02014O0060-20200408

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 02014O0060-20200408 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 02014O0060-20200408

Help

Consolidated text: 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (nauja redakcija)

Access initial legal act

(

Legal status of the document In force

)

Access current version (06/05/2024) 06/05/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2015/510/2020-04-08

HTML

PDF

02014O0060 — LT — 08.04.2020 — 009.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	►M2 EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/510 2014 m. gruodžio 19 d. dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) ◄ (nauja redakcija) (OL L 091 2015.4.2, p. 3)

Iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/732 2015 m. balandžio 16 d.	L 116	22	7.5.2015
►M2	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/1938 2015 m. rugpjūčio 27 d.	L 282	41	28.10.2015
►M3	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2016/64 2015 m. lapkričio 18 d.	L 14	25	21.1.2016
►M4	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2016/2298 2016 m. lapkričio 2 d.	L 344	102	17.12.2016
►M5	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2017/1362 2017 m. gegužės 18 d.	L 190	26	21.7.2017
►M6	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2018/570 2018 m. vasario 7 d.	L 95	23	13.4.2018
►M7	EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2019/1032 2019 m. gegužės 10 d.	L 167	64	24.6.2019
►M8	EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) [2020/506] 2020 m. balandžio 7 d.	L 109I	1	7.4.2020

Pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 332, 18.12.2015, p. 158 (2015/1938,)

▼B

▼M2

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/510

2014 m. gruodžio 19 d.

dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60)

▼B

(nauja redakcija)

TURINYS
PIRMA DALIS.	DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
ANTRA DALIS.	EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS, OPERACIJOS IR PROCEDŪROS
I ANTRAŠTINĖ DALIS.	Atvirosios rinkos operacijos
1 skyrius.	Atvirosios rinkos operacijų apžvalga
2 skyrius.	Atvirosios rinkos operacijų rūšys
3 skyrius.	Atvirosios rinkos operacijų priemonės
II ANTRAŠTINĖ DALIS.	Nuolatinės galimybės
1 skyrius.	Ribinio skolinimosi galimybė
2 skyrius.	Indėlių galimybė
III ANTRAŠTINĖ DALIS.	Eurosistemos pinigų politikos operacijų procedūros
1 skyrius.	Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų konkursai ir dvišalės procedūros
1 skirsnis.	Konkursų procedūros
2 skirsnis.	Operaciniai konkursų procedūrų etapai
1 poskirsnis.	Konkursų procedūrų paskelbimas
2 poskirsnis.	Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas
3 poskirsnis.	Konkurso rezultatų paskirstymas
4 poskirsnis.	Konkurso rezultatų paskelbimas
3 skirsnis.	Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų dvišalės procedūros
2 skyrius.	Eurosistemos pinigų politikos operacijų atsiskaitymo procedūros
TREČIA DALIS.	TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS
KETVIRTA DALIS.	TINKAMAS TURTAS
I ANTRAŠTINĖ DALIS.	Bendrieji principai
II ANTRAŠTINĖ DALIS.	Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai ir kredito kokybės reikalavimai
1 skyrius.	Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai
1 skirsnis.	Bendrieji antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai
2 skirsnis.	Specialūs tam tikrų antrinę rinką turinčio turto rūšių tinkamumo kriterijai
1 poskirsnis.	Specialūs turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai
2 poskirsnis.	Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų specialūs tinkamumo kriterijai
3 poskirsnis.	Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų specialūs tinkamumo kriterijai
4 poskirsnis.	Specialieji tam tikrų neužtikrintų skolos priemonių tinkamumo kriterijai
2 skyrius.	Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
III ANTRAŠTINĖ DALIS.	Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai ir kredito kokybės reikalavimai
1 skyrius.	Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai
1 skirsnis.	Kredito reikalavimų tinkamumo kriterijai
2 skirsnis.	Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai
3 skirsnis.	MHUSP tinkamumo kriterijai
4 skirsnis.	STKR tinkamumo kriterijai
2 skyrius.	Antrinės rinkos neturinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
1 skirsnis.	Kredito reikalavimų Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
2 skirsnis.	MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
3 skirsnis.	STKR Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
IV ANTRAŠTINĖ DALIS.	Antrinę rinką turinčio ir antrinės rinkos neturinčio turto garantijos
V ANTRAŠTINĖ DALIS.	Tinkamo turto Eurosistemos kredito vertinimo sistema
VI ANTRAŠTINĖ DALIS.	Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės ir vertinimo sistema
1 skyrius.	Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės
2 skyrius.	Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės
3 skyrius.	Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės
VII ANTRAŠTINĖ DALIS.	Ne eurais išreikšto įkaito priėmimas nenumatytais atvejais
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS.	Tinkamo turto naudojimo taisyklės
IX ANTRAŠTINĖ DALIS.	Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas
PENKTA DALIS.	SANKCIJOS KITOS SANDORIO ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJU
ŠEŠTA DALIS.	DISKRECINĖS PRIEMONĖS
SEPTINTA DALIS.	PAPILDOMI MINIMALŪS BENDRI POŽYMIAI, SUSIJĘ SU EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS
1 skyrius.	Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi visoms Eurosistemos pinigų politikos operacijų organizavimo priemonėms
2 skyrius.	Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi atpirkimo sandoriams ir įkaitu užtikrintų paskolų sutartims
3 skyrius.	Papildomi minimalūs bendri tik atpirkimo sandoriams būdingi požymiai
4 skyrius.	Papildomi minimalūs bendri tik įkaitu užtikrintų paskolų sutartims būdingi požymiai
5 skyrius.	Papildomi minimalūs bendri tik valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais būdingi požymiai
AŠTUNTA DALIS.	BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I PRIEDAS.	Privalomosios atsargos
II PRIEDAS.	Konkursų operacijų paskelbimas
III PRIEDAS.	Paskirstymas konkursuose ir konkursų procedūrose
IV PRIEDAS.	Konkursų rezultatų paskelbimas
V PRIEDAS.	Kitų sandorių šalių dalyvavimo užsienio valiutų intervencinėse operacijose atrankos kriterijai
VI PRIEDAS.	Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas
VIa PRIEDAS.	Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų naudojimo Eurosistemos kredito operacijoms tinkamumo kriterijai
VII PRIEDAS.	Pagal penktą dalį taikytinų sankcijų ir pagal septintą dalį taikytinų finansinių baudų apskaičiavimas
VIII PRIEDAS.	Turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimai ir reikalavimai paskolų lygio duomenų saugykloms
IX PRIEDAS.	Eurosistemos kredito vertinimo sistemos veiklos rezultatų stebėjimo procesas
IXa PRIEDAS.	Būtinieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų apimties reikalavimai Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje
IXb PRIEDAS.	Būtinieji Eurosistemos kredito vertinimo sistemos reikalavimai naujoms emisijoms ir padengtų obligacijų programų priežiūros ataskaitoms
XI PRIEDAS.	Užstato formos
XII PRIEDAS.	Eurosistemos pinigų politikos operacijų ir procedūrų pavyzdžiai
XIIa PRIEDAS.
XIII PRIEDAS.	Atitikties lentelė
XIV PRIEDAS.	Panaikintos gairės ir jų pakeitimų sąrašas

PIRMA DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiose gairėse nustatomos vienodos taisyklės Eurosistemos bendros pinigų politikos įgyvendinimui valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

2. Eurosistema imasi visų tinkamų priemonių Eurosistemos pinigų politikos operacijoms įgyvendinti pagal šiose gairėse nustatytus principus, priemones, reikalavimus, kriterijus ir procedūras.

3. Teisiniai Eurosistemos ir kitų sandorių šalių santykiai nustatomi atitinkamo NCB taikomose tinkamose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kuriose atitinkamai įgyvendinamos šių gairių nuostatos.

4. ECB valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimo priemones, reikalavimus, kriterijus ir procedūras.

5. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kitų sandorių šalių bet kokios tinkamos informacijos, kurios reikia jos uždaviniams vykdyti ir jos tikslams pasiekti, kiek tai susiję su pinigų politikos operacijomis, ir ją gauti. Ši teisė nepažeidžia jokių kitų esamų konkrečių Eurosistemos teisių reikalauti informacijos, susijusios su pinigų politikos operacijomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse taikomos šios apibrėžtys:

„faktinis/360“ dienų skaičiavimo susitarimas – susitarimas, kuris taikomas Eurosistemos pinigų politikos operacijose, apibrėžiantis faktinį kalendorinių dienų skaičių, įtrauktą į palūkanų apskaičiavimą ir laikant, kad metus sudaro 360 dienų;

▼M7

agentūra – subjektas, kuris įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, ir kuris dalyvauja vykdant tam tikrą veiklą bendros gerovės labui nacionaliniu arba regioniniu lygiu arba tenkina tokios veiklos finansavimo poreikius, ir kurį Eurosistema priskyrė agentūrai. Agentūroms priskirtų subjektų sąrašas pateikiamas ECB interneto svetainėje ir jame nurodoma, ar kiekvienas subjektas atitinka XIIa priede nurodytus įvertinimo mažesne nei rinkos verte kiekybinius kriterijus;

▼B

turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (TUVP) – skolos priemonės, užtikrintos finansinio turto (fiksuoto arba kintančio) fondu, kuris per tam tikrą laiką pakeičiamas pinigais. Be to, gali būti teisių arba kito turto, kuriais užtikrinama, kad įplaukos būtų aptarnaujamos arba laiku paskirstomos vertybinių popierių turėtojams. Paprastai turtu užtikrintus vertybinius popierius išleidžia specialios paskirties investavimo įmonė, įsigijusi finansinio turto fondą iš vertybinių popierių sukūrėjo arba pardavėjo. Mokėjimai pagal turtu užtikrintus vertybinius popierius daugiausia priklauso nuo pinigų srauto, kurį sukuria šiuos vertybinius popierius užtikrinantis turtas, ir kitų teisių, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, pavyzdžiui, likvidumo galimybių, garantijų ar kitų priemonių, paprastai vadinamų kredito vertės didinimais;

dvišalė procedūra – procedūra, kai NCB arba, išskirtiniais atvejais, ECB, vykdo koreguojamąsias operacijas arba sudaro vienakrypčius sandorius neskelbdamas konkurso tiesiogiai su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis arba per vertybinių popierių biržas ar rinkos tarpininkus;

nematerialių įrašų sistema – sistema, kurioje vertybiniai popieriai ir kitas finansinis turtas gali būti perleisti be fizinio popierinių dokumentų arba pažymėjimų judėjimo, pavyzdžiui, elektroninis vertybinių popierių perleidimas;

darbo diena: a) pareigos atlikti mokėjimą atžvilgiu – bet kuri diena, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti tokį mokėjimą; arba b) pareigos pervesti turtą atžvilgiu – bet kuri diena, kai VPAS, kurioje turi vykti pervedimas, veikia toje vietoje, kurioje turi būti atliktas atitinkamų vertybinių popierių pervedimas;

▼M6

centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) – centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte ( 1 );

▼B

įkaitu užtikrinta paskola – NCB ir kitos sandorio šalies susitarimas, pagal kurį likvidumas kitai sandorio šaliai suteikiamas paskola, kurią ta kita sandorio šalis užtikrina NCB suteikta įvykdoma užtikrinimo teise, pavyzdžiui, įkeisdama turtą, perleisdama teises ar reikalavimus į jį;

terminuotųjų indėlių pritraukimas – priemonė, naudojama vykdant atvirosios rinkos operacijas, kai Eurosistema siūlo kitoms sandorių šalims padėti terminuotuosius indėlius jų buveinės NCB sąskaitose, siekdama sumažinti likvidumą rinkoje;

▼M2

10)

kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešojo sektoriaus institucija arba įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę yra įgaliota prižiūrėti įstaigas ir priklauso atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai, įskaitant ECB, vykdant jam pavestus uždavinius pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ( 2 );

▼B

11)

kita sandorio šalis – įstaiga, atitinkanti trečioje dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus, leidžiančius jai dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose;

▼M4

12)

padengtos obligacijos – skolos priemonės, kurioms nėra taikomos rizikos išskaidymo priemonės. Jos suteikia dvigubą reikalavimo teisę: a) tiesiogiai arba netiesiogiai – į kredito įstaigą ir b) į jas užtikrinantį dinaminį užstato fondą;

▼B

13)

kredito reikalavimas – reikalavimas į pinigų išmokėjimą, kuris yra skolininko skolos įsipareigojimas kitai sandorio šaliai. Kredito reikalavimai taip pat apima Schuldscheindarlehen ir Nyderlanduose registruotus privačius reikalavimus valdžiai arba kitiems tinkamiems skolininkams, kuriems taikoma valstybės garantija, pavyzdžiui, būsto asociacijoms;

14)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 3 ) 2 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 4 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba valstybei nuosavybės teise priklausanti kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi kompetentingos institucijos vykdomai priežiūrai prilygintini priežiūros standartai;

15)

kredito reitingas – turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 ( 5 ) 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

▼M3

16)

tarpvalstybinis naudojimas – kai kita sandorio šalis savo buveinės NCB įkaitu pateikia:

antrinę rinką turintį turtą, laikomą kitoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro,

antrinę rinką turintį turtą, išleistą kitoje valstybėje narėje ir laikomą savo buveinės NCB valstybėje narėje,

kredito reikalavimus, kai kredito reikalavimų sutarčiai taikoma kitos valstybės narės, kurios valiuta yra euro ir kuri nėra NCB buveinės šalis, teisė,

mažmenines hipoteka užtikrintas skolos priemones (MHUSP) pagal KCBM taikytinas procedūras,

antrinės rinkos neturinčias skolos priemones, užtikrintas tinkamais kredito reikalavimais (STKR), išleistas ir turimas kitoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euras ir kuri nėra NCB buveinės šalis;

▼B

17)

valiutos apsidraudimo sandoris – vertybinių popierių emitento ir kitos apsidraudimo sandorio šalies sutartis, pagal kurią valiutos kurso rizikos dalis, atsirandanti gavus ne eurų pinigų srautus, mažinama keičiant grynųjų srautus į mokėjimus eurais, kuriuos turi atlikti kita apsidraudimo sandorio šalis, įskaitant visas kitos apsidraudimo sandorio šalies garantijas dėl šių mokėjimų;

18)

investicijų saugotojas – teisinis subjektas, kuris kitų vardu įsipareigoja saugoti ir administruoti vertybinius popierius ir kitą finansinį turtą;

19)

turto rinkos vertė įsipareigojimų neįvykdymo atveju bet kokio turto atžvilgiu ir bet kurią dieną reiškia:

tokio turto rinkos vertę įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo metu. Ji apskaičiuojama remiantis patikimiausia kaina darbo dieną prieš įkainojimo dieną;

jeigu darbo dieną prieš įkainojimo dieną patikimos konkretaus turto kainos nėra, taikoma paskutinė prekybos kaina. Jeigu pardavimo kaina nežinoma, operaciją atliekantis NCB nustato kainą, atsižvelgdamas į paskutinę to turto kainą atitinkamoje rinkoje;

tuo atveju, kai turto rinkos vertės nėra – taikomas kuris nors kitas racionalus vertės nustatymo metodas;

jeigu NCB pardavė tą turtą ar lygiavertį turtą rinkos kaina prieš jo rinkos vertės nustatymą įsipareigojimų neįvykdymo atveju, pagal NCB nustatytas sumas įvertinamos grynosios pardavimo pajamos (atskaičius visas pagrįstas sąnaudas, įmokas ir išlaidas, kurias NCB patyrė dėl tokio pardavimo);

20)

vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo sistema – vertės mainų atsiskaitymo sistemos mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad galutinis pervedimas įvyksta, t. y. turtas galutinai pervedamas, tik jeigu galutinai pervedamas kitas turtas, t. y. mokėjimas;

21)

indėlių galimybė – Eurosistemos kitoms sandorių šalims suteikta nuolatinė galimybė padėti vienos nakties indėlius Eurosistemos NCB už iš anksto nustatytą palūkanų normą;

22)

palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe – indėlių galimybei taikoma palūkanų norma;

▼M6

22a)

tiesioginė jungtis – susitarimas tarp dviejų VPAS, kurias valdo CVPD, kai vienas CVPD, atidarydamas vertybinių popierių sąskaitą, tampa tiesioginiu kito CVPD valdomos VPAS dalyviu, sudarant sąlygas pervesti vertybinius popierius padarant įrašus sąskaitose;

▼M2

23)

vidaus naudojimas – situacija, kai kita sandorio šalis, įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, pateikia įkaitu:

antrinę rinką turintį turtą, išleistą ir laikomą toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos buveinės NCB;

kredito reikalavimus, kai kredito reikalavimų susitarimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje yra jos buveinės NCB, teisės aktai;

MHUVP, kurias išleido subjektai, įsteigti valstybėje narėje, kurioje yra jos buveinės NCB;

antrinės rinkos neturinčias skolos priemones, užtikrintas tinkamais kredito reikalavimais, išleistas ir laikomas toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir jos buveinės NCB;

▼B

24)

atskirojo įkaito sistema – NCB įkaito valdymo sistema, pagal kurią likvidumas suteikiamas užtikrinant konkrečiu identifikuojamu turtu, kuris klasifikuojamas įkaitu konkrečioms Eurosistemos kredito operacijoms. Šį turtą pakeisti kitu konkrečiu tinkamu turtu gali leisti buveinės NCB, jei jis paskirtas atskiruoju įkaitu ir tinkamas konkrečiai operacijai;

25)

tinkamas turtas – ketvirtoje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis turtas, kuris Eurosistemos kredito operacijoms tinka būti įkaitu;

▼M6

25a)

reikalavimus atitinkanti jungtis – tiesioginė ar netiesioginė jungtis, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią Via priede nustatytus tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijus, ir ji skelbiama Eurosistemos reikalavimus atitinkančių jungčių sąraše ECB interneto svetainėje. Reikalavimus atitinkanti netiesioginė jungtis sudaryta iš tiesioginių jungčių, kuriomis ji grindžiama;

25b)

tinkama VPAS – CVPD valdoma VPAS, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią VIa priede nustatytus tinkamumo kriterijus Eurosistemos kredito operacijoms, ir ji skelbiama Eurosistemos tinkamų VPAS sąraše ECB interneto svetainėje;

▼B

26)

dienos pabaiga – darbo dienos laikas uždarius TARGET2, kai TARGET2 sistemoje baigti apdoroti tos dienos mokėjimai;

▼M7

26a)

ESMA atskaitomybės aktyvavimo data – pirma diena, kurią tenkinamos abi sąlygos: a) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) įregistravo pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą ir dėl to ji tapo ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla ir b) Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 ( 6 ) 7 straipsnio 4 dalį priėmė atitinkamus techninius įgyvendinimo standartus (standartizuotus šablonus) ir jie tapo taikytinais;

26b)

ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla – pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 23 punkte, kuri registruojama ESMA remiantis to reglamento 10 straipsniu;

▼B

27)

euro zonos infliacijos indeksas – indeksas, kurį pateikia Eurostatas arba valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinė statistikos institucija (pvz., suderintas vartotojų kainų indeksas, SVKI);

28)

Europos ekonominė erdvė (EEE) – visos valstybės narės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra formaliai prisijungusios prie EEE, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija;

29)

Eurosistema – ECB ir NCB;

30)

Eurosistemos darbo diena – diena, kai ECB ir bent vienas NCB dirba Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslais;

31)

Eurosistemos kredito operacijos: a) likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, t. y. likvidumą teikiančios Eurosistemos pinigų politikos operacijos, išskyrus užsienio valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais ir vienakrypčius pirkimus; ir b) vienos dienos paskola;

▼M7

31a)

Eurosistemos pripažinta duomenų saugykla – pagal VIII priedą Eurosistemos pripažintas subjektas, kuris ir toliau atitinka tame priede nustatytus pripažinimo reikalavimus;

▼B

32)

Eurosistemos pinigų politikos operacijos – atvirosios rinkos operacijos ir nuolatinės galimybės;

▼M6 —————

▼B

34)

galutinis pervedimas – neatšaukiamas ir besąlyginis pervedimas, kuriuo įvykdomas įsipareigojimas atlikti pervedimą;

▼M6

35)

finansų bendrovė – finansų bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priede ( 7 );

▼B

36)

koreguojamosios operacijos – atvirosios rinkos operacijų, kurias Eurosistema vykdo daugiausia siekdama valdyti likvidumo svyravimus rinkoje, kategorija;

37)

fiksuotosios atkarpos – skolos priemonės su iš anksto nustatytu periodišku palūkanų mokėjimu;

38)

fiksuotųjų palūkanų aukcionas – aukciono tvarka, kai ECB palūkanų normą, kainą, kainų skirtumą arba apsikeitimo punktą nustato prieš prasidedant aukcionui, o dalyvaujančios kitos sandorio šalys siūlo pinigų sumas, kurias nori pervesti už nustatytą palūkanų normą, kainą, apsikeitimo punktą arba kainų skirtumą;

39)

kintamųjų palūkanų atkarpa – atkarpa, susieta su bazine palūkanų norma ir šią atkarpą atitinkantis palūkanų perskaičiavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vieneri metai;

40)

valiutų apsikeitimo sandoriai, sudaromi pinigų politikos tikslais – priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, kai Eurosistema perka arba parduoda eurus už užsienio valiutą sudarydama neatidėliotiną sandorį ir tuo pat metu sudaro išankstinį sandorį parduodama arba pirkdama juos atgal nustatytą atpirkimo dieną;

41)

buveinės NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro ir kurioje yra įsteigta kita sandorio šalis, NCB;

42)

Eurosistemos iš anksto paskelbtas reguliarių konkursų operacijų kalendorius – Eurosistemos parengtas kalendorius, kurį patvirtina ECB valdančioji taryba, kuriame nurodoma atsargų laikymo laikotarpio pradžia ir pabaiga, taip pat pagrindinių ir reguliarių ilgalaikių refinansavimo operacijų paskelbimo, paskirstymo ir terminų datos;

▼M2

42a)

kapitalo atkūrimas natūra valstybės skolos priemonėmis – bet kokia forma atliekamas kredito įstaigos pasirašyto kapitalo padidinimas, jei visa suma ar jos dalis sumokama kredito įstaigai tiesiogiai pateikiant suverenios valstybės ar viešojo sektoriaus subjekto, teikiančio naują kapitalą kredito įstaigai, valstybės ar viešojo sektoriaus skolos priemones;

▼B

43)

tarptautinis centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (TCVPD) – CVPD, kuris aktyviai vykdo atsiskaitymus tarptautiniu lygiu prekiaujamais įvairių nacionalinių rinkų, dažniausiai tarp skirtingų valiutų zonų, vertybiniais popieriais;

44)

tarptautinė organizacija – į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 118 straipsnio sąrašą įtrauktas subjektas, tokiam subjektui priskiriamos 0 % rizikos koeficiento pozicijos;

45)

tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) – tarptautinis identifikavimo kodas, suteikiamas finansų rinkose išleistiems vertybiniams popieriams;

▼M6

46)

dienos paskola – dienos paskola, kaip apibrėžta Gairių (ES) ECB/2012/27 ( 8 ) 2 straipsnio 26 punkte;

▼M4

46a)

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

▼M6

46b)

investicinis fondas – pinigų rinkos fondai (PRF) ar ne pinigų rinkos fondai (ne PRF), kaip apibrėžta Reglamento (ES) 549/2013 A priede;

▼B

47)

ECB skolos sertifikatų išleidimas – pinigų politikos priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, kai ECB išleidžia skolos sertifikatus, kurie reprezentuoja ECB skolinį įsipareigojimą sertifikato turėtojui;

▼M4

48)

stambių emisijų padengtos obligacijos – ne mažesnio kaip 1 mlrd. eurų emisijos dydžio padengtos obligacijos, kurioms bent trys rinkos dalyviai reguliariai pateikia pirkimo ir pardavimo kainą;

▼M3

49)

iš finansinės nuomos gautinos sumos – iš anksto numatytu grafiku ir dėl sutartinės prievolės nuomininko nuomotojui mokami mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartį. Likutinė vertė nėra iš finansinės nuomos gautinos sumos. Nuomos-lizingo sutartys (angl. Personal Contract Purchase agreements), t. y. sutartys, pagal kurias skolininkas gali pasinaudoti viena iš šių galimybių: a) sumokėti likusią sumą, kad įgytų daiktų nuosavybės teisę arba b) grąžinti daiktus taip įvykdydamas sutarties, prilyginamos finansinės nuomos sutartims, sąlygas;

▼B

50)

likvidumo parama – bet koks struktūrinis, faktinis arba potencialius būdas, kuris gali būti taikomas arba laikomas tinkamu taikyti TUVP sandorio galiojimo trukmės metu galinčiam atsirasti laikinam pinigų srauto trūkumui padengti;

▼M7

50a)

paskolų lygio duomenų saugykla – ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla arba Eurosistemos pripažinta duomenų saugykla;

▼B

51)

ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO) – viena iš atvirosios rinkos operacijų rūšių, kurią Eurosistema atlieka sudarydama grįžtamuosius sandorius, siekdama suteikti likvidumą, kurio terminas būtų ilgesnis nei finansų sektoriui taikomų pagrindinių refinansavimo operacijų terminas;

52)

pagrindinės refinansavimo operacijos (PRO) – reguliarios atvirosios rinkos operacijos, kurias Eurosistema atlieka grįžtamuoju sandoriu;

53)

laikymo laikotarpis turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9);

54)

įkaito vertės išlaikymo prievolė – su reikalavimu išlaikyti įkaito vertę susijusi tvarka, pagal kurią, kitos sandorio šalies įkaitu pateikto užtikrinančio turto reguliariai matuojamai vertei nukritus žemiau tam tikro lygio, Eurosistema pareikalauja, kad kita sandorio šalis pateiktų papildomą tinkamą turtą arba pinigų. Bendrojo įkaito sistemoje įkaito vertės išlaikymo prievolė taikoma tik esant įkaito trūkumui, o atskirojo įkaito sistemose taikomos simetrinės įkaito vertės išlaikymo prievolės, kiekvienas metodas išsamiau išdėstytas nacionaliniuose NCB šalies (buveinės) dokumentuose;

55)

ribinė palūkanų norma – žemiausia palūkanų norma likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose, pagal kurią patenkinami pasiūlymai, arba didžiausia palūkanų norma likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose, pagal kurią patenkinami pasiūlymai;

56)

ribinio skolinimosi galimybė – Eurosistemos teikiama nuolatinė galimybė, pagal kurią kitos sandorių šalys už iš anksto nustatytą palūkanų normą ir užtikrinimui įkaitu tinkamą turtą iš Eurosistemos NCB gali gauti vienos nakties paskolą;

57)

ribinio skolinimosi galimybės norma – palūkanų norma, taikoma ribinio skolinimosi galimybei;

58)

ribinė apsikeitimo sandorio kaina punktais – punktais išreikšta apsikeitimo sandorio kaina, už kurią baigiama paskirstyti visa konkurse skirstyta suma;

59)

antrinę rinką turintis turtas – skolos priemonės, kuriomis galima prekiauti rinkoje, ir kurios išpildo ketvirtoje dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus;

60)

termino pabaigos diena – diena, kurią baigiasi Eurosistemos pinigų politikos operacija. Atpirkimo ar apsikeitimo sandorio atveju termino pabaigos diena atitinka atpirkimo dieną;

61)

valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė;

62)

multi cédulas – skolos priemonės, kurias išleidžia tam tikros Ispanijos SPĮ (Fondo de Titulización de Activos, FTA), tokiu būdu tam tikras skaičius kelių sukūrėjų mažos apimties atskiros cédulas (Ispanijos padengtos obligacijos) gali būti apjungiamos kartu;

63)

daugiašalis plėtros bankas – į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalies sąrašą įtrauktas subjektas, tokiam subjektui priskiriamos 0 % rizikos koeficiento pozicijos;

64)

sutartinių palūkanų aukcionas (amerikietiškasis aukcionas) – aukcionas, kuriame paskirstymo palūkanų norma arba kaina, arba apsikeitimo punktas yra lygus kiekviename atitinkamame individualiame pasiūlyme nurodytai palūkanų normai;

65)

daugiapakopė atkarpa – atkarpos struktūra, kai maržos dalis (x) turto naudojimo laikotarpiu pagal iš anksto numatytą grafiką iš anksto numatytomis dienomis padidėja daugiau nei vieną kartą, dažniausiai konkurso paskelbimo dieną arba atkarpos išmokos dieną;

66)

nacionalinis centrinis bankas (NCB) – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

67)

NCB darbo diena – bet kuri diena, kurią NCB dirba tam, kad vykdytų Eurosistemos pinigų politikos operacijas. Įskaitant dienas, kai tokio NCB filialai gali nedirbti vietos arba regioninėmis banko ne darbo dienomis;

68)

EEE nepriklausančios G10 šalys – Dešimties šalių grupės (G10) šalys, kurios nėra EEE šalys, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Japonija ir Šveicarija;

69)

ne finansų bendrovė turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 549/2013;

▼M2

70)

antrinės rinkos neturintis turtas – bet kuris šių rūšių turtas: terminuotieji indėliai, kredito reikalavimai, MHUSP ir antrinės rinkos neturinčios skolos priemonės, užtikrintos tinkamais kredito reikalavimais;

▼M2

70a)

antrinės rinkos neturinčios skolos priemonės, užtikrintos tinkamais kredito reikalavimais (toliau – STKR) – skolos priemonės:

kurios yra tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrintos kredito reikalavimais, atitinkančiais visus Eurosistemos kredito reikalavimų tinkamumo reikalavimus pagal ketvirtos dalies III antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnį, atsižvelgiant į 107f straipsnio nuostatas;

kurios turi dvigubą reikalavimo galimybę, nukreiptą į: i) kredito įstaigą, kuri yra susijusių kredito reikalavimų sukūrėja, ir ii) a punkte nurodytų pagrindinių kredito reikalavimų dinaminį užstato fondą;

kurių rizika neišskaidoma;

▼M4

71)

kitos padengtos obligacijos – struktūrinės padengtos obligacijos arba multi cédulas;

▼B

72)

vienakryptis sandoris – atvirosios rinkos operacijoms atlikti naudojama priemonė, kuria Eurosistema antrinę rinką turintį tinkamą turtą nuperka arba parduoda tiesiogiai rinkoje (sudarydama neatidėliotinus arba išankstinius sandorius) dėl ko pardavėjo nuosavybė visiškai perleidžiama pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo;

73)

bendrojo įkaito sistema – įkaito valdymo sistema NCB, pagal kurią kita sandorio šalis tame NCB atidaro kaupiamąją sąskaitą laikyti turtui, skirtam tos sandorio šalies susijusioms Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Turtas apskaitomas tokiu būdu, kad atskiras tinkamas turtas nėra susietas su konkrečia Eurosistemos kredito operacija ir kita sandorio šalis gali visada pakeisti tinkamą turtą;

▼M4

74)

viešasis kredito reitingas – kredito reitingas, kurį: a) paskelbė arba patvirtino kredito reitingų agentūra, Sąjungoje įregistruota ir Eurosistemos pripažinta kaip išorinė kredito vertinimo institucija, ir b) viešai paskelbė arba platina jį užsakiusiems subjektams;

▼B

75)

viešojo sektoriaus subjektas – subjektas, kurį nacionalinė statistikos institucija priskiria viešojo sektoriaus vienetui pagal Reglamentą (ES) Nr. 549/2013;

76)

greitasis konkursas – konkurso tvarka, kuri nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo paprastai įvykdoma per 105 minutes, ir pagal kurią gali būti apribotas kitų sandorių šalių skaičius kaip toliau išdėstyta antroje dalyje;

▼M6

76a)

netiesioginė jungtis – jungtis, nustatyta tarp dviejų skirtingų CVPD valdomų VPAS, kuriose apsikeitimai vertybinių popierių sandoriais ar pervedimai vykdomi per trečią VPAS, kurią valdo CVPD, veikiantis kaip tarpininkas, ar per keletą VPAS, kurias valdo CVPD, veikiantys kaip tarpininkai, jei VPAS valdo CVPD, kurie dalyvauja TARGET2-Securities;

▼B

77)

atpirkimo sandoris – susitarimas, pagal kurį pardavėjas parduodamas tinkamą turtą pirkėjui neišlaiko jo nuosavybės, o pardavėjas tuo pačiu metu įgyja teisę ir prisiima įsipareigojimą ateityje nustatytu laiku arba pagal pareikalavimą jį atpirkti už nustatytą kainą;

78)

atpirkimo diena – diena, kurią pirkėjas, vykdydamas operaciją pagal atpirkimo sandorį, lygiavertį turtą privalo parduoti pardavėjui;

79)

atpirkimo kaina – kaina, už kurią pirkėjas privalo parduoti atgal turtą pardavėjui, vykdydamas operaciją pagal atpirkimo sandorį. Atpirkimo kaina lygi pirkimo kainai, pridėjus kainų skirtumą, kuris yra lygus palūkanoms už operacijos laikotarpiu suteiktas likvidžias lėšas;

80)

grįžtamasis sandoris – priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, suteikiant prieigą pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kai NCB perka arba parduoda tinkamą turtą pagal atpirkimo sandorį arba vykdo kredito operacijas įkaitu užtikrintų paskolų forma;

81)

pasaugos sąskaita – TCVPD, CVPD arba NCB tvarkoma vertybinių popierių sąskaita, į kurią kredito įstaigos gali pervesti vertybinius popierius, tinkamus Eurosistemos kredito operacijoms;

▼M6

82)

vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuri leidžia pateikti vertybinius popierius be apmokėjimo (FOP) arba pateikus apmokėjimą (vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pateikimas (angl. delivery versus payment, DVP));

▼B

83)

atsiskaitymo diena – diena, kurią atsiskaitoma pagal sandorį;

84)

ribinių palūkanų (olandiškasis) aukcionas – aukcionas, kurio metu visiems patenkintiems pasiūlymams taikoma viena paskirstymo palūkanų norma, kaina ar apsikeitimo punktas, kurie lygūs ribinei palūkanų normai, kainai arba apsikeitimo punktui;

85)

specialios paskirties įmonė (SPĮ) – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 66 punkte;

86)

standartinis konkursas – konkurso tvarka, kuri paprastai surengiama per 24 valandas nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo;

87)

struktūrinės operacijos – atvirosios rinkos operacijos, kurias Eurosistema įgyvendina siekdama patikslinti Eurosistemos struktūrinę likvidumo padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu arba kitais pinigų politikos tikslais kaip nurodyta antroje dalyje;

▼M4

88)

struktūrinės padengtos obligacijos – padengtos obligacijos, išskyrus multi cédulas, kurios nėra išleistos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ( 9 ) 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

▼B

89)

apsikeitimo punktas – išankstinio sandorio ir neatidėliotino sandorio, dėl kurių susitariama vykdant valiutų apsikeitimo sandorį, valiutos kursų skirtumas, skelbiamas pagal bendruosius rinkos susitarimus;

90)

tęstinė emisija (angl. tap issuance arba tap issue) – emisija, sudaranti tą pačią ankstesnės emisijos seriją;

91)

TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistema, kuria vykdomi atsiskaitymai eurais, kai atsiskaitoma per centrinius bankus, reglamentuojama pagal Gaires ECB/2012/27;

92)

konkurso procedūra – procedūra, pagal kurią Eurosistema rinkoje didina arba mažina likvidumą kai NCB sudaro sandorius priimdamas po viešo paskelbimo pateiktus kitų sandorio šalių pasiūlymus;

93)

sandorio sudarymo diena (T) – diena, kai sudaromas sandoris, t. y. sudaroma sutartis dėl finansinio sandorio tarp dviejų kitų sandorio šalių. Sandorio sudarymo diena gali sutapti su atsiskaitymo pagal sandorį diena (atsiskaitymas tą pačią dieną) arba gali būti tam tikra nustatyta darbo diena iki atsiskaitymo dienos (atsiskaitymo diena nurodoma kaip T + uždelstas laikas iki atsiskaitymo);

▼M4

94)

KIPVPS reikalavimus atitinkančios padengtos obligacijos – padengtos obligacijos, išleistos pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

▼M6

95)

trišalis tarpininkas (TŠT) – tinkamą VPAS valdantis CVPD, kuris su NCB sudarė sutartį, kuria toks CVPD įsipareigoja kaip to NCB tarpininkas teikti tam tikras įkaito valdymo paslaugas;

▼B

96)

Sąjunga – Europos Sąjunga;

97)

įvertinimas mažesne nei rinkos verte – prievolę užtikrinančio turto Eurosistemos kredito operacijose rinkos vertės procentinis sumažinimas;

98)

įvertinimo sumažinimas – prievolę užtikrinančio turto Eurosistemos kredito operacijose rinkos vertės tam tikras procentinis sumažinimas, atliekamas iki įvertinimo mažesne nei rinkos verte;

99)

kintamųjų palūkanų konkurso procedūra – konkurso procedūra, kai dalyvaujančios kitos sandorio šalys siūlo sumą dėl kurios jos pageidauja sudaryti sandorį ir palūkanų normą, apsikeitimo punktą arba kainą, pagal kuriuos jos nori sudaryti sandorius su Eurosistema konkuruodamos viena su kita, o patys konkurencingiausi pasiūlymai patenkinami pirmiausia, kol baigiasi visa pasiūlyta suma;

▼M5

99a)

veiklą nutraukiantis subjektas (angl. wind-down entity) – privačios ar viešosios nuosavybės teise priklausantis subjektas, a) kurio pagrindinis tikslas yra laipsniškas turto pardavimas ir veiklos užbaigimas; arba b) kuris yra turto valdymo arba pardavimo subjektas, įsteigtas padėti restruktūrizuoti ir (arba) pertvarkyti finansų sektorių, įskaitant turto valdymo įmones, sukuriamas atliekant pertvarkymo veiksmus pritaikius turto atskyrimo priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 10 ) 26 straipsnį arba pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 11 ) 42 straipsnis.

▼B

100)

nulinės atkarpos obligacija – skolos priemonė be periodinių atkarpos išmokų.

ANTRA DALIS

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS, OPERACIJOS IR PROCEDŪROS

3 straipsnis

Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo struktūra

1. Eurosistemos naudojamos priemonės įgyvendinant pinigų politiką susideda iš:

atvirosios rinkos operacijų;

nuolatinių galimybių;

privalomųjų atsargų reikalavimų

2. Privalomųjų atsargų reikalavimai išdėstyti Reglamente (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9). Informaciniais tikslais tam tikros privalomųjų atsargų reikalavimų ypatybės yra aprašytos I priede.

4 straipsnis

Tipinės Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybės

Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybių apžvalga išdėstyta 1 lentelėje.

▼M6

1 lentelė

Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybių apžvalga

Pinigų politikos operacijų kategorijos		Priemonių rūšys		Terminas	Dažnumas	Procedūra
		Likvidumo didinimas	Likvidumo mažinimas
Atvirosios rinkos operacijos	Pagrindinės refinansavimo operacijos	Grįžtamieji sandoriai	—	Vienos savaitės	Kas savaitę	Standartinių konkursų procedūros
	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos	Grįžtamieji sandoriai	—	Trijų mėnesių (*1)	Mėnesio (*1)	Standartinių konkursų procedūros
	Koreguojamosios operacijos	Grįžtamieji sandoriai	Grįžtamieji sandoriai	Nestandartizuotas	Nestandartizuotas	Konkursų procedūros Dvišalės procedūros (*2)
		Valiutų apsikeitimo sandoriai	Valiutų apsikeitimo sandoriai
		—	Terminuotųjų indėlių pritraukimas
	Struktūrinės operacijos	Grįžtamieji sandoriai	Grįžtamieji sandoriai	Nestandartizuotas	Nestandartizuotas	Standartinių konkursų procedūros (*3)
		—	ECB skolos sertifikatų išleidimas	iki 12 mėn.
		Vienakrypčiai pirkimai	Vienakrypčiai pardavimai	—		Dvišalės procedūros Konkursų procedūros (*4)
Nuolatinės galimybės	Ribinio skolinimosi galimybė	Grįžtamieji sandoriai	—	Viena naktis	Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra
	Indėlių galimybė	—	Indėliai	Viena naktis	Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra
(1) Pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą, 7 straipsnio 2 dalies c punktą, 7 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį. (2) Pagal 8 straipsnio 2 dalies c punktą, 10 straipsnio 4 dalies c punktą, 11 straipsnio 5 dalies c punktą ir 12 straipsnio 6 dalies c punktą. (3) Pagal 9 straipsnio 2 dalies c punktą, 10 straipsnio 4 dalies c punktą ir 13 straipsnio 5 dalies d punktą. (4) Pagal 9 straipsnio 2 dalies c punktą ir 14 straipsnio 3 dalies c punktą.

▼B

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS

1 SKYRIUS

Atvirosios rinkos operacijų apžvalga

5 straipsnis

Atvirosios rinkos operacijų rūšių ir priemonių apžvalga

1. Eurosistema gali atlikti atvirosios rinkos operacijas reguliuoti palūkanų normoms, valdyti likvidumą finansų rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją.

2. Priklausomai nuo konkretaus tikslo, atvirosios rinkos operacijos gali būti sugrupuotos į šias rūšis:

pagrindinės refinansavimo operacijos;

ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos;

koreguojamosios operacijos;

struktūrinės operacijos.

3. Atvirosios rinkos operacijos atliekamos naudojant šias priemones:

grįžtamieji sandoriai;

valiutų apsikeitimo sandoriai pinigų politikos tikslais;

terminuotųjų indėlių pritraukimas;

ECB skolos sertifikatų išleidimas;

vienakrypčiai sandoriai.

4. 2 dalyje nustatytų tam tikrų atvirosios rinkos operacijų rūšių atveju taikytinos šios 3 dalyje nurodytos priemonės:

PRO ir ITRO atliekamos išimtinai naudojant grįžtamuosius sandorius;

koreguojamosios operacijos gali būti atliekamos naudojant:

grįžtamuosius sandorius;

ii)

valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais;

iii)

terminuotųjų indėlių pritraukimą;

struktūrinės operacijos gali būti atliekamos naudojant:

grįžtamuosius sandorius;

ii)

ECB skolos sertifikatų išleidimą;

iii)

vienakrypčius sandorius.

5. Atvirosios rinkos operacijas inicijuoja ECB, kuris taip pat nusprendžia dėl jų įgyvendinimo sąlygų ir taikytinų priemonių.

2 SKYRIUS

Atvirosios rinkos operacijų rūšys

6 straipsnis

Pagrindinės refinansavimo operacijos

1. Eurosistema atlieka PRO sudarydama grįžtamuosius sandorius.

2. Operacinių savybių požiūriu PRO yra:

likvidumo didinimo operacijos;

paprastai atliekamos kiekvieną savaitę pagal iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių;

paprastai jų terminas yra viena savaitė kaip nurodyta iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje, išskyrus 3 dalyje nustatytą išimtį;

jas decentralizuotai įgyvendina NCB;

jos atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras;

▼M6

joms taikomi trečioje dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos privalo atitikti pasiūlymus tokioms operacijoms teikiančios visos kitos sandorių šalys;

▼B

jos grįstos tinkamu turtu kaip įkaitu.

3. PRO terminas gali skirtis dėl skirtingų bankų ne darbo dienų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

4. ECB valdančioji taryba reguliariai peržiūri PRO palūkanų normas. Peržiūrėtos palūkanų normos įsigalioja tik prasidėjus kitam atsargų laikymo laikotarpiui.

5. Nepaisant 4 dalies, ECB valdančioji taryba bet kuriuo metu gali pakeisti PRO palūkanų normą. Toks sprendimas įsigalioja ne anksčiau kaip kitą Eurosistemos darbo dieną.

6. PRO vykdomos Eurosistemai nusprendus taikyti fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūras arba kintamųjų palūkanų konkurso procedūras.

7 straipsnis

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

1. Eurosistema atlieka ITRO sudarydama grįžtamuosius sandorius, tam kad teiktų kitoms sandorio šalims likvidumą, kurio terminas ilgesnis nei PRO likvidumo.

2. Operacinių savybių požiūriu ITRO yra:

likvidumo didinimo grįžtamosios operacijos;

reguliariai atliekamos kiekvieną mėnesį pagal iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių, atsižvelgiant į 4 dalyje nustatytą išimtį;

paprastai jų terminas yra trys mėnesiai kaip nurodyta iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje, atsižvelgiant į 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis;

jas decentralizuotai įgyvendina NCB;

jos atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras;

▼M6

joms taikomi trečioje dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos privalo atitikti pasiūlymus tokioms operacijoms teikiančios visos kitos sandorių šalys;

▼B

jos grįstos įkaitu tinkamu būti turtu.

3. ITRO terminas gali skirtis dėl skirtingų bankų ne darbo dienų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

4. Eurosistema nereguliariai gali atlikti ITRO, kurių terminas nėra trys mėnesiai. Tokios operacijos nėra nurodytos iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje.

5. ITRO, kurių terminas ilgesnis nei trys mėnesiai, kurios atliekamos nereguliariai, kaip nurodyta 4 dalyje, gali būti vykdomos pagal priešlaikinio išmokėjimo nuostatą. Tokia priešlaikinio išmokėjimo nuostata gali būti pateikta kaip kitų sandorio šalių galimybė rinktis arba privalomas įsipareigojimas pagal kurią jos gali išmokėti visas tam tikroje operacijoje joms paskirtas sumas arba jų dalį. Privalomos priešlaikinio išmokėjimo nuostatos grindžiamos aiškiomis ir iš anksto apibrėžtomis sąlygomis. Eurosistema, paskelbdama apie operacijas, paskelbia datas, kuriomis atliekamas priešlaikinis išmokėjimas. Išimtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali nuspręsti konkrečiomis dienomis laikinai sustabdyti priešlaikinius išmokėjimus dėl, inter alia, valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ne darbo dienų.

6. ITRO yra atliekamos pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia, kad jas vykdyti reikia pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą. Tokiu atveju, fiksuotųjų palūkanų konkursuose operacijos trukmei taikoma palūkanų norma gali būti indeksuota pagal susijusią orientacinę normą (pvz., vidutinę PRO normą), su kainų skirtumu arba be jo.

8 straipsnis

Koreguojamosios operacijos

1. Eurosistema gali atlikti koreguojamąsias operacijas naudodama grįžtamuosius sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais arba terminuotųjų indėlių pritraukimą, ypač dėl likvidumo svyravimų rinkoje.

2. Operacinių savybių požiūriu koreguojamosios operacijos:

gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;

jų dažnumas ir terminas paprastai nenustatyti;

paprastai atliekamos vykdant greitojo konkurso procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia konkrečios koreguojamosios operacijos vykdyti kitomis priemonėmis (standartinio konkurso procedūra arba dvišalė procedūra) atsižvelgiant į pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas;

decentralizuotai įgyvendinamos NCB, nepažeidžiant 45 straipsnio 3 dalies;

▼M6

joms taikomi trečioje dalyje kitoms sandorio šalims apibrėžti tinkamumo kriterijai, kurie priklauso nuo:

koreguojamosioms operacijoms atlikti naudojamos konkrečios priemonės rūšies ir

ii)

tos konkrečios rūšies priemonei taikytinos procedūros;

▼B

kai jas atliekant naudojami grįžtamieji sandoriai, jos grindžiamos tinkamu būti įkaitu turtu.

▼M2

3. ECB koreguojamąsias operacijas gali vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną siekdamas neutralizuoti likvidumo disbalansą atsargų laikymo laikotarpiu. Jei sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena nėra NCB darbo dienos, atitinkamas NCB neprivalo atlikti tokių operacijų.

▼B

4. Siekdama reaguoti į rinkos sąlygas, Eurosistema išlieka labai lanksti, pasirinkdama procedūras ir operacijų sąlygas koreguojamosioms operacijoms vykdyti.

9 straipsnis

Struktūrinės operacijos

1. Eurosistema gali atlikti struktūrines operacijas sudarydama grįžtamuosius sandorius, išleisdama ECB skolos sertifikatus arba sudarydama vienakrypčius sandorius, kuriais siekiama reguliuoti Eurosistemos struktūrinę padėtį finansų sistemos atžvilgiu arba vykdyti kitus pinigų politikos įgyvendinimo tikslus.

2. Operacinių savybių požiūriu struktūrinės operacijos yra:

likvidumo didinimo arba likvidumo mažinimo operacijos;

jų dažnumas ir terminas nenustatyti;

vykdomos konkursų arba dvišalių procedūrų būdu, atsižvelgiant į struktūrinei operacijai atlikti naudojamą konkrečios priemonės rūšį;

jas decentralizuotai įgyvendina NCB;

▼M6

joms taikomi trečioje dalyje kitoms sandorio šalims apibrėžti tinkamumo kriterijai, kurie priklauso nuo: i) struktūrinėms operacijoms atlikti naudojamos konkrečios priemonės rūšies; ir ii) tos konkrečios rūšies priemonei taikytinos procedūros;

▼B

likvidumą didinančios struktūrinės operacijos grįstos tinkamu būti įkaitu turtu, išskyrus vienakrypčius sandorius.

3. Siekdama reaguoti į rinkos sąlygas ir kitus struktūrinius pokyčius, Eurosistema išlieka labai lanksti, pasirinkdama procedūras ir operacijų sąlygas struktūrinėms operacijoms vykdyti.

3 SKYRIUS

Atvirosios rinkos operacijų priemonės

10 straipsnis

Grįžtamieji sandoriai

1. Grįžtamieji sandoriai – tam tikros priemonės atvirosios rinkos operacijoms vykdyti, kai NCB perka arba parduoda tinkamą turtą sudarydamas atpirkimo sandorius arba vykdo kredito operacijas, naudodamas įkaitu užtikrintas paskolas, atsižvelgdamas į NCB taikomas atitinkamas sutartines arba reguliavimo priemones.

2. Grįžtamieji sandoriai ir įkaitu užtikrintos paskolos atitinka septintoje dalyje nustatytus papildomus reikalavimus tokioms priemonėms.

3. Pagal ketvirtą dalį, likvidumą suteikiantys grįžtamieji sandoriai grindžiami įkaitu tinkamu būti turtu.

▼M6

4. Operacinių savybių požiūriu grįžtamieji sandoriai pinigų politikos tikslais:

gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;

jų dažnumas ir terminas priklauso nuo atvirosios rinkos operacijos, kuriai jie naudojami, rūšies;

kurie laikomi viena iš atvirosios rinkos operacijų rūšių, atliekami standartinių konkursų procedūrų būdu, išskyrus dėl koreguojamųjų operacijų, kurios atliekamos konkurso ar dvišalių procedūrų būdu;

kurie laikomi viena iš ribinio skolinimo galimybės rūšių, atliekami kaip apibrėžta 18 straipsnyje;

juos decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.

▼B

5. Likvidumą mažinantys grįžtamieji sandoriai grindžiami Eurosistemos pateiktu turtu. Pagal ketvirtą dalį, šio turto tinkamumo kriterijai yra tokie pat, kaip kriterijai, naudojami tinkamam turtui, naudojamam likvidumo didinimo grįžtamiesiems sandoriams. Likvidumo mažinimo grįžtamiesiems sandoriams įvertinimas mažesne nei rinkos verte netaikomas.

11 straipsnis

Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai

1. Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai – tai tuo pat metu vykstantys neatidėliotini ir išankstiniai eurų keitimo į užsienio valiutą sandoriai.

2. Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai atitinka septintoje dalyje nustatytus papildomus reikalavimus tokioms priemonėms.

3. Jei ECB valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Eurosistema sandorius sudaro tik valiutomis, kuriomis plačiai prekiaujama, ir remdamasi standartine rinkos praktika.

4. Pinigų politikos tikslais sudarydamos kiekvieną valiutų apsikeitimo sandorį, Eurosistema ir kitos sandorių šalys susitaria dėl sandorio apsikeitimo punktų, nurodytų pagal bendruosius rinkos susitarimus. Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandorių valiutų kurso sąlygos pateiktos 2 lentelėje.

5. Operacinių savybių požiūriu valiutų apsikeitimo sandoriai pinigų politikos tikslais:

gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;

jų dažnumas ir terminas nenustatyti;

atliekami vykdant greitojo konkurso procedūrą arba atliekant dvišales procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia konkrečios operacijos vykdyti kitomis priemonėmis (standartinio konkurso procedūra), atsižvelgdama į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekdama reaguoti į rinkos sąlygas;

juos decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.

▼M6

6. Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandoriuose dalyvaujančioms kitoms sandorių šalims taikomi tinkamumo kriterijai, kaip nurodyta trečioje dalyje, atsižvelgiant į atitinkamai operacijai taikomą procedūrą.

▼B

2 lentelė

Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandorių valiutų kurso sąlygos

dabartinis eurų (EUR) ir užsienio valiutos (ABC) kursas (valiutų apsikeitimo sandorio sudarymo dieną)

išankstinis eurų ir užsienio valiutos (ABC) kursas apsikeitimo sandorio atpirkimo dieną (M)

ΔΜ

išankstiniai eurų ir ABC punktai apsikeitimo sandorio atpirkimo dieną (M)

N(.)

neatidėliotino sandorio valiutos suma; N(.)M = išankstinio sandorio valiutos suma:

arba

12 straipsnis

Terminuotųjų indėlių pritraukimas

1. Eurosistema gali pakviesti kitas sandorių šalis padėti terminuotuosius indėlius buveinės NCB.

2. Iš kitų sandorių šalių priimami indėliai turi nustatytą terminą ir jiems taikoma fiksuotoji palūkanų norma.

3. Terminuotiesiems indėliams taikomos palūkanų normos gali būti: a) teigiamos; b) nulinio dydžio; c) neigiamos.

4. Terminuotiesiems indėliams taikoma palūkanų norma – paprastoji palūkanų norma, kuri apskaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Palūkanos išmokamos suėjus indėlio terminui. Neigiamos palūkanų normos atveju, ją taikant terminuotiesiems indėliams, indėlio turėtojas įsipareigoja mokėti savo šalies NCB, įskaitant to NCB teisę atitinkamai debetuoti atitinkamą kitos sandorio šalies sąskaitą. NCB mainais už terminuotuosius indėlius nesuteikia jokio užtikrinimo įkaitu.

5. Terminuotieji indėliai laikomi buveinės NCB sąskaitose, net ir tuo atveju, jeigu tokias operacijas centralizuotai įgyvendina ECB pagal 45 straipsnio 3 dalį.

6. Operacinių savybių požiūriu terminuotųjų indėlių pritraukimas:

atliekamas siekiant sumažinti likvidumą;

gali būti atliekamas laikantis iš anksto paskelbto operacijų grafiko iš anksto nustatytu dažnumu ir terminais arba gali būti atliekamas ad hoc reaguojant į likvidumo sąlygų pokyčius, pavyzdžiui, terminuotieji indėliai gali būti pritraukiami paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną siekiant neutralizuoti likvidumo disbalansą, kuris galėjo susidaryti per laikotarpį nuo paskirstymo po paskutinės pagrindinės reﬁnansavimo operacijos;

atliekamas vykdant greitojo konkurso procedūras, jei ECB nenusprendžia konkrečios operacijos vykdyti kitomis priemonėmis (dvišalė procedūra arba standartinio konkurso procedūra) atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas;

jį decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.

▼M6

7. Dalyvaujančioms atliekant terminuotųjų indėlių pritraukimą kitoms sandorių šalims taikomi tinkamumo kriterijai, kaip nurodyta trečioje dalyje, atsižvelgiant į atitinkamai operacijai taikomą procedūrą.

▼B

13 straipsnis

ECB skolos sertifikatų išleidimas

ECB skolos sertifikatas – ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu.

2. ECB skolos sertifikatai yra išleidžiami ir saugomi nematerialios sistemos įrašo forma vertybinių popierių depozitoriumuose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

3. ECB skolos sertifikatų perleidimui ECB netaiko jokių apribojimų.

4. ECB gali išleisti ECB skolos sertifikatus:

diskontuota emisijos verte, kuri yra mažesnė nei nominali vertė, arba

didesne verte nei nominali vertė,

kurie suėjus terminui turi būti išpirkti nominalia verte.

Skirtumas tarp emisijos sumos ir nominalios (išpirkimo) sumos lygus palūkanoms, susikaupusioms už emisijos sumą, taikant sutartą palūkanų normą už sertifikato galiojimo laikotarpį. Taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Emisijos suma apskaičiuojama pagal 3 lentelę.

3 lentelė

ECB skolos sertifikatų išleidimas

Emisijos suma apskaičiuojama taip:

kai:

ECB skolos sertifikato nominalioji vertė;

palūkanų norma (procentais);

ECB skolos sertifikato terminas (dienomis);

ECB skolos sertifikato emisijos vertė.

5. ECB skolos sertifikatų operacinės savybės:

jie išleisti kaip likvidumą mažinanti atvirosios rinkos operacija;

jie gali būti išleidžiami reguliariai arba nereguliariai;

jų terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių;

jie išleidžiami naudojant standartinių konkursų procedūras;

jų konkursus rengia ir atsiskaitymą pagal juos decentralizuotai atlieka NCB.

▼M6

6. Kitoms sandorio šalims, dalyvaujančioms standartinio konkurso procedūroje ECB skolos sertifikatams išleisti, taikomi tinkamumo kriterijai, kaip nurodyta trečioje dalyje.

▼B

14 straipsnis

Vienakrypčiai sandoriai

Vienakryptis sandoris – visiškas pardavėjo nuosavybės perleidimas pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo.

2. Vykdydama vienakrypčius sandorius ir apskaičiuodama kainas, Eurosistema vadovaujasi plačiausiai priimtais rinkos susitarimais dėl sandoriui sudaryti naudojamų skolos priemonių.

3. Operacinių savybių požiūriu vienakrypčiai sandoriai:

gali būti likvidumo didinimo (vienakrypčio pirkimo) arba likvidumo mažinimo (vienakrypčio pardavimo) operacijos;

jų dažnumas nenustatytas;

jei ECB nenusprendžia konkrečią operaciją atlikti greitojo arba standartinio konkurso procedūros būdu, jie vykdomi naudojant dvišales procedūras;

decentralizuotai įgyvendinami NCB, nepažeidžiant 45 straipsnio 3 dalies;

grindžiami tik tinkamu antrinę rinką turinčiu turtu kaip nurodyta ketvirtoje dalyje.

▼M6

4. Vienakrypčius sandorius sudarant dalyvaujančioms kitoms sandorio šalims taikomi tinkamumo kriterijai, kaip nurodyta trečioje dalyje.

▼B

15 straipsnis

Grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais įkeitimo ir atsiskaitymo įsipareigojimai

1. Kitos sandorių šalys likvidumą didinančiuose grįžtamuosiuose sandoriuose ir likvidumą didinančiuose valiutų apsikeitimo sandoriuose pinigų politikos tikslais:

grįžtamųjų sandorių atveju, perveda pakankamą tinkamo turto sumą arba atitinkamą užsienio valiutos sumą valiutų apsikeitimo sandorių atveju, kad būtų atsiskaityta atsiskaitymo dieną;

▼M7

užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino; turto, naudojamo kaip įkaitas, vertė visada padengia visą likvidumo didinimo operacijų likusią sumą, įskaitant per operacijos terminą sukauptas palūkanas. Jeigu palūkanos sukaupiamos teigiama norma, taikytina suma turėtų būti pridedama kiekvieną dieną prie bendros likusios sumos atliekant likvidumo didinimo operaciją, o jei palūkanos sukaupiamos neigiama norma, taikytina suma turėtų būti atimama kiekvieną dieną iš bendros likusios sumos atliekant likvidumo didinimo operaciją;

▼B

kai taikytina pagal b punktą, teikia tinkamą užtikrinimą įkaitu atitinkamomis vertės išlaikymo prievolėmis panaudodamos pakankamą tinkamą turtą arba pinigus.

2. Kitos sandorių šalys likvidumą mažinančiuose grįžtamuosiuose sandoriuose ir likvidumą mažinančiuose valiutų apsikeitimo sandoriuose pinigų politikos tikslais:

perveda pakankamą pinigų sumą, kad būtų atsiskaityta už atitinkamos likvidumą mažinančios operacijos metu joms paskirtas sumas;

užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino;

kai taikytina pagal b punktą, teikia tinkamą užtikrinimą įkaitu atitinkamomis vertės išlaikymo prievolėmis panaudodamos pakankamą tinkamą turtą arba pinigus.

3. Už 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą baudžiama atitinkamai pagal 154–157 straipsnius.

16 straipsnis

Atsiskaitymų už vienakrypčius pirkimus ir pardavimus, terminuotųjų indėlių pritraukimo ir ECB skolos sertifikatų išleidimo įsipareigojimai

1. Atvirųjų rinkos operacijų metu atliekant vienakrypčius pirkimus ir pardavimus, pritraukiant terminuotuosius indėlius ir išleidžiant ECB skolos sertifikatus, kitos sandorių šalys perveda pakankamą tinkamo turto arba pinigų sumą, kad būtų atsiskaityta už sandorio metu sutartą sumą.

2. Už 1 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą baudžiama atitinkamai pagal 154–157 straipsnius.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOLATINĖS GALIMYBĖS

17 straipsnis

Nuolatinės galimybės

1. NCB jų kitų sandorių šalių iniciatyva teikia prieigą pasinaudoti Eurosistemos siūlomomis nuolatinėmis galimybėmis.

2. Nuolatinės galimybės susideda iš šių kategorijų:

ribinio skolinimosi galimybė;

indėlių galimybė.

3. Nuolatinių galimybių sąlygos yra tokios pačios visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

4. NCB suteikia prieigą pasinaudoti nuolatinėmis galimybėmis tik atsižvelgdamas į ECB tikslus ir bendros pinigų politikos reikalavimus.

5. ECB bet kuriuo metu gali pakeisti nuolatinių galimybių sąlygas arba laikinai jas sustabdyti.

6. ECB valdančioji taryba reguliariai peržiūri nuolatinių galimybių palūkanų normas. Peržiūrėtos palūkanų normos įsigalioja prasidėjus kitam atsargų laikymo laikotarpiui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 7 straipsnyje. Kiekvienais metais, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kitų kalendorinių metų pradžios, ECB skelbia atsargų laikymo laikotarpių kalendorių.

7. Nepaisant 6 dalies, ECB valdančioji taryba bet kuriuo metu gali pakeisti nuolatinių galimybių palūkanų normą. Toks sprendimas įsigalioja ne anksčiau kaip kitą Eurosistemos darbo dieną.

1 SKIRSNIS

Ribinio skolinimosi galimybė

18 straipsnis

Ribinio skolinimosi galimybės bruožai

1. Kitos sandorių šalys gali naudotis ribinio skolinimosi galimybe, kad vienai nakčiai gautų likvidžių lėšų iš Eurosistemos naudodamos grįžtamuosius sandorius su jų buveinės NCB, taikydamos iš anksto nustatytą palūkanų normą, naudodamos būti įkaitu tinkamą turtą.

2. Taikydami ribinio skolinimosi galimybę, NCB teikia likvidumą sudarydami atpirkimo sandorius arba naudodami užstatu užtikrintas paskolas pagal NCB taikomas sutartines arba reguliavimo priemones.

3. Likvidumo suma, kuri gali būti suteikta taikant ribinio skolinimosi galimybę, nėra ribojama, atsižvelgiant į reikalavimą teikti tinkamą įkaitą pagal 4 dalį.

4. Prieš pradėdamos naudotis ribinio skolinimosi galimybe, kitos sandorių šalys turi pateikti pakankamą tinkamą būti įkaitu turtą. Šis turtas turėtų būti arba iš anksto laikomas atitinkamame NCB, arba pateiktas su prašymu pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe.

19 straipsnis

Naudojimosi ribinio skolinimosi galimybe sąlygos

1. Institucijos, kurios atitinka 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, ir kurios gali naudotis NCB esančia sąskaita, kurioje gali būti atsiskaitoma už sandorį, būtent TARGET2, gali naudotis ribine skolinimosi galimybe.

2. Ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia TARGET2. Tomis dienomis, kai VPAS neveikia, ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis, jei tinkamas turtas yra iš anksto padėtas laikyti NCB.

3. Jei NCB arba kai kurie jo filialai nevykdo pinigų politikos operacijų, nes nedirba tam tikromis Eurosistemos darbo dienomis dėl nacionalinių arba regioninių bankų ne darbo dienų, buveinės NCB iš anksto praneša savo kitoms sandorio šalims apie reikalinga priemones, kad būtų galima tomis nedarbo dienomis naudotis ribinio skolinimosi galimybe.

4. Leidimas naudotis ribine skolinimosi galimybe gali būti suteiktas arba esant kitos sandorio šalies konkrečiam prašymui, arba automatiškai, kaip atitinkamai nurodyta 5 ir 6 dalyse.

▼M7

5. Kita sandorio šalis gali siųsti prašymą naudotis ribine skolinimosi galimybe savo buveinės NCB. Jei buveinės NCB gavo prašymą vėliausiai 15 minučių nuo TARGET2 uždarymo, NCB prašymą TARGET2 apdoroja tą pačią dieną. Galutinis prašymo pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe terminas atidedamas dar 15 minučių paskutinę Eurosistemos atsargų laikymo laikotarpio darbo dieną. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali nuspręsti taikyti vėlesnius galutinius terminus. Prašyme pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe nurodoma prašomo kredito suma. Kita sandorio šalis pateikia pakankamą sandoriui įkaitu tinkamą turtą, nebent kita sandorio šalis tokį turtą jau iš anksto padėjo laikyti buveinės NCB pagal 18 straipsnio 4 dalį.

▼B

6. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje, kitos sandorio šalies atsiskaitymų sąskaitoje jos buveinės NCB esantis neigiamas likutis likęs pabaigus dienos pabaigos kontrolės procedūras, automatiškai laikomas prašymu leisti pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe. Prieš atsirandant tokiam automatiniam prašymui, siekdamos atitikti 18 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, kitos sandorio šalys iš anksto padeda laikyti pakankamą sandoriui įkaitu tinkamą turtą buveinės NCB. Jei ši naudojimosi sąlyga neįvykdoma, pagal 154–157 straipsnius taikomos baudos.

20 straipsnis

Ribinio skolinimosi galimybės terminas ir palūkanų norma

1. Paskolos, suteiktos pasinaudojus ribine skolinimosi galimybe, terminas yra viena naktis. Kitos sandorių šalys, tiesiogiai dalyvaujančios TARGET2, paskolą grąžina kitą dieną, kai veikia: a) TARGET2 ir b) atitinkamos VPAS, tuo metu, kai šios sistemos pradeda veikti.

2. Eurosistema iš anksto skelbia ribinės skolinimosi galimybės palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal faktinį/360 dienų skaičiavimo susitarimą. Ribinei skolinimosi galimybei taikoma palūkanų norma vadinama ribinės skolinimosi galimybės norma.

3. Palūkanos už naudojimąsi ribine skolinimosi galimybe mokamos grąžinant paskolą.

2 SKIRSNIS

Indėlių galimybė

21 straipsnis

Indėlių galimybės ypatybės

1. Kitos sandorių šalys gali pasinaudoti indėlių galimybe, padėdamos vienos nakties indėlius į buveinės NCB Eurosistemoje. Jiems taikoma iš anksto nustatyta palūkanų norma.

2. Indėlių galimybei taikomos palūkanų normos gali būti: a) teigiamos; b) nulinio dydžio; c) neigiamos.

3. NCB mainais už indėlius nesuteikia jokio užtikrinimo įkaitu.

4. Suma, kurią kita sandorio šalis gali padėti kaip indėlį pagal indėlių galimybę, neribojama.

22 straipsnis

Naudojimosi indėlių galimybe sąlygos

▼M7

2. Kad kitai sandorio šaliai būtų leista pasinaudoti indėlių galimybe, ji turi išsiųsti prašymą buveinės NCB. Jei buveinės NCB gavo prašymą vėliausiai 15 minučių nuo TARGET2 uždarymo, buveinės NCB prašymą TARGET2 apdoroja tą pačią dieną. Galutinis prašymo pasinaudoti indėlių galimybe terminas atidedamas dar 15 minučių paskutinę atsargų laikymo laikotarpio Eurosistemos darbo dieną. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali nuspręsti taikyti vėlesnius galutinius terminus. Prašyme nurodoma suma, kuri bus padėta kaip indėlis naudojantis šia galimybe.

▼B

3. Dėl nevienodos NCB sąskaitų struktūros, NCB, gavę išankstinį ECB leidimą, gali taikyti naudojimosi sąlygas, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame straipsnyje. NCB teikia informaciją kitoms sandorio šalims apie kiekvieną nukrypimą nuo šiame straipsnyje nurodytų naudojimosi galimybe sąlygų.

23 straipsnis

Indėlių galimybės terminas ir palūkanų normos

1. Pagal indėlių galimybę padėtų indėlių terminas yra viena naktis. Kitų sandorių šalių, kurios tiesiogiai dalyvauja TARGET2, pagal indėlių galimybę padėtų indėlių terminas sueina kitą dieną, kai veikia TARGET2, tuo metu, kai ši sistema pradeda veikti.

2. Eurosistema iš anksto skelbia ribinės skolinimosi galimybės palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal faktinį/360 dienų skaičiavimo susitarimą.

3. Palūkanos už indėlius mokamos suėjus indėlio terminui. Neigiamų palūkanų normų atveju, palūkanų normą taikant indėlių galimybei, indėlio turėtojas įsipareigoja mokėti buveinės NCB, įskaitant to NCB teisę atitinkamai debetuoti atitinkamą kitos sandorio šalies sąskaitą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų konkursai ir dvišalės procedūros

24 straipsnis

Atvirųjų rinkos operacijų procedūrų rūšys

Atvirosios rinkos operacijos atliekamos rengiant konkursų procedūras arba dvišales procedūras.

1 skirsnis

Konkursų procedūros

25 straipsnis

Konkursų procedūrų apžvalga

1. Konkurso procedūros vykdomos šešiais operaciniais etapais, kaip parodyta 4 lentelėje.

▼M4

4 lentelė

Operaciniai konkursų procedūrų etapai

1etapas	Konkursų paskelbimas a) ECB viešas paskelbimas b) NCB viešas paskelbimas ir tiesioginis paskelbimas atskiroms kitoms sandorių šalims (jei manoma, kad tai būtina)
2 etapas	Kitų sandorių šalių pasiūlymų rengimas ir teikimas
3 etapas	Eurosistema sudaro pasiūlymų sąrašą
4 etapas	Konkurso rezultatų paskirstymas ir konkurso rezultatų paskelbimas a) ECB sprendimas dėl rezultatų paskirstymo; b) ECB viešas paskirstymo rezultatų paskelbimas
5 etapas	Atskirų paskirstymo rezultatų patvirtinimas
6 etapas	Atsiskaitymas už sandorius

▼B

2. Konkursai gali būti standartiniai konkursai arba greitieji konkursai. Standartinių ir greitųjų konkursų operacinės savybės yra vienodos, išskyrus jų trukmę (5 ir 6 lentelės) ir kitų sandorių šalių diapazoną.

▼M6

5 lentelė

Išankstinis standartinių konkursų operacinių etapų laiko grafikas (laikas nurodomas Vidurio Europos laiku (CET) (1))

(1) Vidurio Europos laikas (CET), atsižvelgiant į Vidurio Europos vasaros laiko pasikeitimus.

6 lentelė

Išankstinis greitųjų konkursų operacinių etapų laiko grafikas (laikas nurodomas Vidurio Europos laiku (CET) (1))

(1) Vidurio Europos laikas (CET), atsižvelgiant į Vidurio Europos vasaros laiko pasikeitimus.

▼B

3. Eurosistema gali vykdyti fiksuotųjų arba kintamųjų palūkanų konkursų procedūras.

26 straipsnis

Standartinių konkursų procedūros

1. Eurosistema naudoja standartinių konkursų procedūras, kad būtų vykdomos: a) PRO; b) ITRO; c) tam tikros struktūrinės operacijos, t. y. struktūrinės grįžtamosios operacijos ir ECB skolos sertifikatų išleidimas.

2. Eurosistema taip pat gali naudoti standartinių konkursų procedūras, kad būtų vykdomos koreguojamosios operacijos ir struktūrinės operacijos sudarant vienakrypčius sandorius ir atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas.

3. Standartinių konkursų procedūrų atveju paprastai: a) praeina ilgiausiai 24 valandos nuo konkurso procedūros paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo ir b) laikas tarp galutinio pasiūlymų pateikimo termino ir paskirstymo rezultatų paskelbimo yra apytiksliai dvi valandos.

4. ECB gali nuspręsti patikslinti kai kurių operacijų laiko grafiką, jei mano, kad tai tikslinga.

27 straipsnis

Greitųjų konkursų procedūros

1. Eurosistema paprastai naudoja greitųjų konkursų procedūras, kad būtų vykdomos koreguojamosios operacijos, bet taip pat gali naudoti greitųjų konkursų procedūras, kad būtų vykdomos struktūrinės operacijos sudarant tiesioginius sandorius atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas.

2. Greitųjų konkursų procedūra atliekama per 105 minučių nuo konkurso paskelbimo, o po paskirstymo rezultatų viešo paskelbimo jie iš karto patvirtinami.

3. ECB gali nuspręsti patikslinti kai kurių operacijų laiko grafiką, jei mano, kad tai tikslinga.

4. Pagal 57 straipsnyje apibrėžtus kriterijus ir procedūras Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių, dalyvaujančių greituosiuose konkursuose, skaičių.

28 straipsnis

PRO ir reguliariose ITRO naudojamų standartinių konkursų procedūrų vykdymas atsižvelgiant į konkursų kalendorių

1. PRO ir reguliariose ITRO naudojamos konkursų procedūros vykdomos atsižvelgiant į iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių.

2. Iš anksto paskelbtas Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorius skelbiamas ECB ir NCB svetainėse likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų, kuriems jis taikomas, pradžios.

3. Iš anksto skelbiamos PRO ir reguliarių ITRO įgyvendinimo dienos nurodytos 7 lentelėje.

7 lentelė

Įprastos sandorių dienos įgyvendinant pro ir reguliarias ITRO

Atvirosios rinkos operacijų rūšis	Įprasta sandorio diena (T)
PRO	Kiekvienas antradienis (*1)
Reguliarios ITRO	Paskutinis kiekvieno kalendorinio mėnesio trečiadienis (*2)
(1) Atostogų metu gali būti taikomas specialus tvarkaraštis. (2) Dėl atostogų laikotarpio, gruodžio mėnesio operacija paprastai paankstinama viena savaite, t. y. perkeliama į ankstesnį mėnesio trečiadienį.

29 straipsnis

Koreguojamosiose ir struktūrinėse operacijose naudojamų konkursų procedūrų vykdymas be konkursų operacijų kalendoriaus

1. Koreguojamosios operacijos pagal iš anksto paskelbtą kalendorių nevykdomos. ECB gali nuspręsti koreguojamąsias operacijas vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną. Vykdant šias operacijas, dalyvauja tik tie NCB, kuriuose sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena yra NCB darbo dienos.

2. Struktūrinės operacijos standartinių konkursų procedūrų būdu pagal iš anksto paskelbtą kalendorių nevykdomos. Jos paprastai vykdomos ir už jas atsiskaitoma tik tomis dienomis, kurios yra visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB darbo dienos.

2 skyrius

Operaciniai konkursų procedūrų etapai

1 poskirsnis

Konkursų procedūrų paskelbimas

30 straipsnis

Standartinių ir greitųjų konkursų procedūrų paskelbimas

▼M4

1. Standartinių konkursų procedūras ECB iš anksto skelbia viešai. Be to, NCB apie standartinių konkursų procedūras gali paskelbti viešai ir tiesiogiai kitoms sandorių šalims, jei mano, kad tai būtina.

2. Greitųjų konkursų procedūras ECB iš anksto gali paskelbti viešai. Greitųjų konkursų procedūrų, kurios yra viešai iš anksto paskelbtos, metu NCB gali tiesiogiai kreiptis į pasirinktas kitas sandorių šalis, jei mano, kad tai būtina. Greitojo iš anksto viešai nepaskelbto konkurso procedūrų metu NCB tiesiogiai kreipiasi į pasirinktas kitas sandorių šalis.

▼B

3. Konkurso paskelbimas yra kvietimas kitoms sandorio šalims teikti pasiūlymus, kurie yra teisiškai saistantys. Paskelbimas nėra ECB arba NCB pasiūlymas.

4. II priede nustatyta kokia informacija turi būti įtraukta į viešą pranešimą apie konkurso procedūrą.

5. ECB gali imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida pranešime apie konkurso procedūrą, įskaitant vykstančio konkurso procedūros atšaukimą arba sustabdymą.

2 poskirsnis

Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

31 straipsnis

Pasiūlymų pateikimo forma ir vieta

1. Pasiūlymai turi būti pateikti kitos sandorio šalies buveinės NCB. Institucija pasiūlymus gali teikti buveinės NCB tik per vieną subjektą kiekvienoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro ir kurioje institucija yra įsteigta, t. y. per pagrindinę buveinę arba paskirtą filialą.

2. Kitos sandorių šalys teikia pasiūlymus, kurie turi atitikti NCB nustatytas atitinkamai operacijai skirtas pavyzdines formas.

32 straipsnis

Pasiūlymų teikimas

1. Kitos sandorių šalys fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrų atveju savo pasiūlymuose privalo nurodyti pinigų sumą, už kurią jos ketina sudaryti sandorį su NCB.

2. Fiksuotųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrų atveju kitos sandorių šalys siūlo nustatytą valiutos sumą, kurią jos ketina parduoti ir išpirkti arba pirkti ir parduoti atgal taikydamos šią palūkanų normą.

3. Kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose kitos sandorių šalys gali teikti pasiūlymus nurodydamos iki dešimties skirtingų palūkanų normų, kainų arba apsikeitimo punktų dydžių. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali apriboti pasiūlymų, kuriuos gali pateikti kiekviena kita sandorių šalis, skaičių. Kiekviename pasiūlyme kitos sandorių šalys nurodo sumą dėl kurios jos norėtų sudaryti sandorį ir susijusią palūkanų normą ir kainą arba apsikeitimo punktą. Palūkanų normos arba apsikeitimo punkto pasiūlymai išreiškiami kaip 0,01 procentinio punkto kartotiniai. Kainos pasiūlymai išreiškiami kaip 0,001 procentinio punkto kartotiniai.

4. Kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrų atveju kitos sandorių šalys teikia pasiūlymą dėl nustatytos valiutos sumos ir nurodo apsikeitimo punktus, pagal kuriuos jos ketina atlikti operaciją.

5. Kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrų atveju apsikeitimo punktai skelbiami pagal standartinius rinkos susitarimus, o pasiūlymai išreiškiami kaip 0,01 apsikeitimo punkto kartotiniai.

6. ECB, išleisdamas ECB skolos sertifikatus, gali nuspręsti, kad pasiūlymuose numatoma ne palūkanų norma, o kaina. Tokiais atvejais kaina turi būti nurodyta kaip nominalios sumos procentas trijų skaičių po kablelio tikslumu.

33 straipsnis

Mažiausia ir didžiausia pasiūlymų sumos

1. PRO atveju mažiausia pasiūlymo suma yra 1 000 000 eurų. Didesni už šią sumą pasiūlymai išreiškiami kaip 100 000 eurų kartotiniai. Mažiausia pasiūlymo suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos dydžiui.

2. Kiekvienas NCB nustato ITRO mažiausią teikiamo pasiūlymo sumą nuo 10 000 iki 1 000 000 eurų. Pasiūlymai, didesni už mažiausią pasiūlymo sumą, išreiškiami kaip 10 000 eurų kartotiniai. Mažiausia pasiūlymo suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos dydžiui.

3. Koreguojamųjų ir struktūrinių operacijų atveju teikiamo pasiūlymo mažiausia suma yra 1 000 000 eurų. Didesni už šią sumą pasiūlymai išreiškiami kaip 100 000 eurų kartotiniai. Mažiausia pasiūlymo suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos, kainos arba apsikeitimo punkto dydžiui, priklausomai nuo konkrečios sandorio rūšies.

4. ECB gali nustatyti didžiausios pasiūlymo sumos ribą, kuri yra didžiausia priimtina atskiros kitos sandorio šalies pasiūlymo suma, kad užkirstų kelią neproporcingai dideliems pasiūlymams. Jei taikoma, ECB pranešime apie viešąjį konkursą įtraukia išsamią informaciją apie tokią didžiausią pasiūlymo sumą.

34 straipsnis

Mažiausia ir didžiausia pasiūlymų palūkanų norma

1. Likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose ECB gali taikyti mažiausią pasiūlymo palūkanų normą, kuri yra žemiausia palūkanų normos riba, dėl kurios kitos sandorio šalys gali teikti pasiūlymus.

2. Likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose ECB gali taikyti didžiausią pasiūlymo palūkanų normą, kuri yra didžiausia palūkanų normos riba, dėl kurios kitos sandorio šalys gali teikti pasiūlymus.

35 straipsnis

Pasiūlymų teikimo galutinis terminas

1. Kitos sandorių šalys bet kuriuo metu iki galutinio pasiūlymų teikimo termino gali atšaukti savo pasiūlymus.

2. Pasiūlymai, pateikti po galutinio termino, į procedūrą neįtraukiami ir laikomi negaliojančiais.

3. Buveinės NCB nustato, ar kita sandorio šalis atitinka pasiūlymų teikimo galutinio termino reikalavimą.

36 straipsnis

Pasiūlymų atmetimas

1. NCB atmeta:

visus kitos sandorio šalies pasiūlymus, jeigu bendra juose nurodyta suma didesnė už ECB nustatytą didžiausios sumos ribą;

kitos sandorio šalies pasiūlymus, jei pasiūlymo suma yra mažesnė nei mažiausia pasiūlymo suma;

kitos sandorio šalies pasiūlymus, jei pasiūlyme nurodyti dydžiai mažesni nei mažiausia priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas arba didesni nei didžiausia priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas.

2. NCB gali atmesti pasiūlymus, kurie yra neišsamūs arba neatitinka atitinkamos pavyzdinės formos.

3. Jei buveinės NCB nusprendžia atmesti pasiūlymą, apie tokį sprendimą kitai sandorio šaliai jis praneša iki konkurso rezultatų paskirstymo.

3 poskirsnis

Konkurso rezultatų paskirstymas

37 straipsnis

Rezultatų paskirstymas likvidumo didinimo ir likvidumo mažinimo fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrose

1. Fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrose kitų sandorių šalių pasiūlymai paskirstomi tokiu būdu:

pasiūlymai sudedami;

jei bendra pasiūlymo suma viršija visą paskirstyti siūlomą likvidumo sumą, pateikti pasiūlymai tenkinami proporcingai pagal paskirstyti skirtos sumos ir bendros pasiūlymų sumos santykį vadovaujantis III priedo 1 lentele;

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2. ECB gali nuspręsti paskirti:

mažiausią paskirstymo sumą, kuri yra žemiausia sumos, kuri gali būti paskirta kiekvienam dalyviui, riba, arba

mažiausią paskirstymo santykį, kuris yra žemiausia, pasiūlymų, esant ribinei palūkanų normai, kurie gali būti paskirti kiekvienam dalyviui, santykio riba, išreikšta procentais.

38 straipsnis

Paskirstymas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose eurais

1. Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais, kitų sandorių šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų mažėjimo tvarka arba siūlomų kainų didėjimo tvarka;

pirmiausia tenkinami didžiausios palūkanų normos (mažiausios kainos) pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių palūkanų normų (didesnės kainos) pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojamas visas paskirstomas likvidumas;

jei, esant ribinei palūkanų normai (didžiausiai priimtinai kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (didžiausia priimtina kaina), vadovaujantis III priedo 2 lentele;

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2. ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

39 straipsnis

Paskirstymas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose eurais

1. Skirstant lėšas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais, kurie gali būti naudojami ECB skolos sertifikatams išleisti ir terminuotiesiems indėliams pritraukti, kitų sandorių šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų didėjimo tvarka arba siūlomų kainų mažėjimo tvarka;

pirmiausia tenkinami pasiūlymai su mažiausia palūkanų norma (didžiausia kaina), po to pasiūlymai su iš eilės didėjančiomis palūkanų normomis (mažėjančiomis kainomis) priimami tol, kol pasiekiamas visas planuotas likvidumo sumažinimas;

jei, esant ribinei palūkanų normai (mažiausiai priimtinai kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (mažiausia priimtina kaina), vadovaujantis III priedo 2 lentele;

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus. ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju paskirstoma nominali suma suapvalinama iki artimiausio 100 000 eurų kartotinio.

2. ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

40 straipsnis

Paskirstymas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose

1. Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose, kitų sandorio šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

pasiūlymai išvardijami apsikeitimo sandorių kainų punktais didėjimo tvarka atsižvelgiant į kainos ženklą;

kainos ženklas priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Suėjus apsikeitimo sandorio terminui:

jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra didesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra teigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu padidinama, ir

ii)

jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra mažesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra neigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu sumažinama;

pirmiausia tenkinami mažiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės didėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma;

jeigu, esant didžiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais, t. y. ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais, bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį, vadovaujantis III priedo 3 lentele;

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2. ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

41 straipsnis

Paskirstymas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose

1. Skirstant lėšas pagal likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrą, kitų sandorio šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

pasiūlymai išvardijami pasiūlytų apsikeitimo sandorių kainų punktais mažėjimo tvarka atsižvelgiant į kainos ženklą;

kainos ženklas priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Suėjus apsikeitimo sandorio terminui:

ii)

pirmiausia tenkinami didžiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami:

tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma, ir

ii)

esant mažiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais, t. y. ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais, bendra pasiūlymų suma didesnė už likusią paskirstyti sumą;

likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį, vadovaujantis III priedo 3 lentele. Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2. ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

42 straipsnis

Aukciono rūšis kintamųjų palūkanų konkurso procedūrose

Kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose Eurosistema gali taikyti ribinių palūkanų aukcioną (olandiškasis aukcionas) arba sutartinių palūkanų aukcioną (amerikietiškasis aukcionas).

4 poskirsnis

Konkurso rezultatų paskelbimas

43 straipsnis

Konkurso rezultatų paskelbimas

▼M4

1. ECB viešai skelbia savo sprendimą dėl konkurso rezultatų paskirstymo. Be to, NCB apie ECB sprendimą dėl konkurso rezultatų paskirstymo gali paskelbti viešai ir tiesiogiai kitoms sandorių šalims, jei mano, kad tai būtina.

▼B

2. IV priede nustatyta kokia informacija turi būti pateikta viešame skelbime apie konkurso rezultatus.

3. Jei sprendimo dėl paskirstymo rezultatų informacijoje, esančioje 1 dalyje nurodytame viešame konkurso rezultatų pranešime, yra klaidų, ECB gali imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta tokia klaidinga informacija.

4. Viešai paskelbus 1 dalyje nurodytą ECB sprendimą dėl konkurso rezultatų paskirstymo, NCB kitoms sandorių šalims tiesiogiai patvirtina individualaus paskirstymo rezultatus, ir kiekviena kita sandorio šalis gauna individualų ir užtikrintą patvirtinimą, kad ji laimėjo konkurso procedūrą ir nurodoma jai paskirta suma.

3 skirsnis

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų dvišalės procedūros

44 straipsnis

Dvišalių procedūrų apžvalga

1. Eurosistema gali įgyvendinti šias atvirosios rinkos operacijas, taikydama dvišales procedūras:

koreguojamąsias operacijas (grįžtamieji sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai arba terminuotųjų indėlių pritraukimas) arba

struktūrinės operacijos (vienakrypčiai sandoriai).

2. Nuo konkretaus sandorio priklausančios dvišalės procedūros gali būti vykdomos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis, kaip nustatyta 45 straipsnyje, arba per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus, kaip nustatyta 46 straipsnyje.

45 straipsnis

Dvišalės procedūros, vykdomos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis

1. Koreguojamųjų operacijų ir struktūrinių operacijų, atliekamų sudarant vienakrypčius sandorius, dvišalės procedūros gali būti vykdomos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis.

2. NCB tiesiogiai bendrauja su viena arba daugiau institucijų, kurios atrinktos pagal 57 straipsnyje nustatytus kriterijus. Vadovaudamiesi ECB nurodymais, NCB sprendžia, ar sudaryti sandorį su tomis institucijomis.

3. Nepažeisdama 2 dalies, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis ECB arba vienas ar keli NCB, veikdami kaip ECB operacijų padaliniai, įgyvendina koreguojamąsias operacijas arba struktūrines operacijas, vykdydami vienakrypčius sandorius, atliekamus vykdant dvišales procedūras. Tokiu atveju, tokių operacijų procedūros atitinkamai pritaikomos. ECB nusprendžia, ar sudaryti sandorį su institucija, su kuria buvo bendrauta.

46 straipsnis

Dvišalės procedūros, vykdomos per vertybinių popierių biržą arba rinkos tarpininkus

1. Nepažeidžiant 45 straipsnio, struktūrinių operacijų, vykdomų atliekant vienakrypčius sandorius, dvišalės procedūros gali būti vykdomos per vertybinių popierių biržą arba rinkos tarpininkus.

2. Kitų sandorio šalių diapazonas nėra ribojamas kaip numatyta 57 straipsnyje.

3. Procedūros pritaikomos prie rinkos susitarimų dėl sandoriui sudaryti naudojamų skolos priemonių.

47 straipsnis

Paskelbimas apie atliekant dvišales procedūras vykdomas operacijas

1. Koreguojamosios operacijos arba struktūrinės operacijos, atliekamos sudarant vienakrypčius sandorius, vykdomus atliekant dvišales procedūras, iš anksto viešai neskelbiamos, jei ECB kitaip nenusprendžia.

2. ECB gali nuspręsti viešai neskelbti tokių dvišalių procedūrų rezultatų.

48 straipsnis

Dvišalių procedūrų vykdymo dienos

1. ECB gali nuspręsti koreguojamųjų operacijų dvišales procedūras vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną. Vykdant tokias operacijas, dalyvauti gali tik tie NCB, kuriuose sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena yra NCB darbo dienos.

2. Struktūrinių operacijų, atliekamų sudarant vienakrypčius sandorius, dvišalės procedūros paprastai vykdomos ir už jas atsiskaitoma dienomis, kurios yra visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB darbo dienos.

2 SKYRIUS

Eurosistemos pinigų politikos operacijų atsiskaitymo procedūros

49 straipsnis

Atsiskaitymo procedūrų apžvalga

1. Už mokėjimo nurodymus, susijusius su dalyvavimu atliekant atvirosios rinkos operacijas arba ribinio skolinimosi galimybių naudojimu, atsiskaitoma per kitų sandorių šalių sąskaitas NCB arba per atsiskaitymo bankų, dalyvaujančių TARGET2 sistemoje, sąskaitas.

2. Už mokėjimo nurodymus, susijusius su dalyvavimu atliekant atvirosios rinkos likvidumo didinimo operacijas arba ribinės galimybės naudojimu, atsiskaitoma tik galutiniu tinkamo būti operacijos įkaitu turto pervedimo momentu arba po jo. Šiuo tikslu kitos sandorio šalys:

iš anksto perveda tinkamą turtą į NCB arba

atsiskaito už tinkamą turtą su NCB pagal vienalaikio turto ir lėšų pateikimo principą.

50 straipsnis

Atsiskaitymai už atvirosios rinkos operacijas

1. Eurosistema stengiasi atsiskaityti už sandorius, susijusius su jos atvirosios rinkos operacijomis tuo pačiu metu visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, su visomis kitomis sandorių šalimis, kurios pateikė pakankamai tinkamo būti įkaitu turto. Tačiau dėl operacinių suvaržymų ir techninių sistemų (pvz., VPAS) ypatybių atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas laikas atsiskaitymo dienos metu skirtingose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, gali būti skirtingas.

2. Iš anksto nustatytos atsiskaitymo dienos nurodytos 8 lentelėje.

8 lentelė

Iš anksto nustatytos atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas dienos (*1)

Pinigų politikos priemonė	Atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas pagal standartinių konkursų procedūras diena	Atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas pagal greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras diena
Grįžtamieji sandoriai	T + 1	T
Vienakrypčiai sandoriai	Pagal rinkos susitarimą dėl tinkamo turto
ECB skolos sertifikatų išleidimas	T + 2	—
Valiutų apsikeitimo sandoriai	T, T + 1 arba T + 2
Terminuotųjų indėlių pritraukimas	T
(*1) Atsiskaitymo diena – Eurosistemos darbo diena. T – sandorio sudarymo diena.

51 straipsnis

Atsiskaitymas už naudojant standartinių konkursų procedūras atliekamas atvirosios rinkos operacijas

1. Eurosistema stengiasi atsiskaityti už atvirosios rinkos operacijas, atliekamas naudojant standartinių konkursų procedūras, pirmą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia TARGET2 ir visos atitinkamos VPAS.

2. PRO ir reguliarių ITRO atsiskaitymo dienos nurodytos iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje. Jeigu įprasta atsiskaitymo diena sutampa su bankų nedarbo diena, ECB gali nuspręsti paskirti kitą atsiskaitymo dieną, numatydamas galimybę atsiskaityti tą pačią dieną. Eurosistema stengiasi užtikrinti, kad atsiskaitymo už PRO ir reguliarias ITRO laikas sutaptų su atlyginimo už atitinkamo termino ankstesnę operaciją laiku.

3. Už išleistus ECB skolos sertifikatus atsiskaitoma antrą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia TARGET2 ir visos atitinkamos VPAS.

52 straipsnis

Atsiskaitymas už naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras atliekamas atvirosios rinkos operacijas

1. Eurosistema stengiasi už atvirosios rinkos operacijas, vykdomas atliekant greitųjų konkursų procedūras ir dvišales procedūras, atsiskaityti sandorio sudarymo dieną. Gali būti taikomos kitos atsiskaitymo dienos, ypač už vienakrypčius sandorius ir valiutos apsikeitimo sandorius.

2. Už koreguojamąsias operacijas ir struktūrines operacijas, atliekamas sudarant vienakrypčius sandorius, vykdomus atliekant dvišales procedūras, decentralizuotai atsiskaitoma NCB.

53 straipsnis

Kitos nuostatos dėl atsiskaitymo ir dienos pabaigos procedūrų

1. Nepažeidžiant šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, papildomos su atsiskaitymu susijusios nuostatos gali būti nustatytos NCB arba ECB konkrečioms pinigų politikos priemonėms taikomose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse.

2. Dienos pabaigos procedūros nurodytos su TARGET2 sistema susijusiuose dokumentuose.

54 straipsnis

Laikomos atsargos ir perteklinės atsargos

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 6 straipsnio 1 dalį, kitos sandorio šalies atsiskaitymų sąskaita su NCB gali būti naudojama kaip atsargų sąskaita. Atsargos, laikomos atsiskaitomosiose sąskaitose, gali būti naudojamos atsiskaitymams tos pačios dienos metu. Kitos sandorio šalies laikomos dienos atsargos apskaičiuojamos kaip galutinis jos dienos pabaigos atsargų sąskaitos likutis. Šiame straipsnyje „atsargų sąskaita“ turi tą pačią reikšmę kaip Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9).

2. Už laikomas atsargas, kurios viršija pagal Reglamentą (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) reikalaujamą privalomųjų atsargų sumą, atlyginama taikant nulinio procento arba indėlių galimybės palūkanų normą, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra žemesnė.

TREČIA DALIS

TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS

▼M6

55 straipsnis

Tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijai

Eurosistemos pinigų politikos operacijose, kurioms taikomas 57 straipsnis, Eurosistema leidžia dalyvauti tik toms įstaigoms, kurios atitinka toliau nurodytus kriterijus:

joms taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį ir jos nėra atleistos nuo jų įsipareigojimų pagal Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemą remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentu (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9);

jos yra viena iš toliau nurodytųjų:

įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos taiko bent vieną Sąjungos arba EEE suderintos priežiūros formą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

ii)

valstybei nuosavybės teise priklausančios kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kurioms taikoma priežiūra, panaši į kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

iii)

įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta kompetentingų institucijų priežiūra, panaši į suderintą Sąjungos arba EEE kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, pavyzdžiui, už EEE ribų įsteigtų įstaigų filialai, įsteigti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Siekiant nustatyti įstaigos tinkamumą dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose, nesuderinta priežiūra laikoma panaši į suderintą Sąjungos arba EEE kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jei atitinkami Bazelio bankų priežiūros komiteto priimti Bazelio III standartai laikomi įgyvendintais atitinkamos jurisdikcijos priežiūros sistemoje;

jos turi būti finansiškai patikimos pagal 55a straipsnį;

jos atitinka visus operacinius reikalavimus, nustatytus sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias konkrečiai priemonei arba operacijai taiko buveinės NCB arba ECB.

▼M2

55a straipsnis

Įstaigų finansinio patikimumo vertinimas

1. Eurosistema, pagal šį straipsnį atlikdama atskirų įstaigų finansinio patikimumo vertinimą, gali atsižvelgti į šią su rizikos ribojimu susijusią informaciją:

ketvirčio informaciją apie kapitalo pakankamumo, sverto ir likvidumo koeficientus, teikiamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tiek individualiai, tiek konsoliduotai, laikantis priežiūros reikalavimų, arba

jei taikytina – su rizikos ribojimu susijusią informaciją, kuri prilygsta a punkte nurodytai informacijai.

2. Jei įstaigos priežiūros institucija nepateikia šios su rizikos ribojimu susijusios informacijos įstaigos buveinės NCB ir ECB, buveinės NCB arba ECB gali pareikalauti įstaigos tokią informaciją pateikti. Jei tokią informaciją įstaiga pateikia tiesiogiai, ji taip pat privalo pateikti atitinkamos priežiūros institucijos atliktą įvertinimą. Taip pat gali būti pareikalauta pateikti papildomą išorės auditoriaus patvirtinimą.

▼M4

3. Filialų atveju pagal 1 dalį teikiama informacija yra susijusi su įstaiga, kuriai priklauso filialas.

▼M2

4. Eurosistema, atlikdama įstaigų, kurių kapitalas buvo atstatytas natūra valstybės skolos priemonėmis, vertinimą, gali atsižvelgti į tokio kapitalo atstatymo natūra panaudotus metodus ir vaidmenį, įskaitant tokių priemonių rūšį ir likvidumą bei tokių priemonių emitento rinkos prieigą, užtikrindama pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 teikiamų kapitalo pakankamumo koeficientų vykdymą.

▼M5

5. Veiklą nutraukiantis subjektas nėra tinkamas naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, išskyrus atvejus, jeigu iki 2017 m. kovo 22 d. jis buvo pripažintas tinkama kita sandorio šalimi dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose. Tokiu atveju jis išlieka tinkamas iki 2021 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad jo dalyvavimas Eurosistemos kredito operacijose, kaip apibrėžta 2 straipsnio 31 punkte, neviršija vidutinio jo pasinaudojimo Eurosistemos kredito operacijomis 12 mėnesių laikotarpiu iki 2017 m. kovo 22 d. lygio, numatant galimybę skaičiuoti ir taikyti šią ribą, kai tai aktualu, bendrai keliems tai pačiai grupei priklausantiems veiklą nutraukiantiems subjektams. Po to toks veiklą nutraukiantis subjektas nebėra tinkamas naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis.

▼B

56 straipsnis

Galimybė pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras, ir nuolatinėmis galimybėmis

1. Pagal 55 straipsnį tinkamumo kriterijus atitinkančios įstaigos turi galimybę pasinaudoti bet kuriomis iš šių Eurosistemos pinigų politikos operacijų:

nuolatinės galimybės;

atvirosios rinkos operacijos, atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras.

2. Galimybę pasinaudoti nuolatinėmis galimybėmis arba atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras, tik įstaigoms, atitinkančioms 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, suteikia jų buveinės NCB.

3. Jei įstaiga, atitinkanti 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, turi organizacinių subjektų (pvz., pagrindinę buveinę arba filialų) daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, kiekvienas organizacinis subjektas, atitinkantis 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus gali savo buveinės NCB pasinaudoti nuolatinėmis galimybėmis arba atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras.

4. Pasiūlymus dėl atvirosios rinkos operacijų, atliekamų pagal standartinių konkursų procedūras, ir kreipimąsi dėl nuolatinių galimybių teikia tik vienas organizacinis subjektas kiekvienoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, t. y. arba pagrindinė buveinė, arba paskirtas filialas.

57 straipsnis

Kitų sandorių šalių atranka dėl galimybės pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras

1. Dėl galimybės pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras, kitos sandorių šalys atrenkamos pagal 2–4 dalis.

2. Struktūrinėse operacijose, kurios vykdomos sudarant vienakrypčius sandorius, atliekant dvišales procedūras, kitų sandorio šalių diapazonas neribojamas. Struktūrinėse operacijose, vykdomose sudarant vienakrypčius sandorius, atliekant greitųjų konkursų procedūras, taikomi 57 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyti kriterijai.

3. Dėl galimybės pasinaudoti koreguojamosiomis operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras, kitos sandorių šalys atrenkamos taip:

koreguojamosiose operacijose, vykdomose sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, ir vykdomus atliekant greitųjų konkursų arba dvišales procedūras, kitų sandorių šalių diapazonas sudarytas iš tokių pačių subjektų, kurie atrinkti Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms ir kurie yra įsteigti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Kitos sandorių šalys, sudarydamos valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, naudodamosi greitųjų konkursų arba dvišalėmis procedūromis, neprivalo atitikti 55 straipsnyje nustatytų kriterijų. Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėse operacijose dalyvaujančių kitų sandorių šalių atrankos kriterijai grindžiami V priede nustatytais atsargumo ir veiksmingumo principais. NCB gali taikyti ribojimais pagrįstas sistemas, kad galėtų kontroliuoti kredito rizikas atskirų kitų sandorių šalių, dalyvaujančių vykdant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais atžvilgiu;

koreguojamosioms operacijoms, kurios vykdomos atliekant grįžtamuosius sandorius arba terminuotųjų indėlių pritraukimą, taikant greitųjų konkursų arba dvišales procedūras, kiekvienas NCB konkrečiam sandoriui iš savo valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, įsteigtų įstaigų atrenka kitų sandorių šalių, tenkinančių 55 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, grupę. Atranka visų pirma grindžiama atitinkamos įstaigos aktyvumu pinigų rinkoje. NCB gali taikyti papildomus, pavyzdžiui, prekybos darbo efektyvumo ir pasiūlymų teikimo potencialo atrankos kriterijus.

4. Jeigu pagal 45 straipsnio 3 dalį ECB valdančioji taryba nusprendžia, kad ECB gali atlikti pats arba panaudodamas vieną arba daugiau NCB koreguojamųjų operacijų, atliekamų taikant dvišales procedūras, ECB atrenka savo kitas sandorių šalis pagal rotacinę schemą iš kitų sandorių šalių, kurios yra tinkamos dalyvauti greitųjų konkursų procedūrose ir dvišalėse procedūrose.

5. Nepažeidžiant 1–4 dalių, atvirosios rinkos operacijos, atliekamos naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras taip pat gali būti vykdomos su didesniu kitų sandorių šalių diapazonu negu nurodyta 2–4 dalyse, jei ECB valdančioji taryba taip nusprendžia.

KETVIRTA DALIS

TINKAMAS TURTAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

58 straipsnis

Tinkamas turtas ir Eurosistemos kredito operacijoms naudojami priimtini įkaito panaudojimo būdai

1. Eurosistema taiko vieną bendrą tinkamo turto sistemą, naudojamą visoms Eurosistemos kredito operacijoms, kaip nustatyta šiose gairėse.

2. Tam, kad galėtų dalyvauti Eurosistemos kredito operacijose, kitos sandorių šalys teikia Eurosistemai turtą, kuris tinka būti tokių operacijų įkaitu. Atsižvelgiant į tai, kad Eurosistemos kredito operacijos apima dienos paskolą, kitų sandorių šalių teikiamas įkaitas dienos paskolai užtikrinti taip pat atitinka šiose gairėse nustatytus tinkamumo kriterijus kaip nurodyta Gairėse ECB/2012/27.

3. Kitos sandorių šalys teikia tinkamą turtą:

perleisdamos nuosavybės teisę, tai teisiškai įformindamos kaip atpirkimo sandorius arba

sukurdamos teisių į turtą apribojimą, kai siekiama užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, t. y. susijusio turto įkeitimą, teisių perleidimą arba suvaržymą, tai teisiškai įformindamos kaip įkaitu užtikrintas paskolas,

bet kuriuo atveju tai atliekama pagal buveinės NCB sukurtas ir įformintas sutartines arba reguliavimo priemones.

4. Kai kitos sandorių šalys teikia įkaitu būti tinkamą turtą, buveinės NCB gali reikalauti, kad tinkamas turtas būtų taikomas atskiram užtikrinimui arba laikomas bendrojo užtikrinamojo įkaito sąskaitoje, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio įkaito valdymo sistema naudojama.

5. Antrinę rinką turinčio ir antrinės rinkos neturinčio turto kokybė ir jo tinkamumas įvairių rūšių Eurosistemos kredito operacijoms niekuo nesiskiria.

6. Nepažeidžiant 2 dalyje nurodyto įsipareigojimo, kad kitos sandorių šalys Eurosistemai teikia įkaitu būti tinkamą turtą, paprašius, Eurosistema gali kitoms sandorių šalims patarti dėl antrinę rinką turinčio turto, jei jis jau išleistas, arba antrinės rinkos neturinčio turto, jei jau pareikalauta jį pateikti, tinkamumo. Eurosistema iš anksto dėl šių aspektų patarimų neteikia.

59 straipsnis

Eurosistemos tinkamo turto kredito vertinimo sistemos bendrieji bruožai

1. Vienas iš tinkamumo kriterijų – turtas turi atitikti aukštus Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) nustatytus kredito standartus.

2. EKVS nustato procedūras, taisykles ir būdus, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi Eurosistemos griežtų kredito standartų reikalavimo, kuris taikomas tinkamam turtui, ir kad tinkamas turtas atitinka Eurosistemos apibrėžtus kredito kokybės reikalavimus.

3. Eurosistema EKVS tikslais apibrėžia kredito kokybės reikalavimus kredito kokybės lygiais nustatydama įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (ĮNT) per vienerius metus ribines vertes kaip nurodyta toliau.

Eurosistema traktuoja, jei didžiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienerius metus yra 0,10 %, ji atitinka kredito kokybės 2 lygio kredito vertinimo reikalavimą bei turi būti reguliariai peržiūrima, ir jei įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienus metus yra 0,40 %, ji atitinka kredito kokybės 3 lygio kredito vertinimo reikalavimą bei turi būti reguliariai peržiūrima;

visas Eurosistemos kredito operacijoms tinkamas turtas atitinka bent jau kredito kokybės 3 lygio kredito kokybės vertinimo reikalavimą. Eurosistema konkrečiam turtui taiko papildomus kredito kokybės vertinimo reikalavimus pagal ketvirtos dalies II ir III antraštines dalis.

▼M7

4. Eurosistema skelbia informaciją apie kredito kokybės lygius ECB interneto svetainėje pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę, įskaitant kredito kokybės vertinimo lygių priskyrimą kredito vertinimams, kuriuos teikia pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI).

5. Vertindama kredito kokybės reikalavimus, Eurosistema atsižvelgia į kredito vertinimo informaciją, gautą iš kredito vertinimo sistemų, priklausančių vienam iš trijų šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinę dalį.

▼B

6. Taip pat, vertindama konkretaus turto kredito standartus, Eurosistema gali atsižvelgti į institucinius kriterijus ir bruožus, garantuojančius turto turėtojui panašią apsaugą, pavyzdžiui, garantijas. Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus remiantis bet kokia, jos manymu, aktualia informacija tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai užtikrinti.

7. EKVS vadovaujasi Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pateikto įsipareigojimų neįvykdymo atvejo apibrėžtimis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO TURTO TINKAMUMO KRITERIJAI IR KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

60 straipsnis

Visų rūšių antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

Tam, kad antrinę rinką turintis turtas būtų tinkamas būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, jis turi būti skolos priemonės, atitinkančios 1 skirsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, išskyrus tam tikrų konkrečių rūšių antrinę rinką turintį turtą, kaip nustatyta 2 skirsnyje.

61 straipsnis

Tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašas ir atskaitomybės taisyklės

▼M6

1. ECB savo interneto svetainėje skelbia atnaujintą antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašą pagal jo interneto svetainėje nurodytą metodiką ir atnaujina jį kiekvieną dieną, kai veikia TARGET2. Į antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašą įrašytas antrinę rinką turintis turtas tampa tinkamu naudoti Eurosistemos kredito operacijoms jį paskelbus sąraše. Šios taisyklės išimties, specialiu skolos priemonių, už kurias atsiskaitoma tą pačią dieną, atveju Eurosistema gali nustatyti, kad jos yra tinkamos nuo jų išleidimo dienos. Pagal 87 straipsnio 3 dalį įvertintas turtas šiame tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąraše neskelbiamas.

▼B

2. Apie tam tikrą antrinę rinką turintį turtą ECB pranešantis NCB paprastai yra tos šalies, kurioje antrinę rinką turinčiu turtu leidžiama prekiauti, NCB.

1 skirsnis

Bendrieji antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

62 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto pagrindinė suma

1. Tam, kad būtų tinkamos iki jų galutinio išpirkimo, skolos priemonės turi:

fiksuotą ir besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą arba

besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą, susietą nustatytu dydžiu tik su vienu euro zonos infliacijos indeksu konkrečiu momentu ir neturinti jokių kitų sudėtingų struktūrų.

2. Skolos priemonės, kurių pagrindinė suma susieta tik su vienu euro zonos infliacijos indeksu konkrečiu momentu, taip pat yra leidžiamos, jeigu atkarpos struktūra atitinka apibrėžtąją 63 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio ketvirtoje įtraukoje ir yra susieta su tuo pačiu euro zonos infliacijos indeksu.

3. Turtas su ilgalaikėmis pirkimo teisėmis (angl. warrant) ar kitomis panašiomis jam priskiriamomis teisėmis yra netinkamas.

▼M1

63 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto priimtinos atkarpos struktūros

▼M4

1. Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės iki galutinės išpirkimo dienos turi kurią nors iš šių atkarpos struktūrų:

fiksuotąją, nulinę arba daugiapakopę atkarpą, kai atkarpos tvarkaraštis ir atkarpos vertės yra nustatyti iš anksto, arba

kintamąją atkarpą, kurios struktūra yra tokia: atkarpos dydis = (orientacinė norma * l) ± x, kai f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai:

orientacinė norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:

—

euro pinigų rinkos palūkanų norma, pavyzdžiui, EURIBOR, LIBOR arba panašūs indeksai,

—

pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų norma, pavyzdžiui, CMS, EIISDA, EUSA,

—

vienos euro zonos Vyriausybės obligacijų, kurių terminas yra vieneri metai arba trumpesnis, pelningumo norma arba kelių euro zonos Vyriausybių obligacijų, kurių terminas yra vieneri metai arba trumpesnis, indeksas,

—

euro zonos infliacijos indeksas;

ii)

f (žemiausia riba), c (aukščiausia riba), l (įsiskolinimo didinimo / mažinimo faktorius) ir x (garantinė įmoka), jei yra, tai skaičiai, kurie yra iš anksto nustatyti emisijos metu arba laikui bėgant gali keistis, bet tik emisijos metu nustatytu būdu, kai l yra daugiau negu nulis per visą turto galiojimo laikotarpį. Jeigu kintamoji atkarpa yra su infliacijos indekso orientacine norma, l lygus vienetui.

▼M1

2. Bet kuri 1 dalies reikalavimų neatitinkanti kupono struktūra yra netinkama, įskaitant atvejus, kai reikalavimų neatitinka tik atlyginimo struktūros dalis, pavyzdžiui, premija.

3. Šiame straipsnyje, jei atkarpa yra fiksuota daugiapakopė arba kintamoji daugiapakopė, atitinkamos atkarpos struktūros vertinimas grindžiamas visu turto galiojimo laikotarpiu ir atsižvelgiant į ateities ir praeities perspektyvą.

4. Priimtinos atkarpos struktūros negali turėti nuo emitento priklausančių pasirinkimų, t. y. visu turto galiojimo laikotarpiu emitentas negalėtų nutarti pakeisti atkarpos struktūrą, atsižvelgdamas į ateities ir praeities perspektyvą.

▼B

64 straipsnis

Neantraeiliškumas antrinę rinką turinčio turto atžvilgiu

Tinkamos skolos priemonės nesuteikia teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.

65 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto valiuta

Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės turi būti išreikštos eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, anksčiau galiojusių valiutų.

66 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto emisijos vieta

▼M6

1. Pagal 2 dalį tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės yra išleidžiamos EEE centriniame banke arba tinkamoje VPAS.

▼B

2. Jeigu skolos priemonę išleidžia arba ją užtikrina ne finansų bendrovė, neturinti emisijai, emitentui arba garantui taikomo pripažintos IKVI sistemos kredito įvertinimo, ji turi būti išleista euro zonoje.

▼M6

3. Per TCVPD išleistos tarptautinės skolos priemonės atitinka toliau nurodytus kriterijus, jei jie joms taikytini:

pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinės skolos priemonės išleistos naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma (NPSĮ) ir saugomos visuotinai pripažinto saugotojo, kuris yra TCVPD arba CVPD, kuris valdo tinkamą VPAS. Šis reikalavimas netaikomas pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms klasikinių pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma iki 2007 m. sausio 1 d., ir tokių įsipareigojimų pakeičiamoms tęstinėms emisijoms, išleistoms su tuo pačiu ISIN kodu, neatsižvelgiant į tai, kokia yra tęstinės emisijos data;

pasaulinio registro forma išleistos tarptautinės skolos priemonės išleidžiamos pagal naująją tarptautinėms skolos priemonėms taikomą saugojimo struktūrą. Nukrypstant nuo išdėstytų nuostatų, jos netaikomos pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms iki 2010 m. spalio 1 d.;

tarptautinės skolos priemonės individualių skolinių įsipareigojimų forma nėra tinkamos, jei jos išleistos individualių skolinių įsipareigojimų forma iki 2010 m. spalio 1 d.

▼B

67 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto atsiskaitymo procedūros

▼M6

1. Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jos turi būti perleidžiamos padarant įrašus sąskaitose bei laikomos ir už jas atsiskaitoma valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, naudojant NCB arba tinkamos VPAS sąskaitą, kad įkaito įforminimui ir pardavimui būtų taikoma valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teisė.

▼M6

1a. Be to, kai naudojant tokias skolos priemones teikiamos trišalės įkaito valdymo paslaugos vidaus ir (arba) tarptautiniu mastu, tokias paslaugas teikia trišalis tarpininkas, kuris buvo teigiamai įvertintas remiantis „Eurosistemos standartais dėl trišalių tarpininkų (TŠT) naudojimo Eurosistemos kredito operacijoms“, kurie skelbiami ECB interneto svetainėje.

▼M6

2. Jeigu CVPD, kuriame turtas buvo išleistas, ir CVPD, kuriame jis laikomas, nesutampa, VPAS valdomos šių dviejų CVPD turi būti sujungtos reikalavimus atitinkančia jungtimi, vadovaujantis 150 straipsniu.

▼B

68 straipsnis

Priimtinos rinkos antrinę rinką turinčiam turtui

1. Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jomis turi būti leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES ( 12 ) arba leidžiama prekiauti tam tikrose priimtinose nereguliuojamose rinkose.

2. Priimtinų nereguliuojamų rinkų sąrašą ECB skelbia savo interneto svetainėje ir jį atnaujina bent kartą per metus.

3. Nereguliuojamoms rinkoms vertinti Eurosistema yra nustačiusi šiuos saugumo, skaidrumo ir prieinamumo principus:

a)	saugumas – tai sandorių tikrumas, o ypač tikrumas dėl sandorių galiojimo ir vykdymo;

b)	skaidrumas – tai netrukdoma prieiga prie informacijos apie rinkos procedūrų ir veiklos taisykles, turto finansinius aspektus, kainų sudarymo mechanizmą, atitinkamas kainas ir kiekį, pavyzdžiui, kainas, palūkanų normas, prekybos apimtį, likučius;

c)	prieinamumas – tai galimybė Eurosistemai dalyvauti ir pasiekti rinką. Rinka laikoma prieinama, jei jos procedūrų ir veiklos taisyklės leidžia Eurosistemai gauti informaciją ir atlikti sandorius, kai to reikia įkaito valdymo tikslais.

4. Nereguliuojamų rinkų atrankos procesas apibrėžiamas išimtinai tik atliekant Eurosistemos įkaito valdymo funkciją ir neturėtų būti laikomas Eurosistemos atliktu bet kurios rinkos tikrosios kokybės vertinimu.

69 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto emitento arba garanto rūšis

▼M6

1. Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jas išleidžia arba jų garantais yra valstybių narių centriniai bankai, viešojo sektoriaus subjektai, agentūros, kredito įstaigos, finansų bendrovės, išskyrus kredito įstaigas, ne finansų bendrovės, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos. Dėl antrinę rinką turinčio turto, turinčio daugiau nei vieną emitentą, šis reikalavimas taikomas kiekvienam emitentui.

▼M7 —————

▼M6

3. Investicinių fondų išleistos arba garantuotos skolos priemonės laikomos netinkamomis.

▼B

70 straipsnis

Emitento arba garanto įsteigimo vieta

▼M6

1. Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jas išleidžia EEE šalyje arba ne EEE G10 šalyje įsteigtas emitentas, atsižvelgiant į išimtis, nustatytas šio straipsnio 3–6 dalyse ir 81a straipsnio 4 dalyje. Dėl antrinę rinką turinčio turto, turinčio daugiau nei vieną emitentą, šis reikalavimas taikomas kiekvienam emitentui.

▼B

2. Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jų garantai turi būti įsteigti EEE šalyse, nebent konkrečioms skolos priemonėms garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti, atsižvelgiant į 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. Galimybė naudoti IKVI garanto reitingą su konkrečiomis skolos priemonėmis susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 84 straipsnyje.

3. Ne finansų bendrovių išleistų arba garantuotų skolos priemonių, kurių emisija, emitentas arba garantas neturi pripažintos IKVI sistemos kredito vertinimo, emitentas arba garantas turi būti įsteigti valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

▼M7

3a. Agentūrų išleistų arba garantuotų skolos priemonių, emitentas arba garantas turi būti įsteigti valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

▼B

4. Daugiašalių plėtros bankų arba tarptautinių organizacijų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms įsteigimo vietos kriterijus netaikomas ir jos yra tinkamos neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.

5. Turtu užtikrintų vertybinių popierių emitentas turi būti įsteigtas EEE šalyje pagal 74 straipsnį.

6. Ne EEE G10 šalyse įsteigtų emitentų išleistos skolos priemonės laikomos tinkamomis tik tokiu atveju, jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai ginamos, pagal atitinkamus G10 šalies, nepriklausančios EEE, įstatymus. Šiuo tikslu, prieš tai, kol skolos priemonės galėtų būti laikomos tinkamomis, Eurosistemai priimtina forma ir priimtino turinio atitinkamam NCB pateikiamas teisinis vertinimas.

71 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės reikalavimai

Jei nenustatyta kitaip, tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jos turi atitikti šiame skyriuje nustatytus kredito kokybės reikalavimus

2 skirsnis

Specialūs tam tikrų antrinę rinką turinčio turto rūšių tinkamumo kriterijai

1 poskirsnis

Specialūs turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

72 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

Tam, kad turtu užtikrinti vertybiniai popieriai būtų tinkami Eurosistemos kredito operacijoms, jie turi atitikti bendruosius tinkamumo kriterijus, susijusius su visų rūšių antrinę rinką turinčiu turtu, nustatytu 1 skirsnyje, išskyrus 62 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su pagrindine suma, ir, be to, šiame poskirsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus.

73 straipsnis

Pinigų srautą sukuriančio turto vienarūšiškumas ir sudėtis

▼M7

1. Tam, kad TUVP būtų tinkami, visas TUVP užtikrinantis pinigų srautą sukuriantis turtas yra vienarūšis, t. y. jį galima apskaityti pagal vieną iš paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonų, nurodytų VIII priede, rūšių, kurie susiję su:

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

paskolomis mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

paskolomis automobiliams;

vartojimo finansinėmis paskolomis;

iš finansinės nuomos gautinomis sumomis;

iš kredito kortelių gautinomis sumomis.

▼B

2. Eurosistema gali laikyti TUVP nevienarūšiais įvertinusi kitos sandorio šalies pateiktus duomenis.

3. Į TUVP neįeina pinigų srautą sukuriantis turtas, kurį tiesiogiai sukūrė SPĮ, leidžianti TUVP.

4. Pinigų srautą sukuriantis turtas negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš kitų TUVP emisijų dalių. Šis kriterijus neišskiria TUVP, kurių išleidimo struktūra apima dvi SPĮ, ir „tikro pardavimo“ kriterijus dėl šių SPĮ yra įvykdytas taip, kad antros SPĮ išleistos skolos priemonės yra tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrintos pradiniu turto fondu ir visi pinigų srautai iš pinigų srautą sukuriančio turto yra pervedami iš pirmos SPĮ į antrą SPĮ.

5. Be to, pinigų srautą sukuriantis turtas negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš su kredito įvykiais susietų obligacijų, apsikeitimo sandorių arba kitų išvestinių priemonių, sintetinių vertybinių popierių arba panašių reikalavimų. Šis apribojimas neapima apsikeitimo sandorių, naudojamų TUVP sandoriuose tik siekiant apsidrausti nuo rizikos.

▼M6 —————

▼M4 —————

▼B

74 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių ir pinigų srautą sukuriančio turto geografiniai apribojimai

1. TUVP emitentas turi būti EEE įsteigta SPĮ.

2. Pinigų srautą sukuriantį turtą sukuria ir SPĮ parduoda EEE įsteigtas sukūrėjas arba EEE įsteigtas tarpininkas.

▼M7

3. 2 dalies tikslais hipotekos patikėtinis arba gautinų sumų patikėtinis laikomas tarpininku.

4. Pinigų srautą sukuriančio turto skolininkai ir kreditoriai yra įsteigti EEE arba, jei jie yra fiziniai asmenys, jie yra EEE rezidentai. Skolininkai, kurie yra fiziniai asmenys, privalėjo būti EEE rezidentai, kai buvo sukurtas pinigų srautą sukuriantis turtas. Bet koks susijęs užtikrinamasis turtas yra EEE, o pinigų srautą sukuriantį turtą reglamentuojanti teisė yra EEE šalies teisė.

▼B

75 straipsnis

SPĮ įsigyjamas pinigų srautą sukuriantis turtas

1. SPĮ atliekamam pinigų srautą sukuriančio turto įsigijimui taikoma valstybės narės teisė.

2. SPĮ įsigyja pinigų srautą sukuriantį turtą iš sukūrėjo arba iš tarpininko, kaip nustatyta 74 straipsnio 2 dalyje, tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, įvykdytinu bet kokios trečiosios šalies atžvilgiu, ir jis yra nepasiekiamas sukūrėjui ir jo kreditoriams arba tarpininkui ir jo kreditoriams, taip pat sukūrėjo arba tarpininko nemokumo atveju.

76 straipsnis

Lėšų susigrąžinimo taisyklių, susijusių su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, vertinimas

1. TUVP laikomi tinkamais tik jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo nuostatų, kurias Eurosistema laiko svarbiomis pagal atitinkamos EEE šalies teisę. Šiuo tikslu, prieš pradedant TUVP laikyti tinkamais, Eurosistema gali reikalauti:

Eurosistemai priimtinos formos ir turinio nepriklausomo teisinio įvertinimo, kuriame išdėstytos atitinkamoje šalyje taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės ir (arba)

kitų dokumentų įskaitant patikinimą apie gavėjo mokumą abejotinu laikotarpiu, kuris yra tam tikras laikotarpis, kurio metu likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu.

2. Lėšų susigrąžinimo taisyklės, kurias Eurosistema laiko griežtomis ir todėl nepriimtinomis, apima:

taisykles, pagal kurias likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu tik todėl, kad toks sandoris buvo atliktas abejotinu laikotarpiu kaip nurodyta 1 dalies b punkte iki paskelbimo apie pardavėjo nemokumą, arba

taisykles, pagal kurias tokio pripažinimo negaliojančiu galima išvengti tik tuomet, jei gavėjas gali įrodyti, kad pardavimo metu jis nežinojo apie pardavėjo nemokumą.

Taikant šį kriterijų pardavėjas atitinkamai gali būti sukūrėjas arba tarpininkas.

77 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijos dalių neantraeiliškumas

1. Tik TUVP emisijos dalys arba dalių dalys, kurios yra neantraeilės TUVP galiojimo laikotarpiu kitų tos pačios emisijos dalių atžvilgiu, laikomos tinkamomis.

2. Laikoma, kad emisijos dalis arba dalies dalis yra neantraeilė kitų tos pačios emisijos dalių arba dalies dalių atžvilgiu, jeigu pagal mokėjimo vykdymo prioritetą (angl. post–enforcement priority) ir, jei taikoma, pagal pagreitinimo prioritetą (angl. post–acceleration priority), kaip numatyta prospekte, jokiai kitai emisijos daliai ar dalies daliai nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų pagrindinės sumos ar palūkanų gavimo tos dalies arba dalies dalies atžvilgiu ir todėl tokia dalis ar dalies dalis tarp skirtingų emisijos dalių ar dalies dalių patiria nuostolį paskutinė.

▼M4

77a straipsnis

Investicijų į turtu užtikrintus vertybinius popierius apribojimai

Bet kokios su sandoriu susijusios ir emitento ar SPĮ banko sąskaitose esančios piniginės lėšos negali būti visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai investuotos į kitas TUVP dalis, su kredito įvykiais susietas skolos priemones, apsikeitimo sandorius, kitas išvestines priemones, sintetinius vertybinius popierius ar panašius reikalavimus.

▼B

78 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų prieinamumas

▼M7

1. Išsamūs ir standartizuoti paskolų lygio duomenys apie visą pinigų srautą sukuriantį turtą, kuriuo užtikrinti TUVP, padaromi prieinamais vadovaujantis VIII priedo procedūromis, kurios apima informaciją apie reikalaujamų duomenų kokybės įvertį ir paskolų lygio duomenų saugykloms taikomus reikalavimus. Vertindama tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia į: a) visus atvejus, kai nepateikiami duomenys, ir b) tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų laukeliuose aptinkami neteisingi duomenys.

2. Nepažeisdama pagal VIII priedą reikalaujamų paskolų lygio duomenų įverčių, Eurosistema gali priimti kaip įkaitą turtu užtikrintus vertybinius popierius, kurių įvertis žemesnis nei reikalaujamas (A1), kiekvienu atskiru atveju įvertinus ir pateikus tinkamus paaiškinimus, kodėl nebuvo pasiektas reikalaujamas įvertis. Kiekvieno tinkamo paaiškinimo atveju Eurosistema nustato maksimalų leistino nukrypimo lygį ir leistino nukrypimo laikotarpį, kaip išsamiau išdėstyta ECB interneto svetainėje. Leistino nukrypimo laikotarpis nurodo, per kokį laikotarpį duomenų apie TUVP kokybė privalo pagerėti.

▼B

79 straipsnis

Užklausos dėl duomenų apie turtu užtikrintus vertybinius popierius

Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kiekvienos trečiosios šalies, kurią ji laiko reikšminga, įskaitant emitentą, sukūrėją ir (arba) tvarkytoją (tačiau jais neapsiribojant), bet kokio paaiškinimo ir (arba) teisinio patvirtinimo, kurie, jos nuomone, yra reikalingi, kad būtų galima įvertinti TUVP tinkamumą, ir dėl paskolų lygio duomenų teikimo. Jei trečioji šalis neįvykdo kurios nors užklausos reikalavimų, Eurosistema gali nuspręsti nepriimti TUVP įkaitu arba gali nuspręsti laikinai sustabdyti tokio įkaito tinkamumą.

2 poskirsnis

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų specialūs tinkamumo kriterijai

80 straipsnis

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų tinkamumo kriterijai

1. TUVP padengtų obligacijų atveju padengtų obligacijų užstato fonde yra tik turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

pinigų srautą sukuriantis turtas, užtikrinantis TUVP, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d–f punktuose nustatytus reikalavimus TUVP, užtikrinantiems padengtas obligacijas;

pinigų srautą sukuriantį turtą sukūrė su padengtų obligacijų emitentu glaudžiai susijęs subjektas kaip aprašyta 138 straipsnyje;

jie naudojami kaip techninis įrankis hipotekoms arba garantija užtikrintoms nekilnojamojo turto paskoloms perleisti iš sukūrusio subjekto atitinkamos padengtos obligacijos užstato fondui.

2. Pagal 4 dalį, NCB naudoja šias priemones, kad patikrintų, jog TUVP padengtų obligacijų užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies:

kas ketvirtį NCB reikalauja, kad emitentas pasitikrintų ir patvirtintų, jog TUVP padengtų obligacijų užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies. NCB reikalavime nurodoma, kad pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti emitento vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadybininkas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;

kiekvienais metais NCB reikalauja, kad išorės auditoriai arba emitento užstato fondo stebėtojai ex–post patvirtintų, jog TUVP padengtų obligacijų užstato fonde nėra TUVP, kurie stebimuoju laikotarpiu neatitinka 1 dalies.

3. Jei emitentas nepatenkina tam tikro reikalavimo arba Eurosistema laiko, kad patvirtinimo turinys yra netikslus arba nepakankamas tiek, kad neįmanoma patikrinti, ar TUVP padengtų obligacijų užstato fondas atitinka 1 dalies kriterijus, Eurosistema nusprendžia nepriimti kaip užstato padengtų obligacijų arba laikinai sustabdyti jų tinkamumą.

4. Jei pagal taikytinus teisės aktus arba prospektą numatoma, kad neįtraukiami TUVP, kurie neatitinka 1 dalies reikalavimų užstato fondo turtui, 2 dalyje numatyto patikrinimo atlikti nereikalaujama.

5. Pagal 1 dalies b punktą, glaudūs ryšiai nustatomi tuo metu, kai turtu užtikrintų vertybinių popierių aukščiausiojo reitingo vienetai pervedami į padengtos obligacijos užstato fondą.

3 poskirsnis

Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų specialūs tinkamumo kriterijai

81 straipsnis

Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų tinkamumo kriterijai

1. ECB išleisti skolos sertifikatai ir NCB išleisti skolos sertifikatai, išleisti iki euro įvedimo atitinkamoje jų valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, dienos, yra tinkami būti Eurosistemos kredito operacijų įkaitu.

2. Eurosistemos išleistiems skolos sertifikatams netaikomi šiame skyriuje nustatyti kriterijai.

▼M4

4 poskirsnis

Specialieji tam tikrų neužtikrintų skolos priemonių tinkamumo kriterijai

▼M6

81a straipsnis

Kredito įstaigų arba investicinių įmonių ar su jomis glaudžiai susijusių subjektų išleistų tam tikrų neužtikrintų skolos priemonių tinkamumo kriterijai

1. Nukrypstant nuo 64 straipsnio ir jei jos atitinka kitus tinkamumo kriterijus, kredito įstaigų arba investicinių įmonių ar su jomis glaudžiai susijusių subjektų, kaip nurodyta 141 straipsnio 3 dalyje, išleistos šios subordinuotosios neužtikrintos skolos priemonės laikomos tinkamomis iki termino pabaigos, jeigu jos išleistos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir jų subordinacija nėra susijusi su sutartiniuose dokumentuose nustatyta subordinacija, kaip apibrėžta 2 dalyje, ar su struktūrine subordinacija vadovaujantis 3 dalimi:

▼M7

—

agentūrų išleistos skolos priemonės,

▼M6

—

skolos priemonės, už kurias garantavo teisę rinkti mokesčius turintis Sąjungos viešojo sektoriaus subjektas, pateikdamas garantiją, kuri atitinka 114 straipsnio 1–4 dalyse ir 115 straipsnyje nustatytas savybes.

2. 1 dalyje sutartiniuose dokumentuose nustatyta subordinacija reiškia subordinaciją, kuri grindžiama neužtikrintos skolos priemonės emisijos sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar tokia subordinacija pripažįstama pagal teisės aktus.

3. Kontroliuojančiųjų bendrovių, įskaitant tarpines kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms taikomi nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinama Direktyva 2014/59/ES, ar panašios gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, išleistos neužtikrintos skolos priemonės laikomos netinkamomis.

4. Kredito įstaigų arba investicinių įmonių ar su jomis glaudžiai susijusių subjektų, kaip nurodyta 141 straipsnio 3 dalyje, išleistų neužtikrintų skolos priemonių, išskyrus daugiašalių plėtros bankų arba tarptautinių organizacijų išleistų neužtikrintų skolos priemonių, kaip nurodyta 70 straipsnio 4 dalyje, emitentas turi būti įsteigtas Sąjungoje.

▼M7 —————

▼B

2 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

82 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

1. Papildant bendrąsias taisykles, nustatytas 59 straipsnyje ir 84 straipsnyje nustatytas specialiąsias taisykles, antrinę rinką turintis turtas atitinka šiuos kredito kokybės reikalavimus, kad būtų tinkamas būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijose:

išskyrus TUVP, visas antrinę rinką turintis turtas turi bent vienos pripažintos IKVI sistemos pateiktą viešo kredito reitingo forma kredito vertinimą, atitinkantį bent jau 3–ią kokybės lygį pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę;

TUVP turi bent dviejų pripažintų IKVI sistemų pateiktus viešo kredito reitingo forma kredito vertinimus; kiekvienos šių IKVI sistemų pateiktas vienas vertinimas atitinka bent jau 2–ą kokybės lygį pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

2. Eurosistema gali reikalauti paaiškinimo, kurį ji laiko būtinu dėl 1 dalyje nurodyto viešo kredito reitingo.

83 straipsnis

IKVI kredito vertinimų, naudojamų antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimams, rūšys

Nustatant atitiktį kredito kokybės reikalavimams, taikytiniems antrinę rinką turinčiam turtui, naudojamos šios IKVI kredito vertinimo, gauto iš pripažintų IKVI, rūšys:

▼M4

IKVI emisijos reitingas – šis reitingas yra IKVI kredito vertinimas, suteiktas emisijai arba, jei nėra tos pačios IKVI sudaryto emisijos reitingo, programai arba emisijų serijai, pagal kurią išleistas turtas. IKVI vertinimas, suteiktas programai arba emisijų serijai, yra priimtinas tik tuomet, jeigu IKVI šį reitingą aiškiai ir nedviprasmiškai susiejo su konkretaus turto ISIN kodu ir nėra kito tos pačios IKVI suteikto emisijos reitingo. IKVI emisijų reitingų atžvilgiu Eurosistema neatsižvelgia į pradinį turto terminą.

▼B

IKVI emitento reitingas –

šis reitingas yra emitentui priskirtas IKVI kredito vertinimas. IKVI emitento reitingų atžvilgiu Eurosistema atsižvelgia į pradinį turto terminą priimtino IKVI kredito vertinimo atveju. Išskiriama:

trumpalaikis turtas, t. y. tas turtas, kurio pradinis terminas iki 390 dienų imtinai ir

ii)

ilgalaikis turtas, t. y. tas turtas, kurio pradinis terminas daugiau nei 390 dienų. Trumpalaikio turto atveju yra priimtini tik IKVI trumpalaikiai ir ilgalaikiai emitento reitingai. Ilgalaikio turto atveju priimtini tik IKVI ilgalaikiai emitento reitingai.

c)	IKVI garanto reitingas – šis reitingas tai garantui priskirtas IKVI kredito vertinimas, jeigu garantija atitinka IV antraštinės dalies reikalavimus. IKVI garanto reitingų atžvilgiu Eurosistema neatsižvelgia į pradinį turto terminą. Priimtini tik IKVI ilgalaikiai garanto reitingai.

84 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto IKVI kredito vertinimų pirmenybė

Antrinę rinką turinčio turto atžvilgiu Eurosistema atsižvelgia į IKVI kredito vertinimą, kuriuo nustatoma turto atitiktis kredito kokybės reikalavimams, pagal toliau išdėstytas taisykles:

antrinę rinką turinčio turto, išskyrus antrinę rinką turintį turtą, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos, ir TUVP atžvilgiu taikomos šios taisyklės:

Eurosistema pirmiausia svarsto IKVI emisijos reitingą, o po jo – IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus. Nedarant poveikio šios pirmenybės taisyklės taikymui, pagal 82 straipsnio 1 dalies a punktą, bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos taikomus kredito kokybės reikalavimus;

ii)

jeigu yra keli tos pačios emisijos IKVI sudaryti reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią IKVI emisijos reitingą. Jeigu pirmasis geriausias IKVI emisijos reitingas neatitinka Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos antrinę rinką turinčiam turtui, turtas yra netinkamas, net ir esant pagal IV antraštinę dalį priimtinai garantijai;

▼M6

iii)

jeigu nėra jokio IKVI sudaryto emisijos reitingo arba, padengtų obligacijų atveju, jeigu nėra emisijos reitingo, kuris atitinka IXb priede nurodytus reikalavimus, Eurosistema gali svarstyti IKVI emitento arba IKVI garanto reitingą. Jeigu yra keli tai pačiai emisijai IKVI sudaryti emitento ir (arba) IKVI garanto reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią iš šių reitingų.

▼B

antrinę rinką turinčio turto, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos, atžvilgiu taikomos šios taisyklės:

pagal 82 straipsnio 1 dalies a punktą, bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti taikomiems Eurosistemos kredito kokybės reikalavimams. Eurosistema svarsto tik IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus;

ii)

jeigu yra keli IKVI sudaryti emitento ir garanto reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią iš šių reitingų;

iii)

padengtos obligacijos, kurias išleido agentūros, nėra vertinamos pagal šio punkto taisykles, o vertinamos pagal a punktą;

TUVP taikomos šios taisyklės:

pagal 82 straipsnio 1 dalies b punktą, bent du IKVI kredito vertinimai atitinka taikomus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus. Eurosistema svarsto tik IKVI emisijos reitingus;

ii)

jeigu yra daugiau nei du IKVI sudaryti emisijos reitingai, Eurosistema atsižvelgia į pirmąjį ir antrąjį geriausią iš šių IKVI emisijos reitingų.

85 straipsnis

Daugiau nei vieno emitento išleisti vertybiniai popieriai

Daugiau nei vieno emitento išleistam antrinę rinką turinčiam turtui (daugiau nei vieno emitento išleisti vertybiniai popieriai), taikomas IKVI emitento reitingas nustatomas pagal kiekvieno emitento potencialią atsakomybę, kaip nurodyta:

jei kiekvienas emitentas solidariai atsako už visų kitų emitentų įsipareigojimus dėl emisijos arba, jei taikytina, programos arba emisijų serijos, svarstytinas IKVI emitento reitingas yra aukščiausias reitingas tarp pirmųjų geriausių IKVI emitento reitingų visiems susijusiems emitentams, arba

jei kiekvienas emitentas solidariai neatsako už visų kitų emitentų įsipareigojimus dėl emisijos arba, jei taikytina, programos arba emisijų serijos, svarstytinas IKVI emitento reitingas yra žemiausias reitingas tarp pirmųjų geriausių IKVI emitento reitingų visiems susijusiems emitentams.

86 straipsnis

Ne euro reitingai

IKVI emitento reitingų atveju užsienio valiuta yra priimtina. Jei turtas yra išreikštas emitento vidaus valiuta, taip pat priimtinas vietos valiutos reitingas.

87 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimo kriterijai nesant pripažintos IKVI kredito vertinimo

1. Nesant tinkamo kredito vertinimo, kurį dėl emisijos, emitento arba garanto teikia pripažinta IKVI, kaip būtų taikoma pagal 84 straipsnio a arba b punktą, Eurosistema parengia antrinę rinką turinčio turto (išskyrus TUVP) numanomą kredito vertinimą pagal 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles. Šis numanomas kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus.

▼M6

2. Jei skolos priemones išleido arba garantavo regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (toliau – KRR viešojo sektoriaus subjektas), įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, Eurosistema atlieka kredito vertinimą pagal šias taisykles:

jei emitentai arba garantai yra regioninė valdžia, vietos valdžia arba KRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie kapitalo reikalavimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį ar 116 straipsnio 4 dalį traktuojami taip pat kaip centrinė valdžia, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti: šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteikia pripažinta IKVI;

jei emitentai arba garantai yra regioninė valdžia, vietos valdžia ir KRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie nenurodyti a punkte, šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis vienu kredito kokybės lygiu sumažintą geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteikia pripažinta IKVI;

jei emitentai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 75 punkte, ir nenurodyti a ir b punktuose, numanomas kredito vertinimas nerengiamas ir šių subjektų išleistos arba garantuojamos skolos priemonės traktuojamos taip pat, kaip ir privataus sektoriaus subjektų išleistos arba garantuojamos skolos priemonės.

▼B

3. Jei skolos priemones išleido arba garantavo ne finansų bendrovės, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, Eurosistema atlieka kredito kokybės vertinimą, grįstą kredito kokybės vertinimo taisyklėmis, taikytinomis III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytam kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimui. Turtas, kurio kredito kokybė vertinama pagal šioje dalyje esančias taisykles, neįtraukiamas į antrinę rinką turinčio tinkamo turto viešą sąrašą.

▼M6

9 lentelė

IKVI kredito kokybės vertinimo neturinčių emitentų arba garantų numanomi kredito kokybės vertinimai

	Emitentų arba garantų paskirstymas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (KRR (*1))	Atitinkamai klasei priklausančio emitento arba garanto EKVS sudarytas numanomas kredito kokybės vertinimas
1 klasė	Regioninė valdžia, vietos valdžia ir KRR viešojo sektoriaus subjektai (KRR VSS), kuriuos kompetentingos institucijos traktuoja taip pat kaip centrinę valdžią kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį ir 116 straipsnio 4 dalį	Tos jurisdikcijos, kurioje subjektas įsteigtas, centrinės valdžios IKVI kredito kokybės vertinimas
2 klasė	Kita regioninė valdžia, vietos valdžia ir KRR VSS	Tos jurisdikcijos, kurioje subjektas įsteigtas, centrinės valdžios IKVI kredito kokybės vertinimas, sumažintas vienu kredito kokybės lygiu (*2)
3 klasė	Viešojo sektoriaus subjektai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 75 punkte, kurie nėra KRR VSS	Traktuojami kaip privataus sektoriaus emitentai arba skolininkai
(1) Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, šioje lentelėje taip pat vadinamas KRR. (2) Informacija apie kredito kokybės lygius skelbiama ECB interneto svetainėje.

▼B

88 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių papildomi kredito kokybės reikalavimai

1. TUVP kredito kokybės vertinimas grindžiamas viešu emisijos reitingu, kuris paaiškintas viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, t. y. naujos emisijos ataskaitoje. Viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, inter alia, pateikiama išsami struktūrinių ir teisinių aspektų analizė, išsamus bendrojo užtikrinamojo įkaito įvertinimas, sandorio dalyvių analizė bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizė.

2. Be 1 dalyje nurodytų reikalavimų, pripažintos IKVI turi skelbti reguliarias turtu užtikrintų vertybinių popierių priežiūros ataskaitas. Šios ataskaitos skelbiamos ne vėliau kaip praėjus keturioms savaitėms nuo TUVP atkarpos mokėjimo dienos. Šių ataskaitų ataskaitinė data yra naujausia atkarpos mokėjimo diena, išskyrus TUVP atkarpos mokėjimus, kai mokama kas mėnesį, tuo atveju priežiūros ataskaita skelbiama bent kas ketvirtį. Priežiūros ataskaitose nurodomi bent jau esminiai sandorio duomenys, pavyzdžiui, bendrojo užtikrinamojo įkaito sudėtis, sandorio dalyviai, kapitalo struktūra, taip pat veiklos rezultatų duomenys.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO TINKAMUMO KRITERIJAI IR KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai

1 skirsnis

Kredito reikalavimų tinkamumo kriterijai

89 straipsnis

Tinkama turto rūšis

Tinkama turto rūšis – kredito reikalavimas, kuris yra skolininko skolos įsipareigojimas kitai sandorio šaliai.

2. Kredito reikalavimų rūšys, kurios turi „mažėjantį likutį“, t. y. kai pagrindinė suma ir palūkanos mokami pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį, taip pat panaudotos kredito linijos, yra tinkamos kredito reikalavimų rūšys.

3. Einamosios sąskaitos pereikvojimas, akredityvai ir nepanaudotos kredito linijos, pavyzdžiui, atsinaujinančių kredito reikalavimų nepanaudotos galimybės, kurie leidžia naudotis kreditu, tačiau patys nėra kredito reikalavimai, nėra tinkamos kredito reikalavimų rūšys.

4. Sindikuotų paskolų dalis laikoma tinkama kredito reikalavimo rūšimi. Šiame skirsnyje sindikuotų paskolų dalis yra kredito reikalavimas, atsiradęs dėl skolintojo dalyvavimo skolintojų grupei teikiant paskolą skolinimo sindikate.

5. Kitame kontekste nei paprastas skolinimas suteiktas kredito reikalavimas gali būti tinkama turto rūšimi. Tam tikroms lizingo arba faktoringo struktūroms būdingas reikalavimas gali būti tinkama turto rūšimi, jei jis yra kredito reikalavimas. Faktoringo būdu įsigyti reikalavimai yra tinkamo turto rūšis tiek, kiek jie iš tikrųjų yra kredito reikalavimai, skirtingai nei kiti reikalavimai, pavyzdžiui, pirkimo kainos reikalavimai.

▼M7

90 straipsnis

Kredito reikalavimų pagrindinė suma ir atkarpos

Tam, kad būtų tinkami, kredito reikalavimai atitinka šiuos reikalavimus:

iki galutinio išpirkimo yra su fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir

iki galutinio išpirkimo palūkanų norma yra viena iš šių:

nulinės atkarpos;

ii)

fiksuotoji;

iii)

kintamoji, t. y. susieta su bazine palūkanų norma ir kurios struktūra yra tokia: atkarpos dydis = orientacinė norma ± x, kai f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai:

—

orientacinė norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:

—

euro pinigų rinkos palūkanų norma, pavyzdžiui, EURIBOR, LIBOR arba panašūs indeksai;

—

pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų norma, pavyzdžiui, CMS, EIISDA, EUSA;

—

vienos euro zonos Vyriausybės obligacijų pelningumo norma arba kelių euro zonos Vyriausybių obligacijų indeksas;

—

f (žemiausia riba), c (aukščiausia riba), jei yra, ir x (garantinė įmoka) tai skaičiai, kurie yra iš anksto nustatyti atsiradimo metu arba kredito reikalavimo galiojimo laikotarpiu gali keistis; f ir (arba) c taip pat gali būti nustatyta po kredito reikalavimo atsiradimo; ir

jų naujausias pinigų srautas nebuvo neigiamas. Jei atsiranda neigiamas pinigų srautas, nuo to momento kredito reikalavimas yra netinkamas. Jis vėl gali būti tinkamas po pinigų srauto, kuris nėra neigiamas, jei jis atitinka visus kitus atitinkamus reikalavimus.

▼B

91 straipsnis

Neantraeiliškumas

Kredito reikalavimai negali suteikti teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal: a) kitų neužtikrintų skolininko skolos įsipareigojimų turėtojų teises, įskaitant tos pačios sindikuotos paskolos kitas akcijas arba akcijų dalis, ir b) to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.

92 straipsnis

Kredito reikalavimų kredito kokybės reikalavimai

Kredito reikalavimų kredito kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto kredito kokybę. Atitinkamas skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nurodytus EKVS taisyklėse dėl kredito reikalavimų, nustatytose ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriuje.

▼M8

93 straipsnis

Minimalus kredito reikalavimų dydis

Naudojant vidaus rinkoje, tuo metu, kai kita sandorio šalis pateikia kredito reikalavimus panaudoti kaip įkaitą, jie atitinka 0 EUR minimalaus dydžio ribą arba didesnę sumą, kurią gali nustatyti buveinės NCB. Tarpvalstybinio naudojimo atveju taikoma 500 000 EUR minimalaus dydžio riba.

▼B

94 straipsnis

Kredito reikalavimų išraiškos valiuta

Kredito reikalavimai išreiškiami eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ankstesnių valiutų.

95 straipsnis

Skolininko arba garanto rūšis

▼M7

1. Tinkamų kredito reikalavimų skolininkai ir garantai yra ne finansų bendrovės, viešojo sektoriaus subjektai (išskyrus viešąsias finansų bendroves), daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos.

▼B

2. Jei kredito reikalavimas turi daugiau negu vieną skolininką, kiekvienas skolininkas solidariai atsako už visišką atitinkamo kredito reikalavimo grąžinimą.

96 straipsnis

Skolininko ir garanto buvimo vieta

1. Skolininkas kredito reikalavimo atžvilgiu įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

2. Garantas kredito reikalavimo atžvilgiu taip pat yra įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, nebent garantijos nereikia antrinės rinkos neturinčio turto kredito kokybės reikalavimams nustatyti, nes yra tinkamas skolininko kredito vertinimas.

▼M2

3. Daugiašalių plėtros bankų arba tarptautinių organizacijų skolininkams arba garantams 1 ir 2 dalies, atitinkamai, taisyklės netaikomos, ir jos yra tinkamos neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.

▼B

97 straipsnis

Taikoma teisė

Kredito reikalavimo sutarčiai bei kitos sandorio šalies ir buveinės NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu taikoma valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teisė. Be to, negali būti daugiau nei iš viso dviejų šalių reglamentuojanti teisė, taikoma:

kitai sandorio šaliai;

kreditoriui;

skolininkui;

garantui (jei taikytina);

kredito reikalavimo sutarčiai;

kitos sandorio šalies ir buveinės NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu.

98 straipsnis

Tvarkymo procedūros

Kredito reikalavimai tvarkomi pagal Eurosistemos procedūras, kaip apibrėžta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.

▼M2

99 straipsnis

Papildomi teisiniai reikalavimai kredito reikalavimams

1. Siekiant užtikrinti, kad kredito reikalavimai būtų įkeisti tinkamai ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant realizuoti, turi būti tenkinami papildomi teisiniai reikalavimai. Šie teisiniai reikalavimai susiję su:

kredito reikalavimų galiojimo tikrinimu;

susitarimo dėl kredito reikalavimų įkeitimo galiojimu;

visapusišku įkeitimo galiojimu trečiųjų šalių atžvilgiu;

kredito reikalavimų įkeitimo ir realizavimo apribojimų nebuvimu;

su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimu.

2. Šių teisinių reikalavimų turinys išdėstytas 100–105 straipsniuose. Daugiau informacijos apie konkrečius nacionalinių jurisdikcijų ypatumus pateikta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.

▼M7

100 straipsnis

Kredito reikalavimams pateikti naudojamų procedūrų patikrinimas

NCB arba priežiūros institucijos, arba išorės auditoriai atlieka vienkartinį procedūrų, pagal kurias kita sandorio šalis teikia Eurosistemai informaciją apie kredito reikalavimus, tinkamumo patikrinimą. Reikšmingai pakeitus tokias procedūras, gali būti atliekamas naujas vienkartinis tų procedūrų patikrinimas.

▼B

101 straipsnis

Kredito reikalavimų egzistavimo tikrinimas

1. NCB, siekdami patikrinti, ar egzistuoja įkaitu pateikti kredito reikalavimai, privalo taikyti bent šias toliau nurodytas priemones:

iš kitų sandorio šalių bent kas ketvirtį jie gauna rašytinį patvirtinimą, kuriuo kitos sandorio šalys patvirtina:

kredito reikalavimų egzistavimą (užuot teikus šį patvirtinimą gali būti palyginama centrinių kredito registrų, jei tokie yra, informacija);

ii)

kad kredito reikalavimai atitinka Eurosistemos taikomus tinkamumo kriterijus;

iii)

kad toks kredito reikalavimas tuo pačiu metu nėra naudojamas kaip įkaitas bet kurios trečiosios šalies naudai, ir kad kita sandorio šalis nepanaudos tokio kredito reikalavimo kaip įkaito bet kuriai trečiajai šaliai;

iv)

kad kita sandorio šalis įsipareigoja atitinkamam NCB ne vėliau kaip per kitą darbo dieną, pranešti apie bet kokį įvykį, kuris daro esminę įtaką faktiniams kitos sandorio šalies ir NCB sutartiniams santykiams, o ypač – kredito grąžinimui prieš nustatytą terminą, viso kredito arba jo dalies grąžinimui, reitingų sumažinimui ir esminiam kredito reikalavimų sąlygų pasikeitimui;

jie arba atitinkami centriniai kredito registrai, kompetentingos bankų priežiūros institucijos arba išorės auditoriai atlieka atsitiktinius kitų sandorių šalių rašytinių patvirtinimų kokybės ir tikslumo patikrinimus kai jiems pristatomi dokumentai arba atvykdami į patikrinimo vietą. Kiekvieno kredito reikalavimo atveju tikrinama informacija apima bent jau savybes, kurios lemia kredito reikalavimų egzistavimą ir tinkamumą. Kitų sandorių šalių su EKVS patvirtintais vidaus reitingais pagrįstoms sistemoms (VRPS) atliekami papildomi kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimų patikrinimai, apimantys ĮNT, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamų kredito reikalavimų skolininkais, patikrinimus.

2. Kai pagal 100 straipsnį arba šio straipsnio 1 dalies a punktą ir b punktą tikrinimus atlieka priežiūros institucijos, išorės auditoriai arba centriniai kredito registrai, jie turi būti tam įgalioti, jei būtina, sudarant sutartį arba pagal taikomus nacionalinius reikalavimus.

102 straipsnis

Kredito reikalavimų panaudojimo įkaitu sutarties galiojimas

Kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu sutartis galioja tarp kitos sandorio šalies ir atitinkamo NCB pagal taikytiną nacionalinę teisę. Turi būti įvykdyti visi teisiniai formalumai, reikalingi sutarties galiojimui užtikrinti ir kitos sandorio šalies ir (arba) gavėjo atliekamam kredito reikalavimų panaudojimui įkaitu, užtikrinti.

103 straipsnis

Visapusiškas panaudojimo įkaitu galiojimas trečiųjų šalių atžvilgiu

1. Kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu sutartis galioja tarp trečiųjų šalių pagal taikytiną nacionalinę teisę. Kita sandorio šalis ir (arba), atitinkamai, gavėjas vykdo visus teisinius formalumus, reikalingus teisėtam kredito reikalavimo panaudojimui įkaitui užtikrinti.

2. Atsižvelgiant į taikytiną nacionalinę teisę, skolininko informavimui taikomos šios nuostatos:

jei reikalaujama informuoti skolininką arba kredito reikalavimo panaudojimą įkaitu būtina užregistruoti viešame registre, kad jis visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, o ypač, kad buveinės NCB užtikrinimo apsaugos interesai būtų pirmaeiliai kitų kreditorių atžvilgiu, reikalaujama, kad tokie informavimo ir registracijos reikalavimai būtų išpildyti iš anksto arba kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu metu;

jei pagal a punktą nereikalaujama iš anksto informuoti skolininką arba iš anksto viešai registruoti kredito reikalavimo panaudojimą įkaitu, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama informuoti skolininką ex post. Informuojant skolininką ex post, reikalaujama, kad kita sandorio šalis arba buveinės NCB, kaip nustatyta nacionaliniuose dokumentuose, informuotų skolininką apie tai, kad kita sandorio šalis kredito reikalavimą naudoja įkaitu NCB naudai iš karto po įsipareigojimų neįvykdymo arba panašaus kredito įvykio, kaip išsamiau apibūdinta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose;

NCB gali nuspręsti reikalauti, kad informavimas arba išankstinė vieša registracija būtų atlikti iš anksto arba panaudojimo įkaitu metu, net jei šie formalumai nėra reikalingi a punkte nurodytais tikslais;

kredito reikalavimų, kurie yra pareikštinės priemonės, atveju buveinės NCB gali pareikalauti, kad tokios pareikštinės priemonės būtų fiziškai pervestos jam arba trečiajai šaliai iš anksto arba jų panaudojimo įkaitu metu. a ir b punktuose nustatyti informavimo reikalavimai netaikomi kredito reikalavimams, kurie yra pareikštinės priemonės.

3. Prieš tai paminėti reikalavimai yra būtinieji. NCB gali nuspręsti reikalauti iš anksto pranešti arba užregistruoti ir kitais negu pirmiau išvardytais atvejais, taip pat pareikštinių priemonių atveju.

104 straipsnis

Kredito reikalavimų naudojimo įkaitu ir pardavimo apribojimų nebuvimas

1. Kredito reikalavimai yra visiškai perleidžiami, ir nėra jokių apribojimų jų panaudojimui įkaitu Eurosistemos naudai. Sutartyje dėl kredito reikalavimo ar kitose sutartinėse priemonėse tarp kitos sandorio šalies ir skolininko nėra kokių nors panaudojimą įkaitu ribojančių nuostatų, nebent nacionaliniuose įstatymuose yra nustatyta, kad bet kokie tokie sutartiniai apribojimai neriboja Eurosistemos dėl įkaito panaudojimo.

2. Kredito reikalavimų sutartyje ar kitose sutartinėse priemonėse tarp kitos sandorio šalies ir skolininko nėra numatyta jokių kredito reikalavimo, panaudoto įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, realizavimą apribojančių nuostatų, įskaitant formą, laiką ar kitą su realizavimu susijusį reikalavimą.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, nuostatos, apribojančios sindikuotų paskolų dalių perleidimą bankams, finansų įstaigoms ir subjektams, kurie reguliariai kuria arba perka paskolas, vertybinius popierius arba kitą finansinį turtą arba į jį investuoja (arba kurie įsteigti tais tikslais), nelaikomos kredito reikalavimo pardavimo apribojimu.

▼M4

3a. Nuo 2018 m. sausio 1 d. NCB naudoja mechanizmą užtikrinti, kad įskaitymo rizika panaikinta arba reikšmingai sumažinta, kai jie įkaitu priima po tos datos atsiradusius kredito reikalavimus. Iki 2018 m. sausio 1 d. atsiradę kredito reikalavimai, kuriems nebuvo taikomas tas mechanizmas, gali būti pateikti įkaitu iki 2019 m. gruodžio 31 d., jei įvykdyti visi kiti tinkamumo kriterijai.

▼B

4. Nepaisant 1 ir 2 dalių, nelaikoma, kad mokėjimų surinkimo ir paskirstymo bei paskolos administravimo tarpininkas apriboja sindikuotos paskolos dalies panaudojimą įkaitu ir pardavimą, jei: a) tarpininkas yra Sąjungoje esanti kredito įstaiga, ir b) profesiniai ryšiai tarp atitinkamo sindikato nario ir tarpininko gali būti perleisti tiesiogiai arba kaip sindikuotos paskolos dalies priklausinys.

105 straipsnis

Su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimas

Kita sandorio šalis ir skolininkas sudaro sutartį, kad skolininkas besąlygiškai sutinka, kad kita sandorio šalis Eurosistemai atskleistų išsamią informaciją apie kredito reikalavimą ir skolininką, kurios reikalauja buveinės NCB, siekdamas garantuoti, kad būtų sukurta tinkama kredito reikalavimų apsauga ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant parduoti. Šis reikalavimas nebūtinas, jei pagal taikomą nacionalinę teisę tokios informacijos teikimo nevaržo jokios taisyklės, kaip numatyta taikomuose buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.

2 skirsnis

Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai

106 straipsnis

Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai

12 straipsnyje aprašyti terminuotieji indėliai, kuriuos laiko kita sandorio šalis, yra tinkamas būti įkaitu turtas Eurosistemos kredito operacijoms.

3 skirsnis

MHUSP tinkamumo kriterijai

107 straipsnis

MHUSP tinkamumo kriterijai

1. MHUSP yra paprastasis arba įsakomasis vekselis, apsaugotas bendru būsto hipotekų fondu, kuris nėra visiškai pakeistas vertybiniais popieriais. Sudaroma galimybė pakeisti turtą bendrajame fonde ir sukurtas mechanizmas užtikrinti, kad buveinės NCB teikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius, išskyrus tuos, kuriems taikoma išimtis dėl valstybės politikos priežasčių.

2. MHUSP turi fiksuotą, besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą ir palūkanų normą, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas.

3. MHUSP atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nurodytus EKVS taisyklėse dėl MHUSP, nustatytose ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriuje.

4. MHUSP išleidžia kredito įstaigos, kurios yra kitos sandorio šalys, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

5. MHUSP išreiškiamos eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, anksčiau galiojusių valiutų.

6. MHUSP emitentas bent kas mėnesį pats pasitikrina, kad būsto paskolos, kurios sudaro užstato fondą, atitinka buveinės NCB nacionaliniuose susitarimuose nurodytus tinkamumo kriterijus, kuriais grindžiamas kredito vertinimas.

7. MHUSP panaudojimo ir tvarkymo procedūros priklauso nuo Eurosistemos procedūrų, kaip apibrėžta buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.

▼M2

4 skirsnis

STKR tinkamumo kriterijai

107a straipsnis

Tinkamo turto rūšis

1. Tinkamam turtui priskiriamos skolos priemonės, atitinkančios 2 straipsnio 70a dalyje pateiktą STKR apibrėžtį.

▼M7

2. STKR turi fiksuotą ir besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą bei atkarpos struktūrą, atitinkančią 63 straipsnyje nustatytus kriterijus. Užstato fondą sudaro tik kredito reikalavimai, kuriems yra užpildyti:

specialių ECB STKR paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonai; arba

TUVP paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonai pagal 73 straipsnį.

▼M2

3. Užtikrinančiais kredito reikalavimais laikomi reikalavimai, suteikti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, įsteigtiems skolininkams. Tokių kredito reikalavimų sukūrėju laikoma Eurosistemos kita sandorio šalis, įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, o emitentas yra įgijęs kredito reikalavimą iš sukūrėjo.

▼C1

4. STKR emitentas yra specialios paskirties įmonė, įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro. Sandorio šalys, išskyrus emitentą, užtikrinančių kredito reikalavimų skolininkus ir sukūrėją, turi būti įsteigtos EEE.

▼M2

5. STKR išreikštos eurais arba kita valstybių narių, kurių valiuta yra euro, buvusia valiuta.

6. Eurosistema, atlikusi teigiamą įvertinimą, patvirtina STKR struktūrą kaip tinkamą būti Eurosistemos įkaitu.

7. STKR, sukūrėjui, užtikrinančių kredito reikalavimų skolininkams ir, kai aktualu, garantams, užtikrinančių kredito reikalavimų sutartims ir bet kokioms sutartims, užtikrinančioms tiesioginį ar netiesioginį sukūrėjo užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimą emitentui, taikoma reglamentuojanti teisė yra jurisdikcijos, kurioje yra įsteigtas emitentas, teisė.

8. STKR atitinka 66 ir 67 straipsniuose nustatytus emisijos vietos ir atsiskaitymo procedūrų reikalavimus.

107b straipsnis

STKR nesubordinavimas

STKR nesuteikia teisių į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.

107c straipsnis

Kredito kokybės reikalavimai

STKR atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nustatytus šios ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje.

107d straipsnis

Emitento vykdomas užtikrinančių kredito reikalavimų įsigijimas

Emitentas įsigyja užtikrinančių kreditų reikalavimų fondą iš sukūrėjo tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“ arba „tikro pardavimo“ atitikmeniu, galiojančiu ir vykdytinu bet kurios trečiosios šalies atžvilgiu, ir iš minėto fondo negali būti tenkinami sukūrėjo ir jo kreditorių reikalavimai net ir sukūrėjo nemokumo atveju.

107e straipsnis

STKR skaidrumo reikalavimai

1. STKR atitinka STKR struktūrai ir užtikrinantiems individualiems kredito reikalavimams taikomus skaidrumo reikalavimus.

2. Duomenys apie STKR struktūrą, taip pat išsami informacija apie STKR pagrindinius sandorio duomenis, pavyzdžiui, kitų sandorio šalių identifikacija, STKR pagrindinių struktūrinių požymių santrauka, glausta įkaito santrauka ir STKR taikomos taisyklės skelbiami viešai. Eurosistema gali, atlikdama savo vertinimą, pareikalauti bet kokių reikalingų sandorio dokumentų ir teisinių nuomonių iš bet kokios trečiosios šalies, kurią ji laiko reikšminga, įskaitant emitentą ir (arba) sukūrėją, tačiau jais neapsiribojant.

▼M7

3. Užtikrinančių individualių kredito reikalavimų užstato fondo išsamūs ir standartizuoti paskolų lygio duomenys turi būti prieinami pagal VIII priedo procedūras ir jiems taikomi tokie pat patikrinimai, kurie taikomi pinigų srautą sukuriančiam turtui, kuriuo užtikrinti TUVP, kaip nurodyta VIII priede, išskyrus reikalavimus duomenų teikimo dažnumui, taikytinam paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonui ir atitinkamų šalių paskolų lygio duomenų teikimui paskolų lygio duomenų saugyklai. Tam, kad STKR būtų tinkamos, visi pagrindiniai kredito reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. juos turi būti galima apskaityti pagal vieną ECB STKR paskolų lygio duomenų atskaitomybės šabloną. Eurosistema gali laikyti STKR nevienarūšėmis įvertinusi atitinkamus duomenis.

▼M2

4. Paskolų lygio duomenys turi būti teikiami bent kas mėnesį, bet ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po paskutinės duomenų pateikimo datos. Paskutinė diena paskolų lygio duomenims pateikti yra paskutinė mėnesio kalendorinė diena. Jei paskolų lygio duomenys nepateikiami arba neatnaujinami per mėnesį nuo paskutinės duomenų pateikimo dienos, STKR tampa nebetinkamomis.

▼M7

5. TUVP taikomi duomenų kokybės reikalavimai taikomi ir STKR, įskaitant reikalavimus, taikomus specialiam ECB STKR paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonui. Paskolų lygio duomenys teikiami specialiame ECB STKR paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablone, kaip paskelbta ECB interneto svetainėje:

ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai; arba

Eurosistemos pripažintai duomenų saugyklai.

▼M7

5a. Paskolų lygio duomenys apie STKR pagal 5 dalies a punktą pradedami teikti ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai kalendorinio mėnesio, einančio po dienos, kuri yra trys mėnesiai po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pradžioje.

Paskolų lygio duomenis apie STKR leidžiama teikti Eurosistemos pripažinai duomenų saugyklai pagal 5 dalies b punktą iki kalendorinio mėnesio, kurį sueina trys metai ir trys mėnesiai po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pabaigos.

ESMA atskaitomybės aktyvavimo data skelbiama ECB interneto svetainėje.

▼M2

6. Vertindama tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia į: a) visus atvejus, kai nepateikiami privalomi duomenys, ir b) tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų šablonų langeliuose nerandama prasmingų duomenų.

107f straipsnis

Tinkamų užtikrinančių kredito reikalavimų rūšys

1. Visi užtikrinantys kredito reikalavimai atitinka ketvirtos dalies III antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje nustatytus kredito reikalavimų tinkamumo kriterijus, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytus pakeitimus.

2. Siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama STKR užtikrinančių kredito reikalavimų apsauga ir kad, sukūrėjui neįvykdžius įsipareigojimų, emitentas ir STKR turėtojai galėtų kredito reikalavimus nedelsiant realizuoti, turi būti tenkinami toliau 3–9 dalyse nurodyti papildomi teisiniai reikalavimai:

užtikrinančių kredito reikalavimų galiojimo tikrinimas;

susitarimo dėl užtikrinančių kredito reikalavimų įkeitimo galiojimas;

visapusiškas įkeitimo galiojimas trečiųjų šalių atžvilgiu;

užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimo apribojimų nebuvimas;

užtikrinančių kredito reikalavimų realizavimo apribojimų nebuvimas;

su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimas.

Daugiau informacijos apie konkrečius nacionalinių jurisdikcijų ypatumus pateikta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.

3. Šalies, kurioje yra įsteigtas sukūrėjas, NCB arba priežiūros institucijos, arba išorės auditoriai atlieka vienkartinį procedūrų, pagal kurias sukūrėjas teikia Eurosistemai informaciją apie užtikrinančius kredito reikalavimus, tinkamumo patikrinimą.

4. Šalies, kurioje yra įsteigtas sukūrėjas, NCB, siekdamas patikrinti, ar galioja užtikrinantys kredito reikalavimai, privalo taikyti bent visas šias toliau nurodytas priemones:

iš sukūrėjo bent kas ketvirtį jis gauna rašytinį patvirtinimą, kuriuo patvirtinama:

užtikrinančių kredito reikalavimų galiojimas: užuot teikus šį patvirtinimą gali būti palyginama centrinių kredito registrų, jei tokie yra, informacija;

ii)

kad užtikrinantys kredito reikalavimai atitinka Eurosistemos taikomus tinkamumo kriterijus;

iii)

kad užtikrinantys kredito reikalavimai tuo pačiu metu nėra naudojami kaip įkaitas bet kurios trečiosios šalies naudai, ir kad sukūrėjas nepanaudos jų kaip įkaito Eurosistemai ar bet kuriai trečiajai šaliai;

iv)

kad sukūrėjas įsipareigoja atitinkamam NCB ne vėliau kaip per kitą darbo dieną pranešti apie bet kokį įvykį, kuris daro esminę įtaką užtikrinančių kredito reikalavimų įkaito vertei, ypač – kredito grąžinimui prieš nustatytą terminą, viso kredito arba jo dalies grąžinimui, reitingų sumažinimui ir esminiam užtikrinančių kredito reikalavimų sąlygų pasikeitimui.

šalies, kurioje yra sukūrėjas, NCB arba atitinkami centriniai kredito registrai, kompetentingos bankų priežiūros institucijos arba išorės auditoriai atlieka atsitiktinius sukūrėjų rašytinių patvirtinimų kokybės ir tikslumo patikrinimus tokiu būdu, kai jiems pristatomi dokumentai arba jie atvyksta į patikrinimo vietą. Kiekvieno užtikrinančio kredito reikalavimo atveju tikrinama informacija apima bent jau savybes, kurios lemia užtikrinančių kredito reikalavimų galiojimą ir tinkamumą. Papildomi užtikrinančių kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimų patikrinimai atliekami sukūrėjams, turintiems EKVS patvirtintas vidaus reitingais pagrįstas sistemas (VRPS), jie apima ĮNT, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamų kredito reikalavimų, kuriais užtikrinamos STKR, skolininkais, patikrinimus.

Kai pagal 107f straipsnio 3 dalį, 4 dalies a arba b punktą tikrinimus atlieka šalies, kurioje yra sukūrėjas, NCB, priežiūros institucijos, išorės auditoriai arba centriniai kredito registrai, jie turi būti tam įgalioti, jei būtina, sudarant sutartį arba pagal taikomus nacionalinius reikalavimus.

5. Užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimo emitentui ar jų panaudojimo perleidimui, teisių perleidimui ar įkeitimui sutartys tarp emitento ir sukūrėjo ir (arba) gavėjo/teisių perėmėjo/įkaito turėtojo galioja atitinkamai pagal taikytiną nacionalinę teisę. Sukūrėjas ir (arba), atitinkamai, gavėjas privalo vykdyti visus teisinius formalumus, būtinus sutarties galiojimui ir galiojančiam tiesioginiam ar netiesioginiam užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimui įkaitu užtikrinti. Atsižvelgiant į taikytiną nacionalinę teisę, skolininko informavimui taikomos šios nuostatos:

kartais gali būti būtina informuoti skolininką arba viešame registre užregistruoti: i) užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimą (tiesiogiai arba netiesiogiai) emitentui arba ii) atvejus, kai kitos sandorio šalys STKR panaudoja įkaitu buveinės NCB, kad toks perleidimas arba įkeitimas visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, ypač iii) kad emitento įkeitimas (susijęs su užtikrinančiais kredito reikalavimais) ir (arba) buveinės NCB įkeitimas (susijęs su STKR kaip įkaitu) turėtų pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiais atvejais minėti informavimo arba registracijos reikalavimai įvykdomi: i) iš anksto arba pagrindinio kredito reikalavimo faktinio perleidimo (tiesiogiai ar netiesiogiai) emitentui metu arba ii) kitoms sandorio šalims panaudojus STKR įkaitu buveinės NCB atžvilgiu;

jei pagal a punktą nereikalaujama iš anksto informuoti skolininką arba iš anksto viešai registruoti, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama informuoti skolininką ex post. Informuojant skolininką ex post, reikalaujama, kad, kaip nustatyta nacionaliniuose dokumentuose, skolininkas būtų informuotas apie tai, kad kita sandorio šalis užtikrinančius kredito reikalavimus perleidžia arba panaudoja iš karto po įsipareigojimų neįvykdymo arba panašaus kredito įvykio, kaip išsamiau apibūdinta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose;

a ir b punktuose paminėti minimalūs privalomi reikalavimai. Eurosistema gali nuspręsti reikalauti išankstinio informavimo arba registracijos ir kitais negu pirmiau išvardytais atvejais, įskaitant pareikštinių priemonių naudojimo atvejus.

6. Užtikrinantys kredito reikalavimai yra visiškai perleidžiami, ir nėra jokių apribojimų juos perleisti emitentui. Sutartyse dėl užtikrinančių kredito reikalavimų ar kitose sutartinėse priemonėse tarp sukūrėjo ir skolininko nėra jokių įkaito perleidimą ribojančių nuostatų. Sutartyse dėl STKR užtikrinančių kredito reikalavimų ar kitose sutartinėse priemonėse tarp sukūrėjo ir skolininko nėra jokių pagrindinių kredito reikalavimų realizavimą ribojančių nuostatų, įskaitant bet kokius formos, laiko apribojimus ar kitus realizavimui taikomus reikalavimus, kad Eurosistema galėtų realizuoti STKR įkaitą.

7. Nepaisant 6 dalies, nuostatos, apribojančios sindikuotų paskolų dalių perleidimą bankams, finansų įstaigoms ir subjektams, kurie reguliariai kuria arba perka paskolas, vertybinius popierius arba kitą finansinį turtą arba į jį investuoja (arba kurie įsteigti tais tikslais), nelaikomos užtikrinančių kredito reikalavimų realizavimo apribojimu.

8. Nepaisant 6 ir 7 dalių, nelaikoma, kad mokėjimų surinkimo ir paskirstymo bei paskolos administravimo tarpininko egzistavimas apriboja sindikuotos paskolos dalies perleidimą ir realizavimą, jei:

tarpininkas yra valstybėje narėje esanti kredito įstaiga, ir

aptarnavimo tarp atitinkamo sindikato nario ir tarpininko santykiai gali būti perleisti tiesiogiai arba kaip sindikuotos paskolos dalies priklausinys.

9. Sukūrėjas ir skolininkas sudaro sutartį, pagal kurią skolininkas besąlygiškai sutinka, kad sukūrėjas, emitentas ir bet kokia STKR panaudojanti kita sandorio šalis Eurosistemai atskleistų išsamią informaciją apie tą užtikrinantį kredito reikalavimą ir skolininką, kurios reikalauja atitinkamas NCB, siekdamas garantuoti, kad būtų sukurta tinkama užtikrinančių kredito reikalavimų apsauga ir kad, sukūrėjui/emitentui neįvykdžius įsipareigojimų, užtikrinančius kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant realizuoti.

▼B

2 SKYRIUS

ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO EUROSISTEMOS KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

108 straipsnis

Antrinės rinkos neturinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

Tam, kad antrinės rinkos neturintis turtas būtų tinkamas, taikomi šie Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai:

kredito reikalavimų kredito kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto kredito kokybę, kuri atitinka bent jau kredito kokybės 3 lygį, kaip nurodyta suderintoje Eurosistemos reitingų skalėje;

MHUSP kredito kokybės vertinimas atitinka bent jau kredito kokybės 2 lygį, kaip nurodyta suderintoje Eurosistemos reitingų skalėje.

1 skirsnis

Kredito reikalavimų Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

109 straipsnis

Kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimo bendrosios taisyklės

1. Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę remdamasi skolininkų arba garantų kredito kokybe, kurią nustato kredito vertinimo sistema arba pagal 110 straipsnį kitos sandorio šalies atrinktas šaltinis.

2. Kitos sandorių šalys per kitą darbo dieną informuoja atitinkamą NCB apie bet kokį kitai sandorio šaliai žinomą kredito įvykį, įskaitant įkaitu pateiktų kredito reikalavimų skolininkų uždelstus mokėjimus, ir atitinkamam NCB paprašius turtą atsiima arba pakeičia.

3. Kitos sandorių šalys turi užtikrinti, kad skolininkų arba garantų atžvilgiu įkaitu pateiktiems kredito reikalavimams jos taiko jų pasirinktų kredito vertinimo sistemų arba šaltinių naujausius kredito kokybės vertinimus.

110 straipsnis

Kredito vertinimo sistemos arba šaltinio atranka

1. Kredito reikalavimus pateikiančios įkaitu kitos sandorių šalys atrenka vieną kredito vertinimo sistemą iš vieno iš keturių Eurosistemos pripažintų kredito vertinimo šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinės dalies bendruosius pripažinimo kriterijus. Jei kitos sandorių šalys atrenka IKVI šaltinį, gali būti naudojama bet kuri IKVI sistema.

2. Papildant 1 dalį, NCB gali leisti kitoms sandorių šalims, buveinės NCB pateikusioms motyvuotą prašymą kartu su tinkamais profesiniais įrodymais dėl nepakankamos „pagrindinės“ kredito vertinimo šaltinio arba sistemos apimties, naudoti daugiau negu vieną kredito vertinimo sistemą arba šaltinį.

3. Jei kitoms sandorių šalims leidžiama naudoti daugiau negu vieną kredito vertinimo sistemą arba kredito vertinimo šaltinį, tikimasi, kad „pagrindinė“ sistema arba šaltinis teiks daugumos įkaitų naudojamų kredito reikalavimų skolininkų kredito kokybės vertinimą. Jei ši pagrindinė sistema arba šaltinis gali pateikti skolininko arba garanto kredito vertinimą, tik šis kredito vertinimas apibrėžia skolininkui arba garantui taikomus tinkamumą ir vertinimą mažesne nei rinkos verte.

4. Kitos sandorių šalys naudoja atrinktas kredito vertinimo sistemas arba šaltinius bent 12 mėnesių laikotarpiu.

5. Praėjus 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, kitos sandorių šalys gali buveinės NCB pateikti motyvuotą prašymą pakeisti kredito vertinimo sistemą arba šaltinį.

6. Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kai kita sandorio šalis pereina prie VRPS arba kredito reikalavimus pradeda naudoti įkaitu, motyvuotą prašymą pateikusiai kitai sandorio šaliai NCB išimties tvarka gali leisti nukrypti nuo 4 dalyje nurodyto minimalaus 12 mėnesių laikotarpio apribojimo ir leisti kitai sandorio šaliai per tą laikotarpį pakeisti savo atrinktą kredito vertinimo sistemą arba šaltinį.

7. Jei kita sandorio šalis pasirinko IKVI kredito vertinimo šaltinį, ji gali taikyti IKVI skolininko arba IKVI garanto reitingą. Jeigu yra keli IKVI skolininko ir (arba) IKVI garanto reitingai tam pačiam kredito reikalavimui, naudojamas geriausias esamas iš IKVI kredito vertinimų.

111 straipsnis

Kredito reikalavimų kredito vertinimas, kai skolininkai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai arba ne finansų bendrovės

1. Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę, kai skolininkai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai pagal šias taisykles, kurios taikomos nurodyta tvarka:

jei yra kitos sandorio šalies pasirinktos sistemos arba šaltinio kredito vertinimas, Eurosistema jį naudoja nustatydama, ar viešajam sektoriui priklausantis subjektas, veikiantis kaip skolininkas arba garantas, atitinka 108 straipsnyje nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus antrinės rinkos neturinčiam turtui;

nesant a punkte nurodyto kredito vertinimo, Eurosistema naudoja IKVI kredito vertinimą, kurį dėl viešojo subjekto, veikiančio kaip skolininkas arba garantas, teikia pripažinta IKVI sistema;

nesant a arba b punkte nurodyto kredito vertinimo, 87 straipsnyje nustatyta procedūra antrinę rinką turinčiam turtui taikoma atitinkamam viešojo sektoriaus subjektui, veikiančiam kaip skolininkas arba garantas.

2. Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę, kai skolininkai arba garantai yra ne finansų bendrovės, tokia tvarka: kitos sandorio šalies pasirinktos kredito vertinimo sistemos arba šaltinio kredito vertinimas atitinka 108 straipsnyje nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus antrinės rinkos neturinčiam turtui.

2 skirsnis

MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

112 straipsnis

MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimų nustatymas

Tam, kad atitiktų 108 straipsnyje nustatytus kredito kokybės reikalavimus, buveinės NCB įvertina MHUSP kredito kokybę, remdamasis konkrečiai jurisdikcijai būdinga kredito kokybės vertinimo sistema, nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose.

▼M2

3 skirsnis

STKR Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

112a straipsnis

STKR Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

1. Nereikalaujama, kad STKR įvertintų vienas iš keturių Eurosistemos pripažintų kredito vertinimo šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinės dalies bendruosius pripažinimo kriterijus.

2. Kiekvieno STKR užstato fondą sudarančio užtikrinančio kredito reikalavimo kredito įvertinimą pateikia vienas iš keturių Eurosistemos pripažintų kredito vertinimo šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinės dalies bendruosius pripažinimo kriterijus. Be to, naudojama kredito vertinimo sistema arba šaltinis turi sutapti su sukūrėjo pagal 110 straipsnį pasirinkta sistema ar šaltiniu. Užtikrinantiems kredito reikalavimams taikomos Eurosistemos kredito kokybės reikalavimų taisyklės, nustatytos 1 skirsnyje.

3. Kiekvieno užtikrinančio kredito reikalavimo, patenkančio į STKR užstato fondą, kredito kokybė vertinama atsižvelgiant į skolininko arba garanto kredito kokybę, kuri turi atitikti bent jau Eurosistemos suderintos reitingų skalės kredito kokybės 3 lygį.

▼B

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO IR ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO GARANTIJOS

113 straipsnis

Garantijoms taikomi reikalavimai

1. Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai gali būti nustatyti remiantis pagal 82–84 straipsnius garantams suteiktais kredito vertinimais dėl antrinę rinką turinčio turto ir pagal 108 straipsnį dėl kredito reikalavimų.

2. Garantams, kurie turi nustatyti Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, teikiamos garantijos atitinka šią antraštinę dalį.

3. 1 dalies tikslais, atitinkamas garantas įvertinamas atskirai, remiantis jo kredito vertinimu, ir atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus.

114 straipsnis

Garantijos savybės

1. Pagal garantijos sąlygas, garantas besąlygiškai ir neatšaukiamai teikia garantiją, vykdomą gavus pirmą pareikalavimą, už emitento arba skolininko įsipareigojimus dėl pagrindinės sumos, palūkanų ir bet kokių kitų sumų, mokėtinų už antrinę rinką turintį turtą arba kredito reikalavimą jų turėtojams arba kreditoriams, kol tokie įsipareigojimai dėl antrinę rinką turinčio turto arba kredito reikalavimo nebus visiškai įvykdyti. Šiuo atžvilgiu nereikalaujama, kad garantija būtų specialiai skirta antrinę rinką turinčiam turtui arba kredito reikalavimui, bet gali būti taikoma tik emitentui arba skolininkui, jei garantija užtikrina atitinkamą antrinę rinką turintį turtą arba kredito reikalavimą.

2. Garantija sumokama pagal pirmą pareikalavimą, neatsižvelgiant į užtikrintą antrinę rinką turintį turtą arba kredito reikalavimą. Viešojo sektoriaus subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, suteiktos garantijos turi būti sumokamos arba pagal pirmą pareikalavimą, arba turi būti numatyta, kad jos bus sumokėtos nedelsiant ir tiksliai po paskelbimo apie įsipareigojimų neįvykdymą.

3. Garantija yra teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu.

4. Garantijai taikoma valstybės narės teisė.

▼M7

5. Jei garantas nėra viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, tam, kad garantija užtikrintas antrinę rinką turintis turtas arba kredito reikalavimas galėtų būti laikomas tinkamu, atitinkamam NCB turi būti pateiktas Eurosistemai priimtina forma ir priimtino turinio garantijos teisėtumo, saistomosios galios ir vykdytinumo teisinis patvirtinimas. Teisinį patvirtinimą parengia asmenys, kurie yra nepriklausomi nuo kitos sandorio šalies, emitento, skolininko ir garanto, ir turi teisininko kvalifikaciją pateikti tokį patvirtinimą pagal taikytiną teisę, pvz., asmenys, besiverčiantys teisininko praktika teisinių paslaugų įmonėje arba dirbantys pripažintoje akademinėje institucijoje ar viešojoje institucijoje. Be to, teisiniame patvirtinime turi būti nurodyta, kad garantija nėra asmeninė, ir reikalauti ją vykdyti gali tik antrinę rinką turinčio turto turėtojai arba kredito reikalavimo kreditorius. Jei garantas įsteigtas kitoje jurisdikcijoje, nei ta, kurios teisė reglamentuoja garantiją, teisinis patvirtinimas taip pat patvirtina, kad garantija yra teisėta ir vykdytina pagal jurisdikcijos, kurioje garantas yra įsteigtas, teisę. Antrinę rinką turinčio turto atveju teisinį patvirtinimą pateikia kita sandorio šalis peržiūrėti NCB, kuris teikia duomenis apie tam tikrą garantija užtikrintą turtą, kad jis būtų įtrauktas į tinkamo turto sąrašą. Kredito reikalavimų atveju teisinį patvirtinimą turi pateikti kita sandorio šalis, ketinanti įkaitu panaudoti kredito reikalavimą, ir šis patvirtinimas pateikiamas peržiūrėti tos jurisdikcijos, kurios teisė reglamentuoja kredito reikalavimą, NCB. Vykdytinumo reikalavimui taikomi nemokumo arba bankroto teisės aktai, bendrieji teisingumo principai ir kiti panašūs garantui taikomi ir apskritai turintys įtakos kreditorių teisėms garanto atžvilgiu teisės aktai ir principai.

▼B

115 straipsnis

Garanto įsipareigojimų neantraeiliškumas

Garanto įsipareigojimai pagal garantiją turi būti bent lygiaverčiai pari passu ir vertinami vienodai pro rata kaip ir visi kiti garanto neužtikrinti įsipareigojimai.

116 straipsnis

Garantų kredito kokybės reikalavimai

Garantas atitinka 82–84 straipsniuose nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nustatytus pagal EKVS taisykles antrinę rinką turinčio turto garantams arba 108 straipsnyje nustatytas taisykles kredito reikalavimų garantams.

117 straipsnis

Garanto rūšis

Garantas:

antrinę rinką turinčiam turtui pagal 69 straipsnį: valstybės narės centrinis bankas, viešojo sektoriaus subjektas, agentūra, kredito įstaiga, finansų bendrovė, išskyrus kredito įstaigą, ne finansų bendrovė, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija, arba

kredito reikalavimams pagal 95 straipsnį: ne finansų bendrovė, viešojo sektoriaus subjektas, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija.

118 straipsnis

Garanto įsteigimo vieta

1. Garantas yra įsteigtas:

antrinę rinką turinčio turto atveju pagal 70 straipsnį, EEE šalyje, nebent konkrečiai skolos priemonei garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti. Galimybė naudoti IKVI garanto reitingą su antrinę rinką turinčiu turtu susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 84 straipsnyje;

ne finansų bendrovių garantuotų skolos priemonių, kurių emisija, emitentas arba garantas neturi pripažintos IKVI kredito kokybės vertinimo pagal 70 straipsnį, garantas turi būti įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

kredito reikalavimų atveju pagal 96 straipsnį, valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, nebent antrinės rinkos neturinčiam turtui garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti. Galimybė naudoti garanto kredito vertinimą su kredito reikalavimais susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 108 straipsnyje.

2. Nepaisant 1 dalies reikalavimų, pagal 70 ir 96 straipsnius daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos yra tinkami garantai neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKAMO TURTO EUROSISTEMOS KREDITO VERTINIMO SISTEMA

119 straipsnis

Pripažinti kredito vertinimo šaltiniai ir sistemos

▼M7

1. Kredito vertinimo informaciją, kuria Eurosistema grindžia Eurosistemos kredito operacijoms būti įkaitu tinkamo turto tinkamumo vertinimą, teikia kredito kokybės vertinimo sistemos, priklausančios vienam iš šių trijų šaltinių:

IKVI;

NCB vidaus kredito vertinimo sistemos (VKVS);

kitų sandorių šalių vidaus reitingais pagrįstos sistemos (VRPS).

2. Kiekvieną 1 dalyje nurodytą kredito vertinimo šaltinį gali sudaryti kredito vertinimo sistemų rinkinys. Kredito vertinimo sistemos atitinka šioje antraštinėje dalyje nustatytus pripažinimo kriterijus. Pripažintų kredito vertinimo sistemų sąrašas, t. y. pripažintų IKVI ir VKVS sąrašas, skelbiamas ECB interneto svetainėje.

▼B

3. Visoms pripažintoms kredito vertinimo sistemoms taikomas EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesas, nustatytas 126 straipsnyje.

4. Eurosistema skelbia informaciją apie pripažintas kredito vertinimo sistemas kartu su informacija apie Eurosistemos kredito operacijas ir neprisiima jokios atsakomybės už jos pripažintų kredito vertinimo sistemų įvertinimą.

5. EKVS taisyklių ir procedūrų pažeidimo atveju atitinkama kredito vertinimo sistema gali būti pašalinta iš EKVS pripažintų sistemų.

120 straipsnis

Bendrieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų pripažinimo kredito vertinimo sistemomis kriterijai

▼M4

1. EKVS tikslais bendrieji IKVI pripažinimo kriterijai yra šie:

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija užregistruoja IKVI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009;

IKVI atitinka operacinius kriterijus ir teikia pakankamos apimties paslaugas, kad užtikrintų veiksmingą EKVS įgyvendinimą. Pirmiausia, tam, kad būtų galima naudoti IKVI kredito vertinimus, Eurosistemai turi būti prieinama informacija apie šiuos vertinimus, taip pat informacija vertinimams palyginti ir priskirti, t. y. turi būti prieinama informacija, skirta Eurosistemos kredito kokybės lygių vertinimų lyginamajam sugretinimui ir veiklos rezultatų stebėjimo procesui atlikti pagal 126 straipsnį.

2. Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar kredito reitingų agentūrai (KRA) pateikus paraišką inicijuoti EKVS pripažinimo procedūrą. Priimdama sprendimą Eurosistema, be kitų dalykų, dar atsižvelgia į tai, ar KRA teikia pakankamos apimties paslaugas, kad būtų užtikrintas veiksmingas EKVS įgyvendinimas pagal IXa priede nustatytus reikalavimus.

▼M4

2a. Pradėjus EKVS pripažinimo procedūrą Eurosistema tiria visą papildomą informaciją, kuri laikoma svarbia veiksmingam EKVS įgyvendinimui užtikrinti, įskaitant IKVI gebėjimus atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesui taikomus kriterijus ir taisykles pagal IX priede nustatytus reikalavimus ir IXb priedo specialius kriterijus (jei taikoma). Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar ji pripažįsta IKVI tinkama EKVS tikslais, remdamasi pateikta informacija ir savo pačios deramo patikrinimo įvertinimu.

▼B

3. Kartu su pateikiamais EKVS veiklos stebėjimo duomenimis pagal 126 straipsnį, IKVI pateikia IKVI vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už IKVI audito arba atitikties sritis, pasirašytą sertifikatą, patvirtinantį veiklos rezultatų stebėjimo informacijos tikslumą ir tikrumą.

121 straipsnis

Bendrieji vidinių NCB kredito vertinimo sistemų pripažinimo kriterijai ir operacinės procedūros

1. NCB gali nuspręsti naudoti savo pačių VKVS kredito vertinimams. NCB sprendimo naudoti savo VKVS tinkamumas patvirtinamas taikant Eurosistemos tikrinimo procedūrą.

2. VKVS gali iš anksto arba kitos sandorio šalies konkrečiu prašymu, kai ji NCB pateikia turtą naudodamasi VKVS (VKVS NCB), įvykdyti kredito vertinimą.

3. Atsižvelgiant į 2 dalį, pateikus turtą VKVS NCB, kurio atžvilgiu įvertinamas skolininko arba garanto tinkamumas, VKVS NCB informuoja kitą sandorio šalį arba apie jos tinkamumo statusą, arba apie numatomą kredito vertinimui sudaryti reikalingą laiką. Jei VKVS apimtis yra ribota ir ji vertina tik tam tikrų rūšių skolininkus arba garantus arba jei VKVS NCB negali gauti informacijos ir duomenų, reikalingų jo kredito vertinimui, VKVS NCB nedelsdamas praneša apie tai kitai sandorio šaliai. Abiem atvejais, atitinkamas skolininkas arba garantas laikomas netinkamu, nebent turtas atitinka kredito kokybės reikalavimus vadovaujantis kitu kredito vertinimo šaltiniu arba kredito vertinimo sistema, kurią pagal 110 straipsnį kita sandorio šalis gali naudoti. Jei įkaitu naudojamas turtas tampa netinkamu dėl skolininko arba garanto kreditingumo suprastėjimo, turtas pašalinamas kuo įmanoma anksčiau. Kadangi ne finansų bendrovės ir VKVS NCB neturi nei sutartinių santykių, nei šioms bendrovėms taikomi teisiniai įsipareigojimai, dėl kurių jos turėtų teikti neviešą informaciją VKVS NCB, informacija teikiama savanoriškai.

4. Šalyse, kuriose MHUSP naudojamos įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, buveinės NCB šios rūšies turtui įgyvendina kredito vertinimo sistemą pagal EKVS. Tokioms sistemoms taikoma Eurosistemos patvirtinimo procedūra ir kasmetinis veiklos rezultatų stebėjimo procesas, kaip išsamiau nurodyta 126 straipsnyje.

122 straipsnis

Bendrieji vidaus reitingais pagrįstų sistemų pripažinimo kriterijai

1. Kita sandorio šalis, ketinanti gauti EKVS patvirtinimą VRPS, pateikia prašymą buveinės NCB.

2. 1 dalies reikalavimas taikomas visoms kitoms sandorių šalims, ketinančioms naudoti VRPS, neatsižvelgiant į jų statusą – patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba filialas – ir neatsižvelgiant į tai, ar VRPS patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija yra toje pačioje šalyje patronuojančiajai įmonei ir galbūt patronuojamajai įmonei, ar patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija yra patronuojančiosios įmonės buveinės šalyje skyriams ir galbūt patronuojamosioms įmonėms.

3. Į pagal 1 dalį kitos sandorio šalies užpildytą prašymą įeina ši informacija ir dokumentai, kurie, prireikus išverčiami į buveinės NCB darbinę kalbą:

kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo kitai sandorio šaliai leidžiama konsoliduotai arba nekonsoliduotai taikyti savo VRPS kapitalo reikalavimų tikslais, kopija kartu su bet kokiomis specialiomis tokio taikymo sąlygomis;

▼M4

pažangus kompetentingos institucijos įvertinimas, atspindintis šiuo metu turimą informaciją apie visus klausimus, darančius įtaką VRPS naudojimui įkaito tikslais, ir visus klausimus, susijusius su duomenimis, naudojamais EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procese;

▼B

informacija apie bet kokius pakeitimus kitos sandorio šalies VRPS, kuriuos rekomenduoja arba kurių reikalauja kompetentinga institucija kartu su galutiniu terminu, iki kurio tokie pakeitimai turi būti padaryti;

informacija apie jos metodą priskiriant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skolininkams, taip pat duomenis apie reitingų lygius ir susijusias vienerių metų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes, taikomas nustatyti tinkamus reitingų lygius;

3 bloko (rinkos drausmė) naujausių duomenų, kuriuos kita sandorio šalis privalo reguliariai skelbti laikydamasi rinkos drausmės reikalavimų pagal sistemą „Bazelis III“, Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

kompetentingos institucijos ir išorės auditoriaus pavadinimai ir adresai;

informacija apie kitos sandorio šalies didžiausius istorinius VRPS įsipareigojimų neįvykdymo dydžius pagal reitingų lygius, kuri apima penkerius kalendorinius metus iki atitinkamo prašymo. Jei kompetentinga institucija VRPS suteikė leidimą šiems kalendoriniams metams kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais, informacija apima laiką nuo leidimo kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais VRPS suteikimo. Istoriniai metiniai stebimi įsipareigojimų neįvykdymo dydžių duomenys ir galima papildoma informacija atitinka 126 straipsnio nuostatas dėl veiklos rezultatų stebėjimo taip, tarsi šios nuostatos per šį laikotarpį buvo taikomos VRPS;

informacija, reikalinga veiklos rezultatams stebėti, apibūdinta 126 straipsnyje, kurios pildydamos prašymą reikalauja jau EKVS patvirtintos VRPS einamiesiems kalendoriniams metams.

4. Nereikalaujama, kad kita sandorio šalis kauptų a–c punktuose išdėstytą informaciją, kai NCB prašymu tokią informaciją kompetentinga institucija perduoda tiesiogiai buveinės NCB.

5. Pagal 1 dalį kitos sandorio šalies parengtą prašymą pasirašo kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiojo finansininko, arba panašaus rango vadybininko, arba įgalioto vieno iš jų vardu pasirašančio asmens.

123 straipsnis

Vidaus reitingais pagrįstą sistemą naudojančių kitų sandorių šalių atskaitomybės įsipareigojimai

1. Kasmet arba pareikalavus buveinės NCB, kitos sandorių šalys perduoda 122 straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytą informaciją buveinės NCB, nebent pareikalavus NCB, kompetentinga institucija tokią informaciją perduoda tiesiogiai buveinės NCB.

2. 1 dalyje nurodytą metinį pranešimą pasirašo kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas arba vyriausiasis finansininkas, arba panašaus rango vadybininkas, arba įgaliotas vieno iš jų vardu pasirašantis asmuo. Kompetentinga institucija ir, kai taikytina, kitos sandorio šalies išorės auditorius iš Eurosistemos gauna šio rašto kopiją.

3. NCB reguliaraus VRPS stebėjimo dalis yra kitų sandorio šalių pateiktos statistinės informacijos patikrinimas vietoje ir nuotoliniu būdu metinio veiklos rezultatų stebėjimo proceso tikslais. Tokių tikrinimų tikslas yra nustatyti, kad statiniai fondai yra teisingi, tikslūs ir išsamūs.

4. Kitos sandorių šalys atitinka visus išsamius operacinius kriterijus, nustatytus atitinkamose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias taiko buveinės NCB, įskaitant nuostatas, susijusias su:

procedūrų, skirtų pranešti apie kredito reikalavimų savybes buveinės NCB, ad hoc patikrinimais;

buveinės NCB (arba, kai susiję, kompetentingos institucijos arba išorės auditoriaus) metiniais patikrinimais, skirtais nustatyti statinių fondų tikslumą ir tikrumą kaip nurodyta IX priede;

informacijos teikimu, ne vėliau nei per kitą darbo dieną, dėl tinkamumo pokyčių bei nedelsiamo atitinkamų kredito reikalavimų pašalinimo, jei būtina;

pranešimais buveinės NCB apie faktus arba aplinkybes, kurie galėtų iš esmės įtakoti VRPS tęstinį naudojimą EKVS tikslais arba VRPS naudojamą tinkamo įkaito nustatymo būdą, ypač įskaitant esminius kitos sandorio šalies VRPS pokyčius, kurie gali turėti įtakos tam, kaip VRPS reitingų dydžiai arba įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės atitinka suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

▼M7 —————

▼B

126 straipsnis

EKVS veiklos stebėjimo procesas

1. Kiekvienais metais visoms pripažintoms kredito vertinimo sistemoms taikomas EKVS veiklos stebėjimo procesas pagal IX priedą siekiant užtikrinti, kad kredito vertinimo sistemos teikiamos kredito vertinimo informacijos palyginamasis sugretinimas (angl. mapping) su suderinta Eurosistemos reitingų skale išlieka tinkamas ir kad galėtų būti palyginami visų sistemų ir šaltinių kredito vertinimo rezultatai.

2. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatų stebėjimui atlikti.

3. Veiklos rezultatų stebėjimo procesas gali lemti tai, kad pakoreguojamas būdas, pagal kurį kredito vertinimo sistemos teikiama kredito vertinimo informacija atitinka suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

4. Remdamasi veiklos rezultatų stebėjimo proceso rezultatais, Eurosistema gali nuspręsti laikinai sustabdyti naudojimąsi kredito vertinimo sistema arba ją išbraukti iš sąrašo.

5. Jei pažeidžiama su EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesu susijusi taisyklė, atitinkama kredito vertinimo sistema gali būti pašalinta iš EKVS pripažintų sistemų sąrašo.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO TURTO IR ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO RIZIKOS KONTROLĖS IR VERTINIMO SISTEMA

127 straipsnis

Rizikos kontrolės ir vertinimo sistemos tikslas

1. Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamam tinkamam turtui, taikomos 128 straipsnio 1 dalyje nustatytos rizikos kontrolės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti Eurosistemą nuo finansinių nuostolių rizikos kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų.

2. Eurosistema bet kuriuo metu gali taikyti papildomas rizikos kontrolės priemones, kaip nustatyta 128 straipsnio 2 dalyje, jeigu tai yra būtina tinkamam Eurosistemos apsisaugojimui nuo rizikos pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti. Papildomos rizikos kontrolės priemonės taip pat gali būti taikomos atskiroms kitoms sandorio šalims, jeigu reikia užtikrinti tokį apsaugojimą.

3. Visos Eurosistemos taikomos rizikos kontrolės priemonės užtikrina nuoseklias, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas visų rūšių naudojamo įkaitu tinkamo turto atžvilgiu valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

▼M3

128 straipsnis

Rizikos kontrolės priemonės

1. Eurosistema tinkamam turtui taiko šias rizikos kontrolės priemones:

įvertinimą mažesne nei rinkos verte, kaip nustatyta Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2016/65 (ECB/2015/35) ( 13 );

svyravimų ribas (koregavimą pagal rinką):

Eurosistema reikalauja, kad likvidumo didinimo grįžtamuosiuose sandoriuose naudojamo tinkamo turto vertė, įvertinus turtą mažesne nei rinkos verte, būtų išlaikoma visą laiką. Jei kasdien vertinamo tinkamo turto vertė nukrenta žemiau tam tikros ribos, buveinės NCB reikalauja iš kitos sandorio šalies pateikti papildomo turto arba pinigų vykdant įkaito vertės išlaikymo prievolę. Panašiai, jeigu tinkamo turto vertė po jo perkainojimo viršija tam tikrą ribą, NCB gali sugrąžinti turto arba pinigų perteklių;

kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo ta kredito įstaiga susijusi glaudžiais ryšiais, kaip apibūdinta 138 straipsnyje, išleistų neužtikrintų skolos priemonių naudojimo ribojimą;

įvertinimo sumažinimą, kaip nustatyta Gairėse (ES) 2016/65 (ECB/2015/35).

2. Eurosistema gali taikyti šias papildomas rizikos kontrolės priemones:

pradines garantines įmokas, kai kitos sandorio šalys pateikia tinkamą turtą, kurio vertė būtų bent jau lygi Eurosistemos suteiktam likvidumui pridėjus atitinkamą pradinę garantinę įmoką;

apribojimus dėl emitentų ir skolininkų arba garantų: siekdama apsisaugoti nuo emitentų, skolininkų arba garantų rizikos, Eurosistema gali taikyti papildomus apribojimus, išskyrus 1 dalies c punkte nurodytus neužtikrintų skolos priemonių naudojimui taikomus apribojimus;

papildomus įvertinimus mažesne nei rinkos verte;

prieš priimant tam tikrą turtą, papildomas garantų garantijas, kurios atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus;

atsisakymą naudoti tam tikrą turtą įkaitu Eurosistemos kredito operacijose.

▼B

1 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės

▼M3 —————

▼B

2 SKYRIUS

Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės

▼M3 —————

▼B

3 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės

134 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto vertinimo taisyklės

NCB, nustatydami atvirosios rinkos operacijose įkaitu naudojamo turto, pateikiamo sudarant grįžtamuosius sandorius vertę, vadovaujasi šiomis taisyklėmis:

kiekvienam antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui Eurosistema nustato vieną tipiškiausią kainą, kuri bus taikoma turto rinkos vertei apskaičiuoti;

antrinę rinką turinčio turto vertė apskaičiuojama remiantis tipiškiausia kaina, buvusia darbo dieną prieš vertinimo dieną. Jeigu konkretaus turto tipiškiausios kainos nėra, Eurosistema nustato teorinę kainą;

antrinę rinką turinčio turto rinkos arba teorinė vertė apskaičiuojama įskaitant sukauptas palūkanas;

atsižvelgdami į nacionalinių teisės sistemų ir operacinės praktikos skirtumus, NCB gali nevienodai traktuoti su turtu susijusias įplaukas, pavyzdžiui, atkarpų mokėjimus, kurie yra susiję su turtu ir gaunami Eurosistemos kredito operacijos galiojimo metu. Jeigu įplaukų srautas pervedamas kitai sandorio šaliai, buveinės NCB užtikrina, kad, prieš pervedant tas įplaukas, atitinkamos operacijos bus visiškai užtikrintos pakankama tinkamo turto suma. Kiekvienas NCB siekia užtikrinti, kad ekonominis įplaukų srautų traktavimo poveikis būtų toks pat kaip ir tuo atveju, kai įplaukos pervedamos kitai sandorio šaliai mokėjimo dieną.

▼M7

135 straipsnis

Antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės

Antrinės rinkos neturinčio turto vertę Eurosistema apskaičiuoja taikydama likutinę tokio antrinės rinkos neturinčio turto sumą.

▼B

136 straipsnis

Įkaito vertės išlaikymo prievolė

1. Eurosistemos kredito operacijose įkaitu naudojamą turtą NCB vertina kasdien pagal 134 ir 135 straipsniuose nustatytas vertinimo taisykles. Kai naudojamasi trišalėmis paslaugomis, kasdienis turto vertės nustatymo procesas deleguojamas atitinkamam TŠT ir atliekamas remiantis atitinkamo NCB persiųsta informacija TŠT.

2. Jeigu po vertinimo ir įvertinimo mažesne nei rinkos verte užtikrinimui naudojamo turto dydis neatitinka tą dieną apskaičiuotų reikalavimų, taikomos įkaito vertės išlaikymo prievolės. Kai tinkamo turto, kurį kita sandorio šalis naudoja įkaitu, vertė po jo perkainojimo yra didesnė už sumą, kurią turi kita sandorio šalis, pridėjus užstato vertės svyravimo ribą, NCB gali grąžinti perteklinį turtą arba grynuosius pinigus, kuriuos kita sandorio šalis pateikė, kad būtų vykdoma įkaito vertės išlaikymo prievolė.

3. Siekdami sumažinti įkaito vertės išlaikymo prievolių vykdymo dažnumą, NCB gali nustatyti 0,5 % suteikto likvidumo ribą. Atsižvelgdami į taikomą nacionalinę teisę, jei įkaitu naudojamo turto vertė nukrenta žemiau apatinės ribos, NCB gali reikalauti, kad įkaito vertės išlaikymo prievolės būtų vykdomos kitai sandorio šaliai pateikiant papildomo turto arba mokant pinigus. Panašiai daroma, kai įkaitu naudojamo turto vertė didesnė už viršutinę ribą, NCB gali grąžinti perteklinį turtą (ar dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės pateiktus pinigus) kitai sandorio šaliai.

4. Indėlių galimybės norma taip pat taikoma pinigų perviršiui.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

NE EURAIS IŠREIKŠTO ĮKAITO PRIĖMIMAS NENUMATYTAIS ATVEJAIS

137 straipsnis

Ne eurais išreikšto įkaito priėmimas nenumatytais atvejais

1. ECB valdančioji taryba gali nuspręsti priimti kaip tinkamą įkaitą tam tikrą ne euro zonos G10 šalių centrinės valdžios išleistą antrinę rinką turintį turtą jų nacionaline valiuta. ECB valdančiajai tarybai priėmus tokį sprendimą, kitos sandorių šalys informuojamos apie taikomus:

tinkamumo kriterijus;

įkaito atrinkimo ir naudojimo tvarką;

vertinimo šaltinius ir principus;

rizikos kontrolės priemones;

atsiskaitymo procedūras.

▼M4

2. Antrinę rinką turinčiam turtui taikomi bendrieji tinkamumo kriterijai, nustatyti ketvirtos dalies II antraštinėje dalyje, išskyrus antrinę rinką turintį turtą, kuris:

gali būti ne EEE šalyse išleistas, laikomas ir jose gali būti juo atsiskaitoma;

gali būti išreikštas kita nei euro valiuta ir

neturi atkarpos vertės, dėl kurios atsiranda neigiamas pinigų srautas.

▼B

3. Kitos sandorių šalys, kurios yra kredito įstaigų filialai, įsteigti už EEE ribų arba ne Šveicarijoje, šiame straipsnyje nustatyto antrinę apyvartą turinčio turto naudoti kaip įkaito negali.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKAMO TURTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS

138 straipsnis

Glaudūs ryšiai tarp kitų sandorių šalių ir tinkamo turto emitento, skolininko arba garanto

1. Neatsižvelgiant į tai, ar turtas yra tinkamas, kita sandorio šalis kaip įkaito negali pateikti nei naudoti jokio turto, kurį išleido, už kurį garantavo, arba kurio savininkė yra ji pati arba bet kuris kitas subjektas, su kuriuo ji yra susijusi glaudžiais ryšiais.

Glaudūs ryšiai –

bet kuris iš toliau nurodytų atvejų, kai kita sandorio šalis susijusi su kitu 1 dalyje nurodytu subjektu:

kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau to kito subjekto kapitalo;

tas kitas subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo;

trečia šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo ir 20 % ar daugiau to kito subjekto kapitalo.

Eurosistema, siekdama įvertinti glaudžių ryšių buvimą tarp daugelio hipoteka padengtų obligacijų (angl. multi–cédulas), taiko peržiūros metodą, t. y. ji patikrina glaudžius ryšius tarp kiekvieno užtikrinimui naudojamų hipoteka padengtų obligacijų (angl. cédulas) emitento ir kitos sandorio šalies.

3. 1 dalis netaikoma šiais atvejais:

▼M4

glaudiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE viešojo sektoriaus subjekto, kuris turi teisę rinkti mokesčius, arba atvejais, kai vienas arba daugiau EEE viešojo sektoriaus subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantai, o atitinkama garantija atitinka 114 straipsnio savybes, visais atvejais taikant 139 straipsnio 1 dalį;

▼M7

padengtoms obligacijoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus. Nuo 2020 m. vasario 1 d. tokios padengtos obligacijos privalo turėti 83 straipsnio a punkte apibrėžtą IKVI emisijos reitingą, atitinkantį IXb priedo reikalavimus;

▼M6

antrinės rinkos neturinčios MHUSP;

▼M6

iki 2015 m. gegužės 1 d. išleistos hipoteka padengtos obligacijos (multi–cédulas), kurių pagrindinės obligacijos (cédulas) atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus kriterijus.

▼M2

138a straipsnis

Skolos priemonių naudojimas kapitalui natūra atkurti valstybės skolos priemonėmis

Valstybės skolos priemones, panaudotas kitos sandorio šalies kapitalui natūra atkurti, ta ar bet kuri kita sandorio šalis, kurią su ta kita sandorio šalimi sieja 138 straipsnio 2 dalyje apibrėžti „glaudūs ryšiai“, tik tada turi teisę panaudoti įkaitą, jei, Eurosistemos manymu, jų emitentas turi tinkamą rinkos prieigą, taip pat atsižvelgiant į tokių priemonių vaidmenį atkuriant kapitalą.

▼B

139 straipsnis

Kitos sandorio šalies arba su ja glaudžiai susijusio subjekto išleistų garantija užtikrintų nepadegtų skolos priemonių naudojimas

▼M4

1. Nepadengtos skolos priemonės, kurias išleido kita sandorio šalis arba bet kuris su šia kita sandorio šalimi glaudžiais ryšiais susijęs subjektas, kaip apibrėžta 138 straipsnio 2 dalyje, ir kurias visapusiškai garantavo vienas arba keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius, tokios kitos sandorio šalies negali būti naudojamos kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms:

tiesiogiai arba

netiesiogiai, kai jos yra įtrauktos į padengtų obligacijų fondą.

▼B

2. Išimtiniais atvejais ECB valdančioji taryba gali nuspręsti leisti 1 dalyje nustatyto draudimo laikinas išimtis ne ilgiau nei trejiems metams. Prie prašymo nustatyti išimtį turi būti pridėtas finansavimo planas, kuriame nurodoma, kaip prašymą pateikusi kita sandorio šalis per trejus metus nuo išimties suteikimo atsisakys naudoti įkaitu atitinkamą turtą. Tokia išimtis suteikiama tik tada, jei vienos arba kelių EEE centrinių Vyriausybių, regioninių Vyriausybių, vietos valdžios institucijų arba kitų viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi teisę rinkti mokesčius, suteikta garantija atitinka 114 straipsnyje nustatytus reikalavimus garantijoms.

▼M6

3. Jeigu padengtų obligacijų atveju reikia patikrinti, ar laikomasi 1 dalies b punkto, jei pagal taikytinus teisės aktus arba prospektą nenumatoma, kad 1 dalies b punkte nurodytos skolos priemonės negali būti įtraukiamos kaip užstato turto fondas, ir jei emitentas arba su emitentu glaudžiai susijęs subjektas išleido tokias skolos priemones, NCB gali imtis visų ar tam tikrų tokių priemonių, kad atliktų ad hoc patikrinimus, kaip laikomasi 1 dalies b punkto:

NCB gali gauti reguliarias priežiūros ataskaitas, kuriose pateikiama padengtų obligacijų užstato fonde esančio turto apžvalga;

jei priežiūros ataskaitose nepateikiama pakankamai informacijos tikrinimo tikslais, NCB gali gauti kitos sandorio šalies, naudojančios padengtą obligaciją galimai pažeidžiant 1 dalies b punktą, pasitikrinimo dokumentą ir patvirtinimą, kuriuo kita sandorio šalis patvirtina, kad padengtų obligacijų užstato fonde nėra valstybės garantiją turinčių neužtikrintų banko obligacijų, kurias išleido kita sandorio šalis (ar su ja glaudžiai susijęs subjektas), naudojanti padengtą obligaciją pažeidžiant 1 dalies b punktą. Kitos sandorio šalies pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadovas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;

kiekvienais metais NCB gali gauti iš kitos sandorio šalies, kuri naudoja padengtą obligaciją galimai pažeisdama 1 dalies b punktą, išorės auditorių ar užstato fondo stebėtojų ex post patvirtinimą, kad padengtų obligacijų užstato fonde nėra valstybės garantiją turinčių neužtikrintų banko obligacijų, kurias išleido kita sandorio šalis (ar glaudžiai susijęs subjektas), naudojanti padengtą obligaciją pažeidžiant 1 dalies b punktą.

4. Jei kita sandorio šalis, gavusi NCB prašymą, nepateikia pasitikrinimo dokumento ir patvirtinimo pagal 3 dalį, tokia kita sandorio šalis nenaudoja padengtos obligacijos kaip įkaito pagal 1 dalį.

▼B

140 straipsnis

Glaudūs ryšiai turtu užtikrintų vertybinių popierių ir valiutos apsidraudimo atveju

Kita sandorio šalis negali pateikti kaip įkaito tų turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ta kita sandorio šalis arba bet kuris subjektas, su kuriuo ją sieja 138 straipsnyje apibrėžti glaudūs ryšiai, turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams suteikia valiutos apsidraudimą, sudarydama valiutos apsidraudimo sandorį su emitentu kaip apsidraudimo sandorio šalis.

▼M6

141 straipsnis

Kredito įstaigų ir su jomis glaudžiais ryšiais susijusių subjektų išleistų nepadengtų skolos priemonių apribojimai

1. Kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo ši kredito įstaiga yra susijusi glaudžiais ryšiais, išleistas nepadengtas skolos priemones kita sandorio šalis gali pateikti ir naudoti įkaitu tik tada, jeigu šių skolos priemonių bendra įkaito vertė neviršija ►M8 10 % ◄ visos tos kitos sandorio šalies įkeisto turto vertės (įvertinus mažesne nei rinkos verte). Šis apribojimas netaikomas šiais atvejais:

jeigu tokio turto vertė įvertinus mažesne nei rinkos verte yra ne didesnė kaip 50 mln. eurų,

jei už tokį turtą garantavo teisę rinkti mokesčius turintis viešojo sektoriaus subjektas, pateikdamas garantiją, kuri atitinka 114 straipsnyje nustatytus požymius, arba

▼M7

jei tokį turtą išleido agentūra, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija.

▼M6

2. Jei nustatomas glaudus ryšys ar susijungia du ar daugiau nepadengtų skolos priemonių emitentų, 1 dalyje nurodytas apribojimas taikomas šešis mėnesius po dienos, kurią nustatomas glaudus ryšys arba įsigalioja susijungimas.

3. Šiame straipsnyje sąvoka „glaudūs ryšiai“ tarp išleidžiančio subjekto ir kito subjekto vartojama ta pačia reikšme kaip „glaudūs ryšiai“ tarp kitos sandorio šalies ir kito subjekto, kaip nurodyta 138 straipsnyje.

▼B

142 straipsnis

Likvidumo parama turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju

1. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. kita sandorio šalis negali naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei kita sandorio šalis arba bet koks subjektas su kuriuo ji turi glaudžius ryšius, teikia likvidumo paramą, kaip aprašyta toliau. Eurosistema atsižvelgia į dviejų rūšių likvidumo paramą turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, pinigų atsargas ir likvidumo galimybes.

2. Kai likvidumo parama teikiama pinigų atsargomis, kitai sandorio šaliai neleidžiama naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei tuo pačiu metu išpildomos visos trys nurodytos sąlygos:

kita sandorio šalis, vykdydama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorį, yra susijusi glaudžiais ryšiais su emitento sąskaitos banku;

esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorių atsargų fondo suma yra didesnė nei 5 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio pirmesnių bei antraeilių emisijos dalių pirminės likusios sumos;

esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio atsargų fondo suma yra didesnė nei 25 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio antraeilių emisijos dalių esamos likusios sumos.

3. Kai likvidumo parama teikiama likvidumo galimybės būdu, kitai sandorio šaliai neleidžiama naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei tuo pačiu metu išpildomos visos dvi nurodytos sąlygos:

kita sandorio šalis susijusi glaudžiais ryšiais su likvidumo galimybės teikėju ir

esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio likvidumo galimybės suma yra didesnė nei 20 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio pirmesnių ir antraeilių emisijos dalių pirminės likusios sumos.

4. Šiame straipsnyje sąvoka „glaudūs ryšiai“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 138 straipsnio 2 dalyje.

▼M4 —————

▼B

144 straipsnis

Tinkamo turto nepriėmimas dėl operacinės veiklos priežasčių

Nepaisant to, kad turtas yra tinkamas, dėl operacinės veiklos priežasčių NCB gali nuspręsti kitos sandorio šalies paprašyti pašalinti tokį turtą prieš tai, kol įvykdomas pinigų srautas, įskaitant pagrindinės sumos arba atkarpų mokėjimą, kaip išsamiau apibrėžta atitinkamuose nacionaliniuose dokumentuose.

▼M4

144a straipsnis

Tinkamas turtas su neigiamais pinigų srautais

1. NCB numato, kad kita sandorio šalis ir toliau atsako už tai, kad ji laiku sumokėtų visas neigiamų pinigų srautų sumas, susijusias su pateiktu arba jos įkaitu naudojamu tinkamu turtu.

2. Jei kita sandorio šalis pagal 1 dalį laiku nesumoka, Eurosistema gali, tačiau neprivalo įvykdyti atitinkamą mokėjimą. NCB numato, kad kita sandorio šalis Eurosistemai pareikalavus tuoj pat kompensuoja Eurosistemos apmokėtas neigiamų pinigų srautų sumas, nes kita sandorio šalis to nepadarė. Jei kita sandorio šalis laiku nesumoka pagal 1 dalį, Eurosistema turi teisę tuoj pat ir iš anksto neįspėjusi nusirašyti sumą, lygią sumai, kurią Eurosistema turi sumokėti tokios kitos sandorio šalies vardu, naudodamasi:

atitinkamos kitos sandorio šalies mokėjimų modulio (MM) sąskaita TARGET2, kaip numatyta Gairių ECB/2012/27 II priedo 36 straipsnio 6 dalyje, arba

esant išankstiniam atsiskaitymų banko leidimui, atsiskaitymų banko MM sąskaita TARGET2, susijusios kitos sandorio šalies naudojama Eurosistemos kredito operacijoms, arba

bet kokia kita sąskaita, kuri gali būti naudojama Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, kurią atitinkama kita sandorio šalis turi NCB.

3. Bet kokia pagal 2 dalį Eurosistemos sumokėta suma, kurios kita sandorio šalis pareikalavus tuoj pat negrąžina, ir kurios Eurosistema negali nusirašyti jokioje susijusioje sąskaitoje, kaip numatyta 2 dalyje, laikoma Eurosistemos suteikta paskola, už kurią taikoma sankcija pagal 154 straipsnį.

▼B

145 straipsnis

Pranešimas apie netinkamą turtą arba turtą, kurio naudojimas prieštarauja tinkamo turto naudojimo taisyklėms, jo vertinimas ir pašalinimas

1. Jei kita sandorio šalis pateikė arba panaudojo turtą, kurio nebegalima naudoti įkaitu, įskaitant atvejus dėl emitento, skolininko arba garanto tapatybės arba dėl glaudžių ryšių buvimo, ji nedelsdama apie tai praneša savo šalies NCB.

2. 1 dalyje nurodytas turtas vėliausiai kitą vertinimo dieną įvertinamas nuliu ir gali prireikti vykdyti vertės išlaikymo prievolę.

3. Kita sandorio šalis, kuri pateikė arba panaudojo 1 dalyje nurodytą turtą, tokį turtą pašalina kuo įmanoma anksčiau.

4. Kita sandorio šalis Eurosistemai teikia tikslią ir naujausią įkaito vertei darančią įtaką informaciją.

146 straipsnis

Sankcijos už tinkamo turto naudojimo taisyklių nesilaikymą

Nesilaikant šioje antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių atitinkamai taikomos sankcijos pagal 154–157 straipsnius. Sankcijos taikomos neatsižvelgiant, ar kita sandorio šalis aktyviai dalyvauja pinigų politikos operacijose.

147 straipsnis

Keitimasis informacija Eurosistemoje

Pinigų politikos įgyvendinimo tikslais, ypač stebint, kaip laikomasi tinkamo turto naudojimo taisyklių, Eurosistemoje apsikeičiama informacija apie turimas kapitalo dalis, kurią šiais tikslais suteikia kompetentingos institucijos. Informacijai taikomi tokie pat slaptumo standartai, kokius taiko kompetentingos institucijos.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPVALSTYBINIS TINKAMO TURTO NAUDOJIMAS

▼M3

148 straipsnis

Bendrieji principai

1. Kitos sandorio šalys tinkamą turtą gali naudoti visoje euro zonoje tarpvalstybinėms visų rūšių Eurosistemos kredito operacijoms.

2. Kitos sandorio šalys tarpvalstybiniu lygiu gali naudoti kitą nei terminuotieji indėliai tinkamą turtą laikydamosi šių nuostatų:

▼M6

antrinę rinką turintis turtas naudojamas pasitelkiant viena iš šių: i) reikalavimus atitinkančias jungtis; ii) taikytinas KCBM procedūras; iii) reikalavimus atitinkančias jungtis kartu su KCBM, ir

▼M3

kredito reikalavimai, STKR ir MHUSP naudojamos įkaitu vadovaujantis taikytinomis KCBM procedūromis.

3. Apyvartinę rinką turintis turtas gali būti naudojamas per NCB sąskaitą VPAS, esančią kitoje nei šis NCB šalyje, jeigu Eurosistema patvirtino tokios sąskaitos naudojimą.

4. De Nederlandsche Bank leidžiama naudoti savo sąskaitą, esančią Euroclear Bank, tam, kad atsiskaitytų už įkaito sandorius tame TCVPD išleistomis euro obligacijomis. Banc Ceannais na hÉireann/Central Bank of Ireland leidžiama panašią sąskaitą atidaryti Euroclear Bank. Ši sąskaita gali būti naudojama visam tinkamam turtui, kuris laikomas Euroclear Bank sistemoje, t. y. įskaitant tinkamą turtą, pervestą į Euroclear Bank per reikalavimus atitinkančias jungtis.

▼M6

5. Kitos sandorių šalys tinkamą turtą perveda per tinkamos VPAS vertybinių popierių atsiskaitomąsias sąskaitas.

6. Kita sandorio šalis, neturinti pasaugos sąskaitos NCB arba vertybinių popierių atsiskaitomosios sąskaitos tinkamojoje VPAS gali atsiskaityti už sandorius per korespondentinės kredito įstaigos vertybinių popierių atsiskaitomąją sąskaitą arba pasaugos sąskaitą.

▼B

149 straipsnis

KCBM

1. Pagal KCBM, tarpvalstybiniai ryšiai palaikomi tarp NCB. NCB veikia kaip vienas kito ir ECB turto, kurį priima jų vietos depozitoriumas, TŠT arba atsiskaitymo sistema, saugotojai (toliau – korespondentai). Pagal KCBM, kredito reikalavimams ir MHUSP taikomos specialios procedūros. Išsamiau apie KCBM ir taikomas procedūras išdėstyta VI priede ir aprašyta ECB interneto svetainėje paskelbtoje brošiūroje „Korespondentinio centrinės bankininkystės modelio (KCBM) procedūra Eurosistemos kitoms sandorių šalims“ (angl. Correspondent central banking model (CCBM) procedure for Eurosystem counterparties).

2. Turtas, pervestas į korespondentinį centrinį banką, gali būti naudojamas tik Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti.

▼M6

150 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios jungtys tarp VPAS

1. Be KCBM, antrinę rinką turinčio turto tarpvalstybiniam pervedimui kitos sandorio šalys gali naudoti reikalavimus atitinkančias jungtis. ECB savo interneto svetainėje skelbia reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašą.

2. Turtas, kuris laikomas naudojant reikalavimus atitinkančias jungtis, gali būti naudojamas Eurosistemos kredito operacijoms ir bet kuriuo kitu kitos sandorio šalies pasirinktu tikslu.

3. Reikalavimus atitinkančių jungčių naudojimo taisyklės nustatytos VI priede.

151 straipsnis

KCBM kartu su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis

1. Kitos sandorių šalys gali naudoti reikalavimus atitinkančias jungtis kartu su KCBM, kad galėtų naudoti įkaitu tinkamą antrinę rinką turintį turtą tarptautiniu mastu.

2. Naudodamos reikalavimus atitinkančias jungtis tarp VPAS kartu su KCBM, kitos sandorio šalys laiko emitento VPAS išleistą turtą investuotojo VPAS sąskaitoje tiesiogiai arba pas saugotoją.

3. Pagal 2 dalį įkaitu naudojamas turtas gali būti išleistas ne euro zonos EEE VPAS, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią VIa priede nustatytus tinkamumo kriterijus, jei yra reikalavimus atitinkanti jungtis tarp emitento VPAS ir investuotojo VPAS.

4. Reikalavimus atitinkančių jungčių kartu su KCBM naudojimo taisyklės nustatytos VI priede.

▼B

152 straipsnis

KCBM su trišalio įkaito valdymo paslaugomis

1. Tarptautinės trišalio įkaito valdymo paslaugos leidžia kitoms sandorio šalims padidinti arba sumažinti įkaito, kurį jos teikia savo buveinės NCB, sumą panaudojant TŠT laikomą įkaitą.

▼M6

2. KCBM (įskaitant KCBM su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis) gali būti naudojamas tarpvalstybiniu mastu naudojamoms trišalėms įkaito valdymo paslaugoms. Teikiant tarpvalstybiniu mastu naudojamas trišales įkaito valdymo paslaugas dalyvauja NCB, kai trišalės įkaito valdymo paslaugos pasiūlomos Eurosistemai naudoti tarptautiniu mastu, jam veikiant kaip korespondentui tų NCB atžvilgiu, kurių kitos sandorio šalys prašo naudoti tokias tarptautines trišalio įkaito valdymo paslaugas Eurosistemos kredito operacijų tikslais.

Atitinkamas TŠT, pageidaudamas teikti tarptautines trišales įkaito valdymo paslaugas Eurosistemoje pagal pirmą pastraipą, laikosi papildomų Eurosistemos nustatytų funkcinių reikalavimų, kaip nurodyta „Korespondentinės centrinės bankininkystės modelio (KCBM) procedūroje Eurosistemos kitoms sandorių šalims“ (2.1.3 skirsnis, antra dalis).

▼B

3. KCBM su trišalio įkaito valdymo paslaugomis naudojimas išsamiai aprašytas VI priedo lentelėje.

PENKTA DALIS

SANKCIJOS KITOS SANDORIO ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJU

153 straipsnis

Sankcijos už privalomųjų atsargų reikalavimų nesilaikymą

1. ECB, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98, Reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4), Reglamentu (EB) Nr. 2531/98 arba Reglamentu (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9), taiko sankcijas įstaigoms, kurios nevykdo įsipareigojimų, atsirandančių pagal ECB reglamentus ir sprendimus dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo. Atitinkamos sankcijos ir procedūrinės jų taikymo taisyklės nustatytos tuose reglamentuose.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, rimto privalomųjų atsargų reikalavimų pažeidimo atveju Eurosistema gali laikinai sustabdyti kitos sandorio šalies teisę dalyvauti vykdant atvirosios rinkos operacijas.

154 straipsnis

Sankcijos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

1. NCB, remdamasis NCB sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, gali taikyti vieną arba daugiau sankcijų, jei kita sandorio šalis nesilaiko kurio nors iš šių įsipareigojimų:

▼M4

grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais atveju – įsipareigojimai, kaip nustatyta 15 straipsniu, tinkamai užtikrinti įkaitu ir atsiskaityti už sumą, kuri kitai sandorio šaliai buvo paskirta visam tam tikros operacijos laikotarpiui, taip pat už tam tikros operacijos likusią sumą NCB atlikus išankstinį operacijos užbaigimą;

▼B

terminuotųjų indėlių pritraukimo, vienakrypčių sandorių ir ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – įsipareigojimas atsiskaityti už sandorį kaip nustatyta 16 straipsnyje;

tinkamo turto naudojimo atveju – įsipareigojimas pateikti arba naudoti įkaitu tik tinkamą turtą ir laikytis ketvirtos dalies VIII antraštinėje dalyje nustatytų tinkamo turto naudojimo taisyklių;

taisyklių dėl dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe atveju – įsipareigojimas iš anksto įkaitu pateikti pakankamai tinkamo turto, jeigu kita sandorio šalis, kuri dienos pabaigoje turi neigiamą likutį TARGET2 atsiskaitomojoje sąskaitoje, pasibaigus dienos pabaigos kontrolės procedūroms ir todėl laikoma, kad automatiškai atsiranda reikalavimas pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kaip nustatyta 19 straipsnio 6 dalyje;

▼M4

mokėjimo įsipareigojimai pagal 144a straipsnio 3 dalį.

▼B

2. Pagal šį straipsnį nustatoma sankcija gali būti:

finansinė bauda arba

finansinė ir nefinansinė bauda.

155 straipsnis

Finansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

Jei kita sandorio šalis nesilaiko 154 straipsnio 1 dalies įsipareigojimų, Eurosistema už kiekvieną taisyklių nesilaikymo atvejį nustato finansinę baudą. Taikytina finansinė bauda apskaičiuojama pagal VII priedą.

156 straipsnis

Nefinansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

1. Jei kita sandorio šalis nesilaiko 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų daugiau nei du kartus per 12-os mėnesių laikotarpį ir kiekvieno pažeidimo atveju:

▼M4

paskirta finansinė bauda;

▼B

kitai sandorio šaliai pranešta apie visus sprendimus taikyti finansinę baudą;

kiekvienas pažeidimas yra susijęs su to paties pobūdžio pažeidimu,

trečią kartą ir kiekvieną kitą kartą po to per 12-os mėnesių laikotarpį padarius tokį įsipareigojimų pažeidimą, Eurosistema laikinai sustabdo kitos sandorio šalies dalyvavimą. 12-os mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas nuo 154 straipsnio 1 dalies a arba, atitinkamai, b punkte nurodyto įsipareigojimo pirmo pažeidimo datos.

2. Pagal 1 dalį Eurosistemos taikomas laikinas teisių sustabdymas taikomas visų kitų atvirosios rinkos operacijų atžvilgiu, kurios yra to paties pobūdžio kaip ir atvirosios rinkos operacija, kuriai pritaikyta sankcija pagal 1 dalį.

3. Pagal 1 dalį taikomo laikino teisių sustabdymo laikotarpis apibrėžtas pagal VII priedą.

▼M6

4. Jei kita sandorio šalis daugiau nei du kartus pažeidžia 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus per 12-os mėnesių laikotarpį ir kiekvieno pažeidimo atveju:

paskirta finansinė bauda;

kitai sandorio šaliai pranešta apie kiekvieną sprendimą taikyti finansinę baudą;

kiekvienas pažeidimas yra susijęs su to paties pobūdžio pažeidimu,

trečią kartą pažeidus įsipareigojimus, Eurosistema sustabdo kitos sandorio šalies dalyvavimą pirmoje likvidumo teikimo atvirosios rinkos operacijoje privalomųjų atsargų laikymo laikotarpiu po pranešimo apie sustabdymą.

Jei kita sandorio šalis pakartotinai pažeidžia įsipareigojimus, jos dalyvavimas sustabdomas nuo pirmosios likvidumo teikimo atvirosios rinkos operacijos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpiu po pranešimo apie sustabdymą iki kol praeis 12-os mėnesių laikotarpis, per kurį kita sandorio šalis nepažeis tokių įsipareigojimų.

Kiekvienas 12-os mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas nuo pranešimo apie sankciją dėl 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto įsipareigojimo pažeidimo datos. Bus atsižvelgiama į antrą ir trečią kartą atliktus pažeidimus per 12 mėnesių po tokio pranešimo.

▼B

5. Išimtiniais atvejais, už bet kurio 154 straipsnio 1 dalies įsipareigojimo pažeidimą Eurosistema gali trims mėnesiams laikinai sustabdyti kitos sandorio šalies dalyvavimą visose būsimose Eurosistemos pinigų politikos operacijose. Tokiu atveju Eurosistema atsižvelgia į įsipareigojimų nevykdymo atvejo (-ų) rimtumą, pirmiausia atsižvelgdama į sumas, įsipareigojimo nevykdymo atvejų dažnumą arba trukmę.

6. Pagal šį straipsnį Eurosistemos nustatyto laikinas teisų sustabdymo laikotarpio taikymas papildo atitinkamai pagal 155 straipsnį taikytiną finansinę baudą.

157 straipsnis

Nefinansinių baudų taikymas filialams už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

Eurosistemai laikinai sustabdžius kitos sandorio šalies teises pagal 156 straipsnio 5 dalį, gali būti laikinai sustabdytos tos kitos sandorio šalies filialų, įsteigtų kitose valstybėse narėse, kurios valiuta yra euro, teisės.

ŠEŠTA DALIS

DISKRECINĖS PRIEMONĖS

▼M2

158 straipsnis

Diskrecinės priemonės atsargumo sumetimais arba įsipareigojimų neįvykdymo atveju

1. Eurosistema atsargumo sumetimais gali taikyti šias priemones:

sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, remdamasi sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis, kurias taiko buveinės NCB arba ECB;

atmesti tam tikros kitos sandorio šalies turtą, pateiktą kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms, apriboti tokio turto naudojimą arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte, remiantis bet kokia informacija, kurią Eurosistema laiko svarbia, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė pasirodo esanti labai susijusi su kitos sandorio šalies pateikto įkaitu turto kredito kokybe.

2. Kitų sandorio šalių, kurioms taikoma priežiūra pagal 55 b punkto i papunktį, tačiau neatitinkančių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų individuliai ir (arba) konsoliduotai pagal priežiūros reikalavimus, ir kitų sandorio šalių, kurioms taikoma panaši priežiūra, kaip numatyta 55 straipsnio b punkto iii papunktyje, tačiau neatitinkančių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų individuliai ir (arba) konsoliduotai, galimybė naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis gali būti sustabdyta, apribota arba panaikinta atsargumo sumetimais. Išimtis taikoma tais atvejais, kai, Eurosistemos manymu, atitiktį galima atkurti tinkamomis ir savalaikėmis Valdančiosios tarybos nustatytomis kapitalo atkūrimo priemonėmis.

3. Eurosistema, vertindama kitos sandorio šalies finansinį patikimumą pagal 55 straipsnio c punktą ir nedarydama poveikio bet kokioms kitoms diskrecinėms priemonėms, gali atsargumo sumetimais laikinai sustabdyti, apriboti arba panaikinti šių kitų sandorio šalių teisę dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose:

kitų sandorio šalių, kurių kapitalo pakankamumo koeficientų informacija pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nėra pateikta atitinkamam NCB ir ECB laiku, tačiau ne vėliau kaip per 14 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos;

kitų sandorio šalių, kurios neprivalo teikti duomenų apie kapitalo pakankamumo koeficientus pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, tačiau kurių panaši informacija, numatyta 55 straipsnio b punkto iii papunktyje nėra pateikta atitinkamam NCB ir ECB laiku, tačiau ne vėliau kaip per 14 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos.

Jei galimybė naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis yra sustabdyta, apribota arba panaikinta, tokia galimybė gali būti atstatyta, atitinkamą informaciją pateikus atitinkamam NCB ir ECB, jei Eurosistema nustato, kad kita sandorio šalis atitinka 55 straipsnio c punkte nustatytą finansinio patikimumo kriterijų.

▼M6

3a. Eurosistema atsargumo sumetimais gali sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitų sandorių šalių galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, jei šios kitos sandorio šalys nukreipia Eurosistemos likvidumą kitam subjektui, kuris priklauso tai pačiai bankų grupei (kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte ir Direktyvos 2013/34/ES ( 14 ) 2 straipsnio 11 punkte), kurioje likvidumą gaunantis subjektas yra: i) netinkamas veiklą nutraukiantis subjektas ar ii) jam taikomos diskrecinės priemonės atsargumo sumetimais.

4. Nedarant poveikio kitoms diskrecinėms priemonėms, Eurosistema atsargumo sumetimais riboja galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis kitoms sandorio šalims, kurias atitinkamos institucijos laiko „žlungančiomis arba galinčiomis žlugti“, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies a–d punktuose arba nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 4 dalies a–d punktai. Apribojimas atitinka galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis lygį tuo metu, kai šios kitos sandorio šalys laikomos „žlungančiomis arba galinčiomis žlugti“. NCB užtikrina sutartinėmis ar reguliavimo priemonėmis, kad atitinkamos kitos sandorio šalies prieiga ribojama automatiškai, nereikalaujant konkretaus sprendimo, ir kad prieigos ribojimas įsigalioja kitą dieną po dienos, kurią atitinkamos kompetentingos institucijos nusprendė laikyti, kad kitos sandorio šalys yra „žlungančios arba galinčios žlugti“. Šis ribojimas nepažeidžia jokių kitų tolimesnių diskrecinių priemonių, kurių gali imtis Eurosistema.

▼M2

5. Be 4 dalyje numatytos galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis apribojimo, Eurosistema turi teisę atsargumo sumetimais sustabdyti, dar labiau apriboti arba panaikinti kitų sandorio šalių galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, jei jos pagal 4 dalį yra laikomos „žlungančiomis arba galinčiomis žlugti“ ir atitinka bet kurią iš toliau nurodytų sąlygų:

joms netaikomi pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmai, nes yra priežasčių manyti, kad kokiomis nors alternatyviomis privataus sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, numatytais Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte, ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies b punktas, būtų užkirstas kelias įstaigos žlugimui per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į alternatyvių privataus sektoriaus priemonių arba priežiūros veiksmų plėtrą;

įvertinimas rodo, kad jos atitinka pertvarkymo sąlygas, numatytas Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje arba nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į pertvarkymo veiksmo raidą;

tai lemia pertvarkymo veiksmai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 3 straipsnio 10 punkte ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 40 dalis, arba alternatyvios privataus sektoriaus priemonės arba priežiūros veiksmai, numatyti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies b punktas.

6. Be 4 dalyje numatyto galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis apribojimo, Eurosistema sustabdo, dar labiau apriboja arba panaikina galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis atsargumo sumetimais kitoms sandorio šalims, kurios laikytos „žlungančiomis arba galinčiomis žlugti“, tačiau kurių atžvilgiu nebuvo numatyta imtis pertvarkymo veiksmų, ir nėra priežasčių manyti, kad kokiomis nors alternatyviomis privataus sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais būtų užkirstas kelias įstaigos žlugimui per pagrįstą laikotarpį, numatytą Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte, ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies b punktas.

7. Jei diskrecinė priemonė pagrįsta su rizikos ribojimu susijusia informacija, šią informaciją, kurią pateikia priežiūros institucijos arba kitos sandorio šalys, Eurosistema naudoja griežtai pamatavusi pagal poreikį atitikti ir vykdyti Eurosistemos pinigų politikos uždavinius.

8. Remdamasi Eurosistemos taikomomis sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis, Eurosistema gali laikinai sustabdyti, apriboti arba atimti kitų sandorių šalių teises naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, kai jos neįvykdo įsipareigojimų.

9. Visos Eurosistemos diskrecinės priemonės taikomos proporcingai ir nediskriminuojant, ir Eurosistema jas visapusiškai pagrindžia.

▼B

159 straipsnis

Diskrecinės priemonės, susijusios su Eurosistemos kredito kokybės vertinimu

1. Eurosistema nusprendžia, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus remiantis bet kokia, jos manymu, aktualia informacija.

2. Remdamasi 1 dalyje nurodytomis priežastimis, Eurosistema gali atmesti turtą, apriboti tokio turto pateikimą arba naudojimą įkaitu arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte, jei toks sprendimas reikalingas, kad būtų užtikrinta tinkama Eurosistemos apsauga nuo rizikos.

3. Jei 2 dalyje nurodytas atmetimas pagrįstas su rizikos ribojimu susijusia informacija, šią informaciją, kurią perduoda kitos sandorio šalys arba priežiūros institucijos, Eurosistema naudoja griežtai pamatavusi pagal poreikį atitikti ir vykdyti Eurosistemos pinigų politikos uždavinius.

▼M6

4. Eurosistema gali iš tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašo išbraukti:

turtą, kurį išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo kitos sandorio šalys, ar subjektai, glaudžiai susiję su kitomis sandorio šalimis, kurioms pagal Sutarties 75 straipsnį Sąjunga arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones, ir (arba)

turtą, kurį išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo kitos sandorio šalys, ar subjektai, glaudžiai susiję su kitomis sandorio šalimis, kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį, apribojantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis arba nuolatinėmis galimybėmis.

▼B

SEPTINTA DALIS

PAPILDOMI MINIMALŪS BENDRI POŽYMIAI, SUSIJĘ SU EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS

160 straipsnis

Teisinis santykis tarp Eurosistemos centrinių bankų ir kitų sandorio šalių

Eurosistema užtikrina, kad jos sutartinės arba reguliavimo priemonės, taikomos jos kitoms sandorio šalims kaip nurodyta 1 straipsnio 3 dalyje, atitinka septintos dalies nuostatas.

1 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi visoms Eurosistemos pinigų politikos operacijų organizavimo priemonėms

161 straipsnis

Eurosistemos pinigų politikos struktūros įgyvendinimo pakeitimai

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad kiekvieną pinigų politikos sistemos pakeitimą jis gali įgyvendinti be nepagrįsto uždelsimo.

2. Kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse įtvirtina nuostatą, pagal kurią kitoms sandorių šalims būtų pranešama apie 1 dalyje nurodytus pakeitimus. Kiekvienas NCB užtikrina, kad toks pranešimas suteikia aiškumo nuo momento, kada tokie pakeitimai teisiškai įsigalioja.

162 straipsnis

Mokėjimų valiuta

NCB taiko atitinkamas sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta, kad visi su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis susiję mokėjimai, išskyrus mokėjimus užsienio valiuta sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, atliekami eurais.

163 straipsnis

Sutartinių priemonių forma

Jeigu visus sandorius pagal sutartį reikia sudaryti kaip vieną sutartinį susitarimą ir (arba) sutartį reikia sudaryti kaip pagrindinę sutartį, kad neįvykdžius įsipareigojimų galima būtų atlikti veiksmingą visų likusių sandorių nutraukimą ir pozicijų uždarymą (įskaitant užskaitą), tokios nuostatos įtraukiamos į NCB taikomas sutartines arba reguliavimo priemones.

164 straipsnis

Formos, duomenų perdavėjai bei ryšio priemonės

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad NCB ir kitų sandorių šalių santykius įtvirtintų tinkamos ir nedviprasmiškos taisyklės dėl formų panaudojimo, įskaitant sandorių sąlygų patvirtinimo, duomenų perdavėjų bei ryšio priemonių ir ypatybių taisykles.

165 straipsnis

Įsipareigojimų nevykdymo atvejai

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato bent tokius įsipareigojimų neįvykdymo atvejus, kurie iš esmės nesiskirtų nuo šių:

kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą kitai sandorio šaliai taikyti likvidavimo procedūrą arba paskirti jai likvidatorių ar panašų pareigūną, arba taikyti bet kokią kitą analogišką procedūrą;

kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą kitai sandorio šaliai taikyti reorganizavimo priemonę arba kitą analogišką procedūrą, kuria siekiama apsaugoti arba atkurti kitos sandorio šalies finansinę būklę ir išvengti a punkte nurodytos rūšies sprendimo;

kita sandorio šalis raštu paskelbia apie tai, kad ji negali sumokėti visų ar bet kokios dalies savo skolų arba įvykdyti savo įsipareigojimų, atsirandančių dėl pinigų politikos sandorių, arba ji sudaro su savo kreditoriais savanorišką bendrą sutartį ar planą, arba jei kita sandorio šalis yra nemoki ar laikoma, kad ji yra nemoki, arba laikoma, kad ji negali sumokėti savo skolų;

vykdomi procedūriniai žingsniai prieš priimant sprendimą pagal a arba b punktą;

bet koks kitos sandorio šalies pareiškimas arba kitas prieš sudarant sutartį padarytas (arba manoma, kad kita sandorio šalis jį padarė) pranešimas pagal taikomas įstatymų nuostatas yra klaidingas ar neteisingas;

leidimas kitai sandorio šaliai užsiimti veikla pagal: a) Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013; arba b) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB ( 15 ), kaip įgyvendinta atitinkamoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, yra sustabdytas arba atšauktas;

kita sandorio šalis yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios mokėjimų sistemos ar sistemos, kurioje atliekami mokėjimai pagal pinigų politikos sandorius (išskyrus valiutų apsikeitimo sandorius), narių arba ji yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios VPAS, naudojamos atsiskaityti už Eurosistemos pinigų politikos operacijas, narių;

kitai sandorio šaliai taikomos priemonės, pavyzdžiui, numatytos Direktyvos 2013/36/ES 41 straipsnio 1 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir 44 straipsnyje;

grįžtamųjų sandorių atveju kita sandorio šalis nevykdo nuostatų dėl rizikos kontrolės priemonių;

atpirkimo sandorių atveju kita sandorio šalis nesumoka pirkimo kainos arba atpirkimo kainos, arba nepateikia perkamo ar atpirkto turto; arba užstatu garantuotų paskolų atveju kita sandorio šalis nepateikia turto arba negrąžina paskolos tokiems mokėjimams ar pervedimams nustatytomis dienomis;

valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais ir terminuotųjų indėlių atveju kita sandorio šalis nesumoka eurų sumos arba valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais atveju nesumoka užsienio valiutos sumos tokiems mokėjimams nustatytomis dienomis;

kita sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų pagal sutartį, sudarytą bet kurio ECB arba bet kurio NCB užsienio atsargų arba nuosavų lėšų valdymo tikslais, kai toks įsipareigojimų nevykdymas iš esmės nesiskiria nuo šiame straipsnyje apibūdintų atvejų;

kita sandorio šalis nesuteikia atitinkamos informacijos, tuo sukeldama rimtų padarinių savo buveinės NCB;

kita sandorio šalis neįvykdo bet kurio iš savo įsipareigojimų pagal sutartis dėl grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių ir, jeigu galėjo ištaisyti, neištaiso tokios padėties įkaitu užtikrintų sandorių atveju – ilgiausiai per 30 dienų, o valiutų apsikeitimo sandorių atveju – ilgiausiai per 10 dienų po to, kai to reikalaujantis NCB pateikia įspėjimą;

kitos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo įvykis atsitinka pagal bet kokią sutartį su bet kuriuo kitu Eurosistemos nariu, sudarytą Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslais, pagal kurią tas kitas Eurosistemos narys pasinaudojo savo teise dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš terminą užbaigti bet kokį sandorį pagal tokią sutartį;

kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas;

kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nustatytos priemonės, ribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas;

kitos sandorio šalies visam turtui arba reikšmingai jo daliai taikoma nutartis dėl įšaldymo, areštas, konfiskavimas ar bet kokia kita procedūra, kuria siekiama apsaugoti viešąjį interesą arba kitos sandorio šalies kreditorių teises;

kitos sandorio šalies visas turtas arba reikšminga jo dalis perduodami kitam subjektui;

bet koks kitas numatomas ar egzistuojantis įvykis, dėl kurio gali kilti grėsmė, kad kita sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal tvarką, kurios ji privalo paisyti veiksmingos Eurosistemos pinigų politikos operacijų tikslais, arba pagal bet kokias kitas taisykles, taikomas kitos sandorio šalies ir bet kurio NCB santykiams.

2. Automatiškai vykdomi 1 dalies a ir p punktuose nurodyti atvejai; b, c ir q punktuose nurodyti atvejai gali būti vykdomi automatiškai; d–o punktuose ir r–t punktuose nurodyti atvejai negali būti vykdomi automatiškai ir turi būti vykdomi diskretiškai, t. y. vykdomi tik pranešus dėl įsipareigojimų nevykdymo. Toks pranešimas apie įsipareigojimų nevykdymą gali numatyti ilgiausiai iki trijų darbo dienų „mokėjimo prievolės atidėjimo laikotarpį“ įsipareigojimo nevykdymo atvejui pašalinti. Tais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, kai veikiama diskreciniu būdu, NCB užtikrina, kad nuostatos dėl tokios diskrecijos turėtų garantuoti jų vykdymo veiksmingumą.

166 straipsnis

Priemonės, taikomos įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsargumo sumetimais

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsargumo sumetimais, NCB turi teisę imtis šių priemonių:

sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis atvirosios rinkos operacijomis;

sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis nuolatinėmis galimybėmis;

nutraukti visas galiojusias sutartis ir sandorius;

reikalauti anksčiau įvykdyti reikalavimus, kurių terminas dar nesuėjo ar kurie yra sąlyginiai;

panaudoti kitos sandorio šalies indėlius NCB reikalavimams tai kitai sandorio šaliai patenkinti;

sustabdyti įsipareigojimų kitai sandorio šaliai vykdymą, kol kita sandorio šalis neįvykdys reikalavimo;

2. Kiekvienas NCB gali taikyti sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju, greta 1 dalyje nurodytų priemonių buveinės NCB turi teisę imtis šių priemonių:

reikalauti palūkanų už įsipareigojimų neįvykdymą ir;

reikalauti atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl kitos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo.

3. Kiekvienas NCB gali taikyti sutartines arba reguliavimo priemones, kurios atsargumo sumetimais suteikia buveinės NCB teisę turtą, kurį kitos sandorio šalys pateikia kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms, atmesti, apriboti jo naudojimą arba taikyti jam papildomus įvertinimus mažesne nei rinkos verte.

4. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad buveinės NCB visada turi teisiškai pagrįstą teisę neatidėliodamas realizuoti visą kaip įkaitą pateiktą turtą ir taip, kad NCB galėtų realizuoti suteikto kredito vertę, jeigu kita sandorio šalis nedelsdama nepanaikina savo neigiamo likučio.

▼M6

4a. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad visais atvejais buveinės NCB teisiškai gali skirti finansinę baudą kitai sandorio šaliai nekompensavus arba neapmokėjus visos kredito ar atpirkimo kainos sumos arba jos dalies ar nepateikus nusipirkto turto suėjus jo išpirkimo terminui ar kitu privalomu atveju, jei neįmanoma taikyti 166 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių. Finansinė bauda apskaičiuojama pagal VII priedo III skirsnį atsižvelgiant į lėšų sumą, kurios kita sandorio šalis negalėjo sumokėti arba kompensuoti, arba turtą, kurio kita sandorio šalis negalėjo pateikti, bei į kalendorinių dienų, kuriomis kita sandorio šalis nesumokėjo, nekompensavo arba nepateikė turto, skaičių.

▼B

5. Siekdama užtikrinti vienodą nustatytų priemonių įgyvendinimą, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti dėl jų įgyvendinimo būdų, įskaitant galimybės naudotis atvirosios rinkos operacijomis ar nuolatinėmis galimybėmis sustabdymą, apribojimą arba panaikinimą.

167 straipsnis

Kitų sandorių šalių teikiama informacija

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad NCB galėtų gauti iš kitų sandorių šalių visą informaciją, susijusią su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis.

168 straipsnis

Pranešimai ir kita informacija

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad visi pranešimai ar kitokia informacija būtų perduodami raštu ir (arba) elektronine forma.

2. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios aiškiai numato, kaip turėtų būti teikiami pranešimai ar kita informacija ir kada jie įsigalioja. Laikotarpis iki pranešimų ir kitos informacijos įsigaliojimo neturėtų būti toks ilgas, kad pakeistų priemonių visumos ekonominį poveikį. Visų pirma, nedelsiant turėtų būti pateikti ir patikrinti patvirtinimai.

169 straipsnis

Trečiųjų šalių teisės

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad kitos sandorio šalies teisės ir pareigos negali būti perleistos, suvaržytos ar kitos sandorio šalies kitaip pakeistos be išankstinio rašytinio buveinės NCB sutikimo.

2. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad tik sutartį sudaręs arba buveinės NCB ir nustatyta kita sandorio šalis turi iš sandorio kylančių teisių ir pareigų. Tačiau tokios sutartinės arba reguliavimo priemonės leidžia NCB ir (arba) ECB santykius:

dėl tarpvalstybinio tinkamo turto naudojimo, ir

kai tai būtina operacijoms, kurios vykdomos su kitomis sandorių šalimis, veikiančiomis per tarpininkaujančią instituciją.

170 straipsnis

Taikoma teisė ir jurisdikcija

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad to NCB taikomoms sutartinėms arba reguliavimo priemonėms ir visiems pagal tokias priemones sudarytiems sandoriams taikoma teisė turi būti, išskyrus atvejus, kai reikia nustatyti kitaip dėl tarpvalstybinio tinkamo turto naudojimo, valstybės narės, kurios valiuta yra euro, kurioje yra tas NCB.

▼M2

2. Ginčų sprendimo vieta, nepažeidžiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijos, yra tos valstybės narės, kurios valiuta yra euro, kurioje yra tas NCB, teismai.

▼B

171 straipsnis

Atsiskaitymo už terminuotuosius indėlius dienos

Kiekvienas NCB taiko indėlių sutartis, kuriose nurodyta, kad už terminuotuosius indėlius atsiskaitoma (ir priimant, ir išmokant) ECB pranešime apie indėlių operaciją nurodytomis dienomis.

2 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi atpirkimo sandoriams ir įkaitu užtikrintų paskolų sutartims

172 straipsnis

Grįžtamosios sandorio dalies data

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad grįžtamosios sandorio dalies data, taip pat, jei taikytina, įkaitu užtikrintų paskolų sutarčių apmokėjimo data, būtų nustatyta sudarant kiekvieną sandorį.

173 straipsnis

Darbo dienos

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios „darbo dienos“ sąvoka apibrėžta kaip nustatyta 2 straipsnyje.

174 straipsnis

Palūkanų normos

1. Pirkimo ir atpirkimo kainos skirtumas sudarant atpirkimo sandorį atitinka bendrą sumą, gaunamą taikant tam tikrą palūkanų normą pirkimo kainai per visą laikotarpį nuo nustatytos pirkimo iki atpirkimo datos.

2. Įkaitu užtikrintų paskolų atveju, palūkanų norma nustatoma taikant konkrečią palūkanų normą už paskolos sumą iki operacijos termino pabaigos.

3. Palūkanų norma, taikoma grįžtamiesiems sandoriams, yra paprastoji palūkanų norma, apskaičiuojama pagal faktinį/360 dienų skaičiavimo susitarimą.

175 straipsnis

Sumų ne eurais keitimo tvarka

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad sumų ne eurais keitimo į eurus tvarkoje būtų nurodyta, kad turi būti taikomas ECB orientacinis kiekvienos dienos euro keitimo kursas arba, kai jo nėra, neatidėliotinas keitimo kursas, kurį ECB nurodo darbo dieną prieš tą dieną, kai turi būti vykdomas valiutų keitimas jam parduodant eurus ir perkant kitą valiutą.

3 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri tik atpirkimo sandoriams būdingi požymiai

176 straipsnis

Atpirkimo sandorių dalykas

1. Sudarydamas atpirkimo sandorius, kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad tinkamas turtas parduodamas už lėšas eurais, kartu susitariant nustatytu laiku parduoti juos atgal už lėšų eurais sumai lygiavertį turtą.

2. Kiekvienas NCB „lygiavertį turtą“ apibrėžia kaip to paties emitento, tos pačios emisijos dalį sudarantį (nesvarbu, kokia jos išleidimo data) ir tos pačios rūšies, nominaliosios vertės, sumos ir to paties aprašymo turtą su kuriuo jis lyginamas.

3. Jeigu turtas, su kuriuo lyginama pagal 2 dalį, buvo konvertuotas, pakeistas jo nominalas ar buvo pareikalauta jį grąžinti, lygiavertiškumo apibrėžimas turi būti iš dalies pakeistas, kad reikštų:

konvertavimo atveju – tą turtą, į kurį turtas buvo konvertuotas;

pareikalavimo grąžinti turtą atveju – turtą, lygiavertį grąžintam turtui, jeigu pardavėjas sumokėjo pirkėjui sumą, lygią pareikalavimo vertei;

pakeisto turto nominalo atveju – turtą, lygiavertį tam turtui, į kurį pradinis turtas buvo pakeistas keičiant nominalą, kartu su pinigų suma, jei reikia, kuri yra lygi turto vertės skirtumui iki nominalo pakeitimo ir po jo.

177 straipsnis

Atpirkimo sandorių baigiamosios užskaitos priemonės

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jie turi teisę nutraukti arba nutraukti visus nebaigtus atpirkimo sandorius.

2. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos užskaitos nuostatos, kuriomis siekiama ekonominės naudos, lygiavertės toliau pateiktiems atvejams:

įsipareigojimo neįvykdymo atveju laikoma, kad nedelsiant suėjo kiekvieno sandorio atpirkimo diena ir taikoma viena iš šių sąlygų:

turi būti nedelsiant pateiktas įkaito vertei išlaikyti reikalingas turtas tam, kad sandorio šalių atitinkami įsipareigojimai dėl turto pervedimo ir atpirkimo kainos mokėjimo už atperkamą turtą būtų vykdomi tik pagal b–d punktus, arba

ii)

atpirkimo sandoris bus nutrauktas;

įsipareigojimų neįvykdymo atveju atperkamo turto rinkos vertę, įkaito vertei išlaikyti reikalingą turtą, kurį reikia pervesti, ir atpirkimo kainą, kurią turi sumokėti kiekviena sandorio šalis, atpirkimo dieną komerciškai pagrįstai visiems sandoriams nustato NCB;

remdamasis b punktu, NCB apskaičiuoja, kiek kiekviena sandorio šalis yra skolinga kitai sandorio šaliai atpirkimo dieną. Turi būti atlikta sandorio šalių tarpusavio skolų užskaita ir tik sandorio šalis, turinti mažesne suma įvertintų reikalavimų, turi mokėti grynąjį likutį;

toks grynasis likutis turi būti nustatytas ir sumokėtas kitą dieną, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti mokėjimą. Atliekant šiuos apskaičiavimus visos sumos, kurios nėra išreikštos eurais, atitinkamą dieną turi būti perskaičiuotos į eurus pagal kursą, apskaičiuotą remiantis 175 straipsniu.

3. Kiekvienas NCB apibrėžia sąvoką „turto rinkos vertė įsipareigojimų neįvykdymo atveju“ kaip nustatyta 2 straipsnyje.

178 straipsnis

Atitiktis rizikos kontrolės priemonėms

Jeigu NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos nuostatos dėl įkaito pakeitimo kitu įkaitu, tos priemonės užtikrina, kad būtų laikomasi būtinų rizikos kontrolės priemonių.

179 straipsnis

Piniginės garantinės įmokos

Jeigu NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos nuostatos dėl garantinių įmokų, kurias reikia sumokėti arba grąžinti pinigais, tokiose nuostatose kartu nustatyta, kad bet koks tolesnis įsipareigojimas grąžinti arba pateikti įkaito garantinę įmoką pirmiausia turėtų būti įvykdomas panaudojant pinigų sumą iki to paties dydžio kartu su visomis jai taikytinomis palūkanomis.

180 straipsnis

Išsamesnės nuostatos dėl atpirkimo sandorių

Nepažeidžiant šių gairių nuostatų, kiekvienas NCB gali išdėstyti išsamesnes nuostatas dėl atpirkimo sandorių savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse.

4 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri tik įkaitu užtikrintų paskolų sutartims būdingi požymiai

181 straipsnis

Įkaito teikimas ir realizavimas

1. Priemonėse, pagal kurias likvidumas didinamas įkaitu užtikrintomis paskolomis, kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse atsižvelgia į jo jurisdikcijoje taikomas nevienodas procedūras ir formalumus, reglamentuojančius atitinkamą įkaito užtikrinimo, pavyzdžiui, įkeitimo, teisių perleidimo arba turto suvaržymo, poreikio nustatymą ir jo paskesnį įgyvendinimą.

2. Kiekvienas NCB taiko įkaitu užtikrintų paskolų priemones, kurios užtikrina, kad įkaitu pateiktą turtą NCB teisiškai gali realizuoti be jokių ankstesnių reikalavimų į šį turtą. Neturi būti sudaryta galimybė trečiosioms šalims, nemokumo atveju – įskaitant likviduojančią instituciją, įsikišti ir sėkmingai reikalauti be apgaulės įkeisto turto ar bet kokių su juo susijusių teisių.

3. Kiekvienas NCB taiko įkaitu užtikrintų paskolų priemones, kurios užtikrina, kad 165 straipsnyje aprašytu įsipareigojimų nevykdymo atveju jis turi teisinę galimybę pardavęs įkeistą turtą gauti jo ekonominę vertę. Toks įsipareigojimų nevykdymo įvykis taip pat atspindi aplinkybes, kuriomis NCB gali laikyti kitą sandorio šalį šalimi, nevykdančia įsipareigojimo pagal atpirkimo sandorius.

182 straipsnis

Dienos operacijų pratęsimas iki vienos nakties operacijų

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta galimybė operacijas, kurios yra atliekamos kaip vienos dienos operacijos, pratęsti iki vienos nakties operacijų.

5 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri tik valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais būdingi požymiai

183 straipsnis

Neatidėliotino ir iš anksto apibrėžto eurų pardavimo ir pirkimo vienu metu susitarimas

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta, kad kiekvienas sandoris sudarytas kaip neatidėliotinas ir iš anksto apibrėžtas eurų pardavimas ir pirkimas vienu metu už tam tikrą užsienio valiutą.

184 straipsnis

Mokėjimų pervedimo laikas ir tvarka

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose yra nuostata dėl mokėjimų pervedimo laiko ir tvarkos. Iš anksto apibrėžto pardavimo arba pirkimo data turėtų būti nustatyta sudarant kiekvieną sandorį.

185 straipsnis

Specialių terminų apibrėžtis

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose apibrėžia užsienio valiutą, neatidėliotino keitimo kursą, išankstinį kursą, pervedimo datą ir atgalinio pervedimo datą pagal šiuos apibrėžimus:

a)	užsienio valiuta – bet kokia teisėta valiuta, išskyrus eurą;

neatidėliotinas kursas – sudarant konkretų sandorį taikomas kursas (apskaičiuotas pagal 175 straipsnį) sumai eurais perskaičiuoti į tokią pačią sumą su tuo sandoriu susijusia užsienio valiuta, kurią viena sandorio šalis privalo pervesti kitai šaliai pervedimo dieną už sumokėtą sumą eurais ir kurios kursas nustatytas patvirtinime;

išankstinis kursas – pagal 175 punktą apskaičiuotas kursas, taikomas sumai eurais perskaičiuoti į tokią pačią sumą užsienio valiuta, kurią viena sandorio šalis privalo pervesti kitai šaliai atgalinio pervedimo dieną už sumokėtą sumą eurais ir kurios kursas nustatytas sandorio patvirtinime ir apibrėžtas atitinkamo NCB taikomose atitinkamose sutartinėse ar reguliavimo priemonėse;

d)	atgalinio valiutos pervedimo suma – tokia užsienio valiutos suma, kurios reikia sumai eurais nupirkti atgalinio pervedimo dieną;

e)	pervedimo diena – sandorio atžvilgiu, diena, ir, kai taikytina, laikas tą dieną, kai viena sandorio šalis turi pervesti sumą eurais kitai sandorio šaliai, t. y. – diena (ir, kai taikytina, laikas tą dieną), kurią sandorio šalys susitarė atsiskaityti už sumos eurais pervedimą;

f)	atgalinio pervedimo diena – sandorio atžvilgiu, diena (ir, kai taikytina, laikas tą dieną), kai viena sandorio šalis turi pervesti atgal sumą eurais kitai šaliai.

186 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandorių baigiamosios užskaitos priemonės

1. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju NCB turi teisę nutraukti ir anksčiau laiko pabaigti visus neįvykdytus sandorius.

2. Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos užskaitos nuostatos, kuriomis siekiama toliau pateiktiems atvejams lygiavertės ekonominės naudos:

įsipareigojimo neįvykdymo atveju kiekvienas sandoris laikomas nutrauktu, o NCB turi nustatyti eurų ir pervedamų atgal užsienio valiutos sumų atkuriamąsias vertes remdamasis tuo, kad tokios atkuriamosios vertės turi būti sumos, kurių reikia NCB išsaugant mokėjimų ekonominį lygiavertiškumą bet kokiems mokėjimams, kurie būtų vykdomi normaliomis aplinkybėmis;

remdamasis taip nustatytomis sumomis, NCB apskaičiuoja, kiek kiekviena sandorio šalis yra skolinga kitai šaliai atgalinio pervedimo dieną. Sumos, kurias turi sumokėti viena šalis, prireikus pagal 175 straipsnį turi būti perskaičiuotos į eurus, ir turi būti atlikta tų sumų bei sumų, kurias turi sumokėti kita šalis, tarpusavio įskaita. Tik ta sandorio šalis, kuri turi mažesne suma įvertintų reikalavimų, turi mokėti grynąjį likutį. Toks grynasis likutis turi būti nustatytas ir sumokėtas kitą dieną, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti tokį mokėjimą.

187 straipsnis

Išsamesnės valiutų apsikeitimo sandorių nuostatos

Nepažeidžiant šiose gairėse nustatytų reikalavimų, kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse gali nustatyti papildomas nuostatas dėl valiutų apsikeitimo sandorių.

AŠTUNTA DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

188 straipsnis

Keitimasis informacija

Jei tai būtina pinigų politikai įgyvendinti, NCB gali keistis vienas su kitu kai kuria informacija, pavyzdžiui, su dalyvaujančiomis vykdant Eurosistemos pinigų politikos operacijas kitomis sandorių šalimis susijusiais operaciniais duomenimis. Tokiai informacijai taikomas ECBS statuto 37 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties reikalavimas.

189 straipsnis

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktai

Eurosistemos pinigų politikos operacijų kitos sandorių šalys žino visas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktuose įtvirtintas savo pareigas ir jas vykdo.

190 straipsnis

Panaikinimas

1. Gairės ECB/2011/14 panaikinamos 2015 m. gegužės 1 d.

2. Nuorodos į panaikintas gaires laikomos nuorodomis į šias gaires ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.

191 straipsnis

Įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama NCB.

2. Visos šių gairių nuostatos taikomos nuo 2015 m. gegužės 1 d., išskyrus 142 straipsnyje nurodytas nuostatas, kurios taikomos nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

3. Ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 16 d. NCB perduoda ECB tekstus ir priemones, kuriomis jie ketina laikytis šių gairių nuostatų, įtvirtinančių esminius Gairių ECB/2011/14 pakeitimus.

192 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

I PRIEDAS

PRIVALOMOSIOS ATSARGOS

Šio priedo turinys pateikiamas tik informacijai. Esant prieštaravimui tarp šio priedo ir 1 dalyje apibūdintų Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos teisinių nuostatų, vadovaujamasi pastarosiomis.

Pagal Europos Centrinių Bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą (toliau – ECBS statutas) 19 straipsnį Europos Centrinis Bankas (ECB) reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų privalomąsias atsargas nacionalinių centrinių bankų (NCB) sąskaitose Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemoje. Šios sistemos teisinė struktūra nustatyta ECBS statuto 19 straipsnyje, Reglamente (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9). Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) taikymas užtikrina, kad Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos sąlygos yra vienodos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema pirmiausia siekiama stabilizuoti pinigų rinkos palūkanų normas bei sukurti (arba padidinti) struktūrinį likvidumo trūkumą.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 1 dalį, Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema taikoma valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, įsteigtoms kredito įstaigoms. Be to, ne euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialams, įsteigtiems euro zonoje, taip pat taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema. Tačiau euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialams, įsteigtiems ne euro zonoje, ši sistema netaikoma.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 2 dalį, įstaigos bus automatiškai atleistos nuo privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymo prasidėjus laikymo laikotarpiui, per kurį jų leidimas panaikinamas arba atšaukiamas arba per kurį sprendimą dėl įstaigos likvidavimo procedūros pradėjimo priima teismų institucija arba bet kuri kita kompetentinga valstybės narės institucija.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 2 dalį, ECB gali atleisti jos a–c punktuose nurodytas įstaigas nuo jų įsipareigojimų dėl privalomųjų atsargų jų nediskriminuodamas. Tokios įstaigos, inter alia, apima įstaigas, kurioms taikomos reorganizacinės priemonės, įstaigas, kurių lėšos įšaldomos ir (arba) kurioms taikomos kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, arba valstybės narės nustatytos priemonės, ribojančios jų naudojimąsi savo lėšomis, arba ECB valdančiosios tarybos sprendimas, kuriuo sustabdoma arba panaikinama jų galimybė naudotis atvirosios rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 3 dalį, ECB sudaro ir išlaiko įstaigų, kurioms taikomi Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos reikalavimai, sąrašą.

Taip pat ECB viešai skelbia sąrašą įstaigų, kurios atleistos nuo jų įsipareigojimų pagal šią sistemą dėl kitų priežasčių nei dėl to, kad joms taikomos reorganizacinės priemonės, jų lėšos įšaldomos ir (arba) dėl to, kad joms taikomos kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, arba valstybės narės nustatytos priemonės, ribojančios jų naudojimąsi savo lėšomis, arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atvirosios rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis.

Kiekvienos įstaigos atsargų bazė nustatoma remiantis jos balanso elementais. Balanso duomenys pateikiami NCB pagal bendrą ECB pinigų ir finansų statistikos sistemą. Kaip taisyklė, privalomųjų atsargų bazę konkrečiam laikymo laikotarpiui įstaigos apskaičiuoja pagal mėnesio, einančio du mėnesius prieš mėnesį, kuriuo prasideda laikymo laikotarpis, duomenis, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnio 3 dalimi, išskyrus statistiškai nereikšmingas įstaigas, kaip nurodyta to paties reglamento 3 straipsnio 4 dalyje.

ECB nustato atsargų normas pagal Reglamente (EB) Nr. 2531/98 apibrėžtą didžiausią ribą.

10.

Privalomųjų atsargų suma, kurią konkrečiu laikymo laikotarpiu privalo laikyti kiekviena įstaiga, apskaičiuojama to laikotarpio kiekvienam atitinkamam atsargų bazės straipsniui taikant atsargų normas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 5 straipsnyje nurodytas procedūras atitinkamo dalyvaujančio NCB ir įstaigos nustatytos privalomosios atsargos yra bazė: a) atlyginti už turimas reikalaujamas atsargas ir; b) įvertinti įstaigos atitiktį įsipareigojimui laikyti reikalaujamą privalomųjų atsargų sumą.

11.

Tam, kad stabilizuotų palūkanų normas, Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema leidžia įstaigoms pasinaudoti vidurkio sąlyga, numatančia, kad apie privalomųjų atsargų reikalavimo tinkamą vykdymą sprendžiama pagal kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje kitų sandorių šalių atsargų sąskaitose lėšų vidurkius per laikymo laikotarpį. Ar įstaiga laikosi privalomųjų atsargų reikalavimo, nustatoma pagal jos turimų dienos atsargų vidurkį laikymo laikotarpiu. Laikymo laikotarpio reikšmė apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 7 straipsnyje.

12.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 8 straipsnį, privalomųjų atsargų laikymas atlyginamas atsižvelgiant į laikymo laikotarpio ECB normos vidurkį (apskaičiuotą pagal kalendorinių dienų skaičių) pagrindinėms refinansavimo operacijoms, pagal tokią formulę (gautoji suma apvalinama iki artimiausio cento):

Čia:

atlyginimas, kurį reikia sumokėti už privalomųjų atsargų laikymą per laikymo laikotarpį t;

privalomųjų atsargų dienos vidurkis per laikymo laikotarpį t;

laikymo laikotarpio t kalendorinių dienų skaičius;

atlyginimo už privalomųjų atsargų laikymą per laikymo laikotarpį t palūkanų norma. Taikomas standartinis dviejų dešimtųjų dalių atlyginimo normos suapvalinimas;

laikymo laikotarpio t kalendorinė diena i;

MRi

ribinė palūkanų norma, taikoma naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai per arba prieš kalendorinę dieną i.

Kai įstaiga nevykdo kitų įsipareigojimų, nurodytų ECB reglamentuose ir sprendimuose dėl Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos (pvz., jeigu laiku nepateikiami atitinkami duomenys arba jie netikslūs), ECB turi įgaliojimus taikyti sankcijas, remdamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98 ir Reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4). ECB vykdomoji valdyba gali nustatyti ir paskelbti kriterijus, pagal kuriuos ji taikys sankcijas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 2531/98 7 straipsnio 1 dalyje.

II PRIEDAS

KONKURSŲ OPERACIJŲ PASKELBIMAS

Viešame konkurso skelbime numatoma pateikti ši informacija:

konkurso operacijos identifikavimo numeris;

konkurso operacijos diena;

operacijos rūšis (likvidumo didinimas arba mažinimas ir naudojamos pinigų politikos priemonės rūšis);

operacijos terminas;

operacijos trukmė (paprastai nurodomas dienų skaičius);

aukciono rūšis, pavyzdžiui, fiksuotųjų ar kintamųjų palūkanų aukcionas);

kintamųjų palūkanų konkursuose – paskirstymo metodas, t. y. ribinių palūkanų aukciono (olandiškasis aukcionas) arba sutartinių palūkanų aukciono (amerikietiškasis aukcionas) procedūra;

numatoma operacijos suma, paprastai tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų atveju;

fiksuotųjų palūkanų konkursuose – konkurso fiksuotųjų palūkanų norma, kaina, apsikeitimo punktas arba vertės skirtumas (indeksuotų konkursų atveju – bazinis indeksas, o palūkanų normos arba vertės skirtumo atveju – kainos rūšis);

minimali arba maksimali priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas, jei taikytina;

operacijos pradžios ir termino pabaigos diena, jei taikytina, arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino pabaigos diena, jeigu išleidžiami Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatai;

operacijos valiutos ir valiutų apsikeitimo sandorių atveju – valiutos, kuri laikoma fiksuota, suma;

valiutų apsikeitimo sandorių atveju – orientacinis dabartinis valiutų kursas, taikomas apskaičiuojant pasiūlymus;

pasiūlymo didžiausios sumos riba, jeigu yra;

minimali individualaus paskirstymo suma, jeigu yra;

minimalus paskirstymo santykis, t. y. žemiausia, esant ribinei palūkanų normai, paraiškų patenkinimo konkurso operacijoje santykio, riba, išreikšta procentais, jeigu yra;

pasiūlymų pateikimo grafikas;

ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – sertifikatų valiuta ir emisijos ISIN kodas;

didžiausias kitos sandorio šalies pasiūlymų skaičius (kintamųjų palūkanų konkursų atveju, jei ECB ketina apriboti pasiūlymų skaičių, paprastai kitai sandoriai šaliai leidžiama teikti dešimt pasiūlymų);

kainos rūšis (norma arba punktai);

indeksuotų konkursų atveju – ataskaitinis subjektas.

III PRIEDAS

PASKIRSTYMAS KONKURSUOSE IR KONKURSŲ PROCEDŪROSE

1 lentelė

Paskirstymas fiksuotųjų palūkanų konkursuose

Paskirstymo dalis procentais yra:

Kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma:

alli = all % × (ai )

čia:

bendra paskirstoma suma;

bendras kitų sandorių šalių skaičius;

kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma;

all %

paskirstymo dalis procentais;

alli

bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma

2 lentelė

Paskirstymas kintamųjų palūkanų konkursuose eurais

(pavyzdys apie pasiūlymus, išreikštus palūkanų normų forma)

Paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą:

Paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal ribinę palūkanų normą yra:

all (rm ) i = all % (rm ) × a(rm)i

Bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma yra:

čia:

bendra paskirstoma suma;

r s

kitų sandorių šalių pasiūlyta palūkanų norma s;

bendras kitų sandorių šalių skaičius;

a(r s ) i

kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma taikant palūkanų normą s (r s );

a(r s )

bendra pasiūlyta suma taikant palūkanų normą s (r s );

r m

ribinė palūkanų norma:

r1 ≥ rs ≥ rm likvidumo didinimo konkursui

rm ≥ rs ≥ r 1 likvidumo mažinimo konkursui;

r m – 1

palūkanų norma prieš ribinę palūkanų normą (paskutinė palūkanų norma, pagal kurią visiškai patenkinami pasiūlymai):

rm – 1 > rm likvidumo didinimo konkursui;

rm > rm – 1 likvidumo mažinimo konkursui;

all %(r m )

paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą;

all(r s ) i

paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal palūkanų normą s;

all i

bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma

3 lentelė

Paskirstymas kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursuose

Paskirstymo dalis procentais pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais yra:

Paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais yra:

all (Δ m ) i = all % (Δ m ) × a(Δm)i

Bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma yra:

čia:

A =	bendra paskirstoma suma;

Δ s =

kitų sandorių šalių pasiūlyta apsikeitimo sandorio kaina s punktais;

N =	bendras kitų sandorių šalių skaičius;

a(Δs) i =

kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma taikant apsikeitimo sandorio kainą s punktais (Δs);

a(Δs) =

bendra pasiūlyta suma taikant apsikeitimo sandorio kainą s punktais (Δs):

Δ m =

ribinė apsikeitimo sandorio kaina punktais:

Δ m ≥ Δ s ≥ Δ1 likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

Δ1 ≥ Δ s ≥ Δ m likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

Δ m – 1

apsikeitimo sandorio kaina punktais prieš ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais (paskutinė apsikeitimo sandorio kaina punktais, pagal kurią visiškai patenkinami pasiūlymai):

Δ m > Δ m – 1 likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

Δ m – 1 > Δ m likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

all %(Δ m )

paskirstymo dalis procentais pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais;

all(Δ s ) i

paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal apsikeitimo sandorio kainą s punktais;

all i

bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma.

IV PRIEDAS

KONKURSŲ REZULTATŲ PASKELBIMAS

Viešame pranešime apie konkurso rezultatus nurodoma tokia informacija:

konkurso operacijos identifikacinis numeris;

konkurso operacijos data;

operacijos rūšis;

operacijos terminas;

operacijos trukmė (paprastai išreikšta dienų skaičiumi);

bendra Eurosistemos kitų sandorių šalių pasiūlymų suma;

dalyvių skaičius;

valiutų apsikeitimo sandorių atveju – naudojamos valiutos;

bendra paskirstyta suma;

fiksuotųjų palūkanų konkursų atveju – paskirstymo dalis procentais;

valiutų apsikeitimo sandorių atveju – dabartinis valiutų kursas;

kintamųjų palūkanų konkursų atveju – priimta ribinė palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas ar vertės skirtumas ir paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą, kainą ar apsikeitimo punktą;

sutartinių kainų aukcionų atveju – minimali siūloma kaina ir maksimali siūloma kaina, t. y. žemiausia ir aukščiausia palūkanų normų riba, iki kurios kitos sandorių šalys teikia savo pasiūlymus kintamųjų palūkanų konkursų atveju ir paskirstytos sumos kainos svertinis vidurkis;

jeigu išleidžiami Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatai – operacijos pradžios ir termino diena, jei taikytina, arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino diena;

minimali konkretaus paskirstymo suma, jeigu yra;

minimalus paskirstymo santykis, jeigu yra;

ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – sertifikatų valiutinė išraiška ir emisijos ISIN kodas;

maksimalus pasiūlymų, kuriuos kita sandorio šalis gali pateikti, skaičius (kintamųjų palūkanų konkursų atveju, jei ECB ketina apriboti pasiūlymų skaičių, kitai sandorio šaliai paprastai leidžiama teikti iki dešimties pasiūlymų).

V PRIEDAS

KITŲ SANDORIŲ ŠALIŲ DALYVAVIMO UŽSIENIO VALIUTŲ INTERVENCINĖSE OPERACIJOSE ATRANKOS KRITERIJAI

1. Kitų sandorių šalių atranka Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms grindžiama dviem kriterijų rinkiniais, susijusiais su atsargumo ir veiksmingumo principais.

2. Su veiksmingumu susiję kriterijai taikomi tik tada, kai jau pritaikyti kriterijai, susiję su atsargumo principu.

3. Su atsargumo principu susiję kriterijai apima tai:

kitos sandorio šalies kreditingumas, kuris įvertinamas taikant įvairius metodus, pavyzdžiui, taikant kredito reitingus, kuriuos skelbia komercinės agentūros, ir kapitalo bei kitų verslo rodiklių vidaus analizę;

kitos sandorio šalies priežiūrą atlieka pripažintas priežiūros subjektas;

kita sandorio šalis yra geros reputacijos ir laikosi aukštų etikos standartų.

4. Su veiksmingumo principu susiję kriterijai, inter alia, apima tai:

kitos sandorio šalies konkurencinis kainų nustatymas ir jos gebėjimas veiksmingai vykdyti didelės apimties užsienio valiutų operacijas esant įvairioms rinkos sąlygoms ir

kitos sandorio šalies suteiktos informacijos kokybė ir apimtis.

5. Nacionaliniai centriniai bankai, siekdami veiksmingai taikyti intervenciją įvairiose geografinėse vietovėse, gali atrinkti kitas sandorių šalis savo užsienio valiutų intervencinėms operacijoms bet kuriame tarptautiniame finansų centre.

VI PRIEDAS

TARPVALSTYBINIS TINKAMO TURTO NAUDOJIMAS

I. KORESPONDENTINĖS CENTRINĖS BANKININKYSTĖS MODELIS (KCBM)

1 lentelė

Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis (KCBM)

Kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalyje esantį tinkamą turtą, kad iš A šalies nacionalinio centrinio banko (NCB) gautų kreditą

1. Visi NCB kituose nacionaliniuose centriniuose bankuose turi vertybinių popierių sąskaitas, skirtas tarpvalstybiniam tinkamo turto naudojimui. Konkreti KCBM procedūra priklauso nuo to, ar tinkamas turtas yra įkeičiamas kiekvienam sandoriui, ar jis yra laikomas kartu su kitu bendrai įkeičiamu turtu.

2. Atskirojo įkaito sistemoje, kai tik kitos sandorio šalies buveinės NCB patenkina jos paraišką paskolai, kita sandorio šalis teikia, jeigu reikia, per savo investicijų saugotoją, nurodymus šalies, kurioje yra laikomas jos antrinę rinką turintis turtas, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai (VPAS) pervesti jį į buveinės NCB sąskaitą tos šalies centriniame banke (toliau – korespondentinis centrinis bankas). Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės NCB, kad yra gautas įkaitas, šis perveda lėšas kitai sandorio šaliai. NCB neperveda lėšų tol, kol negauna patvirtinimo, kad korespondentinis centrinis bankas gavo kitos sandorio šalies antrinę rinką turintį turtą. Jeigu būtina atsiskaityti iki nurodyto termino, kitos sandorių šalys, norėdamos pasinaudoti KCBM procedūra, gali iš anksto pervesti turtą į savo buveinės NCB sąskaitą korespondentiniame centriniame banke.

3. Bendrojo įkaito sistemoje kita sandorio šalis gali bet kada pervesti korespondentiniam centriniam bankui antrinę rinką turintį turtą į buveinės NCB sąskaitą. Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės NCB, kad antrinę rinką turintis turtas yra gautas, pastarasis šį antrinę rinką turintį turtą įtraukia į kitos sandorio šalies bendrojo įkaito sąskaitą.

4. Buvo sukurta tam tikro antrinės rinkos neturinčio turto, t. y. kredito reikalavimų ir mažmeninių hipoteka užtikrintų skolos priemonių (MHUSP), speciali tarpvalstybinio naudojimo tvarka. Kai kredito reikalavimai naudojami kaip įkaitas tarpvalstybinėse operacijose, jiems taikomas KCBM variantas, kuriuo kredito reikalavimų nuosavybės teisės perduodamos, perleidžiamos arba kredito reikalavimai įkeičiami buveinės NCB arba reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris yra buveinės NCB tarpininkas. MHUSP naudojimui tarpvalstybiniu mastu taikomas kitas specialiai šiam tikslui skirtas variantas, kuriuo reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris yra buveinės NCB tarpininkas.

5. Kitos sandorių šalys gali naudotis KCBM tiek antrinę rinką turinčio, tiek antrinės rinkos neturinčio turto atžvilgiu bent nuo 9:00 val. iki 16:00 val. Vidurio Europos laiku (CET) kiekvieną TARGET2 darbo dieną. Kita sandorio šalis, pageidaujanti pasinaudoti KCBM, turi apie tai pranešti NCB, iš kurio ji nori gauti kreditą, t. y. savo buveinės NCB, iki 16:00 val. (CET). Kita sandorio šalis turi užtikrinti, kad įkaitas kredito operacijai užtikrinti būtų pervestas į korespondentinio centrinio banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 16.45 val. (CET). Nurodymus arba pristatymus, pateiktus nesilaikant šio termino, bus stengiamasi tik kiek įmanoma įvykdyti ir jie gali būti svarstomi dėl kredito suteikimo kitą TARGET2 darbo dieną. Jeigu kitos sandorio šalys numato, kad reikės pasinaudoti KCBM antroje dienos pusėje, jos turėtų, jeigu įmanoma, iš anksto pateikti turtą. Išskirtinėmis aplinkybėmis, arba jeigu to reikia pinigų politikos tikslais, ECB gali nuspręsti KCBM darbo laiko pabaigą pratęsti iki TARGET2 sistemos darbo laiko pabaigos bendradarbiaujant su centriniais vertybinių popierių depozitoriumais dėl jų galimybės pratęsti antrinę rinką turinčiam turtui taikomą priėmimo sustabdymo laiką.

II. REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS VPAS JUNGTYS

2 lentelė

▼M7

Reikalavimus atitinkančios jungtys tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

B šalies VPAS išleisto tinkamo turto, kurį laiko kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudojimas pasitelkiant reikalavimus atitinkančią jungtį tarp A ir B šalių VPAS, kad iš A šalies NCB būtų gautas kreditas.

▼B

1. Reikalavimus atitinkančias dviejų VPAS jungtis Europos ekonominėje erdvėje (EEE) sudaro procedūrų rinkinys ir susitarimai dėl tarpvalstybinių vertybinių popierių pervedimų naudojant nematerialios sistemos procesus. Jos įgyja bendrosios sąskaitos, kurią VPAS (investuotojo VPAS) atidaro kitoje VPAS (emitento VPAS), formą.

2. Reikalavimus atitinkančios jungtys leidžia vienos VPAS dalyviui EEE laikyti vertybinius popierius, išleistus EEE kitoje VPAS, nebūnant kitos VPAS dalyviu. Naudodamos VPAS jungtis, kitos sandorių šalys laiko turtą savo sąskaitoje savo buveinės šalies VPAS ir joms nebūtinas investicijų saugotojas.

III. KCBM SU REIKALAVIMUS ATITINKANČIOMIS JUNGTIMIS

3 lentelė

KCBM su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis

▼M7

C šalies VPAS išleisto tinkamo turto, kurį šalies B VPAS laiko kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudojimas pasitelkiant reikalavimus atitinkančią jungtį tarp B ir C šalių VPAS, kad iš A šalies NCB būtų gautas kreditas.

▼B

Kai tinkamas turtas vertybinių popierių forma turi būti pervedamas naudojantis KCBM su jungtimis, kitos sandorių šalys turi užtikrinti, kad vertybiniai popieriai bus pristatyti į atitinkamos investuotojo VPAS sąskaitą iki 16:00 val. CET atsiskaitymo dieną, kad būtų užtikrintas tos pačios dienos vertės operacijų įvykdymas. Bet kokį prašymą dėl panaudojimo įkaitu, kurį iš savo kitų sandorių šalių gauna buveinės NCB po 16:00 val. CET, arba bet kokį prašymą pateikti tinkamą turtą į sąskaitą atitinkamoje investuotojo VPAS po 16:00 val. CET, kiek įmanoma stengiamasi įvykdyti atsižvelgiant į susijusios VPAS taikomą priėmimo sustabdymo laiką.

IV. KCBM SU TRIŠALIO ĮKAITO VALDYMO PASLAUGOMIS

4 lentelė

Tarptautinės trišalio įkaito valdymo paslaugos

Kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalies trišalio tarpininko (TŠT) tinkamą turtą, kad iš A šalies nacionalinio centrinio banko (NCB) gautų kreditą.

Rodyklės „Informacija apie įkaitą“ tarp pagrindinės sandorio šalies A ir NCB A negali būti susijusi su tam tikrais TŠT, priklausomai nuo pasirinko sutartinio modelio, ir tokiu atveju kita sandorio šalis nesiunčia nurodymo į NCB A, nei gauna patvirtinimo iš NCB A.

▼M6

VIa PRIEDAS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ IR JUNGČIŲ TARP VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ NAUDOJIMO EUROSISTEMOS KREDITO OPERACIJOMS TINKAMUMO KRITERIJAI

I. VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ (VPAS) IR JUNGČIŲ TARP VPAS TINKAMUMO KRITERIJAI

Eurosistema nustato centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (CVPD), įsteigto valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, ar valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinio centrinio banko (NCB) ar viešosios įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 ( 16 ) 1 straipsnio 4 dalyje (toliau – VPAS operatorius), valdomos VPAS tinkamumą remiantis šiais kriterijais:

euro zonos VPAS operatorius atitinka CVPD veiklos leidimo išdavimo reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 909/2014' ir

valstybės narės, kurioje veikia atitinkama VPAS, NCB sudarė ir turi galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius susitarimus su euro zonos VPAS operatoriumi, kurie apima II skirsnyje nustatytus Eurosistemos reikalavimus.

Jei Reglamento (ES) Nr. 909/2014 III antraštinėje dalyje nustatyta veiklos leidimų išdavimo procedūra dėl euro zonos CVPD nebuvo baigta, a ir b punktai netaikomi. Šiuo atvejutokio CVPD valdoma VPAS privalo būti teigiamai įvertinta remiantis 2014 m. sausio mėn. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių vertinimo siekiant nustatyti jų tinkamumą naudoti Eurosistemos kredito operacijoms sistema, kuri skelbiama ECB interneto svetainėje.

Eurosistema nustato tiesioginės jungties ar netiesioginės jungties atitikimą reikalavimams remiantis šiais kriterijais:

tiesioginė jungtis ar, jei tai netiesioginė jungtis, kiekviena susijusi tiesioginė jungtis, atitinka Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytus reikalavimus;

valstybių narių, kuriose įsteigtos investuotojo VPAS, bet kokio tarpininko VPAS ir emitento VPAS, NCB sudarė ir turi galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius susitarimus su euro zonos VPAS operatoriais, kurie apima II skirsnyje nustatytus Eurosistemos reikalavimus;

Eurosistema laiko tinkamomis visas jungtyje dalyvaujančias investuotojo VPAS, bet kokio tarpininko VPAS ir emitento VPAS.

Jei Reglamento (ES) Nr. 909/2014 III antraštinėje dalyje nustatyta veiklos leidimų išdavimo procedūra dėl bet kurio CVPD valdomos VPAS, dalyvaujančios jungtyje, nebuvo baigta, a–c punktai netaikomi. Tokiu atveju jungtys, kuriose dalyvauja tokio CVPD valdoma VPAS, privalo būti teigiamai įvertintos remiantis 2014 m. sausio mėn. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių vertinimo siekiant nustatyti jų tinkamumą naudoti Eurosistemos kredito operacijoms sistema.

Eurosistema, prieš nustatydama tiesioginės jungties ar netiesioginės jungties, kurioje dalyvauja viena ar daugiau VPAS, kurią valdo CVPD, įsteigtas Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, kurios valiuta nėra euro, ar EEE valstybės, kurios valiuta nėra euro, NCB ar viešoji įstaiga (toliau – ne euro zonos EEE VPAS, valdoma ne euro zonos EEE VPAS operatoriaus), atitikimą reikalavimams, atlieka veiklos analizę, kurioje atsižvelgiama, inter alia, į tų VPAS išleisto arba laikomo tinkamo turto vertę.

Jei veiklos analizės rezultatai teigiami, Eurosistema nustato jungties, kurioje dalyvauja ne euro zonos EEE VPAS, atitikimą reikalavimams remiantis šiais kriterijais:

jungtyje dalyvaujančios ne euro zonos EEE VPAS operatoriai ir pati jungtis atitinka Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytus reikalavimus;

dėl tiesioginių jungčių valstybės narės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB sudarė ir turi galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius susitarimus su euro zonos investuotojo VPAS operatoriumi. Šiuose sutartiniuose ar kitokiuose susitarimuose turi būti numatytas įsipareigojimas euro zonos VPAS operatoriui savo teisiniuose susitarimuose su ne euro zonos EEE emitento VPAS operatoriumi įgyvendinti II skirsnio nuostatas.

Dėl netiesioginių jungčių – kiekviena pagrindinė tiesioginė jungtis, kurioje ne euro zonos EEE VPAS veikia kaip emitento VPAS, privalo atitikti kriterijus, nurodytus b punkto pirmojoje pastraipoje. Netiesioginėje jungtyje, kurioje tiek tarpininko VPAS, tiek emitento VPAS yra ne euro zonos EEE VPAS, valstybės narės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB privalo sudaryti ir turėti galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius susitarimus su euro zonos investuotojo VPAS operatoriumi.Šiuose sutartiniuose ar kitokiuose susitarimuose turi būti numatytas ne tik įsipareigojimas euro zonos VPAS operatoriui savo teisiniuose susitarimuose su ne euro zonos EEE emitento VPAS operatoriumi įgyvendinti II skirsnio nuostatas, tačiau taip pat įsipareigojimas ne euro zonos EEE tarpininko VPAS operatoriui savo sutartiniuose ar kitokiuose susitarimuose su ne euro zonos EEE emitento VPAS operatoriumi įgyvendinti II skirsnio nuostatas;

visas jungtyje dalyvaujančias euro zonos VPAS Eurosistema laiko tinkamomis;

ne euro zonos EEE valstybės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB įsipareigojo Eurosistemos nustatytu būdu teikti informaciją apie tinkamą turtą, kuriuo prekiaujamu priimtinose vietos rinkose.

Jei Reglamento (ES) Nr. 909/2014 III antraštinėje dalyje nustatyta veiklos leidimų išdavimo procedūra dėl bet kurio CVPD valdomų jungtyje dalyvaujančių investuotojo VPAS, tarpininko VPAS ar emitento VPAS, nebuvo baigta, a–d punktai netaikomi. Tokiu atveju, jungtys, kuriose dalyvauja tokio CVPD valdoma VPAS, privalo būti teigiamai įvertintos remiantis 2014 m. sausio mėn. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių vertinimo siekiant nustatyti jų tinkamumą naudoti Eurosistemos kredito operacijoms sistema.

II. EUROSISTEMOS REIKALAVIMAI

Siekiant užtikrinti teisinį patikimumą, VPAS operatorius privalomais teisiniais dokumentais, t. y. tinkamai pasirašytos sutarties forma, ar darant nuorodą į atitinkamo VPAS operatoriaus privalomas sąlygas, ar kitu būdu, privalo užtikrinti valstybės narės, kurioje veikia atitinkama VPAS, NCB, kad:

teisei į vertybinius popierius laikomus to VPAS operatoriaus valdomoje VPAS, įskaitant į vertybinius popierius laikomus per jungtis, kurias valdo VPAS operatorius (laikomus jungtimis sujungtų VPAS operatorių tvarkomose sąskaitose), taikoma EEE valstybės teisė;

VPAS dalyvių teisė į toje VPAS laikomus vertybinius popierius yra aiški, nedviprasmiška ir ja užtikrinama, kad VPAS dalyviams nekyla rizika dėl VPAS operatoriaus nemokumo;

jei VPAS veikia kaip emitento VPAS, jungtimi sujungto investuotojo VPAS teisė į vertybinius popierius, laikomus emitento VPAS, yra aiški, nedviprasmiška ir ja užtikrinama, kad investuotojo VPAS ir jos dalyviams nekyla rizika dėl emitento VPAS operatoriaus nemokumo;

jei VPAS veikia kaip investuotojo VPAS, tokios VPAS teisė į vertybinius popierius, laikomus jungtimi sujungto emitento VPAS, yra aiški, nedviprasmiška ir ja užtikrinama, kad investuotojo VPAS ir jos dalyviams nekyla rizika dėl emitento VPAS operatoriaus nemokumo;

suvaržymai ar panašios priemonės pagal taikomą teisę ar sutartinius susitarimus neturės neigiamo poveikio NCB teisei į vertybinius popierius, laikomus VPAS;

procedūra, pagal kurią paskirstomas bet koks VPAS laikomų vertybinių popierių trūkumas, ypač i) VPAS operatoriaus, ii) bet kokios trečiosios šalies, dalyvaujančios vertybinių popierių saugojime ar iii) bet kurios jungtimi sujungtos emitento VPAS nemokumo atveju, yra aiški ir nedviprasmiška;

procedūra, kuria vadovaujamasi siekiant reikalauti vertybinių popierių pagal VPAS teisinę sistemą, yra aiški ir nedviprasmiška, įskaitant bet kokius formalumus, kuriuos reikia įvykdyti jungtimi sujungto emitento VPAS naudai, kai VPAS veikia kaip investuotojo VPAS.

VPAS operatorius privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai jo valdoma VPAS veikia kaip investuotojo VPAS, vertybinių popierių pervedimai naudojantis jungtimis bus baigti kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB ( 17 ), t. y. tokių vertybinių popierių pervedimų neįmanoma panaikinti, grąžinti į pradinę padėtį, atšaukti ar kitaip panaikinti.

VPAS operatorius privalo užtikrinti, kad, tais atvejais, kai jo valdoma VPAS veikia kaip emitento VPAS, ji nesinaudotų trečiosios institucijos, tokios kaip bankas ar bet kokios kitos šalies, išskyrus VPAS, veikiančią kaip emitento ir emitento VPAS tarpininkas, paslaugomis, arba VPAS operatorius privalo užtikrinti, kad jo VPAS turi tiesioginę arba netiesioginę jungtį su VPAS, kurią sieja toks unikalus ir tiesioginis ryšys.

Siekiant pasinaudoti jungtimis tarp VPAS, kurios naudojamos centrinio banko sandorių atsiskaitymui, turi būti sudarytos galimybės, kurios leidžia vykdyti arba tos pačios dienos vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo atsiskaitymus centrinio banko pinigais, arba tos pačios dienos pervedimų be apmokėjimo (FOP) atsiskaitymus, kurie gali būti vykdomi realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų arba pavedimų grupės serijos, kurių baigtinumas yra tą pačią dieną, būdu. Dėl TARGET2-Securities atsiskaitymo ypatumų laikoma, kad šį reikalavimą atitinka tiesioginės ir netiesioginės jungtys, kuriose visos dalyvaujančios VPAS integruotos į TARGET2-Securities.

Dėl veikimo valandų ir dienų:

VPAS ir jos jungtys privalo teikti atsiskaitymo paslaugas visomis TARGET2 darbo dienomis;

VPAS privalo veikti dienos operacijų etapo metu, kaip nurodyta Gairių ECB/2012/27 II priedo V priedėlyje ( 18 );

VPAS, susijusios su tiesioginėmis jungtimis ar netiesioginėmis jungtimis, turi suteikti galimybę savo dalyviams pateikti nurodymus dėl tos pačios dienos vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo atsiskaitymo per emitentą ir (ar) tarpininko VPAS (jei taikytina) investuotojo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai bent jau iki 15:30 val. Vidurio Europos laiku (CET) ( 19 );

VPAS, turinčios tiesiogines jungtis ar netiesiogines jungtis, turi suteikti galimybę savo dalyviams pateikti nurodymus dėl tos pačios dienos FOP atsiskaitymo per emitentą ar tarpininko VPAS (jei taikytina) investuotojo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai bent jau iki 16:00 val. CET;

VPAS privalo turėti priemones, kad užtikrintų, kad pirmiau b–d punktuose nurodyti veikimo laikai būtų pratęsiami esant kritiniam atvejui.

Dėl TARGET2-Securities atsiskaitymo ypatumų laikoma, kad šį reikalavimą atitinka VPAS, integruotos į TARGET2-Securities, taip pat tiesioginės ir netiesioginės jungtys, kuriose visos dalyvaujančios VPAS integruotos į TARGET2-Securities.

III. PARAIŠKOS PROCEDŪRA

Euro zonos VPAS operatoriai, kurie siekia, kad jų paslaugos būtų naudojamos Eurosistemos kredito operacijoms, turėtų pateikti tos valstybės narės, kurioje VPAS įsteigta, NCB paraišką jų tinkamumui įvertinti.

Dėl jungčių, įskaitant susijusias su ne euro zonos EEE VPAS, investuotojo VPAS operatorius turėtų pateikti tos valstybės narės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB paraišką jų tinkamumui įvertinti.

Eurosistema gali atmesti paraišką ar, kai VPAS ar jungtis jau yra pripažinta tinkama, gali sustabdyti arba panaikinti tinkamumą, jei:

netenkinami vienas ar keli I skirsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai;

VPAS ar jungties naudojimas gali turėti poveikį Eurosistemos kredito operacijų saugumui ir veiksmingumui ir kelia finansinių nuostolių riziką Eurosistemai, ar kitu atveju saugumo sumetimais laikoma, kad gali kelti riziką.

Apie Eurosistemos sprendimą dėl VPAS ar jungties tinkamumo pranešama VPAS operatoriui, kuris pateikė paraišką tinkamumui įvertinti. Eurosistema nurodo priežastis dėl bet kokio neigiamo sprendimo.

VPAS ar jungtis gali būti naudojama Eurosistemos kredito operacijoms, kai ji paskelbiama Eurosistemos tinkamų VPAS ir jungčių sąraše ECB interneto svetainėje.

▼B

VII PRIEDAS

▼M6

PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ SANKCIJŲ IR PAGAL SEPTINTĄ DALĮ TAIKYTINŲ FINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS

I. PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ FINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS.

▼B

1. Jei finansinę baudą kuriai nors kitai sandorio šaliai nacionalinis centrinis bankas (NCB) taiko pagal penktą dalį, NCB sankciją apskaičiuoja pagal iš anksto nustatytą sankcijos dydį kaip nurodyta toliau:

už 154 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia, pridėjus 2,5 procento;

▼M4

už 154 straipsnio 1 dalies d arba e punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis 5 procentais padidintu ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia. Už kartotinius 154 straipsnio 1 dalies d punkte arba 154 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimus per 12 mėnesių laikotarpį (nuo pirmojo pažeidimo dienos) baudos dydis po kiekvieno pažeidimo paauga 2,5 procento.

▼B

2. Už 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama nustatant sankcijos dydį remiantis 1 dalies a punktu, pagal įkaito arba pinigų, kurių kita sandorio šalis negalėjo pateikti arba apmokėti, sumą, padaugintą iš koeficiento X/360, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo pateikti įkaito arba apmokėti: a) paskirtos sumos, nurodytos atskirų konkurso paskirstymo rezultatų sertifikate operacijos galiojimo metu; arba b) konkrečios operacijos likusios sumos, jei NCB už likusį operacijos laikotarpį vykdo išankstinius baigiamuosius apmokėjimus.

3. Už 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama nustatant sankcijos dydį remiantis 1 dalies a punktu, pagal netinkamo turto arba turto, kurio kita sandorio šalis negali pateikti įkaitu arba naudoti, vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, kaip nurodyta:

netinkamo turto, kurį kita sandorio šalis pateikia NCB, atveju, atsižvelgiant į jo vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, arba

turto, kuris pradžioje buvo tinkamas, bet tapo netinkamas arba kurio kita sandorio šalis nebegali pateikti įkaitu arba naudoti, atveju, atsižvelgiama į turto, kurio kita sandorio šalis neatsiėmė iki aštuntos kalendorinės dienos, einančios po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamu arba kurio kita sandorio šalis nebegali pateikti įkaitu arba naudoti, vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte.

4. 3 dalies a ir b punktuose nurodytos sumos padauginamos iš koeficiento X/360, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu pateikto turto naudojimu. 3 dalies b punkto atveju X apskaičiavimas prasideda pasibaigus septynerių kalendorinių dienų atidėjimo laikotarpiui.

[EUR [netinkamo turto vertė pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte pirmą pažeidimo dieną]* (taikoma ribinio skolinimosi galimybės norma dieną, kai prasidėjo pažeidimas + 2,5 %) *[X]/360 = EUR […]]

5. Pažeidus kredito įstaigos arba 141 straipsnyje nurodytų su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių apribojimus atidėjimo laikotarpis apibrėžiamas taip:

▼M4

taikomas septynerių kalendorinių dienų atidėjimo laikotarpis, jei pažeidimas įvyksta dėl to, kad pasikeitus vertinimui ir papildomai nepateikiant daugiau tokių neužtikrintų skolos priemonių bei nepašalinus turto iš bendrojo įkaito fondo, susidaro tokia padėtis:

jau pateiktų neužtikrintų skolos priemonių vertė padidėja arba

ii)

visa įkaito fondo vertė sumažėja.

Tokiais atvejais reikalaujama, kad atidėjimo laikotarpiu kita sandorio šalis patikslintų savo bendrojo įkaito fondo vertę ir (arba) tokių neužtikrintų skolos priemonių vertę tam, kad užtikrintų, jog laikomasi taikomo apribojimo.

▼B

Papildomai pateikusi taikytiną apribojimą pažeidžiančių kredito įstaigos arba su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių, kita sandorio šalis neįgyja teisės į atidėjimo laikotarpį.

▼M4

6. Jei kita sandorio šalis pateikė informaciją, kuri Eurosistemos požiūriu neigiamai paveikia įkaito vertę pagal 145 straipsnio 4 dalį, pavyzdžiui, neteisingą informaciją apie likusį panaudoto kredito reikalavimo dydį, kuri yra arba buvo klaidinga arba pasenusi, arba jei kita sandorio šalis laiku nepateikia pagal 101 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį reikalaujamos informacijos, apskaičiuojant finansinę baudą pagal 3 dalį atsižvelgiama į įkaito, kuris buvo neigiamai paveiktas, sumą (vertę), o atidėjimo laikotarpis netaikomas. Jei neteisinga informacija pataisoma per taikytiną įspėjimo laikotarpį, pavyzdžiui, kredito reikalavimų atveju per kitą darbo dieną pagal 109 straipsnio 2 dalį, bauda neskiriama.

7. Pažeidus įsipareigojimus, nurodytus 154 straipsnio 1 dalies d arba e punkte, finansinė bauda apskaičiuojama pagal 1 dalies b punktą taikant baudos dydį kitos sandorio šalies neteisėtai panaudotos ribinės skolinimosi galimybės sumai arba neapmokėtam Eurosistemos kreditui.

▼B

8. NCB taiko minimalią 500 EUR finansinę baudą, jei ją apskaičiavus pagal šį priedą gaunama mažesnė nei 500 EUR suma. Finansinė bauda netaikoma, jei pažeidimas per taikytiną atidėjimo laikotarpį ištaisomas.

▼M6

II. PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ NEFINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS.

▼B

Laikinas teisių sustabdymas dėl 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų nesilaikymo

9. Kai laikino teisių sustabdymo laikotarpis taikomas pagal 156 straipsnio 1 dalį, NCB laikiną sustabdymą vykdo kaip apibūdinta toliau:

jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro iki 40 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas vieno mėnesio laikinas teisių sustabdymas;

jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro nuo 40 % iki 80 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas dviejų mėnesių laikinas teisių sustabdymas;

jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro nuo 80 iki 100 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas trijų mėnesių laikinas teisių sustabdymas.

10. Atsižvelgiant į I ir II antraštines dalis, jei sankcija yra susijusi su kita sandorio šalimi ir ECB dvišalėje procedūroje, pirmiau išdėstytose nuostatose nurodytas sankcijas taiko ECB.

▼M6

III. PAGAL SEPTINTĄ DALĮ TAIKYTINŲ FINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS

NCB finansinę baudą apskaičiuoja pagal 166 straipsnio 4a dalį kaip nurodyta toliau:

už 166 straipsnio 4a dalies nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis 2,5 procentais padidintu ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia;

finansinė bauda apskaičiuojama padauginant baudos dydį pagal a dalį iš grynųjų pinigų sumos, kurios kita sandorio šalis negalėjo kompensuoti arba sumokėti, arba turto, kuris nebuvo pateiktas, vertės, padaugintos iš koeficiento X/360 koeficiento, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo: i) kompensuoti bet kurios kredito dalies arba apmokėti visos mokėtinos atpirkimo kainos ar grynųjų pinigų; ar ii) pateikti turto suėjus jo išpirkimo terminui ar kitu privalomu atveju pagal sutartines arba reguliavimo priemones.

Finansinė bauda pagal 1 dalies a ir b punktus apskaičiuojama naudojant tokią formulę:

[EUR [grynųjų pinigų suma, kurios kita sandorio šalis negalėjo kompensuoti arba sumokėti, arba turto, kurio kita sandorio šalis negalėjo pateikti, vertė] * (2,5 procentais padidintas atitinkamos ribinės skolinimosi galimybės normos dydis, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia) * [X]/360 (kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių metu kita sandorio šalis nesumokėjo, nekompensavo ar nepateikė) = EUR […]].

▼M7

VIII PRIEDAS

TURTU UŽTIKRINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ SAUGYKLOMS

Šis priedas taikomas pinigų srautą kuriančio turto, užtikrinančio turtu užtikrintus vertybinius popierius (TUVP), fondo išsamių ir standartizuotų paskolų lygio duomenų teikimui, kaip nurodyta 78 straipsnyje, ir nustato reikalavimus paskolų lygio duomenų saugykloms.

▼B

I. PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ PATEIKIMAS

▼M7

1. Atitinkamos šalys turi pateikti paskolų lygio duomenis paskolų lygio duomenų saugyklai, kaip numatyta šiame priede. Paskolų lygio duomenų saugykla tokius duomenis skelbia elektroniniu būdu.

2. Kiekvienam atskiram sandoriui gali būti teikiami paskolų lygio duomenys naudojant:

sandorių, apie kuriuos duomenys pateikti ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai, atveju – atitinkamus šablonus, nurodytus Komisijos pagal Reglamento (ES) 2017/2402 7 straipsnio 4 dalį priimtuose techniniuose įgyvendinimo standartuose; arba

sandorių, apie kuriuos duomenys pateikti Eurosistemos pripažintai duomenų saugyklai, atveju – ECB interneto svetainėje paskelbtą naujausią atitinkamą ECB paskolų lygio duomenų atskaitomybės šabloną.

Kiekvienu atveju pateiktinas atitinkamas šablonas parenkamas pagal TUVP užtikrinančio turto rūšį, kaip apibrėžta 73 straipsnio 1 dalyje.

▼M7

2a. Paskolų lygio duomenys pradedami teikti pagal 2 dalies a punktą kalendorinio mėnesio, einančio po dienos, kuri yra [trys mėnesiai] po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pradžioje.

Paskolų lygio duomenis leidžiama teikti pagal 2 dalies b punktą iki kalendorinio mėnesio, kurį sueina trys metai ir trys mėnesiai po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pabaigos.

2b. Nepaisant 2a dalies antros pastraipos, atskiram sandoriui paskolų lygio duomenys turi būti teikiami vadovaujantis 2 dalies b punktu tais atvejais, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

atitinkamos sandorių šalys privalo pagal Reglamento (ES) 2017/2402 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7 straipsnio 2 dalį teikti paskolų lygio duomenis apie atskirus sandorius ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai naudodamos atitinkamus šablonus, nurodytus Komisijos pagal Reglamento (ES) 2017/2402 7 straipsnio 4 dalį priimtuose techniniuose įgyvendinimo standartuose; ir

paskolų lygio duomenis buvo pradėta teikti vadovaujantis 2 dalies a punktu.

▼B

3. Paskolų lygio duomenys turi būti teikiami bent kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po dienos, kai reikia sumokėti palūkanas už atitinkamus TUVP. Paskutinė data, už kurią pateikiami duomenys, negali būti senesnė, nei du mėnesiai, t. y. iš ataskaitos pateikimo datos atėmus paskutinę datą, už kurią pateikiami duomenys, turi likti mažiau nei du mėnesiai. Paskutinė data, už kurią pateikiami duomenys, apibūdinama kaip data, kai atitinkamai ataskaitai užfiksuojami susijusio turto statuso duomenys.

4. Siekiant užtikrinti atitiktį 2 ir 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, paskolų lygio duomenų saugykla atlieka automatines kiekvieno sandorio naujų ir atnaujintų paskolų lygio duomenų suderinamumo ir tikslumo patikras.

II. REIKALAUJAMO IŠSAMUMO LYGMUO

1. Po paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų tam tikros klasės pinigų srautą sukuriančiam turtui, užtikrinančiam TUVP, taikymo dienos, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko (ECB) interneto svetainėje, turi būti pateikta išsami informacija pagal kiekvieną paskolą apie TUVP, kad jie taptų arba liktų tinkami.

▼M7

2. TUVP turi pasiekti privalomą minimalų atitikties lygį, kuris vertinamas atsižvelgiant į nuorodą apie informacijos buvimą, ypač į paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablono duomenų laukeliuose esančią informaciją.

3. Siekiant apimti laukelius, kuriuose nėra informacijos, paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonuose pateikiamas šešių „duomenų nėra“ (ND) parinkčių rinkinys, ir jis turi būti užpildomas, kai pagal paskolų lygio duomenų atskaitomybės šabloną konkrečių duomenų pateikti neįmanoma.

▼M6

1 lentelė

ND parinkčių paaiškinimas

Parinktys „duomenų nėra“	Paaiškinimas
ND1	Duomenys nerinkti, nes to nereikalauta emisijos organizavimo kriterijuose
ND2	Duomenys rinkti taikymo metu, bet neįvesti į atskaitomybės sistemą baigus jų surinkimą
ND3	Duomenys rinkti taikymo metu, bet įvesti ne į atskaitomybės, o į kitą, nuo jos nepriklausomą sistemą
ND4	Duomenys surinkti, bet bus prieinami tik nuo YYYY m. MM mėn.
ND5	Netaikoma
ND6	Šiai jurisdikcijai netaikoma

▼M7

III. DUOMENŲ ĮVERČIO METODIKA

▼M7 —————

▼M7

2. Paskolų lygio duomenų pateikimo ir apdorojimo metu paskolų lygio duomenų saugykla nustato ir priskiria kiekvienam TUVP sandoriui tam tikrą įvertį.

▼B

3. Šis įvertis atspindi privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND1, skaičių ir privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND2, ND3 arba ND4, skaičių, kiekvieną kartą palygintą su visu privalomųjų laukelių skaičiumi. Šiuo požiūriu, ►M6 ND5 ir ND6 ◄ parinktys gali būti naudojamos tik tuomet, jei atitinkamame paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablone yra atitinkami jas naudoti leidžiantys duomenų laukeliai. Suderinus šiuos du apribojimus, gaunamas šis paskolų lygio duomenų įverčių diapazonas:

2 lentelė

Paskolų lygio duomenų įverčiai

Įverčių matrica		ND1 laukeliai
Įverčių matrica		0	≤ 10 %	≤ 30 %	> 30 %
ND2 arba ND3 arba ND4	0	A1	B1	C1	D1
	≤ 20 %	A2	B2	C2	D2
	≤ 40 %	A3	B3	C3	D3
	> 40 %	A4	B4	C4	D4

▼M7 —————

▼M4

IV. PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ SAUGYKLŲ PRIPAŽINIMAS

I. Pripažinimo reikalavimai

Tam, kad būtų patvirtintos, paskolų lygio duomenų saugyklos turi atitikti taikytinus Eurosistemos reikalavimus, įskaitant atviro prisijungimo, nediskriminavimo, apimties, atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimus.

Atvirojo prisijungimo ir nediskriminavimo reikalavimų atžvilgiu paskolų lygio saugykla:

suteikdama galimybę vartotojams prisijungti prie paskolų lygio duomenų negali nepagrįstai diskriminuoti duomenų vartotojų;

privalo taikyti paskolų lygio duomenų prisijungimo kriterijus, kurie yra objektyvūs, nediskriminaciniai ir viešai paskelbti;

gali tik apriboti prisijungimą mažiausiai įmanoma apimtimi, kad atitiktų proporcingumo reikalavimą;

turi nustatyti teisingumo principu pagrįstas procedūras atvejams, kai atsisakoma leisti prisijungti duomenų vartotojams arba duomenų teikėjams;

turi turėti reikiamus techninius pajėgumus suteikti galimybę prisijungti duomenų vartotojams ir duomenų teikėjams visomis numatytomis sąlygomis, įskaitant atsarginių duomenų išsaugojimo tvarką, duomenų saugumo bei duomenų atkūrimo nuostatas;

negali rinkti mokesčio iš duomenų vartotojų už paskolų lygio duomenų teikimą arba naudojimą, jei jis diskriminacinis arba lemtų nepagrįstus prisijungimo prie paskolų lygio duomenų apribojimus.

Apimties reikalavimo atžvilgiu paskolų lygio duomenų saugykla:

▼M6

turi nustatyti ir palaikyti pajėgias technines sistemas ir operacinę kontrolę, kad galėtų apdoroti paskolų lygio duomenis tokiu būdu, kuris atitinka Eurosistemos paskolų lygio duomenų apie tinkamą turtą, kuriam taikomi paskolų lygio duomenų atskleidimo reikalavimai, kaip nurodyta 78 straipsnyje ir šiame priede, teikimo ir prisijungimo prie jų reikalavimus.

Konkrečiai paskolų lygio duomenų saugyklos techninė sistema privalo leisti duomenų vartotojams gauti paskolų lygio duomenis, paskolų lygio duomenų įverčius ir įrašus apie duomenų pateikimo laiką rankinio ir automatinio proceso būdu, kuris apima visus pateiktus paskolų lygio duomenis apie TUVP sandorius, kurie buvo pateikti per tą paskolų lygio duomenų saugyklą, ir, esant poreikiui, daugelio paskolų lygio duomenų rinkmenų gavimą pateikus vieną prašymą atsisiųsti;

▼M4

turi patikimai įrodyti Eurosistemai, kad jos techniniai ir operaciniai pajėgumai leistų pasiekti pakankamai didelę apimtį, jei ji įgytų pripažintos paskolų lygio duomenų saugyklos statusą.

Atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimų atžvilgiu paskolų lygio duomenų saugykla:

turi nustatyti valdymo tvarką, kuri būtų palanki TUVP rinkos dalyvių interesams skatinant skaidrumą;

turi nustatyti aiškiai dokumentais pagrįstą valdymo tvarką, laikytis atitinkamų valdymo standartų ir užtikrinti atitinkamos organizacinės struktūros palaikymą ir veikimą, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir tinkamas veikimas ir

turi suteikti Eurosistemai pakankamą prieigą prie dokumentų ir papildomos informacijos, kad būtų galima nuolat stebėti tvarų paskolų lygio duomenų saugyklos valdymo struktūros tinkamumą.

II. Pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo tvarka

▼M7

Paraiška dėl to, kad Eurosistema pripažintų paskolų lygio duomenų saugyklą, turi būti pateikta ECB rizikos valdymo direktoratui. Paraiškoje turi būti pateikti tinkami įrodymai ir visi susiję dokumentai, parodantys paraiškos teikėjo atitiktį šiose gairėse nustatytiems paskolų lygio duomenų saugyklų reikalavimams. Paraiška, įrodymai ir susiję dokumentai turi būti pateikti raštu ir, kai įmanoma, elektroniniu formatu. Paraiška dėl pripažinimo nepriimama po 2019 m. gegužės 13 d. Iki tos datos gauta paraiška bus apdorojama vadovaujantis šiuo priedu.

▼M4

Per 25 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos ECB įvertina, ar paraiška yra tinkamai pateikta. Jei paraiška nėra tinkamai pateikta, ECB nustato terminą, iki kurio paskolų lygio duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.

ECB, įvertinęs, ar paraiška pateikta tinkamai, apie tai atitinkamai praneša paskolų lygio duomenų saugyklai.

▼M6

Eurosistema per protingą laikotarpį (optimaliu atveju per 3 dalyje nurodyto pranešimo laikotarpio 60 darbo dienų) išanalizuos paskolų lygio duomenų saugyklos pateiktą pripažinimo paraišką dėl paskolų lygio duomenų saugyklos atitikties šiose gairėse nustatytiems reikalavimams. Atlikdama šią analizę, Eurosistema gali paprašyti, kad paskolų lygio duomenų saugykla įvykdytų vieną (arba daugiau) interaktyvią sesiją kartu su Eurosistemos personalu, kad būtų parodyti paskolų lygio duomenų saugyklos techniniai pajėgumai, susiję su šio priedo IV.I skirsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimams. Jei prašoma tokios sesijos, ji turi būti laikoma privalomu paraiškos proceso reikalavimu. Sesijos metu taip pat gali būti naudojamos bandomosios rinkmenos.

▼M4

Eurosistema gali pratęsti analizės laikotarpį 20 darbo dienų, jei Eurosistemai reikia papildomo paaiškinimo arba jei buvo paprašyta įvykdyti sesiją pagal 4 dalį.

Eurosistema siekia priimti pagrįstą sprendimą pripažinti arba atsisakyti pripažinti per 60 arba per 80 darbo dienų nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo laikotarpio, kai taikoma 5 dalis.

Per penkias darbo dienas nuo 6 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo datos Eurosistema praneša apie savo sprendimą susijusiai paskolų lygio duomenų saugyklai. Kai Eurosistema atsisako pripažinti paskolų lygio duomenų saugyklą arba panaikina paskolų lygio duomenų saugyklos pripažinimą, pranešime ji nurodo savo sprendimo priežastis.

Eurosistemos priimtas sprendimas pagal 6 dalį įsigalioja penktą darbo dieną apie jį pranešus pagal 7 dalį.

Pripažinta paskolų lygio duomenų saugykla turi nedelsdama pranešti Eurosistemai apie visus svarbius pripažinimo reikalavimų atitikties pokyčius.

10.

Eurosistema panaikina paskolų lygio duomenų saugyklos pripažinimą, kai paskolų lygio duomenų saugykla:

gauna pripažinimą pateikusi klaidingą informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis arba

nebeatitinka tų reikalavimų, pagal kuriuos ji buvo pripažinta.

11.

Sprendimas panaikinti paskolų lygio duomenų saugyklos pripažinimą įsigalioja nedelsiant. TUVP, su kuriais susiję paskolų lygio duomenys tapo prieinami paskolų lygio duomenų saugykloje, kurios pripažinimas buvo panaikintas pagal 10 dalį, gali išlikti tinkamais būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, jei visi kiti reikalavimai išpildyti:

iki kitos reikalaujamo paskolų lygio duomenų teikimo dienos, nurodytos I.3 skirsnyje, arba

jei pagal a punktą leidžiamas laikotarpis paskolų lygio duomenis teikiančiai šaliai yra techniškai neįmanomas, ir buvo pateiktas rašytinis paaiškinimas tinkamumą vertinančiam NCB iki kitos reikalaujamo paskolų lygio duomenų teikimo dienos, nurodytos I.3 skirsnyje, tris mėnesius priėmus sprendimą pagal 10 dalį.

Pasibaigus šiam laikotarpiui paskolų lygio duomenys tokiems TUVP turi būti padaromi prieinamais pripažintoje paskolų lygio duomenų saugykloje laikantis visų taikytinų Eurosistemos reikalavimų.

12.

Eurosistema skelbs ECB interneto svetainėje vadovaujantis šiomis gairėmis pripažintų paskolų lygio duomenų saugyklų sąrašą. Šis sąrašas bus atnaujintas per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pagal 6 dalį arba 10 dalį.

▼M6

IIa. Reikalinga būtina informacija, kad pripažinimo paraiška būtų laikoma tinkama

Eurosistemos atviro prisijungimo, nediskriminavimo ir skaidrumo reikalavimų požiūriu, paraiškos teikėjai privalo pateikti šią informaciją:

išsamūs prieigos kriterijai ir bet kokie prieigos prie paskolų lygio duomenų ribojimai duomenų vartotojams, ir priežastys bei informacija apie tokių prieigos kriterijų ir prieigos apribojimų skirtumus duomenų vartotojams;

politikos pareiškimai arba kitoks rašytinis proceso ir kriterijų, pagal kuriuos suteikiama prieiga prie konkrečios paskolų lygio duomenų rinkmenos, aprašymas, taip pat ir išsamesnė informacija, ar tokiuose politikos pareiškimuose arba kitokiuose rašytiniuose aprašymuose nustatytos techninės ar procedūros apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas nediskriminavimas.

Eurosistemos apimties reikalavimo požiūriu, paraiškos teikėjai privalo pateikti šią informaciją:

paraiškos teikėjo darbuotojų, dirbančių paskolų lygio duomenų saugyklos paslaugų srityje, skaičius, darbuotojų techninis pasiruošimas ir (ar) kiti šiai sričiai skirti ištekliais ir kaip paraiškos teikėjas valdo ir išsaugo tokių darbuotojų technines žinias (angl. know-how) ir (ar) kitus išteklius, kad būtų užtikrintas techninis ir operacinis veiklos tęstinumas kiekvieną dieną nepaisant darbuotojų ar išteklių pokyčių;

naujausius apimties statistinius duomenis, įskaitant likusių Eurosistemos įkaito operacijoms tinkamų TUVP skaičių, įskaitant tokių TUVP paskirstymą pagal pinigų srautą sukuriančio turto skolininkų geografinę vietą ir pinigų srautą sukuriančio turto klasės rūšį, nurodytą 73 straipsnio 1 dalyje. Jei šiuo metu paraiškos teikėjas neturi kurios nors turto rūšies, privalo būti pateikta informacija apie paraiškos teikėjo planus ir technines galimybes apimti tokią turto rūšį ateityje;

paraiškos teikėjo paskolų lygio duomenų saugyklos sistemos techninis veikimas, įskaitant rašytinį aprašymą apie:

vartotojo sąsajos vartotojo vadovą, kuriame paaiškinta, kaip prisijungti, gauti ir pateikt paskolų lygio duomenis, tiek duomenų vartotojo atžvilgiu, tiek duomenų teikėjo atžvilgiu;

ii)

dabartinius paraiškos teikėjo saugyklos sistemos techninius ir operacinius pajėgumus, pavyzdžiui, kiek TUVP sandorių gali būti saugoma sistemoje (ir ar sistemą galima lengvai išplėsti), kaip saugomi paskolų lygio duomenys apie istorinius TUVP sandorius ir kaip duomenų vartotojai ir duomenų teikėjai gali gauti prieigą prie jų, taip pat bet kokius apribojimus dėl didžiausio paskolų, kurias gali įkelti duomenų teikėjas į vieną TUVP sandorį, kiekio;

iii)

dabartinius paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl duomenų teikėjų duomenų teikimo, t. y. informacija apie techninį procesą, pagal kurį duomenų teikėjas gali pateikti paskolų lygio duomenis ir ar tai rankinis, ar automatinis procesas; ir

iv)

dabartinius paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl duomenų vartotojų duomenų gavimo, t. y. informacija apie techninį procesą, pagal kurį duomenų vartotojas gali gauti paskolų lygio duomenis ir ar tai rankinis, ar automatinis procesas.

techninis aprašymas apie:

rinkmenų formatus, kuriuos teikia duomenų teikėjai ir priima paraiškos teikėjas dėl paskolų lygio duomenų teikimo (Excel template rinkmena, XML schema ir pan.), įskaitant kiekvieno tokios rinkmenos formato elektroninę formą, ir informaciją, ar paraiškos teikėjas suteikia priemones duomenų teikėjams konvertuoti paskolų lygio duomenis į paraiškos teikėjui priimtiną rinkmenos formatą;

ii)

dabartinius paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl paraiškos teikėjo sistemos dokumentacijos bandymo ir patvirtinimo, įskaitant paskolų lygio duomenų atitikties įverčio apskaičiavimą;

iii)

paslaugų teikėjo sistemos atnaujinimo ir naujų versijų dažnumą, sistemos priežiūros politiką ir bandymo politiką;

iv)

paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus prisitaikyti prie ateityje Eurosistemos atnaujinamų paskolų lygio duomenų šablonų, pavyzdžiui, pakeitimai dabartiniuose laukeliuose ir laukelių pridėjimas arba išbraukimas;

paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl veiklos atkūrimo ir veiklos tęstinumo, ypač dėl individualios saugojimo vietos sumažėjimo ir atsarginių sprendimų jo duomenų centre ir serverio struktūroje;

vi)

dabartinių paraiškos teikėjo techninių ir operacinių pajėgumų dėl vidinės kontrolės struktūros dėl paskolų lygio duomenų, įskaitant informacinių sistemų kontrolės ir duomenų vientisumo, aprašymas.

Eurosistemos tinkamos valdymo struktūros reikalavimo požiūriu, paraiškos teikėjai privalo pateikti šią informaciją:

duomenis apie įmonės statusą, t. y. jos statutą ar įstatus, ir akcininkų struktūrą;

informaciją apie paraiškos teikėjo vidaus audito procedūras (jei yra), įskaitant atsakingųjų už tokį auditą atlikimą tapatybę, informaciją, ar auditas tvirtinimas išorėje, ir, jeigu auditas atliekamas viduje, kokių priemonių imamasi siekiant užkirsti kelią arba valdyti interesų konfliktus;

informaciją, kaip paraiškos teikėjo valdymo tvarka atitinka TUVP rinkos dalyvių interesus, konkrečiai, ar jo kainodaros politikoje atsižvelgiame į reikalavimus šiame kontekste;

rašytinį patvirtinimą, kad Eurosistema turės nuolatinę prieigą prie dokumentų, kurie būtini, kad ji galėtų stebėti paraiškos teikėjo valdymo struktūros nuolatinį tinkamumą ir atitikimą valdymo reikalavimams pagal IV.I. skirsnio 4 dalį.

Paraiškos teikėjas privalo pateikti aprašymą apie:

tai, kaip paraiškos teikėjas apskaičiuoja duomenų kokybės įvertį ir kaip įvertis skelbiamas paraiškos teikėjo saugyklos sistemoje ir pateikiamas duomenų vartotojams;

paraiškos teikėjo atliekamas duomenų kokybės patikras, įskaitant procesą, patikrų skaičių ir patikrintų laukelių sąrašą;

dabartines paraiškos teikėjo galimybes dėl duomenų apie suderinamumą ir tikslumo patikras teikimo, t. y. kaip paraiškos teikėjas parengia dabartines ataskaitas duomenų teikėjams ir duomenų vartotojams, paraiškos teikėjo platformos galimybę sukurti automatines ir individualias ataskaitas pagal duomenų vartotojų prašymus ir paraiškos teikėjo platformos galimybę automatiškai siųsti pranešimus duomenų vartotojams ir duomenų teikėjams (pavyzdžiui, pranešimus, kad buvo įkelti paskolų lygio duomenys apie konkretų sandorį).

▼B

IX PRIEDAS

EUROSISTEMOS KREDITO VERTINIMO SISTEMOS VEIKLOS REZULTATŲ STEBĖJIMO PROCESAS

1. Kiekvienai kredito vertinimo sistemai Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) veiklos rezultatų stebėjimo procesą sudaro metinis ex post palyginimas:

visų kredito vertinimo sistemos vertinamų tinkamų subjektų ir skolos priemonių, sugrupuotų į statinius fondus pagal tam tikras savybes, pavyzdžiui, kredito reitingo, turto klasės, ekonomikos sektoriaus, kredito kokybės vertinimo modelio, stebimo įsipareigojimų neįvykdymo lygio, ir

maksimalios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, susietos su atitinkamu kredito kokybės lygiu pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

2. Pirmoji proceso dalis – kredito vertinimo sistemos teikėjo sudaromas metinis subjektų ir skolos priemonių, turinčių kredito kokybės vertinimus, kurie tenkina Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus stebėjimo laikotarpio pradžioje, sąrašas. Tuomet kredito vertinimo sistemos teikėjas turi pateikti šį sąrašą Eurosistemai, naudodamas Eurosistemos nurodytą šabloną, kuriame yra su identifikavimu, klasifikacija ir kredito kokybės vertinimu susiję laukai.

3. Antroji proceso dalis vyksta 12-os mėnesių stebėjimo laikotarpio pabaigoje. Kredito vertinimo sistemos teikėjas atnaujina sąraše esančių subjektų ir skolos priemonių veiklos rezultatų duomenis. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatų stebėjimui atlikti.

4. Kredito vertinimo sistemos stebima statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo norma, užregistruota per vienerius metus, naudojama kaip pradiniai duomenys EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procese atliekant metinį ir kelių laikotarpių vertinimą.

5. Jei per metinį ir (arba) kelerių metų laikotarpį pastebimas reikšmingas nuokrypis tarp stebimo statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo lygio ir atitinkamo kredito kokybės lygio maksimalios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, Eurosistema konsultuojasi su kredito vertinimo sistemos teikėju ir analizuoja tokio nuokrypio priežastis.

▼M4

IXa PRIEDAS

Būtinieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų apimties reikalavimai Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje

Šis priedas taikomas kredito reitingų agentūros (KRA) pripažinimui išorine kredito vertinimo institucija (IKVI) Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje (EKVS), kaip nurodyta 120 straipsnio 2 dalyje.

1. APIMTIES REIKALAVIMAI

►M6 Esamos apimties atžvilgiu bent trims iš šių keturių turto rūšių: a) neužtikrintos bankų obligacijos, b) bendrovių obligacijos, c) padengtos obligacijos ir d) TUVP, KRA turi būtinai apimti: ◄

10 % viso tinkamo euro zonos turto, apskaičiuoto pagal reitinguotą turtą ir reitinguotus emitentus, išskyrus TUVP turto rūšį, kurios apimtis matuojama tik pagal reitinguotą turtą;

ii)

20 % viso tinkamo euro zonos turto, apskaičiuoto pagal likusias nominalias sumas;

iii)

KRA turi reitinguoti turtą, emitentus arba nominalias sumas bent 2/3 euro zonos šalių, turinčių atitinkamų rūšių tinkamo turto, kaip nurodyta i ir ii punktuose.

KRA turi teikti valstybės reitingus bent jau visoms euro zonos emitentų rezidavimo šalims, kai turtą vienoje iš keturių turto rūšių, minėtų 1 dalyje, reitingavo KRA, išskyrus turtą, kurio atžvilgiu Eurosistema mano, kad atitinkamos šalies rizikos vertinimas yra nesvarbus kredito reitingui, kurį KRA teikia emisijai, emitentui arba garantui.

Istorinės apimties atžvilgiu kiekvienais paskutiniais trejais metais, prieš taikant EKVS pripažinimą, KRA turi atitikti bent jau 80 % būtinųjų apimties reikalavimų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, ir taikymo bei viso EKVS pripažinimo laikotarpio metu turi atitikti 100 % tų reikalavimų.

2. APIMTIES APSKAIČIAVIMAS

Apimtis apskaičiuojama remiantis kredito reitingais, kuriuos suteikia arba patvirtina KRA pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, laikydamasi visų kitų reikalavimų EKVS tikslais.

Tam tikros KRA apimtis grindžiama Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamo turto kredito reitingais ir yra apskaičiuojama pagal 84 straipsnyje nurodytas pirmenybės taisykles atsižvelgiant tik į tos KRA reitingus.

Apskaičiuodama būtinąją EKVS tikslais tinkama dar nepripažintos KRA apimtį, Eurosistema taip pat įtraukia atitinkamus kredito reitingus, kurie teikiami turtui, kuris nėra tinkamas, nes nėra EKVS pripažintų IKVI reitingų.

3. ATITIKTIES PERŽIŪRA

IKVI, pripažintų atsižvelgiant į šiuos apimties reikalavimus, atitiktis bus peržiūrima kasmet.

Dėl neatitikties apimties reikalavimams gali būti taikomos sankcijos vadovaujantis EKVS taisyklėmis ir procedūromis.

IXb PRIEDAS

Būtinieji Eurosistemos kredito vertinimo sistemos reikalavimai naujoms emisijoms ir padengtų obligacijų programų priežiūros ataskaitoms

1. ĮVADAS

Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) tikslais išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI), atsižvelgiant į 120 straipsnio 2a dalį, turi atitikti su padengtomis obligacijomis susijusius konkrečius operacinius kriterijus nuo 2017 m. liepos 1 d. Tiksliau, IKVI:

paaiškina naujai reitinguotas padengtų obligacijų programas viešai paskelbtoje kredito reitingų ataskaitoje ir

kas ketvirtį paskelbia padengtų obligacijų programų priežiūros ataskaitas.

Šie būtinieji reikalavimai išsamiai išdėstyti šiame priede.

▼M7

Reikalavimai taikomi emisijos reitingams, kaip nurodyta 83 straipsnyje, ir dėl to apima visus turto ir programos reitingus tinkamoms padengtoms obligacijoms. IKVI atitiktis šiems reikalavimams bus nuolat peržiūrima. Jei tam tikros padengtų obligacijų programos kriterijai nėra išpildyti, Eurosistema gali laikyti, kad su tam tikra padengtų obligacijų programa susijęs (-ę) viešasis (-ieji) kredito reitingas (-ai) neatitinka griežtų EKVS kredito standartų reikalavimų. Todėl atitinkamos IKVI viešasis kredito reitingas negali būti naudojamas kredito kokybės pagal tam tikrą padengtų obligacijų programą išleisto antrinę rinką turinčio turto reikalavimams nustatyti.

▼M4

2. BŪTINIEJI REIKALAVIMAI

1 dalies a punkte nurodytos viešai paskelbtos kredito reitingų ataskaitos (naujos emisijos ataskaita) turi apimti išsamią programos struktūrinių ir teisinių aspektų analizę, išsamų įkaito fondo įvertinimą, refinansavimo ir rinkos rizikos analizę, sandorio dalyvių analizę, IKVI naudojamo vertinimo modelio prielaidas bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizę.

IKVI turi 1 dalies b punkte nurodytas priežiūros ataskaitas skelbti ne vėliau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos. Priežiūros ataskaitose pateikiama ši informacija:

bet kurio IKVI vidinio modelio, įskaitant naujausio modelio, naudojamo nustatant reitingus, aprašymas. Jei data, kurią nurodo IKVI vidinis modelis, skiriasi nuo ataskaitos paskelbimo datos, turėtų būti nurodyta vidinio modelio data;

ii)

programos peržiūra apima bent jau: likusį turtą ir įsipareigojimus, emitentą ir kitas pagrindines sandorio šalis, pagrindinio įkaito turto rūšį, teisės sistemą, kuri taikoma programai, ir programos bei emitento reitingus;

iii)

perviršinio įkaito lygiai, įskaitant esamą ir sutartą perviršį;

iv)

turto – įsipareigojimų struktūra, nurodant padengtų obligacijų išpirkimo termino rūšį (pvz.: griežtai fiksuotos pagrindinės sumos išmokos obligacijos (angl. hard bullet), lanksčių pagrindinės sumos išmokų obligacijos (angl. soft bullet) arba perleidžiamosios obligacijos (angl. pass through)), padengtų obligacijų ir užstato fondo vidutinė svertinė trukmė ir informacija apie palūkanų normų ir valiutų nesutapimus;

palūkanų normų ir valiutos mainų susitarimai, galiojantys ataskaitos paskelbimo metu, įskaitant mainų kitų sandorio šalių vardus ir, kai įmanoma, jų juridinio asmens identifikatorius;

▼M7

vi)

valiutų pasiskirstymas, įskaitant suskirstymą pagal vertę užstato fondo ir atskirų obligacijų lygiu ir įskaitant eurais išreikšto turto procentinę dalį ir eurais išreikštų obligacijų procentinę dalį;

vii)

užstato fondo turtas, įskaitant turto vertę, turto rūšis, paskolų skaičių ir vidutinį jų dydį, viešos prekybos trukmę, terminą, paskolos ir įkaito vertės santykius, regioninį ir nepriemokų pasiskirstymą. Regioninių pasiskirstymų atveju, kai užstato fondo turtą sudaro įvairiose šalyse išduotos paskolos, priežiūros ataskaitose turi būti nurodytas bent jau pasiskirstymas pagal šalis ir pagrindinės kilmės šalies regioninis pasiskirstymas;

▼M4

viii)

užstato fondo pakaitinis turtas, įskaitant turto balansą;

ix)

visų programos reitinguotų vertybinių popierių, identifikuojamų pagal jų tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį (ISIN), sąrašas. Šis sąrašas gali būti paskelbtas IKVI interneto svetainėje atskiroje byloje, kurią būtų galima perkelti į kitą kompiuterinę laikmeną;

duomenų apibrėžčių sąrašas ir duomenų šaltiniai, naudoti rengiant priežiūros ataskaitą. Tai gali būti paskelbta IKVI interneto svetainėje atskiroje byloje.

▼M7

Multi–cédulas priežiūros ataskaitose turi būti nurodyta visa pagal i–x papunkčius reikalaujama informacija. Be to, šiose ataskaitose turi būti nurodytas atitinkamų multi–cédulas sukūrėjų sąrašas ir atitinkamos jų dalys šiose multi–cédulas. Informacija apie konkretų turtą turi būti pateikta tiesiogiai multi–cédulas priežiūros ataskaitoje arba darant nuorodą į kiekvienos individualios cédula, kurią įvertino IKVI, priežiūros ataskaitas.

▼M3 —————

▼M3

XI PRIEDAS

UŽSTATO FORMOS

2006 m. birželio 13 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų (NPSĮ) kriterijus pasaulinio pareiškėjo forma išleistiems tarptautiniams vertybiniams popieriams, kurie būtų tinkami būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms nuo 2007 m. sausio 1 d.2008 m. spalio 22 d. ECB paskelbė, kad pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai, išleisti po 2010 m. rugsėjo 30 d., būtų tinkami būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms tik jei naudojama tarptautiniams skolos vertybiniams popieriams taikoma naujoji saugojimo struktūra (NSS).

Šioje lentelėje pateikiamos skirtingų formų vertybinių popierių tinkamumo taisyklės įvedus NPSĮ ir NSS kriterijus.

1 lentelė

Skirtingų formų vertybinių popierių tinkamumo taisyklės

Pasauliniai/individualūs	Pareikštiniai/registro	NPSĮ/klasikiniai pasauliniai skoliniai įsipareigojimai (KPSĮ)/NSS	Ar visuotinai pripažintas saugotojas (VPS) yra TCVPD (*1) ?	Tinkami?
Pasauliniai	Pareikštiniai	NPSĮ	Taip	Taip
Pasauliniai	Pareikštiniai	NPSĮ	Ne	Ne
Pasauliniai	Pareikštiniai	KPSĮ	Netaikoma	Ne, tačiau šių iki 2007 m. sausio 1 d. išleistų vertybinių popierių statusas išsaugomas iki jų termino suėjimo dienos, taip pat visų tęstinių emisijų nuo 2007 m. sausio 1 d., kai ISIN yra pakeičiami.
Pasauliniai	Registro	KPSĮ	Netaikoma	Pagal šią struktūrą po 2010 m. rugsėjo 30 d. išleistos obligacijos daugiau nebėra tinkamos.
Pasauliniai	Registro	NSS	Taip	Taip
Individualūs	Pareikštiniai	Netaikoma	Netaikoma	Pagal šią struktūrą po 2010 m. rugsėjo 30 d. išleistos obligacijos daugiau nebėra tinkamos. 2010 m. rugsėjo 30 d. arba anksčiau išleistų individualaus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų statusas išsaugomas iki jų termino suėjimo dienos.
(*1) Arba, jei būtų taikytina, teigiamai įvertintas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.

▼B

XII PRIEDAS

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ IR PROCEDŪRŲ PAVYZDŽIAI

Pavyzdžių sąrašas
1 pavyzdys	Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris fiksuotųjų palūkanų konkurse
2 pavyzdys	Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris kintamųjų palūkanų konkurse
3 pavyzdys	Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatų išleidimas kintamųjų palūkanų konkurse
4 pavyzdys	Likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoris kintamųjų palūkanų konkurse
5 pavyzdys	Likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoris kintamųjų palūkanų konkurse
6 pavyzdys	Rizikos kontrolės priemonės

I. 1 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO GRĮŽTAMASIS SANDORIS FIKSUOTŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1. ECB nusprendžia padidinti likvidumą rinkoje sudarydamas grįžtamuosius sandorius pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą.

2. Trys kitos sandorių šalys pateikia tokius pasiūlymus:

Kita sandorio šalis	Pasiūlymas (mln. eurų)
1 bankas	30
2 bankas	40
3 bankas	70
Iš viso	140

3. ECB nusprendžia iš viso paskirstyti 105 mln. eurų.

4. Paskirstymo dalis procentais yra:

5. Paskirstymas kitoms sandorių šalims yra toks:

Kita sandorio šalis	Pasiūlymas (mln. eurų)	Paskirstymas (mln. eurų)
1 bankas	30	22,5
2 bankas	40	30,0
3 bankas	70	52,5
Iš viso	140	105,0

II. 2 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO GRĮŽTAMASIS SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1. ECB nusprendžia padidinti likvidumą rinkoje sudarydamas grįžtamuosius sandorius pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą.

2. Trys kitos sandorių šalys pateikia tokius pasiūlymus:

	Suma (mln. eurų)
Palūkanų norma (%)	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Visi pasiūlymai	Bendri pasiūlymai
3,15				0	0
3,10		5	5	10	10
3,09		5	5	10	20
3,08		5	5	10	30
3,07	5	5	10	20	50
3,06	5	10	15	30	80
3,05	10	10	15	35	115
3,04	5	5	5	15	130
3,03	5		10	15	145
Iš viso	30	45	70	145

3. ECB nusprendžia paskirstyti 94 mln. eurų nurodydamas 3,05 % ribinę palūkanų normą.

4. Visi pasiūlymai, didesni kaip 3,05 % (bendros 80 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami. Kai palūkanų norma yra 3,05 %, paskirstoma taip:

5. Pavyzdžiui, kai palūkanų norma yra ribinė, 1 bankui paskirstoma taip:

0,4 × 10 = 4

6. Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 4 = 14

7. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

	Suma (mln. eurų)
Kitos sandorių šalys	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso
Visi pasiūlymai	30,0	45,0	70,0	145
Visi paskirstymai	14,0	34,0	46,0	94

8. Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, kitoms sandorių šalims paskirtoms sumoms taikoma 3,05 % palūkanų norma.

9. Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono tvarką, kitoms sandorių šalims paskirtoms sumoms vienoda palūkanų norma netaikoma. Pavyzdžiui, 1 bankas gauna 5 mln. eurų už 3,07 % palūkanas, 5 mln. eurų už 3,06 % palūkanas ir 4 mln. eurų už 3,05 % palūkanas.

III. 3 PAVYZDYS. ECB SKOLOS SERTIFIKATŲ IŠLEIDIMAS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1. ECB nusprendžia sumažinti likvidumą rinkoje išleisdamas skolos sertifikatus pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą.

2. Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:

	Suma (mln. eurų)
Palūkanų norma (%)	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso	Bendri pasiūlymai
3,00				0	0
3,01	5		5	10	10
3,02	5	5	5	15	25
3,03	5	5	5	15	40
3,04	10	5	10	25	65
3,05	20	40	10	70	135
3,06	5	10	10	25	160
3,08	5		10	15	175
3,10		5		5	180
Iš viso	55	70	55	180

3. ECB nusprendžia paskirstyti nominalią 124,5 mln. eurų sumą nurodydamas 3,05 % ribinę palūkanų normą.

4. Visi pasiūlymai, mažesni kaip 3,05 % (bendros 65 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami. Kai palūkanų norma yra 3,05 %, paskirstoma taip:

5. Pavyzdžiui, kai palūkanų norma yra ribinė, 1 bankui paskirstoma taip:

0,85 × 20 = 17

6. Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 5 + 10 + 17 = 42

7. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

	Suma (mln. eurų)
Kitos sandorių šalys	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso
Visi pasiūlymai	55,0	70,0	55,0	180,0
Visi paskirstymai	42,0	49,0	33,5	124,5

IV. 4 PAVYZDYS. LIKVIDUMO MAŽINIMO VALIUTŲ APSIKEITIMO SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1. ECB nusprendžia sumažinti likvidumą rinkoje sudarydamas eurų ir JAV dolerių apsikeitimo sandorį pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą. (Pastaba: šiame pavyzdyje eurais prekiaujama už priemoką.)

2. Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:

	Suma (mln. eurų)
Apsikeitimo punktai (× 10 000 )	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso	Bendri pasiūlymai
6,84				0	0
6,80	5		5	10	10
6,76	5	5	5	15	25
6,71	5	5	5	15	40
6,67	10	10	5	25	65
6,63	25	35	40	100	165
6,58	10	20	10	40	205
6,54	5	10	10	25	230
6,49		5		5	235
Iš viso	65	90	80	235

3. ECB nusprendžia paskirstyti 158 mln. eurų, nurodydamas 6,63 ribinio apsikeitimo punkto. Visi pasiūlymai, didesni kaip 6,63 (bendros 65 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami, o kai taikoma 6,63, paskirstoma taip:

4. Pavyzdžiui, kai apsikeitimo punktai yra ribiniai, 1 bankui paskirstoma taip:

0,93 × 25 = 23,25

5. Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 5 + 10 + 23,25 = 48,25

6. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

	Suma (mln. eurų)
Kitos sandorių šalys	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso
Visi pasiūlymai	65,0	90,0	80,0	235,0
Visi paskirstymai	48,25	52,55	57,20	158,0

7. ECB nustato neatidėliotiną operacijos eurų ir JAV dolerių kursą, kuris lygus 1,1300.

8. Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, operacijos pradžios dieną Eurosistema perka 158 000 000 eurų ir parduoda 178 540 000 JAV dolerių. Operacijos termino pabaigos dieną Eurosistema parduoda 158 000 000 eurų ir perka 178 644 754 JAV dolerius (išankstinis kursas yra 1,130663 = 1,1300 + 0,000663).

9. Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono procedūrą, Eurosistema eurų ir JAV dolerių sumas keičia taip, kaip parodyta šioje lentelėje:

Neatidėliotinas sandoris			Išankstinis sandoris
Kursas	Perkami eurai	Parduodami JAV doleriai	Kursas	Parduodami eurai	Perkami JAV doleriai
1,1300			1,130684
1,1300	10 000 000	11 300 000	1,130680	10 000 000	11 306 800
1,1300	15 000 000	16 950 000	1,130676	15 000 000	16 960 140
1,1300	15 000 000	16 950 000	1,130671	15 000 000	16 960 065
1,1300	25 000 000	28 250 000	1,130667	25 000 000	28 266 675
1,1300	93 000 000	105 090 000	1,130663	93 000 000	105 151 659
1,1300			1,130658
1,1300			1,130654
1,1300			1,130649
Iš viso	158 000 000	178 540 000		158 000 000	178 645 339

V. 5 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO VALIUTŲ APSIKEITIMO SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1. ECB nusprendžia rinkai suteikti likvidumo sudarydamas valiutų apsikeitimo sandorį pagal eurų ir JAV dolerių kursą taikydamas kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą. (Pastaba. Šiame pavyzdyje eurais prekiaujama už priemoką.)

2. Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:

	Suma (mln. eurų)
Apsikeitimo punktai (× 10 000 )	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso	Bendri pasiūlymai
6,23
6,27	5		5	10	10
6,32	5		5	10	20
6,36	10	5	5	20	40
6,41	10	10	20	40	80
6,45	20	40	20	80	160
6,49	5	20	10	35	195
6,54	5	5	10	20	215
6,58		5		5	220
Iš viso	60	85	75	220

3. ECB nusprendžia paskirstyti 197 mln. eurų nurodydamas 6,54 ribinio apsikeitimo punkto. Visi pasiūlymai, mažesni kaip 6,54 (bendros 195 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami, o kai taikoma 6,54, paskirstoma taip:

4. Pavyzdžiui, kai apsikeitimo punktai yra ribiniai, 1 bankui paskirstoma taip:

0,10 × 5 = 0,5

5. Visas paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 10 + 10 + 20 + 5 + 0,5 = 55,5

6. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

	Suma (mln. eurų)
Kitos sandorių šalys	1 bankas	2 bankas	3 bankas	Iš viso
Visi pasiūlymai	60,0	85,0	75,0	220
Visi paskirstymai	55,5	75,5	66,0	197

7. ECB nustato neatidėliotiną operacijos eurų ir JAV dolerių kursą, kuris lygus 1,1300.

8. Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, operacijos pradžios dieną Eurosistema parduoda 197 000 000 eurų ir perka 222 610 000 JAV dolerių. Operacijos termino pabaigos dieną Eurosistema perka 197 000 000 eurų ir parduoda 222 738 838 JAV dolerius (išankstinis kursas yra 1,130654 = 1,1300 + 0,000654).

9. Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono tvarką, Eurosistema eurų ir JAV dolerių sumas keičia taip, kaip parodyta šioje lentelėje:

Neatidėliotinas sandoris			Išankstinis sandoris
Kursas	Parduodami eurai	Perkami JAV kdoleriai	Kursas	Perkami eurai	Parduodami JAV doleriai
1,1300			1,130623
1,1300	10 000 000	11 300 000	1,130627	10 000 000	11 306 270
1,1300	10 000 000	11 300 000	1,130632	10 000 000	11 306 320
1,1300	20 000 000	22 600 000	1,130636	20 000 000	22 612 720
1,1300	40 000 000	45 200 000	1,130641	40 000 000	45 225 640
1,1300	80 000 000	90 400 000	1,130645	80 000 000	90 451 600
1,1300	35 000 000	39 550 000	1,130649	35 000 000	39 572 715
1,1300	2 000 000	2 260 000	1,130654	2 000 000	2 261 308
1,1300			1,130658
Iš viso	197 000 000	222 610 000		197 000 000	222 736 573

VI. 6 PAVYZDYS. RIZIKOS KONTROLĖS PRIEMONĖS

1. Šiuo pavyzdžiu iliustruojama rizikos kontrolės sistema, taikoma turtui, naudojamam įkaitu Eurosistemos kredito operacijose. Jis pagrįstas prielaida, kad, apskaičiuojant įkaito vertės išlaikymo prievolės poreikį, atsižvelgiama į palūkanas, sukauptas už suteiktą likvidumą, ir taikoma suteikto likvidumo 0,5 % neįpareigojančio vertės pokyčio riba. Pavyzdys pagrįstas prielaida, kad kita sandorio šalis dalyvauja vykdant šias Eurosistemos pinigų politikos operacijas:

pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2014 m. liepos 30 d. ir baigiasi 2014 m. rugpjūčio 6 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 50 mln. eurų už 0,15 % palūkanų normą;

ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2014 m. liepos 31 d. ir baigiasi 2014 m. spalio 23 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 45 mln. eurų už 0,15 % palūkanų normą;

pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir baigiasi 2014 m. rugpjūčio 13 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 35 mln. eurų už 0,15 % palūkanų normą.

2. 1 lentelėje pateiktos antrinę rinką turinčio užtikrinamojo turto, kurį kita sandorio šalis naudoja šioms operacijoms, savybės.

▼M4

1 lentelė

Sandoriams naudojamas antrinę rinką turintis užtikrinamasis turtas

Ypatybės

Pavadinimas	Turto rūšis	Termino pabaigos diena	Atkarpos apibūdinimas	Atkarpos ilgis	Likęs terminas	Įvertinimas mažesne nei rinkos verte
A turtas	KIPVPS reikalavimus atitinkanti stambių emisijų padengta obligacija	2018 8 30	Fiksuotoji	6 mėnesiai	4 metai	2,50 %
B turtas	Centrinės valdžios obligacija	2018 11 19	Kintamoji	12 mėnesių	4 metai	0,50 %
C turtas	Bendrovių obligacija	2025 5 12	Nulinė		> 10 metų	13,00 %

Kainos procentais (įskaitant sukauptas palūkanas) (*1)

2014 7 30	2014 7 31	2014 8 1	2014 8 4	2014 8 5	2014 8 6	2014 8 7
101,61	101,21	99,50	99,97	99,73	100,01	100,12
	98,12	97,95	98,15	98,56	98,59	98,57
					53,71	53,62
(*1) Kainos, nurodytos konkrečią vertinimo dieną, atitinka dažniausiai buvusią kainą darbo dieną prieš vertinimo dieną.

▼B

ATSKIROJO ĮKAITO SISTEMA

Pirma, daroma prielaida, kad sandoriai su nacionalioniu centriniu banku (NCB) sudaromi taikant sistemą, pagal kurią kiekvienas sandoris užtikrinamas atskiru turtu. Įkaitu naudojamas turtas vertinamas kiekvieną dieną. Rizikos kontrolės sistemą galima apibūdinti taip (taip pat žr. toliau pateiktą 2 lentelę):

▼M4

2014 m. liepos 30 d. kita sandorio šalis sudaro atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka 50,6 mln. eurų vertės turto A. Turtas A yra KIPVPS reikalavimus atitinkančios stambių emisijų padengtos obligacijos su fiksuotąja atkarpa, kurių terminas sueina 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams. Taigi jų likutinis terminas yra ketveri metai, todėl reikalingas įvertinimas 2,5 % mažesne nei rinkos verte. Turto A rinkos vertė jo atitinkamoje rinkoje tą dieną yra 101,61 % kartu su sukauptomis palūkanomis už atkarpą. Kita sandorio šalis turi pateikti turto A už sumą, kuri, iš rinkos vertės atėmus 2,5 %, yra didesnė už paskirstytą 50 mln. eurų sumą. Todėl kita sandorio šalis pateikia turto A už nominalią 50,6 mln. eurų sumą, kurios pakoreguota rinkos vertė tą dieną lygi 50 129 294 eurams.

▼B

2014 m. liepos 31 d. kita sandorio šalis sudaro atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka turto A už 21 mln. eurų sumą (rinkos kaina – 101,21 %, įvertinimas – 2,5 % mažesne nei rinkos verte) ir turto B už 25 mln. eurų sumą (rinkos kaina – 98,02 %). Turtas B yra centrinės Vyriausybės obligacijos su kintamųjų atkarpų mokėjimais, jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams ir joms taikomas įvertinimas 0,5 % mažesne nei rinkos verte. Pakoreguota turto A ir B rinkos vertė tą dieną lygi 45 130 098 eurams, taigi ji didesnė už reikalaujamą 45 000 000 eurų sumą.

Pagrindinės refinansavimo operacijos, kuri pradėta 2014 m. liepos 30 d., užtikrinamasis turtas perkainojamas 2014 m. liepos 31 d. Kai turto A rinkos vertė yra 101,21 %, jo pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė vis dar yra tarp apatinės ir viršutinės neįpareigojančių sumų verčių. Todėl laikoma, kad pirminio įkaito pakanka ir pirminio suteikto likvidumo sumai, ir sukauptoms palūkanoms, kurios sudaro 208 eurus.

2014 m. rugpjūčio 1 d. užtikrinamasis turtas perkainojamas: turto A rinkos vertė yra 99,50 %, o turto B rinkos vertė yra 97,95 %. Sukauptos palūkanos sudaro 417 eurų už pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri pradėta 2014 m. liepos 30 d., ir 188 eurus už ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją, kuri pradėta 2014 m. liepos 31 d. Todėl pirmojo sandorio pakoreguota turto A rinkos vertė nukrinta žemiau sandoriui užtikrinti reikalingos 912 092 eurų sumos, t. y. suteikto likvidumo, pridėjus sukauptas palūkanas, bet taip pat žemiau už apatinį neįpareigojantį vertės lygį – 49 750 415 eurų. Kita sandorio šalis pateikia turto A už nominalią 950 000 eurų sumą, todėl iš rinkos vertės, apskaičiuotos pagal 99,50 % kainą, atėmus 2,5 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, atkuriamas pakankamas reikalingas įkaitas. NCB įkaito vertės išlaikymo prievoles gali vykdyti pinigais, o ne vertybiniais popieriais.

Antrajam sandoriui taip pat reikalinga įkaito vertės išlaikymo prievolė, kadangi pakoreguota užtikrinamojo turto, naudojamo sudarant šį sandorį, rinkos vertė (44 737 688 eurai) yra mažesnė už apatinį neįpareigojantį vertės lygį (44 775 187 eurus). Todėl kita sandorio šalis pateikia 270 000 eurų vertės turto B, kurio pakoreguota rinkos vertė yra 263 143 eurai.

2014 m. rugpjūčio 4 ir 5 d. sandorių, kurie sudaryti 2014 m. liepos 30 ir 31 d., užtikrinamasis turtas perkainojamas be papildomos įkaito vertės išlaikymo prievolės poreikio.

2014 m. rugpjūčio 6 d. kita sandorio šalis grąžina likvidumą didinusią sumą, suteiktą pagal 2014 m. liepos 30 d. pradėtą pagrindinę refinansavimo operaciją, įskaitant sukauptas palūkanas, kurios sudaro 1 458 eurus. NCB grąžina turto A už nominaliąją 51 550 000 eurų sumą.

Tą pačią dieną kita sandorio šalis sudaro naują atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka 75 mln. eurų nominaliosios vertės turto C. Kadangi turtas C yra bendrovių obligacijos su nuline atkarpa, kurių likęs terminas yra daugiau kaip 10 metų, ir jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams, ir dėl to reikalingas įvertinimas 13 % mažesne nei rinkos verte, atitinkama pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė tą dieną yra 35 045 775 eurai. Turto, naudojamo ilgalaikei refinansavimo operacijai, kuri pradėta 2014 m. liepos 31 d., perkainojimas parodo, kad pateikto turto pakoreguota rinkos vertė yra didesnė už viršutinį neįpareigojantį vertės lygį, todėl NCB turi grąžinti kitai sandorio šaliai turto B, kurio nominalioji vertė yra 262 000 eurų. Jei NCB kitai sandorio šaliai turi sumokėti pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę dėl antrojo sandorio, tam tikrais atvejais galima atlikti tokio mokėjimo ir kitos sandorio šalies NCB sumokėtos sumos pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę dėl pirmojo sandorio tarpusavio užskaitą. Tokiu atveju būtų tik vienas atsiskaitymas pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę.

BENDROJO ĮKAITO SISTEMA

Antra, daroma prielaida, kad sandoriai su NCB sudaromi taikant bendrojo įkaito sistemą, kurioje turtas, įtrauktas į bendrą turto, kurį naudoja kita sandorio šalis, fondą, nėra atskirai skiriamas konkretiems sandoriams užtikrinti.

Šiame pavyzdyje taikoma ta pati sandorių seka kaip ir pirmiau pateiktame atskirojo įkaito sistemos pavyzdyje. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad perkainojimo dienomis viso fondo turto patikslinta rinkos vertė turi padengti visoms nebaigtoms kitos sandorio šalies ir NCB operacijoms reikalingą įkaito sumą. 1 174 592 eurų įkaito vertės išlaikymo prievolė, atsirandanti 2014 m. rugpjūčio 1 d., šiame pavyzdyje yra tapati tai, kurios reikia atskirojo įkaito sistemoje. Kita sandorio šalis pateikia turto A, kurio nominalioji vertė yra 1 300 000 eurų. Jis, atėmus 2,5 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, apskaičiuota remiantis 99,50 % kaina, atkuria pakankamą reikalingą įkaitą.

Be to, 2014 m. rugpjūčio 6 d., kai sueina pagrindinės refinansavimo operacijos, pradėtos 2014 m. liepos 30 d., terminas, kita sandorio šalis gali laikyti savo turtą fondo sąskaitoje. Turtas taip pat gali būti pakeistas kitu turtu, kaip matyti iš pavyzdžio, kuriame turtas A, kurio nominalioji vertė buvo 51,9 mln. eurų, yra pakeistas turtu C, kurio nominalioji vertė yra 75,5 mln. eurų, tam, kad padengtų suteiktą likvidumą padidinusią sumą ir pagal visas refinansavimo operacijas sukauptas palūkanas.

Rizikos kontrolės struktūra bendrojo įkaito sistemoje apibūdinta 3 lentelėje.

2 lentelė

Atskirojo įkaito sistema

Data	Sandoriai, kurių terminas nepasibaigęs	Pradžios diena	Pabaigos diena	Palūkanų norma	Suteiktas likvidumas	Sukauptos palūkanos	Visa suma, kurią reikia padengti	Apatinės neįpareigojančios vertės suma	Viršutinės neįpareigojančios vertės suma	Pakoreguota rinkos vertė	Įkaito vertės išlaikymo prievolė
2014 7 30	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	—	50 000 000	49 750 000	50 250 000	50 129 294	—
2014 7 31	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	208	50 000 208	49 750 207	50 250 209	49 931 954	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	—	45 000 000	44 775 000	45 225 000	45 130 098	—
2014 8 1	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	417	50 000 417	49 750 415	50 250 419	49 088 325	– 912 092
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	188	45 000 188	44 775 187	45 225 188	44 737 688	– 262 500
2014 8 4	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	1 042	50 001 042	49 751 036	50 251 047	50 246 172	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	750	45 000 750	44 775 746	45 225 754	45 147 350	—
2014 8 5	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	1 250	50 001 250	49 751 244	50 251 256	50 125 545	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	938	45 000 938	44 775 933	45 225 942	45 201 299	—
2014 8 6	Pagrindinis refinansavimas	2014 8 6	2014 8 13	0,15	35 000 000	—	35 000 000	34 825 000	35 175 000	35 045 775	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	1 125	45 001 125	44 776 119	45 226 131	45 266 172	265 047
2014 8 7	Pagrindinis refinansavimas	2014 8 6	2014 8 13	0,15	35 000 000	146	35 000 146	34 825 145	35 175 147	34 987 050	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	1 313	45 001 313	44 776 306	45 226 319	45 026 704	—

3 lentelė

Bendrojo įkaito sistema

Data	Sandoriai, kurių terminas nepasibaigęs	Pradžios diena	Pabaigos diena	Palūkanų norma	Suteiktas likvidumas	Sukauptos palūkanos	Visa suma, kurią reikia padengti	Apatinės neįpareigojančios vertės suma (*1)	Viršutinės neįpareigojančios vertės suma (*2)	Pakoreguota rinkos vertė	Įkaito vertės išlaikymo prievolė
2014 7 30	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	—	50 000 000	49 750 000	Netaikoma	50 129 294	—
2014 7 31	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	208	95 000 208	94 525 207	Netaikoma	95 062 051	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	—
2014 8 1	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	417	95 000 604	94 525 601	Netaikoma	93 826 013	– 1 174 592
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	188
2014 8 4	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	1 042	95 001 792	94 526 783	Netaikoma	95 470 989	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	750
2014 8 5	Pagrindinis refinansavimas	2014 7 30	2014 8 6	0,15	50 000 000	1 250	95 002 188	94 527 177	Netaikoma	95 402 391	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	938
2014 8 6	Pagrindinis refinansavimas	2014 8 6	2014 8 13	0,15	35 000 000	—	80 001 125	79 601 119	Netaikoma	80 280 724	—
	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	1 125
2014 8 7	Pagrindinis refinansavimas	2014 8 6	2014 8 13	0,15	35 000 000	146	80 001 458	79 601 451	Netaikoma	80 239 155	—
2014 7 30	Ilgesnės trukmės refinansavimas	2014 7 31	2014 10 29	0,15	45 000 000	1 313
(1) Bendrojo įkaito sistemoje apatinė neįpareigojančios vertės suma yra žemiausia įkaito vertės išlaikymo prievolės riba. Praktiškai dauguma NCB reikalauja papildomo įkaito, kai bendrojo įkaito rinkos vertė, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, tampa mažesnė už visą užtikrinamą sumą. (2) Bendrojo įkaito sistemoje viršutinė neįpareigojančios vertės suma yra nesvarbi, nes kita sandorio šalis visuomet sieks išlaikyti įkaito perviršį, kad sumažintų operacinius sandorius.

▼M7

XIIa PRIEDAS

Subjektas, kuris pripažįstamas agentūra, kaip apibrėžta šių gairių 2 straipsnio 2 punkte, turi atitikti šiuos kiekybinius kriterijus, kad jo tinkamas antrinę rinką turintis turtas būtų priskirtas II įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijai, kaip nurodyta Gairių (ES) 2016/65 (ECB/2015/35) priedo 1 lentelėje:

viso agentūros išleisto antrinę rinką turinčio tinkamo turto likučių nominaliąja verte sumos vidurkis ataskaitiniu laikotarpiu yra nemažesnis kaip 10 mlrd. EUR; ir

viso agentūros išleisto antrinę rinką turinčio tinkamo turto, kurio nominalioji vertė yra nemažesnė kaip 500 mln. EUR, likučių sumos vidurkis ataskaitiniu laikotarpiu sudaro nemažiau kaip 50 procentų viso tos agentūros išleisto antrinę rinką turinčio tinkamo turto likučių nominaliąja verte sumos vidurkio.

Kaip laikomasi šių kiekybinių kriterijų, vertinama kasmet, kiekvienais konkrečiais metais apskaičiuojant atitinkamą vidurkį vienerių metų trukmės ataskaitiniu laikotarpiu, kurio pradžia yra praėjusių metų rugpjūčio 1 d., o pabaiga – einamųjų metų liepos 31 d.

▼B

XIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Šios gairės	Gairės ECB/2011/14	Sprendimas ECB/2013/6	Sprendimas ECB/2013/35	Sprendimas ECB/2014/23
1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalis	1 straipsnis
1 straipsnio 3 dalis	Įžanga
1 straipsnio 4 dalis	1.6 skirsnis
1 straipsnio 5 dalis			2 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 2 dalis	6.4.2 skirsnis
2 straipsnio 3 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 4 dalis	2 priedėlio 5.2.1 skirsnis
2 straipsnio 5 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 6 dalis	II priedo II skyrius
2 straipsnio 7 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 8 dalis	3.1.1.2 skirsnis
2 straipsnio 9 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 10 dalis
2 straipsnio 11 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 12 dalis
2 straipsnio 13 dalis	6.2.2.1 skirsnis
2 straipsnio 14 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 15 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 16 dalis	6.6 skirsnis
2 straipsnio 17 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 18 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 19 dalis	II priedo 20 punktas
2 straipsnio 20 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 21 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 22 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 23 dalis
2 straipsnio 24 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 25 dalis
2 straipsnio 26 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 27 dalis			3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio d dalis
2 straipsnio 28 dalis			10 straipsnis
2 straipsnio 29 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 30 dalis	2 priedėlio 4.1.3 skirsnis
2 straipsnio 31 dalis
2 straipsnio 32 dalis
2 straipsnio 33 dalis
2 straipsnio 34 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 35 dalis
2 straipsnio 36 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 37 dalis
2 straipsnio 38 dalis	2 priedėlio 5.1.1.3 skirsnis
2 straipsnio 39 dalis	6.4.2 skirsnis
2 straipsnio 40 dalis	2 priedėlio 3.4.1 skirsnis, 3.4.2 skirsnis
2 straipsnio 41 dalis	6.6.1 skirsnis
2 straipsnio 42 dalis
2 straipsnio 43 dalis
2 straipsnio 44 dalis
2 straipsnio 45 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 46 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 47 dalis
2 straipsnio 48 dalis	6.4.2 skirsnis
2 straipsnio 49 dalis
2 straipsnio 50 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 51 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 52 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 53 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 54 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 55 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 56 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 57 dalis
2 straipsnio 58 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 59 dalis
2 straipsnio 60 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 61 dalis
2 straipsnio 62 dalis
2 straipsnio 63 dalis
2 straipsnio 64 dalis	2 priedėlis, 5.1.5.4 skirsnis
2 straipsnio 65 dalis
2 straipsnio 66 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 67 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 68 dalis
2 straipsnio 69 dalis	6.2.1.3 skirsnis
2 straipsnio 70 dalis	6.2.2 skirsnis
2 straipsnio 71 dalis	6.4.2 skirsnis
2 straipsnio 72 dalis	2 priedėlis, 3.2.1 ir 3.2.2 skirsniai
2 straipsnio 73 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 74 dalis
2 straipsnio 75 dalis
2 straipsnio 76 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 77 dalis	2 priedėlis, 3.1.1.2 skirsnis
2 straipsnio 78 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 79 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 80 dalis	3.1.1.1 skirsnis
2 straipsnio 81 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 82 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 83 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 84 dalis	2 priedėlis, 5.1.5.4 skirsnis
2 straipsnio 85 dalis
2 straipsnio 86 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 87 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 88 dalis
2 straipsnio 89 dalis	3.4.3 skirsnis
2 straipsnio 90 dalis
2 straipsnio 91 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 92 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 93 dalis
2 straipsnio 94 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 95 dalis
2 straipsnio 96 dalis
2 straipsnio 97 dalis	2 priedėlis, 7 intarpas
2 straipsnio 98 dalis	2 priedėlis
2 straipsnio 99 dalis	2 priedėlis, 5.1.1.3 skirsnis
2 straipsnio 100 dalis
3 straipsnio 1 dalis	1.3 skirsnis
3 straipsnio 2 dalis
4 straipsnis
5 straipsnio 1 dalis	3 skyriaus preambulė
5 straipsnio 2 dalis	3 skyriaus preambulė
5 straipsnio 3 dalis	3 skyriaus preambulė, 1.3.3 skirsnis
5 straipsnio 4 dalis	3 skyriaus preambulė, 1.3.3 skirsnis, 3.1.5 skirsnis
5 straipsnio 5 dalis	1.3.1 skirsnis
6 straipsnio 1 dalis	3.1.1.1 skirsnis
6 straipsnio 2 dalis	3.1.2 skirsnis
6 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 4 dalis
6 straipsnio 5 dalis
6 straipsnio 6 dalis
7 straipsnio 1 dalis	3.1.1.1 skirsnis
7 straipsnio 2 dalis	3.1.3 skirsnis
7 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 4 dalis
7 straipsnio 5 dalis
7 straipsnio 6 dalis	3.1.3 skirsnis
8 straipsnio 1 dalis	3.1.4 skirsnis
8 straipsnio 2 dalis	3.1.4 skirsnis
8 straipsnio 3 dalis	5.1.2.3 skirsnis, 5.2.5 skirsnis
8 straipsnio 4 dalis	3.1.4 skirsnis
9 straipsnio 1 dalis	3.1.5 skirsnis
9 straipsnio 2 dalis	3.1.5 skirsnis
9 straipsnio 3 dalis	3.1.4 skirsnis
10 straipsnio 1 dalis
10 straipsnio 2 dalis	II priedas
10 straipsnio 3 dalis
10 straipsnio 4 dalis
10 straipsnio 5 dalis	6.1 skirsnis
11 straipsnio 1 dalis	3.4.1 skirsnis
11 straipsnio 2 dalis	II priedas
11 straipsnio 3 dalis	3.4.3 skirsnis
11 straipsnio 4 dalis	3.4.3 skirsnis
11 straipsnio 5 dalis	3.4.4 skirsnis
11 straipsnio 6 dalis
12 straipsnio 1 dalis	3.5.1 skirsnis
12 straipsnio 2 dalis	3.5.2 skirsnis
12 straipsnio 3 dalis				1 straipsnis
12 straipsnio 4 dalis	3.5.3 skirsnis
12 straipsnio 5 dalis	3.1.3 skirsnis
12 straipsnio 6 dalis	3.5 skirsnis
12 straipsnio 7 dalis
13 straipsnio 1 dalis	3.3.2 skirsnis
13 straipsnio 2 dalis	3.3.2 skirsnis
13 straipsnio 3 dalis	3.3.2 skirsnis
13 straipsnio 4 dalis	3.3.3 skirsnis
13 straipsnio 5 dalis	3.3.4 skirsnis
13 straipsnio 6 dalis
14 straipsnio 1 dalis	3.2.2 skirsnis
14 straipsnio 2 dalis	3.2.3 skirsnis
14 straipsnio 3 dalis	3.2.4 skirsnis
14 straipsnio 4 dalis
15 straipsnio 1 dalis	3.2 skirsnis, 5.1.4 skirsnis
15 straipsnio 2 dalis
15 straipsnio 3 dalis
16 straipsnio 1 dalis	2.3 skirsnis
16 straipsnio 2 dalis	2.3 skirsnis
17 straipsnio 1 dalis	2 priedėlis
17 straipsnio 2 dalis
17 straipsnio 3 dalis	4.1.1 skirsnis, 4.2.1 skirsnis
17 straipsnio 4 dalis	4.1.5 skirsnis, 4.2.5 skirsnis
17 straipsnio 5 dalis	4.1.5 skirsnis
17 straipsnio 6 dalis	4.1.4 skirsnis
17 straipsnio 7 dalis
18 straipsnio 1 dalis	4.1.1 skirsnis, 4.1.2 skirsnis
18 straipsnio 2 dalis	4.1.2 skirsnis
18 straipsnio 3 dalis	4.1.3 skirsnis
18 straipsnio 4 dalis	4.1.3 skirsnis
19 straipsnio 1 dalis	4.1.3 skirsnis
19 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 3 dalis
19 straipsnio 4 dalis
19 straipsnio 5 dalis	4.1.3 skirsnis
19 straipsnio 6 dalis	4.1.3 skirsnis
20 straipsnio 1 dalis	4.1.4 skirsnis
20 straipsnio 2 dalis	4.1.4 skirsnis
20 straipsnio 3 dalis
21 straipsnio 1 dalis	4.2.1 skirsnis
21 straipsnio 2 dalis				1 straipsnis
21 straipsnio 3 dalis	4.2.2 skirsnis
21 straipsnio 4 dalis	4.2.3 skirsnis
22 straipsnio 1 dalis	4.2.3 skirsnis
22 straipsnio 2 dalis	4.2.3 skirsnis
22 straipsnio 3 dalis	4.2.3 skirsnis
23 straipsnio 1 dalis	4.2.4 skirsnis
23 straipsnio 2 dalis	4.2.4 skirsnis
23 straipsnio 3 dalis
24 straipsnis
25 straipsnio 1 dalis	5.1.1 skirsnis, 5.1.1.3 skirsnis
25 straipsnio 2 dalis	5.1.1 skirsnis, 5.1.2.3 skirsnis
25 straipsnio 3 dalis	5.1.1.3 skirsnis
26 straipsnio 1 dalis	5.1.1.1 skirsnis
26 straipsnio 2 dalis	5.1.1.1 skirsnis
26 straipsnio 3 dalis	5.1.1.1 skirsnis
26 straipsnio 4 dalis	5.1.1.1 skirsnis
27 straipsnio 1 dalis	5.1.1.2 skirsnis
27 straipsnio 2 dalis	5.1.1.2 skirsnis
27 straipsnio 3 dalis	5.1.1.2 skirsnis
27 straipsnio 4 dalis	5.1.1.2 skirsnis
28 straipsnio 1 dalis	5.1.2 skirsnis
28 straipsnio 2 dalis	5.1.2 skirsnis
28 straipsnio 3 dalis	5.1.2 skirsnis, 5.1.2.3 skirsnis
29 straipsnio 1 dalis	5.1.2.2–5.1.2.3 skirsniai
29 straipsnio 2 dalis	5.1.2.2–5.1.2.3 skirsniai
30 straipsnio 1 dalis	5.1.3 skirsnis
30 straipsnio 2 dalis	5.1.3 skirsnis
30 straipsnio 3 dalis
30 straipsnio 4 dalis	5.1.3 skirsnis
30 straipsnio 5 dalis	5.1.3 skirsnis
31 straipsnio 1 dalis	5.1.4 skirsnis
31 straipsnio 2 dalis	5.1.4 skirsnis
32 straipsnio 1 dalis	5.1.4 skirsnis
32 straipsnio 2 dalis	5.1.1.3 skirsnis
32 straipsnio 3 dalis	5.1.4 skirsnis
32 straipsnio 4 dalis	5.1.1.3 skirsnis
32 straipsnio 5 dalis	5.1.4 skirsnis
32 straipsnio 6 dalis	5.1.4 skirsnis
33 straipsnio 1 dalis	5.1.4 skirsnis
33 straipsnio 2 dalis	5.1.4 skirsnis
33 straipsnio 3 dalis	5.1.4 skirsnis
33 straipsnio 4 dalis	5.1.4 skirsnis
34 straipsnio 1 dalis	2 priedėlis
34 straipsnio 2 dalis	2 priedėlis
35 straipsnio 1 dalis	5.1.4 skirsnis
35 straipsnio 2 dalis
35 straipsnio 3 dalis
36 straipsnio 1 dalis	5.1.4 skirsnis
36 straipsnio 2 dalis
36 straipsnio 3 dalis
37 straipsnio 1 dalis	5.1.5.1 skirsnis
37 straipsnio 2 dalis
38 straipsnio 1 dalis	5.1.5.2 skirsnis
38 straipsnio 2 dalis	5.1.5.2 skirsnis
39 straipsnio 1 dalis	5.1.5.2 skirsnis
straipsnio 39 2 dalis	5.1.5.2 skirsnis
40 straipsnio 1 dalis	5.1.5.3 skirsnis
40 straipsnio 2 dalis
41 straipsnio 1 dalis	5.1.5.3 skirsnis
41 straipsnio 2 dalis
42 straipsnis	5.1.5.4 skirsnis
43 straipsnio 1 dalis	5.1.6 skirsnis
43 straipsnio 2 dalis	5.1.6 skirsnis
43 straipsnio 3 dalis	5.1.6 skirsnis
43 straipsnio 4 dalis
44 straipsnio 1 dalis	5.2.1 skirsnis
44 straipsnio 2 dalis	5.2.1 skirsnis
45 straipsnio 1 dalis	5.2.2 skirsnis
45 straipsnio 2 dalis	5.2.2 skirsnis
45 straipsnio 3 dalis	5.2.2 skirsnis
46 straipsnio 1 dalis	5.2.3 skirsnis
46 straipsnio 2 dalis	5.2.3 skirsnis
46 straipsnio 3 dalis	5.2.3 skirsnis
47 straipsnio 1 dalis	5.2.4 skirsnis
47 straipsnio 2 dalis	5.2.4 skirsnis
48 straipsnio 1 dalis	5.2.5 skirsnis
48 straipsnio 2 dalis	5.2.5 skirsnis
49 straipsnio 1 dalis	5.3.1 skirsnis
49 straipsnio 2 dalis	5.3.1 skirsnis
50 straipsnio 1 dalis	5.3.2 skirsnis
50 straipsnio 2 dalis	5.3.1 skirsnis
51 straipsnio 1 dalis	5.3.2 skirsnis
51 straipsnio 2 dalis	5.3.1 skirsnis
51 straipsnio 3 dalis	5.3.2 skirsnis
52 straipsnio 1 dalis	5.3.2 skirsnis
52 straipsnio 2 dalis
53 straipsnio 1 dalis	5.3.1 skirsnis
53 straipsnio 2 dalis
54 straipsnio 1 dalis	7.4.2 skirsnis
54 straipsnio 2 dalis				2 straipsnis
55 straipsnis	2.1 skirsnis
56 straipsnio 1 dalis	2.1 skirsnis
56 straipsnio 2 dalis	2.1 skirsnis
56 straipsnio 3 dalis	2.1 skirsnis
56 straipsnio 4 dalis	2.1 skirsnis
57 straipsnio 1 dalis
57 straipsnio 2 dalis	2.2 skirsnis
57 straipsnio 3 dalis	3 priedėlis, 2.2 skirsnis
57 straipsnio 4 dalis	2.2 skirsnis, 5.2.2 skirsnis
57 straipsnio 5 dalis
58 straipsnio 1 dalis	1.5 skirsnis
58 straipsnio 2 dalis	1.5 skirsnis, 6.1 skirsnis
58 straipsnio 3 dalis
58 straipsnio 4 dalis	6.4.2 skirsnis
58 straipsnio 5 dalis	6.1 skirsnis
58 straipsnio 6 dalis	6.2 skirsnis
59 straipsnio 1 dalis	6.2.1.2 skirsnis
59 straipsnio 2 dalis	6.1 skirsnis, 6.3.1 skirsnis
59 straipsnio 3 dalis	6.3.1 skirsnis
59 straipsnio 4 dalis
59 straipsnio 5 dalis	6.3.1 skirsnis
59 straipsnio 6 dalis	6.3.1 skirsnis
59 straipsnio 7 dalis	6.3.1 skirsnis
60 straipsnis
61 straipsnio 1 dalis	6.2 skirsnis
61 straipsnio 2 dalis	ECB/2014/10 priedas, 6.3.2 skirsnis
62 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis		3 straipsnio 2 dalis
62 straipsnio 2 dalis			3 straipsnio 2 dalis
62 straipsnio 3 dalis			3 straipsnio 2 dalis
63 straipsnio 1 dalis			3 straipsnio 2 dalis
63 straipsnio 2 dalis
63 straipsnio 3 dalis	6.2.1.1 skirsnis		3 straipsnio 3 dalis
63 straipsnio 4 dalis			3 straipsnio 4 dalis
63 straipsnio 5 dalis			3 straipsnio 5 dalis
64 straipsnis	6.2.1.1 skirsnis
65 straipsnis	6.2.1.8 skirsnis
66 straipsnio 1 dalis	ECB/2014/10, 6.2.1.3 skirsnis
66 straipsnio 2 dalis	6.2.1.3 skirsnis
66 straipsnio 3 dalis	6.2.1.3 skirsnis
67 straipsnio 1 dalis	ECB/2014/10, 6.2.1.4 skirsnis
67 straipsnio 2 dalis
68 straipsnio 1 dalis	ECB/2014/10 priedas, 6.2.1.5 skirsnis
68 straipsnio 2 dalis	6.2.1.5 skirsnis
68 straipsnio 3 dalis	ECB/2014/10 priedas, 6.2.1.5 skirsnis
69 straipsnio 1 dalis	6.2.1.6 skirsnis
69 straipsnio 2 dalis
70 straipsnio 1 dalis	6.2.1.7 skirsnis
70 straipsnio 2 dalis
70 straipsnio
70 straipsnio 4 dalis
70 straipsnio 5 dalis
70 straipsnio 6
71 straipsnis
72 straipsnis	6.2.1.1 skirsnis
73 straipsnio 1 dalis	ECB/2014/10, 6.2.1.1 skirsnis
73 straipsnio 2 dalis
73 straipsnio 3 dalis	6.2.1.1 skirsnis
73 straipsnio 4 dalis	6.2.1.1 skirsnis
73 straipsnio 5 dalis	6.2.1.1 skirsnis
73 straipsnio 6 dalis			4 straipsnis
73 straipsnio 7 dalis
74 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis
74 straipsnio 2 dalis	6.2.1.1 skirsnis
74 straipsnio 3 dalis
74 straipsnio 4 dalis	6.2.1.1 skirsnis
75 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis
75 straipsnio 2 dalis	6.2.1.1 skirsnis
76 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis
76 straipsnio 2 dalis
77 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis
77 straipsnio 2 dalis
78 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis
78 straipsnio 2 dalis			11 straipsnis
79 straipsnis	6.2.1.1 skirsnis
80 straipsnio 1 dalis	6.2.1.1 skirsnis
80 straipsnio 2 dalis
80 straipsnio 3 dalis
80 straipsnio 4 dalis
80 straipsnio 5 dalis			5 straipsnio 2 dalis
81 straipsnio 1 dalis	6.2.1 skirsnis
81 straipsnio 2 dalis
82 straipsnio 1 dalis	6.3.1 skirsnis		6 straipsnio 2 dalis
82 straipsnio 2 dalis	6.3.1 skirsnis
83 straipsnis			1 straipsnis
84 straipsnis			1 straipsnis
85 straipsnis
86 straipsnis
87 straipsnio 1 dalis	6.3.2 skirsnis
87 straipsnio 2 dalis
87 straipsnio 3 dalis	6.3.2 skirsnis
88 straipsnio 1 dalis	6.3.1 skirsnis
88 straipsnio 2 dalis
89 straipsnio 1 dalis	6.2.2.1 skirsnis
89 straipsnio 2 dalis
89 straipsnio 3 dalis
89 straipsnio 4 dalis
89 straipsnio 5 dalis
90 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
91 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
92 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
93 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
94 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
95 straipsnio 1 dalis	6.2.2.1 skirsnis
95 straipsnio 2 dalis	6.2.2.1 skirsnis
96 straipsnio 1 dalis	6.2.2.1 skirsnis
96 straipsnio 2 dalis
96 straipsnio 3 dalis
97 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
98 straipsnis	6.2.2.1 skirsnis
99 straipsnio 1 dalis	6.2.3.1 skirsnis
99 straipsnio 2 dalis
100 straipsnis	7 priedėlis
101 straipsnio 1 dalis	7 priedėlis
101 straipsnio 2 dalis	7 priedėlis
102 straipsnis	7 priedėlis
103 straipsnio 1 dalis	7 priedėlis
103 straipsnio 2 dalis	7 priedėlis
103 straipsnio 3 dalis
104 straipsnio 1 dalis	7 priedėlis
104 straipsnio 2 dalis	7 priedėlis
104 straipsnio 3 dalis
104 straipsnio 4 dalis
105 straipsnis
106 straipsnis	6.2.2 skirsnis
107 straipsnio 1 dalis	6.2.2.2 skirsnis
107 straipsnio 2 dalis	6.2.2.2 skirsnis
107 straipsnio 3 dalis	6.2.2.2 skirsnis
107 straipsnio 4 dalis	6.2.2.2 skirsnis
107 straipsnio 5 dalis	6.2.2.2 skirsnis
107 straipsnio 6 dalis	6.2.2.2 skirsnis
107 straipsnio 7 dalis	6.2.2.2 skirsnis
108 straipsnis	6.3.1 skirsnis, 6.2.2.1 skirsnis, 6.3.3.2 skirsnis
109 straipsnio 1 dalis	6.3.3.1 skirsnis
109 straipsnio 2 dalis	6.3.3.1 skirsnis
109 straipsnio 3 dalis	6.3.3.1 skirsnis
110 straipsnio 1 dalis	6.3.3.1 skirsnis
110 straipsnio 2 dalis	6.3.3.1 skirsnis
110 straipsnio 3 dalis	6.3.3.1 skirsnis
110 straipsnio 4 dalis	6.3.3.1 skirsnis
110 straipsnio 5 dalis
110 straipsnio 6 dalis
110 straipsnio 7 dalis	6.3.3.1 skirsnis
111 straipsnio 1 dalis	6.3.3.1 skirsnis
111 straipsnio 2 dalis	6.3.3.1 skirsnis
112 straipsnis	6.3.3.2 skirsnis
113 straipsnio 1 dalis	6.3.2 skirsnis
113 straipsnio 2 dalis
113 straipsnio 3 dalis
114 straipsnio 1 dalis	6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis
114 straipsnio 2 dalis	6.3.3.1 skirsnis
114 straipsnio 3 dalis	6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis
114 straipsnio 4 dalis	6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis
114 straipsnio 5 dalis	6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis
115 straipsnis	6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis
116 straipsnis	6.2.1.2 skirsnis, 6.2.2.1 skirsnis
117 straipsnis	6.2.1.6 skirsnis, 6.2.2.1 skirsnis
118 straipsnio 1 dalis
119 straipsnio 1 dalis	6.3.1 skirsnis
119 straipsnio 2 dalis	6.3.4.1 skirsnis, 6.3.4 skirsnis
119 straipsnio 3 dalis
119 straipsnio 4 dalis	6.3.4 skirsnis
119 straipsnio 5 dalis	6.3.5 skirsnis
120 straipsnio 1 dalis
120 straipsnio 2 dalis
120 straipsnio 3 dalis
121 straipsnio 1 dalis	6.3.4.2 skirsnis
121 straipsnio 2 dalis
121 straipsnio 3 dalis
121 straipsnio 4 dalis
122 straipsnio 1 dalis	6.3.4.3 skirsnis
122 straipsnio 2 dalis
122 straipsnio 3 dalis	6.3.4.3 skirsnis
122 straipsnio 4 dalis
122 straipsnio 5 dalis
123 straipsnio 1 dalis
123 straipsnio 2 dalis
123 straipsnio 3 dalis
123 straipsnio 4 dalis
124 straipsnio 1 dalis	6.3.4.4 skirsnis
124 straipsnio 2 dalis
124 straipsnio 3 dalis
124 straipsnio 4 dalis	6.3.4.4 skirsnis
124 straipsnio 5 dalis	6.3.4.4 skirsnis
125 straipsnis
126 straipsnio 1 dalis	6.3.5 skirsnis
126 straipsnio 2 dalis	6.3.5 skirsnis
126 straipsnio 3 dalis
126 straipsnio 4 dalis
126 straipsnio 5 dalis

127 straipsnio 1 dalis	6.4.1 skirsnis
127 straipsnio 2 dalis	6.4.1 skirsnis
127 straipsnio 3 dalis	6.4.1 skirsnis
128 straipsnio 1 dalis	6.4.1 skirsnis
128 straipsnio 2 dalis	6.4.1 skirsnis
129 straipsnio 1 dalis	6.4.2 skirsnis		8 straipsnio 1 dalis
129 straipsnio 2 dalis	6.4.2 skirsnis
130 straipsnio 1 dalis	6.4.2 skirsnis		8 straipsnio 2 dalis
130 straipsnio 2 dalis			8 straipsnio 3 dalis
130 straipsnio 3 dalis	6.4.2 skirsnis
130 straipsnio 4 dalis			8 straipsnio 4 dalis
130 straipsnio 5 dalis	6.4.2 skirsnis
130 straipsnio 6 dalis	6.4.2 skirsnis
130 straipsnio 7 dalis	6.4.2 skirsnis
130 straipsnio 8 dalis	6.4.2 skirsnis
131 straipsnio 1 dalis	6.4.3.1 skirsnis		8 straipsnio 5 dalis
131 straipsnio 2 dalis	6.4.3.1 skirsnis
131 straipsnio 3 dalis	6.4.3.1 skirsnis
132 straipsnis			8 straipsnio 6 dalis
133 straipsnis	6.4.3.3 skirsnis
134 straipsnis	6.5 skirsnis, 6.5.1 skirsnis
135 straipsnis	6.5.2 skirsnis
136 straipsnio 1 dalis	6.4.2 skirsnis
136 straipsnio 2 dalis	6.4.2 skirsnis
136 straipsnio 3 dalis	6.4.2 skirsnis
136 straipsnio 4 dalis
137 straipsnio 1 dalis	6.7 skirsnis
137 straipsnio 2 dalis	6.7 skirsnis
137 straipsnio 3 dalis	6.7 skirsnis
138 straipsnio 1 dalis	6.2.3.2 skirsnis
138 straipsnio 2 dalis
138 straipsnio 3 dalis	6.2.3.2 skirsnis
139 straipsnio 1 dalis		1 straipsnio 1 dalis
139 straipsnio 2 dalis
140 straipsnis	6.3.2.3 skirsnis
141 straipsnio 1 dalis	6.4.2 skirsnis
141 straipsnio 2 dalis
141 straipsnio 3 dalis	6.2.3.2 skirsnis
142 straipsnio 1 dalis
142 straipsnio 2 dalis
142 straipsnio 3 dalis
142 straipsnio 4 dalis
143 straipsnio 1 dalis
143 straipsnio 2 dalis	6.2.3.2 skirsnis
143 straipsnio 3 dalis
144 straipsnis	6.2.3 skirsnis
145 straipsnio 1 dalis	6.2.3.2 skirsnis
145 straipsnio 2 dalis	6.2.3.2 skirsnis
145 straipsnio 3 dalis	6.2.3.2 skirsnis
145 straipsnio 4 dalis	6 priedėlis
146 straipsnis
147 straipsnis	6.2.3.2 skirsnis
148 straipsnio 1 dalis	6.6 skirsnis
148 straipsnio 2 dalis	6.6 skirsnis
148 straipsnio 3 dalis	6.6.1 skirsnis
148 straipsnio 4 dalis
148 straipsnio 5 dalis
148 straipsnio 6 dalis
149 straipsnio 1 dalis	6.6 skirsnis
149 straipsnio 2 dalis	6.6 skirsnis, 6.6.2 skirsnis
150 straipsnio 1 dalis	6.6.2 skirsnis
150 straipsnio 2 dalis	6.2.1.4 skirsnis, ECB/2014/10, 6.6.2 skirsnis
150 straipsnio 3 dalis
150 straipsnio 4 dalis	6.6.2 skirsnis
150 straipsnio 5 dalis	6.6.2 skirsnis
150 straipsnio 6 dalis
151 straipsnio 1 dalis	ECB/2014/10
151 straipsnio 2 dalis	ECB/2014/10
151 straipsnio 3 dalis	ECB/2014/10
151 straipsnio 4 dalis	ECB/2014/10
152 straipsnio 1 dalis	ECB/2014/10 priedas
152 straipsnio 2 dalis
152 straipsnio 3 dalis
153 straipsnio 1 dalis	2.3 skirsnis
153 straipsnio 2 dalis
154 straipsnio 1 dalis	2.3 skirsnis
154 straipsnio 2 dalis
155 straipsnis	6 priedėlis
156 straipsnio 1 dalis	6 priedėlis
156 straipsnio 2 dalis	6 priedėlis
156 straipsnio 3 dalis	6 priedėlis
156 straipsnio 4 dalis	6 priedėlis
156 straipsnio 5 dalis	6 priedėlis, 2.3 skirsnis
156 straipsnio 6 dalis	6 priedėlis
157 straipsnis	2.3 skirsnis
158 straipsnio 1 dalis	2.4.1 skirsnis, 6.3.1 skirsnis		9 straipsnio 2 dalis
158 straipsnio 2 dalis	6.3.1 skirsnis
158 straipsnio 3 dalis	2.4.2 skirsnis
158 straipsnio 4 dalis	2.4.3 skirsnis
159 straipsnio 1 dalis	6.3.1 skirsnis
159 straipsnio 2 dalis	6.3.1 skirsnis
159 straipsnio 3 dalis	6.3.1 skirsnis
159 straipsnio 4 dalis	6.3.1 skirsnis
160 straipsnis
161 straipsnio 1 dalis	II priedas, I skyrius
161 straipsnio 2 dalis	II priedas, I skyrius
162 straipsnis	II priedas, I skyrius
163 straipsnis	II priedas, I skyrius
164 straipsnis	II priedas, I skyrius
165 straipsnio 1 dalis	II priedas, I skyrius
165 straipsnio 2 dalis	II priedas, I skyrius
166 straipsnio 1 dalis			9 straipsnio 2 dalis
166 straipsnio 2 dalis			9 straipsnio 3 dalis
166 straipsnio 3 dalis			9 straipsnio 4 dalis
166 straipsnio 4 dalis			9 straipsnio 5 dalis
166 straipsnio 5 dalis			9 straipsnio 6 dalis
167 straipsnis	II priedas, I skyrius
168 straipsnio 1 dalis	II priedas, I skyrius
168 straipsnio 2 dalis	II priedas, I skyrius
169 straipsnio 1 dalis	II priedas, I skyrius
169 straipsnio 2 dalis	II priedas, I skyrius
170 straipsnis	II priedas, I skyrius
171 straipsnis	II priedas, I skyrius
172 straipsnis	II priedas, II skyrius
173 straipsnis	II priedas, II skyrius
174 straipsnio 1 dalis	3.1.1.3 skirsnis
174 straipsnio 2 dalis
174 straipsnio 3 dalis
175 straipsnis	II priedas, II skyrius
176 straipsnio 1 dalis	II priedas, II skyrius
176 straipsnio 2 dalis	II priedas, II skyrius
176 straipsnio 3 dalis
177 straipsnio 1 dalis	II priedas, II skyrius
177 straipsnio 2 dalis	II priedas, II skyrius
177 straipsnio 3 dalis	II priedas, II skyrius
178 straipsnis	II priedas, II skyrius
179 straipsnis	II priedas, II skyrius
180 straipsnis	3.1.1.2 skirsnis
181 straipsnio 1 dalis	4.1.2 skirsnis
181 straipsnio 2 dalis	II priedas, II skyrius
181 straipsnio 3 dalis	II priedas, II skyrius
182 straipsnis	II priedas, II skyrius
183 straipsnis	II priedas, III skyrius
184 straipsnis	II priedas, III skyrius
185 straipsnis	II priedas, III skyrius
186 straipsnio 1 dalis	II priedas, III skyrius
186 straipsnio 2 dalis	II priedas, III skyrius
187 straipsnis	3.4.2 skirsnis
188 straipsnis
189 straipsnis	1.4 skirsnis
190 straipsnio 1 dalis
190 straipsnio 2 dalis
191 straipsnio 1 dalis
191 straipsnio 2 dalis
191 straipsnio 3 dalis
192 straipsnis
I priedas Įžanga	7.1 skirsnis
I priedo 1 punktas	7.1 skirsnis
I priedas 2	7.1 skirsnis
I priedo 3 punktas	1.3.3 skirsnis, 7.2 skirsnis
I priedo 4 punktas
I priedo 5 punktas
I priedo 6 punktas	7.2 skirsnis
I priedo 7 punktas
I priedo 8 punktas	1.3.3 skirsnis, 7.3.1 skirsnis
I priedo 9 punktas	7.3.1 skirsnis
I priedo 10 punktas
I priedo 11 punktas
I priedo 12 punktas	1.3.3 skirsnis, 7.4.3 skirsnis
I priedo 13 punktas	7.6 skirsnis
II priedas	5.1.3 skirsnis
III priedas	5.1.5.1 skirsnis
IV priedas	5.1.6 skirsnis
V priedas	I priedo 3 priedėlis
VI priedo I antraštinės dalies 1 punktas	6.6.1 skirsnis
VI priedo I antraštinės dalies 42 punktas
VI priedo I antraštinės dalies 3 punktas
VI priedo I antraštinės dalies 4 punktas	6.6.1 skirsnis
VI priedo I antraštinės dalies 5 punktas	6.6.1 skirsnis
VI priedo II antraštinės dalies 1 punktas	6.6.2 skirsnis
VI priedo II antraštinės dalies 2 punktas	6.6.2 skirsnis
VI priedo III antraštinė dalis	ECB/2014/10
VI priedo IV antraštinė dalis	ECB/2014/10
VII priedo I antraštinės dalies 1 punktas	2.3 skirsnis, 6 priedėlis, 1 skirsnis
VII priedo I antraštinės dalies 2 punktas	6 priedėlis, 1 skirsnis
VII priedo I antraštinės dalies 3 punktas	6 priedėlis, 1 skirsnis
VII priedo I antraštinės dalies 4 punktas
VII priedo I antraštinės dalies 5 punktas
VII priedo I antraštinės dalies 6 punktas
VII priedo I antraštinės dalies 7 punktas	6 priedėlis, 1 skirsnis
VII priedo I antraštinės dalies 8 punktas	6 priedėlis, 1 skirsnis
VII priedo II antraštinė dalis	6 priedėlis, 2.1 skirsnis
VIII priedo I antraštinės dalies 1 punktas	I priedas, 8 priedėlis
VIII priedo I antraštinės dalies 2 punktas	I priedas, 8 priedėlis
VIII priedo I antraštinės dalies 3 punktas	I priedas, 8 priedėlis
VIII priedo I antraštinės dalies 4 punktas
VIII priedo II antraštinės dalies 1 punktas	8 priedėlis
VIII priedo II antraštinės dalies 2 punktas
VIII priedo II antraštinės dalies 3 punktas	8 priedėlis
VIII priedo II antraštinės dalies 4 punktas	8 priedėlis
VIII priedo III antraštinės dalies 1 punktas	8 priedėlis
VIII priedo III antraštinės dalies 2 punktas	8 priedėlis
VIII priedo III antraštinės dalies 3 punktas	8 priedėlis
VIII priedo III antraštinės dalies 4 punktas	8 priedėlis
IX priedas	6.3.5 skirsnis
X priedas			I priedas, II priedas
XI priedas
XII priedas
XIII priedas
XIV priedas

XIV PRIEDAS

PANAIKINTOS GAIRĖS IR JŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS

Gairės ECB/2011/14 (OL L 331, 2011 12 14, p. 1)

Gairės ECB/2012/25 (OL L 359, 2012 12 29, p. 74)

Gairės ECB/2014/10 (OL L 166, 2014 6 5, p. 33)

Sprendimas ECB/2013/6 (OL L 95, 2013 4 5, p. 22)

Sprendimas ECB/2013/35 (OL L 301, 2013 11 12, p. 6)

Sprendimas ECB/2014/23 (OL L 168, 2014 6 7, p. 115)

( 1 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

( 2 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 4 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 5 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

( 6 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

( 7 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2010 m. ESS) (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

( 8 ) 2012 m. gruodžio 5 d. Gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).

( 9 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

( 10 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

( 11 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 12 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 13 ) 2015 m. lapkričio 18 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/65 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemą įgyvendinant taikomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte (ECB/2015/35) (OL L 14, 2016 1 21, p. 30).

( 14 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 15 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

( 16 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

( 17 ) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

( 18 ) 2012 m. gruodžio 5 d. Gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).

( 19 ) CET atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.

Top

Choose the experimental features you want to try