Keywords
Summary

Keywords

1. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Perspektyvinė analizė

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 3 dalis)

2. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, galintys padaryti koncentraciją, apie kurią buvo pranešta, suderinamą su bendrąja rinka – Komisijos pareiga nagrinėti įsipareigojimais pakeistą koncentraciją

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

3. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Ekonominio pobūdžio vertinimai – Diskreciniai vertinimo įgaliojimai – Teisminė kontrolė – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis)

4. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dviejų oro bendrovių koncentracija

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

5. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Požymiai – Didelės rinkos dalys – Dviejų oro bendrovių koncentracija

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

6. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Dviejų oro bendrovių koncentracija

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

7. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Kriterijai – Visumos vertinimas – Požymiais pagrįstas vertinimas

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

8. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Atsižvelgimas į esamą ir potencialią konkurenciją – Įėjimo į rinką kliūčių buvimas

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)

9. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Atsižvelgimas į esamą ir potencialią konkurenciją – Įėjimo į rinką kliūčių buvimas

(Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 74 punktas)

10. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Atsižvelgimas į našumo pasiekimus – Kriterijai – Kumuliacinis pobūdis

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 29 konstatuojamoji dalis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 78 punktas)

11. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Atsižvelgimas į našumo pasiekimus – Kriterijai – Galėjimas patikrinti

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 86 punktas)

12. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Atsižvelgimas į našumo pasiekimus – Kriterijai – Koncentracijos specifika

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 85 punktas)

13. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Atsižvelgimas į našumo pasiekimus – Kriterijai – Nauda vartotojams

(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 79, 80 ir 84 punktai)

14. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, galintys padaryti koncentraciją, apie kurią buvo pranešta, suderinamą su bendrąja rinka – Atsižvelgimas į praleidus terminą pasiūlytus prisiimti įsipareigojimus – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikato dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Reglamentą Nr. 4064/89 ir Reglamentą Nr. 447/9843, 43 punktas)

15. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, galintys padaryti koncentraciją, apie kurią buvo pranešta, suderinamą su bendrąja rinka – Kriterijai

(Komisijos reglamentas Nr. 139/2004)

Summary

1. Remiantis Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 2 straipsnio 3 dalimi, kad pripažintų koncentraciją nesuderinama su bendrąja rinka, Komisija turi įrodyti, jog koncentracija, apie kurią pranešta, sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje.

Toks Reglamento Nr. 139/2004 8 straipsnio 3 dalies pagrindu priimtas sprendimas grindžiamas Komisijos atlikta perspektyvine analize. Ši perspektyvinė analizė apima nagrinėjimą, kokiu mastu koncentracija galėtų pakeisti konkurencijos situacijai svarbius veiksnius tam tikroje rinkoje, siekiant nustatyti, ar dėl to galėtų atsirasti didelė veiksmingos konkurencijos kliūtis. Tokia analizė reikalauja įsivaizduoti įvairias priežasties ir pasekmės grandines, siekiant pasiremti labiausiai tikėtinomis.

(žr. 26–27 punktus)

2. Tais atvejais, kai per administracinę procedūrą koncentracijos šalys tinkamai pasiūlo prisiimti įsipareigojimus, siekdamos, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl suderinamumo su bendrąja rinka, Komisija turi išnagrinėti šiais įsipareigojimais pakeistą koncentraciją. Taigi Komisija privalo įrodyti, kad dėl šių įsipareigojimų atitinkamai pakeista koncentracija netapo suderinama su bendrąja rinka.

(žr. 28 punktą)

3. Materialiosios Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės normos, ypač jo 2 straipsnis, suteikia Komisijai tam tikrą diskreciją, pirmiausia atliekant ekonominius vertinimus. Todėl Europos Sąjungos teismo vykdoma pasinaudojimo šiuo įgaliojimu, kuris yra esminis taisyklėms koncentracijų srityje nustatyti, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į vertinimo laisvę, kuri yra ekonominių normų – koncentraciją reglamentuojančių taisyklių dalies – pagrindas.

Net jei Europos Sąjungos teismas pripažįsta, kad Komisija turi ekonominių klausimų vertinimo laisvę, tai nereiškia, kad jis turi susilaikyti nuo Komisijos atliktos ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolės. Europos Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų dalykinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant kompleksinę situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

(žr. 29–30 punktus)

4. Siekiant įvertinti konkurencinius santykius tarp dviejų koncentracijos šalimis esančių oro bendrovių, kurių viena turi minimalių paslaugų pasiūlą mažomis kainomis, o kita – vidutinių paslaugų pasiūlą, Komisija gali nuspręsti, kad iš visų įvairiais koncentracijos paveiktais oro maršrutais skraidančių konkurentų šios dvi bendrovės yra „artimiausios konkurentės“, net jeigu jų veiklos sąnaudos ir klientams taikomos kainos yra skirtingos, nes jų veiklos sąnaudos ir kainos panašėja ir skiriasi nuo šiame maršrute veikiančių tinklo oro bendrovių sąnaudų ir kainų.

To paties jungiamojo oro uosto turėjimas sudaro dviem oro bendrovėms galimybę, be kita ko, naudotis panašiais pranašumais ir todėl gali patvirtinti išvadą, kad šios dvi oro bendrovės yra „artimiausios konkurentės“.

Komisija taip pat gali remtis panašiomis pajamų valdymo sistemomis, konkurentų konkurencinio elgesio stebėjimu, vienos koncentracijos šalies reagavimu į kitos šalies pardavimo skatinimo akcijas arba vienos iš šalių atliekamo kitos šalies konkurencinio elgesio stebėjimu. Į šiuos duomenis Komisija gali atsižvelgti tarp visų nuorodų, kurias naudoja vertindama konkurencinę situaciją.

(žr. 35, 79, 83, 85, 94, 124, 133 punktus)

5. Nors rinkos dalių reikšmė, nelygu rinka, gali skirtis, galima pagrįstai manyti, jog labai didelės rinkos dalys, išskyrus išimtines aplinkybes, savaime sudaro dominuojančios padėties įrodymą. Taip gali būti esant 50 % ar didesnei rinkos daliai.

Taigi, jeigu Komisija konstatuoja, kad koncentracijos vykdymas lems labai dideles rinkos dalis dideliame paveiktų rinkų skaičiuje bei didelį rinkos koncentracijos laipsnį, ji nelaikytina netinkamai įvertinusi įrodinėjimo naštą, kai nusprendžia, jog tokios rinkos dalys savaime sudaro dominuojančios padėties įrodymą. Tokį įrodymą galima paneigti, jeigu yra aplinkybių, kurios gali paneigti dominuojančią padėtį, nepaisant didelių rinkos dalių.

Dėl koncentracijos tarp dviejų oro bendrovių Komisija, išanalizavusi koncentracijos poveikį kiekviename paveiktame oro maršrute, gali nuspręsti, kad koncentracija itin apribotų veiksmingą konkurenciją, susikūrus dominuojančiai padėčiai daugelyje maršrutų. Ši dominuojanti padėtis būtų arba monopolinė, arba kvazimonopolinė, arba labai reikšminga, ir jų savaime pakanka padaryti išvadą, kad koncentracija turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka, nebent kitaip paaiškėtų išanalizavus galimus įsipareigojimus ir našumo pasiekimus.

(žr. 41, 53–56, 336, 383–385, 445 punktus)

6. Komisija neviršija savo įgaliojimų ribų, kai, siekdama įvertinti dviejų oro bendrovių koncentraciją, apibrėžia keleivinio oro transporto rinkas remdamasi oro maršrutais tarp dviejų miestų arba oro maršrutų grupėmis, jeigu jie gali būti pakeičiami atsižvelgiant į konkrečias koncentracijos aplinkybes, ir maršrutų pakeičiamumui apibūdinti panaudoja skirtingus kriterijus, be kita ko, atstumą ir kelionės trukmę tarp dviejų oro uostų, privačių keleivių dalį tam tikrame maršrute, „oro uostų sistemos“ sąvoką, vienos iš koncentracijos šalių rinkodaros praktiką, kurie analizuojami pasitelkus nuorodų viseto techniką.

Savaime suprantama, kad tokia technika gali turėti teigiamų ir neigiamų pusių. Taigi išvada, prie kurios priėjo Komisija, negalima abejoti vien dėl to, kad tyrimas parodė vieną neigiamą elementą, nors jis tinkamai pristatytas ir į jį buvo atsižvelgta jos sprendime, jo neiškreipiant.

Kalbant konkrečiai apie atstumą ir kelionės trukmę tarp oro uostų, Komisijos negalima kaltinti dėl to, kad ji naudoja, kaip pati pripažįsta, aiškiai apytikrio vertinimo „taisyklę“, pagal kurią tam tikro oro uosto traukos zona gali būti apibrėžta kaip zona, kurioje oro uostas gali būti pasiektas nuvažiavus 100 km arba praleidus kelionėje daugiausia vieną valandą, kartu pažymėdama, kad tai tik pirmasis reprezentatyvus duomuo ir kad traukos zona gali skirtis dėl kiekvieno vertinamo oro uosto ypatumų.

Be to, empirinė kainų koreliacijos analizė – tai kriterijus, kuris, nors savaime ir neįrodo dviejų oro uostų priklausymo tai pačiai rinkai, kartu su kitomis aplinkybėmis sudaro reikšmingą veiksnį, į kurį Komisija gali atsižvelgti apibrėždama nagrinėjamas rinkas.

(žr. 99, 102–103, 108, 110, 112–113, 115–117, 119 punktus)

7. Vertindama koncentracijos operaciją, Komisija gali naudoti nuorodų visetą, siekdama įvertinti konkurencinę situaciją, ir iš nuorodų viseto padarytas išvadas ji turi vertinti globaliai. Šiuo atžvilgiu gali atsitikti, kad tam tikriems duomenims bus suteikta pirmenybė, o kiti bus atmesti. Šiuo klausimu nėra reikalo sukurti hierarchijos tarp „techninio pobūdžio įrodymų“ ir „ne techninio pobūdžio įrodymų“. Taigi tvirtinimui, kad į pastaruosius negalima atsižvelgti, jeigu jų nepatvirtina „techninio pobūdžio įrodymai“, negali būti pritarta.

Šiam nagrinėjimui ir jame esančiam pagrindimui taikoma teisėtumo kontrolė, kurią Bendrasis Teismas atlieka dėl Komisijos sprendimų koncentracijų srityje.

(žr. 133, 136 punktus)

8. Jeigu įvertinusi konkurenciją tarp koncentracijos šalių ir koncentracijos poveikį šiai konkurencijai bei nusprendusi, kad po koncentracijos susikūręs subjektas panaikins konkurenciją tarp šalių klientų nenaudai, Komisija nagrinėja klausimą dėl naujų konkurentų įėjimo į nagrinėjamą rinką, kaip atskaitos tašku ji turėtų vadovautis subjekto, bandančio įeiti į rinką, kurioje veiktų po koncentracijos susikūręs subjektas, hipoteze. Taigi ji nagrinėja, ar naujų konkurentų įėjimas į rinką gali būti laikomas pakankamu konkurenciniu spaudimu, kad būtų užkirstas kelias potencialiam koncentracijos operacijos antikonkurenciniam poveikiui arba jis būtų kompensuotas.

Todėl, siekiant nuginčyti Komisijos analizę, reikia apibūdinti tokio įėjimo į rinką perspektyvą, kuris kompensuotų konkrečiai apibrėžtą antikonkurencinį poveikį. Tad paprasčiausias konkurento įėjimo į rinką „pavojus“ nėra pakankamas. Argumentui, kad nauji subjektai neatsiranda, nes dabartinė vienos iš koncentracijos operacijos šalių veikla paveiktose rinkose veiksminga ir klientai patenkinti, dėl ko naujas subjektas neturi jokios galimybės veikti pelningai, juo labiau negali būti pritarta.

Be to, teiginys, kad po koncentracijos viena iš šalių neketina taikyti didesnių kainų nei laisvojoje konkurencijoje susiklostęs lygis, negali sukelti abejonių dėl Komisijos įėjimo į rinką kliūčių analizės. Koncentracijos kontrolė skiriasi nuo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kontrolės, nes ji susijusi su rinkos struktūros, o ne įmonių elgesio kontrole. Koncentracijos kontrolės tikslas – remiantis perspektyvine rinkos struktūrų analize užkirsti kelią koncentracijai, kuri itin apribotų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, be kita ko, sukurdama ar sustiprindama dominuojančią padėtį. Taigi, kalbant apie kainas, reikšmingas yra kriterijus, leidžiantis nustatyti, ar naujo konkurento įėjimas į rinką galėtų sutrukdyti kainoms kilti viršijant iki koncentracijos galiojusių kainų lygį. Kainos kriterijus nėra vienintelis, į kurį gali būti atsižvelgta, nes koncentracijos įvykdymas gali turėti įtakos ir disponuojamiems pajėgumams, ir pasirinkimui ar paslaugų kokybei arba inovacijoms.

(žr. 237–239, 248–250, 279 punktus)

9. Vertinant koncentracijos operacijos suderinamumą su bendrąja rinka, įėjimo į rinką kliūčių vertinimas priklauso nuo jos bruožų ir nuo potencialių naujų rinkos subjektų pajėgumų. Dėl įėjimo į rinką laiko Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 74 punkte Komisija nurodė laiką, kuris paprastai neturi viršyti dvejų metų. Vis dėlto šis terminas priklauso nuo nagrinėjamos situacijos. Bet kuriuo atveju šiose gairėse Komisija apsiribojo tuo, kad pateikė principus, kurie gali būti taikomi, plėtojami ir tobulinami jos vėlesnėse bylose.

(žr. 293–295 punktus)

10. Remiantis Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 29 konstatuojamąja dalimi, siekiant įvertinti koncentracijų poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje, tikslinga atsižvelgti į konkrečių įmonių pagrįstus ir galimus našumo pasiekimus. Įmanoma, kad dėl koncentracijos atsiradę našumo pasiekimai neutralizuoja poveikį, kurį ji galėtų turėti konkurencijai, ypač galimą žalą vartotojams, todėl koncentracija tik nežymiai apribotų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, ypač dėl dominuojančios padėties atsiradimo ir sustiprėjimo. Komisijos priimtų Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 78 punkte nurodyta, jog tam, kad Komisija susijungimo vertinime atsižvelgtų į pretenzijas dėl našumo ir galėtų padaryti išvadą, jog dėl našumo nėra pagrindo paskelbti susijungimą nesuderinamą su bendrąja rinka, našumas turi būti naudingas vartotojams, specifinis susijungimui ir patikrinamas. Šios sąlygos yra kumuliacinės.

Įrodymas apie tai, kad tariami našumo pasiekimai galės neutralizuoti neigiamą poveikį, kurį jų nesant koncentracijos operacija galėtų turėti konkurencijai, turi pateikti pranešančiosios šalys.

(žr. 386–387, 412 punktus)

11. Iš Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 86 punkto matyti, jog našumo pasiekimai turi būti „patikrinami“, kad Komisija galėtų pagrįstai įsitikinti, kad šie pasiekimai „gali būti“ įgyvendinti ir kad jie bus pakankamai dideli potencialiai koncentracijos žalai vartotojams neutralizuoti. Kuo šie argumentai tikslesni ir įtikinamesni, tuo geriau Komisija gali juos įvertinti. Kai įmanoma, našumo pasiekimai ir iš to kylanti nauda vartotojams turi būti „išmatuoti“ ir, jeigu duomenys, reikaling i tiksliai kiekybinei analizei, nėra prieinami, turi būti įmanoma numatyti aiškiai identifikuojamą teigiamą poveikį vartotojams, kuris negali būti nežymus.

Taigi našumo pasiekimų patikrinamumo sąlyga nereikalaujama, kad pranešančioji šalis pateiktų duomenis, kuriuos gali nepriklausomai patikrinti trečiasis asmuo, arba iki koncentracijos sudarytus dokumentus, leidžiančius objektyviai ir nepriklausomai įvertinti įgijimą užtikrinančių veiksmingumo pasiekimų apimtį.

Iš minėtų gairių išplaukia, kad informacija, leidžianti Komisijai įvertinti našumo pasiekimus, yra žinoma tik susijungiančioms šalims, todėl pranešančiosios šalys privalo reikiamu laiku pateikti visą informaciją. Be to, nebaigtiniame našumo pasiekimams vertinti naudingų įrodymų sąraše yra įvairaus pobūdžio įrodymų, neakcentuojant būtinybės, kad juos turi būti galima nepriklausomai patikrinti arba kad jie būtų sudaryti iki koncentracijos.

Taigi įmonė koncentracijos operacijos šalis turi teisę pateikti Komisijai nuosavus duomenis dėl iš koncentracijos operacijos laukiamų našumo pasiekimų, nebūtinai turėdama remtis vertinimu, kurį galėtų nepriklausomai patikrinti trečiasis asmuo arba kuris būtų padarytas iki paskelbimo apie koncentraciją. Ekonominiame gyvenime nebūtinai galima laiku pateikti tokius dokumentus ir pirmiausia dokumentai, kuriuos tam tikra įmonė naudojo oficialiam pasiūlymui pateikti, nesvarbu, ar juos būtų surašiusi ši įmonė, ar jos patarėjai, pagal savo prigimtį gali turėti tam tikros reikšmės grindžiant teiginių dėl našumo pasiekimų turinį.

(žr. 406–408, 410 punktus)

12. Iš Komisijos priimtų Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 85 punkto išplaukia, kad našumo pasiekimai svarbūs konkurenciniam vertinimui, jeigu jie yra tiesioginė koncentracijos, apie kurią pranešta, pasekmė ir negali būti panašiu mastu pasiekti mažiau antikonkurenciniais veiksmais. Šiomis aplinkybėmis Komisija daro prielaidą, kad našumo pasiekimus lėmė koncentracija ir todėl jie specifiški jai. Būtent koncentracijos šalys turi reikiamu laiku pateikti visą reikšmingą informaciją, reikalingą įrodyti, kad nėra realių ir įgyvendinamų mažiau antikonkurencinių priemonių nei koncentracija, apie kurią pranešta. Komisija svarsto tik tas priemones, kurios, atsižvelgiant į situaciją, kurioje yra koncentracijos šalys, turint omenyje atitinkamame veiklos sektoriuje įsitvirtinusią praktiką, gali būti įgyvendintos vadovaujantis protingais kriterijais.

(žr. 427 punktą)

13. Dėl naudos vartotojams Komisijos priimtose gairėse dėl horizontalių susijungimų vertinimo nustatyta, kad vertinant argumentus dėl našumo pasiekimų būtina patikrinti, ar vartotojų padėtis nepablogės dėl koncentracijos. Todėl našumo pasiekimai turi būti dideli, atsirasti laiku ir iš principo būti naudingi vartotojams atitinkamose rinkose, kuriose, nesant tokių pasiekimų, galėtų atsirasti konkurencijos problemų. Koncentracijos gali būti labai naudingos našumo prasme, dėl jų gali mažėti kainos ar atsirasti kitokios naudos vartotojams. Pavyzdžiui, gamybos ar platinimo sąnaudų taupymas gali suteikti po koncentracijos susikūrusiam subjektui galimybę ir stimulą nustatyti mažesnes kainas. Kartu su poreikiu įsitikinti, ar našumo pasiekimai suteiks grynosios naudos vartotojams, išlaidų našumas, dėl kurio sumažėja kintamos arba ribinės sąnaudos, veikiausiai bus svarbesnis vertinant našumą nei nekintamų sąnaudų išlaidų sumažinimas, nes pirmosios iš principo labiau gali sumažinti kainas vartotojams. Sąnaudų sumažinimas, kuris atsiranda tik dėl antikonkurencinio pajėgumų sumažinimo, negali būti laikomas vartotojams naudingu našumo pasiekimu.

Be to, stimulas naujam po koncentracijos atsiradusiam subjektui perduoti našumo pasiekimus vartotojams dažnai yra susijęs su likusių įmonių rinkoje konkurencinio spaudimo buvimu ir su galimų potencialių konkurentų atėjimu. Kuo didesni galimi neigiami padariniai konkurencijai, tuo labiau Komisija turi įsitikinti, kad tariamas našumas yra esminis, tikėtinai realizuojamas ir bus pakankamu mastu perduotas vartotojui. Šiuo klausimu gairėse pažymima, jog labai mažai tikėtina, kad koncentracija, dėl kurios padėtis rinkoje artėja prie monopolio ar sukuria panašaus lygio įtaką rinkoje, gali būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka remiantis tuo, kad našumo pasiekimai bus pakankami jos galimiems antikonkurenciniams padariniams neutralizuoti.

(žr. 434–436 punktus)

14. Vertinant koncentracijos operaciją, suinteresuotos įmonės, norėdamos, kad būtų priimtas sprendimas, skelbiantis koncentraciją suderinamą su bendrąja rinka, gali pasiūlyti įsipareigojimus Komisijai. Atsižvelgiant į administracinės procedūros eigos etapą, siūlomi įsipareigojimai turi arba leisti Komisijai preliminaraus tyrimo etape nuspręsti, kad koncentracija, apie kurią pranešta, nebekelia rimtų abejonių dėl suderinamumo su bendrąja rinka, arba atsakyti į išsamaus tyrimo metu pareikštus prieštaravimus. Taigi pirminiame etape šie įsipareigojimai leidžia išvengti išsamaus tyrimo pradžios arba vėlesniame etape – sprendimo, skelbiančio koncentraciją nesuderinamą su bendrąja rinka, priėmimo. Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 8 straipsnio 2 dalyje Komisijai leidžiama susieti sprendimą, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą kriterijų, su sąlygomis ir įpareigojimais, užtikrinančiais koncentracijoje dalyvaujančių įmonių Komisijos atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus padaryti koncentraciją suderinamą su bendrąja rinka.

Atsižvelgiant tiek į tokio tipo koncentracijų finansinių interesų ir padarinių pramonei bei prekybai mastą, tiek į Komisijos šioje srityje turimus įgaliojimus, koncentracijoje dalyvaujančios įmonės turi būti suinteresuotos padaryti viską, kad palengvintų administracijos darbą. Dėl tų pačių priežasčių įgyvendindama savo koncentracijų kontrolės funkcijas Komisija privalo veikti itin rūpestingai.

Dėl pavėluotai pasiūlytų įsipareigojimų iš Komisijos pranešimo dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Reglamentą Nr. 4064/89 ir Reglamentą Nr. 447/98, kuriame įtvirtintus sprendimo būdus Komisija gali panaudoti, kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 139/2004 ir Reglamentu Nr. 802/2004, išplaukia, jog koncentracijos, apie kurią pranešta, šalys gali tikėtis, kad į jų pavėluotai pasiūlytus prisiimti įsipareigojimus bus atsižvelgta esant dviem kumuliacinėms sąlygoms: pirma, kad šie įsipareigojimai aiškiai ir nesant reikalo atlikti papildomų tyrimų išsprendžia anksčiau nustatytas konkurencijos problemas, ir, antra, kad yra pakankamai laiko dėl šių įsipareigojimų konsultuotis su valstybėmis narėmis.

(žr. 448–451, 455 punktus)

15. Reglamentu Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės Komisija yra įgaliota priimti tik tokius įsipareigojimus, kurie padarytų koncentraciją, apie kurią buvo pranešta, suderinamą su bendrąja rinka. Šiuo požiūriu vienos iš koncentracijos šalių pasiūlyti įsipareigojimai atitinka šį kriterijų, tik jei Komisija gali padaryti užtikrintą išvadą, kad juos bus įmanoma įvykdyti ir kad jų pagrindu atsiradusios korekcinės priemonės bus pakankamai gyvybingos ir ilgalaikės užtikrinant, kad palyginti netolimoje ateityje nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar apribota veiksminga konkurencija, t. y. neįvyktų tai, kam šie įsipareigojimai turi užkirsti kelią.

(žr. 452–453 punktus)