17.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/29

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/460

2017 m. kovo 16 d.

kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (1), ypač į jo 6 straipsnio 11 dalį,

kadangi:

(1)

laikantis Reglamento (EB) Nr. 715/2009, būtina nustatyti suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksą ir visoje Sąjungoje taikomas taisykles, kuriomis būtų prisidedama prie rinkos integracijos, energijos tiekimo saugumo didinimo ir gamtinių dujų perdavimo tinklų sujungimo skatinimo;

(2)

kad šie tikslai būtų pasiekti, ypač svarbu padidinti dujų perdavimo tarifų struktūros ir jų nustatymo procedūros skaidrumą. Todėl būtina nustatyti informacijos apie tai, kaip apskaičiuojamos perdavimo sistemos operatorių pajamos ir kaip išvedami įvairūs perdavimo ir ne perdavimo tarifai, skelbimo reikalavimus. Pritaikius šiuos reikalavimus, tinklo naudotojai turėtų geriau suprasti, kaip nustatyti perdavimo paslaugų ir ne perdavimo paslaugų tarifai ir kaip tokie tarifai buvo pakeisti, nustatomi ir gali būti keičiami. Be to, tinklo naudotojai turėtų suprasti, kokiomis sąnaudomis grindžiami perdavimo tarifai, ir galėtų pakankamai gerai prognozuoti perdavimo tarifus. Šiame reglamente nustatytais skaidrumo reikalavimais geriau derinama taisyklė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.1.2 punkto a papunktyje;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 715/2009 numačius įleidimo ir išleidimo sistemos koncepciją, perdavimo sąnaudos tiesiogiai nebesiejamos su vienu konkrečiu maršrutu, nes galima sudaryti atskiras sutartis dėl įleidimo ir išleidimo pajėgumo, o tinklo naudotojams gamtinės dujos gali būti perduodamos iš bet kurio įleidimo taško į bet kurį išleidimo tašką. Laikydamasis tokios sistemos, perdavimo sistemos operatorius sprendžia, kuris gamtinių dujų tekėjimo per sistemą kelias yra našiausias. Todėl, kad tokioje sistemoje būtų pasiektas ir užtikrinamas priimtinas sąnaudų atitikimo lygmuo ir nuspėjamumas, perdavimo tarifus reikia grįsti referencinės kainos metodika taikant konkrečius sąnaudų veiksnius. Turėtų būti nustatyta, į kokius principus orientuotis, kad taikoma referencinės kainos metodika būtų nuosekli ir skaidri. Turėtų būti nustatytas įpareigojimas rengti konsultacijas dėl pasiūlytos referencinės kainos metodikos. Jei pasiūlyta referencinės kainos metodika nėra pajėgumo ir atstumo įverčio referencinės kainos metodika, pastaroji metodika turėtų būti vertinama kaip priešingos padėties scenarijus, su kuriuo lyginama pasiūlyta referencinės kainos metodika;

(4)

kad nebūtų imamas dvigubas mokestis už perdavimą į saugyklas ir iš jų, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta minimali nuolaida, pripažįstant bendrą tokios infrastruktūros naudą sistemos lankstumui ir energijos tiekimo saugumui. Jei saugyklos tiesiogiai prijungtos prie perdavimo sistemų, priklausančių dviem arba daugiau perdavimo sistemos operatorių, eksploatuojantiems tiesiogiai sujungtas įleidimo ir išleidimo sistemas, arba jei jos prijungtos ir prie perdavimo sistemos, ir prie skirstymo sistemos, gamtines dujas galima perduoti tarp tiesiogiai sujungtų sistemų. Tinklo naudotojams nuolaida, taikoma įleidimo iš saugyklų arba išleidimo į jas taškuose, jei saugyklos naudojamos gamtinėms dujoms perduoti tarp tiesiogiai sujungtų sistemų, būtų naudingesnė nei kitiems tinklo naudotojams, kurie pajėgumo produktus sistemų sujungimo taške užsisakytų be nuolaidos arba saugyklas naudotų gamtinėms dujoms perduoti toje pačioje sistemoje. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti tokio diskriminavimo išvengimo mechanizmai;

(5)

siekiant didesnio energijos tiekimo saugumo, turėtų būti svarstomos galimybės nuolaidas teikti įleidimo iš suskystintų gamtinių dujų saugyklų taškuose, taip pat įleidimo iš infrastruktūros, sukurtos siekiant pašalinti valstybių narių dujų perdavimo sistemų atskirtį, taškuose ir išleidimo į tokią infrastruktūrą taškuose;

(6)

per tam tikras įleidimo ir išleidimo sistemas perdavimo sistemos operatoriai gamtinių dujų į kitas sistemas perduoda kur kas daugiau nei naudoti į savo įleidimo ir išleidimo sistemą. Todėl referencinės kainos metodikoje turėtų būti numatytos apsaugos priemonės, kuriomis tokie priklausomi klientai būtų saugomi nuo rizikos, susijusios su dideliais tranzito srautais;

(7)	siekiant didinti tinklo naudotojams taikomų perdavimo tarifų pastovumą, finansinį stabilumą ir išvengti žalingo poveikio perdavimo sistemos operatorių pajamoms ir grynųjų pinigų srautų pozicijoms, turėtų būti nustatyti pajamų suderinimo principai;

(8)

be to, turėtų būti nustatytos didinamojo pajėgumo, realizuojamo rinkos sąlygomis Komisijos reglamento (ES) 2017/459 (2) 26–30 straipsniuose nustatyta tvarka, tarifų principų taisyklės; priklausomus klientus galėtų veikti reikšminga kiekio rizika, nes realizuojant didinamąjį pajėgumą įmanoma pasiekti nepateisinamą kryžminio subsidijavimo lygį, todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti tokios rizikos mažinimo mechanizmai;

(9)

jei pagrindinei naujai infrastruktūrai pagal Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2009/73/EB (3) 36 straipsnį padaryta tos direktyvos 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių taikymo išimtis, šis reglamentas turėtų būti taikomas tai tokios infrastruktūros daliai, kuriai išimtis nepadaryta. Jei specialios jungiamojo dujotiekio ypatybės pripažintos Europos lygmens išimtimi, padaryta pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį, arba kitomis priemonėmis, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus išimties tvarka leisti netaikyti šio reglamento reikalavimų, jei juos pritaikius kiltų pavojus našiam tokių jungiamųjų dujotiekių veikimui;

(10)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant įtakos Sąjungos ir nacionalinėms konkurencijos taisyklėms, visų pirma draudimui sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis) ir piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnis). Nustatytos suderintos perdavimo tarifų struktūros turi būti parengtos taip, kad būtų išvengta trukdymo patekti į dujų tiekimo vartotojams rinkas;

(11)

nacionalinės reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai turėtų atsižvelgti į geriausią praktiką ir pastangas suderinti šio reglamento įgyvendinimo procesus. Veikdamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2009 (4) 7 straipsnį, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros taisyklės visoje Sąjungoje būtų taikomos kuo veiksmingiau;

(12)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/73/EB 51 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas tinklo kodeksas, kuriame pateikiamos suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros taisyklės, įskaitant referencinės kainos metodikos taikymo, būtinų konsultacijų ir informacijos skelbimo reikalavimų, taip pat tipinių pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos apskaičiavimo taisykles.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas visiems dujų perdavimo tinklų įleidimo taškams ir išleidimo taškams, išskyrus jo III, V ir VI skyrius, 28 straipsnį, 31 straipsnio 2 ir 3 dalis, taip pat IX skyrių, kurie taikomi tik sujungimo taškams. III, V ir VI skyriai, 28 straipsnis ir IX skyrius taikomi įleidimo iš trečiųjų šalių taškams arba išleidimo į trečiąsias šalis taškams arba ir vieniems, ir kitiems tokiems taškams, jei nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą tuose taškuose taikyti Reglamentą (ES) 2017/459.

2.   Jei pagal Direktyvos 2009/73/EB 49 straipsnį valstybėms narėms padaryta išimtis, šis reglamentas jose netaikomas, kol galioja ta išimtis.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamento (EB) Nr. 715/2009 2 straipsnyje, Reglamento (ES) 2017/459 3 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014 (5) 3 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2015/703 (6) 2 straipsnyje ir Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   referencinė kaina– nuolatinio pajėgumo produkto kaina už vienus metus, kuri skaičiuojama pagal dujų įleidimo ir išleidimo taškų duomenis ir naudojama pajėgumu grindžiamiems perdavimo tarifams nustatyti;

2)   referencinės kainos metodika– perdavimo paslaugų pajamų dalies, kuri turi būti gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus, skaičiavimo metodika, kurios tikslas – išvesti referencines kainas;

3)   viršutinės ne kainos ribos režimas– reguliavimo tvarka, pvz., viršutinės pajamų ribos, grąžos normos ir išlaidų plius fiksuoto pelno tvarka, kurios laikantis nustatomos perdavimo sistemos operatoriaus leidžiamosios pajamos pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą;

4)   ne perdavimo paslaugų pajamos– leidžiamųjų arba tikslinių pajamų dalis, gaunama pritaikius ne perdavimo paslaugų tarifus;

5)   reguliuojamasis laikotarpis– laikotarpis, kuriam nustatomos bendrosios leidžiamųjų arba tikslinių pajamų taisyklės pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą;

6)   perdavimo paslaugų pajamos– leidžiamųjų arba tikslinių pajamų dalis, gaunama pritaikius perdavimo paslaugų tarifus;

7)   perdavimo tarifai– mokesčiai, kuriuos tinklo naudotojai moka už jiems suteiktas perdavimo paslaugas;

8)   intrasisteminis tinklo naudojimas– gamtinių dujų perdavimas įleidimo ir išleidimo sistemoje prie jos prisijungusiems klientams;

9)   intersisteminis tinklo naudojimas– gamtinių dujų perdavimas įleidimo ir išleidimo sistemoje klientams, prisijungusiems prie kitos įleidimo ir išleidimo sistemos;

10)   vienarūšių taškų grupė– vienos iš šių rūšių taškų grupė: įleidimo sujungimo taškai, išleidimo sujungimo taškai, vidiniai įleidimo taškai, vidiniai išleidimo taškai, įleidimo iš saugyklų taškai, išleidimo į saugyklas taškai, įleidimo iš suskystintų gamtinių dujų saugyklų (toliau – SGD saugyklos) taškai, išleidimo į SGD saugyklas taškai ir įleidimo iš gamybos įrenginių taškai;

11)   leidžiamosios pajamos– suma, gauta sudėjus perdavimo paslaugų pajamas ir ne perdavimo paslaugų pajamas, kurias už suteiktas paslaugas gavo perdavimo sistemos operatorius per konkrečią tam tikro nacionalinės reguliavimo institucijos nustatyto arba patvirtinto reguliavimo laikotarpio, kuriuo jis turi teisę tokias pajamas gauti pagal viršutinės ne kainos ribos režimą ir kuris nustatomas pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą, atkarpą;

12)   perdavimo paslaugos– reguliuojamosios paslaugos, kurias įleidimo ir išleidimo sistemoje perdavimo sistemos operatorius teikia gamtinių dujų perdavimo tikslais;

13)   ne perdavimo tarifai– mokesčiai, kuriuos tinklo naudotojai moka už jiems suteiktas ne perdavimo paslaugas;

14)   tikslinės pajamos– suma, gauta sudėjus tikėtinas perdavimo paslaugų pajamas, apskaičiuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, ir tikėtinas ne perdavimo paslaugų pajamas, kurias perdavimo sistemos operatorius už suteiktas paslaugas per konkrečią tam tikro reguliavimo laikotarpio atkarpą gavo pagal viršutinės kainos ribos režimą;

15)   ne perdavimo paslaugos– reguliuojamosios paslaugos, išskyrus perdavimo sistemos operatoriaus teikiamas perdavimo paslaugas ir Reglamentu (ES) Nr. 312/2014 reguliuojamas paslaugas;

16)   daugiklis– koeficientas, kuris taikomas atitinkamai referencinės kainos proporcijai skaičiuojant ne metų tipinių pajėgumo produktų rezervuojamąją kainą;

17)   viršutinės kainos ribos režimas– reguliavimo tvarka, pagal kurią laikantis Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punkto nustatomas tikslinėmis pajamomis grindžiamas didžiausias perdavimo tarifas;

18)   sąnaudų veiksnys– svarbus perdavimo sistemos operatoriaus veiklos veiksnys, siejamas su to perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudomis, pavyzdžiui, atstumas arba techninis pajėgumas;

19)   įleidimo arba išleidimo taškų telkinys– vienarūšių taškų grupė, gretimų įleidimo taškų arba gretimų išleidimo taškų grupė, kuri, taikant referencinės kainos metodiką, laikoma vienu įleidimo tašku arba vienu išleidimo tašku;

20)   srauto scenarijus– įleidimo taško ir išleidimo taško derinys, kuris atitinka perdavimo sistemos naudojimą pagal tikėtinus pasiūlos ir paklausos modelius ir kuriam numatytas bent vienas vamzdyno maršrutas, kuriuo gamtinės dujos gali per įleidimo tašką tekėti į perdavimo tinklą ir iš to tinklo tekėti per išleidimo tašką, nesvarbu, ar pajėgumas užsakytas įleidimo taške ar išleidimo taške;

21)   sezoninis koeficientas– metinius paklausos pokyčius atspindintis koeficientas, kurį galima taikyti kartu su atitinkamu daugikliu;

22)   fiksuotoji mokėtina kaina– pagal 24 straipsnio b punktą apskaičiuota kaina, jei rezervuojamajai kainai netaikomas joks tikslinimas;

23)   tarifinis laikotarpis– tam tikro lygmens referencinės kainos taikymo laikotarpis, kuris trunka bent vienus metus, bet ne ilgiau, nei trunka reguliuojamasis laikotarpis;

24)   reguliavimo sąskaita– sąskaita, kurioje, taikant viršutinės ne kainos ribos režimą, kaupiamos bent nepakankamos ir perteklinės pajamos, gautos už perdavimo paslaugas;

25)   aukciono priemoka– galutinės kainos ir rezervuojamosios kainos skirtumas aukcione;

26)   kintamoji mokėtina kaina– pagal 24 straipsnio a punktą apskaičiuota kaina, jei rezervuojamajai kainai taikomas tikslinimas, pavyzdžiui, pajamų suderinimas, leidžiamųjų pajamų tikslinimas arba prognozuojamo užsakyto pajėgumo tikslinimas.

4 straipsnis

Perdavimo ir ne perdavimo paslaugos ir tarifai

1.   Tam tikra paslauga priskiriama prie perdavimo paslaugų, jei ji atitinka abu šiuos kriterijus:

a)	tokiõs paslaugõs sąnaudos susidaro dėl sąnaudų veiksnių, siejamų ir su techniniu pajėgumu arba prognozuojamu užsakytu pajėgumu, ir su atstumu;

b)	tokiõs paslaugõs sąnaudos yra susijusios su investavimu į infrastruktūrą ir jos naudojimu, jei tokia infrastruktūra yra reguliuojamoje veikloje naudojamo turto, skirto perdavimo paslaugoms teikti, dalis.

Jei tam tikra paslauga neatitinka kurio nors iš a ir b punktuose nustatytų kriterijų, ji gali būti priskirta prie perdavimo arba prie ne perdavimo paslaugų, atsižvelgiant į reguliarių konsultacijų, kurias pagal 26 straipsnį rengia perdavimo sistemos operatorius (-iai) arba nacionalinė reguliavimo institucija, rezultatus ir laikantis sprendimo, kurį pagal 27 straipsnį priima nacionalinė reguliavimo institucija.

2.   Perdavimo tarifai gali būti nustatomi atsižvelgiant į nuolatinio pajėgumo produktams taikomas sąlygas.

3.   Perdavimo paslaugų pajamos turi būti gaunamos pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus.

Nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtintos išimties tvarka dalį perdavimo paslaugų pajamų galima gauti pritaikius tik šiuos produkto kiekiu grindžiamus perdavimo tarifus, kurie nustatomi atskirai vienas nuo kito:

a)

srautu grindžiamą mokestį, atitinkantį visus šiuos kriterijus: i) toks mokestis renkamas siekiant padengti sąnaudas, kurių pagrindinis veiksnys – gamtinių dujų srauto apimtis; ii) apskaičiuojamas remiantis prognozuojamais ar praėjusių laikotarpių srautais arba ir vienokiais, ir kitokiais srautais ir yra nustatytas taip, kad būtų vienodas visuose įleidimo taškuose ir visuose išleidimo taškuose; iii) išreikštas pinigais arba natūrine forma;

b)

papildomų pajamų gavimo mokestį, atitinkantį visus šiuos kriterijus: i) toks mokestis renkamas siekiant valdyti nepakankamas ir perteklines pajamas; ii) apskaičiuojamas remiantis prognozuojamais ar praėjusių laikotarpių srautais arba ir vienokiais, ir kitokiais srautais; iii) renkamas kituose nei sujungimo taškuose; iv) renkamas po to, kai nacionalinė reguliavimo institucija įvertino tai, ar mokestis nustatytas atsižvelgiant į sąnaudas, mokesčio įtaką sujungimo taškų ir kitų nei sujungimo taškų kryžminiam subsidijavimui.

4.   Ne perdavimo paslaugų pajamos turi būti gaunamos pritaikius ne perdavimo tarifus už suteiktą tam tikrą ne perdavimo paslaugą. Šie tarifai:

a)	turi būti nustatyti atsižvelgiant į sąnaudas, nediskriminaciniai ir skaidrūs;

b)	tam tikrõs ne perdavimo paslaugõs gavėjams turi būti taikomi siekiant kuo labiau sumažinti tinklo naudotojų kryžminį subsidijavimą valstybės narės viduje ir išorėje arba ir jos viduje, ir išorėje.

Jei nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad tam tikra ne perdavimo paslauga yra naudinga visiems tinklo naudotojams, tokios paslaugos sąnaudas atlygina visi tinklo naudotojai.

5 straipsnis

Sąnaudų paskirstymo vertinimas

1.   Nacionalinė reguliavimo institucija arba perdavimo sistemos operatorius (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija) atlieka šiuos vertinimus ir paskelbia juos vykdant galutines konsultacijas, nurodytas 26 straipsnyje:

a)

sąnaudų paskirstymo vertinimą, susijusį su perdavimo paslaugų pajamomis, kurios turi būti gaunamos pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus ir kurios turi būti pagrįstos šiais sąnaudų veiksniais: i) techniniu pajėgumu arba ii) prognozuojamu užsakytu pajėgumu, arba iii) techniniu pajėgumu ir atstumu, arba iv) prognozuojamu užsakytu pajėgumu ir atstumu;

b)

sąnaudų paskirstymo vertinimą, susijusį su perdavimo paslaugų pajamomis, kurios turi būti gaunamos pritaikius produkto kiekiu grindžiamus perdavimo tarifus, jei yra, ir kurios turi būti pagrįstos šiais sąnaudų veiksniais: i) gamtinių dujų srauto apimtimi arba ii) gamtinių dujų srauto apimtimi ir atstumu.

2.   Sąnaudų paskirstymo vertinimas turi parodyti intrasisteminio ir intersisteminio tinklo naudojimo kryžminio subsidijavimo laipsnį pasirinkus pasiūlytą referencinės kainos metodiką.

3.   1 dalies a punkte nurodytas sąnaudų paskirstymas vertinamas taip:

a)

pajėgumu grindžiamos perdavimo paslaugų pajamos, kurios iš intrasisteminio tinklo naudojimo turi būti gaunamos ir įleidimo taškuose, ir išleidimo taškuose, turi būti dalijamos iš intrasisteminiam tinklo naudojimui nustatytos atitinkamo (-ų) pajėgumo sąnaudų veiksnio (-ių) vertės, kad būtų apskaičiuotas intrasisteminis pajėgumo koeficientas, išreiškiamas piniginiais vienetais už matavimo vienetą, pvz., eurais už MWh per parą, pagal šią formulę: čia: – piniginiais vienetais, pvz., eurais, išreikštos pajamos, kurios iš intrasisteminio tinklo naudojimo gaunamos pritaikius pajėgumo tarifus; – intrasisteminiam tinklo naudojimui nustatyta su pajėgumu siejamo (-ų) sąnaudų veiksnio (-ių) vertė, pvz., prognozuojamas vidutinis paros pajėgumas, užsakytas kiekviename intrasisteminiame įleidimo taške ir intrasisteminiame išleidimo taške arba tokių taškų telkinyje, išreiškiama matavimo vienetu, pvz., MWh per parą;

b)

pajėgumu grindžiamos perdavimo paslaugų pajamos, kurios iš intersisteminio tinklo naudojimo turi būti gaunamos ir įleidimo taškuose, ir išleidimo taškuose, turi būti dalijamos iš intersisteminiam tinklo naudojimui nustatytos atitinkamo (-ų) pajėgumo sąnaudų veiksnio (-ių) vertės, kad būtų apskaičiuotas intersisteminis pajėgumo koeficientas, išreiškiamas piniginiais vienetais už matavimo vienetą, pvz., eurais už MWh per parą, pagal šią formulę: čia: – piniginiais vienetais, pvz., eurais, išreikštos pajamos, kurios iš intersisteminio tinklo naudojimo gaunamos pritaikius pajėgumo tarifus; – intersisteminiam tinklo naudojimui nustatyta su pajėgumu siejamo (-ų) sąnaudų veiksnio (-ių) vertė, pvz., prognozuojamas vidutinis paros pajėgumas, užsakytas kiekviename intersisteminiame įleidimo ir išleidimo taške arba tokių taškų telkinyje, išreiškiama matavimo vienetu, pvz., MWh per parą;

c)	procentais išreiškiamas pajėgumo sąnaudų paskirstymo lyginamasis indeksas, kuriuo lyginami a ir b punktuose nurodyti koeficientai, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

4.   1 dalies b punkte nurodytas sąnaudų paskirstymo vertinimas atliekamas taip:

a)

produkto kiekiu grindžiamos perdavimo paslaugų pajamos, kurios iš intrasisteminio tinklo naudojimo turi būti gaunamos ir įleidimo taškuose, ir išleidimo taškuose, turi būti dalijamos iš intrasisteminiam tinklo naudojimui nustatytos atitinkamo (-ų) produkto kiekio sąnaudų veiksnio (-ių) vertės, kad būtų apskaičiuotas intrasisteminis produkto koeficientas, išreiškiamas piniginiais vienetais už matavimo vienetą, pvz., eurais už MWh, pagal šią formulę: čia: – piniginiais vienetais, pvz., eurais, išreikštos pajamos, kurios iš intrasisteminio tinklo naudojimo gaunamos pritaikius produkto kiekiu grindžiamus tarifus; – intrasisteminiam tinklo naudojimui nustatyta su produktu siejamo (-ų) sąnaudų veiksnio (-ių) vertė, pvz., prognozuojami vidutiniai paros srautai kiekviename intrasisteminiame įleidimo ir išleidimo taške arba tokių taškų telkinyje, išreiškiama matavimo vienetu, pvz., MWh;

b)

produkto kiekiu grindžiamos perdavimo paslaugų pajamos, kurios iš intersisteminio tinklo naudojimo turi būti gaunamos ir įleidimo taškuose, ir išleidimo taškuose, turi būti dalijamos iš intersisteminiam tinklo naudojimui nustatytos atitinkamo (-ų) produkto kiekio sąnaudų veiksnio (-ių) vertės, kad būtų apskaičiuotas intersisteminis produkto koeficientas, išreiškiamas piniginiais vienetais už matavimo vienetą, pvz., eurais už MWh, pagal šią formulę: čia: – piniginiais vienetais, pvz., eurais, išreikštos pajamos, kurios iš intersisteminio tinklo naudojimo gaunamos pritaikius produkto kiekiu grindžiamus tarifus; – intersisteminiam tinklo naudojimui nustatyta su produktu siejamo (-ų) sąnaudų veiksnio (-ių) vertė, pvz., prognozuojami vidutiniai paros srautai kiekviename intersisteminiame įleidimo ir išleidimo taške arba tokių taškų telkinyje, išreiškiama matavimo vienetu, pvz., MWh;

c)	procentais išreiškiamas produkto kiekio sąnaudų paskirstymo lyginamasis indeksas, kuriuo lyginami a ir b punktuose nurodyti koeficientai, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

5.   3 dalies a punkte ir 4 dalies a punkte nurodytos perdavimo paslaugų pajamos, kurios turi būti gaunamos iš intrasisteminio tinklo naudojimo įleidimo taškuose, turi būti apskaičiuojamos taip:

a)

laikoma, kad perdavimo paslaugoms, teikiamoms intersisteminio tinklo naudojimo tikslais, priskirti paskirstytieji pajėgumai arba atitinkamai srautai visuose įleidimo taškuose yra lygūs pajėgumų kiekiui arba atitinkamai srautams, kurie perdavimo paslaugoms, teikiamoms intersisteminio tinklo naudojimo tikslais, priskirti visuose išleidimo taškuose.

b)	pagal šios dalies a punktą gautas pajėgumas ir atitinkamai srautai naudojami apskaičiuoti perdavimo paslaugų pajamoms, kurios iš intersisteminio tinklo naudojimo turi būti gaunamos įleidimo taškuose;

c)	visų perdavimo paslaugų pajamų, kurios turi būti gaunamos įleidimo taškuose, ir šios dalies b punkte nurodytos gautos vertės skirtumas turi būti lygus perdavimo paslaugų pajamoms, kurios turi būti gaunamos iš intrasisteminio tinklo naudojimo įleidimo taškuose.

6.   Jei kartu su techniniu arba prognozuojamu užsakytu pajėgumu arba srautais yra naudojamas atstumo sąnaudų veiksnys, turi būti naudojamas pajėgumo ir atstumo įverčio vidurkis arba atitinkamai produkto kiekio ir atstumo įverčio vidurkis. Jei 3 dalies c punkte arba 4 dalies c punkte nurodytų pajėgumo arba atitinkamai produkto kiekio sąnaudų paskirstymo lyginamųjų indeksų vertės yra didesnės kaip 10 %, nacionalinė reguliavimo institucija savo sprendime, nurodytame 27 straipsnio 4 dalyje, pateikia tokių verčių pagrindimą.

II SKYRIUS

REFERENCINĖS KAINOS METODIKA

6 straipsnis

Referencinės kainos metodikos taikymas

1.   Referencinės kainos metodiką nustato ir tvirtina nacionalinė reguliavimo institucija, kaip nurodyta 27 straipsnyje. Referencinės kainos metodika, kuri bus taikoma, turi būti parengta atsižvelgiant į reguliarių konsultacijų, kurias pagal 26 straipsnį vykdo perdavimo sistemos operatorius (-iai) arba nacionalinė reguliavimo institucija (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija), rezultatus.

2.   Taikant referencinės kainos metodiką gaunama referencinė kaina.

3.   Ta pati referencinės kainos metodika turi būti taikoma visuose tam tikros įleidimo ir išleidimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose, laikantis 10 ir 11 straipsniuose padarytų išimčių.

4.   Referencinės kainos metodikos taikymas visuose įleidimo ir išleidimo taškuose gali būti koreguojamas tik pagal 9 straipsnį arba jei tenkinama viena arba kelios iš šių sąlygų:

a)	nacionalinė reguliavimo institucija atliko lyginamąją analizę, kuri parodė, kad referencinės kainos tam tikrame įleidimo arba išleidimo taške pakoreguotos taip, kad gautos vertės atitinka konkurencingą referencinių kainų lygį;

b)	perdavimo sistemos operatorius (-iai) arba nacionalinė reguliavimo institucija (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija) atliko vienodinimą, todėl ta pati referencinė kaina yra taikoma kai kuriuose arba visuose vienarūšių taškų grupės taškuose;

c)

perdavimo sistemos operatorius (-iai) arba nacionalinė reguliavimo institucija (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija) atliko perskaičiavimą, todėl referencinės kainos visuose įleidimo arba visuose išleidimo taškuose arba ir vienuose, ir kituose tokiuose taškuose, yra koreguojamos jų vertes padauginant iš pastoviojo dydžio arba prie jų verčių pridedant arba iš jų atimant pastovųjį dydį.

7 straipsnis

Referencinės kainos metodikos išsirinkimas

Referencinės kainos metodika turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį ir šiuos toliau išvardytus reikalavimus. Ji turi būti tokia, kad:

a)	tinklo naudotojai galėtų atkartoti referencinių kainų apskaičiavimą ir jų tikslią prognozę;

b)	būtų įtrauktos faktinės perdavimo paslaugų teikimo sąnaudos atsižvelgiant į perdavimo tinklo sudėtingumą;

c)	būtų užtikrinamas nediskriminavimas ir užkertamas kelias nepagrįstam kryžminiam subsidijavimui, be kitų dalykų, atsižvelgiant į 5 straipsnyje nustatytą sąnaudų paskirstymo vertinimą;

d)	būtų užtikrinama, kad didelė kiekio rizika, susijusi visų pirma su perdavimu per įleidimo ir išleidimo sistemą, nekiltų galutiniams klientams toje įleidimo ir išleidimo sistemoje;

e)	būtų užtikrinama, kad gautos referencinės kainos neiškreiptų intersisteminės prekybos.

8 straipsnis

Pajėgumo ir atstumo įverčio referencinės kainos metodika

1.   Pajėgumo ir atstumo įverčio referencinės kainos metodikos parametrai yra šie:

a)	perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus;

b)	prognozuojamas užsakytas pajėgumas kiekviename įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje ir kiekviename išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje;

c)	trumpiausias vamzdyno maršruto atstumas nuo įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio iki išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio, jei įleidimo taškai ir išleidimo taškai gali būti įtraukiami į reikiamą srauto scenarijų;

d)	įleidimo taškų ir išleidimo taškų deriniai, jei kai kuriuos įleidimo taškus ir kai kuriuos išleidimo taškus galima įtraukti į reikiamą srauto scenarijų;

e)	30 straipsnio 1 dalies b punkto v papunkčio 2 papunktyje nurodytas įleidimo ir išleidimo padalijimo santykis turi būti 50/50.

Jei įleidimo taškai ir išleidimo taškai negali būti įtraukiami į srauto scenarijų, į tokį įleidimo ir išleidimo taškų derinį neatsižvelgiama.

2.   Referencinės kainos išvedamos šia seka:

a)

kiekvieno įleidimo taško arba kiekvieno įleidimo taškų telkinio ir kiekvieno išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio svertinis atstumo vidurkis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant, jei aktualu, į 1 dalies d punkte nurodytus derinius, pagal šias atitinkamas formules: i) toks įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio vidurkis apskaičiuojamas kaip pajėgumo kiekviename išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje ir atstumo nuo šio įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio iki kiekvieno išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio sandaugų suma, padalyta iš pajėgumo visuose išleidimo taškuose arba išleidimo taškų telkinyje sumos: čia: ADEn – svertinis įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio atstumo vidurkis; CAPEx – prognozuojamas užsakytas pajėgumas išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje; DEn,Ex – 1 dalies c punkte nurodytas atstumas nuo tam tikro įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio iki tam tikro išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio; ii) toks išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio vidurkis apskaičiuojamas kaip pajėgumo kiekviename įleidimo taškuose arba įleidimo taškų telkinyje ir atstumo iki šio išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio nuo kiekvieno įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio sandaugų suma, padalyta iš pajėgumo visuose įleidimo taškuose arba įleidimo taškų telkiniuose sumos: čia: ADEx – svertinis išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio atstumo vidurkis; CAPEn – prognozuojamas užsakytas pajėgumas įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje; DEn,Ex – 1 dalies c punkte nurodytas atstumas nuo tam tikro įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio iki tam tikro išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio;

b)

kiekvieno įleidimo taško arba kiekvieno įleidimo taškų telkinio ir kiekvieno išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio santykinės sąnaudos turi būti apskaičiuojamas pagal šias atitinkamas formules: čia: Wc,En – tam tikro įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio santykinės sąnaudos; Wc,Ex – tam tikro išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio santykinės sąnaudos; ADEn – svertinis įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio atstumo vidurkis; ADEx – svertinis išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio atstumo vidurkis; CAPEn – prognozuojamas užsakytas pajėgumas įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje; CAPEx – prognozuojamas užsakytas pajėgumas išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje;

c)	perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus visuose įleidimo taškuose, ir perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus visuose išleidimo taškuose, nustatoma pagal įleidimo ir išleidimo padalijimą;

d)

perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus kiekviename įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje ir kiekviename išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje, turi būti apskaičiuojama pagal šias atitinkamas formules:   REn = Wc,En × RΣEn   REx = Wc,Ex × RΣEx čia: Wc,En – tam tikro įleidimo taško arba įleidimo taškų telkinio santykinės sąnaudos; Wc,Ex – tam tikro išleidimo taško arba išleidimo taškų telkinio santykinės sąnaudos; REn – perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje; REx – perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje; RΣEn – perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus visuose įleidimo taškuose; RΣEx – perdavimo paslaugų pajamų dalis, gaunama pritaikius pajėgumu grindžiamus dujų perdavimo tarifus visuose išleidimo taškuose;

e)

d punkte nurodytos gautos vertės turi būti dalijamos iš prognozuojamo užsakyto pajėgumo kiekviename įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje ir kiekviename išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje pagal šias atitinkamas formules: čia: TEn – referencinė kaina kiekviename įleidimo taške arba kiekviename įleidimo taškų telkinio įleidimo taške; TEx – referencinė kaina kiekviename išleidimo taške arba kiekviename išleidimo taškų telkinio išleidimo taške; CAPEn – prognozuojamas užsakytas pajėgumas įleidimo taške arba įleidimo taškų telkinyje; CAPEx – prognozuojamas užsakytas pajėgumas išleidimo taške arba išleidimo taškų telkinyje.

9 straipsnis

Tarifų koregavimas įleidimo iš saugyklų taškuose bei išleidimo į saugyklas taškuose ir įleidimo iš SGD saugyklų ir iš infrastruktūros, kuria pašalinama atskirtis, taškuose

1.   Įleidimo iš saugyklų taškuose ir išleidimo į saugyklas taškuose pajėgumu grindžiamiems perdavimo tarifams turi būti taikoma bent 50 % nuolaida, jei ir tiek, kiek saugykla, prijungta prie vieno arba daugiau perdavimo ar skirstymo tinklų, nesinaudojama siekiant konkuruoti su sujungimo tašku.

2.   Įleidimo iš SGD saugyklų taškuose, taip pat įleidimo iš infrastruktūros, sukurtos siekiant pašalinti valstybių narių dujų perdavimo sistemų atskirtį, taškuose ir išleidimo į tokią infrastruktūrą taškuose gali būti taikoma atitinkamų pajėgumu grindžiamų perdavimo tarifų nuolaida, kad būtų didinamas energijos tiekimo saugumas.

10 straipsnis

Vienoje valstybėje narėje, kurioje veikia daugiau kaip vienas perdavimo sistemos operatorius, esančių įleidimo ir išleidimo sistemų taisyklės

1.   Pagal 6 straipsnio 3 dalį tą pačią referencinės kainos metodiką turi taikyti drauge visi perdavimo sistemos operatoriai įleidimo ir išleidimo sistemoje tam tikroje valstybėje narėje.

2.   1 dalies išimties tvarka ir pagal 3 dalies sąlygas nacionalinė reguliavimo institucija gali:

a)	nuspręsti, kad tą pačią referencinės kainos metodiką kiekvienas perdavimo sistemos operatorius įleidimo ir išleidimo sistemoje taiko atskirai;

b)

6 straipsnio 3 dalies išimties tvarka, jei planuojama suvienyti įleidimo ir išleidimo sistemas, priimti sprendimą dėl tarpinių etapų, kuriais skirtingas referencinės kainos metodikas galėtų taikyti atskirai kiekvienas perdavimo sistemos operatorius atitinkamoje įleidimo ir išleidimo sistemoje. Tokiame sprendime nustatomas tarpinių etapų laikotarpis. Nacionalinė reguliavimo institucija arba perdavimo sistemos operatorius (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija) iki tokių tarpinių etapų įgyvendinimo turi atlikti poveikio vertinimą, taip pat sąnaudų ir naudos analizę.

Kai atskirai taikomos skirtingos referencinės kainos metodikos, tokiame procese dalyvaujančių perdavimo sistemos operatorių perdavimo paslaugų pajamos turi būti atitinkamai koreguojamos.

3.   Kad būtų sudarytos sąlygos deramai drauge taikyti tą pačią referencinės kainos metodiką, turi būti parengta veiksminga perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka.

2 dalies a punkte nurodytą sprendimą arba atitinkamai 2 dalies b punkte nurodytą sprendimą galima priimti laikantis šių sąlygų:

a)

yra parengta veiksminga perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka, kurios laikantis siekiama išvengti: i) žalingo poveikio šiame procese dalyvaujančių perdavimo sistemos operatorių perdavimo paslaugų pajamoms; ii) intrasisteminio ir intersisteminio tinklo naudojimo kryžminio subsidijavimo;

b)	metodiką taikant atskirai užtikrinama, kad sąnaudos atitiktų našaus perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas.

4.   2 dalies a punkte arba atitinkamai 2 dalies b punkte nurodytame sprendime nustatomas laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip penkeri metai nuo datos, nurodytos 38 straipsnio 2 dalyje. Nacionalinė reguliavimo institucija likus pakankamai laiko iki tame sprendime nustatytos datos gali numatyti vėlesnę tokią datą.

5.   Tuo pačiu metu, kai vyksta galutinės konsultacijos pagal 26 straipsnį, nacionalinė reguliavimo institucija vykdo konsultaciją veiksmingos perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarkos, nurodytos 3 dalyje, ir jos įtakos tarifų dydžiui klausimais. Perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka turi būti taikoma pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą ir turi būti paskelbta kartu su atsakymais, gautais konsultuojantis.

6.   22 straipsnio 1 dalyje nurodyta rezervuojamoji kaina apskaičiuojama, kaip nustatyta tame straipsnyje. Jei taikoma 2 dalis, turi būti atlikti šie du skaičiavimai:

a)	22 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaičiavimą atlieka kiekvienas procese dalyvaujantis perdavimo sistemos operatorius;

b)	a punkte nurodytų gautų verčių svertinis vidurkis turi būti mutatis mutandis apskaičiuojamas pagal 22 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą formulę.

7.   26 straipsnyje nurodytas galutines konsultacijas vykdo visi perdavimo sistemos operatoriai kartu arba nacionalinė reguliavimo institucija. Jei taikoma 2 dalis, tokias konsultacijas vykdo kiekvienas perdavimo sistemos operatorius atskirai arba nacionalinė reguliavimo institucija (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija).

8.   29 ir 30 straipsniuose nurodyta visų procese dalyvaujančių perdavimo sistemos operatorių informacija skelbiama subendrinta. Jei taikoma 2 dalis, turi būti atlikti abu šie veiksmai:

a)	turi būti paskelbta kiekvieno tokiame procese dalyvaujančio perdavimo sistemos operatoriaus informacija;

b)	nacionalinė reguliavimo institucija turi paskelbti informaciją apie 30 straipsnio 1 dalies b punkto v papunkčio 2 papunktyje nurodytą įleidimo ir išleidimo padalijimą.

11 straipsnis

Keliose valstybėse narėse esančių įleidimo ir išleidimo sistemų, kuriose veikia daugiau kaip vienas perdavimo sistemos operatorius, taisyklės

Jei keliose valstybėse narėse esančioje įleidimo ir išleidimo sistemoje veikia daugiau kaip vienas perdavimo sistemos operatorius, gali būti atskirai arba drauge taikoma tokia pati referencinės kainos metodika arba gali būti atskirai taikomos skirtingos referencinės kainos metodikos.

III SKYRIUS

REZERVUOJAMOSIOS KAINOS

12 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų referencinės kainos turi būti naudojamos kaip rezervuojamosios kainos. Ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos turi būti apskaičiuojamos, kaip nustatyta šiame skyriuje. Ir metų, ir ne metų tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos turi būti apskaičiuojamos, kaip nustatyta šiame skyriuje. Pagal 13 straipsnį nustatyti daugiklių ir sezoninių koeficientų dydžiai, taip pat pagal 16 straipsnį nustatyti tipiniams pertraukiamojo pajėgumo produktams taikomų nuolaidų dydžiai gali būti nevienodi sujungimo taškuose.

2.   Jei tarifinis laikotarpis ir gamtinių dujų tiekimo metai nesutampa, atskiros rezervuojamosios kainos gali būti taikomos atitinkamai:

a)	laikotarpį nuo spalio 1 d. iki einamojo tarifinio laikotarpio pabaigos ir

b)	laikotarpį nuo tarifinio laikotarpio, einančio po einamojo tarifinio laikotarpio, pradžios iki rugsėjo 30 d.

3.   Atitinkamos pagal 29 straipsnį paskelbtos rezervuojamosios kainos yra privalomos paskesniais gamtinių dujų tiekimo metais arba, jei taikoma fiksuotoji mokėtina kaina, po gamtinių dujų paskesnių tiekimo metų, prasidedančių po metinio metų pajėgumo aukciono, nebent:

a)	mėnesio arba paros tipiniam pertraukiamojo pajėgumo produktui taikomos nuolaidos yra per tarifinį laikotarpį perskaičiuojamos, kai 16 straipsnyje nurodyta nutraukimo tikimybė pasikeičia daugiau kaip dvidešimt proc.;

b)	referencinė kaina yra per tarifinį laikotarpį perskaičiuojama dėl ypatingų aplinkybių, kuriomis nepakoregavus tarifų dydžio kiltų pavojus perdavimo sistemos operatoriaus veiklai.

13 straipsnis

Daugiklių ir sezoninių koeficientų dydis

1.   Daugiklių dydžio intervalai šie:

a)	ketvirčio tipinių pajėgumo produktų ir mėnesio tipinių pajėgumo produktų atitinkamas daugiklis turi būti ne mažesnis kaip 1 ir ne didesnis kaip 1,5;

b)	paros tipinių pajėgumo produktų ir einamosios paros tipinių pajėgumo produktų atitinkamas daugiklis turi būti ne mažesnis kaip 1 ir ne didesnis kaip 3. Tinkamai pagrįstais atvejais nurodyti daugikliai gali būti mažesni kaip 1, bet didesni kaip 0, arba didesni kaip 3.

2.   Jei taikomi sezoniniai koeficientai, atitinkamam tipiniam pajėgumo produktui nustatyto daugiklio ir susijusių sezoninių koeficientų sandaugos aritmetinio vidurkio per dujų tiekimo metus intervalas turi būti toks pats kaip 1 dalyje nustatyto atitinkamų daugiklių dydžio intervalas.

3.   Iki 2023 m. balandžio 1 d. paros tipiniam pajėgumo produktui ir einamosios paros tipiniam pajėgumo produktui nustatyti didžiausi daugikliai turi būti ne didesni kaip 1,5, jei iki 2021 m. balandžio 1 d. Agentūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009 rekomenduotų, kad didžiausi daugikliai turėtų būti sumažinti iki šio lygmens. Tokioje rekomendacijoje turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus, susijusius su daugiklių ir sezoninių koeficientų naudojimu iki ir nuo 2019 m. gegužės 31 d.:

a)	užsakymo tendencijų pokyčius;

b)	poveikį perdavimo paslaugų pajamoms ir jų gavimui;

c)	perdavimo tarifų, taikomų du iš eilės tarifinius laikotarpius, dydžio skirtumus;

d)	tinklo naudotojų, užsisakiusių metų ir ne metų tipinius pajėgumo produktus, kryžminį subsidijavimą;

e)	poveikį intersisteminiams srautams.

14 straipsnis

Ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos apskaičiavimas, jei netaikomi sezoniniai koeficientai

Ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos apskaičiuojamos taip:

a)

ketvirčio tipinių pajėgumo produktų, mėnesio tipinių pajėgumo produktų ir paros tipinių pajėgumo produktų – pagal šią formulę: Pst = (M × T / 365) × D čia: Pst – atitinkamų tipinių pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina; M– daugiklis, susijęs su atitinkamu tipiniu pajėgumo produktu; T– referencinė kaina; D– atitinkamų tipinio pajėgumo produktų trukmė, išreikšta gamtinių dujų tiekimo paromis. Keliamaisiais metais formulė koreguojama vietoje skaičiaus 365 įrašant skaičių 366;

b)

einamosios paros tipinių pajėgumo produktų – pagal šią formulę: Pst = (M × T / 8760) × H čia: Pst – atitinkamų einamosios paros tipinių pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina; M– atitinkamo daugiklis; T– referencinė kaina; H– atitinkamų einamosios paros tipinių pajėgumo produktų trukmė, išreikšta valandomis. Keliamaisiais metais formulė koreguojama vietoje skaičiaus 8760 įrašant skaičių 8784;

15 straipsnis

Ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos apskaičiavimas, jei taikomi sezoniniai koeficientai

1.   Jei taikomi sezoniniai koeficientai, ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos turi būti apskaičiuojamos pagal atitinkamas 14 straipsnyje nustatytas formules, o tuomet turi būti padaugintos iš atitinkamo sezoninio koeficiento, apskaičiuoto pagal 2–6 dalis.

2.   3 dalyje nustatyta metodika turi būti grindžiama prognozuojamais srautais, nebent mažiausiai vieno mėnesio gamtinių dujų srauto apimtis būtų lygi 0. Tokiu atveju metodika turi būti grindžiama prognozuojamu užsakytu pajėgumu.

3.   Mėnesio tipinių nuolatinio pajėgumo produktų sezoniniai koeficientai turi būti apskaičiuojami šia seka:

a)

perdavimo sistemos naudojimas kiekvieną gamtinių dujų tiekimo metų mėnesį turi būti apskaičiuojamas pagal prognozuojamus srautus arba prognozuojamą užsakytą pajėgumą remiantis: i) pavienio sujungimo taško duomenimis, jei sezoniniai koeficientai yra apskaičiuojami kiekvienam sujungimo taškui; ii) prognozuojamų srautų arba prognozuojamo užsakyto pajėgumo vidurkio duomenimis, jei sezoniniai koeficientai yra apskaičiuojami kai kuriems arba visiems sujungimo taškams;

b)	a punkte nurodytos gautos vertės turi būti sudedamos;

c)	naudojimo rodiklis turi būti apskaičiuojamas kiekvieną a punkte nurodytą vertę padalijant iš b punkte nurodytos gautos vertės;

d)	kiekviena c punkte nurodyta gauta vertė turi būti padauginama iš 12. Jei gautos vertės yra lygios 0, tos vertės turi būti koreguojamos iki mažesniosios iš šių verčių: 0,1 arba kitos nei 0 mažiausios gautos vertės;

e)	pradinis atitinkamų sezoninių koeficientų dydis turi būti apskaičiuojamas kiekvieną d punkte nurodytą vertę pakeliant tuo pačiu laipsniu, kuris ne mažesnis už 0 ir ne didesnis už 2;

f)	turi būti apskaičiuojamas e punkte nurodytų gautų verčių ir mėnesio tipinių pajėgumo produktų daugiklio sandaugų aritmetinis vidurkis;

g)	f punkte nurodyta gauta vertė turi būti palyginama su 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu intervalu taip: i) jei ši vertė patenka į intervalą, sezoninių koeficientų dydis turi būti lygus atitinkamoms e punkte nurodytoms gautoms vertėms; ii) jei ši vertė į intervalą nepatenka, taikomas h punktas;

h)

sezoninių koeficientų dydis turi būti apskaičiuojamas kaip atitinkamų e punkte nurodytų gautų verčių ir pataisos koeficiento sandauga, laikantis šių sąlygų: i) jei f punkte nurodyta gauta vertė yra didesnė kaip 1,5, pataisos koeficientas turi būti apskaičiuojamas 1,5 padalijant iš šios vertės; ii) jei f punkte nurodyta gauta vertė yra mažesnė kaip 1, pataisos koeficientas turi būti apskaičiuojamas 1 padalijant iš šios vertės.

4.   Paros tipinių nuolatinio pajėgumo produktų ir einamosios paros tipinių nuolatinio pajėgumo produktų sezoniniai koeficientai turi būti apskaičiuojami 3 dalies f–h punktuose nustatyta seka, mutatis mutandis.

5.   Ketvirčio tipinių nuolatinio pajėgumo produktų sezoniniai koeficientai turi būti apskaičiuojami šia seka:

a)

pradinis atitinkamų sezoninių koeficientų dydis turi būti apskaičiuojamas pagal vieną iš šių sąlygų: i) koeficientas yra lygus atitinkamų sezoninių koeficientų, taikomų tris susijusius mėnesius, paprastam aritmetiniam vidurkiui; ii) koeficientas yra ne mažesnis už mažiausiąjį ir ne didesnis už didžiausiąjį iš atitinkamų sezoninių koeficientų, taikomų tris susijusius mėnesius;

b)	3 dalies f–h punktuose nustatyti žingsniai turi būti atlikti naudojant a punkte nurodytas gautas vertes, mutatis mutandis.

6.   Ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų atveju 3–5 dalyse nurodytu skaičiavimu gautos vertės gali būti apvalinamos (didinamos arba mažinamos).

16 straipsnis

Tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos apskaičiavimas

1.   Tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos turi būti apskaičiuojamos atitinkamų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamąsias kainas, apskaičiuotas pagal atitinkamai 14 arba 15 straipsnius, dauginant iš skirtumo, gauto iš 100 % atėmus ex-ante nuolaidą, apskaičiuotą pagal 2 ir 3 dalies reikalavimus.

2.   Ex-ante nuolaida turi būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

Diex-ante = Pro × A × 100 %

čia:

Diex-ante – nuolaidos dydis;

Pro koeficientas– pagal 28 straipsnį ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą nustatyta arba patvirtinta nutraukimo tikimybė; šis koeficientas siejamas su tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų rūšimi;

A– pagal 28 straipsnį ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą nustatytas arba patvirtintas koregavimo koeficientas, taikomas siekiant atsižvelgti į tam tikros rūšies tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų apytikslę ekonominę vertę, apskaičiuotas kiekvienam, kai kuriems arba visiems sujungimo taškams; toks koeficientas turi būti ne mažesnis už 1.

3.   2 dalyje nurodytas Pro koeficientas turi būti apskaičiuojamas kiekviename, kai kuriuose arba visuose sujungimo taškuose kiekvienos rūšies tipiniam pertraukiamojo pajėgumo produktui, kuris siūlomas remiantis prognozuojama informacija, susijusia su šios formulės dalimis:

čia:

N– tikėtinas nutraukimo įvykių per laikotarpį D skaičius;

Dint – valandomis išreikšta tikėtina vidutinė nutraukimų trukmė;

D– valandomis išreikšta visa atitinkamos rūšies tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų trukmė;

CAPav. int – kiekvienu nutraukimo įvykiu tikėtina vidutinė pertraukiamojo pajėgumo apimtis, jei tokia apimtis susijusi su atitinkamos rūšies tipiniu pertraukiamojo pajėgumo produktu;

CAP– atitinkamos rūšies tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų visa pertraukiamojo pajėgumo apimtis.

4.   Nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti vietoje 1 dalyje nurodytų ex-ante nuolaidų taikyti ex-post nuolaidas, tuomet tinklo naudotojams būtų kompensuojama po faktinio nutraukimo įvykių. Ex-post nuolaida gali būti taikoma tuose sujungimo taškuose, kuriuose per ankstesnius gamtinių dujų tiekimo metus pajėgumo nebuvo sutrikdžiusi fizinė perkrova.

Ex-post kompensacija, mokama už kiekvieną parą, kurią įvyko nutraukimas, ir turi būti lygi paros tipinių nuolatinio pajėgumo produktų trigubai rezervuojamajai kainai.

IV SKYRIUS

PAJAMŲ SUDERINIMAS

17 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Jei ir tiek, kiek perdavimo sistemos operatorius veikia pagal viršutinės ne kainos ribos režimą, turi būti taikomi šie principai:

a)	nepakankamos ir perteklinės pajamos, gautos už perdavimo paslaugas, turi būti kuo labiau mažinamos tinkamai atsižvelgiant į būtinas investicijas;

b)	perdavimo tarifų dydis turėtų užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius laiku gautų pajamas už perdavimo paslaugas;

c)	turi būti, kiek įmanoma, vengiama didelio perdavimo tarifų, taikomų dviem iš eilės tarifiniais laikotarpiais, skirtumo.

2.   Jei ir tiek, kiek perdavimo sistemos operatorius veikia pagal viršutinės kainos ribos režimą arba taiko 24 straipsnio b punkte nustatytą fiksuotosios mokėtinos kainos metodą, pajamų derinimas neatliekamas, o visa rizika, susijusi su nepakankamomis ir perteklinėmis pajamomis, padengiama vien rizikos priedu. Tokiu atveju 18 straipsnis, 19 straipsnio 1–4 dalys ir 20 straipsnis netaikomi.

3.   Ne perdavimo paslaugų pajamos gali būti derinamos pagal šį skyrių, mutatis mutandis, laikantis pagal 26 straipsnį vykdomų reguliarių konsultacijų reikalavimo ir gavus patvirtinimą pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą.

18 straipsnis

Nepakankamos ir perteklinės pajamos

1.   Nepakankamos ir perteklinės pajamos, gautos už perdavimo paslaugas, turi būti lygios šios formulės rezultatui:

RA – R

čia:

RA – faktiškai gautos pajamos, susijusios su perdavimo paslaugų teikimu;

R– perdavimo paslaugų pajamos.

RA and R vertės turi būti priskiriamos prie to paties tarifinio laikotarpio ir turi būti gautos atsižvelgiant į 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiksmingą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką, jei tokia tvarka nustatyta.

2.   Pagal 1 dalį apskaičiuotas teigiamas skirtumas reiškia perteklines pajamas, gautas už perdavimo paslaugas. Neigiamas skirtumas reiškia nepakankamas pajamas, gautas už perdavimo paslaugas.

19 straipsnis

Reguliavimo sąskaita

1.   Reguliavimo sąskaitoje turi būti 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta tam tikro tarifinio laikotarpio informacija ir gali būti kita informacija, pavyzdžiui, lauktų ir faktinių sąnaudų sudedamųjų dalių skirtumas.

2.   Perdavimo sistemos operatoriaus nepakankamos ir perteklinės perdavimo paslaugų pajamos turi būti įrašomos į reguliavimo sąskaitą, nebent būtų pritaikytos kitos taisyklės pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą.

3.   Jei taikoma paskatų už pajėgumo pardavimą tvarka ir laikantis pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą priimto sprendimo, į reguliavimo sąskaitą turi būti įrašoma tik dalis perdavimo sistemos operatoriaus nepakankamų arba perteklinių pajamų. Tokiu atveju tokių pajamų likutį perdavimo sistemos operatorius atitinkamai pasilieka arba išmoka.

4.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi naudotis viena reguliavimo sąskaita.

5.   Jei gauta aukciono priemoka, laikantis pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą priimto sprendimo ji gali būti įrašoma į specialią sąskaitą, kuri yra atskira nuo 4 dalyje nurodytos reguliavimo sąskaitos. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti šią aukciono priemoką naudoti fizinei perkrovai mažinti arba, jei perdavimo sistemos operatorius veikia vien pagal viršutinės ne kainos ribos režimą, perdavimo tarifams mažinti kitu tarifiniu laikotarpiu, kaip nustatyta 20 straipsnyje.

20 straipsnis

Reguliavimo sąskaitos suderinimas

1.   Visiškas arba dalinis reguliavimo sąskaitos suderinimas turi būti atliekamas pagal taikomą referencinės kainos metodiką ir naudojant 4 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą mokestį, jei jis taikomas.

2.   Reguliavimo sąskaitos suderinimas atliekamas pagal taisykles, kurios tam tikrą suderinimo laikotarpį (t. y. laikotarpį, kuriuo turi būti suderinta 19 straipsnyje nurodyta reguliavimo sąskaita) taikomos pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą.

3.   Reguliavimo sąskaita turi būti suderinama siekiant perdavimo sistemos operatoriui atlyginti nepakankamas pajamas arba perteklines pajamas grąžinti tinklo naudotojams.

V SKYRIUS

SUSIETOJO PAJĖGUMO ĮKAINOJIMAS IR PAJĖGUMO ĮKAINOJIMAS VIRTUALIUOSIUOSE SUJUNGIMO TAŠKUOSE

21 straipsnis

Susietojo pajėgumo įkainojimas

1.   Susietojo pajėgumo produkto rezervuojamoji kaina turi būti lygi pajėgumo, iš kurio sudarytas toks produktas, rezervuojamųjų kainų sumai. Atitinkamo įleidimo ir išleidimo pajėgumo rezervuojamosios kainos turi būti pateikiamos kartu su siūlomu susietojo pajėgumo produktu ir jį skirstant jungtinėje užsakymo platformoje, nurodytoje Reglamento (ES) 2017/459 37 straipsnyje.

2.   Pajamos, gautos susietojo pajėgumo produktą pardavus už atitinkamą tokio produkto rezervuojamąją kainą, turi būti priskiriamos atitinkamam perdavimo sistemos operatoriui laikantis šių sąlygų:

a)	po kiekvieno sandorio, kurio objektas – susietojo pajėgumo produktas;

b)	proporcingai pajėgumo, iš kurio sudarytas toks produktas, rezervuojamajai kainai.

3.   Aukciono priemoka, gauta pardavus susietojo pajėgumo produktą, turi būti paskirstyta atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams pagal atitinkamą susitarimą, kurį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metinio metų pajėgumo aukciono pradžios turi patvirtinti nacionalinė reguliavimo institucija arba institucijos. Be procese dalyvaujančių nacionalinių reguliavimo institucijų patvirtinimo aukciono priemoka atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams turi būti paskirstyta vienodai.

4.   Jei tam tikrame sujungimo taške sujungtos gretimos dviejų valstybių narių įleidimo ir išleidimo sistemos, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos turi 3 dalyje nurodytą susitarimą pateikti Agentūrai informacijos tikslais.

22 straipsnis

Pajėgumo įkainojimas virtualiajame sujungimo taške

1.   Virtualiajame sujungimo taške siūlomų tipinių nesusietojo pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina turi būti apskaičiuojama vienu iš šių metodų:

a)	tokia kaina apskaičiuojama remiantis referencine kaina, jei pagal taikomą referencinės kainos metodiką galima atsižvelgti į sukurtą virtualųjį sujungimo tašką;

b)

tokia kaina yra lygi svertiniam rezervuojamųjų kainų vidurkiui, kuris pagal toliau pateikiamą formulę apskaičiuojamas remiantis kiekvieno sujungimo taško, įtraukto į tokį virtualųjį sujungimo tašką, referencinėmis kainomis, jei pagal taikomą referencinės kainos metodiką negalima atsižvelgti į sukurtą virtualųjį sujungimo tašką: čia: Pst, VIP – tam tikrų tipinių nesusietojo pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina virtualiajame sujungimo taške; i– į virtualųjį sujungimo tašką įtrauktas sujungimo taškas; n– į virtualųjį sujungimo tašką įtrauktų sujungimo taškų skaičius; Pst, i – tam tikrų tipinių nesusietojo pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina sujungimo taške i; CAPi – atitinkamai techninis pajėgumas arba prognozuojamas užsakytas pajėgumas sujungimo taške i.

2.   Virtualiajame sujungimo taške siūlomų tipinių susietojo pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina turi būti apskaičiuojama pagal 21 straipsnio 1 dalį.

VI SKYRIUS

GALUTINĖ KAINA IR MOKĖTINA KAINA

23 straipsnis

Galutinės kainos sujungimo taškuose apskaičiavimas

Tam tikrų tipinių pajėgumo produktų galutinė kaina sujungimo taške turi būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

Pcl = PR,au + AP

čia:

Pcl – galutinė kaina;

PR,au – tipiniam pajėgumo produktui taikoma rezervuojamoji kaina, skelbiama parduodant produktą aukcione;

AP– aukciono priemoka, jei yra.

24 straipsnis

Mokėtinos kainos sujungimo taškuose apskaičiavimas

Tam tikrų tipinių pajėgumo produktų mokėtina kaina sujungimo taške turi būti apskaičiuojama pagal šią vieną iš šių formulių:

a)	jei taikomas kintamosios mokėtinos kainos metodas Pflo = PR,flo + AP čia: Pflo – kintamoji mokėtina kaina; PR,flo – tipinių pajėgumo produktų rezervuojamoji kaina, taikoma, kai tuo produktu galima naudotis; AP– aukciono priemoka, jei yra;

b)

jei taikomas fiksuotosios mokėtinos kainos metodas Pfix = (PR,y × IND) + RP + AP čia: Pfix – fiksuotoji mokėtina kaina; PR,y – metų tipiniam pajėgumo produktui taikoma rezervuojamoji kaina, skelbiama parduodant produktą aukcione; IND– pasirinkto koeficiento, taikyto naudojant produktą, ir to paties koeficiento, taikyto parduodant produktą aukcione, santykis; RP– perdavimo tarifų dydžio užtikrinimo naudą atitinkantis rizikos priedas, kuris turi būti ne mažesnis už 0; AP– aukciono priemoka, jei yra.

25 straipsnis

Mokėtinos kainos metodų pasiūlymo sąlygos

1.   Jei ir tiek, kiek perdavimo sistemos operatorius veikia pagal viršutinės ne kainos ribos režimą, turi būti laikomasi šių mokėtinos kainos metodų pasiūlymo sąlygų:

a)	jei siūloma įsigyti tik esamo pajėgumo: i) turi būti pasiūlytas kintamosios mokėtinos kainos metodas; ii) fiksuotosios mokėtinos kainos metodo pasiūlyti negalima;

b)

jei tame pačiame aukcione arba pagal tą patį alternatyvųjį paskirstymo mechanizmą siūloma įsigyti didinamojo pajėgumo ir esamo pajėgumo: i) gali būti pasiūlytas kintamosios mokėtinos kainos metodas; ii) fiksuotosios mokėtinos kainos metodas gali būti pasiūlytas, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) naudojamas Reglamento (ES) 2017/459 30 straipsnyje nustatytas alternatyvusis paskirstymo mechanizmas; 2) projektas yra įrašytas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 (7) 3 straipsnyje nustatytą Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą.

2.   Jei ir tiek, kiek perdavimo sistemos operatorius veikia pagal viršutinės kainos ribos režimą, gali būti pasiūlytas kintamosios mokėtinos kainos metodas arba fiksuotosios mokėtinos kainos metodas arba ir vienas, ir kitas metodas.

VII SKYRIUS

KONSULTACIJŲ REIKALAVIMAI

26 straipsnis

Reguliarios konsultacijos

1.   Nacionalinė reguliavimo institucija arba perdavimo sistemos operatorius (-iai) (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija) vykdo vieną arba kelias konsultacijas. Jei įmanoma, siekiant konsultavimąsi padaryti kuo veiksmingesnį, konsultacijų dokumentas turėtų būti skelbiamas anglų kalba. Prieš sprendimo, nurodyto 27 straipsnio 4 dalyje, priėmimą vykdomos galutinės konsultacijos turi atitikti šiame ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir į jas turi būti įtraukiama ši informacija:

a)

pasiūlytos referencinės kainos metodikos aprašas ir šie punktai: i) 30 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta orientacinė informacija, įskaitant: 1) su techninėmis sistemos charakteristikomis susijusių naudojamų parametrų pagrindimą; 2) informaciją, susijusią su atitinkamomis tokių parametrų vertėmis ir padarytomis prielaidomis; ii) siūlomo pajėgumu grindžiamų perdavimo tarifų koregavimo pagal 9 straipsnį vertė; iii) orientacinės referencinės kainos, dėl kurių konsultuojamasi; iv) 5 straipsnyje numatyto sąnaudų paskirstymo vertinimo rezultatai, sudedamosios dalys ir tų sudedamųjų dalių turinys; v) pagal 7 straipsnį pasiūlytos referencinės kainos metodikos vertinimas; vi) jei pasiūlyta referencinės kainos metodika nėra 8 straipsnyje paaiškinta pajėgumo ir atstumo įverčio referencinės kainos metodika, pastarosios metodikos palyginimas su pasiūlyta metodika, prie kurio pridedama iii punkte nustatyta informacija;

b)	30 straipsnio 1 dalies b punkto i, iv, v papunkčiuose nustatyta orientacinė informacija;

c)

ši informacija apie perdavimo ir ne perdavimo tarifus: i) jei pasiūlyti 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto kiekiu grindžiami perdavimo tarifai: 1) tokių tarifų nustatymo būdas; 2) leidžiamųjų arba tikslinių pajamų dalis, kuri, kaip prognozuojama, bus gaunama pritaikius tokius tarifus; 3) orientaciniai produkto kiekiu grindžiami perdavimo tarifai; ii) jei pasiūlytos tinklo naudotojams teikiamos ne perdavimo paslaugos: 1) ne perdavimo paslaugų tarifų metodika, taikoma tokioms paslaugoms; 2) leidžiamųjų arba tikslinių pajamų dalis, kuri, kaip prognozuojama, bus gaunama pritaikius tokius tarifus; 3) susijusių ne perdavimo paslaugų pajamų suderinimo pagal 17 straipsnio 3 dalį būdas; 4) orientaciniai tinklo naudotojams teikiamų ne perdavimo paslaugų tarifai;

d)	30 straipsnio 2 dalyje nustatyta orientacinė informacija;

e)

jei svarstoma pasiūlyti 24 straipsnio b punkte nurodytą fiksuotosios mokėtinos kainos metodą, kai esamam pajėgumui taikomas viršutinės kainos ribos režimas: i) pasiūlytas koeficientas; ii) pasiūlytas skaičiavimas ir būdas, kaip naudoti pajamas, gautas taikant rizikos priedą; iii) kuriame (-iuose) sujungimo taške (-uose) ir kuriuo (-iais) tarifiniu (-iais) laikotarpiu (-iais) šį metodą pasiūlyta taikyti; iv) pajėgumo pasiūlymo sujungimo taške procesas, jei pasiūlyti 24 straipsnyje nurodyti ir fiksuotosios, ir kintamosios mokėtinos kainos metodai.

2.   Prieš sprendimo, nurodyto 27 straipsnio 4 dalyje, priėmimą vykdomos galutinės konsultacijos turi būti vykdomos bent du mėnesius. Gali būti, kad konsultacijų dokumentams, susijusiems su visomis 1 dalyje nurodytomis konsultacijomis, reikės pateikti tinkamą skelbti atsakymų į konsultacijos klausimus redakciją be slaptos informacijos.

3.   Per mėnesį nuo konsultacijų pabaigos perdavimo sistemos operatorius (-iai) arba nacionalinė reguliavimo institucija (kas būtent, priklauso nuo to, kuris subjektas paskelbė 1 dalyje nurodytą konsultacijos dokumentą) turi paskelbti atsakymus į konsultacijų klausimus ir jų santrauką. Jei įmanoma, siekiant konsultavimąsi padaryti kuo veiksmingesnį, santrauka turėtų būti pateikta anglų kalba.

4.   Paskesnės reguliarios konsultacijos turi būti vykdomos pagal 27 straipsnio 5 dalį.

5.   Pasikonsultavusi su Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklu (toliau – ENTSOG), Agentūra turi parengti 1 dalyje nurodyto konsultacijos dokumento šabloną. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams šablonas turi būti pateiktas iki 2017 m. liepos 5 d.

27 straipsnis

Reguliariai priimami nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimai

1.   Pagal 26 straipsnį pradėjusi galutines konsultacijas prieš sprendimo, nurodyto 27 straipsnio 4 dalyje, priėmimą nacionalinė reguliavimo institucija arba tokią konsultaciją pradėjęs perdavimo sistemos operatorius (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija) turi Agentūrai pateikti konsultacijų dokumentus.

2.   Agentūra turi išnagrinėti šiuos konsultacijos dokumento aspektus:

a)	ar paskelbta visa 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija;

b)

ar punktai, dėl kurių konsultuojamasi pagal 26 straipsnį, atitinka šiuos reikalavimus: 1) ar pasiūlyta referencinės kainos metodika atitinka 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) ar laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų produkto kiekiu grindžiamų perdavimo tarifų nustatymo kriterijų; 3) ar laikomasi 4 straipsnio 4 dalyje nustatytų ne perdavimo tarifų nustatymo kriterijų.

3.   Per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodytų konsultacijų pabaigos Agentūra turi paskelbti ir nacionalinei reguliavimo institucijai arba perdavimo sistemos operatoriui (kam būtent, priklauso nuo to, kuris subjektas paskelbė konsultacijos dokumentą) ir Komisijai nusiųsti savo analizės, atliktos pagal 2 dalį, išvadą anglų kalba.

Agentūra užtikrina visos slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

4.   Per penkis mėnesius po galutinių konsultacijų pabaigos nacionalinė reguliavimo institucija, laikydamasi Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punkto, turi priimti ir paskelbti pagrįstą sprendimą dėl visų 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų punktų. Paskelbusi savo sprendimą, nacionalinė reguliavimo institucija turi jį nusiųsti Agentūrai ir Komisijai.

5.   Procedūra, kurią sudaro pagal 26 straipsnį vykdomos galutinės konsultacijos referencinės kainos metodikos klausimais, nacionalinės reguliavimo institucijos pagal 4 dalį priimamas sprendimas, šiuo sprendimu pagrįstas tarifų apskaičiavimas ir tarifų paskelbimas pagal VIII skyrių, gali būti pradėta nuo šio reglamento įsigaliojimo ir turi būti užbaigta iki 2019 m. gegužės 31 d. Šioje procedūroje turi būti atsižvelgiama į II, III ir IV skyriuose nustatytus reikalavimus. 2019 m. gegužės 31 d. taikomi einamojo tarifinio laikotarpio tarifai bus taikomi iki to laikotarpio pabaigos. Nuo 2019 m. gegužės 31 d. ši procedūra turi būti kartojama bent kas penkerius metus.

28 straipsnis

Konsultacijos nuolaidų, daugiklių ir sezoninių koeficientų klausimais

1.   Tuo pačiu metu, kai vyksta galutinės konsultacijos pagal 26 straipsnio 1 dalį, nacionalinė reguliavimo institucija turi su visų valstybių narių, su kurių sistemomis turimos tiesioginės jungtys, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis konsultuotis dėl:

a)	daugiklių dydžio;

b)	jei taikytina, sezoninių koeficientų dydžio ir 15 straipsnyje nustatyto skaičiavimo;

c)	9 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnyje nustatytų nuolaidos dydžių.

Laikantis Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punkto, po konsultacijų turi būti priimtas pagrįstas sprendimas dėl šios dalies a–c punktuose nurodytų aspektų. Kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija apsvarsto valstybių narių, su kurių sistemomis turimos tiesioginės jungtys, nacionalinių reguliavimo institucijų pozicijas.

2.   Paskesnės konsultacijos vykdomos kiekvieną tarifinį laikotarpį pradedant nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo dienos. Po kiekvienos konsultacijos nacionalinė reguliavimo institucija turi priimti ir paskelbti pagrįstą sprendimą dėl 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų aspektų, kaip nustatyta 32 straipsnio a punkte.

3.   Priimdama 1 ir 2 dalyse nurodytą sprendimą, nacionalinė reguliavimo institucija turi atsižvelgti į atsakymus, gautus konsultuojantis, ir į:

a)

daugiklių aspektus: i) geresnių sąlygų trumpalaikei prekybai gamtinėmis dujomis sudarymo ir ilgalaikių signalų našiai investuoti į perdavimo sistemą pusiausvyrą; ii) poveikį perdavimo paslaugų pajamoms ir jų gavimui; iii) būtinumą išvengti tinklo naudotojų kryžminio subsidijavimo ir didinti rezervuojamųjų kainų atitiktį sąnaudoms; iv) fizinės ir sutartinės perkrovos atvejus; v) poveikį intersisteminiams srautams;

b)	sezoninių koeficientų aspektus: i) poveikį rentabilaus ir našaus infrastruktūros naudojimo sąlygų gerinimui; ii) būtinumą gerinti rezervuojamųjų kainų atitiktį sąnaudoms.

VIII SKYRIUS

SKELBIMO REIKALAVIMAI

29 straipsnis

Prieš metinį metų pajėgumo aukcioną skelbiama informacija

Nacionalinė reguliavimo institucija arba perdavimo sistemos operatorius (-iai) (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija), laikydamiesi 31 ir 32 straipsniuose nustatytų reikalavimų, turi prieš metinį metų pajėgumo aukcioną paskelbti šią sujungimo taškų ir kitų nei sujungimo taškų, jei nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia pastariesiems taškams taikyti Reglamentą (ES) 2017/459, informaciją:

a)

apie tipinius nuolatinio pajėgumo produktus: i) bent iki gamtinių dujų tiekimo metų, prasidedančių po metinio metų pajėgumo aukciono, pabaigos taikomas rezervuojamąsias kainas; ii) ne metų tipinių nuolatinio pajėgumo produktų rezervuojamosioms kainoms taikomus daugiklius ir sezoninius koeficientus; iii) nacionalinės reguliavimo institucijos pateiktą daugiklių dydžio pagrindimą; iv) sezoninių koeficientų taikymo pagrindimą, jeigu jie taikomi;

b)

apie tipinius pertraukiamojo pajėgumo produktus: i) bent iki gamtinių dujų tiekimo metų, prasidedančių po metinio metų pajėgumo aukciono, pabaigos taikomas rezervuojamąsias kainas; ii) nutraukimo tikimybės įvertinimą, įskaitant: 1) visų rūšių siūlomų tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų sąrašą, kuriame būtų įrašyta atitinkama nutraukimo tikimybė ir taikomos nuolaidos dydis; 2) kiekvieno 1 punkte nurodyto produkto nutraukimo tikimybės apskaičiavimo paaiškinimą; 3) praėjusių laikotarpių arba prognozuojamus duomenis arba ir vienus, ir kitus tokius duomenis, kuriais naudojantis įvertinta 2 punkte nurodyta nutraukimo tikimybė.

30 straipsnis

Prieš tarifinio laikotarpio pradžią skelbiama informacija

1.   Nacionalinė reguliavimo institucija arba perdavimo sistemos operatorius (-iai) (kas būtent, nusprendžia nacionalinė reguliavimo institucija), laikydamiesi 31 ir 32 straipsniuose nustatytų reikalavimų, turi prieš tarifinio laikotarpio pradžią paskelbti šią informaciją:

a)

perdavimo sistemos techninių charakteristikų parametrus, naudojamus referencinės kainos metodikoje, pvz.: i) techninį pajėgumą įleidimo ir išleidimo taškuose ir susijusias prielaidas; ii) prognozuojamą užsakytą pajėgumą įleidimo ir išleidimo taškuose ir susijusias prielaidas; iii) gamtinių dujų srauto apimtį ir kryptį įleidimo ir išleidimo taškuose ir susijusias prielaidas, pvz., gamtinių dujų srauto paklausos ir pasiūlos scenarijai piko sąlygomis; iv) pakankamai detalų struktūrinį perdavimo sistemos atvaizdą; v) papildomus perdavimo tinklo techninius duomenis, pvz., vamzdynų ilgį ir vamzdžių skersmenį ir kompresorinių galingumą;

b)

šiuos duomenis i) perdavimo sistemos operatoriaus leidžiamąsias arba tikslines pajamas arba ir vienas, ir kitas pajamas; ii) informaciją apie i punkte nurodytų pajamų kitimą, palyginti su praėjusiais metais; iii) šiuos parametrus: 1) reguliuojamoje veikloje naudojamo turto rūšis ir visą tokio turto vertę; 2) kapitalo sąnaudas ir jų apskaičiavimo metodiką; 3) kapitalo išlaidas, įskaitant: a) pradinės turto vertės nustatymo metodikas; b) turto perkainojimo metodikas; c) turto vertės raidos paaiškinimus; d) kiekvienos rūšies turto dėvėjimosi laikotarpius ir sumas; 4) veiklos išlaidas; 5) paskatų tvarką ir našumo tikslus; 6) infliacijos indeksą; iv) perdavimo paslaugų pajamas; v) šias iv punkte nurodytų pajamų išskaidymo proporcijas: 1) pajėgumo ir produkto padalijimą, t. y. pajamų, gautų pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus, ir pajamų, gautų pritaikius produkto kiekiu grindžiamus perdavimo tarifus, išskaidymą; 2) įleidimo ir išleidimo padalijimą, t. y. pajamų, gautų pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus visuose įleidimo taškuose, ir pajamų, gautų pritaikius pajėgumu grindžiamus perdavimo tarifus visuose išleidimo taškuose, išskaidymą; 3) intrasisteminio ir intersisteminio naudojimo padalijimą, t. y. pagal 5 straipsnį apskaičiuotų pajamų, gautų ir įleidimo taškuose, ir išleidimo taškuose iš intrasisteminio tinklo naudojimo, ir pajamų, gautų ir įleidimo taškuose, ir išleidimo taškuose iš intersisteminio tinklo naudojimo, išskaidymą; vi) jei ir tiek, kiek perdavimo sistemos operatorius veikia pagal viršutinės ne kainos ribos režimą, šią praėjusio tarifinio laikotarpio informaciją apie reguliavimo sąskaitos suderinimą: 1) faktiškai gautas pajamas, nepakankamas arba perteklines leidžiamąsias pajamas ir jų dalį, įrašomą į reguliavimo sąskaitą ir, jei taikoma, į tokios reguliavimo sąskaitos subsąskaitas; 2) suderinimo laikotarpį ir įgyvendintą paskatų tvarką; vii) aukciono priemokos paskirtį;

c)

šią informaciją apie perdavimo ir ne perdavimo tarifus, prie kurios pridedama reikšminga informacija, susijusi su jų išvedimu: i) 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus produkto kiekiu grindžiamus perdavimo tarifus, jeigu jie taikomi; ii) 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus ne perdavimo paslaugų tarifus, jeigu jie taikomi; iii) kitas nei nurodytosios 29 straipsnyje referencines kainas ir kitas taškuose taikomas kainas.

2.   Be to, turi būti paskelbta ši su perdavimo tarifais susijusi informacija:

a)

paaiškinimas: i) kodėl skiriasi tos pačios rūšies perdavimo paslaugos tarifų dydis, taikomas einamuoju tarifiniu laikotarpiu, ir jų dydis, taikomas tarifiniu laikotarpiu, kurio informacija paskelbta; ii) kiek, kaip prognozuojama, skirsis tos pačios rūšies perdavimo paslaugos tarifų dydis, taikomas tarifiniu laikotarpiu, kurio informacija paskelbta, ir jų dydis, taikomas kiekvienu tarifiniu laikotarpiu per likusį reguliuojamąjį laikotarpį;

b)	bent supaprastintas reguliariai atnaujinamas tarifų modelis, prie kurio pridedamas modelio naudojimo paaiškinimas, kad tinklo naudotojai galėtų patys apskaičiuoti einamuoju tarifiniu laikotarpiu taikomus perdavimo tarifus ir prognozuoti jų tikėtiną raidą po tokio tarifinio laikotarpio.

3.   Jei taškams netaikoma atitinkamų taškų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.2 dalies 1 punkto a papunktyje, apibrėžtis, informacija apie prognozuojamo užsakyto pajėgumo apimtį ir prognozuojamą gamtinių dujų srautų apimtį turi būti skelbiama, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.2 dalies 2 punkte.

31 straipsnis

Paskelbimo forma

1.   29 ir 30 straipsniuose nurodyta informacija turi būti skelbiama taip, kaip nustatyta 32 straipsnyje, pateikiant platformoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.1.1 dalies 1 punkto h papunktyje, elektroninę nuorodą į atitinkamo subjekto svetainę internete.

Tokia informacija turi būti vieša, nemokama ir be jos naudojimo apribojimų. Ji turi būti skelbiama:

a)	patogia naudoti forma;

b)	aiškiai, prieinamai ir be diskriminavimo;

c)	tinkama parsisiųsti forma;

d)	viena arba keliomis oficialiosiomis valstybės narės kalbomis ir, jei įmanoma, anglų kalba, nebent viena iš oficialiųjų valstybės narės kalbų būtų anglų kalba.

2.   Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.1.1 dalies 1 punkto h papunktyje nurodytoje platformoje turi būti skelbiama ši informacija apie sujungimo taškus:

a)	tuo pačiu metu, koks nustatytas 29 straipsnyje, – tipinių nuolatinio pajėgumo produktų ir tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų rezervuojamosios kainos;

b)	tuo pačiu metu, koks nustatytas 30 straipsnyje, – 4 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas srautu grindžiamas mokestis, jei taikomas.

3.   2 dalyje nurodyta informacija turi būti skelbiama taip:

a)	kaip nustatyta 1 dalies a–c punktuose;

b)	anglų kalba;

c)

standartinėje lentelėje, kurioje turi būti bent ši informacija: i) sujungimo taškas; ii) gamtinių dujų srauto kryptis; iii) atitinkamų perdavimo sistemos operatorių pavadinimai; iv) produkto pradžios ir pabaigos laikas; v) ar pajėgumas nuolatinis, ar pertraukiamasis; vi) nurodytas tipinis pajėgumo produktas; vii) tarifas už kWh per valandą ir už kWh per parą vietine valiuta ir eurais, atsižvelgiant į tai, kad: 1) jei naudojamas pajėgumo vienetas yra kWh per valandą, informaciją apie tarifą už kWh per parą yra neįpareigojanti ir kad ta pati sąlyga galioja šiuos vienetus sukeitus vietomis; 2) jei vietinė valiuta nėra euras, informacija apie eurais išreikštą taikomą tarifą yra neįpareigojanti.

Be to, tuo pačiu metu, koks nustatytas 30 straipsnyje, tokioje standartinėje lentelėje turi būti įrašytas visų 1 GWh per parą / per metus srauto sąnaudų modeliavimo kiekviename sujungimo taške rezultatas vietine valiuta ir eurais, laikantis vii punkto 2 papunkčio sąlygos.

4.   Jei 2 dalyje nurodyta informacija skiriasi nuo atitinkamos 1 dalyje nurodytos informacijos, viršesnė 1 dalyje nurodyta informacija.

32 straipsnis

Pranešimo paskelbimo terminas

29 ir 30 straipsniuose nustatytos informacijos paskelbimo terminai šie:

a)	29 straipsnyje nustatyta informacija skelbiama ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki metinio metų pajėgumo aukciono;

b)	30 straipsnyje nustatyta informacija skelbiama ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki atitinkamo tarifinio laikotarpio;

c)	informacija apie atitinkamus per tarifinį laikotarpį atnaujintus, kaip nustatyta 12 straipsnio 3 dalyje, perdavimo tarifus skelbiama nedelsiant po jų patvirtinimo pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą.

Prie atnaujintų perdavimo tarifų kiekvieną kartą turi būti pridedama informacija, kurioje būtų paaiškinti tarifų dydžio pakeitimo motyvai. Jei taikomas 12 straipsnio 3 dalies b punktas, prie atnaujintų perdavimo tarifų taip pat pridedama 29 straipsnio b punkte nurodyta atitinkamų rūšių tipinių pertraukiamojo pajėgumo produktų ataskaita.

IX SKYRIUS

DIDINAMASIS PAJĖGUMAS

33 straipsnis

Didinamojo pajėgumo tarifų principai

1.   Mažiausia kaina, už kurią perdavimo sistemos operatorius turi priimti didinamojo pajėgumo prašymą, yra referencinė kaina. Ekonominio vertinimo tikslais referencinės kainos turi būti išvedamos atitinkamas prielaidas, susijusias su didinamojo pajėgumo pasiūlymu, įtraukiant į referencinės kainos metodiką.

2.   Jei svarstoma didinamąjį pajėgumą siūlyti 24 straipsnio b punkte nustatytu fiksuotosios mokėtinos kainos metodu, 24 straipsnio b punkte nurodyta rezervuojamoji kaina turi būti grindžiama planuojamomis investavimo ir naudojimo išlaidomis. Kai didinamasis pajėgumas atiduodamas naudoti, rezervuojamoji kaina turi būti koreguojama proporcingai pagal planuotų investavimo išlaidų ir faktinių investavimo išlaidų (nesvarbu, teigiamą ar neigiamą) skirtumą.

3.   Jei visą didinamąjį pajėgumą paskirsčius už referencinę kainą nesusidarytų pakankamų pajamų, kad būtų gautas teigiamas ekonominio vertinimo rezultatas, pirmajame aukcione arba pagal alternatyvųjį paskirstymo mechanizmą, kuriuo siūlomas didinamasis pajėgumas, gali būti priskaičiuojama privalomoji minimali priemoka. Privalomoji minimali priemoka gali būti priskaičiuojama ir vėlesniuose aukcionuose, jei siūlomas anksčiau neparduotas likęs pajėgumas arba jei siūlomas pajėgumas buvo iš pradžių atidėtas pagal Reglamento (ES) 2017/459 8 straipsnio 8 ir 9 dalis. Sprendimas, ar ir kuriuose aukcionuose taikyti privalomąją minimalią priemoką, turi būti priimamas pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktą.

4.   Privalomosios minimalios priemokos dydis turi būti toks, kad pajamos, gautos pirmajame didinamojo pajėgumo aukcione arba pritaikius alternatyvųjį paskirstymo mechanizmą, duotų teigiamą ekonominio vertinimo rezultatą. Privalomosios minimalios priemokos dydžio intervalas, priklausantis nuo tikėtino pajėgumų priskyrimo, turi būti pateikiamas atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms patvirtinti pagal Reglamento (ES) 2017/459 25 straipsnio 1 dalies c punktą.

5.   Nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtinta privalomoji minimali priemoka turi būti priskaičiuojama prie susietojo pajėgumo produktų referencinės kainos atitinkamame sujungimo taške ir gali būti priskiriama vien tik perdavimo sistemos operatoriams, kuriems privalomąją minimalią priemoką patvirtino atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija. Bazinis privalomosios minimalios priemokos taikymo principas nedaro įtakos galimos papildomos aukciono priemokos padalijimui pagal 21 straipsnio 3 dalį arba alternatyviame procese dalyvaujančių nacionalinių reguliavimo institucijų susitarimui.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

34 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių leidžiamųjų arba tikslinių pajamų nustatymo metodikos ir parametrai

1.   Iki 2019 m. balandžio 6 d. Agentūra turi paskelbti perdavimo sistemos operatorių leidžiamųjų arba tikslinių pajamų nustatymo metodikų ir parametrų ataskaitą. Ataskaita turi būti grindžiama bent 30 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodytais parametrais.

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos, laikydamosi Agentūros nustatytos tvarkos, turi jai pateikti visą būtiną informaciją, susijusią su perdavimo sistemos operatorių leidžiamųjų arba tikslinių pajamų nustatymo metodikomis ir parametrais.

35 straipsnis

Galiojančios sutartys

1.   Šis reglamentas nedaro įtakos perdavimo tarifų dydžiams pagal sutartis, sudarytas iki 2017 m. balandžio 6 d., arba iki tos datos pateiktus pajėgumo užsakymus, jei tokiose sutartyse arba pajėgumo užsakymuose nenumatytas pajėgumu ir (arba) produkto kiekiu grindžiamų perdavimo tarifų keitimas, išskyrus indeksavimą, jei jis atliekamas.

2.   Sutarčių nuostatos, susijusios su 1 dalyje nurodytais perdavimo tarifais ir pajėgumo užsakymais, neatnaujinamos, jų galiojimas netęsiamas arba jos neįforminamos kitaip, kai pasibaigia tų nuostatų galiojimo laikotarpis.

3.   Iki 2017 m. gegužės 6 d. perdavimo sistemos operatorius turi 1 dalyje nurodytas sutartis arba informaciją apie pajėgumo užsakymus, jei yra, nusiųsti nacionalinei reguliavimo institucijai informacijos tikslais.

36 straipsnis

Įgyvendinimo stebėjimas

1.   Kad padėtų Agentūrai vykdyti jai Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas stebėjimo pareigas, ENTSOG turi pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 8 ir 9 dalis stebėti ir analizuoti tai, kaip šį reglamentą įgyvendino perdavimo sistemų operatoriai. ENTSOG turi visų pirma užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorių teikiama informacija būtų išsami ir tiksli. ENTSOG tą informaciją Agentūrai turi pateikti laikydamasis šių terminų:

a)	2018 m. kovo 31 d. – informaciją, susijusią su VIII skyriaus reikalavimais;

b)	2020 m. kovo 31 d. – informaciją, susijusią su kitais šio reglamento reikalavimais.

2.   Perdavimo sistemos operatoriai visą informaciją, būtiną tam, kad ENTSOG galėtų įvykdyti 1 dalyje nustatytas pareigas, turi pateikti ENTSOG laikydamiesi šių terminų:

a)	2017 m. gruodžio 31 d. – informaciją, susijusią su VIII skyriaus reikalavimais;

b)	2019 m. gruodžio 31 d. – informaciją, susijusią su kitais šio reglamento reikalavimais.

3.   1 ir 2 dalyse nustatyto stebėjimo ciklo vykdymas turi būti kartojamas būsimais metais pagal atitinkamus Komisijos teikiamus prašymus.

4.   ENTSOG ir Agentūra turi užtikrinti neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

5.   Per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Agentūra turi paskelbti referencinės kainos metodikos taikymo valstybėse narėse ataskaitą.

37 straipsnis

Įgaliojimas daryti išimtis

1.   Gavusios jungiamąjį dujotiekį eksploatuojančio subjekto, kuris naudojosi pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį padaryta tos direktyvos 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių išimtimi arba panašia išimtimi, prašymą, nacionalinės reguliavimo institucijos pagal šio straipsnio 2–6 dalis gali drauge tam subjektui padaryti šio reglamento vieno arba daugiau straipsnių taikymo išimtį, jei tų straipsnių taikymas tokiam subjektui lemtų vieną arba kelis toliau išvardytus neigiamus padarinius. Nepadarius išimties:

a)	nebūtų gerų sąlygų prekiauti gamtinėmis dujomis ir konkuruoti;

b)	nebūtų paskatų investuoti į naują pajėgumą arba išlaikyti esamus pajėgumo lygius;

c)	būtų nepagrįstai iškreipta tarpvalstybinė prekyba;

d)	būtų iškreipta konkurencija su kitais infrastruktūros operatoriais, kurių siūlomos paslaugos panašios į to jungiamojo dujotiekio paslaugas;

e)	nebūtų galimybių įgyvendinti tuos straipsnius atsižvelgiant į jungiamųjų dujotiekių ypatumus.

2.   Subjektas, prašantis padaryti išimtį pagal 1 dalį, turi savo prašyme pateikti išsamius argumentus, pridėti patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant, jei dera, sąnaudų ir naudos analizę, kad įrodytų, jog tenkinamos viena arba kelios 1 dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos.

3.   Susijusios nacionalinės reguliavimo institucijos turi drauge įvertinti išimties prašymą ir glaudžiai bendradarbiaudamos imtis su juo susijusių priemonių. Jei atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos padaro išimtį, savo sprendimuose jos turi nustatyti išimties taikymo laikotarpį.

4.   Apie išimties darymo sprendimus nacionalinės reguliavimo institucijos turi pranešti Agentūrai ir Komisijai.

5.   Nacionalinės reguliavimo institucijos išimtį gali panaikinti, jei aplinkybės arba pagrindinės priežastys arba ir aplinkybės, ir priežastys pasikeitusios arba jei toms institucijoms Agentūra arba Komisija pagrįstai rekomenduoja išimtį panaikinti dėl jos pagrįstumo stygiaus.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo.

3.   Tačiau jo VI ir VIII skyriai taikomi nuo 2017 m. spalio 1 d. II, III ir IV skyriai taikomi nuo 2019 m. gegužės 31 d.

---

(1)  OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(2)  2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/459, kuriuo nustatomas dujų perdavimo sistemų pajėgumų paskirstymo mechanizmų tinklo kodeksas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 984/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(4)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).

(5)  2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (OL L 91, 2014 3 27, p. 15).

(6)  2015 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/703, kuriuo nustatomas sistemų sąveikos ir duomenų mainų tinklo kodeksas (OL L 113, 2015 5 1, p. 13).

(7)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

---