Byla T‑542/11

Alouminion AE

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba — Aluminium — Sutartimi suteiktas lengvatinis elektros tarifas — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka — Sutarties nutraukimas — Sutarties nutraukimo sustabdymas teismo sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių — Nauja pagalba“

Santrauka – 2014 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Sąvoka – Prieš atitinkamos valstybės įstojimą į Europos bendrijas sudaryta sutartis, kuria suteiktas lengvatinis elektros tarifas – Sutarties nutraukimas – Nacionalinio teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria sustabdytas sutarties nutraukimas – Kvalifikavimas kaip naujos pagalbos – Nebuvimas

(SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b ir c punktai)

Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie visus ketinimus suteikti naują pagalbą Komisija turi būti informuojama prieš juos įgyvendinant ir bet kokia nauja pagalba, suteikta be Komisijos leidimo, yra neteisėta.

Pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio c ir b punktus nauja pagalba – tai visa pagalba, t. y. pagalbos sistemos arba individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti pagalba, įskaitant egzistuojančios pagalbos pakeitimus, o esama pagalba – tai patvirtinta pagalba, t. y. Europos Sąjungos Komisijos arba Tarybos patvirtintos pagalbos sistemos ir individuali pagalba.

Taigi priemonės, kuriomis nustatoma arba keičiama pagalba ir kurių buvo imtasi Sutarčiai įsigaliojus, turi būti laikomos nauja pagalba, o šie pakeitimai gali būti susiję su esama pagalba.

Šiuo atžvilgiu, esamos pagalbos išplėtimas yra nauja pagalba, atskira nuo išplėstosios pagalbos, o esamos pagalbos trukmės pakeitimą reikia traktuoti kaip naują pagalbą.

Vis dėlto, taikant SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalis naujos pagalbos atsiradimas arba esamos pagalbos pakeitimai turi būti įvertinti, atsižvelgiant į nuostatas, kuriose ji numatyta, jų taikymo sąlygas ir ribas. Tik jei pakeitimas daro poveikį pirminės schemos esmei, ši schema tampa nauja pagalbos schema.

Taigi, kalbant apie ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą pripažinti nauja pagalba nacionalinio teismo, sprendžiančio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinai ir ex nunc, paskelbtą prieš atitinkamos valstybės įstojimą į Europos bendrijas tarp valstybinės elektros kompanijos ir bendrovės sudarytos sutarties, kuria minėtai bendrovei suteiktas lengvatinis elektros tarifas, nutraukimo sustabdymą, reikia pripažinti, kad teisėjo, sprendžiančio dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įsikišimu, dėl kurio tam tikru laikotarpiu šis tarifas laikinai liko galioti, nei siekta pakeisti esamos pagalbos esmę, nei tai padaryta. Iš tiesų jis nepakeitė nei lengvatinį tarifą nustatančios sutarties sąlygų ar jį reglamentuojančių teisės normų, nei minėto tarifo taikymo sąlygų ar ribų; teisėjas tik įvertino sutarties nutraukimo teisėtumą.

Taigi teisėjas, sprendžiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, veikiau ne skyrė naują pagalbą, o tik laikinai išsprendė jam pateiktą bylą, kurioje keliamas klausimas, ar sutartis, kuria nustatytas lengvatinis tarifas, nustojo veikti. Todėl būtina daryti išvadą, kad sutarties nutraukimo sustabdymo priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalima laikyti nauju nuo esamos pagalbos atskiru pranašumu.

(žr. 48–50, 53–56 punktus)