Byla T‑600/15

Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo — Augalų apsaugos produktai — Veiklioji medžiaga sulfoksafloras — Įtraukimas į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą — Tiesioginės sąsajos nebuvimas — Nepriimtinumas“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kurio tikslas – patvirtinti augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra veiklioji medžiaga sulfoksafloras – Bitininkų asociacijos ir aplinkos apsaugos organizacijų pareikštas ieškinys – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009; Komisijos reglamentai Nr. 540/2011 ir Nr. 2015/1295)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Kriterijai – Dalyvavimas sprendimų priėmimo procese – Nepakankamumas tiesioginei sąsajai konstatuoti

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009; Komisijos reglamentai Nr. 540/2011 ir Nr. 2015/1295)

3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Galimybė ginčyti priimtinumo sąlygas remiantis aplinkos apsaugos principu ir teise į veiksmingą teisminę gynybą – Nebuvimas

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 ir 47 straipsniai)

4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Galimybė ginčyti priimtinumo sąlygas remiantis Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) – Nebuvimas

   (SESV 216 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis)

1.  Su bitininkų asociacija ir aplinkos apsaugos organizacijomis nėra tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, Įgyvendinimo reglamentas Nr. 2015/1295, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga sulfoksafloras ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento Nr. 540/2011 priedas, todėl jos negali reikalauti šį reglamentą panaikinti.

   Įgyvendinimo reglamentu 2015/1295, kurio tikslas laikantis tam tikrų sąlygų pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 patvirtinti minėtą veikliąją medžiagą kaip augalų apsaugos produktų sudėtinę medžiagą ir įtraukti ją į Įgyvendinimo reglamento Nr. 540/2011, kiek tai susiję su patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašu, priedą, daroma tiesioginė įtaka valstybių narių, turinčių galimybę leisti pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra sulfoksafloro, jeigu pateikiamas toks prašymas, ir galimų pareiškėjų, prašančių išduoti leidimus pateikti rinkai tokius produktus, teisinei padėčiai, tačiau tokia įtaka nedaroma šios asociacijos arba šių organizacijų teisinei padėčiai.

   Kiek tai susiję su šio reglamento teisinėmis pasekmėmis minėtos bitininkų asociacijos narių turimai teisei į nuosavybę ir teisei užsiimti verslu, pabrėžtina, kad, viena vertus, darant prielaidą, jog dėl augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra sulfoksafloro, naudojimo iš tikrųjų galėtų kilti pavojus tokios asociacijos narių komercinei veiklai, vis dėlto tokios ekonominės pasekmės būtų susijusios ne su jų teisine, o tik su faktine padėtimi. Kita vertus, ši tariama grėsmė taip pat grindžiama prielaida, kad valstybė narė duos leidimą pateikti rinkai augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra sulfoksafloro. Tačiau sulfoksafloro patvirtinimas nereiškia, kad bus automatiškai išduodamas toks leidimas; jo išdavimas paremtas didele valstybių narių diskrecija ir veiksmų laisve.

   Be to, kiek tai susiję su aplinkos apsaugos organizacijų vykdomos kampanijos tikslais, pabrėžtina, kad net jeigu ginčijamu aktu jiems būtų daroma įtaka, tai būtų ne teisinė, bet faktinė įtaka.

   (žr. 24–26, 31–33, 40–42 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Vertinant, ar ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo, reikia pažymėti, kad tam tikrais atvejais tai, kad ieškovė dalyvavo administracinėje procedūroje, vykusioje prieš priimant ginčijamą aktą, leidžia, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, ją laikyti konkrečiai susijusia su šiuo aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, tačiau toks dalyvavimas neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamas teisės aktas yra tiesiogiai susijęs su ieškove.

   (žr. 44 punktą)

3.  Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 ir 47 straipsniais negalima užginčyti SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos ir būtent tiesioginės sąsajos kriterijaus išaiškinimo, koks pateiktas nusistovėjusioje Sąjungos teismų praktikoje.

   Kiek tai susiję su Chartijos 37 straipsniu, pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinamas tik principas dėl bendros Sąjungos pareigos pasiekti savo politikos kryptimis siekiamus tikslus, bet ne teisė pateikti Sąjungos teismams ieškinius, susijusius su aplinkos apsauga. Kalbant apie Chartijos 47 straipsnį, pabrėžtina, kad šia nuostata nesiekiama pakeisti Sutartyse nustatytos teisminės kontrolės sistemos, ypač taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teismui pateiktų ieškinių priimtinumo.

   (žr. 47, 49, 52 punktus)

4.  Sąjungos sudaryti tarptautiniai susitarimai, įskaitant Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, nėra viršesni už Sąjungos pirminę teisę, todėl remiantis šia konvencija negali būti leidžiama nukrypti nuo SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos.

   Be to, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nenustatoma jokio besąlygiško ir pakankamai tikslaus įpareigojimo, kuris galėtų tiesiogiai reguliuoti asmenų teisinę padėtį. Todėl teisės subjektai Sąjungos teismuose negali tiesiogiai remtis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi.

   Galiausiai, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, kaip ją yra išaiškinę Sąjungos teismai, nėra nesuderinama su Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi. Iš tikrųjų, pačia Orhuso konvencijoje pateikiama formuluote „visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus“ įtvirtinama, kad teisių, kurios visuomenės atstovams turi būti užtikrinamos pagal 9 straipsnio 3 dalį, suteikimas priklauso nuo to, ar jie tenkina SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintus priimtinumo kriterijus.

   (žr. 56, 58–60 punktus)