Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) (2007–2013 m.)

Siekiant sumažinti atotrūkį tarp Europos regionų išsivystymo lygio ir padėti mažiau išsivysčiusiems regionams, šiame reglamente nurodomi veiksmai, kurie padėtų gauti finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Jame taip pat nustatomos užduotys ir ERPF intervencija, atsižvelgiant į 2007–2013 m. reformuotos sanglaudos politikos „Konvergencijos“, „Regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ bei „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ aspektus.

DOKUMENTAS

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamentos ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondų, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (Žr. keičiantis (-ys) aktas (-ai)).

SANTRAUKA

Šiame reglamente nustatomi ir apibrėžiami ERPF užduotys ir veikimo mastai. ERPF veiklos sritis „Konvergencijos“, „Regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ bei „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ kontekste, kaip nurodyta bendrosiose nuostatose dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo.

Tikslas

ERPF tikslas – prisidėti stiprinant ekonominę ir socialinę sanglaudą bei mažinant skirtumus tarp regionų. Šio tikslo siekiama remiant regionų plėtrą ir ekonomikos struktūrinį koregavimą, įskaitant nuosmukį patiriančių regionų pertvarkymą.

Taikymo sritis

ERPF savo paramą daugiausia skiria teminiams prioritetams, kurie atitinka „Konvergencijos“, „Regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ bei „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslus. Didžiausias dėmesys finansavimo srityje skiriamas:

• investicijoms, skiriamoms nuolatinėms darbo vietoms kurti;
• investicijoms į infrastruktūrą;
• paramos priemonėms vietos ir regionų plėtrai, kurios apima paramą ir paslaugas verslui, ypač mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ);
• techninę pagalbą.

Konvergencija

„Konvergencijos“ dalyje ERPF daugiausia dėmesio skiria tvarios ekonomikos plėtros paramai, taip pat nuolatinėms darbo vietoms kurti. Valstybių narių veiklos programose siekiama modernizuoti ir įvairinti regionų ekonomines struktūras, įskaitant šias sritis:

• moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP), naujovės ir verslumas;
• informacinė visuomenė;
• aplinkosauga;
• rizikos prevencija;
• turizmas;
• investicijos į kultūrą;
• investicijos į transportą;
• energetika;
• investicijos į švietimą;
• investicijos į sveikatos ir socialinę infrastruktūrą;
• tiesioginė pagalba investicijoms į mažąsias ir vidutinio dydžio įmones (MVĮ).

Regioninis konkurencingumas ir užimtumas

„Regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ prioritetai sugrupuoti į tris sritis:

• naujovės ir žinių ekonomika, ypač stiprinant MTTP regioninius pajėgumus ir inovacijas, verslumas ir naujų finansinių instrumentų įmonėms kūrimas;
• aplinkosauga ir rizikos prevencija, apimanti užterštos žemės atkūrimą, efektyvų energijos vartojimą, švaraus miesto transporto skatinimą ir planų kūrimą, siekiant užkirsti kelią ir valdyti gamtinius ir technologinius pavojus;
• prieiga prie transporto ir telekomunikacijų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, ypač antrinių tinklų stiprinimas ir MVĮ prieigos prie informacinių ir ryšio technologijų (IRT) skatinimas.

Europos teritorinis bendradarbiavimas

ERPF „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ programoje pagrindinis dėmesys skiriamas trims sritims:

• tarpvalstybinei ekonominės ir socialinės veiklos plėtrai, taikant bendras tvaraus teritorijų vystymosi strategijas. Tuo siekiama, pavyzdžiui, skatinti verslumą, saugoti ir valdyti gamtinius ir kultūrinius išteklius, taip pat skatinti bendradarbiavimą, pajėgumus ir bendrą infrastruktūros naudojimą;
• tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kurti ir vystyti, įskaitant dvišalį jūrų regionų bendradarbiavimą. Prioritetinės sritys – inovacijos, aplinkosauga, susisiekimo gerinimas ir tvari miesto plėtra;
• regioninės politikos veiksmingumui didinti. Siekiama skatinti ryšius ir keitimąsi patirtimi tarp regionų ir vietos valdžios institucijų.

Valstybėms narėms pateikus prašymą, vietoj nacionalinių taisyklių Komisija gali pasiūlyti taisykles tam tikroms išlaidų kategorijoms.

Valstybės narės paskiria vieną vadovaujančią instituciją, sertifikavimo instituciją ir vieną audito instituciją.

Kaip nurodyta bendrosiose nuostatose, valstybės narės gali taikyti šią teisinę programą dėl bendradarbiavimo, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), ir pavesti atlikti vadovaujančios institucijos ir techninio sekretoriato užduotis.

Norint, kad projektas būtų pasirinktas, jis turi apimti mažiausiai dvi šalis, kurios privalo veikti bendrai mažiausiai dviejose iš šių keturių sričių: plėtra, įgyvendinimas, personalas ir finansavimas. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju, programa gali būti įgyvendinama vienoje valstybėje narėje, jei ją pristatė mažiausiai dvi valstybės. Bendradarbiavimo tinklas ir keitimasis patirtimi turi apimti mažiausiai tris paramos gavėjus iš mažiausiai dviejų valstybių iš trijų regionų, kurie turi veikti bendrai keturiose minėtose srityse.

Veiksmų programoje turi būti ši informacija:

• bendradarbiavimo zonos stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė;
• prioritetų pagrindimas;
• informacija apie prioritetines kryptis ir jų konkrečius tikslus;
• intervencijos sričių pagal kategoriją paskirstymas;
• finansavimo planas;
• įgyvendinimo nuostatos;
• didelės apimties projektų sąrašas.

Skiriant finansavimą atsižvelgiama į vietovės savybes. Bendras finansavimas gali būti pasiektas:

• 20 proc. pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS III zonose, greta Europos Sąjungos pasienio zonos;
• 20 proc. pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą operacijoms, kurios atitinkamose vietovėse apima išorinius partnerius;
• 10 proc. pagal tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą dėl išlaidų, skirtų operacijų įgyvendinimui trečiosiose šalyse, už Europos Sąjungos ribų.

Teritoriniai ypatumai

ERPF ypatingą dėmesį skiria teritoriniams ypatumams. Veiksmai, susiję su miesto dimensija, integruoti į veiksmų programas, remiantis iniciatyvos URBAN patirtimi. ERPF siekia išspręsti miestų ekonomines, aplinkos apsaugos ir socialines problemas.

Kaimo vietovėse ir nuo žvejybos priklausančiose vietovėse ERPF turi sutelkti dėmesį į ekonomikos įvairinimą, būtent:

• infrastruktūrą prieinamumui gerinti;
• telekomunikacijos tinklus ir paslaugas kaimo vietovėse;
• naujų ekonominių veiklos rūšių plėtrą;
• stiprinti ryšius tarp miesto ir kaimo vietovių;
• turizmo plėtrą ir kaimo vietovių išplanavimą.

Gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse ERPF investicijas skiria prieinamumui, ekonominei veiklai, susijusiai su kultūros paveldu, gerinti, tvariam išteklių naudojimui ir turizmui skatini.

Be to, ERPF skiria finansavimą papildomoms išlaidoms, susijusioms su atokiausių regionų geografine padėtimi, būtent:

• parama prekių transportavimui ir transportavimo paslaugų pradžiai;
• parama, skirta sandėliavimui, gamybos priemonių priežiūrai ir žmogiškojo kapitalo trūkumui vietos darbo rinkoje.

Baigiamosios nuostatos

Reglamentas nekeičia iki jo įsigaliojimo datos patvirtintų intervencijų. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/99 pateiktos paraiškos galioja, tačiau šis reglamentas buvo panaikintas 2007 m. sausio 1-ą dieną. Dabartinis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1-ą dieną ir turėtų būti peržiūrėtas ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 dieną.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999.Žr. konsoliduotąją versiją.

REIKALAVIMUS ATITINKANTYS REGIONAI IR ZONOS

2006 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimas 2006/769/EB, sudarantis Bendrijos regionų ir sričių, atitinkančių reikalavimus Europos regioninės plėtros fondo finansavimui pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo tarptautines ir tarpvalstybines kryptis 2007–2013 m. gauti, sąrašą (OL L 312, 2006 11 11).Žr. konsoliduotąją versiją.

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/597/EB, nustatantis regionų, atitinkančių reikalavimus gauti laikinąjį išimtinį finansavimą iš struktūrinių fondų pagal regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą 2007–2013 m., sąrašą (OL L 243, 2006 9 6).

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/595/EB, nustatantis regionų, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą iš struktūrinių fondų pagal konvergencijos tikslą 2007–2013 m., sąrašą (OL L 243, 2006 9 6).Žr. konsoliduotąją versiją.

ORIENTACINIS PASISKIRSTYMAS PAGAL VALSTYBES NARES

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/609/EB, nustatantis orientacinį įsipareigojimų asignavimų, skirtų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui 2007–2013 m. laikotarpiu, paskirstymą pagal valstybes nares (OL L 247, 2006 9 9).Žr. konsoliduotąją versiją.

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/594/CE nustatantis orientacinį įsipareigojimų asignavimų, skirtų konvergencijos tikslui 2007–2013 m. laikotarpiu, paskirstymą pagal valstybes nares (OL L 243, 2006 9 6).Pakeitė:Sprendimas 2010/475/ES (OL L 232, 2010 9 2).

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/593/EB, nustatantis orientacinį įsipareigojimų asignavimų, skirtų regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslui 2007–2013 m. laikotarpiu, paskirstymą pagal valstybes nares (OL L 243, 2006 9 6).Pakeitė:Sprendimas 2010/476/ES (OL L 232, 2010 9 2).

BENDRIJOS STRATEGINĖS GAIRĖS

2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimas 2006/702/EB, dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių (OL L 291, 2006 10 21). 2006 m. spalio 6 d. Taryba patvirtino Bendrijos strateginių gairių sanglaudos, augimo ir užimtumo srityje projektą. Šiose strateginėse gairėse apibrėžta sanglaudos politikos įgyvendinimo ir Fondų paramos teikimo 2007–2013 m. sistema.

2005 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatas „Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007–2013 m.“ (COM(2005) 299 – Neskelbtas Oficialiajame leidinyje).

EKONOMIKOS ATGAIVINIMAS

2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete ir Regionų komitetui, pavadintas „Sanglaudos politika: investavimas į realiąją ekonomiką“ (COM(2008) 876 baigiamasis. Neskelbtas Oficialiajame leidinyje). Sanglaudos politika – pirmasis realiosios ekonomikos Bendrijos finansavimo šaltinis. Komisija pateikė nustatytus prioritetus, susijusius su žmonėmis, įmonėmis, infrastruktūra ir energetika, taip pat moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekdama prisidėti prie Europos ekonomikos atsigavimo ir socialinės pažangos. Ji numato viešųjų investicijų padidėjimą 2007–2013 m.

Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai – Europos ekonomikos atkūrimo planas (COM(2008) 800 galutinis. Neskelbtas Oficialiajame leidinyje).

ENERGIJA – GYVENAMASIS BŪSTAS

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 397/2009, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros investavimo tinkamumo į energijos efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją būsto sektoriuje. Europos ekonomikos skatinimo planas skatina naudoti priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui pastatuose. Šis reglamentas šioje srityje numato viešųjų investicijų sistemą. Nacionaliniai investicijų planai turi būti rengiami tinkamiausiu teritoriniu lygiu (šalies, regiono ar vietos). Sanglaudos politikos finansavimas leidžia remti mažiausių namų ūkių naudojamas priemones.

Taip pat ERPF išlaidos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija, bus taikomos visoms valstybėms narėms. Kitos išlaidos, susijusios su gyvenamąja vieta, turi būti ribojamos valstybėse, kurios prisijungė po 2004 m. gegužės 1dienos. Reglamento 1080/2006 7 straipsnis, reglamentuojantis išlaidų tinkamumą, yra atitinkamai pakeistas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 17.09.2010