Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62017TJ0834

    2022 m. vasario 23 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas.
    United Parcel Service, Inc. prieš Europos Komisiją.
    Deliktinė atsakomybė – Konkurencija – Tarptautinio skubaus smulkių siuntinių pristatymo EEE paslaugų rinkos – Koncentracija – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – To sprendimo panaikinimas Bendrojo Teismo sprendimu – Teisė į gynybą – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Priežastinis ryšys.
    Byla T-834/17.

    Court reports – general – 'Information on unpublished decisions' section

    ECLI identifier: ECLI:EU:T:2022:84

    Byla T‑834/17

    United Parcel Service, Inc.

    prieš

    Europos Komisiją

    2022 m. vasario 23 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

    „Deliktinė atsakomybė – Konkurencija – Tarptautinio skubaus smulkių siuntinių pristatymo EEE paslaugų rinkos – Koncentracija – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – To sprendimo panaikinimas Bendrojo Teismo sprendimu – Teisė į gynybą – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Priežastinis ryšys“

    1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta Sąjungos institucijos padaryta žala – Minimalūs reikalavimai – Nepakankamai kruopštus tam tikrų teisinių ir faktinių argumentų pateikimas – Priimtinumas

      (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

      (žr. 26–28 punktus)

    2. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinyje nenurodyti teisiniai pagrindai – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus rašytinius dokumentus – Nepriimtinumas

      (Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

      (žr. 31–34 punktus)

    3. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinyje nenurodyti teisiniai pagrindai – Bendra nuoroda į kitus dokumentus – Nepriimtinumas – Galimybė duoti nuorodą į tam pačiam teismui kitoje byloje pateiktus rašytinius dokumentus – Vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju – Esminė sąlyga – Tos pačios šalys, įskaitant ieškoves, dviejose bylose

      (Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

      (žr. 51 punktą)

    4. Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas įrodymų ir pasiūlymų dėl įrodymų pateikimas – Sąlygos

      (Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio f punktas, 81 straipsnio 1 dalis ir 85 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys)

      (žr. 64–66, 69, 79 punktus)

    5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas – Institucijos diskrecija priimant aktą – Sąjungos teismo atsižvelgimas į šią diskreciją vertinant neteisėtumą

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 82–88 punktus)

    6. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Teisė į gynybą – Įtraukimas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 95 punktą)

    7. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Komisijos pareigos informuoti apie koncentraciją pranešusią šalį apie ekonometrinio modelio, naudojamo vertinant koncentracijos poveikį kainoms, paskutinę versiją pažeidimas – Pakankamai aiškus atitinkamos šalies teisės į gynybą pažeidimas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnio 3 dalis)

      (žr. 97–111, 117, 118, 122, 123 punktus)

    8. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Nepakankamas Sąjungos akto motyvavimas – Netaikymas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 189 punktą)

    9. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas – Institucijos diskrecija priimant aktą – Komisijos vykdant koncentracijų kontrolės procedūrą pasirinktas ekonometrinis modelis, gerokai nukrypstantis nuo įprastos institucijos praktikos – Pakankamai aiškaus pažeidimo nebuvimas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 201–203, 209, 210, 215–228 punktus)

    10. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Įrodinėjimo pareiga

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 341 punktą)

    11. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Žala, kurią sudaro išlaidos, susijusios su dalyvavimu koncentracijos tarp dviejų konkuruojančių įmonių kontrolės procedūroje – Dėl laisvo ieškovės pasirinkimo patirtos išlaidos – Tiesioginio priežastinio ryšio tarp žalos ir institucijos veiksmų nebuvimas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 343 punktą)

    12. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Žala, kurią sudaro išlaidos, susijusios su kompensacijos už sutarties nutraukimą mokėjimu, priėmus sprendimą, kuriuo koncentracija, apie kurią pranešta, pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – Išlaidos, susijusios su sutartiniu įsipareigojimu, kurį lemia šalių valia – Priežastinio ryšio tarp žalos ir institucijos veiksmų nebuvimas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 344–350 punktus)

    13. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Negautas pelnas dėl sprendimo, kuriuo koncentracija, apie kurią pranešta, pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – Įmonė, paskelbusi, kad atsisako šios koncentracijos po to, kai buvo priimtas tas sprendimas – Teisės į gynybą pažeidimas, neturintis lemiamos įtakos planuojamo sandorio kontrolės procedūros baigčiai – Koncentracijos atsisakymas – Priežastinio ryšio tarp žalos ir institucijos veiksmų nebuvimas

      (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

      (žr. 353–371 punktus)

    Santrauka

    Bendrasis Teismas atmeta du UPS ir ASL Aviation Holdings ieškinius dėl žalos atlyginimo; abi bendrovės reikalavo atlyginti ekonominę žalą, tariamai patirtą dėl Komisijos sprendimo, kuriuo koncentracija, apie kurią pranešta, pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, neteisėtumo

    2013 m. sausio 30 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) ( 1 ) Europos Komisija koncentraciją, apie kurią pranešta, tarp United Parcel Service, Inc. (toliau – UPS) ir TNT Express NV (toliau – TNT), dviejų įmonių, veikiančių tarptautinio skubaus smulkių siuntų pristatymo paslaugų rinkose, pripažino nesuderinama su vidaus rinka.

    Viešai pranešusi, kad atsisako koncentracijos, UPS kreipėsi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ( 2 ) Bendrasis Teismas patenkino šį ieškinį, o 2019 m. sausio 16 d. sprendimu ( 3 ) Teisingumo Teismas atmetė dėl šio Bendrojo Teismo sprendimo Komisijos pateiktą apeliacinį skundą.

    Tuo metu Komisija TNT ir FedEx Corp. (toliau – FedEx), kuri yra UPS konkurentė, koncentraciją, apie kurią pranešta, pripažino suderinama su vidaus rinka ( 4 ).

    2017 m. pabaigoje UPS pareiškė Komisijai ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydama atlyginti ekonominę žalą, tariamai patirtą dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo ( 5 ). Be to, 2018 m. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ir bendrovės ASL Aviation Holdings DAC ir ASL Airlines (Ireland) Ltd (toliau kartu – bendrovės ASL), kurios prieš priimant ginčijamą sprendimą su TNT buvo sudariusios komercinius susitarimus, turėjusius būti vykdomus, kai bus patvirtinta UPS ir TNT koncentracija ( 6 ).

    Šiuos du ieškinius dėl žalos atlyginimo Bendrojo Teismo septintoji išplėstinė kolegija atmetė.

    Bendrojo Teismo vertinimas

    UPS pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas (byla T‑834/17)

    Ieškinyje dėl žalos atlyginimo UPS teigė, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija padarė pakankamai aiškių Sąjungos teisės pažeidimų, dėl kurių gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė. UPS teigimu, Komisija, pirma, per administracinę procedūrą pažeidė jos procesines teises, antra, pažeidė pareigą motyvuoti ir, trečia, padarė klaidų, susijusių su koncentracijos, apie kurią pranešta, vertinimu iš esmės.

    Iš pradžių Bendrasis Teismas primena, jog tam, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, turi būti įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. pakankamai aiškiai pažeista teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims, žala turi būti reali ir turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir padarytos žalos.

    Pirma, kiek tai susiję su tariamu UPS procesinių teisių nepaisymu per administracinę procedūrą, viena vertus, UPS kaltino Komisiją tuo, kad ši nepateikė nei galutinės ekonometrinio modelio, kuriuo remiantis buvo analizuojamas koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikis kainoms, versijos, nei našumo padidėjimo, kurį lemia ši koncentracija, vertinimo kriterijų. Kita vertus, UPS manė, kad Komisija pažeidė jos teisę susipažinti su FedEx per administracinę procedūrą pateikta informacija.

    Kiek tai susiję su tuo, kad nebuvo pateikta Komisijos naudota galutinė ekonometrinio modelio versija, Bendrasis Teismas pažymi, kad pagal taikytinus teisės aktus Komisija privalėjo pateikti šią versiją UPS. Kadangi šiuo klausimu Komisija turėjo labai nedidelę diskreciją ar net jos visai neturėjo, nepateikdama šio modelio UPS ji padarė pakankamai aiškų šios bendrovės teisės į gynybą pažeidimą. Be to, atsižvelgiant į jurisprudenciją teisės į gynybą užtikrinimo srityje ir 2019 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą, šio UPS teisės pažeidimo nebuvo galima pateisinti tariamai nepakankamu Sąjungos teisės aiškumu, priešingai, nei teigė Komisija.

    Bendrasis Teismas taip pat atmeta Komisijos gynybos argumentą, susijusį su tuo, kad iki galutinio ekonometrinio modelio suderinimo buvo daug kartų diskutuota su UPS. Neperduodama galutinės ekonometrinio modelio versijos Komisija ne tik atsilaisvino nuo procesinio suvaržymo, kuris skirtas užtikrinti Sąjungos koncentracijų kontrolės procedūros teisėtumui ir teisingumui, bet ir sukūrė UPS padėtį, dėl kurios ši negalėjo suprasti dalies ginčijamo sprendimo motyvų.

    Kita vertus, kalbėdamas apie tai, kad UPS nebuvo informuota apie našumo padidėjimo, kurį lemia koncentracija, apie kurią pranešta, vertinimo kriterijus, Bendrasis Teismas pažymi, kad nė viena Sąjungos teisės nuostata, taikoma koncentracijų kontrolei, neįpareigoja Komisijos iš anksto abstrakčiai apibrėžti konkrečių kriterijų, kuriais remiantis pripažįstama, kad našumo padidėjimas gali būti laikomas patikrinamu. Tokiomis aplinkybėmis UPS argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad Komisija privalėjo ją informuoti apie konkrečius kriterijus ir įrodomąją galią, kuriuos ji ketino taikyti siekdama nustatyti, ar kiekvieną nurodytą našumo padidėjimo atvejį galima patikrinti, yra nepagrįstas.

    Be to, Bendrasis Teismas atmeta argumentą, kad Komisija pažeidė UPS teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais, kuriuos FedEx Komisijai pateikė per administracinę procedūrą. Iš tiesų, kadangi UPS laiku ir laikydamasi taikytinuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nepasinaudojo teise susipažinti su dokumentais (nesikreipė į bylas nagrinėjantį pareigūną), ji neįvykdė dėl šios teisės pažeidimo tariamai atsiradusios žalos atlyginimo sąlygų.

    Antra, dėl tariamo Komisijos pareigos motyvuoti pažeidimo Bendrasis Teismas primena, kad nepakankamas Sąjungos teisės akto motyvavimas iš esmės savaime nereiškia, kad kyla Sąjungos atsakomybė.

    Trečia, dėl UPS argumento, susijusio su klaidomis, padarytomis vertinant koncentracijos, apie kurią pranešta, esmę, Bendrasis Teismas patvirtina, kad Komisija padarė tam tikrų klaidų, tačiau pažymi, jog tai nėra pakankamai aiškūs Sąjungos teisės pažeidimai, dėl kurių galėtų kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad nors Komisija, nesilaikydama savo pačios taisyklių (Geriausios praktikos, susijusios su ekonominių įrodymų pateikimu), naudojo ekonometrinį modelį, kuris gerokai nukrypsta nuo įprastos ekonominės praktikos, ji turėjo didelę diskreciją apibrėžti šį modelį. Be to, atlikdama koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikio analizę Komisija rėmėsi ne tik šiuo ekonometriniu modeliu, bet ir bendra atitinkamos rinkos ypatybių analize, parodančia minėtos rinkos pobūdį ir ypatybes, taip pat planuojamos koncentracijos pasekmes.

    Galiausiai Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad UPS neįrodė akivaizdžių ir didelių klaidų, padarytų vertinant galimybę patikrinti našumo padidėjimą ar FedEx konkurencinę padėtį pagal koncentracijos projektą, ir nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad buvo skirtingai vertinamas sprendimas dėl FedEx ir TNT koncentracijos ir ginčijamas sprendimas.

    Konstatavęs, kad pakankamai aiškų UPS procesinių teisių pažeidimą per administracinę procedūrą sudarė tik tai, kad nebuvo pranešta apie paskutinę ekonometrinio modelio, kurį Komisija naudojo nagrinėdama koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikį kainoms, versiją, toliau Bendrasis Teismas nagrinėja tiesioginio priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir UPS nurodytos žalos egzistavimą, t. y. pirma, išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu FedEx ir TNT koncentracijos, apie kurią pranešta, kontrolės procedūroje, antra, TNT mokėtiną kompensaciją už su TNT sudarytos susijungimo sutarties nutraukimą ir, trečia, prarastą pelną dėl galimybės įvykdyti susijungimo sutartį nebuvimo.

    Pirmiausia dėl išlaidų, susijusių su UPS dalyvavimu FedEx ir TNT koncentracijos, apie kurią pranešta, kontrolės procedūroje Bendrasis Teismas konstatuoja, kad šį dalyvavimą akivaizdžiai lėmė pačios UPS pasirinkimas. UPS procesinių teisių pažeidimas per jos ir TNT koncentracijos kontrolės procedūrą negali būti laikomas lemiama išlaidų, susijusių su jos dalyvavimu FedEx ir TNT koncentracijos kontrolės procedūroje, priežastimi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad TNT mokėtiną kompensaciją dėl sutarties nutraukimo lėmė sutartinis įsipareigojimas, nustatytas UPS ir TNT sudarytoje susijungimo sutartyje, ginčijamame sprendime padaryti pažeidimai negali būti lemiama šios kompensacijos mokėjimo TNT priežastis.

    Galiausiai, kiek tai susiję su tariamai UPS prarastu pelnu, Bendrasis Teismas pažymi, kad negalima preziumuoti, jog, nesant UPS procesinių teisių pažeidimo per jos ir TNT koncentracijos kontrolės procedūrą, ši koncentracija būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka. Beje, UPS nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas galėtų padaryti išvadą, kad, nesant šio pažeidimo, Komisija būtų pripažinusi šią koncentraciją suderinama su vidaus rinka. Be to, UPS atsisakius numatomos koncentracijos po to, kai buvo paskelbtas ginčijamas sprendimas, buvo nutrauktas bet koks tiesioginis priežastinis ryšys tarp konstatuoto pažeidimo ir nurodytos žalos.

    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas daro išvadą, jog UPS neįrodė, kad jos procesinių teisių pažeidimas per jos ir TNT koncentracijos kontrolės procedūrą buvo lemiama nurodytos žalos priežastis. Taigi jis atmeta visą jos ieškinį dėl žalos atlyginimo.

    Bendrovių ASL pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas (byla T‑540/18)

    Bendrovių ASL pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo buvo prašoma kompensuoti tariamai prarastą pelną, nes dėl ginčijamo sprendimo nebuvo įmanoma įvykdyti su TNT sudarytų komercinių susitarimų. Grįsdamos šį prašymą bendrovės ASL rėmėsi tuo, kad Komisija pažeidė jų ir UPS pagrindines teises, taip pat tuo, kad vertindama UPS ir TNT koncentraciją, apie kurią pranešta, Komisija padarė rimtų ir akivaizdžių klaidų.

    Pirma, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad bendrovės ASL negali kaip savo prašymo atlyginti žalą pagrindu remtis tuo, kad buvo pažeista UPS teisė į gynybą per jos ir TNT koncentracijos kontrolės procedūrą. Pagal Bendrojo Teismo suformuotą jurisprudenciją teisės normos, kuria remiamasi grindžiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, teikiama apsauga turi būti veiksminga, kiek tai susiję su ja besiremiančiu asmeniu, todėl šis asmuo turi būti vienas iš asmenų, kuriems nagrinėjama norma suteikia teisių.

    Antra, Bendrasis Teismas atmeta kaip nepagrįstą bendrovių ASL argumentą, susijusį su tuo, kad per UPS ir TNT koncentracijos kontrolės procedūrą Komisija pažeidė jų pagrindines teises, visų pirma teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi: kadangi bendrovės ASL pačios nusprendė nedalyvauti šioje procedūroje, jos neturėjo pagrindo remtis tuo, kad per šią procedūrą Komisija tariamai pažeidė jų pagrindines teises.

    Trečia, Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė pagrindą, susijusį su Komisijos padarytomis rimtomis ir akivaizdžiomis klaidomis vertinant UPS ir TNT koncentraciją, nes bendrovės ASL šiuo klausimu tik nurodė ieškinį, kurį UPS pareiškė byloje T‑834/17.

    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad bendrovės ASL neįrodė, jog ginčijamame sprendime buvo padaryta pakankamai aiškių Sąjungos teisės pažeidimų, atmetė jų ieškinį kaip nepagrįstą.


    ( 1 ) Sprendimas C(2013) 431, kuriuo koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.6570 – UPS/TNT Express).

    ( 2 ) 2017 m. kovo 7 d. Sprendimas United Parcel Service / Komisija (T‑194/13, EU:T:2017:144).

    ( 3 ) 2019 m. sausio 16 d. Sprendimas Komisija / United Parcel Service (C‑265/17 P, EU:C:2019:23).

    ( 4 ) 2016 m. sausio 8 d. Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla M. 7630 – FedEx / TNT Express) (jo santrauka buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 450, 2016, p. 12).

    ( 5 ) Byla United Parcel Service / Komisija (T‑834/17).

    ( 6 ) Byla ASL Aviation Holdings ir ASL Airlines (Ireland) / Komisija (T‑540/18).

    Top