Byla C‑365/21

MR

prieš

Generalstaatsanwaltschaft Bamberg

(Oberlandesgericht Bamberg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – 54 straipsnis – Ne bis in idem principas – 55 straipsnio 1 dalies b punktas – Išlyga dėl ne bis in idem principo taikymo – Nusikaltimas valstybės narės nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 50 straipsnis – Ne bis in idem principas – 52 straipsnio 1 dalis – Ne bis in idem principo apribojimai – Nacionalinės deklaracijos, kurioje numatyta išlyga dėl ne bis in idem principo, suderinamumas – Nusikalstamas susivienijimas – Turtiniai nusikaltimai“

1. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – „Ne bis in idem“ principas – Taikymo sąlyga – Tos pačios veikos – Sąvoka – Veikų materialinės sudėties tapatumas – Nacionalinių institucijų kompetencijai priklausantis tapatumo vertinimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

   (žr. 31–39 punktus)

2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – „Ne bis in idem“ principas – Išimtis – Nusikaltimas valstybės narės nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams – Apribojimas – Sąlygos – Įstatyme numatytas apribojimas – Šio principo esminio turinio paisymas – Proporcingumo principo paisymas – Galiojimas atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis, 55 straipsnio 1 dalies b punktas ir 56 straipsnis)

   (žr. 46–50, 52, 50, 56–67 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – „Ne bis in idem“ principas – Valstybės narės deklaracija, kad šis principas jai neprivalomas nusikaltimų jos nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams atveju – Deklaracija, apimanti dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo, darančio tik turtinius nusikaltimus, veikloje – Leistinumas – Sąlygos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis ir 55 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 74–81, 83 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

2020 m. rugsėjo mėn. Austrijos teismo nuosprendžiu Izraelio pilietis MR, pastaruoju metu gyvenantis Austrijoje, nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu už profesionalų sukčiavimą stambiu mastu ir pinigų plovimą. Jis atliko dalį šios bausmės, o likusios bausmės vykdymas buvo atidėtas; paskui jis buvo suimtas Austrijoje, siekiant jį perduoti vykdant 2020 m. gruodžio mėn. Vokietijos teismo dėl jo išduotą Europos arešto orderį (EAO) dėl nusikalstamo susivienijimo subūrimo ir investicinio sukčiavimo.

2021 m. kovo mėn. priimta nutartimi MR skundas dėl šio EAO buvo atmestas motyvuojant tuo, kad šie du procesai susiję su skirtingomis nusikalstamomis veikomis, taigi KŠSĮ ( 1 ) įtvirtintas ne bis in idem principas netaikomas. Subsidiariai buvo nurodyta, kad MR baudžiamasis persekiojimas vykdomas dėl nusikalstamos veikos, kurią apima Vokietijos Federacinės Respublikos deklaracija, pateikta ratifikuojant KŠSĮ. Dėl šios deklaracijos šiai valstybei narei neprivalomas ne bis in idem principas tais atvejais, kai veikos, dėl kurių priimtas užsienio teismo nuosprendis, yra nusikaltimas Vokietijos valstybės saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams ( 2 ).

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, į kurį kreiptasi dėl šios nutarties peržiūros, kyla klausimas, ar pagal KŠSĮ valstybėms narėms suteikta galimybė pateikti tokią deklaraciją suderinama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsniu, kuriame įtvirtintas ne bis in idem principas. Jei taip, jam kyla klausimas, ar ši deklaracija gali apimti ir nusikalstamus susivienijimus, darančius išimtinai tik turtinius nusikaltimus.

Teisingumo Teismas į šiuos du klausimus atsakė teigiamai ir sukonkretino sąlygas, kurioms esant tokia deklaracija gali apimti tokį nusikalstamą susivienijimą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, patvirtinęs KŠSĮ nuostatos, kurioje numatyta galimybė pateikti minėtą deklaraciją ( 3 ), galiojimą atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį Teisingumo Teismas konstatavo, kad šia konvencijos nuostata ribojama šiame Chartijos straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė. Vis dėlto toks ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu jis numatytas įstatyme ir nekeičia šios teisės esmės ( 4 ). Be to, remiantis proporcingumo principu, šis ribojimas turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti ( 5 ).

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, kad ne bis in idem principo ribojimas atitinka Chartijos 50 straipsnio esmę, kai pagal jį leidžiama iš naujo persekioti ir taikyti sankcijas už tas pačias veikas tik tuomet, kai siekiama kitokio tikslo. KŠSĮ numatyta ( 6 ) šio principo išimtis taikoma tik tada, kai veikos, dėl kurių priimtas užsienio teismo nuosprendis, yra nusikaltimas valstybės narės, ketinančios pasinaudoti šia išimtimi, nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams. Teisingumo Teismas teigė, kad sąvoka „valstybės saugumas“ turi būti suprantama panašiai kaip ir sąvoka „nacionalinis saugumas“ ( 7 ), ir pabrėžė, kad nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslas atitinka pagrindinį interesą apsaugoti esmines valstybės funkcijas ir pagrindinius visuomenės interesus. Vadinasi, nusikalstamos veikos, dėl kurių pagal KŠSĮ leidžiama taikyti šio principo išimtį, turi paveikti pačią šią valstybę narę. Tas pats pasakytina ir apie nusikaltimus kitiems valstybės narės interesams. Taigi ginčijama KŠSĮ nuostata ( 8 ) atitinka ne bis in idem principo esmę, nes pagal ją šiai valstybei narei leidžiama bausti už nusikaltimus, kurie jai daro poveikį, ir taip siekti tikslų, kurie neišvengiamai skiriasi nuo tų, dėl kurių persekiojamas asmuo jau buvo nuteistas kitoje valstybėje narėje.

Dėl proporcingumo principo pažymėtina, jog galimybė pateisinti ne bis in idem principo ribojimą turi būti vertinama atsižvelgiant į suvaržymo, kurį lemia toks ribojimas, dydį ir tikrinant, ar šiuo ribojimu siekiamo bendrojo intereso tikslo svarba jį atitinka. Minėtoje KŠSĮ nuostatoje ( 9 ) numatyta galimybė yra tinkama įgyvendinti bendrojo intereso tikslą, kad valstybė narė taikytų sankcijas už grėsmės kėlimą jos nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams.

Galiausiai, atsižvelgiant į tokio grėsmės kėlimo pobūdį ir ypatingą sunkumą, šis bendrojo intereso tikslas yra svarbesnis nei kova su nusikalstamumu apskritai, net ir su sunkiais nusikaltimais. Taigi šis tikslas gali pateisinti priemones, numatančias pagrindinių teisių suvaržymą, kuris nebūtų leidžiamas siekiant persekioti ir taikyti sankcijas už nusikalstamas veikas apskritai.

Antra, Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal KŠSĮ ( 10 ), siejamą su Chartija ( 11 ), valstybės narės teismams nedraudžiama šios valstybės narės pagal KŠSĮ pateiktą deklaraciją aiškinti taip, kad šiai valstybei narei neprivalomos jos nuostatos, kuriose įtvirtintas ne bis in idem principas ( 12 ), kiek tai susiję su nusikalstama veika, kurią sudaro nusikalstamo susivienijimo subūrimas, kai nusikalstamas susivienijimas, kurio veikloje dalyvavo persekiojamas asmuo, daro išimtinai tik turtinius nusikaltimus, su sąlyga, kad tokiu baudžiamuoju persekiojimu siekiama, atsižvelgiant į šio nusikalstamo susivienijimo veiksmus, taikyti sankcijas už grėsmės kėlimą tos valstybės narės nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, pirma, į KŠSĮ ( 13 ) numatytos išimties taikymo sritį pirmiausia patenka tokie nusikaltimai, kaip šnipinėjimas, išdavystė ar didelė grėsmė viešosios valdžios institucijų veikimui, kurie dėl savo pobūdžio yra susiję su atitinkamos valstybės narės nacionaliniu saugumu ar kitais ne mažiau svarbiais interesais. Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad šios išimties taikymo sritis būtinai apima tik tokias nusikalstamas veikas. Negalima atmesti galimybės, kad ši išimtis taip pat gali būti taikoma persekiojimui už nusikaltimus, kurių sudėties požymiai konkrečiai nesusiję su grėsmės kėlimu valstybės narės nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, gali būti tinkamai įrodyta, kad baudžiamojo persekiojimo už šias veikas tikslas yra taikyti sankcijas už grėsmės kėlimą šiam nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams.

Kita vertus, vykdomas baudžiamasis persekiojimas už nusikalstamą veiką, nurodytą deklaracijoje, pateiktoje naudojantis toje pačioje KŠSĮ nuostatoje ( 14 ) numatyta galimybe, turi būti susijęs su veikomis, itin šiurkščiai paveikiančiomis pačią atitinkamą valstybę narę. Vis dėlto nebūtinai kiekvienas nusikalstamas susivienijimas savaime kelia grėsmę atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams. Už nusikalstamą veiką, kurią sudaro nusikalstamo susivienijimo subūrimas, pagal ne bis in idem principo išimtį baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik dėl susivienijimų, kurių veiksmai dėl jiems būdingų aplinkybių gali būti laikomi tokią grėsmę keliančiais veiksmais.

Dėl klausimo, kiek svarbi aplinkybė, kad nusikalstamas susivienijimas daro išimtinai tik turtinius nusikaltimus, Teisingumo Teismas nurodė, jog tam, kad tokio nusikalstamo susivienijimo veiksmus būtų galima laikyti keliančiais grėsmę atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui ar kitiems ne mažiau svarbiems interesams, reikia atsižvelgti į žalos, kurią ši valstybė narė patyrė dėl jo veiklos, dydį. Be to, šie veiksmai, kad ir kokie būtų tikrieji šio susivienijimo ketinimai, turi ne tik kelti grėsmę viešajai tvarkai, kaip ir bet kokie nusikaltimai, bet ir daryti poveikį pačiai valstybei narei.

( 1 ) Šengeno acquis – Konvencija dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (OL L 239, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9), pasirašyta 1990 m. birželio 19 d. Šengene ir įsigaliojusi 1995 m. kovo 26 d. (toliau – KŠSĮ). Ne bis in idem principas įtvirtintas KŠSĮ 54 straipsnyje, jame nustatyta, kad „asmuo, kurio teismo procesas vienoje Susitariančiojoje Šalyje yra galutinai baigtas, už tas pačias veikas negali būti persekiojamas kitoje Susitariančiojoje Šalyje, jei jau paskirta bausmė, ji jau įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios Susitariančiosios Šalies įstatymus nebegali būti vykdoma“.

( 2 ) Tokios deklaracijos galimybė numatyta KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punkte.

( 3 ) Žr. KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktą.

( 4 ) Žr. Chartijos 52 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

( 5 ) Žr. Chartijos 52 straipsnio 1 dalies antrą sakinį.

( 6 ) Žr. būtent KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktą.

( 7 ) Ši sąvoka vartojama ESS 4 straipsnio 2 dalyje.

( 8 ) Žr. KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktą.

( 9 ) Žr. KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktą.

( 10 ) Teisingumo Teismas remiasi KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktu.

( 11 ) Žr. Chartijos 50 straipsnį ir 52 straipsnio 1 dalį.

( 12 ) Žr. KŠSĮ 54 straipsnį.

( 13 ) Žr. KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktą.

( 14 ) Žr. KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies b punktą.