Byla C‑274/14

Byla, inicijuota Banco Santander SA

(Tribunal Económico-Administrativo Central prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

 2020 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Sąvoka „nacionalinis teismas“ – Kriterijai – Susijusios nacionalinės institucijos nepriklausomumas – Narių nepašalinamumas – Prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas“

1.        Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – „Tribunal Económico-Administrativo Central“ (Ispanija) – Neįtraukimas

(SESV 267 straipsnis)

(žr. 51–77 punktus)

2.        Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – Nepriklausomumo kriterijus – Susijusios nacionalinės institucijos narių statusas – Nepašalinamumo reikalavimas – Apimtis

(SESV 267 straipsnis)

(žr. 58–60, 64–71 punktus)

3.        Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – Nepriklausomumo kriterijus – Nešališkumas – Sąvoka

(SESV 267 straipsnis)

(žr. 61–63, 72–77 punktus)

4.        Sąjungos teisė – Viršenybė – Prieštaraujanti nacionalinė teisė – Valstybių teikiama pagalba – Nacionalinė institucija, įstatymu įsteigta nagrinėti skundus mokesčių srityje – Pareiga netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, neatitinkančių tiesioginio veikimo Sąjungos teisės nuostatų

(SESV 108 straipsnio 3 dalis)

(žr. 78 punktą)

5.        Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Būtinybė užtikrinti prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo mechanizmą ir vienodą Sąjungos teisės aiškinimą – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias išimtinė sprendimų priėmimo kompetencija suteikiama institucijai, netenkinančiai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų – Leistinumo sąlygos – Teisminės gynybos priemonių dėl tokios institucijos sprendimų buvimas

(SESV 267 straipsnis)

(žr. 79 punktą)

Santrauka

2020 m. sausio 21 d. paskelbtame Sprendime Banco de Santander (C‑274/14) Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas didžiojoje kolegijoje, pripažino nepriimtinu Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas, Ispanija) (toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija) pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą, motyvuodamas tuo, kad ši institucija neatitinka nepriklausomumo kriterijaus, kurio reikalaujama, kad ją būtų galima laikyti „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos Teisingumo Teismui pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės buvo susijęs su vienas po kito Komisijos priimtų sprendimų(1) valstybės pagalbos srityje aiškinimu ir galiojimu, kiek tai susiję su Ispanijos finansinio perviršio amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų tvarka. Šis prašymas Teisingumo Teisme pateiktas nagrinėjant Banco de Santander inicijuotą bylą prieš Inspección Financiera (Finansų inspekcija, Ispanija) dėl perviršio, susidariusio šiam bankui įsigijus visas pagal Vokietijos teisę veikiančios kontroliuojančiosios bendrovės akcijas, atskaitymo. Pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija turi išnagrinėti skundus dėl tam tikrų centrinių mokesčių valdžios institucijų sprendimų, įskaitant aptariamą pagrindinėje byloje, ir, kaip apeliacinė instancija, – dėl tam tikrų kitų Tribunales Económico-Administrativos (ekonominių ir administracinių bylų teismai), kurių teritorinė jurisdikcija yra ribota, sprendimų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos specialioji kolegija nagrinėja ypatinguosius apeliacinius skundus, kuriais siekiama suvienodinti doktriną; juos prireikus gali pateikti tik Ekonomikos ir finansų ministerijos mokesčių generalinis direktorius.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į jo naujausią jurisprudenciją(2), pirmiausia reikia išnagrinėti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija laikytina „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.

Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad toks kvalifikavimas visų pirma reiškia, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija atitinka nepriklausomumo kriterijų. Iš tiesų nacionalinių teismų, turinčių taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumas yra būtinas tam, kad tinkamai veiktų teismų bendradarbiavimo sistema, kurią įgyvendina SESV 267 straipsnyje numatytas kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo mechanizmas; šis mechanizmas gali būti inicijuotas tik Sąjungos teisę taikančios institucijos, kuri, be kita ko, atitinka šį nepriklausomumo kriterijų.

Visų pirma dėl sąvokos „nepriklausomumas“ išorinio aspekto Teisingumo Teismas pabrėžė, kad pagal jį reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, o dėl to konkrečiai būtina jos narių atšaukimo atvejus nustatyti aiškiose teisės aktų nuostatose, suteikiančiose garantijas, kurios atitinka su teisėjų nepriklausomumu siejamo nepašalinamumo principo reikalavimus. Teisingumo Teismas konstatavo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nariai gali būti atšaukti ekonomikos ir finansų ministro siūlymu Ministrų Taryboje priimtu Karaliaus dekretu ir ši atšaukimo tvarka nėra reglamentuojama specialiuose teisės aktuose, todėl šie nariai negali naudotis kitomis garantijomis, išskyrus numatytąsias bendrosiose administracinės teisės normose.

Antra, dėl sąvokos „nepriklausomumas“ vidinio aspekto Teisingumo Teismas priminė, kad jis atitinka sąvoką „nešališkumas“, kuri reikalauja, kad būtų laikomasi objektyvumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo, išskyrus, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų. Taip suprantama sąvoka „nepriklausomumas“ reiškia, kad atitinkama institucija turi „trečiojo asmens“ statusą ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atžvilgiu. Tačiau ypatingojo apeliacinio skundo, kuris prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos specialiojoje kolegijoje gali būti pateiktas dėl šios institucijos sprendimų, pobūdis neleidžia manyti, kad ji yra „trečiasis asmuo“ susikertančių interesų atžvilgiu. Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad tokį apeliacinį skundą gali pateikti tik Ekonomikos ir finansų ministerijos mokesčių generalinis direktorius, kuris, kaip ir mokesčių administravimo institucijos, kuriai pavaldus aktą, nurodytą sprendime, dėl kurio pateiktas minėtas apeliacinis skundas, priėmęs organas, generalinis direktorius ar direktorius, įeina į šį apeliacinį skundą nagrinėjančią kolegiją.

Teisingumo Teismas pridūrė, jog tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, neatleidžia jos nuo pareigos užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant jos sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms. Be to, teisminių gynybos priemonių dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos sprendimų buvimas leidžia užtikrinti prašymo priimti prejudicinį sprendimą mechanizmo veiksmingumą, nes nacionaliniai teismai gali arba prireikus privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kai jų sprendimui priimti reikalingas sprendimas dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo.

1      2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimas 2011/5/EB dėl Ispanijos įgyvendinto perviršinės vertės mokesčio mažinimo įsigyjant didelę užsienio bendrovės akcijų dalį Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 7, 2011, p. 48); 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimas 2011/282/ES dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 135, 2011, p. 1) ir 2014 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/314 dėl valstybės pagalbos SA.35550 (13/C) (ex 13/NN) (ex 12/CP), kurią įgyvendino Ispanija – Finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų schema (OL L 56, 2015, p. 38).

2      Savo vertinime Teisingumo Teismas konkrečiai rėmėsi 2017 m. vasario 16 d. Sprendimu Margarit Panicello (C‑503/15, EU:C:2017:126), 2018 m. vasario 27 d. Sprendimu Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117) ir 2019 m. birželio 24 d. Sprendimu Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas) (C‑619/18, EU:C:2019:531).