Byla T-282/06

Sun Chemical Group BV ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Konkurencija — Koncentracija — Europos spaustuviniams dažams skirtų kanifolijos dervų rinka — Sprendimas pripažinti koncentraciją suderinama su bendrąja rinka — Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo — Rinkos dalys ir koncentracijos lygiai — Nekoordinuojami padariniai — Koordinuojami padariniai — Pareiga motyvuoti“

2007 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimas   II - 2153

Sprendimo santrauka

1. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos atliekamas tyrimas – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Komisijos priimtų gairių laikymasis

   (Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos pranešimas 2004/C 31/03)

2. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Kolektyvinės dominuojančios padėties sukūrimo pavojus – Vertinimo kriterijai

   (Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 19–21 punktai)

3. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis)

4. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas

1.  Komisijai yra privalomos gairės, kurias ji priima koncentracijų kontrolės srityje, jei jomis nenukrypstama nuo Sutarties normų ir Susijungimų reglamento.

   Gairėse nereikalaujama visais atvejais nagrinėti visų jose paminėtų veiksnių, o Komisija turi diskreciją, leidžiančią jai atsižvelgti arba neatsižvelgti į tam tikrus veiksnius, ir neprivalo nurodyti konkrečių motyvų dėl kai kurių koncentracijos aspektų, kurie jai atrodo akivaizdžiai nereikšmingi, nesvarbūs arba turintys tik aiškiai šalutinės svarbos vertinant koncentraciją.

   Bendrijos teismo vykdoma įgyvendinant Susijungimų reglamentu suteiktą diskreciją Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės yra tikslios, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais. Šiuo atžvilgiu Bendrijos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šiuos įrodymus sudaro visi svarbūs duomenys, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas. Taigi, Pirmosios instancijos teismo kontrolė negali apsiriboti vien patikrinimu, ar Komisija atsižvelgė į veiksnius, kurie gairėse įvardyti kaip svarbūs vertinant koncentracijos padarinius konkurencijai. Atlikdamas tokią kontrolę Pirmosios instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar Komisijos galbūt neatlikti veiksmai gali paneigti jos išvadą.

   (žr. 55, 57, 58, 60, 61 punktus)

2.  Nors siekiant įrodyti kolektyvinės dominuojančios padėties pavojų ir būtina įrodyti didelės kolektyvinės rinkos dalies egzistavimą, tačiau vien to nepakanka įrodyti kolektyvinę dominuojančią padėtį, nes dar reikia, kad rinkos sąlygos būtų palankios jai įgyvendinti. Dominuojančios padėties buvimas kiekvienoje byloje turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, Komisijos priimtų gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 21 punkto antrame sakinyje nurodoma, kad gairių 19–21 punktuose numatytų koncentracijos ribinių verčių viršijimas dar nereiškia, jog yra konkurencijos problemų. Vis dėlto, kuo daugiau šios ribos viršijamos, tuo šios vertės yra svarbesnis konkurencijos problemų požymis.

   (žr. 126, 136 ir 138 punktus)

3.  Tam, kad susijungusio subjekto klientai galėtų atgrasyti jį nuo bet kokio antikonkurencinio elgesio, nebūtina, kad jie galėtų perduoti visus savo užsakymus kitiems tiekėjams vykdyti. Iš tiesų jų turima galimybė perkelti didelės savo poreikių dalies vykdymą kitiems tiekėjams gali būti laikoma pakankamai didelių nuostolių šiam subjektui galinčia sukelti grėsme, kad atgrasytų jį nuo tokios strategijos.

   (žr. 171 ir 214 punktus)

4.  Esant bendram žaliavos prieinamumui arba neprieinamumui, turinčiam vienodos įtakos visiems nurodytos prekės gamintojams, įskaitant susijungusį subjektą, padarinių konkurencijai gali turėti tik koncentracijos šalių preferencinė, palyginti su jų konkurentais, prieiga.

   (žr. 182 ir183 punktus)