Byla T‑278/12

Inter-Union Technohandel GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą

(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo PROFLEX paraiška — Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas PROFEX — Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Aiškinimas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalių „ratio legis“

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamoji dalis ir 42 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 22 taisyklės 3 dalis)

2. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)

3. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Kriterijų taikymas konkrečiam atvejui

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)

4. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Įrodymų įrodomoji galia – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 78 straipsnio 1 dalies f punktas; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 22 taisyklės 4 dalis)

1.  Reikalavimo, jog ankstesnis prekių ženklas būtų iš tikrųjų naudojamas, kad juo būtų galima grįsti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, ratio legis yra sumažinti ginčų dėl dviejų prekių ženklų tikimybę, jei nėra tinkamo ekonominio pagrindo, išplaukiančio iš faktinės prekių ženklo funkcijos rinkoje. Tačiau Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 42 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 22 taisyklės 3 dalimi nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės arba kontroliuoti jos ekonominės strategijos ar suteikti prekių ženklų apsaugos tik didelio masto komercinių prekių ženklų naudojimo atveju.

   (žr. 26 punktą)

2.  Prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tuomet, kai atlieka savo pagrindinę funkciją – užtikrina prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę, kad būtų sukurta ar išsaugota šių prekių ir paslaugų realizavimo rinka, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises. Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalauja, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis saugomas atitinkamoje teritorijoje. Nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti jo komercinio naudojimo realumui, ypač į pagrįstu laikomą naudojimą tam tikrame ekonomikos sektoriuje siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklo saugomoms prekėms ar paslaugoms, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį reikia, be kita ko, atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę ir naudojimo dažnumą.

   (žr. 27–29 punktus)

3.  Siekiant nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taigi, mažą nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apimtį gali kompensuoti intensyvus ar nuolatinis šio prekių ženklo naudojimas, ir atvirkščiai.

   Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų negali būti įrodytas remiantis tikimybėmis ar prielaidomis, tačiau turi būti grindžiamas konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas.

   (žr. 30, 31 punktus)

4.  Vertinant dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos patikimumą. Todėl visų pirma reikia atsižvelgti į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, jo adresatą ir atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas. Vienam iš protestą pareiškusios šalies darbuotojų pateikus pareiškimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 78 straipsnio 1 dalies f punktą, tokio pareiškimo įrodomoji galia pripažįstama tik tuo atveju, kai šį pareiškimą patvirtina kiti įrodymai.

   (žr. 50, 51 punktus)