Byla T103/14

Frucona Košice a.s.

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba — Akcizai — Dalinis atleidimas nuo mokesčių skolos susitarus su kreditoriais — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka ir kuriuo nurodoma ją susigrąžinti — Teisė į gynybą — Suinteresuotųjų šalių procesinės teisės — Privataus kreditoriaus kriterijus — Įrodinėjimo pareiga“

Santrauka – 2016 m. kovo 16 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba — Komisijos tyrimas — Administracinė procedūra — Komisijos pareiga oficialiai pranešti suinteresuotiesiems asmenims apie jų teisę pateikti pastabas — Teisės į gynybą nesuteikimas suinteresuotiesiems asmenims — Pagalbos gavėjo teisė tinkamai dalyvauti procedūroje

   (SESV 108 straipsnio 2 dalis)

2. Institucijų teisės aktai — Panaikinimas — Neteisėti teisės aktai — Sprendimas, kuriuo valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Naujo sprendimo priėmimas — Pareiga atnaujinti formalią tyrimo procedūrą — Nebuvimas — Procedūros atnaujinimas nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas

   (SESV 108 straipsnio 2 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba — Administracinė procedūra — Pareiga išklausyti valstybės išteklių gavėją dėl Komisijos pateikto teisinio vertinimo — Nebuvimas

   (SESV 108 straipsnis)

4. Ieškinys dėl panaikinimo — Pagrindai — Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas — Teisės į gynybą pažeidimas — Dėl savo pobūdžio subjektyvus pažeidimas — Vien suinteresuotosios valstybės narės rėmimasis

   (SESV 263 straipsnis)

5. Ieškinys dėl panaikinimo — Pagrindai — Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas — Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas — Apimtis — Neatsižvelgimas į bet kokį pagrindą, susijusį su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės

   (SESV 263 straipsnis)

6. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Intervencija, dėl kurios sumažėja įmonės išlaidos — Įtraukimas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

7. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Valdžios institucijų atsisakymas išieškoti skolas iš sunkumų patiriančios įmonės — Įmonė, kuriai taikoma susitarimo su kreditoriais procedūra — Privataus kreditoriaus kriterijaus taikymas — Pasirinkimas iš kelių procedūrų — Komisijos atliekamo šių procedūrų vertinimo kriterijai, įskaitant jų trukmę — Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

8. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas pagal privataus kreditoriaus kriterijų — Galimybė taikyti privataus kreditoriaus kriterijų — Valstybė, veikiant ne kaip viešosios valdžios subjektas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

9. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas pagal privataus kreditoriaus kriterijų — Vertinimas atsižvelgiant į visas reikšmingas ginčijamos operacijos aplinkybes — Galimybė tiek valstybei narei, tiek pagalbos gavėjui remtis privataus kreditoriaus kriterijumi — Įrodinėjimo pareiga

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

10. Ieškinys dėl panaikinimo — Sąjungos teismo jurisdikcija — Institucijos sprendimo motyvų pakeitimas savaisiais — Neleistinumas

    (SESV 263 ir 264 straipsniai)

11. Valstybių teikiama pagalba — Administracinė procedūra — Komisijos pareigos — Kruopštus ir nešališkas tyrimas — Atsižvelgimas į kuo išsamesnius ir kuo patikimesnius įrodymus

    (SESV 108 straipsnio 2 dalis)

12. Valstybių teikiama pagalba — Komisijos sprendimas — Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į priimant sprendimą turimą informaciją

    (SESV 108 straipsnio 2 dalis)

13. Valstybių teikiama pagalba — Komisijos tyrimas — Privataus kreditoriaus kriterijus — Sudėtingi ekonominiai vertinimai — Teisminė kontrolė — Ribos

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

14. Valstybių teikiama pagalba — Komisijos tyrimas — Komisijos galimybė kreiptis į išorinius ekspertus

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

15. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas pagal privataus kreditoriaus kriterijų — Galimybė taikyti neatsižvelgiant į naudos suteikimo formą — Atitinkamos priemonės ekonominio racionalumo kriterijaus lemiama reikšmė privačiam kreditoriui

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 52, 56, 69, 77 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 61, 64 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 70 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 81, 82 punktus)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 84, 85 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 91, 92 punktus)

7.  Kai viešasis kreditorius suteikia įmonei mokėjimo lengvatas, susijusias su jos skolos apmokėjimu, tai yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei atsižvelgiant į suteiktos ekonominės naudos dydį, įmonė gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių mokėjimo lengvatų iš privataus kreditoriaus, kurio padėtis yra kuo artimesnė viešajam kreditoriui ir kuris siekia, kad būtų apmokėtos sumos, kurias finansinių sunkumų patiriantis skolininkas jam yra skolingas. Šis vertinimas atliekamas iš principo taikant privataus kreditoriaus kriterijų, kuris, jei taikomas, yra vienas iš veiksnių, į kuriuos Komisija privalo atsižvelgti siekdama nustatyti tokios pagalbos buvimą. Taigi Komisija privalo atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgdama į visas nagrinėjamu atveju svarbias aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar įmonė gavėja akivaizdžiai nebūtų galėjusi gauti panašių mokėjimo lengvatų iš tokio privataus kreditoriaus. Šiuo klausimu svarbia turi būti laikoma bet kokia informacija, galinti daryti reikšmingą įtaką privataus kreditoriaus, kuris yra įprastai atsargus ir rūpestingas, esantis padėtyje, kuo artimesnėje viešojo kreditoriaus padėčiai, ir siekiantis susigrąžinti iš sunkumų patiriančio skolininko skolą, sprendimų priėmimo procesui.

   Kai įprastai atsargus ir rūpestingas privatus kreditorius, kurio padėtis yra kuo artimesnė vietos mokesčių institucijos padėčiai, gali pasirinkti vieną iš kelių procedūrų siekdamas atgauti sumas, kurios jam turi būti sumokėtos, jis turi įvertinti kiekvienos iš šių procedūrų pranašumus ir trūkumus, kad nustatytų naudingiausią alternatyvą. Jo sprendimų priėmimo procesui, kuriam turi įtakos įvairūs veiksniai, kaip antai tai, ar jo skola užtikrinta hipoteka, ar jis yra privilegijuotas ar paprastas kreditorius, jo turimų galimų skolos užtikrinimų pobūdis ir apimtis, tai, kaip jis vertina įmonės galimybes atsigauti, ir kokią naudą jis gautų iš likvidavimo, taip pat rizika, kad jo nuostoliai dar labiau padidės, taip pat gali turėti nemažos įtakos procedūrų trukmė, nes atidedamas mokėtinų sumų susigrąžinimas, o taip, kai procedūros trunka ilgai, gali būti padarytas poveikis, be kita ko, jų vertei.

   Vadinasi, tokiu atveju Komisija turi nustatyti, ar turint omenyje šiuos veiksnius, siekdamas atgauti sumas, kurios jam turi būti sumokėtos, toks privatus kreditorius akivaizdžiai nebūtų sutikęs su susitarimo su kreditoriais pasiūlymu, ir atsižvelgdama į privataus kreditoriaus interesus turi palyginti kiekvienos iš šių procedūrų pranašumus ir trūkumus, nes jai tenka pareiga įrodyti, kad įvykdytos privataus kreditoriaus kriterijaus taikymo sąlygos.

   (žr. 93, 94, 131-139, 269, 280 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 94-96 punktus)

9.  valstybės pagalbos srityje, jei vykstant administracinei procedūrai valstybė narė remiasi privataus kreditoriaus kriterijumi, esant abejonių, ji turi nedviprasmiškai ir remdamasi objektyvia ir patikrinama informacija įrodyti, kad priemonės ėmėsi veikdama kaip ūkio subjektas. Jei atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai reikalaujamą informaciją, ši privalo atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama ne tik į šios valstybės narės pateiktą informaciją, bet ir į bet kokius kitus reikšmingus įrodymus, jai leidžiančius nustatyti, ar nagrinėjamą priemonę lėmė minėtos valstybės narės kaip ūkio subjekto ar kaip viešosios valdžios subjekto statusas.

   Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad jei suinteresuota valstybė narė nesiremia privataus kreditoriaus kriterijumi ir mano, kad atitinkama priemonė yra valstybės pagalba, Komisija vien dėl šios priežasties gali nenagrinėti šio kriterijaus ar nuspręsti, kad jis netaikytinas.

   Be to, pagalbos gavėjas gali remtis privataus kreditoriaus kriterijumi siekdamas įrodyti, kad atitinkama priemonė nėra valstybės pagalba, nes šis kriterijus nėra išimtis, taikoma tik valstybės narės prašymu, ir juo remtis gali ne tik suinteresuota valstybė narė. Kaip ir valstybės narės, kuri remiasi šiuo kriterijumi, atveju, kai juo remiasi pagalbos gavėjas, esant abejonių, jis turi nedviprasmiškai ir remdamasis objektyvia ir patikrinama informacija įrodyti, kad ši valstybė narė ėmėsi priemonės veikdama kaip ūkio subjektas.

   Jei pagalbos gavėjas remiasi šiuo kriterijumi ir šiuo tikslu pateikia dokumentų, Komisija turi patikrinti, ar šie dokumentai atitinka Sąjungos teisėje keliamus reikalavimus, ir, jei taip, atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visus kitus reikšmingus įrodymus, leidžiančius jai nustatyti, ar nagrinėjamą priemonę lėmė atitinkamos valstybės narės kaip ūkio subjekto ar kaip viešosios valdžios subjekto statusas.

   (žr. 97, 98, 108–112, 115, 118 punktus)

10.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 105, 106 punktus)

11.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 141 punktą)

12.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 142 punktą)

13.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 144–147, 270 punktus)

14.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 172, 177 punktus)

15.  Valstybės pagalbos srityje galimybė taikyti privataus kreditoriaus kriterijų priklauso ne nuo formos, kuria buvo suteikta nauda, bet nuo priimtos priemonės kvalifikavimo kaip sprendimo, kurį priėmė privatus ūkio subjektas. Šiuo aspektu lemiamą reikšmę turi tai, ar atitinkama priemonė atitinka ekonominio racionalumo kriterijų, todėl privatus kreditorius, kuris tikisi kuo labiau padidinti savo galimybes susigrąžinti jam priklausančią sumą arba bent jau didžiausią jos dalį, taip pat galėtų sutikti imtis tokios priemonės.

    Tokiomis aplinkybėmis vien tai, kad privatus kreditorius negali pasinaudoti mokesčių išieškojimo procedūra siekdamas susigrąžinti savo skolą, negali sukliudyti analizuoti privataus kreditoriaus kriterijaus, siekiant šią procedūrą palyginti su susitarimo su kreditoriais procedūra. Ši aplinkybė neužkerta kelio patikrinti vietos mokesčių institucijos sprendimo taikyti įmonei susitarimo su kreditoriais procedūrą, per kurią panaikinama šios įmonės mokesčių skola šiai institucijai, ekonominį racionalumą.

    (žr. 251, 253 punktus)