Byla C‑479/21 PPU

SN
ir
SD

(Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – ESS 50 straipsnis – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos – SESV 217 straipsnis – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas su Jungtine Karalyste – Protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Pagal susitarimą dėl išstojimo pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei toliau taikoma Europos arešto orderio sistema – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Jungtine Karalyste nuostatų dėl perdavimo tvarkos taikymas Europos arešto orderiui – Airijai privaloma tvarka“

Valstybės narės – Išstojimas iš Europos Sąjungos – Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas su Jungtine Karalyste – Protokolas Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagal Susitarimą dėl išstojimo pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei toliau taikoma Europos arešto orderio sistema – Europos arešto orderiui taikomos nuostatos, kuriose reglamentuojama Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime su Jungtine Karalyste įtvirtinta perdavimo tvarka – Šios tvarkos privalomumas Airijai

(ESS 50 straipsnis; SESV 217 straipsnis; prie ESS ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 21; Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 62 straipsnio 1 dalies b punktas ir 185 straipsnio ketvirta pastraipa; ES bei EAEB ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 632 straipsnis)

(žr. 43, 45–51, 53–70 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Susitarimo dėl išstojimo nuostatos dėl Europos arešto orderio sistemos taikymo Jungtinei Karalystei ir dėl ES ir šios trečiosios valstybės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytos naujos perdavimo tvarkos yra privalomos Airijai

Šių nuostatų įtraukimas į minėtus susitarimus nėra priežastis nurodyti papildomą teisinį pagrindą jiems sudaryti, susijusį su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, taigi, vadovaujantis Protokolu (Nr. 21), pagal šias nuostatas nereikalaujama, kad Airijai būtų suteikta galimybė pasirinkti, ar šios nuostatos jai bus privalomos

2020 m. rugsėjo mėn. SD buvo sulaikytas Airijoje pagal Europos arešto orderį (EAO), kurį 2020 m. kovo mėn. išdavė Jungtinės Karalystės teisminės institucijos, kad šiam asmeniui būtų įvykdyta laisvės atėmimo bausmė. SN buvo sulaikytas Airijoje 2021 m. vasario mėn. pagal EAO, 2020 m. spalio mėn. išduotą tų pačių institucijų, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Nuo tada, kai buvo sulaikyti, kol bus priimtas sprendimas dėl jų perdavimo minėtoms institucijoms, šie asmenys kalinami Airijoje. High Court (Aukštasis teismas, Airija) konstatavo, kad suinteresuotųjų asmenų kalinimas teisėtas, ir atsisakė nurodyti juos paleisti, todėl jie pateikė apeliacinius skundus Supreme Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija).

To teismo teigimu, Airijos įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas Pagrindų sprendimas dėl arešto orderio ( 1 ), taikomas trečiajai šaliai, jeigu egzistuoja galiojantis šios trečiosios šalies ir Sąjungos susitarimas dėl prašomų perduoti asmenų perdavimo. Vis dėlto tam, kad šis teisės aktas būtų taikomas, toks susitarimas, t. y. nagrinėjamu atveju Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ( 2 ) ir Sąjungos ir šios trečiosios valstybės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ( 3 ) turi būti privalomi Airijai. Vis dėlto taip gali nebūti, nes šiuose susitarimuose numatytos priemonės, susijusios su Europos arešto orderio sistema ir nauja perdavimo tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tvarka, priskiriamos prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (toliau – LSTE), todėl iš principo nėra privalomos Airijai, vadovaujantis Protokolu (Nr. 21) ( 4 ). Tiek tuomet, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos, tiek sudarant Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, Airija nepasinaudojo minėtame Protokole (Nr. 21) suteikta galimybe nuspręsti laikytis šių susitarimų nuostatų, susijusių su šiomis priemonėmis ( 5 ).

Savo sprendime Teisingumo Teismas išreiškė poziciją dėl klausimo, ar Susitarimo dėl išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo teisiniai pagrindai, t. y. atitinkamai ESS 50 straipsnio 2 dalis (joje numatyta Sąjungos išorės kompetencija sudaryti susitarimą dėl išstojimo) ir SESV 217 straipsnis (jame numatyta kompetencija sudaryti asociacijos susitarimą) savaime yra tinkami siekiant pagrįsti šių priemonių įtraukimą į šiuos susitarimus. Jeigu taip nėra, būtų reikalaujama nurodyti materialinį teisinį pagrindą, susijusį su LSTE, dėl kurio reikėtų taikyti Protokolą (Nr. 21), o šios priemonės iš principo būtų netaikomos Airijai.

Teisingumo Teismo vertinimas

Vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrai Teisingumo Teismo didžioji kolegija nusprendė, kad Susitarimo dėl išstojimo nuostatos, kuriose numatyta, kad EAO sistema pereinamuoju laikotarpiu toliau taikoma Jungtinei Karalystei, ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostata, pagal kurią šiame susitarime įtvirtinta perdavimo tvarka taikoma EAO, išduotiems prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui dėl asmenų, sulaikytų prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui, yra privalomos Airijai.

Pirma, nagrinėdamas ESS 50 straipsnio pasirinkimą kaip Susitarimo dėl išstojimo teisinio pagrindo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent siekiant tikslo užtikrinti, kad valstybės narės išstojimas iš Sąjungos vyktų tvarkingai, šio straipsnio 2 dalyje tik Sąjungai suteikiama kompetencija derėtis ir sudaryti susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo tvarka. Šiuo susitarimu siekiama reglamentuoti visus su išstojimu susijusius klausimus visose srityse, kurioms taikomos Sutartys. Taigi įgyvendindama šią kompetenciją Sąjunga galėjo sudaryti Susitarimą dėl išstojimo, kuriame, be kita ko, numatyta, kad, jeigu šiame susitarime nenustatyta kitaip, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė, kurios dalis yra Pagrindų sprendimas dėl EAO.

Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad kartu su ESS 50 straipsnio 2 dalimi negali būti pasirinkti teisiniai pagrindai, kuriuose numatytos procedūros, nesuderinamos su šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta procedūra, todėl darytina išvada, kad tik ESS 50 straipsnis gali garantuoti, kad Susitarime dėl išstojimo bus nuosekliai reglamentuotos visos sritys, kurioms taikomos Sutartys, ir užtikrinti, kad išstojimas vyktų tvarkingai. Kadangi ESS 50 straipsnio 2 dalis yra vienintelis tinkamas teisinis pagrindas sudaryti Susitarimą dėl išstojimo, Protokolas (Nr. 21) negalėjo būti taikomas.

Antra, nagrinėdamas SESV 217 straipsnio pasirinkimą kaip Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo teisinio pagrindo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal šią nuostatą sudarytuose susitarimuose gali būti nuostatų dėl visų Sąjungos kompetencijai priklausančių sričių. Kadangi pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies j punktą Sąjunga turi pasidalijamąją kompetenciją, kiek tai susiję su LSTE sritimi, šiai kompetencijai priklausančios priemonės gali būti įtrauktos į asociacijos susitarimą, kaip antai Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas.

Kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime įtvirtinta perdavimo tvarka patenka į šią kompetencijos sritį, toliau Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar norint įtraukti tokią tvarką į asociacijos susitarimą reikia pridėti specialų Sąjungos teisinį pagrindą, susijusį su LSTE sritimi ( 6 ). Kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo sritis yra plati, su LSTE susijusių nuostatų įtraukimas į šį susitarimą yra dalis bendro šio susitarimo tikslo nustatyti plataus masto Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykių pagrindą. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime įtvirtinta perdavimo tvarka siekiama tik šio tikslo, todėl nebūtina nurodyti kito teisinio pagrindo, kaip numatyta jurisprudencijoje, susijusioje su aktais, kuriais siekiama kelių tikslų. Vadinasi, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos dėl perdavimo galėjo būti grindžiamos vien SESV 217 straipsniu ir Protokolo (Nr. 21) nuostatos netaikomos.

( 1 ) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24).

( 2 ) Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo).

( 3 ) Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 149, 2021, p. 10) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas).

( 4 ) Protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėtas prie ESS ir SESV (OL C 326, 2012, p. 295) (toliau – Protokolas (Nr. 21)). Pagal šį protokolą Airijai neprivalomos prie LSTE priskiriamos priemonės, nebent ji išreiškia norą jas taikyti.

( 5 ) Pagal Susitarimo dėl išstojimo 62 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su jo 185 straipsnio ketvirta pastraipa, Pagrindų sprendime dėl EAO numatyta EAO sistema Jungtinei Karalystei taikoma pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 632 straipsnį šio Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos dėl perdavimo taikomos EAO, išduotiems pagal Pagrindų sprendimą dėl EAO iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, jei prašomas perduoti asmuo nebuvo suimtas EAO vykdymo tikslu iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

( 6 ) Cituojamas SESV 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas.