikį investicinės įmonės finansinei būklei arba jos administracinės ir apskaitos sistemų organizavimui;

(17)

šios direktyvos tikslais asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (9) ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (10). Visų pirma, kai šia direktyva leidžiama asmens duomenimis keistis su trečiosiomis valstybėmis, turėtų būti taikomos atitinkamos Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus ir Reglamento (ES) 2018/1725 V skyriaus nuostatos;

(18)

siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos šioje direktyvoje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2033 (11) nustatytos pareigos, valstybės narės turėtų numatyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį, apie jas turėtų būti skelbiama, išskyrus tam tikrus aiškiai apibrėžtus atvejus. Kad klientai ir investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl savo investavimo galimybių, tie klientai ir investuotojai turėtų turėti prieigą prie informacijos apie investicinėms įmonėms taikytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones;

(19)

kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, ir Reglamento (ES) 2019/2033 pažeidimus, joms turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, ir jos turėtų nustatyti veiksmingus ir sparčius mechanizmus, kuriais būtų galima pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus;

(20)

investicinės įmonės, kurios nelaikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų, turėtų turėti prieinamo vidaus kapitalo, kuris būtų tinkamas kiekybiškai, kokybiškai ir paskirstytas padengti specifinei rizikai, kuri kyla arba gali kilti investicinėms įmonėms. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad investicinės įmonės būtų patvirtinusios tinkamas strategijas ir įdiegusios tinkamus procesus savo vidaus kapitalo pakankamumui vertinti ir užtikrinti. Kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad ir mažos bei tarpusavio sąsajų neturinčios investicinės įmonės taikytų panašius reikalavimus, kai tikslinga;

(21)

priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo įgaliojimai ir toliau turėtų būti svarbi reguliavimo priemonė, leidžianti kompetentingoms institucijoms vertinti kokybės elementus, įskaitant vidaus valdymą ir kontrolę, rizikos valdymo procesus ir procedūras, o prireikus – ir nustatyti papildomus reikalavimus, be kita ko, susijusius visų pirma su nuosavų lėšų ir likvidumo reikalavimais, visų pirma taikomais investicinėms įmonėms, kurios nelaikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų, o kai kompetentinga institucija mano, kad tai pagrįsta ir tikslinga – ir mažoms bei tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms;

(22)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnyje nustatytas principas, pagal kurį vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas užmokestis. Tą principą investicinės įmonės turėtų taikyti nuosekliai. Siekiant suderinti atlygį ir investicinių įmonių rizikos profilį ir užtikrinti vienodas sąlygas, investicinėms įmonėms turėtų būti taikomi aiškūs principai, susiję su įmonių valdymo tvarka ir atlygio taisyklėmis, kurios būtų neutralios lyčių atžvilgiu ir atspindėtų kredito įstaigų ir investicinių įmonių skirtumus. Tačiau tos taisyklės neturėtų būti taikomos mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms, nes Direktyvoje 2014/65/ES nustatytos atlygio ir įmonių valdymo nuostatos yra pakankamai visapusiškos tokių rūšių investicinėms įmonėms;

(23)

2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaita dėl pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatytų atlyginimo taisyklių įvertinimo taip pat parodė, kad Direktyvoje 2013/36/ES nustatyti reikalavimai dėl atidėto išmokėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis nėra tinkami mažoms ir nesudėtingą veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms arba darbuotojams, gaunantiems mažas kintamojo atlygio dalis. Siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją ir vienodas sąlygas, būtini aiškūs, nuoseklūs ir suderinti investicinių įmonių ir asmenų, kuriems netaikomi tie reikalavimai, nustatymo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad daug uždirbantys asmenys atlieka svarbų vaidmenį vadovaujant investicinių įmonių veiklai ir siekiant ilgalaikių veiklos rezultatų, turėtų būti užtikrinta veiksminga daug uždirbančių asmenų atlygio praktikos ir tendencijų priežiūra. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti stebėti daug uždirbančių asmenų atlygį;

(24)

taip pat tikslinga investicinėms įmonėms suteikti tam tikro lankstumo, kad investicinės įmonės galėtų rinktis, kaip naudoti nepinigines priemones tais atvejais, kai mokamas kintamasis atlygis, jei tik tomis priemonėmis galima veiksmingai pasiekti tikslą suderinti darbuotojų interesus ir įvairių suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, akcininkų ir kreditorių, interesus ir padedama kintamąjį atlygį suderinti su investicinės įmonės rizikos profiliu;

(25)

su teikiamomis įvairiomis investicinėmis paslaugomis susijusios investicinių įmonių pajamos, gaunamos kaip mokesčiai, komisiniai ir kitos pajamos, labai kinta. Apribojus kintamąją atlygio dalį iki tam tikros fiksuotosios atlygio dalies santykinės dalies, būtų daromas poveikis investicinės įmonės gebėjimui sumažinti atlygį tuo metu, kai pajamos sumažėja, o investicinės įmonės pastoviųjų išlaidų bazė galėtų padidėti ir dėl to galėtų kilti rizika, kad investicinė įmonė negebės atlaikyti ekonomikos nuosmukio ar pajamų sumažėjimo. Kad būtų išvengta tos rizikos, nesisteminėms investicinėms įmonėms neturėtų būti nustatytas vienas atlygio kintamosios ir fiksuotosios dalių didžiausias santykis. Tos investicinės įmonės turėtų pačios nustatyti tinkamus santykius. Tačiau šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma nacionalinėje teisėje įgyvendinti priemones, kuriomis investicinėms įmonėms būtų taikomi griežtesni reikalavimai, susiję su atlygio kintamosios ir fiksuotosios dalių didžiausiu santykiu. Be to, šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms nustatyti tokį didžiausią santykį visoms arba tam tikrų rūšių investicinėms įmonėms;

(26)

šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti užkirstas kelias laikytis griežtesnio požiūrio į atlygį, kai investicinės įmonės gauna nepaprastąją viešąją finansinę paramą;

(27)

valstybėse narėse naudojamos įvairios valdymo struktūros. Daugeliu atvejų naudojamas vienos arba dviejų pakopų valdymo organų struktūra. Šioje direktyvoje nustatytų terminų apibrėžtimis siekiama apimti visas esamas struktūras, neteikiant pirmenybės kuriai nors konkrečiai struktūrai. Jos pateikiamos tik praktiniais sumetimais siekiant nustatyti taisykles, kuriomis siekiama konkretaus rezultato, nepriklausomai nuo įstaigai kiekvienoje valstybėje narėje taikytinos nacionalinės bendrovių teisės. Todėl terminų apibrėžtys neturėtų daryti poveikio bendram kompetencijų paskirstymui pagal nacionalinę bendrovių teisę;

(28)

valdymo organai turėtų būti suprantami kaip vykdomąsias ir priežiūros funkcijas atliekantys organai. Valdymo organų kompetencija ir struktūra valstybėse narėse skiriasi. Valstybėse narėse, kuriose valdymo organai turi vienos pakopos struktūrą, vienas valdymo organas paprastai vykdo valdymo ir priežiūros užduotis. Valstybėse narėse, kuriose yra dviejų pakopų struktūra, priežiūros funkciją atlieka atskiras priežiūros organas, kuris neturi vykdomųjų funkcijų, o vykdomąją funkciją atlieka atskira valdyba, kuri yra atsakinga ir atskaitinga už kasdienį įmonės valdymą. Atitinkamai, skirtingiems valdymo organo subjektams pavedamos atskiros užduotys;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad visuomenė vis labiau reikalauja mokesčių skaidrumo, ir siekiant skatinti investicinių įmonių atsakomybę, tinkama reikalauti, kad investicinės įmonės, jei jos nepriskiriamos prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių įmonių, kasmet atskleistų tam tikrą informaciją, įskaitant informaciją apie gaunamą pelną, mokamus mokesčius ir bet kokias gaunamas viešąsias subsidijas;

(30)

siekiant valdyti riziką grupės, kurią sudaro tik investicinės įmonės, lygmeniu, Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytas riziką ribojančio konsolidavimo metodas grupėms, kurias sudaro tik investicinės įmonės, turėtų būti taikomas kartu su grupės kapitalo testu, skirtu paprastesnės struktūros grupėms. Tačiau grupės priežiūros institucija abiem atvejais turėtų būti nustatoma taikant tokius pat principus, kokie taikomi vykdant konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES. Siekiant užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą, pagrindiniai koordinavimo priemonių elementai ir visų pirma informacijos reikalavimai susidarius kritinei padėčiai arba bendradarbiavimo ir koordinavimo tvarka turėtų būti panašūs į pagrindinius koordinavimo elementus, taikytinus tada, kai taikomas kredito įstaigoms skirtas bendras taisyklių sąvadas;

(31)

Komisija turėtų galėti Tarybai pateikti rekomendacijas vykstant Sąjungos ir trečiųjų valstybių deryboms dėl susitarimų dėl praktinio priežiūros, kaip laikomasi investicinėms įmonėms, kurių patronuojančiosios įmonės įsteigtos trečiosiose valstybėse, ir trečiosiose valstybėse veikiančioms investicinėms įmonėms, kurių patronuojančiosios įmonės įsteigtos Sąjungoje, taikomo grupės kapitalo testo reikalavimų, vykdymo. Be to, valstybės narės ir EBI taip pat turėtų galėti su trečiosiomis valstybėmis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kad galėtų vykdyti priežiūros užduotis;

(32)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti dubliavimosi tarp dabartinės riziką ribojančios sistemos, taikytinos ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms, ir šios direktyvos, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES turėtų būti iš dalies pakeisti, kad jie būtų nebetaikomi investicinėms įmonėms. Vis dėlto investicinėms įmonėms, priklausančioms bankų grupei, turėtų ir toliau būti taikomos bankų grupei aktualios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatos, pvz., Reglamento (ES) Nr. 575/2013 11–24 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl riziką ribojančio konsolidavimo ir nuostatos dėl tarpinės ES patronuojančiosios įmonės, nurodytos Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnyje;

(33)

būtina nustatyti veiksmus, kurių įmonės turi imtis, kad patikrintų, ar joms taikoma kredito įstaigos apibrėžtis, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, ir ar dėl to joms reikia gauti kredito įstaigoms išduodamą veiklos leidimą. Kadangi tam tikros investicinės įmonės jau vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, taip pat būtina užtikrinti aiškumą dėl visų tai veiklai vykdyti išduotų veiklos leidimų tęstinumo. Visų pirma labai svarbu, kad kompetentingos institucijos užtikrintų, kad pereinant nuo dabartinės prie naujosios sistemos investicinėms įmonėms būtų užtikrintas pakankamas reguliavimo tikrumas;

(34)

siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, svarbu, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas sąlygas atitinkančios įmonės pateiktų prašymą išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę taikyti sankcijas įmonėms, kurios nepateikia prašymo išduoti tą veiklos leidimą;

(35)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos kredito įstaigos apibrėžties dalinis pakeitimas Reglamentu (ES) 2019/2033 nuo pat pastarojo reglamento įsigaliojimo gali apimti investicines įmones, kurios jau veikia turėdamos pagal Direktyvą 2014/65/ES išduotą veiklos leidimą. Toms įmonėms turėtų būti leidžiama kaip investicinėms įmonėms toliau veikti pagal tą veiklos leidimą, kol bus išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas. Prašymą išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą tos investicinės įmonės turėtų pateikti vėliausiai tada, kai 12 mėnesių iš eilės jų visas vidutinis mėnesio turtas yra lygus arba viršija kurią nors Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą ribinę vertę. Jei šios direktyvos įsigaliojimo dieną investicinės įmonės atitinka kurią nors Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą ribinę vertę, jų visas vidutinis mėnesio turtas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į 12 mėnesių iš eilės iki tos dienos. Tos investicinės įmonės prašymą išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą turėtų pateikti per vienus metus ir vieną dieną nuo šios direktyvos įsigaliojimo;

(36)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos kredito įstaigos apibrėžties dalinis pakeitimas Reglamentu (ES) 2019/2033, gali turėti poveikį ir įmonėms, kurios jau pateikė prašymą išduoti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES ir kurių prašymas dar nagrinėjamas. Tokie prašymai turėtų būti perduoti pagal Direktyvą 2013/36/ES kompetentingoms institucijoms ir jiems turėtų būti taikomos toje direktyvoje nustatytos leidimų išdavimo nuostatos, jei įmonės visas numatomas turtas yra lygus kuriai nors Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytai ribinei vertei arba ją viršija;

(37)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytoms įmonėms taip pat turėtų būti taikomi visi reikalavimai kredito įstaigos veiklai pradėti ir tęsti, nustatyti Direktyvos 2013/36/ES III antraštinėje dalyje, įskaitant veiklos leidimo panaikinimo nuostatas pagal tos direktyvos 18 straipsnį. Tačiau tos direktyvos 18 straipsnį reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos taip pat galėtų panaikinti kredito įstaigai išduotą veiklos leidimą, jei ta kredito įstaiga savo veiklos leidimą naudoja išskirtinai tik vykdyti veiklą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, ir penkis metus iš eilės jos visas vidutinis turtas nesiekė tame papunktyje nustatytų ribinių verčių;

(38)

pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnį trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas Sąjungoje, taikoma nacionalinė tvarka, pagal kurią gali būti reikalaujama valstybėje narėje įsteigti filialą. Siekiant palengvinti reguliarią veiklos, kurią trečiųjų valstybių įmonės vykdo per filialus Sąjungoje, stebėseną ir vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų gauti informaciją apie jų teritorijoje per filialus teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;

(39)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2009/65/EB (12), 2011/61/ES (13) ir 2014/59/ES (14) pateiktos konkrečios kryžminės nuorodos į Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES išdėstytas nuostatas, ir kurios nebebus taikomos investicinėms įmonėms nuo šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033 taikymo pradžios dienos, turėtų būti atnaujintos suderinant jas su atitinkamomis šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatomis;

(40)

EBI, bendradarbiaudama su EVPRI, paskelbė ataskaitą, pagrįstą nuodugnia specialiai parengtos visų nesisteminių investicinių įmonių priežiūros tvarkos aplinkybių analize, surinktais duomenimis ir konsultacijomis, ir ta ataskaita remiamasi kaip pagrindu persvarstant investicinių įmonių riziką ribojančią sistemą;

(41)

siekiant užtikrinti suderintą šios direktyvos taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais išsamiau nustatomi kriterijai, pagal kuriuos tam tikroms investicinėms įmonėms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, nustatoma informacija, kuria buveinės valstybių narių ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų keistis vykdydamos priežiūrą, nustatoma, kaip investicinės įmonės vidaus valdymo reikalavimų tikslais turėtų vertinti savo veiklos dydį, ir visų pirma įvertinti, ar jos yra mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios investicinės įmonės. Be to, techniniuose reguliavimo standartuose reikėtų nustatyti darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį įmonių rizikos profiliui atlygio nuostatų taikymo atžvilgiu, kategorijas, ir nustatyti papildomo 1 ir 2 lygio kapitalo priemones, kurios gali būti laikomos kintamuoju atlygiu. Galiausiai techniniais reguliavimo standartais turėtų būti nustatomi specifinės likvidumo rizikos vertinimo elementai, nustatoma tai, kaip kompetentingos institucijos turi taikyti papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, ir tai, kaip turi veikti priežiūros institucijų kolegijos. Komisija deleguotaisiais aktais turėtų papildyti šią direktyvą, pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius priimdama EBI parengtus techninius reguliavimo standartus. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos techninius reguliavimo standartus visos atitinkamos investicinės įmonės galėtų taikyti tokiu būdu, kuris proporcingas tų investicinių įmonių ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(42)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir jos skelbimo reikalavimais, taip pat EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį bei Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(43)

siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų vienodai taikoma, ir atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant papildyti šią direktyvą paaiškinant šioje direktyvoje pateiktas terminų apibrėžtis, investicinių įmonių vidaus kapitalo ir rizikos vertinimo, taip pat kompetentingų institucijų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo įgaliojimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(44)

kadangi šios direktyvos tikslo – sukurti veiksmingą ir proporcingą riziką ribojančią sistemą, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, turinčios leidimą vykdyti veiklą Sąjungoje, turėtų tvirtą finansinį pagrindą, būtų tvarkingai valdomos, be kita ko, kuo labiau paisant jų klientų interesų, – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl to tikslo masto ir poveikio jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (16) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl:

a)

pradinio investicinių įmonių kapitalo;

b)

kompetentingų institucijų vykdomos investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros įgaliojimų ir priemonių;

c)

kompetentingų institucijų vykdomos investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros laikantis Reglamente (ES) 2019/2033 išdėstytų taisyklių;

d)

kompetentingoms institucijoms taikomų informacijos skelbimo reikalavimų investicinių įmonių riziką ribojančio reguliavimo ir priežiūros srityse.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma investicinėms įmonėms, kurioms veiklos leidimas išduotas ir kurios prižiūrimos pagal Direktyvą 2014/65/ES.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šios direktyvos IV ir V antraštinės dalys netaikomos Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms investicinėms įmonėms, o jų atitikties riziką ribojantiems reikalavimams priežiūra vykdoma pagal Direktyvos 2013/36/ES VII ir VIII antraštines dalis, vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas arba panaši veikla, papildanti vienos arba kelių investicinių įmonių pagrindinę veiklą;

2)

veiklos leidimas – investicinei įmonei pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį išduodamas veiklos leidimas;

3)

filialas – filialas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 30 punkte;

4)

glaudūs ryšiai – glaudūs ryšiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 35 punkte;

5)

kompetentinga institucija – valstybės narės viešojo sektoriaus institucija arba įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę yra oficialiai pripažinta ir įgaliota prižiūrėti investicines įmones pagal šią direktyvą ir priklauso toje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;

6)

prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 150 punkte;

7)

kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, aprašyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (17) 22 straipsnyje arba apskaitos standartuose, kurie investicinei įmonei taikomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (18), arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

8)

grupės kapitalo testo reikalavimų laikymasis – investicinių įmonių grupės patronuojančiosios įmonės atitiktis Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnio reikalavimams;

9)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

10)

išvestinės finansinės priemonės – išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (19) 2 straipsnio 1 dalies 29 punkte;

11)

finansų įstaiga – finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

12)

lyčių atžvilgiu neutrali atlygio politika – lyčių atžvilgiu neutrali atlygio politika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (20), 3 straipsnio 1 dalies 65 punkte;

13)

grupė – grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte;

14)

konsoliduota būklė – konsoliduota būklė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

15)

grupės priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už priežiūrą, ar Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir investicinės įmonės, kurias kontroliuoja Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Sąjungos patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, laikosi grupės kapitalo testo reikalavimų;

16)

buveinės valstybė narė – buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 55 punkto a papunktyje;

17

priimančioji valstybė narė – priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte;

18)

pradinis kapitalas – kapitalas, kurio reikalaujama norint gauti investicinės įmonės veiklos leidimą ir kurio suma bei rūšis nurodytos 9 ir 11 straipsniuose;

19)

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

20)

investicinių įmonių grupė – investicinių įmonių grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte;

21)

investicinė kontroliuojančioji bendrovė – investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte;

22)

investicinės paslaugos ir veikla – investicinės paslaugos ir veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

23)

valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

24)

priežiūros funkciją atliekantis valdymo organas – valdymo organas, vykdantis vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą ir stebėseną;

25)

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB (21) 2 straipsnio 15 punkte;

26)

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojančioji bendrovė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė, investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kredito įstaiga, investicinė įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, ir kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra investicinė įmonė;

27)

vyresnioji vadovybė – vyresnioji vadovybė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

28)

patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 32 punkte;

29)

patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 33 punkte;

30)

sisteminė rizika – sisteminė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

31)

Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė – Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte;

32)

Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė – Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

33)

Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte.

2.   Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą paaiškinant 1 dalyje pateiktas terminų apibrėžtis, kad būtų:

a)

užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas;

b)

atsižvelgta į finansų rinkų pokyčius šios direktyvos taikymo metu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

4 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų paskyrimas ir įgaliojimai

1.   Valstybės narės paskiria vieną ar kelias kompetentingas institucijas, kurios vykdo šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/2033 numatytas funkcijas ir pareigas. Valstybės narės Komisijai, EBI ir EVPRI praneša apie tas paskirtas institucijas, o jei paskirta daugiau nei viena kompetentinga institucija – apie kiekvienos kompetentingos institucijos funkcijas ir pareigas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos vykdytų investicinių įmonių ir, kai taikytina, investicinių kontroliuojančiųjų bendrovių bei mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos priežiūrą, kad įvertintų, ar laikomasi šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti visi būtini įgaliojimai, įskaitant įgaliojimą vykdyti patikras vietoje pagal 14 straipsnį, gauti informaciją, reikalingą vertinant, ar investicinės įmonės ir, kai taikytina, investicinės kontroliuojančiosios bendrovės bei mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės laikosi šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų, taip pat tirti galimus tų reikalavimų pažeidimus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų būtiną kompetenciją, išteklių, veiklos pajėgumų, įgaliojimus ir būtų nepriklausomos, kad galėtų vykdyti šioje direktyvoje nurodytas riziką ribojančios priežiūros, tyrimo ir sankcijų taikymo funkcijas.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės savo kompetentingoms institucijoms pateiktų visą informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar investicinės įmonės laikosi nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, ir Reglamento (ES) 2019/2033. Investicinių įmonių vidaus kontrolės mechanizmai ir administracinės bei apskaitos procedūros yra tokios, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti, ar investicinės įmonės visada laikosi tų nuostatų.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės registruotų visus savo sandorius ir dokumentais įformintų sistemas bei procesus, kuriems taikoma ši direktyva ir Reglamentas (ES) 2019/2033, taip, kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar visada laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, ir Reglamento (ES) 2019/2033.

5 straipsnis

Kompetentingų institucijų teisė savo nuožiūra tam tikroms investicinėms įmonėms taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus

1.   Kompetentingos institucijos gali nuspręsti taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus pagal Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą investicinei įmonei, kuri vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, jei visa investicinės įmonės konsoliduoto turto vertė, apskaičiuota kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis, yra lygi arba viršija 5 mlrd. EUR ir tenkinamas vienas ar daugiau šių kriterijų:

a)

investicinė įmonė šią veiklą vykdo tokiu mastu, kad investicinės įmonės negebėjimas vykdyti įsipareigojimų arba patiriami sunkumai galėtų kelti sisteminę riziką;

b)

investicinė įmonė yra tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

c)

kompetentinga institucija mano, kad tai pagrįsta įvertinus atitinkamos investicinės įmonės veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir vieną ar kelis šiuos aspektus:

i)

investicinės įmonės svarbą Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės ekonomikai;

ii)

investicinės įmonės tarpvalstybinės veiklos svarbą;

iii)

investicinės įmonės tarpusavio sąsajas su finansų sistema.

2.   1 dalis netaikoma prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kolektyvinio investavimo subjektams arba draudimo įmonėms.

3.   Jei kompetentinga institucija pagal 1 dalį nusprendžia investicinei įmonei taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus, tos investicinės įmonės atitikties riziką ribojantiems reikalavimams priežiūra vykdoma pagal Direktyvos 2013/36/ES VII ir VIII antraštinės dalis.

4.   Jei kompetentinga institucija nusprendžia panaikinti pagal 1 dalį priimtą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša investicinei įmonei.

Kompetentingos institucijos pagal 1 dalį priimtas sprendimas nustoja būti taikomas, jei investicinė įmonė nebeatitinka toje dalyje nurodytos ribinės vertės, apskaičiuotos per 12 iš eilės einančių mėnesių.

5.   Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša EBI apie visu pagal 1, 3 ir 4 dalis priimtus sprendimus.

6.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais išsamiau nustatomi 1 dalies a ir b punktuose išdėstyti kriterijai, ir užtikrina jų nuoseklų taikymą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas valstybėje narėje

1.   Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su viešojo sektoriaus institucijomis arba įstaigomis, jų valstybėje narėje atsakingomis už kredito įstaigų ir finansų įstaigų priežiūrą. Valstybės narės reikalauja, kad tos kompetentingos institucijos ir tos viešojo sektoriaus institucijos arba įstaigos nedelsdamos keistųsi informacija, kuri yra esminė arba svarbi joms vykdant savo funkcijas ir pareigas.

2.   Kompetentingos institucijos, kurios nėra pagal Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnį paskirtos institucijos, nustato bendradarbiavimo ir keitimosi visa informacija, kuri yra svarbi joms vykdant savo atitinkamas funkcijas ir pareigas, su tomis institucijomis mechanizmą.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje

1.   Vykdydamos savo pareigas kompetentingos institucijos atsižvelgia į priežiūros priemonių ir priežiūros praktikos taikant teisės nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033, konvergenciją.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

kompetentingos institucijos, kaip EFPIS šalys, bendradarbiautų pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma užtikrindamos, kad tarpusavyje ir su kitomis EFPIS šalimis būtų keičiamasi tinkama, patikima ir išsamia informacija;

b)

kompetentingos institucijos dalyvautų EBI ir, kai tikslinga, šios direktyvos 48 straipsnyje ir Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnyje nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veikloje;

c)

kompetentingos institucijos dėtų visas pastangas, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI parengtų gairių bei rekomendacijų ir būtų reaguojama į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 (22) 16 straipsnį paskelbtus įspėjimus bei rekomendacijas;

d)

kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiautų su ESRV;

e)

kompetentingoms institucijoms nustatytos pareigos ir įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EBI arba ESRV narių, pareigų arba pareigų pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033.

8 straipsnis

Sąjungos priežiūros aspektas

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos, vykdydamos savo bendras pareigas, remdamosi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia į galimą savo sprendimų poveikį kitų atitinkamų valstybių narių ir visos Sąjungos finansų sistemų stabilumui, visų pirma susidarius kritinei padėčiai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PRADINIS KAPITALAS

9 straipsnis

Pradinis kapitalas

1.   Pradinis investicinės įmonės kapitalas, kurio pagal Direktyvos 2014/65/ES 15 straipsnį reikalaujama siekiant gauti leidimą teikti bet kurias investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, nurodytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose, yra 750 000 EUR.

2.   Pradinis investicinės įmonės kapitalas, kurio pagal Direktyvos 2014/65/ES 15 straipsnį reikalaujama siekiant gauti leidimą teikti bet kurias investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, nurodytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose, kai investicinei įmonei neleidžiama laikyti klientų pinigų ar jos klientams priklausančių vertybinių popierių, yra 75 000 EUR.

3.   Pradinis investicinės įmonės kapitalas, kurio pagal Direktyvos 2014/65/ES 15 straipsnį reikalaujama iš investicinių įmonių, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, yra 150 000 EUR.

4.   Investicinės įmonės, gavusios leidimą teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, nurodytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 9 punkte, pradinis kapitalas, kai ta investicinė įmonė sudaro sandorius savo sąskaita arba jai leidžiama juos sudaryti, yra 750 000 EUR.

10 straipsnis

Nuorodos į Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus pradinio kapitalo dydžius

Laikoma, kad šios direktyvos 9 straipsnyje pateiktomis nuorodomis į pradinio kapitalo dydžius nuo 2021 m. birželio 26 d. pakeičiamos kituose Sąjungos teisės aktuose esančios nuorodos į Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus pradinio kapitalo dydžius:

a)

Direktyvos 2013/36/ES 28 straipsnyje pateiktos nuorodos į investicinių įmonių pradinį kapitalą laikomos nuorodomis į šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį;

b)

Direktyvos 2013/36/ES 29 ir 31 straipsniuose pateiktos nuorodos į investicinių įmonių pradinį kapitalą laikomos nuorodomis į šios direktyvos 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį, priklausomai nuo investicinės įmonės investicinių paslaugų ir investicinės veiklos rūšių;

c)

Direktyvos 2013/36/ES 30 straipsnyje pateiktos nuorodos į pradinį kapitalą laikomos nuorodomis į šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį.

11 straipsnis

Pradinio kapitalo sudėtis

Pradinis investicinės įmonės kapitalas sudaromas pagal Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

RIZIKĄ RIBOJANTI PRIEŽIŪRA

1 SKYRIUS

Riziką ribojančios priežiūros principai

1 skirsnis

Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencija ir pareigos

12 straipsnis

Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų institucijų kompetencija

Atsakomybė už investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą tenka buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nedarant poveikio toms šios direktyvos nuostatoms, kuriose numatoma priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų atsakomybė.

13 straipsnis

Skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1.   Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 nustatytas pareigas, visų pirma jos nedelsdamos keičiasi informacija apie investicines įmones, įskaitant:

a)

informaciją apie investicinės įmonės valdymo ir nuosavybės struktūrą;

b)

informaciją apie tai, ar investicinė įmonė laikosi nuosavų lėšų reikalavimų;

c)

informaciją apie tai, ar investicinė įmonė laikosi koncentracijos rizikos reikalavimų ir likvidumo reikalavimų;

d)

informaciją apie investicinės įmonės administracines bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus;

e)

ir informaciją apie visus kitus svarbius veiksnius, dėl kurių gali būti daroma įtaka investicinės įmonės keliamai rizikai.

2.   Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsdamos suteikia bet kokią atliekant investicinės įmonės veiklos priežiūrą gautą informaciją ir duomenis apie galimas problemas ir investicinės įmonės keliamą riziką klientų apsaugai ar priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui.

3.   Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų suteiktą informaciją, imasi visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai, kaip nurodyta 2 dalyje, išvengti ar pašalinti. Gavusios prašymą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms išsamiai paaiškina, kaip atsižvelgė į informaciją ir duomenis, kuriuos joms pateikė priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos.

4.   Kai, perdavusios 2 dalyje nurodytą informaciją ir duomenis, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos mano, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nesiėmė būtinų 3 dalyje nurodytų priemonių, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, pranešusios buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, EBI ir EVPRI, gali imtis tinkamų priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas.

Kompetentingos institucijos gali kreiptis į EBI tais atvejais, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per pagrįstą laikotarpį. Nedarant poveikio SESV 258 straipsniui, EBI tokiais atvejais gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus. EBI taip pat gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą dėl keitimosi informacija pagal šį straipsnį savo iniciatyva, vadovaujantis to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

5.   Jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nepritaria priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, jos gali perduoti klausimą EBI, o ši imasi veiksmų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai EBI imasi veiksmų pagal tą straipsnį, sprendimą ji priima per vieną mėnesį.

6.   Siekiant įvertinti Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą sąlygą, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją, susijusią su garantinių įmokų modeliu ir parametrais, naudojamais atitinkamos investicinės įmonės garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti.

7.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato reikalavimus dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos rūšies ir pobūdžio.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

8.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustato keitimosi informacija reikalavimų siekiant palengvinti investicinių įmonių priežiūrą, standartines formas, šablonus ir procedūras.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

9.   EBI 7 ir 8 dalyse nurodytus techninių standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

14 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje įsteigtų filialų patikrinimas ir patikra vietoje

1.   Priimančiosios valstybės narės nustato, kad – jei kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi investicinė įmonė savo veiklą vykdo per filialą – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, prieš tai pirmiausia informavusios priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas, gali pačios arba pasitelkusios tuo tikslu jų paskirtus tarpininkus atlikti 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos patikrą vietoje ir tokių filialų patikrinimą.

2.   Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos priežiūros tikslais ir kai mano, kad tai svarbu dėl priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumo priežasčių, turi įgaliojimus konkrečiais atvejais vykdyti investicinių įmonių filialų jų teritorijoje vykdomos veiklos patikras ir patikrinimus vietoje ir iš filialo reikalauti informacijos apie jo veiklą.

Prieš atlikdamos tokias patikras ir patikrinimus, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos konsultuojasi su buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

Po tų patikrų ir patikrinimų priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms kuo greičiau perduoda gautą informaciją ir duomenis, kurie yra svarbūs atitinkamos investicinės įmonės rizikos vertinimui.

2 skirsnis

Profesinė paslaptis ir pareiga pranešti

15 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis konfidencialia informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir visi tose kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys, įskaitant Direktyvos 2014/65/ES 76 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, taikant šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 būtų saistomi prievolės saugoti profesinę paslaptį.

Konfidenciali informacija, kurią tokios kompetentingos institucijos ir asmenys gauna vykdydami savo pareigas, gali būti atskleidžiama tik santraukos ar apibendrinta forma, iš kurios nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių investicinių įmonių ar asmenų, nedarant poveikio baudžiamojoje teisėje nustatytiems atvejams.

Paskelbus investicinės įmonės bankrotą arba ją priverstinai likviduojant, su trečiosiomis šalimis nesusijusi konfidenciali informacija gali būti atskleista vykstant civilinių ar komercinių bylų nagrinėjimui, jei toks atskleidimas būtinas siekiant išnagrinėti bylą.

2.   Kompetentingos institucijos konfidencialią informaciją, kuri surenkama, kuria keičiamasi ar kuri perduodama pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033, gali naudoti tik vykdydamos savo pareigas ir visų pirma šiais tikslais:

a)

vykdant riziką ribojančių taisyklių, nustatytų šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/2033, laikymosi stebėseną;

b)

taikant sankcijas;

c)

administracine tvarka apskundžiant kompetentingų institucijų sprendimus;

d)

teisme, iškėlus bylą pagal 23 straipsnį.

3.   Fiziniai ir juridiniai asmenys ir kiti subjektai, išskyrus kompetentingas institucijas, gaunantys konfidencialią informaciją pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033, tą informaciją naudoja tik tais tikslais, kuriuos aiškiai nurodo kompetentinga institucija, arba remdamiesi nacionaline teise.

4.   Kompetentingos institucijos gali keistis konfidencialia informacija 2 dalyje nurodytais tikslais, gali aiškiai nurodyti, kaip su ta informacija turi būti elgiamasi, ir gali aiškiai apriboti tolesnį tos informacijos perdavimą.

5.   1 dalyje nurodyta prievolė netrukdo kompetentingoms institucijoms konfidencialią informaciją perduoti Komisijai, kai ta informacija būtina Komisijai vykdant įgaliojimus.

6.   Kompetentingos institucijos EBI, EVPRI, ESRV, valstybių narių centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) ir Europos Centriniam Bankui, kaip pinigų politiką vykdančioms institucijoms, ir tam tikrais atvejais viešojo sektoriaus institucijoms, atsakingoms už mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, gali teikti konfidencialią informaciją, kai ta informacija būtina jų užduotims vykdyti.

16 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimai su trečiosiomis valstybėmis dėl keitimosi informacija

Vykdydamos savo priežiūros užduotis pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2019/2033 ir siekdamos keistis informacija kompetentingos institucijos, EBI ir EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnį gali su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, taip pat su trečiųjų valstybių institucijomis arba organais, atsakingais už toliau išvardytas užduotis, sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, jei atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos, kurios yra bent lygiavertės numatytosioms šios direktyvos 15 straipsnyje:

a)

finansų įstaigų ir finansų rinkų priežiūrą, įskaitant finansų subjektų, kuriems suteikta licencija veikti kaip pagrindinėms sandorio šalims, priežiūrą, jei pagrindinės sandorio šalys buvo pripažintos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (23) 25 straipsnį;

b)

investicinių įmonių likvidavimu, bankrotu ir panašiomis procedūromis;

c)

įstaigų, susijusių su investicinių įmonių likvidavimu, bankrotu ir panašiomis procedūromis, priežiūra;

d)

finansų įstaigų arba kompensavimo sistemas administruojančių įstaigų teisės aktais nustatyto audito atlikimu;

e)

asmenų, kuriems patikėta atlikti teisės aktais nustatytą finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūra;

f)

asmenų, veikiančių apyvartinių taršos leidimų rinkose, priežiūra siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir grynųjų pinigų sandorių rinkų apžvalgą;

g)

asmenų, veikiančių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose, priežiūra siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir grynųjų pinigų sandorių rinkų apžvalgą.

17 straipsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kontrolę, pareigos

Valstybės narės nustato, kad bet koks asmuo, kuriam pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB (24) suteiktas leidimas ir kuris investicinėje įmonėje vykdo užduotis, apibūdintas Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje arba Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnyje, arba bet kokias kitas teisės aktais nustatytas užduotis, privalo kompetentingoms institucijoms nedelsdamas pranešti apie bet kokį faktą ar sprendimą, susijusį su ta investicine įmone arba su įmone, turinčia glaudžių ryšių su ta investicine įmone, kai:

a)

reikšmingai pažeidžiami įstatymai ar kiti teisės aktai, nustatyti pagal šią direktyvą;

b)

gali būti trukdoma investicinei įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą arba

c)

gali būti atsisakyta patvirtinti finansines ataskaitas arba nuspręsta pareikšti išlygas.

3 skirsnis

Sankcijos, tyrimo įgaliojimai ir teisė pateikti skundą

18 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1.   Nedarant poveikio šios direktyvos IV antraštinės dalies 2 skyriaus 4 skirsnyje nurodytiems priežiūros įgaliojimams, įskaitant tyrimo įgaliojimus ir kompetentingų institucijų įgaliojimus taikyti teisių gynimo priemones, ir valstybių narių teisei numatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas ir priemones, taikomas pažeidus nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, ir Reglamentą (ES) 2019/2033, įskaitant atvejus, kai investicinė įmonė:

a)

nenustato vidaus valdymo tvarkos, kaip nustatyta 26 straipsnyje;

b)

kompetentingoms institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie tai, kaip vykdo įpareigojimą laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje, taip pažeisdama to reglamento 54 straipsnio 1 dalies b punktą;

c)

kompetentingoms institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie koncentracijos riziką, taip pažeisdama Reglamento (ES) 2019/2033 54 straipsnio 1 dalies e punktą;

d)

patiria koncentracijos riziką, viršijančią Reglamento (ES) 2019/2033 37 straipsnyje nustatytas ribas, nedarant poveikio to reglamento 38 ir 39 straipsniams;

e)

pakartotinai arba nuolat neturi likvidžiojo turto, taip pažeisdama Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnį, nedarant poveikio to reglamento 44 straipsniui;

f)

nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją, taip pažeisdama Reglamento (ES) 2019/2033 šeštoje dalyje nustatytas nuostatas;

g)

vykdo mokėjimus į investicinės įmonės nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28, 52 arba 63 straipsnį draudžiama vykdyti tokius mokėjimus į nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams;

h)

yra pripažinta atsakinga už sunkų nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (25), pažeidimą;

i)

leidžia vienam arba keliems asmenims, kurie neatitinka Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio reikalavimų, tapti arba toliau būti valdymo organo nariais.

Valstybės narės, kurios nenustato taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, Komisijai pateikia atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės apima:

a)

viešą pranešimą, kuriuo nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo, investicinė įmonė, investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ir pažeidimo pobūdis;

b)

nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų;

c)

laikiną draudimą investicinės įmonės valdymo organo nariams arba bet kuriems kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims vykdyti funkcijas investicinėse įmonėse;

d)

juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais veiklos metais, įskaitant bendrąsias pajamas, kurias sudaro gautinos palūkanos ir panašios pajamos, pajamos iš akcijų ir kitų duodančių kintamas ar pastovias palūkanas vertybinių popierių bei gautini komisiniai ar įmokos;

e)

juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių, jei tą pelną arba nuostolius galima nustatyti, suma;

f)

fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta 2019 m. gruodžio 25 d.

Kai pirmos pastraipos d punkte nurodyta įmonė yra patronuojamoji įmonė, atitinkamomis bendrosiomis pajamomis laikomos bendrosios pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai investicinė įmonė pažeidžia nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, arba pažeidžia Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatas, kompetentinga institucija gali taikyti administracines sankcijas valdymo organo nariams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos 1 dalyje nurodytų administracinių sankcijų ar administracinių priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį, kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, kai tinkama:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingų fizinių ar juridinių asmenų atsakomybės laipsnį;

c)

už pažeidimą atsakingų fizinių ar juridinių asmenų finansinį pajėgumą, įskaitant bendrą juridinių asmenų apyvartą arba fizinių asmenų metines pajamas;

d)

už pažeidimą atsakingų juridinių asmenų gauto pelno arba išvengtų nuostolių dydį;

e)

bet kokius nuostolius, trečiųjų šalių patirtus dėl pažeidimo;

f)

bendradarbiavimo su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis lygį;

g)

ankstesnius už pažeidimą atsakingų fizinių ar juridinių asmenų pažeidimus;

h)

visus galimus sisteminius pažeidimo padarinius.

19 straipsnis

Tyrimo įgaliojimai

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų visus informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms vykdyti, įskaitant:

a)

įgaliojimą reikalauti, kad informaciją pateiktų šie fiziniai arba juridiniai asmenys:

i)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos investicinės įmonės;

ii)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos investicinės kontroliuojančiosios bendrovės;

iii)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

iv)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

v)

i–iv papunkčiuose nurodytiems subjektams priklausantys asmenys;

vi)

trečiosios šalys, kurioms i–iv papunkčiuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą;

b)

įgaliojimą atlikti visus būtinus tyrimus, susijusius su bet kuriuo a punkte nurodytu atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtu ar esančiu asmeniu, įskaitant teisę:

i)

reikalauti, kad a punkte nurodyti asmenys pateiktų dokumentus;

ii)

tikrinti a punkte nurodytų asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tų buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

iii)

gauti a punkte nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

iv)

apklausti visus kitus susijusius asmenis siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

c)

įgaliojimą atlikti visus būtinus a punkte nurodytų juridinių asmenų ir bet kurių kitų įmonių, kurioms taikoma grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūra, kai kompetentinga institucija yra grupės priežiūros institucija, patikrinimus verslo patalpose, pateikus išankstinį pranešimą atitinkamoms kitoms kompetentingoms institucijoms.

20 straipsnis

Administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių skelbimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje nepagrįstai nedelsdamos skelbtų visas administracines sankcijas ir administracines priemones, kurios skirtos pagal 18 straipsnį ir dėl kurių nepateikta ar nebegali būti pateikta skundų. Skelbiama informacija, be kita ko, apima pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio arba juridinio asmens, kuriam paskirta sankcija arba taikoma priemonė, tapatybę. Ta informacija skelbiama tik po to, kai tam asmeniui pranešama apie tas sankcijas ar priemones, ir tiek, kiek tas skelbimas yra būtinas ir proporcingas.

2.   Jei valstybės narės leidžia skelbti administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, kurios skirtos pagal 18 straipsnį ir dėl kurių pateikiamas skundas, kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje taip pat skelbia informaciją apie skundo būklę ir rezultatus.

3.   Kompetentingos institucijos administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, skirtas pagal 18 straipsnį, skelbia užtikrindamos anonimiškumą šiais atvejais:

a)

sankcija ar priemonė buvo skirta fiziniam asmeniui, ir nustatyta, kad skelbti to asmens duomenis būtų neproporcinga;

b)

dėl paskelbimo kiltų pavojus vykstančiam baudžiamajam tyrimui arba finansų rinkų stabilumui;

c)

dėl paskelbimo susijusioms investicinėms įmonėms arba fiziniams asmenims būtų padaryta neproporcinga žala.

4.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerius metus. Asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje gali būti laikomi tik tais atvejais, kai tai leidžia taikytinos duomenų apsaugos taisyklės.

21 straipsnis

Pranešimas apie sankcijas Europos bankininkystės institucijai

Kompetentingos institucijos EBI praneša apie administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, skirtas pagal 18 straipsnį, taip pat apie skundus, pateiktus dėl tų sankcijų ir kitų administracinių priemonių, ir jų rezultatus. EBI administruoja centrinę administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų institucijų tarpusavio keitimosi informacija tikslais. Prieigą prie tos duomenų bazės gali turėti tik kompetentingos institucijos ir EVPRI, ta duomenų bazė turi būti reguliariai ir bent kartą per metus atnaujinama.

EBI administruoja interneto svetainę, kurioje pateikiamos nuorodos į kiekvienos kompetentingos institucijos paskelbtas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, pritaikytas pagal 18 straipsnį, ir nurodomas laikotarpis, kuriam kiekviena valstybė narė skelbia administracines sankcijas ir kitas administracines priemones.

22 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų galima kompetentingoms institucijoms nedelsiant pranešti apie nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, ir Reglamento (ES) 2019/2033 galimus ar faktinius pažeidimus.

Tie mechanizmai, be kita ko, apima:

a)

specialias tokių pranešimų gavimo, vertinimo ir tolesnių susijusių veiksmų procedūras, įskaitant saugių komunikacijos kanalų nustatymą;

b)

tinkamą investicinių įmonių darbuotojų, kurie praneša apie investicinėje įmonėje padarytus pažeidimus, apsaugą nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio toje investicinėje įmonėje;

c)

asmens duomenų, susijusių tiek su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimą, tiek su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs tą pažeidimą, apsaugą pagal Reglamentą (ES) 2016/679;

d)

aiškias taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visais atvejais būtų garantuotas asmens, kuris praneša apie investicinėje įmonėje padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant tolesnius tyrimus arba vėliau vykdant administracinį ar teisminį procesą.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės įdiegtų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įmonės viduje specialiu ir nepriklausomu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus. Tokias procedūras gali numatyti socialiniai partneriai, jei tik tomis procedūromis teikiama tokia pati apsauga, kokia nurodyta 1 dalies b, c ir d punktuose.

23 straipsnis

Teisė pateikti skundą

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimus ir priemones, kurie priimami pagal Reglamentą (ES) 2019/2033 arba laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, būtų galima apskųsti.

2 SKYRIUS

Tikrinimo procesas

1 skirsnis

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas ir vidaus rizikos vertinimo procesas

24 straipsnis

Vidaus kapitalas ir likvidusis turtas

1.   Investicinės įmonės, kurios netenkina Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, taiko patikimą, veiksmingą ir išsamią tvarką, strategijas ir procesus, siekdamos nuolat vertinti ir užtikrinti vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto, kurį jos laiko pakankamu atitinkamo pobūdžio ir lygio rizikai, kurią jos gali kelti kitiems ir kuri kyla arba gali kilti pačioms investicinėms įmonėms, padengti, sumas, rūšis ir paskirstymą.

2.   1 dalyje nurodyta tvarka, strategijos ir procesai turi būti tinkami ir proporcingi atitinkamos investicinės įmonės veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Jie turi būti nuolat peržiūrimi įmonės viduje.

Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad investicinės įmonės, kurios tenkina Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, taikytų šiame straipsnyje numatytus reikalavimus tiek, kiek kompetentingos institucijos mano, kad tai tikslinga.

2 skirsnis

Vidaus valdymas, skaidrumas, rizikos vertinimas ir atlygis

25 straipsnis

Šio skirsnio taikymo sritis

1.   Šis skirsnis netaikomas, jei, remdamasi Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalimi, investicinė įmonė nustato, kad atitinka visas ten išdėstytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas.

2.   Jei investicinė įmonė, kuri neatitiko visų Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, vėliau jas atitinka, šis skirsnis nebetaikomas po šešių mėnesių nuo tų sąlygų atitikimo dienos. Šis skirsnis investicinei įmonei nebetaikomas po to laikotarpio tik jei investicinė įmonė toliau nepertraukiamai tuo laikotarpiu atitiko Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas ir apie tai atitinkamai pranešė kompetentingai institucijai.

3.   Jei investicinė įmonė nustato, kad ji nebeatitinka visų Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir pradeda laikytis šio skirsnio per 12 mėnesių nuo dienos, kurią buvo atliktas tas vertinimas.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės 32 straipsnyje išdėstytas nuostatas taikytų atlygiui, skiriamam už suteiktas paslaugas arba veiklos rezultatus finansiniais metais, einančiais po finansinių metų, kuriais vyko 3 dalyje nurodytas vertinimas.

Kai taikomas šis skirsnis ir taikomas Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnis, valstybės narės užtikrina, kad investicinėms įmonėms šis skirsnis būtų taikomas individualiai.

Kai taikomas šis skirsnis ir taikomas Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnyje nurodytas riziką ribojantis konsolidavimas, valstybės narės užtikrina, kad investicinėms įmonėms jis būtų taikomas individualiai ir konsoliduotai.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, šis skirsnis netaikomas konsoliduotos būklės patronuojamosioms įmonėms, kurios įsteigtos trečiosiose valstybėse, jei patronuojančioji įmonė Sąjungoje kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad taikyti šį skirsnį yra neteisėta pagal trečiosios valstybės, kurioje įsteigtos tos patronuojamosios įmonės, įstatymus.

26 straipsnis

Vidaus valdymas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės turėtų patikimą valdymo tvarką, įskaitant visas šias priemones:

a)

aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe;

b)

veiksmingus rizikos, kuri kyla arba gali kilti toms investicinėms įmonėms arba kurią jos kelia arba gali kelti kitiems, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesus;

c)

tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras;

d)

atlygio politiką ir praktiką, atitinkančias patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir skatinančias tokį valdymą.

Pirmos pastraipos d punkte nurodyta atlygio politika ir praktika turi būti lyčių atžvilgiu neutrali.

2.   Nustatant 1 dalyje nurodytą tvarką, atsižvelgiama į 28–33 straipsniuose nustatytus kriterijus.

3.   1 dalyje nurodyta tvarka yra tinkama ir proporcinga investicinės įmonės verslo modeliui ir veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui.

4.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, paskelbia 1 dalyje nurodytos valdymo tvarkos taikymo gaires.

EBI, konsultuodamasi su EVPRI, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia investicinėms įmonėms skirtas gaires dėl lyčių atžvilgiu neutralios atlygio politikos.

Per dvejus metus nuo tų gairių paskelbimo dienos, remdamasi kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI paskelbia ataskaitą dėl investicinių įmonių taikomos lyčių atžvilgiu neutralios atlygio politikos.

27 straipsnis

Informacijos atskleidimas pagal valstybę

1.   Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, turinčios filialą arba patronuojamąją įmonė, kuri yra finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri nėra ta valstybė, kurioje investicinei įmonei buvo suteiktas veiklos leidimas, pagal valstybę narę ir trečiąją valstybę kasmet atskleistų šią informaciją:

a)

visų patronuojamųjų įmonių ir filialų pavadinimą, veiklos pobūdį ir vietą;

b)

apyvartą;

c)

darbuotojų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais;

d)

pelną arba nuostolius prieš mokesčius;

e)

pelno arba nuostolių mokestį;

f)

gautas valstybės subsidijas.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija audituojama pagal Direktyvą 2006/43/EB ir skelbiama, jei įmanoma, kaip tos investicinės įmonės metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas.

28 straipsnis

Valdymo organo vaidmuo valdant riziką

1.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės valdymo organas patvirtintų ir reguliariai peržiūrėtų investicinės įmonės norimos prisiimti rizikos ir rizikos, kuri investicinei įmonei kyla arba gali kilti, valdymo, stebėsenos ir mažinimo strategiją ir politiką, atsižvelgiant į investicinės įmonės makroekonominę aplinką ir verslo ciklą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas skirtų pakankamai laiko, kad būtų užtikrinta, jog būtų tinkamai apsvarstyti 1 dalyje nurodyti klausimai, taip pat kad jis skirtų pakankamai išteklių investicinei įmonei kylančiai visai reikšmingai rizikai valdyti.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės nustatytų atskaitomybės valdymo organui ryšius, apimančius visą reikšmingą riziką ir visą rizikos valdymo politiką bei jos pakeitimus.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad visos 32 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytų kriterijų neatitinkančios investicinės įmonės įsteigtų rizikos komitetą, kurį sudarytų valdymo organo nariai, atitinkamoje investicinėje įmonėje neatliekantys jokios vykdomosios funkcijos.

Pirmoje pastraipoje nurodyto rizikos komiteto nariai turi tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kad visiškai suprastų, valdytų ir stebėtų investicinės įmonės rizikos strategiją ir jai priimtiną riziką. Jie užtikrina, kad rizikos komitetas valdymo organui patartų dėl investicinės įmonės bendros esamos ir būsimos priimtinos rizikos bei strategijos ir padėtų valdymo organui prižiūrėti, kaip tą strategiją įgyvendina vyresnioji vadovybė. Bendra atsakomybė už investicinės įmonės rizikos strategiją ir politiką tenka valdymo organui.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros funkciją atliekantis valdymo organas ir to valdymo organo rizikos komitetas, jei toks rizikos komitetas yra įsteigtas, turėtų prieigą prie informacijos apie riziką, kuri investicinei įmonei kyla arba gali kilti.

29 straipsnis

Rizikos vertinimas

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad investicinės įmonės turėtų patikimas toliau išvardytų veiksnių nustatymo, vertinimo, valdymo ir stebėsenos strategijas, politiką, procesus ir sistemas:

a)

reikšmingų klientams kylančios rizikos šaltinių bei padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;

b)

reikšmingų rinkai kylančios rizikos šaltinių bei padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;

c)

reikšmingų investicinei įmonei kylančios rizikos šaltinių bei padarinių, visų pirma rizikos, dėl kurios gali sumažėti turimų nuosavų išteklių lygis;

d)

likvidumo rizikos per atitinkamus laikotarpius, įskaitant dienos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad investicinė įmonė išlaikytų pakankamo dydžio likvidžius išteklius, be kita ko, kad galėtų šalinti a, b ir c punktuose nurodytus reikšmingus rizikos šaltinius.

Strategijos, politika, procesai ir sistemos yra proporcingi investicinės įmonės sudėtingumui, rizikos profiliui bei veiklos apimčiai ir valdymo organo nustatytai priimtinai rizikai bei atspindi investicinės įmonės svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ji vykdo veiklą.

Pirmos pastraipos a punkto ir antros pastraipos tikslais kompetentingos institucijos atsižvelgia į nacionalinę teisę, reglamentuojančią saugomų klientų pinigų atskyrimą.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais investicinės įmonės apsvarsto galimybę apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, nes tai yra veiksminga jų vykdomo rizikos valdymo priemonė.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais reikšmingi pačiai investicinei įmonei kylančios rizikos šaltiniai apima, jei aktualu, reikšmingus turto balansinės vertės pokyčius, įskaitant visus reikalavimus priklausomų agentų atžvilgiu, atvejus, kai klientai ar sandorio šalys nevykdo įsipareigojimų, finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių pozicijas, taip pat įsipareigojimus nustatyto dydžio išmokų pensijų sistemoms.

Investicinės įmonės deramai atsižvelgia į bet kokį reikšmingą poveikį nuosavoms lėšoms, kai tokia rizika nėra tinkamai įvertinta nuosavų lėšų reikalavimuose, apskaičiuotuose pagal Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnį.

2.   Kai investicinės įmonės turi būti likviduotos arba turi nutraukti veiklą, kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės, atsižvelgdamos į savo verslo modelių ir strategijų gyvybingumą ir tvarumą, deramai įvertintų reikalavimus ir reikalingus išteklius, kurie yra realistiški, atsižvelgiant į terminus ir nuosavų lėšų bei likvidžių išteklių turėjimą, viso pasitraukimo iš rinkos proceso metu.

3.   Nukrypstant nuo 25 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies a, c ir d punktai taikomi investicinėms įmonėms, atitinkančioms Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas.

4.   Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų užtikrinta, jog investicinių įmonių strategijos, politika, procesai ir sistemos būtų patikimi. Juose Komisija atsižvelgia į pokyčius finansų rinkose, visų pirma naujų finansinių produktų atsiradimą, apskaitos standartų pokyčius ir pokyčius, kurie palengvina priežiūros praktikos konvergenciją.

30 straipsnis

Atlygio politika

1.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, nustatydamos ir taikydamos savo atlygio politiką darbuotojų kategorijoms, įskaitant vyresniąją vadovybę, riziką prisiimančius darbuotojus, kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus ir visus darbuotojus, kurių bendras atlygis yra lygus bent mažiausiam atlygiui, kurį gauna vyresnioji vadovybė arba riziką prisiimantys darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį investicinės įmonės arba jos valdomo turto rizikos profiliui, laikytųsi toliau išvardytų principų:

a)

atlygio politika yra aiškiai nustatyta dokumentais ir proporcinga investicinės įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai ir pobūdžiui, taip pat jos veiklos apimčiai ir sudėtingumui;

b)

atlygio politika yra neutrali lyčių atžvilgiu atlygio politika;

c)

atlygio politika atitinka patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir ja skatinamas toks valdymas;

d)

atlygio politika atitinka investicinės įmonės verslo strategiją ir tikslus, ja taip pat atsižvelgiama į ilgalaikį priimtų investicinių sprendimų poveikį;

e)

atlygio politika apima priemones, kuriomis vengiama interesų konfliktų, skatinamas atsakingas profesinis elgesys, rizikos suvokimas ir apdairus rizikavimas;

f)

investicinės įmonės valdymo organas, atlikdamas priežiūros funkciją, patvirtina ir periodiškai peržiūri atlygio politiką ir prisiima bendrą atsakomybę už jos įgyvendinimo priežiūrą;

g)

vykdant kontrolės funkcijas bent kartą per metus atliekama centralizuota ir nepriklausoma atlygio politikos įgyvendinimo vidaus peržiūra;

h)

darbuotojai, vykdantys kontrolės funkcijas, yra nepriklausomi nuo verslo padalinių, kuriuos jie prižiūri, turi atitinkamus įgaliojimus ir jų atlygis priklauso nuo su jų funkcijomis susietų tikslų įvykdymo, neatsižvelgiant į veiklos sričių, kurias jie kontroliuoja, rezultatus;

i)

rizikos valdymo ir atitikties kontrolės funkcijas atliekančių vyresniųjų pareigūnų atlygį tiesiogiai prižiūri 33 straipsnyje nurodytas atlygio komitetas arba, jei toks komitetas nėra įsteigtas, valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją;

j)

atlygio politikoje, atsižvelgiant į nacionalines atlygio nustatymo nuostatas, aiškiai atskiriami kriterijai, taikomi nustatant:

i)

pagrindinį fiksuotąjį atlygį, kuris pirmiausia atspindi atitinkamą profesinę patirtį ir organizacinę atsakomybę, kuri nustatyta darbuotojo pareiginėje instrukcijoje, pridedamoje prie įdarbinimo sąlygų;

ii)

kintamąjį atlygį, kuris atspindi tvarius ir pagal riziką pakoreguotus darbuotojo veiklos rezultatus, taip pat veiklos rezultatus, viršijančius darbuotojo pareiginėje instrukcijoje reikalaujamus veiklos rezultatus;

k)

fiksuotoji dalis sudaro pakankamai didelę viso atlygio dalį, kad būtų galima vykdyti visiškai lanksčią politiką, susijusią su kintamosiomis atlygio dalimis, įskaitant galimybę nemokėti kintamosios atlygio dalies.

2.   Taikant 1 dalies k punktą valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės savo atlygio politikoje nustatytų tinkamą fiksuotosios viso atlygio dalies ir kintamosios viso atlygio dalies santykį, atsižvelgiant į investicinės įmonės verslo veiklą ir susijusią riziką, taip pat į poveikį, kurį investicinės įmonės rizikos profiliui daro 1 dalyje nurodyti įvairių kategorijų darbuotojai.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės nustatytų ir taikytų 1 dalyje nurodytus principus taip, kad tai atitiktų jų dydį ir vidaus organizacinę struktūrą, taip pat jų veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą.

4.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato tinkamus kriterijus, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį investicinės įmonės rizikos profiliui, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kategorijos. EBI ir EVPRI deramai atsižvelgia į Komisijos rekomendaciją 2009/384/EB (26) ir esamas atlyginimo gaires pagal direktyvas 2009/65/EB, 2011/61/ES ir 2014/65/ES ir siekia kuo labiau sumažinti esamų nuostatų skirtumus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

31 straipsnis

Nepaprastąją viešąją finansinę paramą gaunančios investicinės įmonės

Valstybės narės užtikrina, kad, jei investicinė įmonė gauna nepaprastąją viešąją finansinę paramą, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte:

a)

ta investicinė įmonė nemoka kintamojo atlygio valdymo organo nariams;

b)

jei darbuotojams, kurie nėra valdymo organo nariai, mokamas kintamasis atlygis būtų nesuderinamas su investicinės įmonės patikimos kapitalo bazės išlaikymu ir galimybe laiku nutraukti nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimą, jis apribojamas iki tam tikros grynųjų pajamų dalies.

32 straipsnis

Kintamasis atlygis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kintamasis atlygis, kurį investicinė įmonė skiria ir moka 30 straipsnio 1 dalyje nurodytoms darbuotojų kategorijoms, atitiktų visus toliau nurodytus reikalavimus laikantis tokių pačių sąlygų, kaip išdėstytosios 30 straipsnio 3 dalyje:

a)

kai kintamasis atlygis yra susietas su veiklos rezultatais, visa kintamojo atlygio suma yra grindžiama konkretaus asmens bei atitinkamo verslo padalinio veiklos rezultatų ir bendrų investicinės įmonės rezultatų vertinimu;

b)

vertinant konkretaus asmens veiklos rezultatus atsižvelgiama ir į finansinius, ir į nefinansinius kriterijus;

c)

a punkte nurodytas veiklos rezultatų vertinimas yra grindžiamas kelerių metų laikotarpiu, atsižvelgiant į investicinės įmonės verslo ciklą ir jos verslo riziką;

d)

kintamasis atlygis nedaro poveikio investicinės įmonės gebėjimui užtikrinti patikimą kapitalo bazę;

e)

nėra garantuoto kintamojo atlygio, išskyrus tokį atlygį naujiems darbuotojams tik pirmaisiais jų darbo metais ir tik tuo atveju, jei investicinė įmonė turi tvirtą kapitalo bazę;

f)

su ankstyvu darbo sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į veiklos rezultatus, kuriuos konkretus asmuo pasiekė per tam tikrą laiką, ir jomis neatlyginama už prastus rezultatus arba nusižengimus;

g)

su kompensacija arba išpirkimu pagal ankstesnėje darbovietėje sudarytas sutartis susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais investicinės įmonės interesais;

h)

veiklos rezultatų vertinimas, naudojamas kintamųjų atlygio dalių fondams apskaičiuoti, apima visų rūšių dabartinę ir būsimą riziką, ir jį atliekant atsižvelgiama į kapitalo sąnaudas ir reikalaujamą likvidumą pagal Reglamentą (ES) 2019/2033;

i)

skiriant kintamąsias atlygio dalis investicinėje įmonėje atsižvelgiama į visų rūšių dabartinę ir būsimą riziką;

j)

bent 50 % kintamojo atlygio sudaro bet kurios iš šių priemonių:

i)

akcijos arba lygiavertės nuosavybės dalys, atsižvelgiant į atitinkamos investicinės įmonės teisinę struktūrą;

ii)

su akcijomis susijusios priemonės arba lygiavertės nepiniginės priemonės, atsižvelgiant į atitinkamos investicinės įmonės teisinę struktūrą;

iii)

papildomo 1 lygio kapitalo priemonės ar 2 lygio kapitalo priemonės arba kitos priemonės, kurios gali būti visiškai konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašytos ir kurios tinkamai atspindi veiklą tęsti besitikinčios investicinės įmonės kredito kokybę;

iv)

nepiniginės priemonės, atspindinčios valdomų portfelių priemonių sudėtį;

k)

nukrypstant nuo j punkto, jei investicinė įmonė neišleidžia nė vienos iš tame punkte nurodytų priemonių, kompetentingos institucijos gali patvirtinti alternatyvių priemonių, kuriomis siekiama tų pačių tikslų, naudojimą;

l)

bent 40 % kintamojo atlygio atidedama atitinkamai trejų – penkerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į investicinės įmonės verslo ciklą, jos veiklos pobūdį, riziką ir konkretaus asmens veiklą, išskyrus atvejus, kai kintamąjį atlygį sudaro itin didelė suma, – tokiu atveju turi būti atidedama bent 60 % kintamojo atlygio;

m)

iki 100 % kintamojo atlygio sumažinama, kai investicinės įmonės finansinės veiklos rezultatai pablogėja arba yra neigiami, be kita ko, taikant sumažinimo arba susigrąžinimo sistemas, atsižvelgiant į investicinės įmonės nustatytus kriterijus, visų pirma apimančius aplinkybes, kai konkretus asmuo:

i)

dalyvavo veikloje, dėl kurios investicinė įmonė patyrė didelių nuostolių, arba buvo už ją atsakingas;

ii)

nebelaikomas kompetentingu ir tinkamu;

n)

savo nuožiūra sukauptos pensijų lėšos atitinka investicinės įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus.

2.   Taikant 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad:

a)

30 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesinaudotų asmeninėmis rizikos draudimo strategijomis ar su atlygiu bei atsakomybe susijusiu draudimu ir taip nepakenktų 1 dalyje nurodytų principų taikymui;

b)

kintamasis atlygis nebūtų mokamas finansinėmis priemonėmis ar būdais, kuriais būtų sudarytos sąlygos nesilaikyti šios direktyvos arba Reglamento (ES) 2019/2033.

3.   Taikant 1 dalies j punktą, jame nurodytoms priemonėms taikoma tinkama užlaikymo politika, skirta suderinti asmens paskatas ir investicinės įmonės, jos kreditorių ir klientų ilgesnio laikotarpio interesus. Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali nustatyti tų priemonių rūšių ir struktūros apribojimus arba uždrausti tam tikras priemones naudoti kintamajam atlygiui mokėti.

Taikant 1 dalies l punktą, į atidėtą kintamąjį atlygį teisės suteikiamos ne greičiau kaip taikant pro rata principą.

Taikant 1 dalies n punktą, kai darbuotojas išeina iš darbo investicinėje įmonėje nesuėjus pensiniam amžiui, savo nuožiūra sukauptas pensijos lėšas investicinė įmonė laiko penkerių metų laikotarpį j punkte nurodytų priemonių forma. Darbuotojui sulaukus pensinio amžiaus ir jam išėjus į pensiją, savo nuožiūra sukauptos pensijos išmokos darbuotojui išmokamos j punkte nurodytų priemonių forma, taikant penkerių metų užlaikymo laikotarpį.

4.   1 dalies j ir l punktai ir 3 dalies trečia pastraipa netaikomi:

a)

investicinei įmonei, kurios balansinio ir nebalansinio turto vertė per ketverių metų laikotarpį, einantį prieš pat konkrečius finansinius metus, vidutiniškai buvo ne daugiau kaip 100 mln. EUR;

b)

asmeniui, kurio metinis kintamasis atlygis neviršija 50 000 EUR ir nesudaro daugiau kaip vieno ketvirtadalio to asmens bendro metinio atlygio.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies a punkto, valstybė narė gali padidinti tame punkte nurodytą ribinę vertę, jei investicinė įmonė atitinka šiuos kriterijus:

a)

investicinė įmonė nėra viena iš trijų didžiausių investicinių įmonių pagal bendrą turto vertę valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta;

b)

investicinei įmonei netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo kontekste pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;

c)

investicinės įmonės balansinės ir nebalansinės prekybos knygos veiklos dydis neviršija 150 mln. EUR;

d)

investicinės įmonės balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis neviršija 100 mln. EUR;

e)

ribinė vertė neviršija 300 mln. EUR ir

f)

tikslinga padidinti ribinę vertę atsižvelgiant į investicinės įmonės veiklos pobūdį ir apimtį, vidaus organizacinę struktūrą ir, kai taikytina, grupės, kuriai ji priklauso, ypatybes.

6.   Nukrypstant nuo 4 dalies a punkto, valstybė narė gali sumažinti tame punkte nurodytą ribinę vertę, jei tikslinga ją sumažinti atsižvelgiant į investicinės įmonės veiklos pobūdį ir apimtį, vidaus organizacinę struktūrą ir, kai taikytina, grupės, kuriai ji priklauso, ypatybes.

7.   Nukrypstant nuo 4 dalies b punkto, valstybė narė gali nuspręsti, kad darbuotojams, turintiems teisę į metinę kintamąją atlygio dalį, neviršijančią tame punkte nustatytos ribinės vertės ir dalies, dėl nacionalinės rinkos specifikos atlygio praktikos atžvilgiu arba dėl tų darbuotojų atsakomybės ir pareigybės pobūdžio tame punkte nustatyta išimtis netaikoma.

8.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato priemonių klases, atitinkančias 1 dalies j punkto iii papunktyje nustatytas sąlygas, ir nustato 1 dalies k punkte nurodytas galimas alternatyvias priemones.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

9.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, patvirtina gaires, kuriomis palengvinamas 4, 5 ir 6 dalių įgyvendinimas ir užtikrinamas nuoseklus jų taikymas.

33 straipsnis

Atlygio komitetas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, neatitinkančios 32 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytų kriterijų, įsteigtų atlygio komitetą. Tame atlygio komitete užtikrinama lyčių pusiausvyra ir jis kompetentingai ir nepriklausomai vertina atlygio politiką, praktiką ir paskatas, sukurtas siekiant valdyti riziką, kapitalą ir likvidumą. Atlyginimo komitetas gali būti įsteigtas grupės lygmeniu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad atlygio komitetas būtų atsakingas už sprendimų dėl atlygio, įskaitant tuos sprendimus, kurie daro poveikį atitinkamos investicinės įmonės rizikai ir rizikos valdymui ir kuriuos turi priimti valdymo organas, rengimą. Atlygio komiteto pirmininkas ir nariai yra valdymo organo nariai, kurie neatlieka jokios vykdomosios funkcijos atitinkamoje investicinėje įmonėje. Jei atstovavimas darbuotojams valdymo organe nustatytas nacionalinėje teisėje, atlygio komitete turi būti vienas ar daugiau darbuotojų atstovų.

3.   Rengdamas 2 dalyje nurodytus sprendimus, atlygio komitetas atsižvelgia į viešąjį interesą ir ilgalaikius investicinės įmonės akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus.

34 straipsnis

Atlygio politikos priežiūra

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos rinktų informaciją, atskleidžiamą pagal Reglamento (ES) 2019/2033 51 straipsnio pirmos pastraipos c ir d punktus, taip pat investicinių įmonių teikiamą informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, ir tą informaciją naudotų lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei atlikti.

Kompetentingos institucijos tą informaciją teikia EBI.

2.   EBI informaciją, gautą iš kompetentingų institucijų pagal 1 ir 4 dalis, naudoja lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei Sąjungos lygmeniu atlikti.

3.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, paskelbia patikimos atlygio politikos taikymo gaires. Tose gairėse atsižvelgiama bent į 30–33 straipsniuose nurodytus reikalavimus ir patikimos atlygio politikos principus, išdėstytus Rekomendacijoje 2009/384/EB.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės kompetentingoms institucijoms pateiktų informaciją apie fizinių asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro ne mažiau kaip 1 mln. EUR, pagal 1 mln. EUR atlygio grupes, skaičių kiekvienoje investicinėje įmonėje, įskaitant informaciją apie jų atsakomybės sritis, taip pat apie susijusią verslo sritį ir pagrindinius darbo užmokesčio, premijos, ilgalaikės premijos ir pensijos įmokos elementus.

Valstybės narės užtikrina, kad gavusios prašymą investicinės įmonės kompetentingoms institucijoms pateiktų viso kiekvienam valdymo organo arba vyresniosios vadovybės nariui mokamo atlygio skaičius.

Kompetentingos institucijos pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą informaciją perduoda EBI, o ši skelbia apibendrintą informaciją pagal buveinės valstybes nares, naudodama bendrą ataskaitų teikimo formą. EBI, konsultuodamasi su EVPRI, gali paskelbti gaires, skirtas šios dalies įgyvendinimui palengvinti ir surinktos informacijos nuoseklumui užtikrinti.

35 straipsnis

EBI ataskaita dėl rizikos, susijusios su aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo klausimais

EBI parengia ataskaitą dėl rizikos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesui skirtų techninių kriterijų, susijusių su dalyvavimu veikloje, kuri yra iš esmės susijusi su aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo (ASV) tikslais, nustatymo siekiant įvertinti galimus rizikos šaltinius ir jų poveikį investicinėms įmonėms, atsižvelgiant į taikomus Sąjungos teisės aktus ASV sistematikos srityje.

Pirmoje pastraipoje nurodytą EBI ataskaitą sudaro bent:

a)

su ASV susijusios rizikos, įskaitant fizinę riziką ir perėjimo riziką, susijusią su perėjimu prie tvaresnės ekonomikos, ir, kalbant apie perėjimo riziką, įskaitant su turto nuvertėjimu dėl reguliavimo pokyčių susijusią riziką, – kokybinių ir kiekybinių kriterijų ir rodiklių, svarbių vertinant tokios rizikos galimybes, apibrėžtis, taip pat metodika, skirta įvertinti, ar tokia rizika gali kilti trumpuoju, vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu ir ar tokia rizika gali daryti reikšmingą finansinį poveikį investicinei įmonei;

b)

įvertinimas, ar dėl didelės konkretaus turto koncentracijos gali padidėti investicinės įmonės su ASV susijusi rizika, įskaitant fizinę riziką ir perėjimo riziką;

c)

procesų, kuriuos vykdydama investicinė įmonė gali nustatyti, įvertinti ir suvaldyti su ASV susijusią riziką, įskaitant fizinę riziką ir perėjimo riziką, aprašas;

d)

kriterijai, parametrai ir rodikliai, pagal kuriuos priežiūros institucijos ir investicinės įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso tikslais gali įvertinti trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės su ASV susijusios rizikos poveikį.

EBI savo išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 26 d.

Remdamasi ta ataskaita, EBI, jei tikslinga, gali priimti gaires, kad būtų nustatyti su ASV rizika susiję kriterijai, skirti priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesui, kurį vykdant atsižvelgiama į šiame straipsnyje nurodytos EBI ataskaitos išvadas.

3 skirsnis

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas

36 straipsnis

Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas

1.   Atsižvelgdamos į investicinės įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį kompetentingos institucijos tikrina, kiek tai svarbu ir būtina, tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos investicinės įmonės įdiegė siekdamos laikytis šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033, ir siekdamos užtikrinti patikimą tų įmonių rizikos valdymą ir padengimą, vertina (atitinkamai ir priklausomai nuo to, kas aktualu):

a)

29 straipsnyje nurodytą riziką;

b)

geografinę investicinės įmonės pozicijų padėtį;

c)

investicinės įmonės verslo modelį;

d)

sisteminės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į sisteminės rizikos nustatymą ir apskaičiavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnį arba ESRV rekomendacijas;

e)

investicinių įmonių tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylančią riziką, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas;

f)

palūkanų normos riziką, kuri investicinėms įmonėms kyla dėl ne prekybos knygos veiklos;

g)

investicinių įmonių valdymo tvarką ir valdymo organo narių gebėjimą vykdyti savo pareigas.

Taikant šią dalį kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į tai, ar investicinės įmonės turi profesinį civilinės atsakomybės draudimą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų 1 dalyje nurodyto tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą, atsižvelgdamos į atitinkamų investicinių įmonių dydį, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat, kai aktualu, jų sisteminę svarbą, ir atsižvelgdamos į proporcingumo principą.

Kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar turi būti atliekamas investicinių įmonių, atitinkančių Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, tikrinimas ir vertinimas, ir kokia forma jis turi būti atliekamas, bet tik tuo atveju, jei mano, kad tai būtina atsižvelgiant į tų investicinių įmonių dydį, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą.

Taikant pirmą pastraipą atsižvelgiama į nacionalinę teisę, reglamentuojančią laikomų klientų pinigų atskyrimą.

3.   Atlikdamos 1 dalies g punkte nurodytą tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos institucijos turi galimybę susipažinti su valdymo organo ir jo komitetų posėdžių darbotvarkėmis, protokolais ir patvirtinamaisiais dokumentais, taip pat su valdymo organo veiklos rezultatų vidaus ar išorės vertinimo rezultatais.

4.   Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, siekiant užtikrinti, kad investicinių įmonių tvarka, strategijomis, procesais ir mechanizmais būtų užtikrintas patikimas jų rizikos valdymas ir padengimas. Juose Komisija atsižvelgia į pokyčius finansų rinkose, visų pirma naujų finansinių produktų atsiradimą, apskaitos standartų pokyčius ir pokyčius, kurie palengvina priežiūros praktikos konvergenciją.

37 straipsnis

Nuolatinis leidimo taikyti vidaus modelius peržiūrėjimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos reguliariai ir bent kas trejus metus tikrintų, kaip investicinės įmonės laikosi reikalavimų, susijusių su leidimu taikyti vidaus modelius, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje. Kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į investicinės įmonės verslo pokyčius, taip pat į tai, kaip tie vidaus modeliai taikomi naujiems produktams, ir tikrina bei vertina, ar investicinė įmonė tų vidaus modelių atžvilgiu taiko gerai parengtus ir naujausius metodus bei praktiką. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad nustatyti investicinės įmonės vidaus modelių esminiai trūkumai, susiję su rizikos padengimu, būtų ištaisyti arba imasi veiksmų jų padariniams sumažinti, be kita ko, reikalaudamos papildomo kapitalo arba nustatydamos didesnius multiplikatoriaus koeficientus.

2.   Kai, taikant rinkai kylančios rizikos vidaus modelius, daugelis užfiksuotų nukrypimų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nėra arba nebėra tikslūs, kompetentingos institucijos panaikina leidimą taikyti vidaus modelius arba nustato tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad tie vidaus modeliai būtų patobulinti nedelsiant laikantis nustatyto termino.

3.   Kai investicinei įmonei suteiktas leidimas taikyti vidaus modelius nebeatitinka tų vidaus modelių taikymo reikalavimų, kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinė įmonė įrodytų, jog neatitikties reikalavimams poveikis yra nereikšmingas, arba pateiktų planą, kaip tų reikalavimų bus laikomasi, ir galutinį terminą, iki kurio jų bus laikomasi. Kompetentingos institucijos reikalauja patobulinti pateiktą planą, jei mažai tikėtina, kad tą planą įvykdžius bus visiškai laikomasi reikalavimų, arba jei galutinis terminas yra netinkamas.

Kai mažai tikėtina, kad investicinė įmonė iki nustatyto galutinio termino laikysis reikalavimų, arba kai investicinė įmonė tinkamai neįrodė, kad neatitikties reikalavimams poveikis yra nereikšmingas, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos panaikintų leidimą taikyti vidaus modelius arba leistų juos taikyti tik tose srityse, kuriose laikomasi reikalavimų arba kuriose atitiktį reikalavimams galima užtikrinti iki tinkamo galutinio termino.

4.   EBI analizuoja investicinių įmonių vidaus modelius ir tai, kaip investicinės įmonės, taikančios vidaus modelius, vertina panašią riziką ar pozicijas. Ji informuoja apie tai EVPRI.

Siekiant skatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką, EBI, remdamasi ta analize ir laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio, parengia gaires, kuriose nustato lyginamuosius kriterijus, kaip investicinės įmonės turėtų taikyti vidaus modelius ir kaip taikant tuos vidaus modelius turėtų būti vertinama panaši rizika ar pozicijos.

Valstybės narės ragina kompetentingas institucijas atliekant 1 dalyje nurodytą tikrinimą atsižvelgti į tą analizę ir tas gaires.

4 skirsnis

Priežiūros priemonės ir įgaliojimai

38 straipsnis

Priežiūros priemonės

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės ankstyvame etape imtųsi priemonių, būtinų šiems atvejams spręsti:

a)

investicinė įmonė neatitinka šios direktyvos arba Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų;

b)

kompetentingos institucijos turi įrodymų, kad investicinė įmonė per sekančius 12 mėnesių greičiausiai pažeis nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, arba Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatas.

39 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų būtinus priežiūros įgaliojimus ir, vykdydamos savo funkcijas, galėtų veiksmingai ir proporcingai įsikišti į investicinių įmonių veiklą.

2.   Taikant 36 straipsnį, 37 straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnį, taip pat taikant Reglamentą (ES) 2019/2033, kompetentingos institucijos turi šiuos įgaliojimus:

a)

reikalauti, kad investicinės įmonės turėtų nuosavų lėšų, viršijančių reikalavimus pagal Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnį, šios direktyvos 40 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, arba pakoreguoti nuosavas lėšas ir likvidųjį turtą, reikalaujamus iš esmės pasikeitus tų investicinių įmonių verslui;

b)

reikalauti sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal 24 ir 26 straipsnius;

c)

reikalauti iš investicinių įmonių per vienus metus pateikti priežiūros reikalavimų pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 vykdymo planą, nustatyti galutinį to plano įgyvendinimo terminą ir reikalauti tą planą patobulinti taikymo srities ir galutinio termino atžvilgiu;

d)

reikalauti, kad investicinės įmonės vykdytų specialią atidėjinių politiką arba taikytų turto valdymo tvarką nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

e)

uždrausti arba apriboti investicinių įmonių veiklą, sandorius ar tinklus arba reikalauti nutraukti veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką investicinės įmonės finansiniam patikimumui;

f)

reikalauti sumažinti investicinių įmonių veiklai, produktams ir sistemoms, įskaitant trečiosioms šalims perduotą vykdyti veiklą, būdingą riziką;

g)

reikalauti, kad investicinės įmonės ribotų kintamąjį atlygį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, jei tas atlygis nesuderinamas su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

h)

reikalauti, kad investicinės įmonės naudotų grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti;

i)

apriboti arba uždrausti investicinės įmonės atliekamą paskirstymą ar palūkanų mokėjimą akcininkams, nariams arba papildomo 1 lygio kapitalo priemonių turėtojams, jei tas apribojimas arba draudimas nereiškia, kad dėl jo investicinė įmonė neįvykdys įsipareigojimų;

j)

nustatyti papildomo ar dažnesnio ataskaitų teikimo reikalavimus, palyginti su šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytais reikalavimais, įskaitant kapitalo ir likvidumo pozicijų ataskaitas;

k)

nustatyti specialius likvidumo reikalavimus pagal 42 straipsnį;

l)

reikalauti atskleisti papildomą informaciją;

m)

reikalauti, kad investicinės įmonės sumažintų jų tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylančią riziką, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas.

3.   Taikant 2 dalies j punktą, kompetentingos institucijos gali nustatyti reikalavimus investicinėms įmonėms teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, jei teiktina informacija nedubliuojama ir tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)

taikomas vienas iš 38 straipsnio a ir b punkte nurodytų atvejų;

b)

kompetentinga institucija mano, kad būtina rinkti 38 straipsnio b punkte nurodytus įrodymus;

c)

papildomos informacijos reikalaujama vykdant 36 straipsnyje nurodytą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą.

Dubliuojama laikoma informacija, kai kompetentinga institucija jau turi tokią pačią arba iš esmės tokią pačią informaciją, kai kompetentinga institucija tą informaciją gali parengti arba ta pati kompetentinga institucija ją gali gauti kitais būdais, nei reikalaudama, kad investicinė įmonė ją pateiktų. Kompetentinga institucija nereikalauja papildomos informacijos, kai informaciją kompetentinga institucija jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, ir tas skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai parengti iš esmės panašią informaciją.

40 straipsnis

Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas

1.   39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos nustato tik tuo atveju, jei, remdamosi pagal 36 ir 37 straipsnius atliktais tikrinimais, investicinės įmonės atžvilgiu nustato šias situacijas:

a)

investicinei įmonei kyla rizika arba rizikos elementai, arba ji kelia riziką kitiems ir ta rizika yra reikšminga ir jos nepadengia arba nepakankamai padengia Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje arba ketvirtoje dalyje nustatytas nuosavų lėšų reikalavimas, visų pirma K veiksnio reikalavimai;

b)

investicinė įmonė nesilaiko 24 ir 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o kitomis priežiūros priemonėmis greičiausiai nepavyktų per tinkamą laikotarpį pakankamai pagerinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas;

c)

koregavimų, susijusių su prekybos knygos riziką ribojančiu vertinimu, nepakanka, kad investicinė įmonė, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas;

d)

iš pagal 37 straipsnį atlikto tikrinimo matyti, kad dėl vidaus modelių, kuriuos leista taikyti, taikymui keliamų reikalavimų nesilaikymo kapitalo dydis greičiausiai bus nepakankamas;

e)

investicinė įmonė pakartotinai nenustato arba neišlaiko pakankamo papildomų nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta 41 straipsnyje.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalies a punktą, laikoma, kad Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse nustatytais nuosavų lėšų reikalavimais rizika arba rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami tik tuomet, kai nuosavų lėšų, kurias kompetentinga institucija laikė pakankamomis atlikusi investicinių įmonių pagal šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalį atliekamo vertinimo priežiūrinį tikrinimą, sumos, rūšys ir paskirstymas yra didesni nei pagal Reglamento (ES) 2019/2033 trečią arba ketvirtą dalį nustatytas investicinės įmonės kapitalo reikalavimas.

Taikant pirmą pastraipą, pakankamu laikomu kapitalu galima padengti riziką arba rizikos elementus, kurie aiškiai neįtraukti į Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje arba ketvirtoje dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą.

3.   Kompetentingos institucijos pagal 39 straipsnio 2 dalies a punktą papildomų nuosavų lėšų reikalavimo dydį nustato kaip kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal šio straipsnio 2 dalį, ir Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje arba ketvirtoje dalyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo skirtumą.

4.   Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto papildomų nuosavų lėšų reikalavimo laikymąsi užtikrintų nuosavomis lėšomis šiomis sąlygomis:

a)

bent trys ketvirtadaliai papildomų nuosavų lėšų reikalavimo padengiama 1 lygio kapitalu;

b)

bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas;

c)

tos nuosavos lėšos nenaudojamos siekiant laikytis bet kurio iš Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų.

5.   Kompetentingos institucijos raštu pagrindžia savo sprendimą nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kaip nurodyta 39 straipsnio 2 dalies a punkte, aiškiai apibūdindamos visą šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų elementų vertinimą. Šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatytu atveju tai apima konkretų priežasčių, dėl kurių kapitalo dydis, nustatytas pagal 41 straipsnio 1 dalį, nebelaikomas pakankamu, išdėstymą.

6.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato, kaip turi būti vertinami 2 dalyje nurodyta rizika ir rizikos elementai, įskaitant riziką arba rizikos elementus, kurie aiškiai neįtraukti į Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje arba ketvirtoje dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą.

EBI užtikrina, kad techninių reguliavimo standartų projektai apimtų orientacinius kokybinius rodiklius, taikomus 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms papildomų nuosavų lėšų sumoms, atsižvelgiant į investicinės įmonės galimus įvairius verslo modelius ir teisines formas, ir būtų proporcingi atsižvelgiant į:

a)

investicinėms įmonėms ir kompetentingoms institucijoms tenkančią įgyvendinimo naštą;

b)

galimybę, kad didesnis nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų, kai investicinės įmonės netaiko vidaus modelių, dydis gali pateisinti mažesnių nuosavų lėšų reikalavimų nustatymą vertinant riziką ir rizikos elementus pagal 2 dalį.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7.   Kompetentingos institucijos gali nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą pagal 1–6 dalis investicinėms įmonėms, kurios atitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas remiantis įvertinimu, atliekamu kiekvienu konkrečiu atveju, ir kai kompetentinga institucija mano, kad tai yra pagrįsta.

41 straipsnis

Gairės dėl papildomų nuosavų lėšų

1.   Atsižvelgdamos į proporcingumo principą ir investicinių įmonių, kurios neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad tokios investicinės įmonės turėtų tokio dydžio nuosavų lėšų, kad jos, remiantis 24 straipsniu, pakankamai viršytų Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje dalyje ir šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, įskaitant 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad dėl ciklinių ekonominių svyravimų tie reikalavimai nebūtų pažeidžiami arba nebūtų keliama grėsmė tvarkingo investicinės įmonės likvidavimo ir veiklos nutraukimo galimybei;

2.   Kai tikslinga, kompetentingos institucijos tikrina nuosavų lėšų dydį, nustatytą kiekvienos investicinės įmonės, kuri neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, pagal šio straipsnio 1 dalį, ir, kai aktualu, atitinkamai investicinei įmonei praneša to tikrinimo išvadas, įskaitant bet kokius lūkesčius, susijusius su pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytais nuosavų lėšų dydžio koregavimais. Tokiame pranešime nurodoma data, iki kurios kompetentinga institucija reikalauja atlikti koregavimą.

42 straipsnis

Specialūs likvidumo reikalavimai

1.   Kompetentingos institucijos nustato šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytus specialius likvidumo reikalavimus tik tuo atveju, jei remdamosi pagal šios direktyvos 36 ir 37 straipsnius atliktais tikrinimais padaro išvadą, kad investicinė įmonė, kuri neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų arba atitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet nebuvo atleista nuo likvidumo reikalavimo taikymo pagal Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalį, yra vienoje iš šių situacijų:

a)

investicinei įmonei kyla likvidumo rizika arba likvidumo rizikos elementai, kurie yra reikšmingi ir kurių nepadengia arba pakankamai nepadengia Reglamento (ES) 2019/2033 penktoje dalyje nustatytas likvidumo reikalavimas;

b)

investicinė įmonė nesilaiko šios direktyvos 24 ir 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o kitomis administracinėmis priemonėmis greičiausiai nepavyktų per tinkamą laikotarpį pakankamai pagerinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalies a punktą laikoma, kad Reglamento (ES) 2019/2033 penktoje dalyje nustatytu likvidumo reikalavimu likvidumo rizika arba likvidumo rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami tik tuomet, kai likvidumo, kurį kompetentinga institucija laikė pakankamu atlikusi investicinių įmonių pagal šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalį atliekamo vertinimo priežiūrinį tikrinimą, sumos ir rūšys yra didesnės nei pagal Reglamento (ES) 2019/2033 penktą dalį nustatytas investicinės įmonės likvidumo reikalavimas.

3.   Kompetentingos institucijos pagal šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalies k punktą reikalaujamą specialaus likvidumo reikalavimo dydį nustato kaip likvidumo, kuris laikomas pakankamu pagal šio straipsnio 2 dalį, ir Reglamento (ES) 2019/2033 penktoje dalyje nustatyto likvidumo reikalavimo skirtumą.

4.   Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų specialaus likvidumo reikalavimų laikymąsi užtikrintų likvidžiuoju turtu, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje.

5.   Kompetentingos institucijos raštu pagrindžia savo sprendimą nustatyti specialų likvidumo reikalavimą, kaip nurodyta 39 straipsnio 2 dalies k punkte, aiškiai apibūdindamos visą šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų elementų vertinimą.

6.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais, atsižvelgdama į investicinių įmonių dydį, struktūrą, vidaus organizacinę struktūrą, jų veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, nustato, kaip turi būti vertinami 2 dalyje nurodyta likvidumo rizika ir likvidumo rizikos elementai.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas su pertvarkymo institucijomis

Kompetentingos institucijos atitinkamoms pertvarkymo institucijoms praneša apie bet kokį papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą pagal šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalies a punktą investicinei įmonei, kuriai taikoma Direktyva 2014/59/ES, ir apie bet kokius lūkesčius, susijusius su koregavimais tokios investicinės įmonės atžvilgiu, kaip nurodyta šios direktyvos 41 straipsnio 2 dalyje.

44 straipsnis

Informacijos skelbimo reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turi įgaliojimus:

a)

reikalauti, kad investicinės įmonės, kurios neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, ir investicinės įmonės, nurodytos Reglamento (ES) 2019/2033 46 straipsnio 2 dalyje, skelbtų to reglamento 46 straipsnyje nurodytą informaciją dažniau nei kartą per metus ir nustatytų tokio paskelbimo terminus;

b)

reikalauti, kad investicinės įmonės, kurios neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, ir investicinės įmonės, nurodytos Reglamento (ES) 2019/2033 46 straipsnio 2 dalyje, informacijai skelbti naudotų ne finansines ataskaitas, o specialias žiniasklaidos priemones ir vietas, visų pirma investicinių įmonių internetines svetaines;

c)

reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės kasmet skelbtų visą savo teisinės struktūros ir investicinių įmonių grupės valdymo bei organizacinės struktūros aprašymą arba nuorodas į atitinkamą informaciją pagal šios direktyvos 26 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2014/65/ES 10 straipsnį.

45 straipsnis

Pareiga pranešti EBI

1.   Kompetentingos institucijos EBI praneša apie:

a)

36 straipsnyje nurodytą savo tikrinimo ir vertinimo procesą;

b)

39, 40 ir 41 straipsniuose nurodytiems sprendimams priimti taikomą metodiką;

c)

18 straipsnyje nurodytą valstybių narių nustatytų administracinių sankcijų dydį.

EBI perduoda šioje dalyje nurodytą informaciją EVPRI.

2.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, vertina kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, kad stiprintų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso nuoseklumą. Laikydamasi proporcingumo principo ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnio EBI, pasikonsultavusi su EVPRI, kompetentingų institucijų gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, kad užbaigtų vertinimą.

EBI savo interneto svetainėje skelbia 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą apibendrintą informaciją.

EBI teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio skyriaus taikymo valstybėse narėse konvergencijos laipsnį. Prireikus EBI atlieka tarpusavio vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 straipsnį. Ji informuoja EVPRI apie tokius tarpusavio vertinimus.

Vadovaudamosi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsniu EBI ir EVPRI paskelbia kompetentingoms institucijoms skirtas gaires ir jose, atsižvelgdama į investicinių įmonių dydį, struktūrą, vidaus organizacinę struktūrą, jų veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, išsamiau apibrėžia 1 dalyje nurodyto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendras procedūras ir metodikas, taip pat kaip vertinamas šios direktyvos 29 straipsnyje nurodytas rizikos vertinimas.

3 SKYRIUS

Investicinių įmonių grupių priežiūra

1 skirsnis

Konsoliduota investicinių įmonių grupių priežiūra ir grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūra

46 straipsnis

Grupės priežiūros institucijos nustatymas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai investicinių įmonių grupės patronuojančioji įmonė yra Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, konsoliduotą priežiūrą arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdytų tos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės kompetentinga institucija.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai investicinės įmonės patronuojančioji įmonė yra Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdytų tos investicinės įmonės kompetentinga institucija.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai dviejų ar daugiau investicinių įmonių, kurioms veiklos leidimas išduotas dviejose ar daugiau valstybių narių, patronuojančioji įmonė yra ta pati Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdytų investicinės įmonės, kuriai veiklos leidimas išduotas valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kompetentinga institucija.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai dviejų ar daugiau investicinių įmonių, kurioms veiklos leidimas išduotas dviejose ar daugiau valstybių narių, patronuojančiąsias įmones sudaro daugiau nei viena investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, o jų pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, ir kai kiekvienoje tų valstybių narių yra po investicinę įmonę, konsoliduotą priežiūrą arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdytų investicinės įmonės, kurios bendras balansas didžiausias, kompetentinga institucija.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai dviejų arba daugiau investicinių įmonių, kurioms Sąjungoje išduotas veiklos leidimas, patronuojančioji įmonė yra ta pati Sąjungos investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ir nė vienai iš tų investicinių įmonių neišduotas veiklos leidimas valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdytų investicinės įmonės, kurios bendras balansas didžiausias, kompetentinga institucija.

6.   Kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali atsisakyti taikyti 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus kriterijus, kai taikyti tuos kriterijus būtų netinkama siekiant užtikrinti veiksmingą konsoliduotą priežiūrą arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrą, atsižvelgiant į konkrečias investicines įmones ir jų veiklos atitinkamose valstybėse narėse svarbą, ir konsoliduotai priežiūrai arba grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūrai vykdyti gali paskirti kitą kompetentingą instituciją. Tais atvejais prieš priimdamos tokį sprendimą kompetentingos institucijos Sąjungos patronuojančiajai investicinei kontroliuojančiajai bendrovei, Sąjungos patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba investicinei įmonei, kurios bendras balansas yra didžiausias, suteikia galimybę pateikti savo nuomonę dėl to ketinamo priimti sprendimo. Kompetentingos institucijos Komisijai ir EBI praneša apie visus tokius sprendimus.

47 straipsnis

Informavimo susidarius kritinei padėčiai reikalavimai

Susidarius kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje apibūdintą padėtį, arba vykstant neigiamiems pokyčiams rinkose, dėl kurių gali kilti grėsmė rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kuriose investicinių įmonių grupės subjektams išduotas veiklos leidimas, pagal šios direktyvos 46 straipsnį nustatyta grupės priežiūros institucija, laikydamasi šios antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio, EBI, ESRV ir visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms kuo skubiau praneša visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.

48 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šios direktyvos 46 straipsnį nustatyta grupės priežiūros institucija galėtų, jei tikslinga, įsteigti priežiūros institucijų kolegijas, siekiant palengvinti šiame straipsnyje nurodytų užduočių vykdymą ir užtikrinti koordinavimą bei bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, visų pirma kai to reikia taikant Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 2 dalį, siekiant su reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių priežiūros institucijomis keistis susijusia informacija dėl garantinių įmokų modelio ir ją atnaujinti.

2.   Priežiūros institucijų kolegijos užtikrina mechanizmą, pagal kurį grupės priežiūros institucija, EBI ir kitos kompetentingos institucijos galėtų vykdyti šias užduotis:

a)

47 straipsnyje nurodytas užduotis;

b)

prašymų suteikti informaciją koordinavimą, kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas konsoliduotai priežiūrai pagal Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnį;

c)

prašymų suteikti informaciją koordinavimą tais atvejais, kai kelioms tą pačią grupę sudarančių investicinių įmonių kompetentingoms institucijoms reikia prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija arba reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija pateiktų informaciją, susijusią su garantinių įmokų modeliu ir parametrais, naudojamais atitinkamų investicinių įmonių garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti;

d)

užtikrinti visų kompetentingų institucijų tarpusavio keitimąsi informacija ir jų keitimąsi informacija su EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį ir su EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį;

e)

susitarti dėl savanoriško vienų kompetentingų institucijų užduočių ir atsakomybės perdavimo kitoms kompetentingoms institucijoms, kai tinkama;

f)

stengtis išvengti nebūtino priežiūros reikalavimų dubliavimo siekiant didinti priežiūros veiksmingumą.

3.   Kai tikslinga, priežiūros institucijų kolegijos taip pat gali būti steigiamos, kai investicinių įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Sąjungos investicinė įmonė, Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, patronuojamosios įmonės yra trečiojoje valstybėje.

4.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį EBI dalyvauja priežiūros institucijų kolegijų posėdžiuose.

5.   Priežiūros institucijų kolegijos narės yra šios institucijos:

a)

kompetentingos institucijos, atsakingos už investicinių įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Sąjungos investicinė įmonė, Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, patronuojamųjų įmonių priežiūrą;

b)

kai tikslinga, trečiųjų valstybių priežiūros institucijos, taikant konfidencialumo reikalavimus, kurie, visų kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiaverčiai šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.

6.   Priežiūros institucijų kolegijos posėdžiams pirmininkauja ir sprendimus priima pagal 46 straipsnį nustatyta grupės priežiūros institucija. Ta grupės priežiūros institucija visus priežiūros institucijų kolegijos narius iš anksto visapusiškai informuoja apie tokių posėdžių organizavimą, pagrindinius svarstytinus klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Be to, grupės priežiūros institucija visiems priežiūros institucijų kolegijos nariams laiku teikia visapusišką informaciją apie sprendimus, priimtus minėtų posėdžių metu, arba apie įgyvendintas priemones.

Priimdama sprendimus grupės priežiūros institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią turėtų planuoti arba koordinuoti 5 dalyje nurodytos institucijos, svarbumą.

Priežiūros institucijų Kolegijų įsteigimas ir veikimas oficialiai įforminamas rašytiniais susitarimais.

7.   Bet kuri atitinkama kompetentinga institucija, nepritarianti grupės priežiūros institucijos priimtam sprendimui dėl priežiūros institucijų kolegijų veikimo, gali perduoti klausimą EBI ir paprašyti EBI pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

Kai kompetentingos institucijos nesutaria tarpusavyje dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos pagal šį straipsnį, EBI taip pat gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

8.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais išsamiau nustatomos sąlygos, kuriomis priežiūros institucijų kolegijos vykdo 1 dalyje nurodytas užduotis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

49 straipsnis

Bendradarbiavimo reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad grupės priežiūros institucija ir 48 straipsnio 5 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos viena kitai teiktų visą svarbią reikalingą informaciją, įskaitant:

a)

informaciją apie investicinių įmonių grupės teisinę ir valdymo struktūrą, įskaitant jos organizacinę struktūrą, aprėpiant visus reguliuojamus ir nereguliuojamus subjektus, nereguliuojamas patronuojamąsias įmones ir patronuojančiąsias įmones, taip pat informaciją apie investicinių įmonių grupei priklausančių reguliuojamų subjektų kompetentingas institucijas;

b)

informacijos rinkimo iš investicinių įmonių grupę sudarančių investicinių įmonių procedūras ir tos informacijos patikrinimo procedūras;

c)

bet kokius neigiamus pokyčius investicinėse įmonėse arba kituose investicinių įmonių grupės subjektuose, kurie galėtų rimtai pakenkti toms investicinėms įmonėms;

d)

bet kokias reikšmingas sankcijas ir išimtines priemones, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva;

e)

informaciją apie pagal šios direktyvos 39 straipsnį taikomą specialų nuosavų lėšų reikalavimą.

2.   Kompetentingos institucijos ir grupės priežiūros institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 1 dalį gali kreiptis į EBI, jei atitinkama informacija pagal 1 dalį neperduota nepagrįstai nedelsiant arba kai prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis svarbia informacija, buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką.

EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir savo iniciatyva gali padėti kompetentingoms institucijoms plėtoti nuoseklią bendradarbiavimo praktiką.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos prieš priimdamos sprendimą, kuris gali būti svarbus kitoms kompetentingoms institucijoms vykdant priežiūros užduotis, tarpusavyje konsultuotųsi dėl:

a)

investicinių įmonių grupei priklausančių investicinių įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pakeitimų, dėl kurių reikia kompetentingų institucijų patvirtinimo arba leidimo;

b)

reikšmingų sankcijų, kurias kompetentingos institucijos nustato investicinėms įmonėms, arba bet kokių kitų išimtinių priemonių, kurių imasi tos institucijos, ir

c)

pagal 39 straipsnį taikomo specialaus nuosavų lėšų reikalavimo.

4.   Su grupės priežiūros institucija konsultuojamasi, kai turi būti taikomos reikšmingos sankcijos arba kompetentingos institucijos turi imtis bet kokių kitų išimtinių priemonių, kaip nurodyta 3 dalies b punkte.

5.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kompetentinga institucija neprivalo konsultuotis su kitomis kompetentingomis institucijomis, kai atvejai yra skubūs arba kai dėl tokių konsultacijų gali kilti pavojus jos sprendimo veiksmingumui, – tokiu atveju kompetentinga institucija kitas kompetentingas institucijas nedelsdama informuoja apie savo sprendimą nesikonsultuoti.

50 straipsnis

Informacijos, susijusios su subjektais, esančiais kitose valstybėse narėse, patikrinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai vienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms reikia patikrinti informaciją apie investicines įmones, investicines kontroliuojančiąsias bendroves, mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, finansų įstaigas, papildomas paslaugas teikiančias įmones, mišrią veiklą vykdančias kontroliuojančiąsias bendroves arba patronuojamąsias įmones, esančias kitoje valstybėje narėje, įskaitant patronuojamąsias įmones, kurios yra draudimo bendrovės, tos kitos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos tą patikrinimą atliktų pagal 2 dalį.

2.   Kompetentingos institucijos, gavusios prašymą pagal 1 dalį, imasi bet kurio iš šių veiksmų:

a)

pačios atlieka patikrinimą pagal savo kompetenciją;

b)

leidžia tą prašymą pateikusioms kompetentingoms institucijoms atlikti patikrinimą;

c)

paprašo auditoriaus arba eksperto nešališkai atlikti patikrinimą ir nedelsiant pranešti rezultatus.

Taikant a ir c punktus, prašymą pateikusioms kompetentingoms institucijoms leidžiama dalyvauti atliekant patikrinimą.

2 skirsnis

Investicinės kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės

51 straipsnis

Grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūros taikymas kontroliuojančiosioms bendrovėms

Valstybės narės užtikrina, kad grupės kapitalo testo reikalavimų laikymosi priežiūra būtų taikoma investicinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms.

52 straipsnis

Direktorių kvalifikacija

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valdymo organo nariai būtų pakankamai geros reputacijos ir turėtų pakankamai žinių, įgūdžių bei patirties savo pareigoms veiksmingai vykdyti, atsižvelgiant į investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konkretų vaidmenį.

53 straipsnis

Mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės

1.   Valstybės narės numato, kad, kai investicinės įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už investicinės įmonės priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos galėtų:

a)

reikalauti, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė pateiktų joms bet kokią informaciją, kuri gali būti svarbi vykdant tos investicinės įmonės priežiūrą;

b)

vykdyti investicinės įmonės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių sandorių priežiūrą ir reikalauti, kad investicinė įmonė būtų įdiegusi tinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas informacijos teikimo ir apskaitos procedūras, kad būtų galima tuos sandorius nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos pačios arba per išorės inspektorius galėtų vykdyti informacijos, kurią gavo iš mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių ir jų patronuojamųjų įmonių, patikras vietoje.

54 straipsnis

Sankcijos

Pagal šios antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį valstybės narės užtikrina, kad investicinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms arba jų faktiniams vadovams, kurie pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais šis skyrius perkeliamas į nacionalinę teisę, galėtų būti taikomos administracinės sankcijos ar kitos administracinės priemonės, kuriomis siekiama nutraukti ar sumažinti pažeidimus arba šalinti jų priežastis.

55 straipsnis

Trečiosios valstybės vykdomos priežiūros ir kitų priežiūros metodų vertinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai grupės lygmeniu nevykdoma veiksminga dviejų ar daugiau investicinių įmonių, kurios yra tos pačios patronuojančiosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, patronuojamosios įmonės, priežiūra, kompetentinga institucija įvertintų, ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos vykdoma tų investicinių įmonių priežiūra yra lygiavertė priežiūrai, nustatytai šioje direktyvoje ir Reglamento (ES) 2019/2033 pirmoje dalyje.

2.   Kai atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą padaroma išvada, kad tokia lygiavertė priežiūra nevykdoma, valstybės narės leidžia imtis tinkamų priežiūros metodų, kuriais pasiekiami priežiūros tikslai pagal Reglamento (ES) 2019/2033 7 arba 8 straipsnį. Pasikonsultavusi su kitomis dalyvaujančiomis kompetentingomis institucijomis sprendimą dėl tų priežiūros metodų priima kompetentinga institucija, kuri būtų grupės priežiūros institucija, jei patronuojančioji įmonė būtų įsteigta Sąjungoje. Apie visas priemones, kurių imamasi pagal šią dalį, pranešama kitoms dalyvaujančioms kompetentingoms institucijoms, EBI ir Komisijai.

3.   Kompetentinga institucija, kuri būtų grupės priežiūros institucija, jei patronuojančioji įmonė būtų įsteigta Sąjungoje, gali visų pirma reikalauti, kad investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė būtų įsteigta Sąjungoje, ir tai investicinei kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti Reglamento (ES) 2019/2033 7 arba 8 straipsnį.

56 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosios valstybės priežiūros institucijomis

Valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pateikti Tarybai rekomendacijas dėl derybų dėl susitarimų su viena ar keliomis trečiosiomis valstybėmis dėl to, kaip prižiūrėti, ar toliau nurodytos investicinės įmonės laikosi grupės kapitalo testo reikalavimų:

a)

investicinės įmonės, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje;

b)

trečiosiose valstybėse esančios investicinės įmonės, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SKELBIAMA INFORMACIJA

57 straipsnis

Informacijos skelbimo reikalavimai

1.   Kompetentingos institucijos viešai skelbia visą šią informaciją:

a)

įstatymų ir kitų teisės aktų bei bendrų gairių tekstus, priimtus jų valstybėje narėje pagal šią direktyvą;

b)

kaip naudojamasi pasirinkimo galimybėmis ir kaip veikiama savo nuožiūra pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033;

c)

bendruosius kriterijus ir metodiką, kuriuos jos taiko šios direktyvos 36 straipsnyje nurodytuose priežiūrinio tikrinimo bei vertinimo procesuose;

d)

suvestinius statistinius pagrindinių šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033 įgyvendinimo jų valstybėje narėje aspektų duomenis, įskaitant priežiūros priemonių, kurių imtasi pagal šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalies a punktą, ir administracinių sankcijų, nustatytų pagal šios direktyvos 18 straipsnį, skaičių ir pobūdį.

2.   Pagal 1 dalį skelbiama informacija yra pakankamai išsami ir tiksli, kad būtų galima iš esmės palyginti tai, kaip skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos taiko 1 dalies b, c ir d punktus.

3.   Informacija skelbiama bendru formatu ir reguliariai atnaujinama. Informacija prieinama bendru elektroniniu adresu.

4.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo 1 dalyje numatytos informacijos formatą, struktūrą, turinį ir metinio skelbimo datą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

5.   EBI 4 dalyje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI

58 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje ir 36 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 25 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje ir 36 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 4 dalį ir 36 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KITŲ DIREKTYVŲ PAKEITIMAI

59 straipsnis

Direktyvos 2002/87/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 7 punktas pakeičiamas taip:

„7)

sektoriaus taisyklės – Sąjungos teisės aktai, susiję su kontroliuojamų įmonių riziką ribojančia priežiūra, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 575/2013 (*1) ir (ES) 2019/2033 (*2)bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB, 2013/36/ES (*3), 2014/65/ES (*4) ir (ES) 2019/2034 (*5);

60 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/65/EB 7 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

kad ir koks būtų tų reikalavimų dydis, valdymo įmonės nuosavos lėšos niekada negali būti mažesnės nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (*6) ( 13 straipsnyje nustatyta suma.

61 straipsnis

Direktyvos 2011/61/ES dalinis pakeitimas

Direktyvos 2011/61/ES 9 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Nepaisant 3 dalies, AIFV nuosavų lėšų suma niekada negali būti mažesnė nei suma, privaloma pagal Reglamento (ES) 2019/2033 (*7) 13 straipsnį.

62 straipsnis

Direktyvos 2013/36/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2013/36/ES iš dalies keičiama taip:

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB“;

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl:

a)

galimybės verstis kredito įstaigų veikla;

b)

priežiūros įgaliojimų ir kompetentingų institucijų vykdomos kredito įstaigų riziką ribojančios priežiūros priemonių;

c)

kompetentingų institucijų vykdomos kredito įstaigų riziką ribojančios priežiūros, kuri vykdoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 išdėstytas taisykles atitinkančiu būdu;

d)

kompetentingoms institucijoms taikomų informacijos skelbimo reikalavimų kredito įstaigų riziką ribojančio reguliavimo ir priežiūros srityse.“;

3)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 ir 3 dalys išbraukiamos;

b)

5 dalies 1 punktas išbraukiamas;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Subjektai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 3–24 punktuose, taikant 34 straipsnį ir VII antraštinės dalies 3 skyrių laikomi finansų įstaigomis.“;

4)

3 straipsnio 1 dalies 4 punktas išbraukiamas;

5)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

5 straipsnis

Koordinavimas valstybėse narėse

Valstybės narės, kuriose yra daugiau kaip viena kompetentinga institucija, vykdanti kredito įstaigų ir finansų įstaigų riziką ribojančią priežiūrą, imasi būtinų priemonių tokių institucijų veiksmų koordinavimui organizuoti.“;

6)

įterpiamas šis straipsnis:

8a straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytoms kredito įstaigoms išduodant veiklos leidimus

1.   Valstybės narės reikalauja, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytos įmonės, jau gavusios veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, prašymą joms išduoti veiklos leidimą pagal 8 straipsnį pateiktų ne vėliau kaip tą dieną, kai įvyksta vienas iš šių įvykių:

a)

vidutinis mėnesio viso turto dydis, apskaičiuojant per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygus arba viršija 30 mlrd. EUR arba

b)

vidutinis mėnesio viso turto dydis, apskaičiuojant per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnis nei 30 mlrd. EUR, o įmonė, kurios visas turtas individualiai yra mažesnis nei 30 mlrd. EUR ir kuri vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, priklauso grupei, kurios bendra konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, abu dydžius apskaičiuojant kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio vidurkį.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės gali toliau vykdyti veiklą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, kol gaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos leidimą.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytos įmonės, kurios 2019 m. gruodžio 24 d. vykdo veiklą kaip investicinės įmonės, turinčios pagal Direktyvą 2014/65/ES išduotą veiklos leidimą, prašymą išduoti veiklos leidimą pagal šios direktyvos 8 straipsnį pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 27 d.

4.   Kai kompetentinga institucija, gavusi informaciją pagal Direktyvos 2014/65/ES 95a straipsnį, nustato, kad įmonei pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas, ji apie tai praneša įmonei ir kompetentingai institucijai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, ir nuo to pranešimo dienos perima veiklos leidimo išdavimo procedūrą.

5.   Pakartotinio veiklos leidimo išdavimo atvejais veiklos leidimą išduodanti kompetentinga institucija užtikrina, kad procesas būtų kuo paprastesnis ir kad būtų atsižvelgta į esamuose veiklos leidimuose pateiktą informaciją.

6.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato:

a)

kokią informaciją kompetentingoms institucijoms turi pateikti įmonė, teikdama prašymą išduoti veiklos leidimą, įskaitant 10 straipsnyje nurodytą veiklos programą;

b)

1 dalyje nurodytų ribinių verčių apskaičiavimo metodiką.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.“;

7)

18 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„aa)

savo veiklos leidimą naudoja išskirtinai tik vykdyti veiklai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, ir penkerius metus iš eilės jos visas vidutinis turtas nesiekė tame straipsnyje nustatytų ribinių verčių;“;

8)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Visų kredito įstaigų, kurioms suteiktas veiklos leidimas, pavadinimų sąrašą EBI skelbia savo interneto svetainėje ir jį bent kartą per metus atnaujina.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„3a.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiami Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų įmonių pavadinimai ir tos kredito įstaigos įvardijamos kaip tokios. Sąraše taip pat pažymimi pakeitimai, palyginti su ankstesne sąrašo versija.“;

9)

21b straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Šio straipsnio tikslais:

a)

bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra šių elementų suma:

i)

kiekvienos Sąjungoje esančios trečiosios valstybės grupei priklausančios įstaigos turto pagal jos konsoliduotą balansą arba pagal jų atskirus balansus, kai įstaigos balansas nėra konsoliduojamas, bendra vertė ir

ii)

kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, gavusio leidimą vykdyti veiklą Sąjungoje pagal šią direktyvą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ( (*8) arba Direktyvą 2014/65/ES, turto bendra vertė;

b)

terminas „įstaiga“ taip pat apima investicines įmones.

(*8)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).“;"

10)

IV antraštinė dalis išbraukiama;

11)

51 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos konsoliduotos priežiūros institucijos, kai taikoma 112 straipsnio 1 dalis, arba buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų gali paprašyti kredito įstaigos filialą laikyti svarbiu.“;

12)

53 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalimi kompetentingoms institucijoms nedraudžiama keistis informacija tarpusavyje arba perduoti informaciją ESRV, EBI arba Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (*9), laikantis šios direktyvos, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (*10), Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31, 35 ir 36 straipsnių, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 ir 36 straipsnių, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 (*11) ir kitų kredito įstaigoms taikomų direktyvų. Tai informacijai taikoma 1 dalis.

(*9)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84)."

(*10)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1)."

(*11)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 201912 5, p. 64)“;"

13)

66 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„aa)

bent vienos iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų veiklos rūšių vykdymą, kai pasiekiama tame straipsnyje nurodyta ribinė vertė ir neturima kredito įstaigos veiklos leidimo.“;

14)

76 straipsnio 5 dalies šešta pastraipa išbraukiama;

15)

86 straipsnio 11 dalis pakeičiama taip:

„11.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos būtų parengusios likvidumo atkūrimo planus, kuriuose nustatomos tinkamos strategijos ir tinkamos įgyvendinimo priemonės, skirtos galimiems likvidumo trūkumams, įskaitant susijusius su kitoje valstybėje narėje įsteigtais filialais, šalinti. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tuos planus įstaigos testuotų bent kartą per metus, jie būtų atnaujinami remiantis 8 dalyje numatytų alternatyvių scenarijų rezultatais, apie juos būtų pranešama vyresniajai vadovybei, kuri juos patvirtintų, kad būtų galima atitinkamai pakoreguoti vidaus politiką ir procesus. Įstaigos iš anksto imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta, kad likvidumo atkūrimo planus būtų galima nedelsiant įgyvendinti. Tokie veiksmai apima užtikrinimo priemones, kurias būtų galima nedelsiant panaudoti finansavimui iš centrinių bankų. Tai apima užtikrinimo priemones kitos valstybės narės valiuta, jei tai būtina, arba trečiosios valstybės, kurios pozicijų turi ta įstaiga, valiuta ir, jei būtina veiklos požiūriu, priimančiosios valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurios valiuta ji turi pozicijų, teritorijoje.“;

16)

110 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

17)

111 straipsnis pakeičiamas taip:

111 straipsnis

Konsoliduotos priežiūros institucijos nustatymas

1.   Jei patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojančioji kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri tą patronuojančiąją kredito įstaigą valstybėje narėje arba tą ES patronuojančiąją kredito įstaigą.

Jei patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji investicinė įmonė ir nei viena iš jos patronuojamųjų įmonių nėra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri tą patronuojančiąją investicinę įmonę arba ES patronuojančiąją investicinę įmonę.

Jei patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji investicinė įmonė ir bent viena iš jos patronuojamųjų įmonių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kredito įstaigos kompetentinga institucija arba, jei yra kelios kredito įstaigos – kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija.

2.   Jei kredito įstaigos ar investicinės įmonės patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri kredito įstaigą ar investicinę įmonę.

3.   Jei dvi ar daugiau Sąjungoje veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų ar investicinių įmonių turi tą pačią patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje, patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, konsoliduotą priežiūrą atlieka:

a)

kredito įstaigos kompetentinga institucija, jei grupėje yra tik viena kredito įstaiga;

b)

kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija, jei grupėje yra kelios kredito įstaigos, arba

c)

investicinės įmonės, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija, jei grupėje nėra kredito įstaigų.

4.   Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3 arba 6 dalį reikalaujama konsolidavimo, konsoliduotą priežiūrą vykdo kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija arba, jei grupėje nėra kredito įstaigų, investicinės įmonės, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies trečios pastraipos, 3 dalies b punkto ir 4 dalies, jei kompetentinga institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną kredito įstaigą grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau kredito įstaigų grupėje, jei tų prižiūrimų kredito įstaigų bendra balanso suma yra didesnė už kredito įstaigų, kurias individualiai prižiūri kita kompetentinga institucija, bendrą balansą.

Nukrypstant nuo 3 dalies c punkto, jei kompetentinga institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną investicinę įmonę grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri vieną ar daugiau investicinių įmonių grupėje, kurių bendra balanso suma yra didžiausia.

6.   Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali bendru sutarimu netaikyti 1, 3 ir 4 dalyse nurodytų kriterijų ir paskirti kitą kompetentingą instituciją konsoliduotai priežiūrai atlikti, jei tuos kriterijus būtų netinkama taikyti atsižvelgiant į atitinkamas kredito įstaigas ar investicines įmones ir jų veiklos santykinę svarbą atitinkamose valstybėse narėse arba poreikį užtikrinti tos pačios kompetentingos institucijos atliekamos konsoliduotos priežiūros tęstinumą. Tokiais atvejais atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba kredito įstaiga ar investicinė įmonė, kurios bendras balansas yra didžiausias, turi teisę būti išklausytos prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą.

7.   Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus susitarimus, kuriems taikoma 6 dalis.“;

18)

114 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Susidarius kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje apibūdintą padėtį, arba vykstant neigiamiems pokyčiams rinkose, kurie gali kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kuriose grupės subjektai yra gavę veiklos leidimą arba kuriose įsteigti svarbūs filialai, kaip nurodyta 51 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, vadovaudamasi šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsniu ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsniu, įspėja EBI ir 58 straipsnio 4 dalyje bei 59 straipsnyje nurodytas institucijas ir perduoda visą informaciją, kuri yra būtina jų užduotims vykdyti. Tie įpareigojimai taikomi visoms kompetentingoms institucijoms.“;

19)

116 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančios kompetentingos institucijos ir EBI glaudžiai bendradarbiauja. Konfidencialumo reikalavimais pagal šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnį bei, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį nedraudžiama kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija priežiūros institucijų kolegijose. Priežiūros institucijų kolegijų įsteigimas ir veikla neturi įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013.“;

b)

6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„6.   Priežiūros institucijų kolegijų veikloje gali dalyvauti kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, ir priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigti 51 straipsnyje nurodyti svarbūs filialai, kompetentingos institucijos, atitinkami ECBS centriniai bankai ir, kai tikslinga, trečiosios valstybės priežiūros institucijos, taikant konfidencialumo reikalavimus, kurie, visų kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiaverčiai šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnio ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio reikalavimams.“;

c)

9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„9.   Konsoliduotos priežiūros institucija, vadovaudamasi šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnyje ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje išdėstytais konfidencialumo reikalavimais, informuoja EBI apie priežiūros institucijų kolegijos veiklą, taip pat ir esant kritinei padėčiai, ir perduoda EBI visą informaciją, kuri yra ypač svarbi priežiūros konvergencijai.“;

20)

125 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Informacijai, gautai vykdant konsoliduotą priežiūrą, ir visų pirma bet kokiam šioje direktyvoje numatytam kompetentingų institucijų keitimuisi informacija taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šios direktyvos 53 straipsnio 1 dalyje kredito įstaigoms nustatytiems reikalavimams arba pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 15 straipsnį nustatytiems reikalavimams.“;

21)

128 straipsnio penkta dalis išbraukiama;

22)

129 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys išbraukiamos;

23)

130 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys išbraukiamos;

24)

143 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

nedarant poveikio šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnio ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio nuostatoms, suvestinius statistinius pagrindinių riziką ribojančios sistemos įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje aspektų duomenis, įskaitant priežiūros priemonių, kurių imtasi pagal šios direktyvos 102 straipsnio 1 dalies a punktą, ir administracinių sankcijų, nustatytų pagal šios direktyvos 65 straipsnį, skaičių ir pobūdį.“

63 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/59/ES iš dalies keičiama taip:

1)

2 straipsnio 1 dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (*12) 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 (*13) 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pradinio kapitalo reikalavimas;

(*12)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 201912 5, p. 1)."

(*13)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 201912 5, p. 64).“;"

2)

45 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/2033 65 straipsnio 4 dalimi, šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, susijusios su šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų investicinių įmonių, kurios nėra Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 arba 5 punkte nurodytos investicinės įmonės, nuosavų lėšų reikalavimais individualiu pagrindu, aiškinamos taip:

a)

šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punktą, susijusios su bendro kapitalo pakankamumo koeficiento reikalavimu, laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalį;

b)

šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, susijusios su bendros rizikos pozicijos suma, laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą taikytiną reikalavimą, padauginus iš 12,5.

Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2019/2034 65 straipsniu, šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnį, susijusios su šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų investicinių įmonių, kurios nėra Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 arba 5 punkte nurodytos investicinės įmonės, papildomų nuosavų lėšų reikalavimais, laikomos nuorodomis į Direktyvos 2019/2034 40 straipsnį.“

64 straipsnis

Direktyvos 2014/65/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/65/ES iš dalies keičiama taip:

1)

8 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)

nebeatitinka sąlygų, pagal kurias buvo išduotas veiklos leidimas, pavyzdžiui Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2033 (*14) nustatytų sąlygų;

(*14)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).“;"

2)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

15 straipsnis

Pradinis kapitalas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neišduotų veiklos leidimo tol, kol investicinė įmonė neturės pakankamo dydžio pradinio kapitalo, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 (*15) 9 straipsnyje, atsižvelgiant į konkrečios investicinės paslaugos ar veiklos pobūdį.

(*15)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64)“;"

3)

41 straipsnis pakeičiamas taip:

41 straipsnis

Veiklos leidimo išdavimas

1.   Valstybės narės, kurioje trečiosios valstybės įmonė įsteigė arba ketina įsteigti filialą, kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą tik tuomet, jei yra įsitikinusi, kad:

a)

įvykdytos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos ir

b)

trečiosios valstybės įmonės filialas galės laikytis 2 ir 3 dalyse nustatytų nuostatų.

Kompetentinga institucija per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša trečiosios valstybės įmonei, ar leidimas išduodamas, ar ne.

2.   Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal 1 dalį, vykdo pareigas, nustatytas šios direktyvos 16–20, 23, 24, 25 ir 27 straipsniuose, 28 straipsnio 1 dalyje ir 30, 31 ir 32 straipsniuose bei Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3–26 straipsniuose ir pagal juos priimtose priemonėse, o jo priežiūrą vykdo tos valstybės narės, kurioje jam išduotas veiklos leidimas, kompetentinga institucija.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų, susijusių su filialo organizavimu ir valdymu, klausimų, kuriems taikoma ši direktyva, atžvilgiu ir jokiems trečiųjų valstybių įmonių filialams turi netaikyti palankesnių sąlygų nei tos, kurios taikomos Sąjungos įmonėms.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos EVPRI kasmet praneštų jų teritorijoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.

EVPRI kasmet paskelbia Sąjungoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą, kuriame pateikiami ir trečiųjų valstybių įmonių, kurioms filialai priklauso, pavadinimai.

3.   Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal 1 dalį, 2 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai kasmet teikia šią informaciją:

a)

duomenis apie toje valstybėje narėje filialo teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;

b)

trečiosios valstybės įmonių, vykdančių I priedo A skirsnio 3 punkte nurodytą veiklą, atveju – jų mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią ES sandorių šalių poziciją;

c)

trečiosios valstybės įmonių, teikiančių I priedo A skirsnio 6 punkte nurodytą viena arba abi paslaugas, atveju – per praėjusius 12 mėnesių ES sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba kurios išplatintos rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti, bendrą vertę;

d)

apyvartą ir bendrą turto, atitinkančio a punkte nurodytas paslaugas ir veiklą, vertę;

e)

išsamų filialo klientams taikomų investuotojų apsaugos priemonių, įskaitant tų klientų teises pagal 39 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą investuotojų kompensavimo sistemą, aprašymą;

f)

a punkte nurodytoms paslaugoms ir veiklai filialo taikomą rizikos valdymo politiką ir priemones;

g)

duomenis apie valdymo priemones, be kita ko, apie asmenis, einančius svarbiausias pareigas vykdant filialo veiklą;

h)

bet kokią kitą informaciją, kompetentingos institucijos laikomą būtina, kad būtų galima išsamiai stebėti filialo veiklą.

4.   Gavusios prašymą, kompetentingos institucijos EVPRI pateikia šią informaciją:

a)

duomenis apie visus filialų, kuriems išduotas veiklos leidimas pagal 1 dalį, veiklos leidimus ir bet kokius vėlesnius tokių veiklos leidimų pakeitimus;

b)

duomenis apie valstybėje narėje filialo, kuriam išduotas veiklos leidimas, teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;

c)

duomenis apie apyvartą ir bendrą turtą, atitinkantį b punkte nurodytas paslaugas ir veiklą;

d)

trečiosios valstybės grupės, kuriai priklauso veiklos leidimą turintis filialas, pavadinimą.

5.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, tai pačiai grupei, kuriai priklauso trečiųjų valstybių įmonių filialai, kuriems išduotas veiklos leidimas pagal 1 dalį, priklausančių subjektų kompetentingos institucijos ir EVPRI bei EBI glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad visai tos grupės veiklai Sąjungoje būtų taikoma visapusiška, nuosekli ir veiksminga priežiūra pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) 2019/2033, Direktyvą 2013/36/ES ir Direktyvą (ES) 2019/2034.

6.   EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustato, kokiu formatu turi būti teikiama 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 26 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.“;

4)

42 straipsnis pakeičiamas taip:

42 straipsnis

Paslaugų teikimas išimtine kliento iniciatyva

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai Sąjungoje įsisteigęs ar esantis mažmeninis klientas ar profesionalus klientas, kaip apibrėžta II priedo II skirsnyje, savo išimtine iniciatyva inicijuoja, kad trečiosios valstybės įmonė teiktų investicines paslaugas ar vykdytų investicinę veiklą, 39 straipsnyje nustatytas reikalavimas turėti veiklos leidimą netaikomas tai trečiosios valstybės įmonės šiam asmeniui teikiamai paslaugai ar vykdomai veiklai, įskaitant santykius, konkrečiai susijusius su tos paslaugos teikimu ar veiklos vykdymu.

Nedarant poveikio grupės vidaus ryšiams, kai trečiosios valstybės įmonė, be kita ko, per subjektą, veikiantį tokios trečiosios valstybės įmonės vardu arba su ta įmone turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško klientų arba galimų klientų Sąjungoje, tai nelaikoma paties kliento išimtine iniciatyva teikiama paslauga.

2.   1 dalyje nurodyto kliento iniciatyva nesuteikia trečiosios valstybės įmonei teisės siūlyti naujų investicinių produktų ar paslaugų kategorijų kitaip nei per filialą, jei to reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus.“;

5)

49 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos patvirtintų kainos pokyčio dydžio tvarką akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržoje prekiaujamiems fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, kurioms pagal 4 dalį parengiami techniniai reguliavimo standartai. Dėl kainos pokyčio dydžių taikymo reguliuojamoms rinkoms nedraudžiama didelės apimties pavedimus derinti pagal siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį.“;

6)

81 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

tikrindami, ar laikomasi investicinių įmonių veiklos vykdymo pradžią reglamentuojančių sąlygų, ir palengvindami stebėjimą, kaip vykdoma tokia veikla, kaip laikomasi administracinių bei apskaitos procedūrų ir nuostatų dėl vidaus kontrolės mechanizmų;“;

7)

įterpiamas šis straipsnis:

95a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų kredito įstaigų veiklos leidimų išdavimo

Kai įmonės, kuri pagal šios direktyvos II antraštinę dalį prašymą išduoti leidimą, kad galėtų vykdyti I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, yra pateikusi iki 2019 m. gruodžio 25 d., visas numatomas turtas yra lygus arba viršija 30 mlrd. EUR, kompetentingos institucijos apie tai informuoja Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnyje nurodytą kompetentingą instituciją ir apie tai praneša prašymą pateikusiai įmonei.“

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis

Nuorodos į Direktyvą 2013/36/ES kituose Sąjungos teisės aktuose

Investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros ir pertvarkymo tikslais kituose Sąjungos aktuose pateiktos nuorodos į Direktyvą 2013/36/ES laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

66 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 26 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, jei tikslinga, kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, dėl šių klausimų:

a)

šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033, taip pat direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatų dėl atlygio, siekiant visoms Sąjungoje veikiančioms investicinėms įmonėms užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, įskaitant tų nuostatų taikymą;

b)

šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/2033 numatytų informacijos teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų tikslingumo, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

c)

įvertinimo, kuriame atsižvelgiama į 35 straipsnyje nurodytą EBI ataskaitą ir tvarių finansų sistematiką, ar:

i)

investicinės įmonės vidaus valdymui keliamuose reikalavimuose reikia atsižvelgti į kokio nors pobūdžio ASV riziką;

ii)

į kokio nors pobūdžio ASV riziką reikia atsižvelgti investicinės įmonės atlygio politikai keliamuose reikalavimuose;

iii)

į kokio nors pobūdžio ASV riziką reikia atsižvelgti rizikos vertinimui keliamuose reikalavimuose;

iv)

kokio nors pobūdžio ASV riziką reikia įtraukti į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą;

d)

pagal šią direktyvą nustatytų keitimosi informacija priemonių veiksmingumo;

e)

Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis taikant šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2019/2033;

f)

šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2019/2033 taikymo investicinėms įmonėms pagal jų teisinę struktūrą ar nuosavybės modelį;

g)

potencialios galimybės, kad investicinės įmonės sukels finansų sistemos sutrikimo riziką, kuri gali turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai, ir atitinkamų makroriziką ribojančių priemonių, kuriomis tokia rizika būtų apribota ir kurios pakeistų šios direktyvos 36 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimus;

h)

sąlygų, kurioms esant kompetentingos institucijos pagal šios direktyvos 5 straipsnį investicinėms įmonėms gali taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus.

67 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d. priima ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės tas priemones taiko nuo 2021 m. birželio 26 d. Tačiau valstybės narės priemones, kurių reikia, kad būtų laikomasi 64 straipsnio 5 punkto, taiko nuo 2020 m. kovo 26 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Įsigaliojus šiai direktyvai valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų laiku pranešta apie visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, kad Komisija galėtų pateikti pastabas.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai ir EBI šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

Jei dokumentų, kuriuos valstybės narės pateiks kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, nepakaks tam, kad būtų visapusiškai įvertinta nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos nuostatos, atitiktis tam tikroms šios direktyvos nuostatoms, Komisija, gavusi EBI prašymą ir pastarajai vykdant savo funkcijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, arba savo pačios iniciatyva, gali paprašyti valstybių narių pateikti išsamesnę informaciją apie tų nuostatų ir šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą.

68 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

69 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  OL C 378, 2018 10 19, p. 5.

(2)  OL C 262, 2018 7 25, p. 35.

(3)  2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(7)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(8)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(9)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(10)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(12)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(13)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(14)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(15)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(16)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(17)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(18)  2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(19)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(20)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

(21)  2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(22)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(23)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(24)  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

(25)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(26)  2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacija dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (OL L 120, 2009 5 15, p. 22).


Top