Byla C‑705/20

CG

prieš

The Department for Communities in Northern Ireland

(Appeal Tribunal for Northern Ireland prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos pilietybė – Ekonominės veiklos nevykdantis valstybės narės pilietis, kuris gyvena kitos valstybės narės teritorijoje pagal nacionalinę teisę suteiktą teisę gyventi šalyje – SESV 18 straipsnio pirma pastraipa – Nediskriminavimas dėl pilietybės – Direktyva 2004/38/EB – 7 straipsnis – Teisės gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius įgijimo sąlygos – 24 straipsnis – Socialinės paramos išmokos – Sąvoka – Vienodas vertinimas – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo – Pereinamasis laikotarpis – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią Sąjungos piliečiams, turintiems pagal nacionalinę teisę suteiktą teisę laikinai gyventi šalyje, neskiriama socialinės paramos išmoka – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 1, 7 ir 24 straipsniai“

1. Prejudiciniai klausimai – Pagreitinta prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra – Sąlygos – Pagreitintą procedūrą pagrindžiančios aplinkybės – Rizika pažeisti ieškovės pagrindinėje byloje ir jos vaikų pagrindines teises – Leistinumas apskųsti šią procedūrą

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniai; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnis)

   (žr. 42–44 punktus)

2. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Socialinės paramos išmokos – Sąvoka – Piniginė pragyvenimą užtikrinanti išmoka, kaip antai universalusis kreditas – Įtraukimas – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismą atliekamas patikrinimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 68–71 punktus)

3. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Vienodo požiūrio principas – Ekonominės veiklos nevykdantis ir pakankamai lėšų neturintis Sąjungos pilietis – Pagal priimančiosios valstybės narės teisę tokiam piliečiui suteikta teisė laikinai gyventi šalyje – Šios valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos tokiam piliečiui nesuteikiama teisė į socialinės paramos išmokas – Išmokos, garantuojamos tokioje pačioje situacijoje esantiems priimančiosios valstybės narės piliečiams – Priimtinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnis ir 24 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 78, 79, 93 punktus ir rezoliucinę dalį)

4. Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Ekonominės veiklos nevykdantis ir pakankamai lėšų neturintis Sąjungos pilietis – Pagal priimančiosios valstybės narės teisę tokiam piliečiui suteikta teisė laikinai gyventi šalyje – Įtraukimas – Šioje valstybėje narėje pateiktas prašymas skirti socialinės paramos išmokas – Kompetentingų valdžios institucijų pareiga įvertinti, ar laikomasi Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių – Šio vertinimo apimtis

   (SESV 21 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 7, 24 straipsniai ir 51 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 84, 85, 88, 93 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Jungtinės Karalystės teisės nuostatos dėl universaliojo kredito, pagal kurias iš Sąjungos piliečių, turinčių teisę gyventi šalyje pagal „Brexit‘o“ sąlygomis nustatytą tvarką, bet neatitinkančių visų Direktyvoje 2004/38 nustatytų sąlygų, atimama teisė gyventi šalyje, yra suderinamas su ES teisėje užtikrinamu vienodo požiūrio principu

Vis dėlto kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi patikrinti, ar, atsisakius skirti tokias socialinės paramos išmokas, nekyla pavojus Sąjungos piliečiui ir jo vaikams, kad bus pažeistos ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos jų teisės, ypač teisė į žmogaus orumą.

Dvigubą Kroatijos ir Nyderlandų pilietybę turinti CG nuo 2018 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nevykdo ekonominės veiklos. Ten ji gyveno kartu su savo partneriu, Nyderlandų piliečiu, ir dviem jų vaikais, kol persikėlė į šeiminį smurtą patyrusių moterų prieglaudą. CG neturi jokių lėšų.

2020 m. birželio 4 d.Home Office (Vidaus reikalų ministerija, Jungtinė Karalystė) suteikė jai teisę laikinai gyventi Jungtinėje Karalystėje pagal naują šioje šalyje gyvenantiems Sąjungos piliečiams taikomą Jungtinės Karalystės tvarką, nustatytą Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos. Tokia teisė gyventi šalyje suteikiama netaikant sąlygos turėti lėšų.

2020 m. birželio 8 d. CG Šiaurės Airijos bendruomenių ministerijai pateikė prašymą dėl socialinės paramos išmokos, vadinamos „universaliuoju kreditu“ (angl. Universal Credit). Šis prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad pagal Įstatymą dėl universaliojo kredito Sąjungos piliečiai, turintys pagal naują tvarką suteiktą teisę gyventi šalyje, nepatenka į potencialių universaliojo kredito gavėjų kategoriją.

CG apskundė šį sprendimą dėl atmetimo Appeal Tribunal (Northern Ireland) (Šiaurės Airijos apeliacinis teismas, Jungtinė Karalystė) ir nurodė, be kita ko, skirtingą Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenančių Sąjungos piliečių ir Jungtinės Karalystės piliečių vertinimą. Tas teismas nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl galimo Jungtinės Karalystės įstatymo dėl universaliojo kredito nesuderinamumo su SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtintu diskriminacijos dėl pilietybės draudimu.

Teisingumo Teismo didžioji kolegija konstatavo Jungtinės Karalystės teisės akto suderinamumą su Direktyvos 2004/38 ( 1 ) 24 straipsnyje numatytu vienodo požiūrio principu ir įpareigojo kompetentingas nacionalines valdžios institucijas patikrinti, ar dėl šiuo teisės aktu grindžiamo atsisakymo skirti socialinės paramos išmokas Sąjungos piliečiui ir jo vaikams nekyla konkretus ir realus pavojus, kad bus pažeistos jų pagrindinės teisės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Teisingumo Teismo vertinimas

Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymas buvo pateiktas nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl šio prašymo pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ( 2 ) 86 straipsnio 2 dalį.

Teisingumo Teismas pirmiausia patikslino šioje byloje taikytinas Sąjungos teisės nuostatas ir padarė išvadą, kad klausimas, ar CG yra diskriminuojama dėl pilietybės, turi būti vertinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2004/38 24 straipsnį, o ne į SESV 18 straipsnį, nes pirmajame iš šių straipsnių yra sukonkretinamas diskriminacijos dėl pilietybės principas, kuris, be kita ko, įtvirtintas antrajame straipsnyje Sąjungos piliečių, kurie naudojasi teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, atžvilgiu.

Konstatavęs, kad nagrinėjamas universalusis kreditas turi būti laikomas socialinės paramos išmoka, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad teisę gauti šias išmokas turi tik tie Sąjungos piliečiai, kurie atitinka Direktyvoje 2004/38 nustatytas sąlygas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad pagal šios direktyvos 7 straipsnį reikalavimas, kad ekonomiškai neaktyvus Sąjungos pilietis turėtų pakankamai lėšų, yra sąlyga, leidžianti jam naudotis teise gyventi šalyje ilgiau nei tris mėnesius, bet trumpiau nei penkerius metus.

Jis taip pat patvirtino savo jurisprudenciją, pagal kurią valstybė narė pagal minėtą straipsnį turi teisę atsisakyti skirti socialinės paramos išmokas ekonomiškai neaktyviems Sąjungos piliečiams, kurie, kaip ir CG, naudojasi judėjimo laisve ir neturi pakankamai lėšų, kad galėtų reikalauti teisės gyventi šalyje pagal šią direktyvą. Teisingumo Teismas patikslino, kad konkrečiai nagrinėjant kiekvieno suinteresuotojo asmens ekonominę padėtį ir nustatant, ar jis turi pakankamai lėšų, į prašomas išmokas neatsižvelgiama.

Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad pagal Direktyvos 2004/38 37 straipsnį valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti palankesnės tvarkos nei nustatytoji šioje direktyvoje. Teisė gyventi šalyje, suteikta remiantis vien nacionaline teise, kaip yra pagrindinėje byloje, jokiu būdu negali būti laikoma suteikta „pagal“ minėtą direktyvą.

Taigi CG pasinaudojo Sutartyje numatyta pagrindine teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, todėl jos situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, net jeigu teisę gyventi šalyje ji grindžia Jungtinės Karalystės teise, kurioje nustatyta palankesnė tvarka nei Direktyvoje 2004/38. Teisingumo Teismas nusprendė, kad priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos, suteikdamos tokią teisę gyventi šalyje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nesiremdamos Direktyvoje 2004/38 nustatytomis šios teisės sąlygomis ir apribojimais, įgyvendina SESV nuostatas dėl Sąjungos piliečio statuso, kuris turi būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas.

Pagal Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį šios valdžios institucijos, nagrinėdamos prašymą skirti socialinės paramos išmokas, kaip antai pateiktas CG, turi laikytis minėtos Chartijos nuostatų, visų pirma jos 1 straipsnio (žmogaus orumas), 7 straipsnio (privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas) ir 24 straipsnio (vaiko teisės). Atlikdamos šį nagrinėjimą šios valdžios institucijos gali atsižvelgti į visas nacionalinėje teisėje numatytas paramos priemones, kuriomis atitinkamas pilietis ir jo vaikai gali faktiškai pasinaudoti.

( 1 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46 ir klaidų ištaisymas OL L 274, 2009, p. 47).

( 2 ) OL L 29, 2020, p. 7.