Keywords
Summary

Keywords

1. Konkurencija – Koncentracija – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnis; Komisijos komunikato 98/C 66/02 19 punktas)

2. Konkurencija – Koncentracija – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 2 dalis)

3. Konkurencija – Koncentracija – Netiesioginės bendros įmonės bendros kontrolės įgijimas

(Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 1 dalies b punktas ir 4 dalies b punktas)

4. Bendrijos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos

5. Konkurencija – Koncentracija – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnis)

6. Konkurencija – Koncentracija – Buvimas – Komisijos išimtinei kompetencijai priklausanti koncentracija – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnis)

7. Konkurencija – Koncentracija – Bendrijos masto koncentracija – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 1  ir 5 straipsniai)

8. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 6 straipsnis)

9. Konkurencija – Koncentracija – Koncentracija keliais teisiniais sandoriais, kurie laikytini vienu sandoriu dėl jų tarpusavio priklausomybės

(Tarybos reglamentas Nr. 4064/89)

10. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas arba sustiprinimas

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnio 2  ir 3 dalys)

11. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Ekonominis vertinimas

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnis)

12. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Buvimas – Kliūtys įeiti į rinką

(EB 82 straipsnis)

13. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Buvimas – Klientų pirkimo galios daromas poveikis tiekėjui

(EB 82 straipsnis)

14. Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Dominuojančios padėties sukūrimas arba sustiprinimas

(Tarybos reglamentas Nr. 4064/89)

15. Konkurencija – Koncentracija – Komisijos tyrimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, galintys padaryti koncentraciją, apie kurią buvo pranešta, suderinamą su bendrąja rinka

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis)

Summary

1. Iš Reglamento 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 3 straipsnio „Koncentracijos apibrėžimas“ matyti, kad koncentracija visų pirma įvykdoma įsigyjant vienos arba daugiau įmonių kontrolę įmonei veikiant atskirai arba dviem ir daugiau įmonių veikiant kartu, o tai reiškia, kad nepaisant to, kokia šios kontrolės forma, ji, atsižvelgiant į visas atskiro atvejo teisines ir faktines aplinkybes, turi suteikti galimybę įgytos įmonės veiklai daryti lemiamą įtaką, kylančią iš teisių, sutarčių arba bet kokios kitos priemonės.

Atsižvelgiant į Komisijos pranešimo dėl koncentracijos sąvokos Reglamento 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės prasme 19 punktą, bendra kontrolė įgyjama tuomet, kai dvi ar daugiau įmonių arba asmenų turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, t. y. gali blokuoti sprendimus, kuriais nustatoma įmonės verslo strategija. Taigi bendra kontrolė leidžia atsirasti situacijai, kai dėl tokios galios, kurią turi dvi ar daugiau įmonių, blokuojami sprendimai, t. y. atmetami siūlomi strateginiai sprendimai. Todėl tokie akcininkai būtinai turi sutarti dėl bendros įmonės verslo politikos.

Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 3 dalies prasme lemiama įtaka nebūtinai turi būti daroma, kad ji galėtų egzistuoti, tačiau, kad egzistuotų kontrolė reglamento 3 straipsnio prasme, turi būti reali galimybė daryti tokią įtaką.

(žr. 41–42, 58 punktus)

2. Tai, kad bendra įmonė gali būti visus įgaliojimus turinti įmonė, vadinasi, funkciniu požiūriu ekonomiškai savarankiška, nereiškia, jog ji yra savarankiška priimdama strateginius sprendimus. Jei būtų daroma priešinga išvada, niekad nebūtų bendros „bendros įmonės“ kontrolės, jai esant ekonomiškai savarankiškai. Taigi Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kad bendros įmonės, t. y. kontroliuojamos dviejų ar daugiau įmonių, sukūrimas tik tuomet laikomas koncentracija, kai ši bendra įmonė „nuolat vykdo visas nepriklausomo ekonominio subjekto funkcijas“, įrodo, kad taip nėra.

(žr. 62 punktą)

3. Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, jog yra galima vieno ar daugiau asmenų „tiesioginė ar netiesioginė“ kontrolė, o to paties reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punkte pripažįstama, kad įgiję kontrolę taip pat gali būti tie asmenys, kurie, neturėdami tokių teisių arba pagal sutartis suteiktų teisių, yra įgalioti naudotis iš jų kylančiomis teisėmis.

Pagal šio reglamento 3 straipsnį bendros įmonės nariai akcininkai gali įgyti netiesioginę kontrolę, net jei jie tiesiogiai visuotiniame susirinkime neturi veto teisės, kurią įgyvendina tik patys nariai.

Iš tiesų, jei komercinės bendrovės visada laikosi savo išimtinių ir daugumos arba vykdančių bendrą įmonės kontrolę akcininkų sprendimų ir jei visos įmonės narės yra dukterinės įmonės, kurias išimtinai arba bendrai valdo abu akcininkai, neišvengiamai darytina išvada, jog asmenų skyrimas į minėtos įmonės sprendimų priėmimo organus suponuoja šių dviejų akcininkų susitarimą. Kitaip nariai negalėtų paskirti sprendimų priėmimo organų ir bendra įmonė negalėtų veikti.

Ta aplinkybė, kad kontroliuojančių įmonių atstovai negali būti bendros įmonės valdybos nariai, arba tai, kad jie gali sudaryti tik mažumą šios įmonės stebėtojų taryboje, neturi jokios įtakos faktui, kad patys bendros įmonės nariai sprendžia dėl sprendimus priimančiųjų organų sudėties per savo narius – du savo akcininkus.

Be to, kalbant apie bendros įmonės dviejų sprendimus priimančių organų sudėtį, jei visi asmenys, kurie yra šių organų nariai, patys vykdo funkcijas įmonių sprendimus priimančiuose organuose, nes tai leidžiama pagal bendros įmonės įstatus, negalima atmesti galimybės, jog šie atstovai į savo pareigas bendros įmonės įmonėse narėse neišvengiamai bus paskiriami jos įmonių narių akcininkų ir vykdydami savo funkcijas bendros įmonės sprendimų priėmimo organuose būtinai turės atsižvelgti į šių akcininkų nuomonę.

(žr. 72–74 punktus)

4. Teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos atsiranda, kai tenkinamos trys sąlygos. Pirma, suinteresuotasis asmuo iš Bendrijos valdžios institucijų patvirtintų ir patikimų šaltinių turi būti gavęs tikslius, besąlyginius ir tarpusavyje derančius patikinimus. Antra, šie patikinimai turi būti tokie, kad asmeniui, kuriam jie skirti, atsirastų teisėtų lūkesčių. Trečia, šie patikinimai turi atitikti galiojančias teisės normas.

(žr. 77 punktą)

5. Nors Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 3 straipsnio 1 dalies a punkte koncentracija kvalifikuojama kaip palyginti paprastas ir identifikuojamas reiškinys – kai susijungia dvi ar daugiau anksčiau buvusių savarankiškų įmonių, – šia nuostata b punkte siekiama apimti visas kitas situacijas, kai viena ar daugiau įmonių įgyja visos arba dalies vienos ar daugiau kitų įmonių kontrolę. Šis bendras ir baigtinis koncentracijos apibrėžimas – kai įgyjama vienos ar daugiau įmonių kontrolė – reiškia, kad nesvarbu, ar tiesioginė arba netiesioginė kontrolė buvo įgyta vienu, dviem ar daugiau etapų sudarant vieną, du ar daugiau sandorių, jei to padarinys yra viena koncentracija.

Tai, kad šalys, pranešdamos apie koncentraciją Komisijai, planuoja sudaryti du ar daugiau sandorių, arba tai, kad jie jau buvo sudaryti prieš pranešant apie koncentraciją, taip pat nėra svarbu. Komisija bet kuriuo atveju turi įvertinti, ar šie sandoriai yra vieningo pobūdžio ir todėl galėtų sudaryti vieną koncentraciją pagal Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnį.

Atliekant tokį vertinimą, atsižvelgiant į kiekvienam atvejui būdingas faktines ir teisines aplinkybes bei siekiant ištirti ekonomines operacijas pagrindžiančią ekonominę tikrovę, siekiama nustatyti, koks yra šalių siekiamas ekonominis tikslas ir, jei yra sudaryti keli teisiškai atskiri sandoriai, išsiaiškinti, ar aptariamos įmonės būtų norėjusios kiekvieną sandorį sudaryti atskirai arba, atvirkščiai, ar kiekvienas sandoris sudaro tik kompleksinės koncentracijos sudėtinę dalį, be kurios šalys nebūtų šios koncentracijos įvykdžiusios. Kitaip sakant, siekiant nustatyti nagrinėjamų sandorių vieningą pobūdį, kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar šie sandoriai yra tarpusavyje susiję taip, kad vienas be kito jie nebūtų sudaryti.

Šiais veiksmais siekiama, viena vertus, suteikti įmonėms, kurios praneša apie koncentraciją, teisinį saugumą dėl visų sandorių, kuriais ši koncentracija vykdoma, ir, antra vertus, leisti Komisijai vykdyti veiksmingą koncentracijos operacijų, kurios gali itin apriboti konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, kontrolę. Be to, šie du tikslai sudaro pagrindinį Reglamento Nr. 4064/89 tikslą.

Darytina išvada, jog koncentracija pagal Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 1 dalį gali būti įvykdyta net esant keletui formaliai atskirų teisinių sandorių, jei šie sandoriai yra tiek vienas nuo kito priklausomi, kad jie nebūtų sudaromi vieni be kitų, ir jei jų tikslas yra perduoti vienai ar daugiau įmonių vienos ar kelių kitų įmonių veiklos tiesioginę ar netiesioginę ekonominę kontrolę.

(žr. 103–109 punktus)

6. Nors Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 3 straipsnis nustato „koncentracijos“ buvimo sąlygas, „koncentracijos“ sąvoką jis apibrėžia tik apskritai ir iš faktinės pusės; ši nuostata nereglamentuoja Komisijos kompetencijos dėl koncentracijos. Tarp koncentracijos operacijų, kurios atitinka Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio apibrėžimą, tik vadinamosios „Bendrijos masto“ operacijos, kaip jos apibrėžiamos šio reglamento 1 straipsnyje, priklauso išimtinei Komisijos kompetencijai, išskyrus atvejus, kai reglamente nustatyta kitaip. Vadinasi, jei koncentracija atitinka Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio apibrėžimą, tai nebūtinai reiškia, kad ji patenka į Komisijos išimtinės kompetencijos sritį; dar reikia, kad šis sandoris būtų „Bendrijos masto“.

(žr. 114 punktą)

7. Iš Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 5 straipsnio vidinės struktūros aišku, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo sukonkretinti šio reglamento taikymo sritį, visų pirma apibrėždamas koncentracijos dalyvių apyvartą, į kurią reikia atsižvelgti siekiant nustatyti jos „Bendrijos mastą“ Reglamento Nr. 4064/89 1 straipsnio prasme. Taigi iš šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies aišku, kad, kai yra įsigyjamos įmonių akcijos, vertinant koncentracijos mastą turi būti atsižvelgta tik į iš tikrųjų su įgytomis įmonės akcijomis susijusią apyvartą.

Ši išvada taip pat apima Reglamento Nr. 4064/89 5 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos aiškinimą, o tai reiškia, kad kai vienos ar daugiau įmonių akcijų įsigyja tie patys asmenys arba įmonės, sudarydamos keletą sandorių per dvejų metų laikotarpį, apyvarta turi būti susijusi su šiomis įgytomis akcijomis, vertinant jas bendrai. Motyvas, dėl kurio buvo įtraukta Reglamento Nr. 4064/89 5 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa, yra neleisti toms pačioms įmonėms arba tiems patiems asmenims dirbtinai išskaidyti koncentracijos į keletą skirtingu laiku išdėstytų dalinių turto perdavimo sandorių, siekiant išvengti Reglamente Nr. 4064/89 nurodytų ribų, kurios lemia Komisijos kompetenciją pagal šį reglamentą.

Todėl tai, kad Reglamento Nr. 4064/89 5 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa leidžia Komisijai laikyti tų pačių asmenų arba įmonių sudaromus sandorius viena koncentracija, apskaičiuojant nagrinėjamų įmonių apyvartą ir siekiant neleisti apeiti Komisijos kompetencijos, kurią jai suteikia reglamentas, nereiškia, kad ši nuostata atima iš Komisijos teisę iš anksto pagal minėto reglamento 3 straipsnį nustatyti, ar keletu sandorių, apie kuriuos jai buvo pranešta, vykdoma viena koncentracija, ar, atvirkščiai, šie sandoriai laikytini įgyvendinančiais keletą koncentracijų.

Jei iš Komisijos atlikto tyrimo matyti, kad du sandoriai, apie kuriuos buvo pranešta Komisijai, nėra tarpusavyje susiję, jie bus vertinami atskirai. Jei vienas ir (arba) kitas sandoris nėra Bendrijos masto, Komisija atsisakys kompetencijos tirti vieną ir (arba) kitą sandorį. Jei iš tokio tyrimo matyti, kad sandoriai yra vieningo pobūdžio, o tai leistų juos laikyti viena koncentracija pagal Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnį, Komisija, siekdama nustatyti, ar ji turi kompetenciją, ir įvertinti koncentracijos poveikį konkurencijai, vėliau tikrina, ar taip apibrėžta koncentracija yra Bendrijos masto.

(žr. 115–120 punktus)

8. Kiekvienos apie koncentraciją pranešančiosios šalies ginama pozicija iš principo yra subjektyvi ir neišvengiamai atspindi jos pačios interesus. Tačiau dėl šios aplinkybės Komisija, tirdama koncentracijos ekonominę tikrovę, turėtų pasinaudoti šalių paaiškinimais, leidžiančiais nustatyti, koks iš tiesų buvo tų šalių ekonominis tikslas sudarant nagrinėjamus sandorius. Nors paaiškinimai, kurių neginčijo viena iš pranešusiųjų šalių, negali patys savaime būti lemiami, Komisija vis dėlto turi turėti teisę pasiremti šiais paaiškinimais, kai jie jai leidžia patvirtinti vertinimo elementus, kuriais paremtas jos tyrimas.

(žr. 147 punktą)

9. Komisija, bendrai vertindama sandorį, kuris, nagrinėjant atskirai, netenkina Bendrijos masto kriterijų ir kurį dėl šios priežasties išnagrinėjo jį patvirtinusi kompetentinga nacionalinė konkurencijos institucija, su po jo įvykdytu sandoriu, kuris yra neatskiriamas nuo pirma sudaryto sandorio, nepažeidė Reglamente Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės nustatyto nacionalinės ir Bendrijos konkurencijos tarnybų kompetencijos pasidalijimo principo, nes abiem sandoriais, atsižvelgiant į jų vieningumą, vykdoma viena Bendrijos masto koncentracija.

(žr. 158–161 punktus)

10. Dominuojanti padėtis, apie kurią kalbama Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 2 straipsnyje, yra susijusi su vienos ar daugiau įmonių turima ekonomine galia, kuri leidžia joms riboti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje veikiant pernelyg neatsižvelgiant į konkurentus, klientus ir galiausiai vartotojus.

Šiuo atžvilgiu didelės apimties rinkos dalių buvimas yra labai svarbus, o santykis tarp vienos ar daugiau įmonių, kurios dalyvauja koncentracijoje, rinkos dalių ir tarp jų konkurentų, ypač artimiausių, rinkos dalių yra patikimas dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas. Iš tikrųjų šis veiksnys leidžia įvertinti aptariamos įmonės konkurencinį pajėgumą. Be to, ypač didelės rinkos dalies buvimas pats savaime gali būti dominuojančios padėties įrodymas, ypač kai kiti ūkio subjektai rinkoje turi kur kas mažesnes rinkos dalis.

Be to, apskritai pažymėtina, jog konkurentų buvimas gali būti veiksnys, sušvelninantis ar net panaikinantis aptariamo subjekto dominuojančią padėtį, tik tuo atveju, jei konkurentų padėtis yra stipri ir gali suteikti realią atsvarą.

Galiausiai didelio konkurencinio spaudimo nebuvimas taip pat iš dalies gali būti paaiškinamas atitinkamos rinkos gaminių įvairove. Iš tikrųjų gaminių įvairovė reiškia, kad šie gaminiai nėra visiškai tinkami vienas kito pakaitalai ir kad todėl dėl vieno gaminio kainos padidėjimo kainas padidinusi įmonė nebūtinai praras rinkos dalis savo konkurentų, gaminančių kitą gaminį, naudai, kaip tai būtų tuo atveju, jei gaminiai būtų visiškai tinkami pakaitalai.

(žr. 195, 198, 201, 212–213 punktus)

11. Materialinės Reglamento Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės teisės normos, o ypač jo 2 straipsnis, suteikia Komisijai tam tikrą diskreciją, ypač atliekant ekonominį vertinimą. Todėl Bendrijos teismas, atlikdamas pasinaudojimo tokiais koncentracijos teisės normų kūrimui svarbiais įgaliojimais kontrolę, turi atsižvelgti į diskrecijos teisę, kuri yra ekonominių normų – koncentraciją reglamentuojančių teisės normų dalies – pagrindas.

Bendrijos teismo sudėtingų Komisijos ekonominių vertinimų, kuriuos ji atliko remdamasi Reglamentu Nr. 4064/89 suteikta diskrecijos teise, kontrolė turi apsiriboti proceso normų ir motyvavimo pareigos laikymosi, faktų atitikimo, akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais patikrinimu. Pirmosios instancijos teismas ypač neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju.

(žr. 196–197 punktus)

12. Įvairaus pobūdžio aplinkybės, ypač ekonominės, komercinės arba finansinės, dėl kurių galimas veikiančių įmonių konkurentas gali patirti riziką ir pakankamai dideles sąnaudas, kurios atgrasytų jį nuo įėjimo į rinką per protingą laikotarpį arba dėl kurių toks įėjimas į rinką taptų ypač sudėtingas, todėl jis nebegalėtų daryti konkurencinio spaudimo rinkoje jau veikiančių įmonių elgesio atžvilgiu, yra „didelės kliūtys įeiti į rinką“.

(žr. 219 punktą)

13. Tiekėjo klientų pirkimo galia gali atsverti tiekėjo rinkos galią, jei klientai per protingą terminą gali pasinaudoti patikimais alternatyviais pirkimo šaltiniais, kai tiekėjas nusprendžia padidinti savo kainas arba pablogina pristatymo sąlygas.

Šiuo klausimu ūkio subjektų išsibarstymas atitinkamoje rinkoje bei šiems ūkio subjektams rinkoje alternatyvaus patikimo pirkimo šaltinio nebuvimas, yra dvi, nebūtinai vienintelės, tačiau labai svarbios sąlygos, siekiant patvirtinti arba paneigti klientų pirkimo galią, kuri neleistų atsirasti tiekėjo ekonominei galiai. Iš tikrųjų, viena vertus, pirkėjų rinkos koncentracijos laipsnio kriterijus reiškia, kad jų nedidelis skaičius gali leisti sustiprinti jų galią derantis su tiekėju. Kita vertus, tinkamų pirkimo alternatyvų buvimo kriterijus leidžia nustatyti, ar yra didelė tikimybė, kad tiekėjas bus priverstas apriboti bet kokį kainų padidinimą arba net nuo jo susilaikyti.

(žr. 230–232 punktus)

14. Reglamentas Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, atsižvelgiant į jo nuostatas, nedraudžia nagrinėti galimų vertikalaus veiksmų koordinavimo tarp bendros įmonės ir vienos iš jos įmonių steigėjų klausimų, kylančių dėl koncentracijos, iš anksto nesprendžiant dėl bendros įmonės savarankiškumo.

(žr. 250 punktą)

15. Pagal Reglamentą Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės Komisija yra įpareigota priimti tik tuos įsipareigojimus, dėl kurių koncentracija taptų suderinama su bendrąja rinka. Kitaip tariant, suinteresuotųjų įmonių pasiūlyti įsipareigojimai turi leisti Komisijai padaryti išvadą, kad nagrinėjama koncentracija nesukurs ar nesustiprins dominuojančios padėties šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies prasme.

Kad šalių įsipareigojimus Komisija patvirtintų priimdama sprendimą pagal Reglamento Nr. 4064/89 8 straipsnio 2 dalį, jie turi būti ne tik proporcingi Komisijos sprendime nustatytai problemai, bet ir ją visiškai išspręsti.

Tačiau pranešančiosios šalys jokiu būdu nėra įpareigotos siūlyti tik tuos įsipareigojimus, kuriais siekiama atstatyti prieš koncentraciją buvusią konkurencijos padėtį, kad Komisija galėtų paskelbti šią koncentraciją suderinama su bendrąja rinka. Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 4064/89 8 straipsnio 2 dalį Komisija turi teisę pritarti visiems šalių įsipareigojimams, kurie leidžia priimti sprendimą, kad koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka.

Be to, kai yra pasiūlomi įsipareigojimai, kurie viršija tai, kas būtina atstatant iki koncentracijos buvusią padėtį, Komisija neturi teisės jų atmesti ir priimti arba sprendimo, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka pagal Reglamento Nr. 4064/89 8 straipsnio 3 dalį, arba sprendimo, kuriuo koncentracija pagal šio reglamento 8 straipsnio 2 dalį pripažįstama suderinama su bendrąja rinka, tačiau su jos vienašališkai nustatytomis sąlygomis, kurios turi atstatyti prieš koncentraciją buvusią padėtį.

Iš tikrųjų pirmuoju atveju, kai priimamas neigiamas sprendimas, Komisija nesilaikytų Reglamento Nr. 4064/89 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, įpareigojančių priimti sprendimą, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka, jei ji nustato, kad prireikus suinteresuotųjų įmonių pakeistas sandoris tenkina minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą kriterijų. Antruoju atveju, esant teigiamam sprendimui su sąlygomis, turinčiomis tiksliai atstatyti ankstesnę padėtį, Komisija taip pat pažeistų šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, kurioje nenumatyta, jog Komisija, pripažindama koncentraciją suderinamą su bendrąja rinka, gali savavališkai nustatyti sąlygas, neatsižvelgdama į pranešančiųjų šalių prisiimtus įsipareigojimus.

(žr. 294, 307–311 punktus)