Byla C‑87/22

TT

prieš

AK

(Landesgericht Korneuburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – 10 ir 15 straipsniai – Bylos perdavimas kitos valstybės narės teismui, kuris yra tinkamesnis ją nagrinėti – Sąlygos – Valstybės narės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas, teismas – 1980 m. Hagos konvencija – Vaiko interesai“

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – Taikymo sritis – Bylos perdavimas vaikų grobimo atvejais – Pagal šio reglamento 10 straipsnį jurisdikciją turinčio teismo atliekamas bylos perdavimas valstybės narės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismui – Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalies b punktas)

   (žr. 40–43, 45–51, 55 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – Sąlygos – 1980 m. Hagos konvencija grindžiamas prašymas grąžinti, dėl kurio nebuvo priimta galutinio sprendimo

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalies b punktas)

   (žr. 57–59 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – Tinkamesnio nagrinėti bylą teismo sąvoka – Vertinimo kriterijai – Reali ir konkreti pridėtinė bylos perdavimo vertė, priimant sprendimą dėl vaiko – Pavojus, kad iš vieno iš tėvų, prašančio grąžinti vaiką, bus atimta galimybė veiksmingai pateikti savo argumentus – Tinkamesnio nagrinėti bylą teismo taikomos skubios laikinosios apsaugos priemonės – Šešių savaičių laikotarpio nuo pagal 1980 m. Hagos konvenciją pateikto prašymo grąžinti pasibaigimas ir ilgas delsimas priimti sprendimą dėl šio prašymo

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnis)

   (žr. 63, 64, 66–69 punktus)

Santrauka

Slovakijos piliečiai TT ir AK yra 2012 m. Slovakijoje gimusių V ir M tėvai. 2014 m. šeima persikėlė gyventi į Austriją. 2020 m. TT ir AK išsiskyrė, o AK be TT sutikimo išsivežė vaikus gyventi į Slovakiją. TT pagal 1980 m. Hagos konvenciją ( 1 ) Slovakijos teisme pateikė prašymą grąžinti vaikus. Paraleliai jis pareiškė ieškinį Austrijos teisme, kad jam būtų suteiktos išimtinės dviejų vaikų globos teisės. AK kreipėsi į tą teismą, kad šis prašytų Slovakijos teismo pripažinti savo jurisdikciją nagrinėti prašymą dėl vaikų globos teisių pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 ( 2 ) ( 3 ); ji nurodė, kad Slovakijos teismai yra tinkamesni nagrinėti tėvų pareigų abiem vaikams klausimą.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar jurisdikcija nagrinėti vaiko globos klausimą pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 ( 4 ) gali būti perduota valstybės narės, kurioje po neteisėto išvežimo yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui ir ar tokiam perdavimui nustatytų sąlygų sąrašas yra baigtinis.

Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, patikslino sąlygas, kuriomis valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų iš esmės pagal šio reglamento 10 straipsnį, išimties tvarka gali prašyti, kaip numatyta minėto reglamento 15 straipsnio 1 dalies b punkte, perduoti bylą valstybės narės, į kurią šį vaiką neteisėtai išvežė vienas iš tėvų, teismui.

Teisingumo Teismo vertinimas

Reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės, taikomos bylose dėl tėvų pareigų, buvo suformuluotos siekiant kuo labiau atsižvelgti į vaiko interesus, todėl jomis pirmenybė teikiama artumo kriterijui. Taigi pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę ( 5 ) jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, teismai. Vis dėlto ši taisyklė taikoma nepažeidžiant ( 6 ), be kita ko, šio reglamento 10 straipsnio, pagal kurį jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai. Šia nuostata (ja įgyvendinamas tikslas atgrasyti nuo neteisėto vaikų išvežimo ar negrąžinimo iš vienos valstybės narės į kitą) siekiama neutralizuoti poveikį, kurį bendrosios jurisdikcijos taisyklės taikymas sukeltų atitinkamo vaiko neteisėto išvežimo atveju, t. y. jurisdikcijos perdavimą valstybei narei, kurioje šis vaikas dėl neteisėto išvežimo ar negrąžinimo įgijo naują nuolatinę gyvenamąją vietą.

Be to, Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnyje numatytas bendradarbiavimo mechanizmas, leidžiantis valstybės narės teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą, išimties tvarka perduoti bylą kitos valstybės narės teismui, su sąlyga, kad šis per šešias savaites prisiims jurisdikciją. Galimybė prašyti perduoti bylą taip pat suteikiama teismui, kurio jurisdikcija grindžiama Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsniu, ir neatmestina galimybė, kad byla bus perduota valstybės narės, į kurią atitinkamas vaikas buvo neteisėtai išvežtas vieno iš tėvų, teismui. Pirmiausia vadovaujamasi vaiko interesais, t. y. vienu iš Reglamentu Nr. 2201/2003 siekiamų tikslų, o bylos perdavimas turi prisidėti užtikrinant šiuos interesus. Taigi Reglamentu Nr. 2201/2003 siekiamiems tikslams neprieštarauja tai, kad teismas, turintis jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų pagal šio reglamento 10 straipsnį, gali prašyti perduoti jo nagrinėjamą bylą kitos valstybės narės, į kurią vaiką neteisėtai išvežė vienas iš tėvų, teismui.

Vis dėlto galima prašyti perduoti bylą tik tuo atveju, jeigu įvykdytos trys kumuliacinės ir išsamiai išvardytos sąlygos ( 7 ), t. y. jeigu yra „konkretus ryšys“ tarp vaiko ir kitos valstybės narės, jeigu teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, mano, kad tos kitos valstybės narės teismas yra „tinkamesnis“ ją nagrinėti, ir jeigu perdavimas labiausiai atitinka atitinkamo vaiko interesus ir nekyla pavojaus, kad jis turės neigiamą poveikį jo padėčiai. Aplinkybė, jog yra pateiktas 1980 m. Hagos konvencija grindžiamas prašymas grąžinti, dėl kurio nebuvo priimta galutinio sprendimo valstybėje narėje, į kurią atitinkamas vaikas buvo neteisėtai išvežtas vieno iš tėvų, nėra kliūtis perduoti bylą, tačiau į šią aplinkybę reikia atsižvelgti vertinant, ar įvykdytos sąlygos, kad byla būtų perduota kitos valstybės narės teismui.

Šiuo klausimu, pirma, tai, kad vaikas yra valstybės narės pilietis, yra vienas iš kriterijų, leidžiančių manyti, kad jis palaiko „konkretų ryšį“ su šia valstybe nare.

Antra, dėl sąlygos, kad teismas, kuriam ketinama perduoti bylą, turi būti „tinkamesnis“ nagrinėti bylą, pažymėtina, kad jurisdikciją turintis teismas turėtų atsižvelgti į kelias aplinkybes. Visų pirma perdavimas turėtų suteikti realios ir konkrečios pridėtinės vertės priimant sprendimą dėl vaiko, palyginti su atveju, kai byla paliekama nagrinėti jurisdikciją turinčiame teisme. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai teismas, kuriam ketinama perduoti bylą, pagrindinės bylos šalių prašymu ir remdamasis taikytinomis procesinėmis normomis taikė skubias laikinąsias apsaugos priemones, grindžiamas, be kita ko, Reglamento Nr. 2201/2003 20 straipsniu. Be to, toks perdavimas negali akivaizdžiai kelti pavojaus, kad iš vieno iš tėvų, prašančio grąžinti vaiką, bus atimta galimybė veiksmingai pateikti savo argumentus teisme, kuriam numatoma perduoti bylą. Galiausiai, kai 1980 m. Hagos konvencijos nuostatomis grindžiamas prašymas grąžinti vaiką pateikiamas valstybės narės, kurioje vaikas gyvena po neteisėto išvežimo, kompetentingoms institucijoms, nė vienas šios valstybės narės teismas negali būti laikomas „tinkamesniu“ nagrinėti bylą, kol nesibaigė šešių savaičių terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl prašymo grąžinti vaiką ( 8 ). Be to, tai, kad šios valstybės narės teismai gerokai uždelsė priimti sprendimą dėl prašymo grąžinti, gali būti kliūtis pripažinti, kad jie būtų tinkamesni nagrinėti iš esmės bylą dėl globos teisių. Iš tiesų susitariančiosios valstybės, į kurią vaikas buvo išvežtas, teismai po to, kai buvo informuoti apie neteisėtą vaiko išvežimą, negali priimti sprendimo dėl bylos, susijusios su globos teisėmis, esmės, kol nenustatyta, kad, be kita ko, įvykdytos vaiko grąžinimo sąlygos ( 9 ).

Galiausiai, trečia, dėl sąlygos, susijusios su vaiko interesais, pažymėtina, kad ją vertinant negalima nepaisyti aplinkybės, kad valstybės narės, į kurią vaiką neteisėtai išvežė vienas iš jo tėvų, teismai laikinai negali priimti vaiko interesus atitinkančio sprendimo dėl bylos, susijusios su globos teisėmis, esmės, kol tos valstybės narės teismas, kuriam pateiktas prašymas grąžinti vaiką, nepriėmė sprendimo dėl tokio prašymo.

( 1 ) 1980 m. spalio 25 d. Hagoje sudaryta Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

( 2 ) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243). Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė išimties tvarka valstybės narės teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, perduoti šią bylą arba konkrečią jos dalį kitos valstybės narės, su kuria vaiką sieja konkretus ryšys, teismui, jeigu jis tinkamesnis nagrinėti bylą ir jeigu tai labiausiai atitinka vaiko interesus.

( 3 ) Be kita ko, pagal šio reglamento 15 straipsnio 1 dalies b punktą, 2 dalies a punktą ir 5 dalį.

( 4 ) Pagal šio reglamento 15 straipsnio 1 dalies b punktą.

( 5 ) Pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

( 6 ) Pagal šio reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

( 7 ) Baigtinis sąrašas pateiktas Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalyje.

( 8 ) Numatytas 1980 m. Hagos konvencijos 11 straipsnyje ir Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnyje.

( 9 ) 1980 m. Hagos konvencijos 16 straipsnis.