31.7.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 227/1

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 807/2014

2014 m. kovo 11 d.

kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/201 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 8 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 28 straipsnio 10 dalį, 28 straipsnio 11 dalį, 29 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 8 dalį, 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 5 dalį, 35 straipsnio 10 dalį, 36 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnio 6 dalį, 47 straipsnio 6 dalį ir 89 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 nustatomos bendrosios Sąjungos paramos kaimo plėtrai, finansuojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, taisyklės, kuriomis papildomos Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikomos bendros nuostatos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 antrojoje dalyje (2). Turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės;

(2)

valstybės narės turėtų nustatyti ir taikyti specialias galimybės pasinaudoti parama sąlygas jauniesiems ūkininkams, kurie steigiasi ne kaip vieninteliai valdos valdytojai. Siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjams, nepriklausomai nuo teisinio statuso, kurį jie pasirenka steigdamiesi žemės ūkio valdoje, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų numatyti, kad sąlygos, kuriomis juridinis asmuo ar kitokia ūkinė bendrija būtų laikoma jaunuoju ūkininku, turėtų būti lygiavertės fiziniam asmeniui taikomoms sąlygoms. Reikėtų numatyti pakankamai ilgą lengvatinį laikotarpį, per kurį jaunieji ūkininkai galėtų įgyti reikiamų profesinių įgūdžių;

(3)

siekdamos užtikrinti, kad EŽŪFKP lėšomis remiamos mainų ūkių ir miškų tvarkymo srityje programos bei apsilankymai ūkiuose ir miškuose būtų aiškiai apibrėžti ir atskirti nuo panašių pagal kitas Sąjungos programas vykdomų veiksmų, kartu atsižvelgiant į skirtingą padėtį atskirose šalyse, valstybės narės turėtų savo kaimo plėtros programose apibrėžti tokių programų ir apsilankymų trukmę ir turinį. Tas turinys turėtų būti toks, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama konkrečioms sritims, glaudžiai susijusioms su Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimu;

(4)

reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų apibrėžiamos gamintojų grupių bei veiksmų rūšių, kurioms gali būti skirta kokybės sistemų priemonėje numatyta parama skatinimo veiklai, savybės, ir kuriomis būtų nustatomos tam tikros sąlygos, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo ir diskriminavimo tam tikrų produktų atžvilgiu, ir nustatoma, kad parama neteikiama komerciniams prekių ženklams;

(5)

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytuose verslo planuose turėtų būti pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti, kiek bus pasiekti pasirinkto veiksmo tikslai. Siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos paramos gavėjams būtų taikomos vienodos sąlygos ir būtų sudarytos palankesnės stebėjimo sąlygos, to reglamento 19 straipsnio 4 dalyje nurodytoms riboms nustatyti turėtų būti naudojamas žemės ūkio valdos gamybos potencialo kriterijus;

(6)

reikėtų nustatyti būtiniausius aplinkosaugos reikalavimus, kurių turėtų būti laikomasi įveisiant mišką žemės ūkio paskirties žemėje, kad būtų užtikrinta, jog miškas nebūtų nederamai įveisiamas pažeidžiamose buveinėse, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo vietoves, ir būtų atsižvelgiama į atsparumo klimato kaitai poreikį. Miško įveisimas „Natura 2000“ teritorijose turėtų derėti su tų teritorijų valdymo tikslais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti su konkrečiomis teritorijomis susijusiems specifiniams aplinkosaugos poreikiams, pavyzdžiui, dirvožemio erozijos prevencijai. Reikėtų numatyti griežtesnes miško įveisimo veiksmų, kuriais sukuriami didesni miškai, taisykles, kad būtų atsižvelgiama į tų veiksmų masto poveikį ekosistemoms ir užtikrinama tų veiksmų atitiktis Žaliosios infrastruktūros strategijos (3) ir naujos ES miškų strategijos (4) tikslams;

(7)

sąlygomis, taikytinomis įsipareigojimams plėtoti gyvulininkystę, veisti vietines veisles, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, ir išsaugoti augalų genetinius išteklius, kuriems gresia genetinė erozija, turėtų būti užtikrinama, kad įsipareigojimai būtų nustatomi atsižvelgiant į Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, visų pirma į poreikį užtikrinti kraštovaizdžio ir jo elementų, gamtos išteklių, įskaitant vandenį, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsaugą;

(8)	reikėtų apibrėžti veiksmus, atitinkančius paramos žemės ūkio genetiniams ištekliams išsaugoti, tausiai naudoti ir plėtoti, taip pat miškų genetiniams ištekliams išsaugoti ir remti skyrimo reikalavimus;

(9)

kad būtų išvengta klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (5) 43 straipsnyje nurodytos lygiavertės praktikos dvigubo finansavimo ir ūkininkų konkurencijos iškraipymo, taip pat būtų užtikrintas patikimas EŽŪFKP lėšų valdymas, reikėtų numatyti, kad su ta praktika susijusios papildomos patirtos išlaidos ir prarastos pajamos būtų išskaitytos iš susijusių mokėjimų;

(10)

reikėtų apibrėžti sritis, kuriose prisiimami gyvūnų gerovės įsipareigojimai užtikrinti aukštesnius auginimo metodų standartus. Tai atliekant reikėtų užtikrinti, kad tie gyvūnų gerovės įsipareigojimai nesutaptų su įprastine ūkininkavimo praktika, visų pirma skiepijimo siekiant išvengti patologijų veikla;

(11)

reikėtų apibrėžti trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas, kurioms gali būti skirta parama. Siekiant aiškiai atskirti vienas nuo kitų, trumpoms tiekimo grandinėms apibrėžti reikėtų naudoti tarpininkų skaičiaus kriterijų, o vietos rinkoms apibrėžti – atstumo nuo ūkio kilometrais, atsižvelgiant į konkrečias tos vietovės geografines savybes, kriterijų, nebent būtų numatytas kitas įtikinamas kriterijus. Smulkių veiklos vykdytojų bendradarbiavimas turėtų būti aiškiai sutelktas į tai, kaip įveikti bendrus sunkumus, kylančius dėl susiskaidymo kaimo vietovėse. Todėl bendradarbiavimo priemonė turėtų būti taikoma tik labai mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims, kurie paramos prašymo metu rengiasi įsteigti labai mažą įmonę. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į bendradarbiavimo priemonės įgyvendinimą, pagal tą priemonę reikėtų remti tik su trumpo tiekimo grandinėmis ir vietos rinkomis susijusią skatinimo veiklą;

(12)

siekiant išlaikyti tinkamo dydžio įnašus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 38 straipsnio 3 dalies b punkte ir 39 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų komercinių paskolų, paimtų tarpusavio pagalbos fondų, palūkanomis, reikėtų nustatyti, kad tų komercinių paskolų trumpiausias laikotarpis būtų vieneri, o ilgiausias – penkeri metai;

(13)

siekiant užtikrinti veiksmingą EŽŪFKP išteklių naudojimą, parama neturėtų būti teikiama su išperkamosios nuomos sutartimis susijusioms tam tikrų rūšių išlaidoms, pavyzdžiui, nuomotojo pelnui, refinansavimo išlaidoms, pridėtinėms išlaidoms ir draudimo mokesčiams, padengti. Siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių žemės ūkio sektoriaus finansines ir vystymosi sąlygas ir kartu užtikrinti patikimą EŽŪFKP išteklių valdymą, reikėtų reikalauti, kad valstybės narės savo kaimo plėtros programose apibrėžtų sąlygas, kuriomis naudota įranga atitiktų paramos skyrimo reikalavimus. Atsižvelgiant į Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, EŽŪFKP parama investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją turėtų būti teikiama, tik jei jomis užtikrinamas didelis energijos vartojimo efektyvumas ir didelis aplinkosauginis veiksmingumas. Tuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti būtiniausius energijos vartojimo efektyvumo kriterijus. Valstybės narės turėtų užtikrinti atitiktį taikomiems bioenergijos tvarumo kriterijams. Valstybės narės taip pat turėtų remti perėjimą nuo pirmosios prie antrosios kartos biodegalų ir skatinti gaminti daugiau pažangiųjų biodegalų, kuriuos naudojant smarkiai mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o su jų gamyba susijęs netiesioginio žemės paskirties keitimo pavojus yra nedidelis, taip pat kuriuos gaminant tiesiogiai nekonkuruojama su maisto ir pašarų rinkomis dėl žemės ūkio paskirties žemės;

(14)

reikėtų nustatyti sąlygas, taikytinas įsipareigojimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas priemones pakeitimui ar koregavimui, taip pat apibrėžti atvejus, kuriais nereikalaujama kompensuoti pagalbos. Reikėtų užtikrinti, kad įsipareigojimus pakeisti ar koreguoti būtų galima tik tuo atveju, jei išsaugomi ar sustiprinami aplinkosaugos tikslai, kurių siekiama tuo įsipareigojimu;

(15)

reikėtų priimti laikotarpio, kuriuo pereinama nuo kaimo plėtros paramos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (6) ar, Kroatijos atveju, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 (7) prie paramos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1310/2013 (8) jau nustatyta nemažai pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl paramos kaimo plėtrai, šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 52 ir 63 straipsniuose nurodytomis priemonėmis susijusios išlaidos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 laikomos tinkamomis finansuoti. Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti patikslintos programų ex post vertinimo ataskaitų ir jų suvestinės pateikimo datos, kad būtų atsižvelgta į Reglamento (ES) Nr. 1310/2013 1 straipsnyje pateiktas pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpio programų įgyvendinimo 2014 m.;

(16)	kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 pakeičiamas Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013, tikslinga panaikinti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 įgyvendinimo taisykles, nustatytas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006 (9). Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006 turėtų būti panaikintas;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad, kai šis reglamentas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jau bus prasidėjęs 2014–2020 m. programavimo laikotarpis, būtina kuo trumpiau atidėti jo įsigaliojimą. Todėl jis turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir būti taikomas nuo pirmos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio dienos – 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos:

(1)

nuostatos, kuriomis papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013, susijusios su: a) jaunaisiais ūkininkais; b) mainų ūkių ir miškų tvarkymo srityje programomis ir apsilankymais; c) pagal kokybės sistemas vykdoma skatinimo veikla; d) ūkio ir verslo plėtra; e) miško įveisimu ir miškingų plotų kūrimu; f) agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemone; g) žemės ūkio ir miškininkystės genetinių išteklių išsaugojimu; h) dvigubo finansavimo išvengimu; i) gyvūnų gerove; j) bendradarbiavimu; k) komercinėmis paskolomis tarpusavio pagalbos fondams; l) investicijomis; m) įsipareigojimų pakeitimu arba koregavimu; n) įsipareigojimų išplėtimu ar naujų įsipareigojimų prisiėmimu;

(2)

specialios pereinamojo laikotarpio taisyklės, kuriomis nustatomos sąlygos, kuriomis Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 arba, Kroatijos atveju, Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 patvirtinta parama gali būti įtraukiama į paramą, teikiamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, įskaitant Kroatijos atveju teikiamą techninę pagalbą.

II   SKYRIUS

NUOSTATOS, KURIOMIS PAPILDOMOS KAIMO PLĖTROS PRIEMONIŲ TAISYKLĖS

2 straipsnis

Jaunieji ūkininkai

1.   Valstybės narės nustato ir taiko specialias galimybės pasinaudoti parama sąlygas, galiojančias tuo atveju, jei Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies n punkte apibrėžtas jaunasis ūkininkas steigiasi ne kaip vienintelis valdos valdytojas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Šios sąlygos yra lygiavertės sąlygoms, taikomoms jaunajam ūkininkui, kuris steigiasi kaip vienintelis valdos valdytojas. Bet kokiu atveju valdą kontroliuoja jaunieji ūkininkai.

2.   Jei paraiška gauti paramą susijusi su juridiniam asmeniui priklausančia valda, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies n punkte apibrėžtas jaunasis ūkininkas veiksmingai ilgą laiką kontroliuoja juridinį asmenį – priima su valdymu, nauda ir finansine rizika susijusius sprendimus. Jei juridinio asmens kapitalą valdo arba juridiniam asmeniui vadovauja keli fiziniai asmenys, įskaitant asmenį (-is), kuris (-ie) nėra jaunasis (-ieji) ūkininkas (-ai), jaunasis ūkininkas turi būti pajėgus vykdyti nurodytą veiksmingą ilgalaikę kontrolę vienas arba kartu su kitais ūkininkais.

Jei juridinį asmenį vienas arba kartu su kitais kontroliuoja kitas juridinis asmuo, pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai taikomi bet kuriam fiziniam asmeniui, kontroliuojančiam tą kitą juridinį asmenį.

3.   Teikdamas paraišką gauti paramą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, jaunasis ūkininkas turi visiškai atitikti to reglamento 2 straipsnio 1 dalies n punkte pateiktą jaunojo ūkininko apibrėžtį. Tačiau sąlygoms, susijusioms su kaimo plėtros programoje nurodytų profesinių įgūdžių įgijimu, įvykdyti paramos gavėjui gali būti suteiktas lengvatinis laikotarpis, kurio trukmė yra ne ilgesnė nei 36 mėnesiai nuo konkretaus sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos.

3 straipsnis

Mainų ūkių ir miškų tvarkymo srityje programos ir apsilankymai

Valstybės narės savo kaimo plėtros programose apibrėžia Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų trumpalaikių mainų ūkių ir miškų tvarkymo srityje programų ir apsilankymų ūkiuose ir miškuose trukmę ir turinį. Vykdant tokias programas ir atliekant tokius apsilankymus daugiausia dėmesio, visų pirma, skiriama tvariems ūkininkavimo ir miškininkystės metodams ir (arba) technologijoms, žemės ūkio veiklos įvairinimui, į trumpas tiekimo grandines įsitraukusiems ūkiams, naujų verslo galimybių ir naujų technologijų kūrimui ir miškų atsparumo didinimui.

4 straipsnis

Pagal kokybės sistemas vykdoma skatinimo veikla

1.   Paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnio 2 dalį gaunančios gamintojų grupės – bet kokio teisinio statuso subjektai, sutelkiantys veiklos vykdytojus, kurie, kaip nurodyta to reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, dalyvauja žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės sistemose su konkrečiu produktu, kuriam taikoma viena iš šių sistemų.

2.   Paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnio 2 dalį skyrimo reikalavimus atitinkančios veiksmų rūšys pasižymi šiomis savybėmis:

a)	veiksmai yra skirti paskatinti vartotojus pirkti produktus, kuriems, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnio 1 dalyje, taikoma žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės sistema, kurioje dalyvaujant gaunama parama pagal kaimo plėtros programą, taip pat

b)	jais atkreipiamas dėmesys į atitinkamų produktų ypatybes ar privalumus, ypač kokybę, specifinius gamybos metodus, aukštus gyvūnų gerovės standartus ir aplinkos apsaugą, susijusius su atitinkama kokybės sistema.

3.   Paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiais veiksmais vartotojai neturi būti skatinami pirkti produktą dėl konkrečios jo kilmės, išskyrus produktus, kuriems taikomos kokybės sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (10) II antraštinėje dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (11) III skyriuje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 251/2014 (12) III skyriuje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (13) II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje, kuris taikomas vynui. Produkto kilmė gali būti nurodyta, jei kilmės nuoroda nepateikiama kaip pagrindinė informacija.

4.   Parama pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnio 2 dalį neteikiama su komerciniais prekių ženklais susijusiems informavimo ir skatinimo veiksmams.

5 straipsnis.

Ūkio ir verslo plėtra

1.   Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame verslo plane aprašoma bent jau:

a)

paramos verslui pradėti, skiriamos jauniesiems ūkininkams atveju: i) pradinė žemės ūkio valdos padėtis; ii) žemės ūkio valdos veiklos plėtojimo pagrindiniai ir tarpiniai tikslai; iii) išsami informacija apie veiksmus, įskaitant su aplinkosauginiu tvarumu ir efektyviu išteklių naudojimu susijusius veiksmus, kurių reikia žemės ūkio valdos veiklai plėtoti, pavyzdžiui, išsami informacija apie investicijas, mokymą, konsultacijas;

b)

paramos verslui pradėti, susijusios su ne žemės ūkio veikla kaimo vietovėse, atveju: i) paramos prašančio asmens arba labai mažos ar mažosios įmonės pradinė ekonominė padėtis; ii) asmens ar žemės ūkio valdos arba labai mažos ar mažosios įmonės naujos veiklos pagrindiniai ir tarpiniai tikslai; iii) išsami informacija apie veiksmus, kurių reikia asmens ar žemės ūkio valdos arba labai mažos ar mažosios įmonės veiklai plėtoti, pavyzdžiui, išsami informacija apie investicijas, mokymą, konsultacijas;

c)

paramos verslui pradėti, susijusios su mažų ūkių plėtra, atveju: i) pradinė žemės ūkio valdos padėtis ir ii) išsami informacija apie veiksmus, įskaitant su aplinkosauginiu tvarumu ir efektyviu išteklių naudojimu susijusius veiksmus, kurie padėtų užtikrinti ekonominį gyvybingumą, pavyzdžiui, išsami informacija apie investicijas, mokymą, bendradarbiavimą.

2.   Valstybės narės nustato Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytas ribas, išreikšdamos jas žemės ūkio valdos gamybos potencialu, matuojamu Komisijos reglamento (EB) Nr. 1242/2008 (14) 5 straipsnyje apibrėžtos standartinės produkcijos kiekiu ar lygiaverčiu dydžiu.

6 straipsnis

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas

Taikant miškų įveisimo ir miškingų plotų kūrimo priemonę, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnyje, taikomi šie būtiniausi aplinkosaugos reikalavimai:

a)

pasirenkant sodintinas rūšis, plotus ir naudotinus metodus, užtikrinama, kad miškas nebūtų nederamai įveistas pažeidžiamose buveinėse, tokiose kaip durpynai ir šlapynės, ir kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis didelės ekologinės vertės vietovėms, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo vietoves. Teritorijose, kurios pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (16) yra priskirtos „Natura 2000“ teritorijoms, įveisti mišką leidžiama, tik jei tai dera su atitinkamų teritorijų valdymo tikslais ir tik sutarus su valstybės narės institucija, atsakinga už programos „Natura 2000“ įgyvendinimą;

b)

pasirenkant medžių rūšis, veisles, ekotipus ir kilmės vietas, atsižvelgiama į atsparumo klimato kaitai ir gaivalinėms nelaimėms poreikį ir atitinkamos vietovės biotinę, dirvožemio ir hidrologinę būklę, taip pat į vietos sąlygomis galinčias pasireikšti rūšių invazines savybes, kaip tai apibrėžta valstybių narių. Paramos gavėjas privalo saugoti mišką ir jį prižiūrėti bent laikotarpiu, už kurį mokama priemoka už prarastas žemės ūkio pajamas ir priežiūrą. Ši apima tolesniam miško vystymuisi reikiamą priežiūrą, retinimą ar ganymą, konkurencijos su žoline augalija reguliavimą ir užtikrinimą, kad nesiformuotų tankus linkęs užsidegti pomiškis. Valstybės narės nustato trumpiausią ir ilgiausią laikotarpį, po kurio kertami greitai augančių rūšių medžiai. Trumpiausias laikotarpis yra ne trumpesnis kaip aštuoneri metai, o ilgiausias laikotarpis – ne ilgesnis kaip 20 metų;

c)

tais atvejais, kai dėl sudėtingų aplinkos ar klimato sąlygų, įskaitant aplinkos būklės blogėjimą, negalima tikėtis, kad sodinant daugiamečius miško augalus pavyks suformuoti taikomuose nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtą miško dangą, valstybė narė gali leisti paramos gavėjui suformuoti ir išlaikyti kitokią sumedėjusios augmenijos dangą. Tokiu atveju paramos gavėjas vykdo tokią pačią, kaip miškams taikomą priežiūrą ir apsaugą;

d)

tuo atveju, kai miško įveisimo veiksmais sukuriamas miškas, kurio dydis viršija tam tikrą valstybių narių nustatytiną ribą, vykdant tą veiksmą arba: i) sodinamos tik prie aplinkos prisitaikiusios rūšys ir (arba) toje biogeografinėje vietovėje klimato kaitai atsparios rūšys, kurios, kaip nustatyta atlikus poveikio vertinimą, nekelia grėsmės biologinei įvairovei ir ekosistemos funkcijoms ar neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, arba ii) sodinami skirtingų rūšių medžiai, tarp kurių yra: — plačialapių medžių, kuriais apsodinama bent 10 % ploto, arba — bent trijų rūšių ar veislių medžių, kurių pačia negausiausia rūšimi ar veisle apsodinama bent 10 % ploto.

7 straipsnis

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnyje nurodytą agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę prisiimti įsipareigojimai plėtoti gyvulininkystę turi atitikti bent šias sąlygas:

a)	siekiant išvengti per didelio arba nepakankamo nuganymo, valdomas ir prižiūrimas visas valdai priklausantis ganymo plotas;

b)	galvijų tankumas nustatomas atsižvelgus į visus ūkyje laikomus ganomus galvijus arba, jei prisiimamas įsipareigojimas apriboti maistingųjų medžiagų išplovimą, visus su atitinkamu įsipareigojimu susijusius ūkyje laikomus gyvūnus.

2.   Vykdant pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnyje nurodytą agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę prisiimtus įsipareigojimus veisti vietines veisles, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, ar išsaugoti augalų genetinius išteklius, kuriems gresia genetinė erozija, reikia:

a)	veisti vietinių veislių, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, ūkinius gyvūnus, genetiškai prisitaikiusius prie vienos ar daugiau tos šalies tradicinių auginimo sistemų ar aplinkos;

b)	saugoti augalų, kurie yra natūraliai prisitaikę prie vietos ir regiono sąlygų, genetinius išteklius, kuriems gresia genetinė erozija.

Paramos skyrimo reikalavimus atitinka šios ūkinių gyvūnų rūšys:

c)

galvijai;

d)

avys;

e)

ožkos;

f)	arklinių šeimos gyvūnai;

g)

kiaulės;

h)	paukščiai.

3.   Vietinės veislės laikomos veislėmis, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	yra nurodytas veislinių patelių toje šalyje skaičius;

b)	tą skaičių ir nykstančios veislės statusą yra patvirtinusi tinkamai pripažinta atitinkama mokslo įstaiga;

c)	tinkamai pripažinta atitinkama techninė įstaiga yra sudariusi ir nuolat atnaujina tos veislės gyvūnų bandos arba paukščių pulko registracijos knygą;

d)	atitinkamos įstaigos turi veislių, kurioms gresia išnykimas, gyvūnams identifikuoti reikalingų įgūdžių ir žinių.

Informacija apie šių sąlygų tenkinimą įtraukiama į kaimo plėtros programą.

4.   Augalų genetiniai ištekliai laikomi ištekliais, kuriems gresia genetinė erozija, su sąlyga, kad kaimo plėtros programoje pateikiama pakankamai genetinę eroziją patvirtinančių įrodymų, pagrįstų mokslinių tyrimų rezultatais ar rodikliais, rodančiais, kad mažėja vietinių veislių ar pagrindinių vietinių rūšių, menksta jų populiacijos įvairovė ir, atitinkamais atvejais, kinta toje vietoje vyraujanti žemės ūkio praktika.

5.   Veikla, susijusi su šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytais agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimais, neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 9 dalyje numatytos paramos skyrimo reikalavimų.

8 straipsnis

Žemės ūkio ir miškininkystės genetinių išteklių išsaugojimas

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   žemės ūkio genetinės medžiagos išsaugojimas in situ – genetinės medžiagos išsaugojimas ekosistemose bei natūraliose buveinėse ir rūšių ar laukinių veislių gyvybingų populiacijų išlaikymas ir atkūrimas jų natūralioje aplinkoje, o naminių gyvūnų veislių ar auginamų augalų rūšių atveju – jų gyvybingų populiacijų išlaikymas ir atkūrimas žemės ūkio aplinkoje, kurioje susidarė jų skiriamieji bruožai;

b)   miškininkystės genetinės medžiagos išsaugojimas in situ – genetinės medžiagos išsaugojimas ekosistemose bei natūraliose buveinėse ir rūšių gyvybingų populiacijų išlaikymas ir atkūrimas jų natūralioje aplinkoje;

c)   išsaugojimas ūkyje ar miško valdoje– ūkio ar miško valdos lygmeniu vykdomas išsaugojimas ir vystymas in situ;

d)   išsaugojimas ex situ – žemės ūkio ar miškininkystės genetinės medžiagos išsaugojimas už jos natūralios buveinės ribų;

e)   rinkimas ex situ – žemės ūkio ar miškininkystės genetinės medžiagos rinkimas už jos natūralios buveinės ribų.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 9 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje numatytos paramos skyrimo reikalavimus atitinkantys veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti žemės ūkio ir miškininkystės genetinius išteklius, apima:

a)

tikslinius veiksmus, t. y. veiksmus, kuriais skatinamas žemės ūkio ir miškininkystės genetinių išteklių išsaugojimas in situ ir ex situ, jų apibūdinimas, rinkimas ir naudojimas, įskaitant šiuo metu in situ, taip pat ūkyje ar miško valdoje išsaugotų genetinių išteklių bei ex situ rinkinių ir duomenų bazių internetinių aprašų sudarymą;

b)	suderintus veiksmus, t. y. veiksmus, kuriais valstybių narių kompetentingos organizacijos skatinamos keistis informacija siekiant išsaugoti, apibūdinti, rinkti ir naudoti Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės genetinius išteklius;

c)	papildomus veiksmus, t. y. informavimą, informacijos platinimą ir konsultavimo veiklą, kurioje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys, mokymo kursus ir techninių ataskaitų rengimą.

9 straipsnis

Klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio ir lygiavertės praktikos dvigubo finansavimo vengimas

1.   Apskaičiuojant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 6 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje numatytos paramos išmokas, atsižvelgiama tik į papildomas išlaidas ir (arba) prarastas pajamas, susijusias su įsipareigojimais, kurie viršija atitinkamą privalomą praktiką, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje.

2.   Kai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 8 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pranešama, kad Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnyje nurodytas agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimas taikyti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 IX priedo I skirsnio 3 ir 4 punktuose ir III skirsnio 7 punkte nurodytą praktiką ar bet kokią kitą į tą priedą papildomai įtrauktą praktiką yra lygiavertis vienos ar kelių Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 2 dalyje nustatytų rūšių praktikai, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 6 dalyje numatyta išmoka už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimą sumažinama vienkartine suma, lygia daliai valstybėje narėje ar regione už Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 12 dalies c punkte nustatytą kiekvienos rūšies žalinimo praktiką mokamos žalinimo išmokos.

10 straipsnis

Gyvūnų gerovė

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 33 straipsnyje numatytos paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiais gyvūnų gerovės įsipareigojimais užtikrinami aukštesni auginimo metodų standartai vienoje iš šių sričių:

a)	vandens, pašarų ir gyvūnų priežiūros, atsižvelgiant į natūralius gyvulininkystės poreikius;

b)	laikymo sąlygų, tokių kaip didesnė erdvė, grindų paviršiai, aplinkos gerinimo medžiagos, natūralus apšvietimas;

c)	galimybės patekti į lauką;

d)	praktikos, pagal kurią vengiama žaloti ir (arba) kastruoti gyvūnus, o ypatingais atvejais, kai gyvūnų žalojimas arba kastravimas laikomas būtinu, naudojami anestetikai, analgetikai ir vaistai nuo uždegimo arba atliekama imuninė kastracija.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Parama trumpo tiekimo grandinėms kurti ir plėtoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnio 2 dalies d punkte, skiriama tik tokioms tiekimo grandinėms, kuriose ūkininką nuo vartotojo skiria ne daugiau kaip vienas tarpininkas.

2.   Parama vietos rinkoms kurti ir plėtoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnio 2 dalies d punkte, skiriama rinkoms, kurios:

a)	yra apibrėžtos kaimo plėtros programoje nustačius, kelių kilometrų spinduliu nuo ūkio, iš kurio kilęs produktas, turi būti vykdoma perdirbimo ir pardavimo galutiniam vartotojui veikla, arba

b)	yra kitaip įtikinamai apibrėžtos kaimo plėtros programoje.

3.   Teikiant paramą veiksmams pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnio 2 dalies c punktą, smulkiu veiklos vykdytoju laikoma Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (17) apibrėžta labai maža įmonė arba fizinis asmuo, kuris paramos prašymo metu nevykdo ekonominės veiklos.

4.   Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyta skatinimo veikla atitinka paramos skyrimo reikalavimus, tik jei ji yra susijusi su trumpo tiekimo grandinėmis ir vietos rinkomis, atitinkančiomis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas.

12 straipsnis

Komercinės paskolos tarpusavio pagalbos fondams

Jei finansinėms kompensacijoms, kurias turi sumokėti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 38 ir 39 straipsniuose nurodyti tarpusavio pagalbos fondai, skirtų lėšų šaltinis yra komercinė paskola, šios paskolos laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip vieneri ir ne ilgesnis kaip penkeri metai.

13 straipsnis

Investicijos

Taikant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 45 straipsnį:

a)	su išperkamosios nuomos sutartimi susijusios kitos išlaidos, pavyzdžiui, nuomotojo pelnas, palūkanų refinansavimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir draudimo mokesčiai, nėra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)	valstybės narės savo kaimo plėtros programose nustato sąlygas, kuriomis naudotos įrangos pirkimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis;

c)	valstybės narės nustato, kad parama su energijos vartojimu ir gamyba susijusioms investicijoms į atsinaujinančiosios energijos infrastruktūrą teikiama, tik jei užtikrinama atitiktis būtiniausiems energijos vartojimo efektyvumo standartams, jei šie yra nustatyti nacionaliniu lygmeniu;

d)	investicijos į įrenginius, kurių pagrindinė paskirtis – gaminti elektros energiją iš biomasės, neatitinka paramos skyrimo reikalavimų, nebent panaudojama valstybių narių nustatytina mažiausia procentinė šiluminės energijos dalis;

e)

valstybės narės skirtingų rūšių įrenginiams nustato bioenergijos, įskaitant biodegalus, gamybai naudojamų javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrinių ir aliejinių augalų didžiausias proporcines dalis. Parama bioenergijos projektams teikiama, tik jei bioenergija atitinka Sąjungos teisės aktuose, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (18) 17 straipsnio 2–6 dalis, nustatytus taikytinus tvarumo kriterijus. Šiuo atžvilgiu kaimo plėtros programos strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikiamas bendras vertinimas.

14 straipsnis

Įsipareigojimų pakeitimas arba koregavimas

1.   Valstybės narės gali leisti vieną įsipareigojimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28, 29, 33 arba 34 straipsnį jo vykdymo metu pakeisti kitu įsipareigojimu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	pakeitimas neabejotinai naudingas aplinkai arba gyvūnų gerovei;

b)	iš esmės sustiprinamas esamas įsipareigojimas;

c)	atitinkami įsipareigojimai yra numatyti patvirtintoje kaimo plėtros programoje.

Naujas įsipareigojimas prisiimamas visam atitinkamoje priemonėje nurodytam laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko jau praleista įgyvendinant pirminį įsipareigojimą.

2.   Valstybės narės gali leisti koreguoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28, 29, 33 ir 34 straipsnius prisiimtus įsipareigojimus jų galiojimo laikotarpiu, jeigu patvirtintoje kaimo plėtros programoje numatyta tokio koregavimo galimybė ir jei toks koregavimas yra tinkamai pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kiek pasiekti pirminio įsipareigojimo tikslai.

Paramos gavėjas pakoreguotą įsipareigojimą vykdo likusį pirminio įsipareigojimo laikotarpį.

Koregavimu laikomas ir įsipareigojimo laikotarpio pratęsimas.

15 straipsnis

Atvejai, kuriais nereikalaujama kompensacijos

1.   Tuo atveju, kai paramos gavėjas laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas, kurį reikėjo prisiimti, kad būtų suteikta parama, padidina valdos plotą, valstybės narės gali numatyti galimybę likusiam įsipareigojimo laikotarpiui išplėsti įsipareigojimą, kad jis apimtų papildomą plotą, arba pradinį įsipareigojimą pakeisti nauju. Tokios pačios sąlygos taikomos tais atvejais, kai padidėja valdai priklausantis plotas, kuriam taikomas įsipareigojimas.

2.   Išplėsti įsipareigojimą, kad jis apimtų papildomą plotą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, galima šiomis sąlygomis:

a)	tai naudinga aplinkosaugos tikslui, kurio siekiama tuo įsipareigojimu;

b)	tai pagrįsta, atsižvelgiant į įsipareigojimo pobūdį, likusio laikotarpio trukmę ir papildomo ploto dydį;

c)	tai nesumažina patikrų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi paramos skyrimo sąlygų, veiksmingumo.

Įsipareigojimas galioja pirminį laikotarpį.

3.   Esamą įsipareigojimą pakeisti prisiimamu nauju įsipareigojimu, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, galima su sąlyga, kad naujasis įsipareigojimas apima visą atitinkamą plotą, o jo sąlygos nėra švelnesnės už pirminio įsipareigojimo sąlygas.

Pirminį įsipareigojimą keičiant nauju, šis prisiimamas visam atitinkamoje priemonėje nurodytam laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko jau praleista įgyvendinant pirminį įsipareigojimą.

III   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

16 straipsnis

Išlaidų tinkamumas finansuoti

1.   Išlaidos, susijusios su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 52 ir 63 straipsniuose nurodytas priemones prisiimtais teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams, yra tinkamos finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu šiais atvejais:

a)	mokėjimų, atliktinų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., atveju, jeigu finansinis asignavimas, skirtas atitinkamai priemonei pagal atitinkamą programą, priimtą laikantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005, jau panaudotas;

b)	mokėjimų, atliktinų po 2015 m. gruodžio 31 d., atveju.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	tokios išlaidos numatytos atitinkamoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programoje;

b)	taikoma šio reglamento I priede atitinkamai priemonei, taikomai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, nustatyta EŽŪFKP įnašo norma;

c)	valstybės narės užtikrina, kad reikiami pereinamojo laikotarpio veiksmai būtų aiškiai apibrėžti jų valdymo ir kontrolės sistemose.

17 straipsnis

Kroatija

1.   Išlaidos, susijusios su Kroatijos pagal Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonės (IPARD) programą prisiimtais teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams, susijusiais su veiksmais pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007 (19) 171 straipsnio 3 dalies b punkte ir 4 dalies a ir b punktuose nurodytas priemones, yra tinkamos finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu šiais atvejais:

a)	mokėjimų, atliktinų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., atveju, jeigu finansinis asignavimas, skirtas atitinkamai priemonei pagal atitinkamą programą, priimtą laikantis Reglamento (EB) Nr. 718/2007, jau panaudotas;

b)	mokėjimų, atliktinų po 2016 m. gruodžio 31 d., atveju.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	tokios išlaidos numatytos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programoje;

b)	taikoma šio reglamento II priede atitinkamai priemonei, taikomai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, nustatyta EŽŪFKP įnašo norma;

c)	Kroatija užtikrina, kad reikiami pereinamojo laikotarpio veiksmai būtų aiškiai apibrėžti jos valdymo ir kontrolės sistemose.

3.   Po 2013 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos, susijusios su IPARD programos užbaigimo veiksmais ir Reglamento (EB) Nr. 718/2007 191 straipsnyje nurodytu ex post vertinimu, yra tinkamos finansuoti EŽŪFKP lėšomis pagal programos techninės pagalbos dalį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, jei programoje yra pateikta nuostata dėl tokių išlaidų.

18 straipsnis

Ex post vertinimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 86 straipsnio 5 dalyje nurodyta ex post vertinimo ataskaita Komisijai pateikiama iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 87 straipsnyje nurodyta ex post vertinimo ataskaitų suvestinė baigiama rengti ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006 panaikinamas.

Jis toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.

20 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(2)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final).

(4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013) 659 final).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(6)  2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

(7)  2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).

(8)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m. (OL L 347, 2012 12 20, p. 865).

(9)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 368, 2006 12 23, p. 15).

(10)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(11)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

(12)  2014 m. vasario 26 d. Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžimo, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

(13)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(14)  2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1242/2008, kuriuo nustatoma Bendrijos žemės ūkio valdų tipologija (OL L 335, 2008 12 13, p. 3).

(15)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(16)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(17)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(18)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(19)  2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 170, 2007 6 29, p. 1).

---

---

---