Nelegalių imigrantų grąžinimas: bendri standartai ir tvarka

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių ES nepriklausančių šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjunga (ES) vykdytų veiksmingą ir žmonišką grąžinimo politiką kaip privalomą gerai veikiančios migracijos politikos elementą.
• Ja nustatomos ES nepriklausančių šalių piliečių, kurie neatitinka ar nebeatitinka atvykimo į ES valstybės narės teritoriją, buvimo arba gyvenimo joje sąlygų, grąžinimo bendros taisyklės ir susijusios procesinės apsaugos priemonės, kartu užtikrinant nelegalių imigrantų savanorišką grįžimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Neteisėto buvimo nutraukimas

Neteisėtas buvimas nutraukiamas dviem etapais:

• 1.

  pirmiausia yra priimamas sprendimas grąžinti, nuo kurio prasideda laikotarpis savanoriškai išvykti;

• 2.

  tuomet prireikus priimamas sprendimas dėl išsiuntimo su galimu sulaikymu ir galiausiai išsiuntimu.

Sprendimas grąžinti

• Valstybė narė, atsižvelgdama į asmenines, humanitares ar kitas priežastis, bet kuriuo metu gali suteikti atskirą leidimą gyventi ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti neteisėtai jos teritorijoje esančiam ES nepriklausančios šalies piliečiui.
• ES nepriklausančios šalies pilietis, kuris turi kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar kitą lygiavertį leidimą, turi nedelsdamas vykti į tą šalį.
• Jeigu kita valstybė narė priima nelegaliai esantį ES nepriklausančios šalies pilietį pagal dvišalį susitarimą, ta šalis yra atsakinga už sprendimo grąžinti išdavimą.
• Sprendime grąžinti gali būti numatytas 7–30 dienų laikotarpis, per kurį nelegaliai esantis ES nepriklausančios šalies pilietis gali savanoriškai išvykti. Tam tikromis aplinkybėmis šis laikotarpis gali būti pratęstas, taip pat sutrumpintas arba nesuteiktas apskritai, visų pirma kai kyla pavojus, kad nelegaliai esantis ES nepriklausančios šalies pilietis:
  • pasislėps ir todėl nebus galima jo grąžinti;
  • pateikė melagingą prašymą;
  • kelia pavojų visuomenės ir (arba) nacionaliniam saugumui.
• Savanoriško išvykimo laikotarpiu ES nepriklausančios šalies piliečiui gali būti taikomi tam tikri įpareigojimai, kad jis negalėtų pasislėpti.
• Sprendimas grąžinti gali būti išduotas kartu su draudimu atvykti, jeigu laikotarpis savanoriškai išvykti nebuvo suteiktas arba jeigu ES nepriklausančios šalies pilietis neįvykdė prievolės grįžti. Draudimo atvykti trukmė yra nustatoma kiekvienu atveju atskirai, tačiau ji negali būti ilgesnė nei penkeri metai, išskyrus atvejus, kai ES nepriklausančios šalies pilietis kelia pavojų visuomenės ir (arba) nacionaliniam saugumui.

Išsiuntimas

Valstybė narė turi įvykdyti sprendimą grąžinti, jeigu nebuvo suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti arba jeigu nebuvo laikomasi įpareigojimo grįžti per savanoriško išvykimo laikotarpį, išskyrus ypatingus atvejus, kai išsiuntimas gali būti atidėtas. ES nepriklausančių šalių piliečių išsiuntimas gali būti atidėtas, jeigu kyla pavojus gyvybei (pabėgėlių negrąžinimo* principas) arba sprendimas grąžinti yra laikinai sustabdytas.

Priverstinės priemonės, kurios yra proporcingos ir be nepagrįstos prievartos, gali būti naudojamos ES nepriklausančių šalių piliečių grąžinimui tik kraštutiniu atveju.

Sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu

• Esant tam tikroms sąlygoms ir griežtai laikantis tam tikrų apsaugos priemonių, įskaitant teisminę peržiūrą, valstybės narės grąžinimo procedūros metu gali sulaikyti ES nepriklausančios šalies pilietį, jeigu kyla pavojus, kad jis pasislėps arba išvengs pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdys.
• Sulaikymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
• Sulaikymas vykdomas specialiuose sulaikymo centruose arba, jeigu nėra galimybių, sulaikyti asmenys apgyvendinami įkalinimo įstaigų patalpose, atskiriant juos nuo kalinių.

Procesinės apsaugos priemonės

Direktyva nustatomos įvairios procesinės apsaugos priemonės:

• informacijos pateikimas ES nepriklausančios šalies piliečiui;
• teisė apskųsti;
• teisinė pagalba ir atstovavimas;
• prireikus lingvistinė pagalba.

Valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į šeimos narių vienybės išlaikymo principą, sudaryti sąlygas nepilnamečiams dalyvauti pagrindinio švietimo sistemoje, teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą ir atsižvelgti į specialius pažeidžiamų žmonių, kurie laukia savanoriško grįžimo arba grąžinimo, poreikius.

Nelydimi nepilnamečiai

• Prieš priimant sprendimą grąžinti nelydimą nepilnametį, atitinkamos įstaigos turi suteikti pagalbą deramai atsižvelgdamos į vaiko interesus. Valstybė narė, prieš išsiųsdama nelydimą nepilnametį iš savo teritorijos, turi įsitikinti, kad jis bus grąžintas jo šeimos nariui, paskirtam globėjui ar kad jis bus tinkamai priimtas šalyje, į kurią jis grąžinamas.
• Direktyva siekiama apriboti nelydimų nepilnamečių bei šeimų sulaikymą ir nustatomos atitinkamos sulaikymo sąlygos.

Bendrosios taisyklės

Direktyva gali būti netaikoma tam tikrų kategorijų ES nepriklausančių šalių piliečiams, kaip antai tiems, kurie buvo sulaikyti dėl neteisėto sienos kirtimo. Tačiau valstybės narės turi užtikrinti, kad elgesys su tokiais žmonėmis ir jų apsaugos lygis atitiktų bent tam tikras ES sąlygas dėl priverstinių priemonių, išsiuntimo, sveikatos priežiūros ir sulaikymo. Visais atvejais valstybės narės privalo:

• užtikrinti, kad ES nepriklausančių šalių piliečių grąžinimas nekelia jiems pavojaus;
• atsižvelgti į vaikų interesus, šeimos gyvenimą ir atitinkamo asmens sveikatą.

Kurioms šalims direktyva taikoma?

Direktyva taikoma visoms valstybėms narėms, išskyrus Airiją, ir šioms ES nepriklausančioms Šengeno erdvės šalims: Islandijai, Lichtenšteinui, Norvegijai ir Šveicarijai.

Įgyvendinimas ir susiję aktai

• Europos Komisija turi kas trejus metus pateikti direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą ir, prireikus, pasiūlyti jos keitimus.
• Reglamentu (ES) 2016/1953 nustatomas bendras Europos kelionės dokumentas neteisėtai esantiems ES nepriklausančių šalių piliečiams grąžinti (Europos kelionės dokumentas grąžinamiems asmenims). Šis dokumentas galioja vienai kelionei iki ES nepriklausančios šalies piliečio, kuriam taikomas valstybės narės išduotas sprendimas grąžinti, atvykimo į šalį, į kurią grąžinama, vietos.
• 2017 m. Komisija paskelbė valstybėms narėms skirtą Rekomendaciją (ES) 2017/432 dėl veiksmingesnio grąžinimo įgyvendinant direktyvą ir Rekomendaciją (ES) )2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybėms narėms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. Naujos priemonės dėl grąžinimo politikos taip pat pasiūlytos atnaujintame Veiksmų grąžinimo srityje plane ir valstybių narių rekomendacijose.
• 2023 m. Komisija priėmė:
  • politikos dokumentą „Veiklos strategija veiksmingesnėms grąžinimo procedūroms užtikrinti“ ir jo priedą. Tai yra Komisijos indėlis į veiksmingesnio grąžinimo veiklos strategijos, nustatytos naujajame migracijos ir prieglobsčio pakte, rengimo procesą;
  • Rekomendaciją (ES) 2023/682 dėl dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo, kuria siekiama paspartinti grąžinimo procesą, skatinant už neteisėtai esančio ES nepriklausančios šalies piliečio grąžinimą atsakingą valstybę narę abipusiškai pripažinti bet kokį kitos valstybės narės anksčiau to paties asmens atžvilgiu priimtą sprendimą grąžinti, nebent tokio sprendimo grąžinti vykdymas būtų sustabdytas.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?

Direktyvos taisyklės turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 24 d., išskyrus taisykles dėl nemokamos teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo, kurios turėjo būti perkeltos ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 24 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Humaniška ir veiksminga grąžinimo ir readmisijos politika (Europos Komisija)

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98–107)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2023 m. kovo 16 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2023/682 dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (OL L 86, 2023 3 24, p. 58–64)

Politikos dokumentas „Veiklos strategija veiksmingesnėms grąžinimo procedūroms užtikrinti“ (COM(2023) 45 final, 2023 1 24)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020) 609 final, 2020 9 23)

2017 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (OL L 339, 2017 12 19, p. 83–159)

2017 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/432 dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (OL L 66, 2017 3 11, p. 15–21)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingesnė grąžinimo politika Europos Sąjungoje. Atnaujintas veiksmų planas“ (COM(2017) 200 final, 2017 3 2)

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1953 dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti nustatymo, kuriuo panaikinama 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija (OL L 311, 2016 11 17, p. 13–19)

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES grąžinimo politikos (COM(2014) 199 final, 2014 3 28)

paskutinis atnaujinimas 03.01.2024