Byla T‑691/14

(ištraukų skelbimas)

Servier SAS ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirto patentuoto ir generinio vaisto perindoprilio rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimas – Nešališkumo principas – Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto konsultacija – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Ieškinio pareiškimo termino trumpumas, palyginti su ginčijamo sprendimo apimtimi – Susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje – Licencinės sutartys – Technologijų įsigijimo sutartys – Išimtinio pirkimo sutartys – Potenciali konkurencija – Konkurencijos ribojimas dėl tikslo – Konkurencijos ribojimas dėl poveikio – Konkurencijos teisės ir patentų teisės derinimas – Atskirų pažeidimų arba vieno pažeidimo kvalifikavimas – Reikšmingos atitinkamo vaisto molekulės rinkos apibrėžimas – Baudos – Baudų, skirtų pagal SESV 101 ir 102 straipsnius, bendrinimas – „Nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo“ principas – Pardavimų vertė – Apskaičiavimo tvarka esant pažeidimų daugetui tose pačiose rinkose“

Santrauka – 2018 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Bendra nuoroda į kitus, prie ieškinio nepridėtus raštus – Nuoroda į kito ieškovo dėl to paties sprendimo, priimto konkurencijos srityje, pareikštą ieškinį – Nepriimtinumas

   (Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991) 43 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnio 1 dalis)

2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Gero administravimo principas – Nešališkumo reikalavimas – Apimtis – Komisijos narių vieši pareiškimai vykstant administracinei procedūrai

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis)

3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas – Pareiga konsultuotis – Esminis procedūrinis reikalavimas – Apimtis

   (SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnis)

4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Procesinio lygiateisiškumo principas – Laikymasis vykstant teismo procesui – Apimtis – Trumpas ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo terminas, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo ilgį – Pažeidimo nebuvimas

   (SESV 263 straipsnio 6 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991) 102 straipsnio 2 dalis)

5. Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimo motyvai – Netaikymas, jei nėra išimties – Ieškinio pagrindas dėl sprendimo motyvų, kuriais konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas – Motyvai, nepagrindžiantys išvados dėl konstatuotų pažeidimų – Netinkamas pagrindas

   (SESV 101, 102 ir 263 straipsniai)

6. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Pažeidimas dėl tikslo – Pakankamas žalos lygis – Pakankamas konstatavimas – Atsižvelgimas į potencialų susitarimo poveikį – Ribos

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

7. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Pažeidimas dėl tikslo – Pakankamas žalos lygis – Vertinimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

8. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Materialinė taikymo sritis – Taikūs susitarimai dėl patentų – Įtraukimas – Patentų teisės ir konkurencijos taisyklių palyginimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

9. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Generinių vaistų bendrovės gautas skatinamasis kompensacinis mokėjimas – Ribojimas dėl tikslo

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

10. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Generinių vaistų įmonės gautas mokėjimas – Kvalifikavimas kaip skatinamojo kompensacinio mokėjimo – Sąlygos

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

11. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pagalbinis apribojimas – Sąvoka – Apribojimas, būtinas vykdant pagrindinį konkurencijos nepažeidžiantį sandorį – Pagrindinis sandoris, kuris riboją konkurenciją dėl tikslo – Papildomų apribojimų teorijos netaikymas, kai egzistuoja skatinamasis kompensacinis mokėjimas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

12. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Realios ir konkrečios galimybės įeiti į rinką – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės pajėgumas įeiti į atitinkamą rinką – Gana greitas įėjimas – Rinkoje veikiančių ūkio subjektų suvokimas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

13. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Realios ir konkrečios galimybės įeiti į rinką – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės pajėgumas įeiti į atitinkamą rinką – Kliūtys, kurias sudaro patentai

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

14. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Realios ir konkrečios galimybės įeiti į rinką – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės pajėgumas įeiti į atitinkamą rinką – Vertinimo data – Įrodinėjimo pareiga

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

15. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės pajėgumas įeiti į atitinkamą rinką – Generinių vaistų bendrovė – Kliūtys, susijusios su patentuotų vaistų laboratorijos patentais ir generinių vaistų įmonės techniniais, reguliavimo ar finansiniais sunkumus – Realios ir konkrečios galimybės įveikti šiuos sunkumus ir įeiti į atitinkamą rinką

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

16. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Generinių vaistų įmonės gautas mokėjimas – Kvalifikavimas kaip skatinamojo kompensacinio mokėjimo – Skatinamasis pobūdis, kuris aiškiai matosi iš paties susitarimo teksto

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

17. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Išimtinio pirkimo sąlyga, prilygstanti neprekiavimo produktais sąlygai

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

18. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Papildomas susitarimas, pagal kurį numatomas turto perleidimas generinių vaistų bendrovei – Kvalifikavimas kaip skatinamojo kompensacinio mokėjimo – Sąlygos

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

19. Karteliai – Draudimas – Oficialiai nutrauktų kartelių besitęsiantis poveikis – SESV 101 straipsnio taikymas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

20. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Papildoma licencinė sutartis, pagal kurią numatomas turto perleidimas generinių vaistų bendrovei – Teisėtumas – Turto perleidimo kvalifikavimas kaip skatinamojo kompensacinio mokėjimo – Sąlygos

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

21. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Susitarimas, kuriame įtvirtintos patentų neginčijimo ir neprekiavimo produktais sąlygos – Papildoma licencinė sutartis, pagal kurią numatomas turto perleidimas generinių vaistų bendrovei – Kvalifikavimas kaip skatinamosios licencinės sutarties – Licencija, neapimanti visos teritorijos, kurią apima ribojamosios sąlygos – Nereikšmingumas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

22. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumas – Ginčijami susitarimai, sudaryti sutarčių forma ir plačiai išreklamuoti – Pasekmės

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

23. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Susitarimo antikonkurencinio pobūdžio vertinimas atsižvelgiant į jo poveikį rinkai – Taisyklės – Konkurencijos nagrinėjimas nesant ginčijamų susitarimų – Susitarimas, įgyvendintas iki Komisijos sprendimo priėmimo – Komisijos pareiga analizuoti realų susitarimo poveikį konkurencijai

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

24. Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Atsakomybės įmonei priskyrimas už visą pažeidimą – Sąlygos – Pažeidimai, kuriuos apima bendras planas – Vertinimas – Kriterijai – Visų dalyvių siekiamas bendras tikslas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

25. Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai – Farmacijos produktai – Vaistų, kuriuos išrašantys gydytojai pripažįsta ar laiko lygiaverčiais, prieinamumas – Atsižvelgimas į su kokybe, o ne su kainomis susijusį konkurencinį spaudimą

    (SESV 102 straipsnis; Komisijos pranešimas 97/C 372/03)

26. Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai – Farmacijos produktai – Vaistų, kuriuos išrašantys gydytojai pripažįsta ar laiko lygiaverčiais, prieinamumas – Atitinkamos rinkos analizės klaidos, lemiančios jos rezultato trūkumus

    (SESV 102 straipsnis)

27. Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Teisminė kontrolė – Teisėtumo kontrolė – Išsami kontrolė – Sudėtingi ekonominiai vertinimai – Komisijos diskrecija – Atitinkamos rinkos analizės klaidos, lemiančios jos rezultato trūkumus

    (SESV 101, 102 ir 263 straipsniai)

28. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – „Nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo“ principas – Apimtis – Numatymas, kad veiksmai, už kuriuos skiriama sankcija, yra pažeidimas – Patentuotų vaistų laboratorijos ir generinių vaistų įmonės sudarytas taikus susitarimas dėl patentų – Konkurencijos teisei prieštaraujantys susitarimai – Patentuotų vaistų bendrovė, negalinti nežinoti apie savo veiksmų nesuderinamumą su konkurencijos teise

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis)

29. Konkurencija – Baudos – Dydis – Tinkamumas – Teisminė kontrolė – Bendrovei, dalyvavusiai keliuose atskiruose pažeidimuose skirtų baudų subendrinimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Sąlygos

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

30. Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Vertinimo kriterijų, leidusių Komisijai taikyti pardavimų vertei korekcinį koeficientą, nurodymas – Pakankamas nurodymas – Vėlesnis tikslesnės informacijos pateikimas – Poveikio nebuvimas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

31. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Padarymas sąmoningai arba dėl aplaidumo – Sąvoka – Įmonė, kuri negali nežinoti apie antikonkurencinį savo elgesio pobūdį

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalis)

32. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Pareiga atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai – Nebuvimas

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 20–22 punktai)

33. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Prisijungimo mokestis – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama

    (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 25 punktas)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 90, 91 punktus)

2.  Viena iš Sąjungos teisės administracinėse procedūrose suteikiamų garantijų yra Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas gero administravimo principas, su kuriuo glaudžiai susijusi kompetentingos institucijos pareiga kruopščiai ir nešališkai ištirti visas svarbias bylos aplinkybes. Šis nešališkumo reikalavimas apima, pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti šališkumo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl šališkumo.

   Du Komisijos nariai, paeiliui buvę atsakingi už konkurenciją ir ėję pareigas tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimas, nepažeidė nei nešališkumo principo, nei atitinkamų įmonių teisės į gerą administravimą, kai viešai ir iš esmės pasisakė dėl procedūros jų atžvilgiu pradėjimo, pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo ir netrukus priimsimo šią procedūrą užbaigiančio sprendimo, nes jie tik diskretiškai ir atsargiai, kaip to reikalauja jų pareiga būti nešališkiems, informavo kitas institucijas ir visuomenę apie vykdomą tyrimą.

   (žr. 119, 131–134 punktus)

3.  Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnio 1 dalyje numatytas konsultavimasis su Patariamuoju komitetu kartelių ir dominuojančios padėties klausimais yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio pažeidimas daro poveikį galutinio Komisijos sprendimo teisėtumui, jeigu įrodyta, kad konsultavimosi taisyklių nesilaikymas sutrukdė Patariamajam komitetui pateikti nuomonę žinant visas konkretaus atvejo aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju konsultavimąsi su Patariamuoju komitetu reglamentuojančiose nuostatose įtvirtintų pareigų turinys ir esminis ar neesminis pobūdis turi būti vertinami atsižvelgiant į šį tikslą, t. y. komitetui suteikiamą galimybę vykdyti konsultavimo užduotis žinant visas konkretaus atvejo aplinkybes.

   Nė vienam Patariamojo komiteto nariui neprieštaravus dėl nustatytų posėdžių datų, preliminaraus sprendimo siuntimas dalimis šiam komitetui, tam tikrais atvejais pažeidžiant Reglamento Nr. 14 straipsnio 3 dalyje numatytą 14 dienų terminą, nėra esminis konsultavimosi procedūrinio reikalavimo pažeidimas, kadangi Patariamojo komiteto nariai buvo pakankamai informuoti apie bylos medžiagos esmę ir preliminaraus sprendimo projekto turinį, atsižvelgiant į tai, kad vykstant procedūrai priėmus ar gavus įvairius dokumentus, jie būdavo iš karto persiunčiami, ir kadangi Patariamasis komitetas galėjo pateikti savo nuomonę žinodamas visas konkretaus atvejo aplinkybes.

   Pareigos konsultuotis su Patariamuoju komitetu taip pat nepažeidžia tai, kad šio komiteto posėdžiuose dalyvavo mažai nacionalinių konkurencijos institucijų atstovų, nes nė vienoje nuostatoje neįtvirtinta Patariamojo komiteto nuomonių priėmimui taikoma kvorumo taisyklė, be to, Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnio3 dalyje aiškiai nustatyta, kad Patariamasis komitetas gali pateikti savo nuomonę, netgi jei kurie nors nariai nedalyvauja ir jiems nėra atstovaujama, o Komisija, kaip iš jos reikalaujama, valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikė galimybę dalyvauti Patariamajame komitete ir atliko visus šiuo klausimu reikiamus veiksmus.

   (žr. 148–150, 154–156, 165, 166 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 170–174 punktus)

5.  Kadangi tik sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinė dalis gali turėti teisinių pasekmių ir sukelti žalą, ieškinys dėl panaikinimo negali būti pareikštas dėl motyvuose pateiktų vertinimų. Sąjungos teismo vykdoma šių vertinimų teisėtumo kontrolė gali būti taikoma tik tiek, kiek, būdami asmens nenaudai priimto akto motyvai, jie yra būtinas šio akto rezoliucinės dalies pagrindas ir, konkrečiau kalbant, jeigu šie motyvai gali pakeisti to, kas nuspręsta atitinkamo akto rezoliucinėje dalyje, esmę.

   Todėl ieškinio dėl panaikinimo pagrindas, pateiktas dėl Komisijos sprendimo motyvų, susijęs ne su konkurencijos teisės pažeidimą, už kurį tame sprendime skirtos sankcijos, sudarančiu ieškovių elgesiu ar veiksmais, o su aplinkybėmis, kuriomis buvo padarytas šis pažeidimas, turi būti atmestas kaip netinkamas.

   (žr. 188, 198 punktus)

6.  Susitarimo antikonkurencinis tikslas ir poveikis yra alternatyvios, o ne kumuliacinės sąlygos vertinant, ar jam taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas. Todėl nereikia įrodyti konkretaus veiksmų antikonkurencinio poveikio, jei yra nustatytas susitarimo antikonkurencinis tikslas. Be to, konkurencijos ribojimo dėl tikslo egzistavimo nustatymo, visų pirma remiantis atitinkamos sutarties ekonominio ir teisinio konteksto nagrinėjimu, neturi lemti šios sutarties poveikio vertinimas, antraip SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir dėl poveikio atskyrimas netektų veiksmingumo.

   Be to, Komisija ir Sąjungos teismas, nagrinėdami ribojamąjį susitarimo tikslą, ypač atsižvelgdami į jo ekonominį ir teisinį kontekstą, negali visiškai nepaisyti potencialaus šio susitarimo poveikio. Kadangi susitarimai, ribojantys konkurenciją dėl tikslo, yra pakankamai žalingi, nes jie gali padaryti tokį antikonkurencinį poveikį, kad galima laikyti, jog netikslinga įrodinėti jų konkretaus poveikio rinkai, susitarimai, kurie, atsižvelgiant į jų taikymo kontekstą, daro potencialų dvejopą poveikį rinkai, negali būti laikomi ribojančiais konkurenciją dėl tikslo. Potencialus tokio susitarimo poveikis turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į to susitarimo sudarymo metu objektyviai numatomus duomenis, antraip konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir dėl poveikio atskyrimas netektų veiksmingumo.

   (žr. 219, 221, 304, 644, 989 ir 990 punktus)

7.  Konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, gali būti taikoma tik tam tikroms įmonių veiksmų derinimo rūšims, kurios vien dėl savo pobūdžio yra pakankamai žalingos įprastam konkurencijos veikimui, kad būtų galima teigti, kad jų poveikio tyrimas yra nereikalingas. Kai Komisija susitarimus pripažįsta ribojančiais konkurenciją dėl tikslo, savo sprendime ji neprivalo vartoti žodžius „pakankamas žalingumo lygis“, nes iš jo matyti, jog ji teisingai vartojo konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoką.

   Vertinant, ar įmonių susitarimas pakankamai žalingas, kad būtų pripažintas konkurencijos ribojimu dėl tikslo, reikia išnagrinėti SESV 101 straipsnio 1 dalies turinį, siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį taikymo kontekstą. Vertinant teisinį ir ekonominį kontekstą taip pat reikia atsižvelgti į prekių ar paslaugų, kurioms jis taikomas, pobūdį ir į realias nagrinėjamos rinkos ar rinkų veikimo sąlygas bei struktūrą.

   Vien tai, kad byla yra ypatinga, netrukdo nagrinėjimo susitarimo laikyti konkurencijos ribojimu dėl tikslo. SESV 101 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti veiksmai nėra baigtinis draudžiamų slaptų susitarimų sąrašas, ir nors įgyta patirtis neginčijamai patvirtina tam tikrų bendradarbiavimo rūšių tiesioginę žalą konkurencijai, aplinkybė, kad anksčiau Komisija nebuvo nusprendusi, jog konkrečios rūšies susitarimas būtent dėl savo tikslo riboja konkurenciją, savaime nėra kliūtis taip nuspręsti ateityje, individualiai ir išsamiai išnagrinėjus ginčijamas priemones. Pripažinus, kad konkurencija ribojama dėl tikslo, tai nereiškia, kad susitarimas iš pirmo žvilgsnio arba neabejotinai turi būti gana žalingas konkurencijai; tik Komisijai ar Sąjungos teismui individualiai ir konkrečiai išnagrinėjus jo turinį, tikslą, ekonominį ir teisinį kontekstą, galima jį laikyti ribojančiu konkurenciją dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

   (žr. 220, 221, 224, 230 ir 231 punktus)

8.  Taikus ginčo dėl patento išsprendimas neatleidžia šalių nuo konkurencijos teisės taikymo.

   Nors Komisija neturi nuspręsti dėl patento taikymo srities, vis dėlto ši institucija neturi susilaikyti nuo bet kokios iniciatyvos, kai patento taikymo sritis reikšminga SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimo vertinimui, nes net jeigu faktinė patento taikymo sritis yra ginčo nacionaliniuose teismuose dalykas, Komisija turi galėti vykdyti savo įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 nuostatas; taip pat, kad galimos Komisijos išvados visiškai negali iš anksto lemti nacionalinių teismų vertinimų dėl jiems pateiktų nagrinėti su patentais susijusių ginčų ir kad Komisijos sprendimui taikoma Sąjungos teismo kontrolė. Taigi, nors nei Komisija, nei Bendrasis Teismas neturi nuspręsti dėl patento galiojimo, į tai turi būti atsižvelgta atliktoje Sąjungos konkurencijos taisyklių analizėje.

   Siekiant suderinti patentų teisę ir konkurencijos teisę, būtent tada, kai šalys sudaro taikius susitarimus dėl ginčo, susijusio su patentu, reikia rasti pusiausvyrą tarp, pirma, būtinybės įmonėms leisti sudaryti taikius susitarimus, kurių didesnis naudojimas palankus bendruomenei, ir, antra, būtinybės užkirsti kelią grėsmei, kad bus piktnaudžiaujama sutartimis dėl taikių susitarimų, prieštaraujančių konkurencijos teisei ir lemiančių negaliojančių patentų turėjimą ir nepagrįstą finansinę naštą valstybių biudžetams, ypač vaistų sektoriuje.

   (žr. 244, 252, 253 punktus)

9.  Patentuotų vaistų bendrovės, kaip patentų savininkės, ir generinių vaistų bendrovės sudaryto susitarimo dėl taikaus ginčų, susijusių su vaistų patentais, sprendimo kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo reiškia, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo numatyta ir paskata generinių vaistų bendrovei, ir su tuo susijęs jos pastangų konkuruoti su patentuotus vaistus gaminančia bendrove ribojimas. Kai šios dvi sąlygos tenkinamos, konkurencijos ribojimą dėl tikslo, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, konstatuoti privaloma, atsižvelgiant į taip sudarytos sutarties kenksmingumo lygį įprastam konkurencijos veikimui.

   Taigi vien tai, kad tokiame taikiame susitarime yra neprekiavimo ar neginčijimo sąlygų, kurių taikymo sritis neviršija atitinkamo patento taikymo srities, nepaisant aplinkybės, kad šios sąlygos savaime yra ribojančios, neleidžia nuspręsti, kad egzistuoja pakankamai žalingas konkurencijos ribojimas, kuris gali būti kvalifikuojamas kaip ribojimas dėl tikslo, jeigu šie susitarimai grindžiami šalių pripažinimu, kad patentas galioja. Vis dėlto tokių sąlygų buvimas kelia problemų, kai paaiškėja, kad generinių vaistų bendrovės sutikimas su šiomis sąlygomis negrindžiamas patento galiojimo pripažinimu. Taigi, jeigu patentuotų vaistų bendrovės nepagrįstas mokėjimas generinių vaistų bendrovei atliekamas sudarant taikų susitarimą, laikoma, kad generinių vaistų bendrovė tokiu atveju yra paskatinama laikytis neprekiavimo ir neginčijimo sąlygų, todėl reikia daryti išvadą, kad egzistuoja ribojimas dėl tikslo.

   Kai konstatuojama, kad buvo paskatinimas, šalys nebegali tvirtinti, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo jos pripažįsta patento galiojimą. Tai, kad patento galiojimą patvirtina teismo arba administracinė institucija, šiuo atveju neturi reikšmės. Tokiu atveju būtent paskatinimas, o ne sutarties dėl taikaus susitarimo šalių pripažinimas, kad patentas galioja, turi būti laikomas tikrąja konkurencijos ribojimų, kuriais nustatytos nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygos, priežastimi; kadangi tos išlygos šiuo atveju yra visiškai neteisėtos, jos kelia tam tikro lygio žalą įprastam konkurencijos veikimui, o to pakanka, kad jas būtų galima kvalifikuoti kaip ribojimą dėl tikslo.

   (žr. 262, 263, 265, 269, 270 ir 272 punktus)

10.  Patentuotų vaistų bendrovės, kaip patentų savininkės, ir generinių vaistų bendrovės sudarytų susitarimų dėl taikaus ginčų, susijusių su vaistų patentais, sprendimo atveju šių susitarimų kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, reiškia, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo numatyta ir paskata generinių vaistų bendrovei, ir su tuo susijęs jos pastangų konkuruoti su patentuotus vaistus gaminančia bendrove ribojimas.

    Siekiant nustatyti, ar kompensacinis mokėjimas, t. y. patentuotų vaistų bendrovės pervestas mokestis generinių vaistų bendrovei, yra paskata pritarti susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo numatytoms neginčijimo ir neprekiavimo sąlygoms, reikia išnagrinėti, atsižvelgiant į mokesčio pobūdį ir pagrindimą, ar jis padengia taikaus ginčo sprendimo sąnaudas. Jeigu sutartyje dėl taikaus susitarimo, kurioje nustatytos konkurenciją ribojančios sąlygos, numatytu kompensaciniu mokėjimu siekta kompensuoti generinių vaistų bendrovės turėtas taikaus susitarimo sąnaudas, kaip antai išlaidas ieškiniams, patirtas sprendžiant ginčą su patentuotų vaistų bendrove, iš esmės šis mokėjimas neturėtų būti laikomas paskata. Tačiau tokiu atveju negalima atmesti paskatos ir konkurencijos ribojimo dėl tikslo egzistavimo. Vis dėlto toks konstatavimas reikštų, kad Komisija turi įrodyti, jog šio taikaus susitarimo sudarymo sąnaudos, net jeigu jos nustatytos ir šio susitarimo šalys pateikia konkrečius skaičius, yra pernelyg didelės.

    Tačiau tam tikros generinių vaistų bendrovės išlaidos a priori pernelyg nutolusios nuo ginčo ir jo sprendimo, kad galėtų būti laikomis susijusiomis su taikiu ginčo sprendimu patentų srityje. Pavyzdžiui, tai yra pažeidžiančių patentą produktų gamybos sąnaudos, atitinkančios tų sandėliuojamų produktų vertę, taip pat tyrimų ir tobulinimo išlaidos, kad būtų sukurti tie produktai. Tas pats pasakytina ir apie generinių vaistų bendrovių tretiesiems asmenims mokėtinas sumas pagal su ginču nesusijusius sutartinius įsipareigojimus. Jeigu susitarimo šalys nori, kad šių išlaidų sumokėjimas nebūtų kvalifikuotas kaip paskata ar kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo įrodymas, jos turi įrodyti, kad tos išlaidos susijusios su ginču ar jo sprendimu, paskui pagrįsti tą sumą.

    (žr. 272, 277, 278, 280 punktus)

11.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 284–291 punktus)

12.  Draugiškų susitarimų dėl patentų, kurių neteisėtas pobūdis gali išorės stebėtojui pasirodyti neakivaizdus, atveju Komisija, siekdama įrodyti potencialios konkurencijos buvimą, negali tik patikrinti, ar nėra neįveikiamų kliūčių įeiti į rinką, siekdama nuspręsti, kad toje rinkoje egzistuoja potenciali konkurencija.. Todėl Komisija teisingai padarė, kad įvertino potencialią konkurenciją atitinkamoje rinkoje, remdamasi realių ir konkrečių galimybių į ją įeiti kriterijumi, pagal kurį potencialios konkurencijos egzistavimas nustatomas tik esant realių galimybių toje rinkoje dar nebuvusiai įmonei į ją įeiti, kurių faktiškai būtų buvę, jeigu nebūtų atlikti ribojamieji veiksmai.

    Esminis elementas nustatant realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką buvimą yra įmonės pajėgumas įeiti į tą rinką. Pats ketinimas įeiti į rinką nėra nei būtinas potencialios konkurencijos toje rinkoje egzistavimui, nei gali ją paneigti, bet, jeigu toks ketinimas nustatytas, jis patvirtina pajėgumą įeiti į rinką ir prisideda prie atitinkamo ūkio subjekto pripažinimo potencialiu konkurentu..

    Kad ūkio subjektą būtų galima pripažinti potencialiu konkurentu, jo potencialus įėjimas į rinką turi įvykti pakankamai greitai, kad jis galėtų daryti įtaką ir konkurencinį spaudimą rinkos dalyviams. Šis „pakankamai greito“ įėjimo į rinką terminas vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir jos teisinį ir ekonominį kontekstą, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant nustatyti, ar rinkoje nesanti įmonė daro konkurencinį spaudimą tuo metu joje veikiančioms įmonėms.

    Rinkoje veikiančio ūkio subjekto suvokimo kriterijus taip pat yra reikšmingas, tačiau vien jo nepakanka vertinant potencialios konkurencijos egzistavimą. Vien šių ūkio subjektų, net jeigu jie patyrę, suvokimas neleidžia nuspręsti, kad kitas konkretus ūkio subjektas yra vienas iš jo potencialių konkurentų. Tačiau šis suvokimas gali patvirtinti ūkio subjekto pajėgumą įeiti į rinką ir taip prisidėti prie jo pripažinimo potencialiu konkurentu..

    (žr. 318, 320, 325, 326–329, 334, 336, 347, 382 punktus)

13.  Įmonės, dėl kurios vyksta procedūra, kuria siekiama pripažinti konkurencijos taisyklių pažeidimą, patentai iš principo nėra neįveikiamos kliūtys konkurentui įeiti į tam tikrą rinką, nes gali būti taip, kad šioje rinkoje nesančios įmonės rizikuoja įeiti į rinką su gaminiu, įskaitant galimai pažeidžiančiu galiojantį patentą, ir šis rizikingas įėjimas ar išleidimas gali būti sėkmingas, jeigu patento savininkas nepareikš ieškinio dėl teisių pažeidimo arba jeigu šis ieškinys dėl teisių pažeidimo atmestas, jei buvo pateiktas. Ši galimybė rizikingai įeiti į rinką savaime nereiškia, kad potencialūs konkurentai turi realių ir konkrečių galimybių į ją įeiti, kurias lemia jų pajėgumas ir ketinimas rizikingai įeiti.

    Be to, nors patentai iš esmės nėra neįveikiama kliūtis konkurentui įeiti į rinką, jie gali sudaryti tokių kliūčių, nelygu ieškinių patentų srityje nagrinėjimo baigtis, ir daryti poveikį realioms ir konkrečioms galimybėms į ją įeiti. Į pačių išorės ūkio subjektų atliktus vertinimus, susijusius su rinkoje veikiančių ūkio subjektų patentų negaliojimo ar jų pažeidimo galimybėmis, gali būti atsižvelgta siekiant nustatyti, ar šie išorės ūkio subjektai turėjo realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką.

    (žr. 359, 379, 384 punktus)

14.  Vykstant procedūrai, per kurią siekiama konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimą, potencialios konkurencijos atitinkamoje rinkoje tarp įmonių, sudariusių susitarimus dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo, buvimas vertinamas ginčijamų susitarimų sudarymo momentu. Iš tikrųjų, siekiant nustatyti, ar tokie susitarimai riboja konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, reikia išsiaiškinti, kokia reali ar potenciali konkurencija buvo atitinkamoje rinkoje jų sudarymo momentu. Vadinasi, nereikia atsižvelgti į argumentus ir dokumentus, susijusius su vėlesniais duomenimis, nei buvo sudaryti ginčijami susitarimai, nes tokie duomenys atspindi šių susitarimų įgyvendinimą, o ne konkurencinę padėtį rinkoje jų sudarymo momentu.

    Realių ir konkrečių konkurento galimybių įeiti į rinką egzistavimo ir apskritai pažeidimo egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka Komisijai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis duomenų, leidžiančių įrodyti rinkoje nesančių ūkio subjektų pajėgumą ir ketinimą įeiti į rinką, todėl ir jų realias ir konkrečias galimybes į ją įeiti, yra tų bendrovių vidaus duomenys, kuriuos jų padėtis leidžia geriau surinkti, reikia nuspręsti, kad Komisija, nesant priešingų įrodymų apie techninius, reguliavimo, komercinius ar finansinius sunkumus, gali įrodyti tokių galimybių buvimą šios bylos aplinkybėmis surinkusi neprieštaringų įrodymų visumą, bent jau patvirtinančių veiksmus, kuriais siekta gaminti atitinkamą produktą ir juo prekiauti per pakankamai trumpą laikotarpį, kad būtų padarytas poveikis rinkoje veikiančiam ūkio subjektui.

    (žr. 385, 386 punktus)

15.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 432–501, 579–614, 718–752 punktus)

16.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 527–547 punktus)

17.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 644–678 punktus)

18.  Patentuotų vaistų bendrovės, kaip patentų savininkės, ir generinių vaistų bendrovės sudaryto susitarimo dėl taikaus ginčų, susijusių su vaistų patentais, sprendimo kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo reiškia, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo numatyta ir paskata generinių vaistų bendrovei, ir su tuo susijęs jos pastangų konkuruoti su patentuotus vaistus gaminančia bendrove ribojimas..

    Papildomos sutarties „susietos“ su sutartimi dėl taikaus ginčo sprendimo, kurioje įtvirtintos sąlygos, savaime turinčios ribojimo požymių, buvimas gali būti rimtas požymis, kad egzistuoja paskata, o dėl tos priežasties – konkurencijos ribojimas dėl tikslo, kai šioje papildomoje sutartyje numatytas patentuotų vaistų bendrovės turto perleidimas generinių vaistų bendrovei. Vis dėlto šis rimtas požymis yra nepakankamas, todėl Komisija turi jį pagrįsti pateikdama kitų nuoseklių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja kompensacinis mokėjimas. Toks mokėjimas konkrečiame papildomų sutarčių kontekste atitinka tą dalį patentuotus vaistus gaminančios bendrovės atliekamo mokėjimo, kuris viršija „įprastą“ perleidžiamo turto vertę.

    Vadinasi, atsižvelgdama į visus turimus duomenis ir prireikus į tai, kad sutarčių šalys nepateikė paaiškinimo ar įtikinamo paaiškinimo, Komisija, atlikusi bendrą vertinimą, gali pagrįstai konstatuoti, kad papildoma sutartis nebuvo sudaryta įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. kad patentuotų vaistų bendrovės pervestas mokestis viršija perleidžiamo turto vertę arba kad generinių vaistų bendrovei perleisto turto vertė viršija jos atliktą mokėjimą. Tokiu atveju Komisija gali konstatuoti kompensacinį mokėjimą. Taigi kompensacinis mokėjimas, jeigu juo nesiekiama kompensuoti su taikiu susitarimu susijusių sąnaudų, yra paskata. Vis dėlto sutarčių šalys dar gali remtis aptariamos naudos nereikšmingumu, nes tos naudos suma yra nepakankama, kad ji galėtų būti laikoma reikšminga paskata pritarti konkurenciją ribojančioms sąlygoms, nustatytoms sutartyje dėl taikaus susitarimo.

    (žr. 797, 798, 802–804, 808–810, 866 punktus)

19.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 903-906 punktus)

20.  Patentuotų vaistų bendrovės, kaip patentų savininkės, ir generinių vaistų bendrovės sudaryto susitarimo dėl taikaus ginčų, susijusių su vaistų patentais, sprendimo kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo reiškia, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo numatyta ir paskata generinių vaistų bendrovei, ir su tuo susijęs jos pastangų konkuruoti su patentuotus vaistus gaminančia bendrove ribojimas. Taigi, tada, kai sudaryta licencinė patentuotų vaistų bendrovės ir generinių vaistų bendrovės sutartis, šie du elementai sušvelninami, o gal net panaikinami, todėl pakankamą sutarties dėl taikaus susitarimo žalingumą geram konkurencijos veikimui sunku konstatuoti.

    Vadinasi, neatsižvelgiant į kitų rūšių papildomiems komerciniams susitarimams taikomus argumentus, šios licencinės sutarties susiejimas su sutartimi dėl taikaus tikro ginčo dėl vaistų patentų sprendimo, kurioje yra neprekiavimo ir neginčijimo sąlygų, nėra rimtas požymis, kad buvo kompensacinis mokėjimas. Taigi Komisija turi remtis kitais požymiais, siekdama įrodyti, kad licencinė sutartis nebuvo sudaryta įprastomis rinkos sąlygomis ir iš tikrųjų ja pridengiamas kompensacinis mokėjimas, skatinantis generinių vaistų bendrovę pritarti neprekiavimo ir neginčijimo sąlygoms. Tokiu atveju Komisija turi įrodyti, kad generinių vaistų bendrovės patentų savininkui sumokėtas atlygis yra neįprastai mažas, t. y. toks mažas, kad negali būti paaiškinamas argumentais, susijusiais vien su turto, kuris yra sutarties dalykas, ekonomine verte, todėl licencinė sutartis lemia kompensacinį mokėjimą generinių vaistų bendrovei.

    (žr. 943, 949, 951, 952, 956 ir 963 punktus)

21.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 992–999 punktus)

22.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1016, 1025 punktus)

23.  Norint įvertinti, ar susitarimas turi būti laikomas draudžiamu pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį dėl su juo susijusio konkurencijos pablogėjimo, reikia išnagrinėti, kaip konkurencija realiai vystytųsi, jei nebūtų ginčijamų susitarimų. Vadinasi, palyginus esant sudarytai sutarčiai buvusią konkurenciją ir konkurenciją, kuri būtų buvusi, jeigu sutartis nebūtų sudaryta, reikia nustatyti, kad dėl sutarties taikymo konkurencija pablogėjo.

    Taigi, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad padarytas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas, paprasta aplinkybė, kad Komisija įrodė potencialios konkurencijos ir potencialaus konkurento veiksmų laisvės ribojimo, o gal net visiško jo pašalinimo, egzistavimą, jos neatleidžia nuo pareigos įrodyti pateikiant atitinkamo susitarimo realaus poveikio konkurencijai analizę, jeigu to susitarimo sąlygos buvo taikytos ir jų poveikį konkurencijai galima įvertinti atsižvelgiant į reikšmingų faktinių aplinkybių, be kita ko, susiklosčiusių po to, kai buvo sudaryti susitarimai, ir iki Komisijos sprendimo priėmimo, raidą. Jeigu Komisija dėl įgyvendintų susitarimų galėtų remtis vien poveikiu, kurį jie galėjo daryti, kad įrodytų jų antikonkurencinį poveikį, konkurencijos ribojimo dėl tikslo ar dėl poveikio išskyrimas, nustatytas SESV 101 straipsnio 1 dalyje, netektų reikšmės.

    Taigi, Komisija padarė teisės klaidą, kai atsižvelgusi į tai, kad įrodė, jog dėl sutarties iš atitinkamos rinkos pašalintas potencialus konkurentas, nusprendė, kad siekdama nustatyti, kokia konkurencija būtų buvusi, jeigu sutartis nebūtų sudaryta, ji neturėjo atsižvelgti į realią įvykių eigą sprendimo priėmimo momentu, įvykius, iš kurių kai kurie buvo ne tik reikšmingi, bet ir lemiami, siekiant palyginti esant sudarytai sutarčiai buvusią konkurenciją ir konkurenciją, kuri būtų buvusi, jeigu sutartis nebūtų sudaryta.

    (žr. 1076, 1092, 1121–1123, 1128, 1219, 1220 punktus)

24.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1264–1282, 1295–1303 punktus)

25.  Siekiant nustatyti tariamai dominuojančią įmonės padėtį atitinkamoje rinkoje, konkurencijos galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į rinką, apimančią visas prekes, kurios dėl techninių savybių yra tinkamiausios nuolatiniams poreikiams tenkinti ir yra sunkiai pakeičiamos kitomis prekėmis. Atitinkama rinka apibrėžiama siekiant nustatyti ribas, pagal kurias turėtų būti vertinama, ar konkreti įmonė gali veikti pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų. Taigi, atitinkama prekės rinka apima visas prekes ar paslaugas, kurias vartotojas laiko pakeičiamomis pagal jų savybes, kainas ir paskirtį.

    Farmacijos sektoriuje konkurencijos santykiai reaguoja į kitokius mechanizmus nei tie, kurie lemia įprastą konkurencinę sąveiką mažiau reguliuojamose rinkose. Farmacijos sektorius yra „netipinis“, nes pagal receptą išduodamų vaistų paklausą lemia išrašantis gydytojas, o ne galutinis vartotojas (pacientas). Be to, gydytojų pasirinkimą išrašant vaistą lemia vaistų gydomasis poveikis. Todėl gydytojų pasirinkimą lemiantys su kainomis nesusiję veiksniai, kaip antai naudojimas gydymui, kartu su kaina grindžiamais kriterijais yra rinkai apibrėžti reikšmingos aplinkybės.

    Tai, kad gydytojai gali rinktis iš rinkoje esančių patentuotų vaistų ar patentuotų vaistų ir kitų molekulių generinių versijų, ir dėmesys, kurį vaistus išrašantys gydytojai pirmiausia teikia terapiniams aspektams, prireikus suteikia galimybę daryti didelį konkurencinį spaudimą, susijusį su kokybe, o ne kaina, ir jis grindžiamas kitu nei įprastas spaudimo dėl kainų mechanizmu. Toks spausimas gali būti ir tada, kai vieno vaisto terapiniai privalumai aiškiai viršija kitų tos pačios ligos gydymui turimų vaistų privalumus, ir tada, kai turimus vaistus išrašantys gydytojai juos pripažįsta ar laiko lygiaverčiais.

    Konkrečiai tariant, jeigu tos pačios ligos gydymui vaistą išrašantys gydytojai gali rinktis iš vaistų, kurių nė vienas nepripažintas ar nelaikomas geresniu nei kiti, konkurencijos dėl šių vaistų analizė daugiausia grindžiama kokybės palyginimu. Kai vaistai pripažinti ar laikomi lygiaverčiais ar pakeičiamais, rinkos analizėje turi būti ypač atsižvelgiama į aplinkybes, leidžiančias nustatyti su kokybe, o ne su kainomis susijusio konkurencinio spaudimo buvimą, be kita ko, pasireiškiantį pastangomis pritraukti naujų vaistus išrašančių gydytojų, kai jie iš pradžių renkasi gydymą, vaistų pakeitimu kitais konkurentų vaistais nuolat gydomiems pacientams, vieno vaisto, kai yra lygiaverčių arba pigesnių jo alternatyvų, pardavimo skatinimo veiklos intensyvumu.

    (žr. 1380–1382, 1385, 1395, 1397 ir 1402 punktus)

26.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1405–1592 punktus)

27.  SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūra, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriu užtikrina Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų nurodytus pagrindus ir visas jų nurodytas aplinkybes.

    Be to, nors tose srityse, kuriose atliekami sudėtingi ekonominiai vertinimai, Komisija turi diskreciją ekonomikos srityje, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos pateikto ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus reikšmingus duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

    Apibrėždama atitinkamą rinką tam, kad galėtų įvertinti, ar egzistuoja dominuojanti padėtis, Komisija padarė keletą klaidų, lemiančių jos analizės rezultato trūkumus, pavyzdžiui, ji manė, kad nagrinėjamas produktas, t. y. vaistas skirtas gydyti padidėjusiam kraujospūdžiui, pagal terapinį naudojimą skiriasi nuo kitų tos pačios terapinės klasės vaistų, nepakankamai įvertino pacientų polinkį pakeisti vaistą ir analizuodama konkurencinį spaudimą kainos veiksniui suteikė pernelyg didelę reikšmę.

    (žr. 1587–1590 punktus)

28.  Veiksmingas baudimas už konkurencijos teisės pažeidimus negali pažeisti „nullum crimen, nulla poena sine lege“ principo, įtvirtinto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnyje. Vis dėlto šis principas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis laipsnišką baudžiamosios atsakomybės taisyklių aiškinimą, kurį teismas atlieka vienoje ar kitoje byloje pateikdamas išaiškinimą, jeigu tokio išaiškinimo rezultatą vykdant pažeidimą galima protingai numatyti, atsižvelgiant į tuo metu teismų praktikoje dėl nagrinėjamos įstatymo nuostatos pateikiamą išaiškinimą.

    Numatomumo sąvoka daugiausia priklauso nuo nagrinėjamos nuostatos teksto turinio, nuo ja reglamentuojamos srities ir nuo adresatų skaičiaus bei jų statuso. Galimybė numatyti įstatymą neprieštarauja tam, kad suinteresuotasis asmuo būtų priverstas pasinaudoti specialistų patarimais, siekdamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis tinkamai įvertinti pasekmes, kurių gali atsirasti dėl tam tikro akto. Tai visų pirma taikytina specialistams, kurie pripratę vykdydami savo veiklą elgtis labai atsargiai ir iš kurių galima tikėtis, kad jie ypač rūpestingai vertins savo veiklos riziką.

    Patentuotų vaistų bendrovė galėjo numatyti, kad būtent dėl generinių vaistų bendrovių skatinimo susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje pritarti neprekiavimo ir neginčijimo sąlygoms, kurios savaime ribojo konkurenciją, tokių sąlygų įtraukimas į sutartį dėl taikaus susitarimo patentų srityje yra neteisėtas. Iš tikrųjų toks įtraukimas jau nėra grindžiamas sutarties šalių patento galiojimo pripažinimu ir tai reiškė neįprastą patento naudojimą, nesusijusį su jo specifiniu tikslu. Taigi patentuotų vaistų bendrovė gali pagrįstai numatyti, kad jos veiksmai pažeidžia SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą.

    Nors dėl to, kad atitinkamos sutartys sudarytos taikių susitarimų dėl patento forma, išorės stebėtojas, kaip antai Komisija ar teisininkai, kurie specializuojasi atitinkamose srityse, gali iš karto nepastebėti šių sutarčių neteisėtumo, to negalima pasakyti apie sutarčių šalis..

    (žr. 1655, 1657, 1658, 1661 ir 1666 punktus)

29.  Bendrovei, dalyvavusiai keliuose atskiruose pažeidimuose, skirtų baudų subendrinimas negali būti laikomas neproporcingu. Jis juo labiau nėra neproporcingas, nes Komisija, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė padarė kelis nors ir atskirus, tačiau su tuo pačiu produktu susijusius pažeidimus ir daugeliu atvejų tose pačiose geografinėse zonose ir per tą patį laikotarpį, atliko korekciją, kuri lėmė tai, kad bendra visų pardavimų, susijusių su atskirais pažeidimais, vertė buvo sumažinta. Vis dėlto papildoma korekcija atrodo būtina, kalbant apie pažeidimą, kuris labai glaudžiai susijęs su vienu iš kitų pažeidimų, už kuriuos sprendime skirta bauda, o kadangi juo siekiama tik sustiprinti to pažeidimo poveikį, jis nėra toks sunkus kaip tas pažeidimas.

    (žr. 1685–1699 punktus)

30.  Aplinkybė, kad išsamesnė informacija apie baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimą dydžio apskaičiavimą atsiųsta vėliau, vykstant bylos nagrinėjimui, neįrodo ginčijamo sprendimo motyvavimo stokos šiuo klausimu. Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo rengėjo pateikti patikslinimai, papildantys jau savaime pakankamus motyvus, nėra tiesiogiai susiję su pareigos motyvuoti vykdymu, net jeigu jie gali būti naudingi Sąjungos teismo vykdomai sprendimo motyvavimo kontrolei tuo, kad jie institucijai leidžia išsamiau paaiškinti priežastis, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas.

    (žr. 1732 punktą)

31.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1786–1788 punktus)

32.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1802–1810 punktus)

33.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1883–1910 punktus)