EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 13 d.

Byla F‑42/11

Stephanie Honnefelder

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Konkurso atrankos komisijos sprendimo panaikinimas – Galutinio teismo sprendimo vykdymas – Teisėtumo principas – Neteisėtumu grindžiamas reikalavimas, susijęs su sprendimu atnaujinti atviro konkurso procedūrą“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo S. Honnefelder prašo panaikinti 2011 m. vasario 11 d. atviro konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos sprendimą neįtraukti ieškovės į rezervo sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovės padengti du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia savo ir trečdalį S. Honnefelder bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškinys – Ieškinys dėl asmens nenaudai per įdarbinimo procedūrą priimto akto – Ieškinio pagrindas, siejamas su ankstesnio asmens nenaudai per šią procedūrą priimto akto neteisėtumu – Priimtinumas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Apimtis – Atsižvelgimas ir į sprendimo motyvus, ir į rezoliucinę dalį – Konkurso atrankos komisijos sprendimo neįtraukti kandidato į rezervo sąrašą panaikinimas – Konkurso atnaujinimas tik ieškovui – Tinkamo vykdymo būdai

(SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigūnų ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Administracijos diskrecija – Galimybė užmegzti dialogą su nukentėjusiuoju

(SESV 266 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Pareigos pateikti informaciją neįvykdymas – Tarnybinis pažeidimas, dėl kurio aktas nepanaikinamas

1.      Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl su juo susijusio sprendimo atmesti jo paraišką, turi teisę remtis konkurso organizavimo taisyklių pažeidimu, ir negalima jam priekaištauti, kad per nustatytą terminą jis nepateikė skundo ar ieškinio dėl sprendimo, kuriame nustatytos konkurso organizavimo taisyklės.

Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra nuostatos, kurioje būtų numatyta, kad ieškovas, kuris nori išimties tvarka užginčyti administracijos akto teisėtumą, turi pateikti skundą specialiai dėl šio akto, net jeigu ieškinys atitinka priimtinumo reikalavimus. Be to, neteisėtumu grindžiamas reikalavimas nėra nepriimtinas vien todėl, kad pateiktas anksčiau skunde.

(žr. 34 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, 17–19 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Noonan prieš Komisiją, T‑60/92, 21 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 121 punktas.

2.      Priėmusi sprendimą dėl panaikinimo atitinkama institucija pagal SESV 266 straipsnį turi imtis būtinų priemonių nustatytų pažeidimų pasekmėms pašalinti, o tuo atveju, kai aktas jau buvo vykdomas, tai gali apimti ieškovo sugrąžinimą į tokią padėtį, kurioje jis buvo prieš priimant šį aktą.

Vykdydama pareigą, taikomą pagal SESV 266 straipsnį, institucija turi priimti konkrečias priemones, galinčias pašalinti pažeidimų pasekmes atitinkamo asmens atžvilgiu. Ji negali remtis praktiniais sunkumais grąžinant ieškovą į padėtį, kurioje jis buvo prieš priimant panaikintą sprendimą, siekdama išvengti šios pareigos. Tik tuomet, jeigu neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo dėl panaikinimo, nes susiduriama su didelėmis kliūtimis, atitinkama institucija gali įvykdyti savo pareigas priimdama sprendimą, galintį teisingai kompensuoti žalą, kurią suinteresuotasis asmuo patyrė dėl panaikinto sprendimo.

Šiuo atžvilgiu, jeigu atitinkama institucija turi nustatyti, kokių priemonių reikalaujama siekiant įvykdyti Tarnautojų teismo sprendimą dėl panaikinimo, jos turima diskrecija apribojama būtinybe laikytis sprendimo, kuris turi būti vykdomas, rezoliucinės dalies ir motyvų, ir Sąjungos teisės nuostatų. Institucija atsakovė, be kita ko, turi vengti, kad priimant priemones būtų padaryti tie patys pažeidimai, kurie nustatyti sprendime dėl panaikinimo.

Tačiau, kalbant apie atvirą konkursą, organizuotą siekiant sudaryti įdarbinimo rezervą, administracija gali ieškoti sprendimo, tinkamo ypatingu neteisėtai atmesto kandidato atveju. Kai kalbama apie siekiant sudaryti įdarbinimo rezervą organizuotą atvirą konkursą, kurio egzaminai buvo netinkami, kandidato teisės tinkamai saugomos, jeigu paskyrimų tarnyba jam atnaujina konkursą, skirtą sudaryti rezervo sąrašą, nes toks atnaujinimas suteikia galimybę atkurti anksčiau buvusią situaciją laikantis teismo sukritikuotų reikalavimų. Tačiau sprendimas įtraukti ieškovą į konkurso rezervo sąrašą nepakartojus netinkamo egzamino negali būti laikomas nepažeidžiančiu ne tik vienodo požiūrio, konkurso sąvokos ir pranešimo apie konkursą objektyvumo principų, bet ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio.

(žr. 44–46, 49 ir 52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. liepos 14 d. Sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą, 144/82, 33 punktas; 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Komisija prieš Albani ir kt., C‑242/90 P, 13 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. spalio 8 d. Sprendimo Meskens prieš Parlamentą, T‑84/91, 78 punktas; 1996 m. birželio 26 d. Sprendimo De Nil ir Impens prieš Tarybą, T‑91/95, 34 punktas; 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, 109 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑119/99, 37 punktas; 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Recalde Langarica prieš Komisiją, T‑283/03, 50 ir 51 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Andres ir kt. prieš ECB, F‑15/05, 132 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

3.      Jeigu administracija veikia vienašališkai, ji turi nustatyti, kokių priemonių reikalaujama siekiant įvykdyti sprendimą dėl panaikinimo. Todėl administracija gali, bet neprivalo užmegzti dialogą su nukentėjusiuoju dėl neteisėtumo, kad būtų sudarytas susitarimas, kuriuo jam siūloma teisinga kompensacija.

(žr. 53 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Meskens prieš Parlamentą 80 punktas; minėto Sprendimo De Nil ir Impens prieš Tarybą 34 punktas.

4.      Dėl argumento, kuriuo remiantis administracijai priekaištaujama, kad ji neįvykdė savo pareigos pateikti informacijos, jeigu jis pagrįstas, negali būti panaikintas ginčijamas aktas; tik atsiranda deliktinė administracijos atsakomybė už tarnybinį pažeidimą.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Ezerniece Liljebergir kt. prieš Komisiją, F‑83/05, 105 ir paskesni punktai.